Podcasts about valstybinis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Lietuvoje jau septintą kartą vyks „Geografijos naktis“.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien pristatome Ievos Dumbrytės romaną „Negrįžtantys“, kuris pretenduoja tapti geriausiu Prozos kategorijoje.Vytautas Bikulčius apžvelgia Olgos Ravn naujausią romaną „Vaško lėlė“ ir Elizabethės Strout romaną „O, Viljamai!“.Birštone rytoj vyks jau 19-asis respublikinis jaunųjų dizainerių mados konkursas-festivalis „AVANGARDAS 2025“.Kaip galime stiprinti Lietuvos ir Indijos kultūrinį bendradarbiavimą? Pokalbis su Lietuvos ambasadore Indijoje Diana Mickevičiene.Valstybinis jaunimo teatras pristato režisierių, dramaturgų – Nauberto Jasinsko ir Maksym Teteruk bendrą kūrybinį darbą, premjerą „Chroma“.Krekenavos regioniniame parke atidaromas „Patarlių takas“.Mažeikių kultūros centre mėgėjų teatras „Visavi“ pristato garso spektaklį, romantinę dramą „Solveigos“ pagal Ibseno ir Elksnės kūrybą.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kokia M.K.Čiurlionio literatūrinė kūryba?Jau aštuntą kartą Lietuvių kalbos draugija paskelbė Metų žodį ir Metų posakį.Šiandien minime 90-ąsias dvasininko, rašytojo ir visuomenininko Ričardo Mikutavičiaus gimimo metines.Animacijos ir videožaidimų festivalis BLON kartu su trimis Šiaurės Europos animacijos festivaliais susijungė į Šiaurės animacijos festivalių tinklą.Pirmą kartą šalyje įgyvendinamas unikalus autorinės muzikos kūrybos projektas–– „Tęsiant M.K. Čiurlionį“.Konferencijoje „Green Summit“ diskutuojama apie muziejų vaidmenį klimato krizės akivaizdoje.Lietuvos sniego skulptoriai iškovojo bronzą 75-ajame tarptautiniame Saporo sniego skulptūrų festivalyje Japonijoje.Valstybinis ansamblis „Lietuva“ pristato šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“, skirtą paminėti rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės 180-ąsias gimimo metinesVed. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kokia yra Teatro kalba ir kaip ji keičiasi?Vilniuje vyksta Metinė Įvairovės chartijos konferencija.„18 kartų miriau, 18 kartų prisikėliau“, – sako Mindaugas Garalevičius, kuris dirba su jaunimu Vaškuose, Pasvalio rajone. Čia jis „užaugino” jau 18-ka grupių.Komentuodamas Apeliacinio teismo sprendimą atmesti Olegos Polevikovos ieškinį dėl Vilniaus Senojo teatro vadovo konkurso sąlygų, kultūros ministras pareiškė, kad tokie procesai turi neigiamų pasekmių kultūros sektoriui. Kaip vertinti nebe pirmą kartą kartojamą tokią ministro frazę?Kaip šimtmečio dainų šventei ruošiasi nė vienos jų nepraleidęs Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“.Pirmą kartą istorijoje dvi šiuolaikinio cirko kūrėjos tapo „Circusnext“ laureatėmis.Laura Kešytė-Mexeny pristato savo pirmąjį albumą „Siaubo pasakos“.Ved. Marius Eidukonis

Šiuo metu Vokietijos Moerso mieste vyksta seniausias Vokietijoje 53-čiasis festivalis „Moers Jazz Festival“. Festivalis pasitelkia muziką kaip ginklą kovai su blogiu – blogiečių karikatūrose nesunku pažinti nusikalstamas veiklas dangstančius politikus, kuriuos imasi nukauti muzikantai-superherojai. Kuo ypatingas šis festivalis?Režisieriui Jonui Vaitkui – 80. Pokalbis su teatrologe Daiva Šabasevičiene apie kūrėjo indėlį į Lietuvos teatrą.Gegužės 22 dieną Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvos katalikų mokslo akademija rengia diskusiją „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: kas atsivėrė ir kur pasistūmėjome“. Tai – vasarį vykusios konferencijos „Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje: atpažinti, apsaugoti, išgyti“ tąsa. Kalbamės su diskusijos dalyviais.Tęsiasi ciklas „100 balsų Dainų šventei“. Lietuvos regionų kolektyvai energingai ruošiasi artėjančiam Dainų šventės jubiliejui. Ne išimtis – Šiaurės Lietuva, Šiauliai. Tarp kitų kūrybinių kolektyvų – Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, kuris gyvuoja jau pusę šimtmečio, ir nėra praleidęs nė vienos Dainų šventės.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė, klounė, asociacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ meno vadovė Indrė Mickevičiūtė-Petrauskienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Laida „Pakeliui su klasika“ šį penktadienį sveikinsis iš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, kuris iškilmingu GALA koncertu atvers duris po šešerius metus trukusios rekonstrukcijos. Rekonstrukcijos, pakeitusios teatrą iš esmės ir žyminčios naują gyvenimo etapą. Tai ne tik surenovuotos, praplėstos ir pakeistos erdvės, atveriančios galimybę įgyvendinti naujus sumanymus, bet ir atsinaujinusi bei užsigrūdinusi be namų gyvenusi trupė, siekianti būti visaverte Lietuvos teatrų gretose. Apie visa tai – pokalbiai su teatro kūrybine grupe, istorikais, architektais ir vadovais.Taip pat kelsime pačios Klaipėdos kultūros klausimą, o jis lieka vienas opiausių jau ne vieną dešimtmetį. Kas lemia šio seno pajūrio miesto gyvenimo tradicijas ir pokyčius? Ar kultūra yra svarbus faktorius, jeigu net penktadalis gyventojų norėtų išvykti ir gyventi kitur? Apie nuožmios laisvės ir kultūros miestą – pokalbis su Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Socialinių pokyčių studijų centro vadovu dr. Liutauru Kraniausku ir šio centro mokslininku, dr. Aldžiu Gedučiu.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ambicingais koncertais Vilniuje ir Kaune švenčia jau 35-ąjį orkestro gimtadienį. Koks orkestras šiandien ir koks jo svoris Lietuvos kultūrai? Apie tai – orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius.Tęsiame pasakojimų apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus ciklą. Kaip sako literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba, Violeta Palčinskaitė gana giliame lietuvių vaikų poezijos vandenyne tebekelia sūkurius…Rubrika „Ką man skaityti?“, kurioje pristatome knyga „Blogis yra laikinas“ – tai filosofo, antropologo, eseisto Leonido Donskio nesenstančių apmąstymų apie visuomenę, žmogų ir toleranciją rinktinė. Pokalbis su knygos sudarytoju literatūros kritiku, vertėju Laimantu Jonušiu.Nesėkmė mokykloje paskatino rinktis istoriją ir nenuvylė: Povilas Andrius Stepavičius dabar su didžiule pagarba praeičiai tyrinėja tai, kas jam įdomu. Jo tyrimų geografijoje Vilnius užima išskirtinę vietą. Apie Vilnių, apie istorijos ir tyrimo žavesį – P. A. Stepavičius rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Rusija masiškai atakuoja Ukrainą raketomis ir dronais. Analitikai svarsto, kaip karo eiga keisis kitąmet?Kaip naujuosius pasirengę sutikti Lietuvos žmonės už šalies didžiųjų miestų ribų?Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ Naujųjų išvakarėse rengia koncertą pagrindinėje Šiaulių bažnyčioje. Be pertraukos jau 49 -us metus.Ką daryti, kad šventinę naktį būtų išvengta nelaimių gaisruose?Nuo sausio AAD pareigūnai keliuose galės stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų skleidžiamą taršos lygį.Ved. Madona Lučkaitė

