Podcasts about vu filosofijos

„Kūnas prisimena tai, ką miestas pamiršta“,- įsitikinę Vilnaus miesto šokio teatro „Low Air“ kūrėjai, Tarptautinę šokio dieną kviečiantys švęsti Šnipiškėse.Kodėl Neringoje vykstantis kamerinės muzikos festivalis vadinasi „Dangiški klavyrai“?Esamų ir buvusių Vilniaus dailės akademijos studentų mažatiražės, vienetinės knygos susirinko meno parodoje „Pirmas leidimas“.Tęsiame geriausių Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuko pristatymą. Šiandien susipažinsime su kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Ekaggata“ smuikui ir kameriniam orkestrui.„Lietuvos švietimo sistemoje dar išlikę sovietinio mentaliteto rudimentai, tokie, kaip įtarumas ir nepasitikėjimas pedagogų bendruomene“,– yra sakęs VU Filosofijos fakulteto Švietimo politikos centro vadovas, profesorius Rimantas Želvys. Pokalbis su mokslininku rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Ukraina – jau pustrečių metų mūsų galvose ir širdyse, mūsų sapnuose ir apmąstymuose apie gyvenimą ir mirtį, taip pat ir vaizduose, pasiekiančiuose mūsų akis iš karo zonos. O kokia Ukraina atrodo, žvelgiant į ją filosofo ir kino režisieriaus akimis? Kokius egzistencinius klausimus išryškina mąstytojo žvilgsnis ne tik pro menamą, bet ir pro tikrą kino kamerą? Šiandien „Mažojoje studijoje“ svečiuojasi VU Filosofijos fakulteto profesorius, taip pat ir kino režisierius Nerijus Milerius, šiemet jau ne kartą spėjęs suvažinėti į karo niokojamą šalį.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Įžvalgomis dalijasi verslo psichologė, HAI instituto įkūrėja Rasa Baltė Balčiūnienė ir sociologė, VU Filosofijos fakulteto docentė, „Grupių santykių draugijos“ prezidentė Jolita Buzaitytė-Kašalynienė. „Sekėjo santykis su lyderiu priklausys nuo to, koks vaikystėje susiformavo jo santykis su autoritetu, t. y. tėvais, kurių pirmoji funkcija - saugoti, globoti, o antroji - kontroliuoti, išmokyti elgtis pagal sociumo taisykles. Suaugę tikimės, kad organizacijos, į kurią ateiname, vadovas atliks abi šias funkcijas - taigi turime tuos pačius, iš vaikystės atsineštus emocinius poreikius. Mums tebereikia pripažinimo ir globos, tik šaltinis - kitas: vadovas tampa tuo autoritetu, kurį mes idealizuojame arba demonizuojame“, - aiškina sociologė, grupių santykių tyrinėtoja Jolita Buzaitytė-Kašalynienė. Apie lyderio psichologinį vaidmenį ir sekėjų emocinį santykį su autoritetu - tyrinėjančių pokalbių ciklo „Psichodinamika versle“ antrajame epizode. 0:00:00 – pradžia 0:02:03 – „Yra dalykų, kurių organizacijoje sąmoningai nesirenkame daryti, bet padarome“. Apie organizacijos pasąmonę. 0:06:30 – „Galbūt nežinome, bet nujaučiame, kai santykiuose nėra švarumo“. Apie santykių organizacijoje taršą ir jos įtaką darbuotojų elgsenai. 0:10:18 – „Lyderį arba idealizuojame, arba demonizuojame“. Apie santykį su autoritetu ir iš vaikystės atsineštus emocinius lūkesčius. 0:12:34 – „Žmogus gimsta kaip grupinė būtybė, ir tik vėliau jis tampa individu“. Apie santykinę laisvę ir atsakomybę organizacijoje. 0:16:40 – „Įsiklausymo metodą galima taikyti ir organizacijose“. Apie būdą išgirsti neįsisąmonintą informaciją. Laida „Ateities genas“ transliuojama per „Žinių radiją“. Daugiau ciklo „Psichodinamika versle“ laidų: Apie nesuvoktą santykių poveikį sėkmei - su Sauliumi Jovaišu https://youtu.be/h1V3n1aGP00 Apie nematomą personalo žmonių vaidmenį - su Giedre Vaitiekūnaite-Urbanovič https://youtu.be/su269hx1K_s Apie neįsisąmonintus organizacinės kultūros spąstus - su Alge Jablonskiene https://youtu.be/26iX6hA5LKI Apie emocinio nuovargio priežastį - su Ramune Radiene https://youtu.be/bjrl6nCnq5E Apie paslėptus komandų konfliktus - su Rūta Klimašauskiene https://youtu.be/VgFDkGAnOPE Apie pokyčių valdymą - su Milda Autukaite https://youtu.be/PqZY5qKQjbo Apie neįsisąmonintus emocinius alkius organizacijose - su Pauliumi Avižiniu https://youtu.be/5OqJVjw-_uk

