Podcasts about morozovas

Besikeičiantis kūnas ir noras jį geriau pažinti, meilė baletui ir karjeros trapumas – apie tai savo mintimis dalijasi dviejų skirtingų kartų baleto šokėjos. Ingrida baigė M. K. Čiurlionio menų mokyklos aštuntą klasę 1981-aisiais. Ji jau yra baigusi baleto artistės karjerą, tačiau kaip pati sako, šokis jai iki šiol yra džiaugsmo, laisvės ir saviraiškos šaltinis. Elzė, Greta ir Paulina šiuo metu ten pat besimokančios dešimtokės baleto šokėjos.Laidoje klausytojai turi galimybę pažvelgti į gerai žinomos ir pašaliniams neprieinamos menų mokyklos gyvenimą, kur moksleiviams keliami aukščiausi reikalavimai ir kur dieną iš dienos dirba šalies talentai.Autorė Indrė KrivickaitėRedaktorė Vita LičytėNuotraukos autorius Artūras Morozovas

Šią savaitę buvo pristatyta Nacionalinės filmotekos galimybių studija.Jei neskaičiuosime atminimo lentų ir gatvių pavadinimų, Kaune nėra įamžintas nei vienos istorijai svarbios moters atminimas. Šią paradigmą pakeisti nori Labdaros ir paramos fondas FRIDA, inicijavęs projektą „Moterų detektorius“.Menininkai Lukas Pavilionis ir Vasarė Kuprevičiūtė „The Rooster Galerry“ pristatė parodą „Namas“, kurioje, kaip patys juokauja, įkūrė tapytojų trijų kambarių butą.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.„Privalomasis istorijos egzaminas mūsų švietimo sistemą ir jos logiką priartina prie absurdo dramaturgijos“, – sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės Aistė Kučinskienė ir Viktorija Šeina parengė monografiją apie mokyklinį lietuvių literatūros kanoną.„Ar gali būti didesnė fotografijos prasmė nei įamžinti augančius vaikus?“ – mąstydamas apie menininko santykį su žmogumi, retoriškai klausia fotožurnalistas Artūras Morozovas. Jis ruošiasi atidaryti fotografijų parodą-manifestą „Tada, kai pamačiau Tave“, kur užfiksuota šeimų, kurios imasi globoti vaikus, kasdienybė.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėMuzikos red. Aivaras Gelžinis

„Prieš kelis metus ukrainiečiai netikėjo, kad Rusija puls, o dabar gina savo šalį ir mato žūstančius draugus“,- sako fotografas Artūras Morozovas, neseniai grįžęs iš Ukrainos.„Sakartvelo kinas yra neatrastas deimantas pasaulio kino karūnoje. Jis buvo nuo mūsų paslėptas ir neatsitiktinai“,- sako režisierius Audrius Stonys. Kas buvo nuo mūsų slepiama, kuo gyvena šiandieninis Sakartvelo kinas, pamatysime šiandien prasidedančiame pirmajame Sakartvelo kino festivalyje.Tęsiame pasakojimų ciklą apie šių metų Nacionalinės premijos laureatus. Šiandien susitinkame su fotomenininke Violeta Bubelyte.Apie teatro magiją, rimtą požiūrį į komediją, apie sklandymą ir Kanadą – pokalbis su kino ir teatro aktoriumi, režisieriumi Sakalu Uždaviniu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Tenise neretai veikia panašūs dalykai, kaip ir gyvenime. „Mes kartais sakome, kad jeigu sužaidei „gerą“ tašką, pamiršk jį ir žaisk toliau. O jei sužaidei „blogą“ tašką, tai irgi pamiršk jį ir žaisk toliau. Nes jei per daug pergyveni dėl pralaimėto taško, arba esi per didelėje euforijoje dėl laimėto gražaus taško, tai bet kuriuo atveju tu negali susikaupti dabarčiai“, – sako teniso treneris Andrius Liubinas.Jis treniruoja tris tarptautiniuose vežimėlių teniso turnyruose dalyvaujančius Lietuvos žaidėjus: Agniešką Toločko, Aleksandr Olechnowicz ir Kotryną Žižmaraitę. Šių žaidėjų patirtys ir lygiai skiriasi, tačiau juos vienija aistra tenisui, draugystė ir kelias į profesionalų sportą.Autorės Rūta Dambravaitė ir Inga Janiulytė-TemporinFotografas – Artūras Morozovas