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Ar kada nors galėsime prakalbinti dirbtinį intelektą lietuviškai?Keramikė iš Japonijos savo kūrybą puoselėja Pasarčių kaime, Rokiškio rajone.Klausomės pretendentų į geriausiojo titulą 2022 metų kūrinio konkurse. Šįkart tai Algrido Martinaičio „Koncertas fleitai“.Paaiškėjo architektūrinio-skulptūrinio objekto konkurso rašytojui Justinui Marcinkevičiui atminti laimėtojai.Lietuvos mokiniai pagal skaitymo gebėjimus patenka į pirmajį pasaulio šalių dešimtuką.Pasakojimas apie primirštą ir retesnę režisūrinių trilogijų muziką.Architektūros ir urbanistikos agentūros „Bluma“ projektas „Gamtos biblioteka“ atrinktas tarp šių metų Naujojo europinio bauhauzo (NEB) prizo finalininkų. Šis projektas siekia apdovanojimo kategorijos „NEB kylančios žvaigždės“ temoje „Bendrystės jausmo atgaivinimas“.Trečius metus Valstybinis mažasis teatras vykdo projektą „DramaTest“. Šiemet jo laimėtoju tapo režisierius Žilvinas Vingelis.Ved. Marius Eidukonis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Scenos menų kritikė apžvelgia spektaklį „80 pasaulių per vieną dieną“.Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ tęsią beveik pusės amžiaus tradiciją ir gruodžio 31 dieną rengia naujametinį koncertą Šiaulių katedroje.Trečiadienį įvyko pirmasis Kūrybiškos Europos projekto „Dance well“, skirto žmonėms, gyvenantiems su riboto judėjimo galimybėmis ir Parkinsono liga, užsiėmimas Lietuvoje.Paskirstytas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansavimas projektams vėl sukėlė nepasitenkinimą. Finansavimas paskirstytas didiesiems komerciniams portalams, internetinėms svetainėms, kuriančioms abejotiną turinį. Kaip keisis situaciją sukūrus naują Medijų rėmimo fondą?„Aš noriu šokti. Whitney Houston filmą“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.Ar knyga vis dar geriausia dovana? Kokias knygas dovanojame ir kaip keičiasi pasirinkimai?Filmas „Robotas ir peteliškė“ kino apdovanojimuose Škotijoje laimėjo geriausio dokumentinio filmo apdovanojimą,Ved. Marius Eidukonis

Kultūrinės spaudos apžvalga.Rubrikoje „Kalbos rytas“ – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslininke dr. Jolita Urbanavičiene apie informacinę sistemą e. kalba, joje esančius žodynus, duomenų bazes ir net galimybę nustatyti teksto emocinį atspalvį.Valstybinis choras „Polifonija“ kvietė įprasminti poeto, vieno žymiausių avangardinio kino kūrėjų Jono Meko atminimą. Surengtas jaunųjų kompozitorių konkursas. Kūriniuose reikėjo naudoti tik J. Meko tekstus. Kokių kompozicijų Šiauliuose sukūrė jaunieji muzikai?Ar kuriant spektaklį aktorės kūnas tebepriklauso aktorei ir ką apskritai reiškia būti aktore? Tokius klausimus kelia pusiau dokumentinės tragikomedijos „Sirenų tyla“, atveriančios LNDT Mažąją salę, kūrybinė komanda.Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje atidaroma paroda „Pasaga, kryžiumi, varnu tave gelbsčiu“. Joje – grafų Kosakovskių dokumentinis paveldas. Būtent jo pagrindu prieš šimtmetį Bibliotekoje įsteigtas Retenybių (dabar – Retų knygų ir rankraščių) skyrius. Ką skaitė, kuo domėjosi ir kokių turtų buvo sukaupę didikai Kosakovskiai?I. Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką režisieriaus N. W. Refn filme „Važiuok“ (2011) ir iš karto po filmo suklestėjusią Synthwave'o muzikinę kultūrą.Romoje, vieno novatoriškiausių ir įvairiapusiškiausių italų kino ir teatro režisierių G. Bertolucci vardo premijos įteikimo ceremonijoje, bus apdovanotos geriausios jaunosios kartos Europos aktorė ir režisierė. Apdovanojimai bus įteikti Lietuvos menininkėms – režisierei Kamilei Gudmonaitei ir aktorei Aistei Diržiūtei.Į LRT Klasika eterį grįžta laidų juosta „Savaitės kompozitorius“. Su kokiais kompozitoriais į artimesnę pažintį leisimės šią vasarą?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Pilnos laidos temos: Valstybinis Rusijos genocidas Mūšis dėl Kijyvo ir po jo 00:34:06 Kviečiame skirti 1.2 % savo pajamų mokesčio BLUE/YELLOW PERVESTI LIETUVOJE Banko sąskaita: LT17 7300 0101 4089 4869 Bankas: Swedbank Gavėjas: VšĮ Mėlyna ir geltona Mokėjimo paskirtis: PARAMA Bankera (UAB Pervesk) LT483550020000014662 PAYPAL info@foblueyellowukraineusa.org PAYSERA Paysera sąskaita: EVP5310001450732 arba per Paysera nuorodą https://bank.paysera.com/popup/pay/pick_payment_email TAPTI PASTOVIU SPONSORIU – AUKOTI 3 AR 5 EUR Į MĖNESĮ Skambinti ar siųsti SMS numeriu 1482 Gavus SMS-atsakymą tvirtinti su SMS pagal instrukcijas Kas mėnesį automatiškai pervedama 3 arba 5 EUR (stabdyti paslaugą – SMS su tekstu „STOP“ numeriu 1482) Taip pat - kriptovaliutos: BTC - 1KeJHHnvbmC6aQquestBun3vTnZZifM72r ETH - 0x550A09e1CFEf6EF88fa57e763f74550444ea6fA1 DASH - XigLaU3AYcLiCeoBk1g9RFEgKwF8ScqqZp LTC - MGPNPT3j6gvNBGiR5ZJs7W6mVwLJ7M64V7 USDT - 0x550A09e1CFEf6EF88fa57e763f74550444ea6fA1 BNK - 0x550A09e1CFEf6EF88fa57e763f74550444ea6fA1 Kartu iki pergalės! Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mes būsime labai dėkingi jei pranešite miestui ir pasauliui apie mūsų Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Kauno valstybinis choras Vėlinių išvakarėse Kauno arkikatedroje bazilikoje atliks Roberto Schumanno „Requiem“, op. 148. Apie Petrui Bingeliui dedikuotą koncertą pasakoja jo įpėdinis choro vadovas dirigentas Robertas Šervenikas.Šiemet didžiausiam Vilniaus panteonui, Rasų kapinėms, sukako 220 metų. Žymiausių vilniečių atminties takais pasivaikščioti kviečia gidas Donatas Jokūbaitis.Paaiškėjo šeštosios konkursinės parodos „JCDecaux premija. Tarpai“ laureatai. Komisijos sprendimu pagrindinė premija įteikta jaunosios kartos menininkui Deividui Vytautui Aukščiūnui už įžvalgų queer bendruomenės patirčių atspindį.Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į premjerą - Nikolo Darnstadt‘o „Planeta EGO“.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kadaise skautų himnu tapusį kūrinį parašiusi Eglė Sirvydytė, šiandien prisistatanti kaip Purnamasi Yogamaya.Ved. Kotryna Lingienė ir Marius Eidukonis

Kultūrinės spaudos apžvalga.Savaitgalį Klaipėdos dramos teatre prasidės ketvirtus metus vyksianti socialinė savaitė, kurios programoje – renginiai, atspindintys visiems visuomenės nariams prieinamą, patogiai lankomą teatrą.Poeto, vertėjo Mariaus Buroko parengta apžvalga, kurios dėmesio centre – neįprastos poezijos knygos.Valstybinis Šiaulių dramos teatras ruošiasi premjerai – pirmą kartą pristatomas kino spektaklis „Planeta EGO“, kurį stato vokiečių režisierius N. Darnstadtas.