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio aptarimui Mažojoje studijoje pasirinkome patį pirmąjį numerio straipsnį – Laišką redaktoriui, kuris puikiai atliepia šiuo metu visuomenėje vėl kilusias diskusijas po to, kai nuspręsta pervadinti Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją ir atsisakyti poetės, kaip prisidėjusios prie okupacinio režimo įtvirtinimo, vardo. Ar šiuo metu pastebimi mėginimai normalizuoti viešų veikėjų kolaboravimą su totalitariniais režimais ar bent aktyviai prisitaikyti prie jų rodo istorijos neišmanymą? Laiško redaktoriui autorius ir šiandieninės laidos svečias, filosofas ir VU TSPMI dėstytojas Simas Čelutka mano, kad tai veikiau atskleidžia politinės-moralinės filosofijos ir refleksijos trūkumą. Svečią „Mažojoje studijoje“ kalbina VU Filosofijos ir istorijos fakultetų dėstytojas ir mūsų radijo bendradarbis Laurynas Peluritis.Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Klimato kaitos rubrikoje kalbamės apie naujas genomines technologijas – kas tai yra ir ar teisūs teigiantieji, kad genų redagavimas maisto auginime gali padėti spręsti klimato kaitos ir maisto trūkumo problemas? Diskutuoja asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narys Almantas Liorentas.Per Užgavėnes pokalbis apie blynus – kokius kepti ir su kuo valgyti?Pasakoja kulinarinių laidų ir knygų autorė Beata Nicholson.Šiandien minima pasaulinė radijo diena. Pokalbis su LRT RADIJO departamento vadovu Giedriumi Masalskiu.Pokalbis su Lietuvos mokslo premiją neseniai pelniusiu VU Filosofijos fakulteto mokslininku prof. Evaldu Kazlausku, ją jis gavo už darbų ciklą „Psichologinio streso moksliniai tyrimai: stresinių sutrikimų diagnostika, paplitimas, įveika ir psichologinių intervencijų veiksmingumas“. KVed. Agnė Skamarakaitė

Apie ką mąsto kareivis, budėdamas apkasuose šaltą naktį, o galbūt ir dieną, laukdamas kitos užduoties? Karo Ukrainoje pradžioje socialinėje žiniasklaidoje netrūko kadrų apie karių kasdienybę, kai kurie jų sugebėjo nuotoliu netgi dėstyti paskaitas universitetuose likusiems savo studentams. Šiandieninės laidos herojus Pirmojo pasaulinio karo apkasuose pradėjo rašyti kūrinį, ilgainiui tapusį vienu reikšmingiausių pasaulinės filosofijos veikalų. Tai – vokiečių teologas ir filosofas Franzas Rosenzweigas ir jo „Išganymo žvaigždė“, apie kurią šiandien Mažojoje studijoje pasakos vertėjas Antanas Gailius ir filosofas, leidyklos Phi knygos vadovas Tomas Šinkūnas, o juos kalbins mūsų studijos bendradarbis ir VU Filosofijos bei Istorijos fakultetų dėstytojas Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Tai, kad Vilniuje vykusiame proteste žemdirbiams pavyko susivienyti ir taikiai išsakyti savo reikalavimus valdžiai, VU Filosofijos fakulteto docentė, sociologė Rūta Žiliukaitė vertina teigiamai. Anot mokslininkės, protesto forma, kaip problemų išsakymas, mūsų visuomenėje vis labiau stiprėja. Ar pavyko ūkininkams atkreipti visuomenės dėmesį ir pristatyti esamas problemas, išgirsite iš gatvėje kalbintų žmonių pasakojimų.Kaune rajone įkurtas ir sausio mėnesį atidarytas modernus LSMU Laukinių gyvūnų globos centras. Jame bus suteikta visa reikiama pagalba sužeistiems ar netinkamose sąlygose laikomiems laukiniams gyvūnams. Kaip sako veterinarijos gydytojas Rokas Matevičius, dažnai gyvūnai į centrą patenka po susidūrimo su automobiliais.Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite, kaip iš miesto į kaimą persikėlusi šeima įkūrė ir savo verslą. Urtė Jakubonienė dabar yra šunų ir kačių kirpyklos Vasaknų kaime įkūrėja. Jau kelerius metus veikia kirpykla ,,Pas Pūkį“. Kaip sako Urtė, šiame darbe romantikos nėra, prarastas budrumas dirbant gali kelti pavojų žmogaus sveikatai.Ved. Rūta Simanavičienė

