Podcasts about ism vadybos

Tarptautinis tyrimas rodo, kad charizmatiški lyderiai pasižymi aukštesniu intelektu ir geriau komunikuoja. Ryšį taro intelekto ir charizmos tyrė tarptautinė mokslininkų komanda, tarp jų ir profesorė Vita Akstinaitė, kuri yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslo ir akademinių darbuotojų prorektorė.Lygiai prieš dvejus metus kompanija „OpenAI“ viešai pristatė „ChatGTP“ – pažangų dirbinio intelekto pokalbių modelį, kuris geba rašyti. Ar gali dirbtinis intelektas rašyti kaip žmogus? Ar mašina gali kopijuoti rašytojo stilių ar net jį pranokti?LRT radijai jau penktą kartą skelbia viešą radijo programų ir tinklalaidžių konkursą visiems trims radijams – LRT RADIJAS, LRT KLASIKA ir LRT OPUS. Paraiškas galima teikti iki sausio 15 dienos.Panevėžio krašte galima paragauti ne visiems girdėto patiekalo – rauguolių, arba duonskrylių. Juos iš naminės duonos tešlos moka gaminti duonos kepėjų būrelis, prieš du dešimtmečius susibūręs Miežiškių kultūros centro Nevėžio padalinyje.

Kinijos ekonomika susipynė tarp komunizmo ir kapitalizmo, todėl šalis pradėjo klupti. Ar tikrai įmanomas ilgalaikis klestėjimas komunizme, pabarstytame laisvos rinkos blizgučiais? Pokalbis su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininku Mariumi Kušliu.Taip pat laidoje apie nuodėmių mokestį. Ar mažėjantis tabako, alkoholio ir degalų vartojimas sukelia problemų valstybių biudžetams? Komentuoja Šiaulų banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Ir kodėl filmo sėkmė vertinama uždirbtais milijonais, o ne žiūrovų skaičiumi?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Rubrikos „Išskirtinė/įdomi asmenybė“ svečias – komikas Mantas Bartuševičius. Užvakar socialiniuose tinkluose Mantas paskelbė, kad kartu su kolega Justinu Visicku nusprendė surengti aukcioną, kurio metu surinkti pinigai bus skiriami nuo agresorės Rusijos besiginančiai Ukrainai.Šį šeštadienį Vilniuje vyks Mirusiųjų dienos paradas. Tai - autentiška ir sena meksikietiška šventė, kurios metu, kaip tikima, gyvame pasaulyje žmones aplanko išėję mylimieji. Pasveikinant juos, jų laukiama su jų mėgiamais gėrimais, dekoracijomis, juokeliais, nuotraukomis, muzika ir draugais. Šventę sostinėje organizuoja Lietuvos meksikiečių bendruomenė.Dalį gyventojų neramina Lietuvos regionuose mažėjantis sveikatos priežiūros įstaigų skaičius. Į LRT GIRDI kreipėsi Dusetų miestelio gyventoja, kuri sako, kad nebeturi į ką kreiptis, nes rajono valdžiai visiškai nerūpi: „Prieš 1,5 metų mūsų miestelyje užsidarė vaistinė, dabar naikinama sėkmingai dirbusi ambulatorija, jau anksčiau panaikinta laboratorija“.Ieškant sprendimų, kaip spręsti realias politines ir ekonomines problemas, pasitelkiami ir stalo žaidimai. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto „Wargaming Lab“ vadovo Pijaus Krūmino teigimu, žaidimai gali padėti pasirengti įvairioms situacijoms – nuo tokių, kai į žemę trenkiasi asteroidas, iki atvejų, kai reikia spręsti įvairius klimato kaitos padarinius, dorotis su gamtinėmis nelaimėmis ar apskritai ruoštis karui.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Tarptautinės Vilniaus konferencijos temoms skirta laida. Globali investavimo aplinka, karo kontekstas ir Lietuvos galimybės pritraukti investuotojų. Kaip verslo lyderiai ir inovatoriai mato geopolitinius iššūkius, kokia saugumo kaina?Pirmoji laidos valanda – tiesiogiai iš Vilniaus konferencijos Nacionaliniame dramos teatre. Dalyvauja: investavimo Rytų Europoje ekspertas James Oates „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis, „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė, genų redagavimo kompanijos „CasZyme” vadovė Monika Paulė, įmonių konsultantas Elias van Herwaarden.Diskusiją tęsiame su klausytojais ir ekspertais. Dalyvauja: Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė-Bačiulienė, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos vadovas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos prezidiumo narys Giedrius Valuckas.Ved. Marius Jokūbaitis ir Darius Matas, vert. Jolanta Lukošienė, red. Giedrė Čiužaitė

Porą mėnesių Lietuvoje skamba istorija, kai vienas žmogus neva pralošė dešimtis milijonų ne savų eurų, o savo vadovautų juridinių asmenų.Ir štai jau kyla siūlymų, kaip išvengti tokių atvejų, pvz., uždrausti įmonių vadovams ir finansininkams dalyvauti azartiniuose lošimuose. Teisininko teigimu, aukštesni standartai būtų pareiškimas ir verslo partneriams, kad įmonė patikima. Bet ar realu įgyvendinti tokią idėją? Ir ar reikia tą daryti? Diskutuoja Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas ir advokatų profesinės bendrijos „Abromavicius Attorneys“ advokatas Giedrius Abromavičius.Ved. Irma Janauskaitė