Kino režisieriaus Vytauto Katkaus filmo projektas „The Visitor“ buvo įvertintas Kanų kino festivalio kritikų bendruomenės.Savaitgalį paskelbti konkurso „Lietuvos spaudos fotografija '22“ nugalėtojai. Tarp jų ir ir du LRT fotografai Justinas Stacevičius ir Artūras Morozovas.Pirmadienį pirmą kartą prasideda „Alytaus dizino savaitė 2022“. Apie jos renginius kalbame su Alytaus teatro direktore Inesa Pilvelyte.Vilniaus muziejus Viršuliškėse atidarė parodą „Kas į Viršulus?“. Kuo ypatinga ši paroda?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia rašytoja Lina Simutytė.Ved. Marius Eidukonis ir Ieva Buinevičiūtė

Seime analizuojamas baltarusiškų trąšų tranzitas.Briuselyje vyksta NATO ir Rusijos susitikimas, per kurį šalių atstovai kalbasi apie situaciją Ukrainos pasienyje ir Maskvos iškeltus reikalavimus Aljansui.Ronaldas Račinskas apie 15 kartą vyksiančią visuotinę pilietinę iniciatyvą „Atmintis gyva, nes liudija“.Ved. Olga Ugriumova

„Nėra tokio klausimo, kuris man nerūpėtų. Mane domina visi išoriniai ir vidiniai pasaulio reiškiniai. Aš kaip mažytis mažytis Faustas ar Andrejus Bolkonskis – ieškau gyvenimo prasmės, tikslo, tiesos. Mane kankina tvirto pagrindo neturėjimas. Abstraktūs, atitraukti atsakymai ir klausimai manęs nepatenkina“, – taip 1947-ais metais į auklėtojos Vandos Zaborskaitės klausimą apie tai, kokie klausimai dabar labiausiai rūpi, anketoje atsakė Irena Veisaitė. Šią savaitę sukaks metai, kai Irena iškeliavo amžinybėn, tačiau neabejotina, jog daugeliui žmonių ji ir šiandien yra bei liks įkvėpimo šaltiniu, orientyru, padedančiu nusistatyti moralinį kompasą audringame pasaulyje, tolerancijos pavyzdžiu, raginančiu kreipti dėmesį į tuos, kurie patiria atskirtį ir diskriminaciją. „Mažosios Europos pokalbiuose“ prisimename Ireną su jos jaunaisiais bičiuliais, kurių ji tikrai nestokodavo pabrėždama, kad ne tik nori jiems perduoti savąją patirtį, bet kartu mokytis ir iš jų. Studijoje fotografas Artūras Morozovas, žurnalistė Agnė Grinevičiūtė, televizijos laidos „Išpažinimai“ vedėja Viktorija Urbonaitė.Ved. Donatas Puslys

Vyriausybėje pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas, kuriame beveik pustrečio milijardo eurų deficitas.Po praėjusią savaitę vykusių Čekijos parlamento rinkimų vis dar neaišku, kuri iš juose dalyvavusių partijų formuos valdančiąją daugumą.Politologo vertinimas dėl paviešintų kankinimų Rusijos kalėjimuose.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Apie miestelio sinagogą Liudvikas Markuntavičius kalba tarsi apie brangų žmogų – su rūpesčiu ir atidumu. 83-ejų metų Žiežmarių gyventojas yra vienas iš keleto, kurių pastangomis išliko bene didžiausia pasaulyje medinė žydų šventovė.Sovietmečiu sinagoga buvo paversta sandėliu, o po Nepriklausomybės atkūrimo ilgus metus stovėjo užkaltais langais. Tačiau ir prastos būklės ji sulaukdavo lankytojų, ieškančių savo protėvių pėdsakų.Garso pasakojimas iš Žiežmarių ne tik apie jį – sinagogos raktininką. Kokią poziciją pasirinkti žmogui, stovinčiam greta radikalių istorinių įvykių? Liudviko šeima per Holokaustą po namu esančioje bulvių duobėje slėpė ir išsaugojo trylika žydų. Akimirkos, kai būdamas vaikas Liudvikas jiems pranešė apie nacių pasitraukimą, jis sako nepamiršiąs niekados. Po karo jo šeimos namai tapo štabo prieglobsčiu ten veikusiam partizanų būriui.Autoriai Artūras Morozovas ir Vita LičytėArtūro Morozovo nuotrauka