Kai kurie didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, ko gero, dar atmena tuos laikus, kai per Kalėdas ir Velykas žmonės netilpdavo į bažnyčias, tekdavo grūstis prieangiuose ar net šalti šventoriuose. Ir ne tik dėl vadinamųjų kalėdinių ir velykinių katalikų, kurie teužsuka į bažnyčią porą kartų per metus, bet ir dėl to, kad sovietmečiu išdygusiuose mikrorajonuose bažnyčių tiesiog nebuvo. Sovietų valdžia draudė jas statyti. Padėtis ėmė keistis tik pačioje okupacijos pabaigoje, o pirmieji nepriklausomos Lietuvos metai paženklinti ir naujų šventovių statybų. Iki šiol šis reiškinys nebuvo išsamiau tyrinėtas, tad šiandienėje laidoje klausytojų laukia pokalbis su VU Istorijos fakulteto doktorante Kamile Steponavičiūte, kuri šiemet apsigynė magistro darbą „Sakralinė architektūra Vilniaus arkivyskupijoje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje“, už kurį buvo apdovanota Lietuvių katalikų mokslo akademijos premija. Šiuo metu savo tyrimus tęsia doktorantūros studijose tame pat Istorijos fakultete. Jos vadovė – architektūros istorikė profesorė Marija Drėmaitė. Viešnią kalbina VU Filosofijos ir Istorijos fakultetų dėstytojas ir mūsų studijos bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio aptarimui „Mažojoje studijoje“ pasirinkome straipsnį, atliepiantį iki šiol daugybę diskusijų visuomenėje keliantį klausimą – apie atmintį, jos įamžinimą viešojoje erdvėje ir sovietmetį menančių paminklų likimą. Iki šiol nėra vienos nuomonės, ką daryti su sovietmečio paminklais, kita vertus, audringos diskusijos, kilusios dėl ketinimo statyti paminklą Justinui Marcinkevičiui, įamžinantį sovietmečiu sukurtą jo draminę trilogiją, rodo skirtingą požiūrį į istorinę atmintį. „Nepriminti/nebeprisiminti: ką darome su sovietmečio daiktais?“ - tokį straipsnį naujausiame žurnalo numeryje paskelbė viena iš nuolatinių jo autorių, VU Istorijos fakulteto magistrantė Eglė Eidėnaitė, kuri šiandien ir vieši laidoje, o ją kalbina VU Filosofijos ir istorijos fakultetų dėstytojas ir „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Pirmasis gimęs Izraelyje ir ilgiausiai šaliai vadovaujantis premjeras. Laidos „10-12“ lyderio rubrikoje – pažintis su prieštaringai vertinamu Benjaminu Netanyahu.Tęsiantis karui Artimuosiuose Rytuose, LRT RADIJAS aiškinasi jo istorines ištakas. Ar galima jų ieškoti religijoje? O gal žydų ir arabų konfliktą lemia visai kitos priežastys? Apie tai kolegos Adomo Šimkaus pokalbyje su VU Filosofijos fakulteto dėstytoja, daktare Aušra Pažėraite.Taip laidoje, pokalbis apie dirbtinio intelekto technologijos įtaką teismų sistemos darbui bei pirmuosius bandymus taisyklėmis reglamentuoti jo panaudojimą studijuojant aukštojoje mokykloje.Dar viena tema. Lieka pustrečio mėnesio iki Europos dailiojo čiuožimo čempionato. Kaune rengiamas renginys, anot organizatorių, jau dabar sulaukia daug tarptautinio dėmesio. Apie pasiruošimo užkulisius pasakoja Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Šiandien laidoje pakviesime susipažinti su kunigu ir mąstytoju, vieno didžiausių praėjusio amžiaus pabaigos Lenkijos intelektualų, kurio pavardė siejama su Solidarumo sąjūdžiu, išjudinusiu pasipriešinimą komunistiniams režimams visame Rytų bloke, galiausiai pasibaigusį režimo žlugimu 1989-aisiais. Tai – Józefas Tischneris, pirmasis Solidarumo profsąjungos kapelionas, artimas popiežiaus Jono Pauliaus II bičiulis, kurio veikalų atgarsius galima aptikti šio popiežiaus enciklikose socialiniais klausimais. Mintis apie epochos lūžius ir jų sukeltus ginčus, į praeitį nueinantį sovietizmą ir melo, smurto bei dvasios korupcijos užvaldytą pasaulį Tischneris sudėjo į vieną svarbiausių savo veikalų – Dramos filosofija, kurią į lietuvių kalbą išvertė Vytas Dekšnys, o išleido Hubris leidykla. Šiandien „Mažojoje studijoje“ vieši leidyklos vadovas, filosofas, VDU docentas Viktoras Bachmetjevas, o jį kalbina mūsų studijos bendradarbis ir VU Filosofijos fakulteto dėstytojas Laurynas Peluritis.Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