Įdomi veikla, geros pajamos, o ir kasdien nuo 8 val. iki 17 val. dirbti nereikia. Taip kartais suprantamas valdybų darbas. Valdybų narių Lietuvoje – dešimtys tūkstančių. Bet kas, jeigu valdybos sprendimas lemia verslo bankrotą? Kodėl valstybės įmonių valdybos kartais tiesiog išvaikomos? Laidos svečiai: „Ilaw Lextal“ partnerė, advokatė Džiuginta Balčiūnė, SBA grupės Verslo kontrolės vadovė, „Utenos trikotažo“ valdybos pirmininkė Dovilė Tamoševičienė, Geresnio reguliavimo patarėjų tarybos narys Dovydas Vitkaukas ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.Ved. Irma Janauskaitė

Darbuotojams atlyginimas yra svarbus, tačiau nebe tiek, kiek buvo manyta iki šiol. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjų atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad aukštos kvalifikacijos specialistai Lietuvoje darbdavį renkasi atsižvelgdami ne tik į atlygį, bet ir į kartu siūlomą naudų paketą. Kaip rodo rezultatai, kandidatai sutiktų su mažesniu atlyginimu mainais į jiems svarbiausias naudas.Pokalbis su Pietų Afrikos Respublikoje lietuviško paveldo ieškojusiu Juozapu Blažiūnu.Pasibaigus NATO viršūnių susitikimui pasaulio žiniasklaida vis dar analizuoja čia priimtus sprendimus. Ką apie tai kalba tiek Ukraina, tiek stipriausia pasaulio žiniasklaida?Daug kalbame apie tai, kaip svarbu susitaupyti atostogoms ir tai daryti ne likus mėnesiui iki jų, o nuosekliai – ištisus metus. Tačiau dažnai vos išvykę atsipalaiduojame ir to, ką suplanavome išleisti, nebeužtenka. Jei viršijame numatytą atostogų biudžetą, vėliau gali tekti net keletą mėnesių veržtis diržus ir tai gali apkartinti pačius atostogų prisiminimus. Kaip leisti pinigus per atostogas, kad po to netektų gailėtis?

Spaudos apžvalgoje – naujas žurnalo „Literatūra ir menas“ numeris.Šiluvoje įvairių sričių ekspertai diskutavo apie mažų miestelių likimą, galimus architektūrinius sprendimus ir kaip aukštos menininės vertės vietovė gali prabilti pasaulio piligrimams. Pasak paveldosaugininkų ir architektų, Šiluvą būtina dar labiau garsinti pasaulyje ir kurti infrastruktūrą, kuri būtų patrauklesnė atvykstantiems lankytojams.„Net jei „Paradas“ vietomis susvyruoja ar pritrūksta tvirtesnės režisieriaus rankos (suprantama, juk tai debiutas!), jį visad gelbsti Tito Lauciaus meilė savo personažams, kurių nė vienas netampa karikatūra, bei autoriaus talentas pastebėti švelniai ironiškas, gyvenimiškas situacijas, nepaverčiant jų farsu“, – Tito Lauciaus filmą „Paradas“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.LNDT pristato vieno žinomiausių rumunų kilmės prancūzų dramaturgo Eugène Ionesco dramos „Raganosiai“ premjerą, kurią į sceną perkėlė jaunas režisierius Antanas Obcarskas, teigiantis, kad ši pjesė parodo tikrąjį visuomenės veidą.Pastato, kurį vilniečiai iki šiol žinojo kaip Vilniaus centrinį paštą, koridoriai prisipildė studentų. Čia veiklą pradėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. Kaip pasikeitė pažįstamas unikalaus architektūros objekto veidas?Spektaklyje „Barbarai“ vengrų režiesierius Arpadas Schillingas vis dar demaskuoja tai, ko demaskuoti seniai nebereikia – apžvalgoje sako scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.Rytoj VDA Telšių galerijoje atidaroma tekstilininkės Žydrūnės Kriūkaitės-Juciuvienės tekstilės miniatiūrų paroda „Dygsnių dienoraštis 365“, kuriame – ant mažo formato audinio skiaučių išsiuvinėti kiekvienos metų dienos įspūdžiai ir patirtys. Kokie iššūkiai kilo pakeliui? Kaip atrodė kūrėjos metai užfiksuoti dygsnių labirintuose?Šį vakarą prestižinėje Paryžiaus ekspozicijų erdvėje „Espace Commines“ duris atveria šiuolaikinių Vilniaus menininkų darbų paroda „Geležinis vilkas“. Kokį Vilnių atskleidžia eklektiškas menininkų rinkinys?Ved. Urtė Karalaitė

Šalyje veikiantys komerciniai bankai pernai skaičiavo rekordinius pelnus. Tuo metu gyventojams ir verslui paskolos brangsta sparčiausiai eurozonoje, o palūkanos už indėlius tik šiek tiek pakilo virš nulio. Lietuvos banko vadovas sako iš bankų besitikintis solidarumo ir žada pristatyti priemones kaip to pasiekti. Ar šalies institucijoms pavyks pakreipti bankus solidarumo su brangiausiai už paskolas mokančiais vartotojais keliu?Pašnekovai: Vilnius Tech Verslo vadybos fakulteto prodekanė doc. dr. Kamilė Taujanskaitė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius Tadas Šarapovas, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.Ved. Jurgita Čeponytė

Pernai gyventojai, kaupiantys pensijai privačiai, išsigando sužinoję, kad pensijų fondai patyrė nuostolių. Seime ir vėl atsirado iniciatyva keisti pensijų kaupimą ir leisti gyventojams iš jo pasitraukti. Kodėl vienerių metų nesėkmė sumenkina pasitikėjimą pensijų fondais? Ir ar pokyčiai pasitikėjimo dar labiau nesumažintų?Pensijų fondų dalyvių asociacijos vadovas Jonas DirginčiusInvesticinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas GudaitisSADM Pensijų grupės vadovė Inga BuškutėISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja doc. dr. Asta KlimavičienėVed. Jurgita Čeponytė