Tęsiame ciklą pokalbių: Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatai. „Mes statėme oro pilis ant smėlio“,- sako bohemiečių ir Vilnius City Opera įkūrėja, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, prisimindama prieš keturiolika metų pradėtą nepriklausomos operos trupės kūrybinį kelią. Pokalbis su Dalia Ibelhauptaite apie karantino iššūkius, šios dienos planus ir senąsias svajones.LRT KLASIKOS koncertų cikle „Koncertas vienam“ – skirtingose pasaulio scenose koncertuojantys ir Lietuvą garsinantys mūsų muzikai: sopranas Asmik Grigorian ir pianistas Lukas Geniušas pirmą kartą susitinka duete scenoje Vilniaus kongresų rūmuose, kuriuose ir prasidėjo jų, kaip muzikų kelias į tarptautinę šlovę. Salėje – vienas vienintelis žiūrovas – tai operos primadona Irena Milkevičiūtė, o tūkstančiai melomanų galės mėgautis koncertu nuo 19 val. klausydamiesi LRT KLASIKOS ir stebėdami portale LRT.lt.Antradienio žvilgsnis į muziką kine. Ieva Buinevičiūtė Šiuokart pasakoja apie kino režisierių, aktorių muzikinius talentus kurti muziką laisvalaikiu ar pačių sukurtiems filmams.Laidos rubrikos „Be kaukių“ svečias – fotožurnalistas Artūras Morozovas. Jo akiratyje – socialiai jautrios temos, pasakojimai apie mažų miestelių mažus žmones, socialinę atskirtį, žurnalistas dokumentavo karinius konfliktus Kaukaze, Palestinoje, Ukrainoje. Apie žurnalistiką, fotografiją ir svarbiausias gyvenimo temas – pokalbis su Artūru Morozovu.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Podkastas keičia vardą ir kviečia į naują internetinę erdvę – nara.lt. Komanda susitiko aptarti pokyčius. Dalyvauja: Berta Tilmantaitė, Karolis Vyšniauskas, Karolis Pilypas Liutkevičius, Ina Šilina, Artūras Morozovas. Prisijungia: komunikacijos specialistė Stefanija Jokštytė, web dizaineriai Mantas Rimkus ir Nerijus Keblys. Palaikykite NARA podkastą: https://www.patreon.com/naralt

Sekmadienį, rugpjūčio 9-ąją, Baltarusijoje vyks prezidento rinkimai. 40 km nuo Vilniaus įsikūrusiame Astrave praktiškai baigtas statyti pirmasis atominės elektrinės reaktorius, kurį įjungti planuojama rugpjūtį. Baltarusija yra čia pat geografiškai, bet toli emociškai. Vakarų žurnalistams į šalį patekti sudėtinga, o lietuvišką viešąją erdvę dažniausiai pasiekia žinios apie 26 metus Baltarusiją valdantį Aliaksandrą Lukašenką, bet ne apie šios 9,5 milijonų gyventojų šalies žmones. Podkasto NYLA ru redaktorė žurnalistė Ina Šilina ir „Nanook“ fotografas Artūras Morozovas liepos pabaigoje nuvyko į Minską ir Astravą, kad pamatytų kaimynų gyvenimą savo akimis ir geriau suprastų šią visuomenę per pokalbius su vietos žmonėmis. Jie iš viso parengs penkis podkasto epizodus rusų kalba (pirmasis ir antrasis jau išleisti), bet šiame, specialiame interviu, jie su klausytojais kalbasi lietuviškai.

Į ką svarbu atkreipti dėmesį, norint išlikti aktyviems ir sveikiems vasaros karščių metu? Ar organizmas vasarą iš tiesų gali prikaupti vitaminų atsargų? Apie tai papasakos šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Kelionių maršrutas – „instagramiškiausios“ Lietuvos vietos, kurias atskleis Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Taip pat laidoje – skambutis į Argentiną, kurioje gyvena dainininkė ir dainų autorė Marija Clara, besiruošianti naujo singlo ir naujo albumo pristatymui. O rubrikoje „Minutė džiaugsmo“ kava mėgautis kvies kavos entuziastas Emanuelis Ryklys. Ved. Gerūta Griniūtė ir Gabrielė Martirosian.

Sarunā ar Sandru (@pielasit_sirdi) un Zani (@mom.who.reads.a.lot) atskatāmies uz to, kas labs izlasīts maijā, dalāmies ar jūnija lasīšanas plāniem, kā arī pārrunājam savus iespaidus par kopīgi izlasīto grāmatu “Meitene hameleons”. Paldies izdevniecībai Zvaigzne ABC par atbalstu šīs sērijas tapšanā.