XXI-asis amžius vadinamas nerimo amžiumi. Dėl įvairiausių asmeninių, socialinių ir politinių priežasčių vis daugiau žmonių patiria nerimą, apie tai rašomos knygos, atliekami tyrimai, aktyviai ieškoma šio iššūkio sprendimo būdų. Kaip filosofai mąsto apie nerimą? Apie tai laidoje savo įžvalgomis dalinasi filosofas, VU Filosofijos fakulteto doktorantas Justinas Grigas, šiuo metu rašantis disertaciją apie nerimą.Viena įdomiausių laidos įžvalgų – priešingai nei šiandien teigiama, nerimas nebūtinai vertintinas kaip išimtinai neigiama būsena ar problema, kurią reikia išspręsti. Tokie filosofai kaip S. Kierkegaard'as ir M. Heideggeris parodė, kad nerimas yra svarbus žmogiškosios egzistencijos aspektas, netgi savotiški vartai į autentiškos savasties atradimą. Bėgdami nuo nerimo, tik atidėliojame neišvengiamą akistatą su esminiais būties klausimais apie mirtį, baigtinumą, savo bendruomeninę prigimtį. Kaip atskirti šį egzistenciškai svarbų nerimą nuo perdėto nerimavimo, kuris kamuoja šiuolaikinius žmones? Apie tai – pokalbis su J. Grigu.Ved. Simas Čelutka

Nuo riaušių prie Seimo, per kurias buvo sužaloti policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, užgaulioti Seimo nariai ir žurnalistai, praėjo metai. Tiek laiko prokurorai ieško ir kaltųjų, tačiau byla teismo dar nepasiekė, o įtariamųjų ratas siaurėja. Kodėl? Kiek laiko reikia teisingumui? Ir ar riaušės gali pasikartoti, jei istorijos pamokos liks neišmoktos?Laidoje dalyvauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Nėrijus Puškorius, Seimo pirmininkės pavaduotojai Paulius Saudargas ir Andrius Mazuronis, Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas ir advokatas Raimundas Jurka.Ved. Liepa Želnienė

Karas Ukrainoje atgaivino ne tik daugybę paralelių iš bendros Lenkijos ir Ukrainos istorijos, bet ir išjudino milžiniškus solidarumo bei artimo meilės darbų užmojus. Kaip Lenkijos Bažnyčia palaikė ir iki šiol palaiko Katalikų Bažnyčią Ukrainoje – vedamojo skiltyje.Apie poreikį pažinti religijos dalyką šiandieniame pasaulyje pokalbis su VU Filosofijos instituto profesore, Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros vedėja dr. Rita Šerpytyte.Užsienio krikščioniškos spaudos apžvalga: darbas kaip pseudoreligija (parengė Giedrius Tamaševičius).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Pandemija įnešė daug pokyčių ne tik į sveikatos sritį, kasdienybę ar laisvalaikį, bet ir į darbo organizavimą. Nemažai daliai organizacijų teko pakeisti įprastus darbo principus, nes didelė dalis darbuotojų dirbo ar vis dar dirba nuotoliniu būdu.Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ VU Filosofijos fakulteto psichologė doc. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė pasakoja, kaip pasikeitė darbo pasaulis per pastaruosius dvejus metus, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokias problemas sprendė organizacijos bei jų darbuotojai ir kokias savybes turime ugdytis norėdami prisitaikyti prie pasikeitusių darbo sąlygų.Ved. Darius Matas