Stanislavas Asejevas - Ukrainos žurnalistas ir rašytojas. Ukrainoje ir už jos ribų Stanislavo vardas siejamas su Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamu slaptu kalėjimu Donecke. Čia Stanislavas dvejus su puse metų buvo laikomas nelaisvėje. Per apsikeitimą belaisviais išlaisvintas Stanislavas visą savo laiką paskyrė Rusijos ir jos remiamų separatistų žiaurumams atskleisti. Su juo kalbėjosi Ieva Balsiūnaitė.Šiandien Seimo plenariniame posėdyje nuotoliniu būdu kalbą sakys Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Po šio kreipimosi Seimas planuoja svarstyti ir priimti Seimo rezoliucijos projektą dėl Rusijos Federacijos vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo. Seimo posėdžio tiesioginę transliaciją bus galima stebėti Seimo svetainėje, televizijos programa „Seimas – tiesiogiai“, Seimo paskyrose „Facebook“ ir „YouTube“. Ją transliuos LRT radijas, LRT Televizija, portalas LRT.lt. Ukraina jau pusantro mėnesio patiria Rusijos agresiją ir jos vykdomus karo nusikaltimus. Per šį laikotarpį V. Zelenskis nuotoliniu būdu jau kreipėsi į daugelį pasaulio šalių parlamentų.Ko tikėtis iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbos Lietuvos Seimui? Įžvalgomis dalijasi Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovo retorikos ir komunikacijos modulio vadovė Vita Akstinaitė.Aktualus klausimas. Kaip švarinate savo aplinką? Pokalbiai su klausytojais.Dėl sunaikintos infrastruktūros viena didžiausių pasaulyje grūdų eksportuotojų Ukraina priversta ieškoti kitų logistinių sprendimų. Lietuvoje svarstoma, kad grūdus būtų galima gabenti per Klaipėdos uostą, šiuo metu analizuojamos galimybės. Išsamiau šia tema domisi Darius Matas.Aktualus pokalbis. Pasienyje apgręžiamas Rusijos ir Baltarusijos transportas,Daumantas Butkus Medininkų pasienio užkardoje, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos Linava vadovas Zenonas Buivydas,Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas.Klaipėdiečių elektroninio roko grupė „Royce“ ir vis daugiau Lietuvos muzikos gerbėjų širdžių užkariaujanti prancūzė Clara Giambino klausytojams pristato pavasarinės nostalgijos ir melancholijos pripildytą bendrą kūrinį „Surfing“.Komentaras. Žurnalistas Virginus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Kaip atrodo užsienio naujienų redaktorių darbas karo metu? Kaip rasti patikimus šaltinius, kai tikslios informacijos iš karo nėra daug, apie tai pasikalbėsime su LRT TELEVIZIJOS užsienio naujienų redaktoriais, kurie dar visai neseniai dirbo ir čia pas mus radijuje – Indrė Urbaitė ir Lukas Kivita.Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo lyderystė, retorika, asmenybė jau dabar lyginama su garsiausių istorijoje pasaulio politikų. Kokios lyderystės reikia karo metu, kalbamės su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovo retorikos ir komunikacijos modulio vadove ir Vytauto didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.„Man dar niekada nebuvo šitaip gėda, kad esu iš Rusijos“, – sako Rusijos pilietė, mokslų daktarė Liza, šiuo metu gyvenanti Australijoje. Liza teigia, kad Rusijos gyventojai jau dabar jaučia dideles tarptautinės izoliacijos pasekmes, o išgirdusi, kad Rusija pradėjo pulti Ukrainą, tuo iš pradžių tiesiog negalėjo patikėti.Kaip atrodo gydytojų darbas karo metu? Apie tai Rusijos karo Ukrainoje fone pasikalbėsime su kao medicinos gydytoju, dvejus metus tarnavusiu Afganistano kare, knygos “Afganistano daktaras” autoriumi Viliumi Kočiubaičiu.Ved. Rūta Kupetytė