Žurnalistikoje dažnai siekiama paprastai paaiškinti dalykus. Rusiškųjų „Nyla“ podkastų vedėja ir prodiuserė Ina Šilina siekia priešingo – parodyti, kad žmonių istorijos yra daug sudėtingesnės. Ir kad „rusas“ ar „rusė“ savaime dar nieko nereiškia. Per metus ji ir kolega Artūras Morozovas parengė virš 30 podkasto epizodų rusų kalba, kuriuose kalbėjo Rusijos politiniai pabėgėliai, regionuose gyvenantys politikų užmiršti Lietuvos rusakalbiai ir Lietuvos akademikai ir menininkai, reflektuojantys šiandieninę Rusiją. „Niekada nekursiu nei propagandinio, nei antipropagandinio turinio. Tai yra kaip vienos paklodės skirtingos pusės. Aš tiesiog norėjau kitokios medijos rusų kalba. Norėjau kalbėti rusiškai apie tai, ko negirdžiu“, – sako Ina. Šis interviu su ja ir Artūru lietuvių kalba – duoklė klausytojams, kurie norėjo apie „Nyla Ru“ sužinoti daugiau, bet dėl kalbos barjero to negalėjo padaryti. Kartu tai yra paskutinis podkasto epizodas prieš pereinant į lėtesnį vasaros tvarkaraštį. Fotografijos ir papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/matykim-pasauli-sudetingesni-apie-nyla-ru-lietuviskai/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

„Užteks luotė, laiks juotė“, – savo močiutę cituoja Eugenijus Bunka, žemaitis žurnalistas ir kraštotyrininkas. Užteks plepėti, laikas dirbti. Anūkas šį moto perėmė ir pats. Plateliuose jis augina Litvakų atminimo sodą – ten metalinės obelys mena išnaikintas Lietuvos žydų bendruomenes. Su žydiška istorija jis supažindina moksleivius. „Vaikai dalyvauja etnografinėse stovyklose, klausinėja vyresnių žmonių – kas šiame name gyveno? Jie atkuria 1941 m. miestelio planą su pavardėmis, pastatais. Tada į jį pasižiūri ir sako: „Jėzus Marija. Pažiūrėk kas buvo.“ Jie pasidaro savo miestelio ambasadoriais.“ Vasario pradžioje Sugiharos fondas įteikė Eugenijui Bunkai tolerancijos žmogaus apdovanojimą. Žurnalistas Artūras Morozovas išgirdo drąsią laureato kalbą ir kartu su Berta Tilmantaite nuvyko pas jį į Platelius susipažinti plačiau. Epizodo foto esė: https://nanook.lt/podcast/zydas-zemaitis-tolerancijos-zmogus-plateliuose-pas-eugeniju-bunka/ Palaikykite podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

„Nyla“ podkaste toliau dalinamės diskusijų įrašais iš festivalio „Nepatogus Kinas“. Šios diskusijos tema: „Visuomenės interesas ir žurnalistika: kas kurį?“ Kalbasi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir vienas „Nanook“ įkūrėjų, fotožurnalistas Artūras Morozovas. Diskusiją moderuoja Lietuvos žurnalistikos centro direktorė, žurnalistė ir medijų tyrėja Džina Donauskaitė. „Lietuvos žiniasklaida sulaukia kritikos dėl menamo šališkumo bei nusiteikimo prieš valdančiuosius. Patiriant bandymus kontroliuoti, kurie neretai primena Lenkijoje ir Vengrijoje taikytus metodus, žurnalistai ir žiniasklaidos organizacijos priverstos gintis, o ne savikritiškai reflektuoti: Kuo stipri Lietuvos žurnalistika? Ir kas sekasi sunkiau? Kaip žurnalistai supranta visuomenės interesą? Ar įmanoma visuomenės interesą apibrėžti, o tuo pačiu ir ginti, neatspindint vienokių ar kitokių ideologijų?“ – taip diskusiją anonsavo organizatoriai. Palaikykite NYLA podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Fotomenininkas Antanas Sutkus mini 80 metų jubiliejų. Menininką kalbina kolega fotografas Artūras Morozovas. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Vilniaus dailės akademijos galerijoje „Artifex“ veikia Anastasijos Kodzisovos paroda, socialinis-menininis tyrimas „LT-RU-LT“/„Lietuvoje daugumai žmonių esu rusė, o Rusijoje būsiu lietuvė“. Menininkė, remdamasi savo ir kitų Lietuvos rusų patirtimis, savo darbuose narplioja hibridinės tapatybės, tėvynės, savo ir svetimo temą bei gilinasi į Lietuvoje gyvenančių rusų tautybės žmonių emocinę būseną. Indrės Kaminckaitės interviu. „Klasikos enciklopedija“ – apie „Linksmąjį subatvakarį“.Ved. Austėja Kuskienė.