Katalikų tikėjimo tradicija tingumą laiko viena iš septynių didžiųjų nuodėmių, tačiau ar gali tingumas duoti vaisių, dėl kurių žmogui nederėtų graužtis ir nešiotis kaltės jausmo? Pokalbis kaip tik apie tokią tinginystės rūšį, kuri vadinama prokrastinacija, o progą plačiau pakalbėti apie įvairius jos aspektus, ypač aktualius nūdienos pasaulyje, suteikė neseniai lietuvių kalba pasirodžiusi filosofo Johno Perry'io knyga „Prokrastinacijos menas“, kurią išleido leidykla Hubris. Laidoje dalyvauja jos vadovas, filosofas Viktoras Bachmetjevas ir knygą išvertęs VU Filosofijos instituto vadovas, docentas Jonas Dagys. Juos kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

VU Filosofijos fakulteto prof. Vytautas Radžvilas teigia, kad Minskas Vilniui paskelbė hibridinį karą. Ekonomistas Raimondas Kuodis siūlo reaguoti netradiciškai— grąžinti migrantus atgal į Baltarusiją, tuomet A.Lukašenkos režimas neteks migrantų „eksporto” pajamų. Pasak Lietuvos Raudonojo kryžiaus generalinės sekretorės Kristinos Meidės, pagal ES direktyvas, jei žmonės, net nelegaliai kirtę sieną, prašo prieglobsčio, Lietuva privalo jiems suteikti pastogę bei maistą, kol prašymus išnagrinės.Ved. Audrius Lelkaitis

Kiek tiesos svarstymuose, kad nagrinėjant šeimos ginčų bylas ir sprendžiant kuriam iš tėvų atiteks vaiko globa, pirmenybė teikiama moteriai?Ką liudija naujausi „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ duomenys? Ar mažėja korupcijos apraiškų Lietuvoje, kai nemažai žmonių vis dar įsitikinę, jog nedidelis kyšis padės išspręsti problemą ar gauti geresnę paslaugą?Apie pareigūnų įgaliojimų viršijimą, apie vadinamąjį institucinį smurtą. Kodėl su juo susijusi byla tirta taip ilgai? Kaip elgtis su tokiu smurtu susidūrus?Laidoje dalyvauja: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, Panevėžio apygardos teismo psichologas Nerijus Ogintas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, Kauno apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto dėstytoja dr. Dovilė Petkevičiūtė-Barysienė.Ved. Artūras Matusas

Nors nuotolinis darbas ir bendravimas su artimaisiais tik per „Zoom“ ar kitas pokalbiams skirtas programas pandemijos pradžioje daugeliui kėlė nerimą, šiandien tai tapo įprasta kasdienybės dalimi. Tačiau kaip virtualūs pokalbiai veikia mūsų bendravimą? Ar socialinė distancija mus atitolina, o gal priešingai – suartina labiau nei bet kada? Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto docentas, psichologijos dėstytojas dr. Antanas Kairys tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ pripažįsta – bendraudami virtualiai esame labiau pavargę, turime mažiau laisvalaikio, todėl nė nejausdami skiriame mažiau dėmesio draugams, o tai didina riziką juos prarasti ir į įprastą gyvenimą sugrįžti turint gerokai siauresnį socialinį ratą.Ved. Simonas Bendžius.

Visus namuose uždariusios koronaviruso pandemijos pasekmės vis labiau ryškėja ne tik tiesioginių susirgimų skaičiais, bet ir kitose srityse. Pasikeitęs gyvenimo ritmas turi daug įtakos psichologinei sveikatai ir savijautai, o tai ypač smarkiai atsiliepia nuotoliniu būdu besimokantiems vaikams. Daugiau nei trečdalio vaikų emocinė būsena karantino metu pablogėjo – teigia Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorė psichologė Roma Jusienė, pirmajame šių metų tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode aptarusi su psichologų, socialinio darbo ir medicinos ekspertų komanda atlikto tyrimo apie nuotolinį vaikų ugdymą rezultatus.Tinklalaidę veda Simonas Bendžius