Palangoje atkastas antrojo pasaulinio karo reliktas – vienas iš Molotovo linijos bunkerių. Fortifikacijos specialistai apžiūrėję radinį džiūgauja, nes tokio tipo bunkeris – tik ketvirtas Lietuvoje. O štai sklypo, kuriame jis buvo surastas, savininkai tokiu džiaugsmu netrykšta – norėtų statinį nugriauti. Kultūros paveldo departamentas žada vertinti, ar bunkeris vertingas. Plačiau – Pauliaus Selezniovo pasakojime.Kodėl Covidu persirgęs žmogus gali vėl po kurio susirgti ta pačia liga? Aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė.Apie persirgusių reabilitaciją. Valstybinės Ligonių Kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas.Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Žygimantas Kapočius.Olimpinės žiemos žaidynės Kinijoje.LRTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės komentaras.Tarptautinį foną komentuoja Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė, docentė Margarita Šešelgytė bei apžvalgininkas Marius Laurinavičius.Savaitės įvykių apžvalga. Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas.Sporto pranešimai. Marius AndrijauskasSavaitės komentaras. Autorė – žurnalistė Rita Miliūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Penktadalis šalies mokyklų neturi direktorių. Bene 300 šalies ugdymo įstaigų vadovauja laikinieji vadovai. Kai kurie jų laikinai vadovauja jau po kelerius metus, tačiau nesiryžta dalyvauti vadovų atrankos konkurse ir tapti nuolatiniais vadovais? Kodėl?Tiesa, moksliniai tyrimai rodo, kad mokyklos vadovas lemia nuo 25 iki 30 proc. kiekvieno mokinio mokymosi sėkmės. Ir kas nutinka, kai mokyklai vadovauja perdegęs direktorius? Ar jis tuomet gali įkvėpti mokytojus, o šie įnorinti mokytis ir motyvuoti mokinius?Laidoje dalyvauja: Darius Mockus, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas, Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius bei Margarita Pilkienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto „Švietimo lyderystės“ programos direktorė ir Taikomosios organizacijos psichologijos modulio vadovė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Transperency International tyrimas. „Transperency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė Ieva Dunčikaitė.Pastaruoju metu politikai vis dažniau kelia mokyklų būklės klausimus. Šia tema pasisakė europarlamentaras Bronis Ropė, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. LRT faktų komanda pasidomėjo, kiek tiesos politikų ir kontrolierės žodžiuose. Išsamiau žurnalistė Liepa Želnienė.Kokia tvarka skiepijami iš Lietuvos emigravę, o dabar grįžę ilgesniam ar trumpesniam laikui mūsų tautiečiai? Komentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus.Nuotolinis mokymas tapo ir dideliu išbandymu visai švietimo sistemai, ir tuo pačiu progresą skatinančiu veiksniu. Mokytojai perprato technologijas bei naująją mokymo formą, todėl dauguma švietimo atstovų ją dalinai norėtų išlaikyti ir ateityje. Taip teigia net 67 proc. mokytojų, rodo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto atlikta mokytojų apklausa.ISM Universiteto profesorė Bernadeta Goštautaitė ir Šiaulių rajono Dubysos aukštupio mokyklos direktorius Vaidas Bacys.Kur ir kaip gyvena nelegaliai mūsų valstybės sieną kirtę ekonominiai bei politiniai migrantai? Užsieniečių registracijos centro Pabradėje viršininkas Aleksandras Kislovas.Baltarusijos režimo sprendimas apriboti šalies gyventojų galimybę keliauti į užsienį gali atsiliepti Lietuvos darbo rinkai, sako specialistai. Iš kaimyninės šalies darbo Lietuvoje ieškodavo tie nekvalifikuoti, tiek kvalifikuoti darbuotojai, Darbo rinkos tendencijomis domisi Paulius Selezniovas.Finansų ministerija su ekspertais diskutuoja, kaip efektyviau apmokestinti savarankiškai dirbančius asmenis. Tarp siūlymų - mokesčių suvienodinimas ir paprastesnė apskaita. Tema domisi Darius Matas.Studijoje Prezidento vyriausioji patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė.Sporto naujienos. Studijoje Marius AndrijauskasLietuvos radijui 95-eri. Janinos Mateikienės pasakojimas iš pastato Naugarduko gatvėje, kuriame po 1991 metų sausio 13-ąją įvykdyto LRT pastato Konarskio gatvėje užgrobimo, 222 dienas buvo įsikūręs radijas.Savaitės komentaras. Autorius - „Verslo žinių“ apžvalgininkas Ramūnas Terleckas.Ved. Rūta Kupetytė

"Dešimt balų": Kaip ruoštis valstybiniam matematikos brandos egzaminui, kad nesusikirstum?Pernai metais visi mokiniai valstybinį brandos egzaminą išlaikė tik 17-oje iš pusketvirto šimto mokyklų. Šio egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis visų abiturientų.Ką tai reiškia: ar prastai dirba mokyklų matematikos mokytojai, ar mokiniai nesimoko matematikos?Kokiam pažymiui galima išmokyti per dvylika metų mokykloje kiekvieną Lietuvos vaiką, kuris neturi jokių rimtų sveikatos sutrikimų? Ir kas vis dėlto atsitinka, kokias klaidas mokiniai padaro per egzaminą, kad net trečdalis jų susikerta?Laidoje dalyvauja: Kristina Aldošina, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto matematikos dėstytoja.Laidos vedėja: Jonė Kučinskaitė

Nuo kitų metų bus galima susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) už siekiamą įgyti antrąjį ar paskesnį aukštojo mokslo ar profesinio mokymo diplomą. Tokioms gyventojų pajamų mokesčio lengvatoms gruodį pritarė parlamentas. Tikimasi, kad ši lengvata paskatins ir vyresnio amžiaus gyventojus mokytis visą gyvenimą.Kokia tikimybė, kad vyresni gyventojai norės mokytis ir, ką darys tiek valstybiniai, tiek privatūs universitetai, kad patrauktų lietuvius grįžti prie knygų?Laidoje dalyvauja: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Dalius Misiūnas ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis.Ved. Jonė Kučinskaitė