Šią savaitę, Rūta Meilutytė paskelbė, kad baigia profesionalios plaukikės karjerą. Lietuvos sportui tai yra eros pabaiga. Rūtos pergalės tapo Lietuvos pergalėmis, tačiau didžiulis dėmesys paauglei peraugo į tai, ką ji pati vadina chronišku susikaustymu. „Jausdavausi, kad jūs mylite mano pasiekimus, bet niekas nepažiūri, kad už jų yra drovus ir baikštus žmogus“, – sako Rūta išskirtiniame interviu „Nyla“ podkastui. Pastaruosius kelis metus sportininkė kovojo su depresija ir norėjo perkurti savo gyvenimą. Dabar ji turi šansą tai padaryti. „Nanook“ įkūrėjai Artūras Morozovas ir Berta Tilmantaitė aplankė Rūtą jos šeimos namuose Kaune, Šilainiuose. Tai yra pirmasis Rūtos interviu paskelbus, kad ji baigė plaukikės karjerą. Fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/bijojau-gyvenimo-kuris-nera-plaukimas-ruta-meilutyte/ Podkasto palaikytojų bendruomenė: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Kai kauniečio Edvardo mama paskambino verkdama, jis žinojo, kad viskas nebebus taip pat. Jo patėvis pirmą kartą prieš mamą pakėlė ranką. Praėjus 15-ai metų, Edvardas pirmą kartą viešai prisimena tą dieną ir analizuoja savo veiksmus. Tada jam pavyko apginti mamą, bet kaip, nemačius pavyzdžio, sukurti laimingą šeimą pačiam? Daugelis smurto namuose istorijų pasilieka namuose. Siekiant kad jų mažėtų, Edvardas tiki, reikia apie jas kalbėtis. Kviečiame išgirsti NYLA podkasto epizodą (viršuje) ir susipažinti su kitais „Nanook“ žurnalistų darbais smurto namuose tema: https://nanook.lt/podcast/gyniau-mama-nuo-patevio-kaip-savo-seima-kurti-smurto/ Epizodo vedėjas ir redaktorius Karolis Vyšniauskas, fotografai Artūras Morozovas ir Severina Venckutė. Epizode naudota Katažinos Bitowt, Martyno Gailiaus, Vitalijos Glovackytės ir Viktoro Urbaičio muzika. Garso režisierė Aistė Baltraitytė. Už studiją dėkojame podkasto partneriams Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: patreon.com/NanookMultimedia

Istoriko Aurimo Švedo knyga „Irena Veisaitė: Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje. Pokalbis su Kaune kuriančiu šokėju Mariumi Pinigiu apie miesto lemiamus kūrybinius apribojimus ir iš desperacijos atsiradusias inspiracijas. Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. Romano „Kraujas mėlynas“ idėją aiškina rašytoja Undinė Radzevičiūtė, šių metų Rašytojų sąjungos premijos laureatė. Tradicinėje laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim“ Antaną Sutkų kalbina kolega fotografas Artūras Morozovas.

„Aš manau, kad esu labai stiprus dėl to, kad nebijau būti vienas su savimi. Tas suteikia tokios vidinės ramybės,“ – sako fotožurnalistas Artūras Morozovas. Bendraujant su Artūru, tos ramybės neįmanoma nepajusti, bet ji neturi nieko bendra su nuobodumu. Pokalbio išvakarėse Artūras iki paryčių šoko legediniam Kauno bare „Mažasis Paryžius“, kitą dieną ėmė interviu iš Antano Sutkaus, vasarą jis „karstosi“ medžiais ar tiesiog išeina trim dienom į mišką. Lygiai taip nenuobodžiai, nors ir ramiai aptariam viską nuo mirties iki humoro.  Nenuobodaus klausymo! ​ Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Garso reikalų konsultantai – Justinas Dūdėnas ir Kata Bitowt Muzika – Komiku