35-a apologetika.lt radijo laida XFM eteryje. Svečias: Alfredas Buiko, sąmokslo teorijų tyrinėtojas ir VU Filosofijos fakulteto doktorantas. Vedėjas: Laurynas Jacevičius. Įkelta į Youtube: 2019-05-02. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/oTWyM4eK2zc  

Laidoje "Sveikata" šį kartą skirsime dėmesio didžiausiam žmogaus organizmo organui - odai. Apie tai, ką reikia žinoti apie odos ligas, apgamus bei odos priežiūrą tiek iš išorės, tiek iš vidaus, kalbėjome su gydytoja dematovenerologe Inga Kisieliene. Antroje laidos dalyje - pokalbis apie sapnus. Kodėl mes sapnuojame ir ar mūsų sapnams įtakos turėjo COVID-19? Apie tai pasakoko psichologas, VU Filosofijos fakulteto dėstytojas Tadas Stumbrys. Ved. Karina Urbanavičiūtė

Ar šiandien turėtume kalbėti apie tai, kaip dirbtinis intelektas (DI) keičia mūsų kasdienybę ir šiuolaikinį pasaulį? O jei į technologijas pažvelgtume kiek plačiau ir pasvarstytume, ar egzistuoja riba, kurią pasiekus pasaulį valdantys algoritmai, kartu ir DI, nustoja veikti? Tokius klausimus ketvirtajame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kelia VU Filosofijos fakulteto profesorius, Masačusetso technologijų instituto afilijuotasis mokslininkas, filosofas Kristupas Sabolius. Mokslininko teigimu, visų mus supančių technologijų – telefonų, kompiuterių ir netgi naujausių dulkių siurblių – veikimas yra paremtas įvairiais algoritmais. Paprasčiau tariant, egzistuojančia veiksmų seka, kuri sprendžia tam tikrą problemą. Ved. Edvardas Kubilius.

Kas yra filosofija? Kodėl ja verta domėtis tiek vaikui, tiek suaugusiajam? Ir nuo ko pradėti? Apie tai pasakoja VU Filosofijos fakulteto doktorantė, knygų vaikams apie filosofiją vertėja Daina Habdankaitė.Iš ekosofijos – ekologijos filosofijos – perspektyvos VDU lektorius dr. Mantas Davidavičius aptaria tai, kas vyksta Belovežo girioje. Tiksliau – Lenkijai priklausančioje Belovežo girios dalyje susikertančius du skirtingus požiūrius, kaip šią girią reikėtų prižiūrėti.Rubrika „Va čia tai kosmosas“: Kenijos bei Jungtinės Karalystės tyrėjų komanda atrado naują parazituojančio grybo rūšį Microsporidia MB. Grybas nekenkia uodui, tačiau šimtu procentu blokuoja maliarijos užkratą uodo organizme. Tikimasi, kad šis atradimas bus tikras proveržis kovoje su maliarija. Šią naujieną pristato Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas habil. dr. Gediminas Valkiūnas. Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Drauge su krizėmis, netikrumu ir nežinia, pajutę palankių momentą, sukrunta įvairių pseudomokslinių teorijų skleidėjai, daugelį nelaimingų atsitikimų ar blogybių aiškinantys slaptų jėgų veikimu – dažniausiai vyriausybių, specialiųjų tarnybų ar konspiracinių organizacijų, kurios nutyli tikruosius veiksmų motyvus ir slepia padarinius nuo visuomenės. Kalba ne vien apie melagienas, kurių viešoje erdėje šiuo laikotarpiu netrūksta ir jos sklinda ne prasčiau nei pats virusas. Laidoje kalbėsime apie sąmokslo teorijas.Laidos svečias – VU Filosofijos instituto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Alfredas Buiko.Ved. Rimas Bružas.

Kaip COVID-19 mato mokslininkai? Apie viruso diagnostiką, plitimo kelią ir vakcinos kūrimą pasakoja VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė. Sąmokslo teorijas tyrinėjantis VU Filosofijos fakulteto doktorantas Alfredas Buiko pristato klaidingus įsitikinimus apie koronavirusą.Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ mokslo populiarintoja Goda Raibytė aptaria naująjį NASA marsaeigį „Atkaklumas“.Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Apie politiką ir moralės filosofiją diskutuoja VU Filosofijos fakultetodoktorantai Aistė Noreikaitė, Simas Čelutka ir Laurynas Peluritis. Laidąparengė Rūta Tumėnaitė.