Lietuvos bankas pastebi, kad prieš didžiąsias metų šventes išauga vartojimo paskolas imančių žmonių skaičius. Anot ekspertų, nors vartojimo kreditus dalijančios bendrovės vilioja skambiais pasiūlymais, jie turi paslėptų žvaigždučių, kurios gali ne išgelbėti finansinę situaciją, o ją tik pabloginti. Apie tai – kolega Mindaugas Laukagalis kalbina Lietuvos banko ekspertę Justiną Tarasevičienę. Griežtinant karantiną, Lietuvoje nuo trečiadienio bus uždaryta dauguma nebūtinų prekių parduotuvių, apribojamas žmonių išvykimas iš namų be svarbios priežasties. Švietimo įstaigos dirbs nuotoliniu būdu, tačiau darželiai turės priimti vaikus, jei jų tėvai neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu. Šios sąlygos galios iki sausio 31 dienos. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dabar svarbiausia riboti nebūtinus kontaktus, o jei visuomenė susitelks – karantino ribojimai gali būti švelninami anksčiau nei sausio pabaigoje.Išsamiau - mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas.Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo programėlės „Korona STOP paleidimo, ją įsidiegė keli procentai Lietuvos gyventojų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras teigia, kad tai geras rezultatas, nes kitose šalyse panašios programėlės startavo kur kas sunkiau. Tačiau programinės įrangos specialistai randa nemažai klaidų, jos riboja programėlės sėkmę. Apie tai pasakoja Gabrielius Grubinskas.Kas garantuos vaikų saugumą namuose paankstinus jų žiemos atostogas. Į šį bei kitus klausimus atsako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.Tvarus verslas gali egzistuoti tik stiprioje bendruomenėje. Tokios nuomonės laikosi šeimos užkandinės Kaune Kibi Čibi įkūrėjai. Pernai Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose Metų bendruomeniškiausios įmonės titulą pelnę verslininkai inicijavo ne vieną akciją, ypač daug dėmesio sulaukė iniciatyva Padovanok senjorui pietus. Mano kalbinta Karolina Barišauskienė sako, kad pelnomi titulai yra malonūs, bet kartu ir įpareigoja.Vyriausybė savaitgalį surengė pirmąjį posėdį, kuriame svarstė kitų metų biudžeto projektą.Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius Tadas Šarapovas.Pandemijos pasekmes jaučia visos šalies savivaldybės. Daugumai teko imti trumpalaikes paskolas. Dalis savivaldybių net ir pasiskolinusios pritrūks lėšų gruodžio atlyginimas. Baiminamasi, kad kiti metai bus dar sunkesni, o skolinimosi limitai mažės. Aina Mizgirdė lankėsi keliose savivaldybėse ir domėjosi jų situacija.Savaitės komentaras 12 14 Autorė – Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.Ved. Darius Matas

Kaip emigracija veikia jau suaugusių vaikų ir jų tėvų, likusių Lietuvoje, ryšius? Kaip juos keičia koronaviruso pandemija? Apie tai – Vilniaus universiteto lektorė, sociologė Irma Budginaitė-Mačkinė.Naujausi tyrimai rodo, kad nuotolinis darbas skatina kūrybiškumą. Kaip jo turėtų siekti tiek patys darbuotojai, tiek darbdaviai? Pokalbis su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininke Rūta Kazlauskaite.Tinklalaidėje „Amerika renkasi” – pokalbis su Jungtinėse Valstijose gyvenančiais lietuviais, prezidento rinkimuose palaikančiais Donaldą Trumpą.10–12. Ved. Giedrė Trapikaitė

Karantinas seniai pasibaigęs, bet tūkstančiai įmonių ir savarankiškai dirbančių žmonių tebėra skolingi „Sodrai“, iš viso – daugiau nei 160 mln. eurų. Skolininkių įmonių dabar yra 44 proc. daugiau, nei buvo iki pandemijos. Kiek suplanuoto įmokų atidėjimo gali virsti beviltiškomis sumomis, kurios niekada nebus apmokėtos? Ką tvarkingai skolas grąžinančiam verslui ateityje gali reikšti turėtų skolų šleifas? Laidos svečiai: „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis, duomenų analitikos bendrovės „Scorify“ vadovas Žilvinas Milerius ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir duomenų analitikos programos direktorius prof. dr. Tadas Šarapovas.Ved. Irma Janauskaitė

Ir dabar, ir prieš dešimtmetį iš visų verslo formų Lietuvoje daugiausia – uždarųjų akcinių bendrovių. Registrų centro duomenimis, jos sudaro 53,5 proc. visų juridinių asmenų. Mažėja individualių įmonių, daugėja mažųjų bendrijų. Ką verslo formos sako apie šalies ekonomiką ir mokesčių politiką? Ir kodėl tūkstančiai įmonių egzistuoja tik registruose, bet realiai tai yra „mirusios sielos“. Laidos „Aukso amžius“ svečiai: Registrų centro Juridinių asmenų departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja, ekonomistė, finansų specialistė Valdonė Darškuvienė ir advokatų bendrovės „ILAW“ partnerė, advokatė Džiuginta Balčiūnė. Ved. Irma Janauskaitė

Seniai žinoma, kad pagrindinis sezoninio verslo rūpestis – kaip per tris mėnesius užsidirbti visiems metams. Bet gal laikai keičiasi? Vasarai įpusėjus laida „Aukso amžius“ aiškinasi, kokie sezoniniai verslai Lietuvoje klesti, kokie nunyko, o kurie tapo nuolatiniai, veikiantys ištisus metus? Kaip sezoninius verslus veikia koronavirusas? Svečiai: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas prof. Modestas Gelbūda ir „Swedbanko“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus. Ved. Irma Janauskaitė.

Šią savaitę prasidėjo pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija. Šį pirmadienį moksleiviai laikė anglų kalbos egzaminą. Ankstesnių metų praktika rodo, kad anglų kalbos egzaminą mūsų abiturientai išlaiko geriausiai iš visų egzaminų ir daugumai gimnazistų šis egzaminas nekelia ypatingų baimių.Bet štai lietuvių kalbos egzaminas, kurį dvyliktokai laikys kitą pirmadienį arba matematikos egzaminas, taip pat kiti valstybiniai brandos egzaminai, reikalingi įstoti į norimą studijų programą yra tai, kas ne vienam sukelia stresą.Kodėl mums kyla stresas, juk atrodytų, egzaminai ar bet kokie kiti patikrinimai yra natūrali, paprasta gyvenimo dalis, tiesiog turi pademonstruoti, ko išmokai per visus dvylika metų.O ir kaip ruošiantis egzaminams organizuoti mokymąsi: kiek laiko praleisti prie vadovėlių, kiek laiko užsiimti kita veikla, laisvalaikiu, hobiais? Kaip skiriasi streso valdymo technikos kai iki egzaminų ar kitų žinių patikrinimų dar yra savaitė ir, kai jau yra egzamino išvakarės ar rytas? Pagaliau, kas labiausiai padeda atsipalaiduoti, prasiblaškyti, bet kita vertus, neišmuša motyvacijos, susikaupimo?LRT radijo švietimo laidoje "Dešimt balų" dalyvauja: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Taikomosios organizacijos psichologijos modulio vadovė Margarita Pilkienė ir psichologė Birutė Ruplytė. Laidos vedėja Jonė Kučinskaitė