Partizanų kovos pasakojimas yra esminis nepriklausomai Lietuvai. Istorikai Aistė Petrauskienė ir Vykintas Vaitkevičius siekia jį plėsti. Jų pastarųjų 10-ies metų tyrimai rodo, kad partizanai buvo daug daugiau nei tiesiog vyrai ir moterys išėję į mišką priešintis sovietų okupacijai. Jie teigia, kad partizanų Lietuva veikė kaip atskira valstybė, turinti savo teisinę sistemą, progresyvų požiūrį į demokratiją, kultūrą ir padėjusi lietuviams, Stalino ištremtiems į sibirą. Šiame podkasto epizode vienas „Nanook“ įkūrėjų Artūras Morozovas kalbasi su istorikais, užduodamas tiek smalsius, tiek skaudžius, bet būtinus klausimus. Artūro Morozovo fotografijos iš Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių: http://nyla.lt Prisidėkite prie NYLA kūrimo: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Lietuvoje kas penktas gyventojas yra žemiau skurdo rizikos ribos. Sociologai sako, kad išties padėtis dar sudėtingesnė – giliausiai skurde esantieji į statistiką net nepatenka. Stresas, kurį žmonės patiria gyvendami skurde pakeičia jų mąstymą, o visuomenės nusisukimas nuo skurstančių juos palieka dar didesnėje atskirtyje. Ar galėtų būti kitaip? Antropologė, romų bendruomenę tirianti Aušra Simoniukštytė, sociologė Jekaterina Navickė ir knygą apie socialinę atskirtį Lietuvoje rašantis žurnalistas Artūras Morozovas ieškojo išeičių. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Teismą pasiekė didžiausia korupcijos byla Lietuvos istorijoje. Paviešinta Valstybės saugumo departamento pažyma teigia, kad koncernas „MG Baltic“ vykdė ilgalaikį planą užvaldyti valstybę. Su nauja politikos karta sieta Liberalų Sąjūdžio partija galimai buvo sukurta kaip koncerno įrankis verslo interesams, o ne piliečiams atstovauti. Ką daryti žinant šią, 13 metų rinktą informaciją? Ar tai įrodymas, kad Lietuvoje demokratija neveikia, ar naujo, skaidresnio jos etapo pradžia? Artūras Morozovas kalbasi su Vilniaus universiteto profesore politologe Aine Ramonaite, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovu Vytautu Baku ir advokatu Edmundu Budvyčiu. Tai paskutinis šio sezono NYLA epizodas. Podkastas sugrįš rugsėjį. Prisidėti prie NYLA klausytojų bendruomenės kviečiame adresu https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Lietuvos visuomenė buvo ir yra tautybių ir tapatybių katilas, net jeigu lengva to nepastebėti. Birželį Česlovo Milošo festivalyje Kėdainiuose surengta diskusija, tyrinėjanti, ką reiškia būti paribio žmogumi – tokiu, kurio asmenybės negali apriboti viena kultūra, tauta ar socialinė padėtis. Tokiu, koks buvo pats Česlovas Milošas. Šiandien NYLA podkaste dalinamės jos įrašu. Diskusijoje dalyvauja Atviros Lietuvos Fondo steigėja, Holokaustą išgyvenusi profesorė Irena Veisaitė, Lietuvos musulmonų ir Lietuvos rusų bendruomenes tyrusi fotografė Neringa Rekašiūtė, knygą apie socialinę atskirtį Lietuvoje rašantis „Nanook“ žurnalistas Artūras Morozovas, ir Bernardinai.lt redaktorius Donatas Puslys. Neturėjome galimybės diskusijos įrašyti profesionaliai, bet vertindami jos dalyvių mintis, dalinamės jos įrašu, kaip Bonus epizodu. Prisidėkite prie NYLA klausytojų bendruomenės Patreon: https://www.patreon.com/NanookMultimedia

Pasaulis už antraščių: su Marylando universiteto vyr. mokslininke, saugumo specialiste Egle Murauskaite susitikome iš esmės aptarti didžiąsias geopolitikos istorijas šiandien: Irano susitarimo nutraukimą, istorinę Korėjų draugystę, Izraelį, Palestiną ir Lietuvos laikyseną konflikto atžvilgiu, klimato kaitą. 12 metų su saugumo klausimais aukščiausiu lygiu dirbanti Eglė įvykius analizuoja be baimės ir nuobodulio. Antrąją interviu dalį skyrėme Lietuvos saugumo padėčiai įvertinti ir kalbėti apie Lietuvos ateitį post-valstybiniame pasaulyje. Epizodas – it audio paskaita, kurią moderavo Nanook’iečiai Karolis Vyšniauskas ir Artūras Morozovas. Prisidėkite prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/nanookmultimedia

100-oji Vasario 16-oji yra proga atsigręžti į savo nacionalinį identitetą. Ką reiškia tai, kad aš esu lietuvis? Kaip mylėti savo šalį, bet nenusisukti nuo pasaulio? Kaip lietuvybę mato Lietuvos lenkai ar rusai? Ir, bene jautriausia tema: kas yra Lietuvos patriotas ir ar šį žodį reikia atsiimti? Šiuos klausimus podkaste kelsime dar ne kartą. Bet šįkart norėjome išsikalbėti tarpusavyje. Diskusijoje dalyvauja Nanook žurnalistai Berta Tilmantaitė, Artūras Morozovas, Karolis Pilypas Liutkevičius, Mindaugas Drigotas, Karolis Vyšniauskas ir Nanook tinklalapio dizaineris, lenkų mokyklą Vilniuje baigęs Kazimiras Jarmolovskis. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia

Fotografas Artūras Morozovas pristato parodą „Kauno veidai“. Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga.Filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“.V.Sventicko sudarytos knygos „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“ sutiktuvės.