Kodėl mėnulyje neplėvesuoja vėliava? Tai, ar žinote atsakymą į šį klausimą, gali pasufleruoti, koks jūsų intelektas. Apie tai, kas yra intelektas ir nuo ko jis priklauso – pokalbis su VU Filosofijos fakulteto psichologijos instituto dėstytoju Kęstučiu Dragūnevičiumi. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

„Laikas pasikalbėti“: humanitariniai ir socialiniai mokslai – nenaudingi ar svarbūs? Apie tai studijoje diskutuos LMT Valdybos pirmininkas, VU Istorijos fakulteto dekanas prof. Rimvydas Petrauskas, VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktorė dr. Rūta Žiliukaitė ir Lietuvos mokslo premijų komisijos narys, Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos vadovas dr. Darius Staliūnas.

Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Biudžeto priėmimo išvakarėse VU Filosofijos ir Istorijos fakultetų dėstytojai reikalauja dvigubai didesnių algų. Urėdijų reformos nesuprantantys miškininkai buria sąjūdį. Lietuva inicijavo istorinį Izraelio premjero vizitą į Briuselį. Gruodžio 11-tosios deklaracija – 100 metų. Vilniuje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gatvėje, praeivius stabtelėti kviečia Benamio prakartėlė.

Paskelbti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai. Biudžeto priėmimo išvakarėse VU Filosofijos ir Istorijos fakultetų dėstytojai reikalauja dvigubai didesnių algų. Urėdijų reformos nesuprantantys miškininkai buria sąjūdį. Lietuva inicijavo istorinį Izraelio premjero vizitą į Briuselį. Gruodžio 11-tosios deklaracija – 100 metų. Vilniuje, Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gatvėje, praeivius stabtelėti kviečia Benamio prakartėlė.

Už indėlį į ekonomikos elgsenos tyrimus šįmet Ekonomikos Nobelio premiją pelnė JAV ekonomistas Richardas H. Thaleris. Jis apjungė ekonomikos ir psichologijos mokslus ir tyrinėjo, kokios įtakos žmonių sprendimams turi psichologiniai motyvai.Taigi, kaip nusprendžiame – pirkti ar nepirkti? Kaip emocijos lemia mūsų ekonominius sprendimus ir ar galime išmokti juos priimti racionaliau?Apie tai pasikalbėsime su VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros doc. dr. Antanu Kairiu. Laidoje taip pat aptarsime šios dienos įdomybes, bendrausime su klausytojais.

Už indėlį į ekonomikos elgsenos tyrimus šįmet Ekonomikos Nobelio premiją pelnė JAV ekonomistas Richardas H. Thaleris. Jis apjungė ekonomikos ir psichologijos mokslus ir tyrinėjo, kokios įtakos žmonių sprendimams turi psichologiniai motyvai.Taigi, kaip nusprendžiame – pirkti ar nepirkti? Kaip emocijos lemia mūsų ekonominius sprendimus ir ar galime išmokti juos priimti racionaliau?Apie tai pasikalbėsime su VU Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros doc. dr. Antanu Kairiu. Laidoje taip pat aptarsime šios dienos įdomybes, bendrausime su klausytojais.

Krikščioniškumas kaip socialinių laikysenų veiksnys totalitarinėje ir posovietinėje visuomenėje. Laidoje dalyvauja VU Filosofijos fakulteto docentės dr. Rūta Žiliukaitė ir dr. Irena Eglė Laumenskaitė. Laidą parengė Arūnas Peškaitis.

Krikščioniškumas kaip socialinių laikysenų veiksnys totalitarinėje ir posovietinėje visuomenėje. Laidoje dalyvauja VU Filosofijos fakulteto docentės dr. Rūta Žiliukaitė ir dr. Irena Eglė Laumenskaitė. Laidą parengė Arūnas Peškaitis.

Kas vyksta dabartiniuose universitetuose ir kodėl yra pavojinga universitetui prarasti savo dvasią. VU Filosofijos fakulteto ir TSPMI profesorių Alvydą Jokubaitį kalbina žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ bendradarbis Laurynas Peluritis.

Kas vyksta dabartiniuose universitetuose ir kodėl yra pavojinga universitetui prarasti savo dvasią. VU Filosofijos fakulteto ir TSPMI profesorių Alvydą Jokubaitį kalbina žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ bendradarbis Laurynas Peluritis.