„Darbas iš namų koronaviruso metu kiekvienai amžiaus grupei atnešė savų iššūkių: gyvenantys vieni susidūrė su stipresne socialine izoliacija, šeimos su vaikais turėjo operuoti dvigubos naštos sąlygomis, o štai vyresnioji karta karantino metu griovė stereotipus.” Taip rašo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė, profesorė Bernadeta Goštautaitė. Artėjanti vasara Klaipėdai buvo prognozuojama kaip sėkmingiausias kruizinių laivų sezonas. Tačiau prasidėjus koronavirususi teko pamiršti šias optimistiškas mintis. Ar į Lietuvą šiemet atplauks bent vienas kruizinis laivas? Mūsų eteryje – Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė ir žurnalistė Dalia Kutraitė. Kol negalima keliauti realiai, nusikelkime bent mintimis į Naująją Zelandiją. Pokalbis su knygą apie Naująją Zelandiją parašiusiu geografu Rytu Šalna. Ved. Rūta Kupetytė.

„Vienas namuose“ rubrika: kaip, švelnėjant karantinui, sekasi iš nuotolinio darbo sugrįžti į biurą? Pašnekovė – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Audronė Nakrošienė. Rokiškio rajono valdžia, negalėdama asfaltuoti visų žvyrkelių, ėmėsi juos prižiūrėti kitaip – daugiau investuoti, kad jie laikytų kaip įmanoma ilgiau. Apie tai – Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas bei kiti Rokiškio atstovai. Interviu su fotografu Andriumi Repšiu, bepiločiu orlaiviu nufotografavusiu visas Lietuvos įkalinimo įstaigas bei fiksavusiu nuteistųjų kasdienybę. Ved. Edvardas Kubilius.

Kokiomis paslaugomis, sušvelninus karantiną, gyventojai pirmiausia ketina naudotis? Komentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos saugos skyriaus patarėja Veslava Golnis. Vyriausybės kanceliarija kviečia gyventojus dėkoti medikams bei kitiems, padedantiems kovoti su koronavirusu. Išsamiau apie iniciatyvą „Ačiū“ – Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas. Nacionalinis muziejus kviečia kiekvieną prisidėti prie visapusiško koronaviruso atspindėjimo istorijoje ir dalintis daiktais, ateityje galbūt virsiančiais muziejaus eksponatais. Pašnekovė – Nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė. Verslo ir švietimo iššūkiai per karantiną – interviu su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektoriui Daliumi Misiūnu. Ved. Edvardas Kubilius.

Lietuva įvertinta reitingu, kokio dar niekada nebuvo gavusi. Finansų ministras tai vadina istorine diena. Tačiau iš esmės tai žinia pasauliniams investuotojams (kreditoriams) apie tai, kad šalis gali grąžinti skolas. Reitingas lemia ir skolinimosi kainą. Bet ką jis duoda Lietuvos gyventojams? Laidos „Aukso amžius“ svečiai: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja, prof. dr. Valdonė Darškuvienė ir „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė.

Ar mokate čiuožti ir ar turite savo pačiūžas? Šiltos žiemos nedovanoja natūralaus ledo ant tvenkinio ar ežero, bet lankytojų dirbtinio ledo arenose netrūksta. Apie mokymąsi čiuožti laidoje pokalbis su trenere Daina Kilčiauskiene. Kita tema – kodėl bankrotai Lietuvoje turi neigiamą atspalvį ir ar požiūris keičiasi? Ekspertai sako, kad bankrotą išgyvenę verslininkai turi neįkainojamos patirties. Diskusijos dalyviai: ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų programos direktorė doc. dr. Asta Klimavičienė, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas, rizikos vertinimo ir skolų išieškojimo įmonės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.Vedėja Neringa Gudišauskaitė.

Kaip žinoti ar teisinga kryptimi juda valstybė, įvertinti jos pažangą ir raidą? Verslo organizacijoje atsakymas būtų paprastas: tam reikalinga aiški strategija, su iškeltais konkrečiais tikslais ir uždaviniais. Taip pat, numatytais pažangos vertinimo kriterijais, atliekamu nuolatiniu monitoringu. Strategija vieninga, jos įgyvendinimo siekia visi organizacijos nariai. O kaip yra valstybėje? Valstybės, kaip organizacijos, veikla yra labai plati. Šiuo metu Lietuvoje yra apie trisdešimt skirtingų, ilgos trukmės strateginio planavimo dokumentų. Viena pagrindinių šiame sąraše – „Lietuvos pažangos strategija 2030“. Deja, panašu, kad jos turinys žinomas tik strategijos autoriams. Taigi, ar Lietuvai reikalinga vieninga strategija, apie kurią žinotų ir ją įgyvendintų visi – nuo valstybės vadovo iki eilinio valstybės tarnautojo? Kviečiame į atvirą forumą, kuriame šį klausimą įvairiais pjūviais analizuos savo sričių profesionalai, viešojo ir privataus sektoriaus atstovai, akademikai. Forume dalyvauja: Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Povilas Mačiulis, Vidaus politikos grupės vadovas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Dovilė Burgienė, „Walless“ vadovaujanti partnerė, viena asociacijos „Lyderė“ steigėjų Renginį moderuoja žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