Fotografas Artūras Morozovas pristato parodą „Kauno veidai“. Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga.Filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“.V.Sventicko sudarytos knygos „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“ sutiktuvės.

Jau būdamas 26-erių Nidos kopose Antanas Sutkus fotografavo prancūzų filosofus Sartre’ą ir Beauvoir. Jo darbai Prancūzijoje buvo pardavinėjami kaip fotožurnalistikos krikštatėvio Bressono. „Neabejoju, kad jei ne geležinė uždanga, Sutkus būtų geriausių pasaulio fotografų dešimtuke“, – sako vienas šio podkasto epizodo autorių fotografas Artūras Morozovas. Tačiau kodėl paprastus Lietuvos žmones fenomenaliai fotografavęs humanistas šiandien jaučiasi „truputį nusivylęs žmogumi“ – įskaitant save patį? Su Antanu Sutkumi kalbasi fotožurnalistai Berta Tilmantaitė ir Artūras Morozovas. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia

“We need to pay a lot closer attention to what Russia does to its neighbors. The Estonians were getting hacked before it was fashionable. You knew what fake news was before we did. What happens here is a harbinger of what happens to us in the future.” Brian Whitmore, a senior editor of Radio Free Europe and host of The Power Vertical blog, is one of the leading Western analysts on today’s Russia. On the first episode of the second season of NYLA podcast, Whitmore gave an exclusive interview to Nanook’s co-founder Artūras Morozovas, a photojournalist who has been covering Russia’s geopolitical conflicts from Georgia to Chechnya to Ukraine. Two journalists discussed how Russia branded itself as an antidote to the West, the media freedom in today’s Russia and the future of Vladimir Putin. The episode was recorded at Vytautas Magnus University in Kaunas, where Artūras presented the newest Nanook project “While the Red is on” about the Russian political refugees finding new home in Lithuania. // Support NYLA podcast at patreon.com/NanookMultimedia

Žurnalistinė etika skamba kaip mažiausiai „sexy“ tema, bet ją pažinti būtina, norint dirbti profesionaliai. Kaip Lietuvos ir pasaulio žurnalistams pavyksta jos laikytis? Kaip pavyksta mums patiems? Kodėl kartais apie žurnalistinės etikos taisyklių egzistavimą sužinai tik pradėjus dirbti su užsienio redakcijomis? Tai pirmasis NYLA Media podkasto epizodas. Prie mikrofonų susėdo didelė dalis „Nanook“ komandos: fotožurnalistai Artūras Morozovas, Berta Tilmantaitė ir Laura Urbonavičiūtė, videografai Karolis Pilypas Liutkevičius ir Mindaugas Drigotas ir podkasto vedėjas, spaudos ir radijo žurnalistas Karolis Vyšniauskas. // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia

Pirmoji 2016-ųjų „Kultūros savaitė“ kviečia pasižvalgyti po prabėgusius metus ir susitikti su pašnekovais, kuriems praėję metai buvo kuo nors išskirtiniai – kupini įvykių, įdomių darbų, sumanymų bei pripažinimo ženklų. Mintimis apie kūrybą, darbus dalysis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai – grafikė Birutė Žilytė ir aktorius Dainius Gavenonis, rašytoja, tarptautinio dėmesio sulaukusios operos „Geros dienos“ libreto autorė Vaiva Grainytė, vis dažniau Lietuvoje koncertuojantis pianistas Lukas Geniušas, po karščiausius pasaulio taškus keliaujantis fotografas Artūras Morozovas, operos primadona Violeta Urmana ir du šiuolaikinio meno kūrėjai – šių metų Venecijos bienalėje Lietuvai atstovavęs Dainius Liškevičius ir perkusijos meistras Vladimiras Tarasovas.