Šią savaitę Kultūros komitete teikti siūlymai dėl 2022 metų valstybės biudžeto. Kaip bus perskirstytos kultūrai kitąmet skiriamos lėšos?Ieškoti „tolimų artimųjų“, savo protėvių jau galima pasitelkus Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ „Vilniaus planas“ parengtą interaktyvų žemėlapį – skaitmenizuotas Vilniaus kapines.Profesionaliai keramikai Lietuvoje šiemet – 90. Minint sukaktį, šalies keramikų bendruomenė sako, kad dėmesys šiai meno šakai mūsų šalyje – itin menkas. Kodėl Lietuvos keramikai perspektyvas įžvelgia ne čia, bet užsienyje?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Mergina, gavusi 5 šimtukus iš skirtingų disciplinų per valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesiją, už lietuvių kalbą tegavo 86 balus ir neįstojo į norimą užsienio universitetą, reikalavusį gimtosios kalbos egzaminą išlaikyti ne mažesniu balu nei 90.Jaunųjų filologų konkukursų laureatė, kalbų olimpiadų prizininkė negavo diplomo su pagyrimu, nes už lietuvių kalbos ir literatūros VBE net ir po apeliacijos tegavo 85 balus, nors už tris kitus egzaminus gavo 3 šimtukus.Bet abiturientas, neperskaitęs nė vienos knygos ir nė vieno programinio kūrinio, surinko 65 ar net visus 86 balus. Tai ne fantazijos, tai realybė.Štai, kaip vasario pradžioje paskelbė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, net 42 proc. pernai metų abiturientų (metiniame trimestre turėjusių nuo 6 iki 8 balų) per lietuvių kalbos ir literatūros VBE surinko nuo 86 iki 100 balų, o 21 proc. abiturientų (kurių lietuvių kalbos ir literatūros žinios bei gebėjimai buvo įvertinti 9-10 balų) tegavo nuo 36 iki 85 balų už šį valstybinį egzaminą.Kodėl taip nutinka? Ar mokytojai vertina mokinius neobjektyviai, ar mokiniai negeba valdyti streso, ar dar yra kitų priežasčių, kurių mes nematome? Kodėl mokslingi, pažangūs abiturientai išlaiko lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą prasčiau nei abiturientai, skersakiuojantys į lietuvių kalbą ir literatūrą bei neskaitantys knygų? Kur ir kodėl pažangieji susimauna per egzaminą? Ko jiems nepasako egzaminų organizatoriai ir į ką turėtų krypti lietuvių kalbos ir literatūros VBE užduotyse abiturientų akys?Laidoje dalyvauja: Regina Dilienė, Marijampolės Rygiškių gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja bei Nijolė Bartašiūnienė, Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Kol teatro mėgėjai į sales rinktis ir gyvai stebėti spektaklių negali, užkulisiuose, panašu, pasiruošimas nežinia kada įvyksiančiam susitikimui su žiūrovu vyksta gana intensyviai. Dramaturgė Birutė Kapustinskaitė pasakoja apie šiuo metu rengiamus, vystymo pabaigos laukiančius projektus.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje - reakcija į teatrų uždarymus Vokietijoje; Bertolto Brechto festivalis Augsburge; Vokietijoje prasidėjo Berlyno filmų festivalis; kultūrinės naujienos iš Anglijos ir V. A. Mocarto aplinkos.Permainų nuotaikomis gyvenantis Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ kelia sau vis ambicingesnius uždavinius. Tolimesnę orkestro kryptį puoselėti padės atsinaujinusi kūrybinė komanda – naujasis meno vadovas-vyriausiasis dirigentas Leifas Karlssonas ir jaunosios kartos dirigentas Karolis Variakojis.Šį penktadienį LRT PLIUS pradeda rodyti lenkų kino filmus: kino grando Andrzejaus Wajdos filmų retrospektyvą ir tarptautinių įvertinimų sulaukusius XX amžiaus režisierių darbus.