Beveik pusė studentų ateityje nori būti direktoriais, rodo ISM tyrimas. Artėjant metui, kai aiškės, kas kur įstojo, ir kaip toliau dėliosis jaunų žmonių gyvenimai, kalbėsimės su ISM Vadybos ir ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos programos vyr. lektore dr. Egle Verseckaite Grzeskowiak. Aptarsime jaunimo požūrį į darbdavius, lojalumą darbovietei, praktikos vietos rinkimąsi ir kitus prioritetus. Nors sakom „Afrika“, neretai pamirštam, kad šis žemynas, vis dažniau atrandamas lietuvių keliautojų, labai įvairus. „Skiriasi net brūzgynai ir žemės spalva. Skiriasi namų formos ir genčių charakteriai. Tik šypsenos tokios panašios. Ir panašus džiaugsmas pažįstant skirtingą Afriką“ – sako Gabrielė Štaraitė, kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ bendraturtė, knygos „Apie Afrikos žmones ir žvėris“ autorė. Ved. Živilė Kropaitė.

Kas yra lyderis šiandien, kai kiekvienas mokomas būti pats sau vedlys? Ar išgyvename lyderių krizę? Apie lyderystę versle, namuose ir gyvenime – pokalbis su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės programos vadove Alisa Miniotaite ir verslininku Ignu Staškevičiumi. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Gal lyderiu gimstama, gal tai priklauso nuo žmogaus charakterio, kitų asmeninių savybių? Pokalbis apie vadovavimą, lyderystę ir ekologinį metų planavimą.„XXI amžiuje svarbiausia yra lyderio sąžiningumas, teisingumas ir moralė, o taip pat jo gebėjimas žvelgti į ateitį“, - sako vadovavimo ir lyderystės ekspertė dr. Alisa Miniotaitė. Ilgą laiką Lietuvoje vyravo vertikali lyderystė, tačiau šiandien vis svarbesniu tampa komandinis darbas. Kokių savybių reikia lyderiui, kad juo patikėtų ir jį palaikytų kolegos? Kaip iškelti tikslus, kurių visi kartu mielai siektume? Pokalbis su socialinių mokslų dr. Alisa Miniotaite, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės modulio vadove.

Gal lyderiu gimstama, gal tai priklauso nuo žmogaus charakterio, kitų asmeninių savybių? Pokalbis apie vadovavimą, lyderystę ir ekologinį metų planavimą.„XXI amžiuje svarbiausia yra lyderio sąžiningumas, teisingumas ir moralė, o taip pat jo gebėjimas žvelgti į ateitį“, - sako vadovavimo ir lyderystės ekspertė dr. Alisa Miniotaitė. Ilgą laiką Lietuvoje vyravo vertikali lyderystė, tačiau šiandien vis svarbesniu tampa komandinis darbas. Kokių savybių reikia lyderiui, kad juo patikėtų ir jį palaikytų kolegos? Kaip iškelti tikslus, kurių visi kartu mielai siektume? Pokalbis su socialinių mokslų dr. Alisa Miniotaite, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės modulio vadove.

Pastaruoju metu buvo daug kalbama, kaip neišleisti per daug kalėdiniu laikotarpiu. Asmeninių finansų specialistai sako, kad nemažiau svarbu kalbėti ir apie artėjančių naujų metų finansų planavimą. Kaip susiplanuoti finansus – kalbėsimės su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų programos vadove Asta Klimavičiene. Paskutinę metų dieną laidoje girdėsite pokalbių, kurie labiausiai įsiminė laidos vedėjams, ištraukas.Ved. Rūta Kupetytė.

Pastaruoju metu buvo daug kalbama, kaip neišleisti per daug kalėdiniu laikotarpiu. Asmeninių finansų specialistai sako, kad nemažiau svarbu kalbėti ir apie artėjančių naujų metų finansų planavimą. Kaip susiplanuoti finansus kalbėsimės su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Finansų programos vadove Asta Klimavičiene. Vilniuje atidaromas Fabijoniškių baseinas. Paskutinę metų dieną laidoje girdėsite pokalbių, kurie labiausiai įsiminė laidos vedėjams, ištraukas.Ved. Rūta Kupetytė.

Ar robotai pakeis kūrybininkus?Oficialioji statistika rodo, jog šiuo metu sunkiausia rasti darbą socialinių bei humanitarinių mokslų sričių atstovams. Kai kurių socialinių mokslų krypties specialistų yra parengta gerokai daugiau nei yra laisvų darbo vietų.Darbo rinkos analitikai tikina, jog ateityje labiausiai reikės ir lengviausiai darbą susiras biomedicinos, technologinių ir fizinių mokslų sričių atstovai, tuo tarpu socialinių ir humanitarinių mokslų sričių atstovams esą būsią dar sunkiau įsidarbinti, ypač pagal specialybę. Daugelį ne tik jėgos reikalaujančių, o ir „minkštųjų mokslų“ darbo vietų pakeis robotai.Ar tikrai robotai pakeis kūrybininkus? Ar tikrai ateityje nebereikės žurnalistų, tekstų kūrėjų, vadybininkų, ekonomistų, teisininkų, socialinių patarnautojų bei kitų socialinių mokslų srities atstovų? Ko stinga jau parengtiems, bet darbo pagal profesiją nerandatiems socialinių mokslų atstovams? Laidoje dalyvauja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorė prof. Viltė Auruškevičienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Andrius Vaišnys.