Pirmoji 2016-ųjų „Kultūros savaitė“ kviečia pasižvalgyti po prabėgusius metus ir susitikti su pašnekovais, kuriems praėję metai buvo kuo nors išskirtiniai – kupini įvykių, įdomių darbų, sumanymų bei pripažinimo ženklų. Mintimis apie kūrybą, darbus dalysis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai – grafikė Birutė Žilytė ir aktorius Dainius Gavenonis, rašytoja, tarptautinio dėmesio sulaukusios operos „Geros dienos“ libreto autorė Vaiva Grainytė, vis dažniau Lietuvoje koncertuojantis pianistas Lukas Geniušas, po karščiausius pasaulio taškus keliaujantis fotografas Artūras Morozovas, operos primadona Violeta Urmana ir du šiuolaikinio meno kūrėjai – šių metų Venecijos bienalėje Lietuvai atstovavęs Dainius Liškevičius ir perkusijos meistras Vladimiras Tarasovas.

Svečiuose žurnalistai Berta Tilmantaitė ir Artūras Morozovas, pristatantys dokumentinį multimedijų projektą „Vienodos dienos“ ir medijos agentūrą „Nanook“.

Svečiuose žurnalistai Berta Tilmantaitė ir Artūras Morozovas, pristatantys dokumentinį multimedijų projektą „Vienodos dienos“ ir medijos agentūrą „Nanook“.

Nacionalinio dramos teatro premjera - E. Nekrošiaus režisuotas spektaklis „Borisas Godunovas“. Pasakojimas apie prieš šimtą metų gimusį filosofą ir kultūrologą Juozą Girnių bei jo idėjų aktualumą šiandien. Įdomiausi faktai apie Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas retas 15-19 amžiaus knygas. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. 51-ojo „Poezijos pavasario“ laureatas poetas Vladas Braziūnas. „Sėskim ir pakalbėkim“– konfliktinėse zonose dirbantis fotožurnalistas Artūras Morozovas.

Nacionalinio dramos teatro premjera - E. Nekrošiaus režisuotas spektaklis „Borisas Godunovas“. Pasakojimas apie prieš šimtą metų gimusį filosofą ir kultūrologą Juozą Girnių bei jo idėjų aktualumą šiandien. Įdomiausi faktai apie Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas retas 15-19 amžiaus knygas. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus kultūros komentaras. 51-ojo „Poezijos pavasario“ laureatas poetas Vladas Braziūnas. „Sėskim ir pakalbėkim“– konfliktinėse zonose dirbantis fotožurnalistas Artūras Morozovas.

Pokalbis su dirigente Mirga Gražinytė Tyla. Svetlanos Karmalitos prisiminimai apie režisierių A. Germaną. Fotožurnalistas Artūras Morozovas apie fotografijos misiją. Vaidas Jauniškis apie Lietuvos teatrą. Pokalbis Rusų dramos teatro aktoriumi V. Novopolskiu. Pokalbis su aktoriumi Martynu Nedzinskas.

Pokalbis su dirigente Mirga Gražinytė Tyla. Svetlanos Karmalitos prisiminimai apie režisierių A. Germaną. Fotožurnalistas Artūras Morozovas apie fotografijos misiją. Vaidas Jauniškis apie Lietuvos teatrą. Pokalbis Rusų dramos teatro aktoriumi V. Novopolskiu. Pokalbis su aktoriumi Martynu Nedzinskas.

Apie fotografiją karštuose taškuose. „Nuvykus į kokią nors konfliktinę zoną, iš pradžių tiesiog ieškai adrenalino. Tačiau vėliau imi mąstyti – ką noriu pasakyti savo buvimu ten, o ne tiesiog apsiginkluoti neperšaunamos liemenėmis, fotoaparatais ir beatodairiškai nerti į liepsnas. Juk ne tai yra esmė“, – sako įvykius Maidane stebėjęs fotožurnalistas Artūras Morozovas. Be paskutinių įvykių Ukrainoje, fotografas taip pat įamžino Gruzijos – Rusijos konfliktą, įtemptą gyvenimą Čečėnijoje ir Palestinoje. Apie fotografijos misiją politiškai karštose zonose – pokalbis su fotožurnalistu Artūru Morozovu.

Apie fotografiją karštuose taškuose. „Nuvykus į kokią nors konfliktinę zoną, iš pradžių tiesiog ieškai adrenalino. Tačiau vėliau imi mąstyti – ką noriu pasakyti savo buvimu ten, o ne tiesiog apsiginkluoti neperšaunamos liemenėmis, fotoaparatais ir beatodairiškai nerti į liepsnas. Juk ne tai yra esmė“, – sako įvykius Maidane stebėjęs fotožurnalistas Artūras Morozovas. Be paskutinių įvykių Ukrainoje, fotografas taip pat įamžino Gruzijos – Rusijos konfliktą, įtemptą gyvenimą Čečėnijoje ir Palestinoje. Apie fotografijos misiją politiškai karštose zonose – pokalbis su fotožurnalistu Artūru Morozovu.