Ar robotai pakeis kūrybininkus?Oficialioji statistika rodo, jog šiuo metu sunkiausia rasti darbą socialinių bei humanitarinių mokslų sričių atstovams. Kai kurių socialinių mokslų krypties specialistų yra parengta gerokai daugiau nei yra laisvų darbo vietų.Darbo rinkos analitikai tikina, jog ateityje labiausiai reikės ir lengviausiai darbą susiras biomedicinos, technologinių ir fizinių mokslų sričių atstovai, tuo tarpu socialinių ir humanitarinių mokslų sričių atstovams esą būsią dar sunkiau įsidarbinti, ypač pagal specialybę. Daugelį ne tik jėgos reikalaujančių, o ir „minkštųjų mokslų“ darbo vietų pakeis robotai.Ar tikrai robotai pakeis kūrybininkus? Ar tikrai ateityje nebereikės žurnalistų, tekstų kūrėjų, vadybininkų, ekonomistų, teisininkų, socialinių patarnautojų bei kitų socialinių mokslų srities atstovų? Ko stinga jau parengtiems, bet darbo pagal profesiją nerandatiems socialinių mokslų atstovams? Laidoje dalyvauja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorė prof. Viltė Auruškevičienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas prof. Andrius Vaišnys.

Kaip nesuklysti renkantis profesiją? Darbo rinka keičiasi žaibišku tempu: vienos profesijos miršta, randasi naujos, dar kitos, neseniai vadintos neperspektyviomis, tampa itin paklausios. Darbo rinkos ekspertai prognozuoja esą per artimiausius 20 metų pasikeis net 40 proc. šiandien žinomų profesijų.Kurioms profesijoms jau artimiausioje ateityje prognozuojamos geros perspektyvos, o kurioms – nekokios?Ar šiandieniniai jaunuoliai, rinkdamiesi būsimas studijas, vadovaujasi tais pačiais argumentais, kaip kad jų tėvų karta vadovavosi? Kiek jie linkę paklusti tėvų nuostatoms? Ar pagrįstai kaltiname šiandieninę jaunų darbuotojų kartą dėl jų dažno darbų keitimo?Laidoje dalyvauja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius dr. Tadas Šarapovas, kartų tyrinėtoja doc. dr. Raimonda Alonderienė.

Kaip nesuklysti renkantis profesiją? Darbo rinka keičiasi žaibišku tempu: vienos profesijos miršta, randasi naujos, dar kitos, neseniai vadintos neperspektyviomis, tampa itin paklausios. Darbo rinkos ekspertai prognozuoja esą per artimiausius 20 metų pasikeis net 40 proc. šiandien žinomų profesijų.Kurioms profesijoms jau artimiausioje ateityje prognozuojamos geros perspektyvos, o kurioms – nekokios?Ar šiandieniniai jaunuoliai, rinkdamiesi būsimas studijas, vadovaujasi tais pačiais argumentais, kaip kad jų tėvų karta vadovavosi? Kiek jie linkę paklusti tėvų nuostatoms? Ar pagrįstai kaltiname šiandieninę jaunų darbuotojų kartą dėl jų dažno darbų keitimo?Laidoje dalyvauja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius dr. Tadas Šarapovas, kartų tyrinėtoja doc. dr. Raimonda Alonderienė.

Darbo biržoje jau registruojasi šįmet universitetus bei kolegijas baigę absolventai.Daugiausia tai – socialinių mokslų srities alumnai.Šiųmečiai abiturientai ir vėl daugiausia renkasi studijuoti socialinių mokslų srities studijų programas. Kodėl jaunuoliai negirdi darbo rinkos analitikų skelbiamos statistikos bei ateities įsidarbinimo galimybių prognozių ir stoja ten, kur menkos perspektyvos?Kita vertus, kodėl techniškųjų aukštųjų mokyklų atstovai, kalbantys apie techniškųjų specialybių perspektyvas, nemažina socialinių mokslų srities studijų asortimento? Daugelyje Lietuvos techniškųjų mokslų srities aukštųjų mokyklų socialinių mokslų srities studijų programos sudaro net pusę visų studijų programų turinio.Tad gal vis dėlto ne visos socialinių mokslų srities studijų programos yra beviltiškos. Kokios jos? Kokių socialinių mokslų srities specialistų, deja, rinkai nebereikia ir nereikės artimiausiais metais?Laidoje dalyvaus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorė prof. dr. Viltė Auruškevičienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanė doc. dr. Eglė Butkevičienė, Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos ir rinkodaros centro direktorius Šarūnas Sakalauskas.

Darbo biržoje jau registruojasi šįmet universitetus bei kolegijas baigę absolventai.Daugiausia tai – socialinių mokslų srities alumnai.Šiųmečiai abiturientai ir vėl daugiausia renkasi studijuoti socialinių mokslų srities studijų programas. Kodėl jaunuoliai negirdi darbo rinkos analitikų skelbiamos statistikos bei ateities įsidarbinimo galimybių prognozių ir stoja ten, kur menkos perspektyvos?Kita vertus, kodėl techniškųjų aukštųjų mokyklų atstovai, kalbantys apie techniškųjų specialybių perspektyvas, nemažina socialinių mokslų srities studijų asortimento? Daugelyje Lietuvos techniškųjų mokslų srities aukštųjų mokyklų socialinių mokslų srities studijų programos sudaro net pusę visų studijų programų turinio.Tad gal vis dėlto ne visos socialinių mokslų srities studijų programos yra beviltiškos. Kokios jos? Kokių socialinių mokslų srities specialistų, deja, rinkai nebereikia ir nereikės artimiausiais metais?Laidoje dalyvaus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorė prof. dr. Viltė Auruškevičienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanė doc. dr. Eglė Butkevičienė, Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos ir rinkodaros centro direktorius Šarūnas Sakalauskas.