Šiemet sukanka 100 metų, kai gimė Vytautas Mačernis – jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas. Tik prieš tris dešimtmečius pirmą kartą išleista poeto kūrybos rinktinė „Po ūkanotu nežinios dangum: Poezija, proza, laiškai“. Pokalbis su knygos dailininke grafike Taida Balčiūnaite.Pasibaigė Vilniaus mažojo teatro dramaturgijos ir teatro bandymų erdvės „DramaTest“ atranka, į sceną atnešianti gaivų dar netyrinėtos dramaturgijos gurkšnį: teatras nusprendė savo duris atverti keturiems kūrėjams, prie jų prisijungė dar vienas projektas.Ved. Ugnė Kačkauskaitė

Pacientų atstovai teigia, kad dėl koronaviruso pandemijos vis dar sunku patekti pas šeimos gydytojus. Eiles gydymo įstaigose šiandien aptarė Seimo antikorupcijos komisijos darbo grupė.Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pasiruošęs perimti Lukiškių aikštę iš Vilniaus savivaldybės. Savivaldybė teigia neatiduosianti.Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai perspėja, kad valdžia nori steigti valstybinį telekomą ir uzurpuoti 5 G ryšį.Europos Komisjos pirmininkė Ursula von der Leyen perskaitė pirmąjį savo metinį pranešimą, kuriame kalbėjo apie planus gaivinti pandemijos paliestą Europos ekonomiką.Ar pakaks gripo vakcinų?Ved. Deividas Jursevičius

Pinigų karta sugrįžta, ne todėl, kad nori, o todėl, kad privalo. Pirmoje laidoje kalbame apie aktualiausią temą – verslo rėmimą pandemijos metu. Sveriame už ir prieš diskusijoje ar reikia Lietuvai valstybinio banko. Naujoje „Pinigų kartoje“ – asmeninių finansų rubrika, kurią pristato ekspertė Odeta Bložienė. Šioje laidoje atsakysime į klausimą, kokių išlaidų galima atsisakyti jau šiandien. Taip pat prisimename seną „Pinigų kartos“ interviu su Ingrida Šimonyte, kurį galite rasti čia: https://www.youtube.com/watch?v=VYH_t... Paklausėme jos, ką ji dabar mano apie ateinančią krizę. Laidos vaizdo įrašą galite rasti čia: https://youtu.be/VwpZDOkttZ8

Ilgai gyvuojantys profesionalūs kolektyvai skirtingai sutinka brandą: vieni tęsia ilgai kurtą sceninį veidą, kiti, dėl specifikos priklausomi nuo besikeičiančio laiko kartu su kintančia muzikos raiška – keičiasi. Kuo gyvena mums visiems žinomas Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“?Apie tai pokalbis su jo vadovu, kompozitoriumi Antanu Kučinsku. Bet laidoje ne tik pučiamųjų muzika, girdėsime ir pianistės Guodos Gedvilaitės skambinamus fortepijoninės muzikos perlus. Ved. Gabija Narušytė.

Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – modernaus šokio spektaklį „Dėdės ir dėdienės“. Pokalbis su kūrybine komanda apie Vaižganto kūrinio perkėlimą į šokio sceną bei siekį tautinę lietuvių kūrybą plėtoti pasitelkiant šiuolaikiškas formas. Prasideda tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“, kurio ašis šiemet – istorija. Festivalį pristato jo iniciatorė Rūta Kačkutė ir poetas Mindaugsa Nastaravičius. Savaitraščio „7 meno dienos“ ir kultūros puslapių dienraščiuose apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Lapkričio 8-ąją 88-ąjį gimtadienį švęstų menininkas, „Fluxus“ judėjimo pradininkas Jurgis (George) Mačiūnas. Kuo unikalus buvo „Fluxus“ ir kaip jis pakeitė meno sampratą? Kaip šiandien tęsiamos šio judėjimo idėjos ir ar apskritai egzistuoja „Fluxus“ po Jurgio Mačiūno? Mintimis dalijasi meno kuratorė Justė Jonutytė, menininkai Benas Šarka ir Vytenis Burokas, meno ir kultūros istorikas Vytautas Landsbergis. Dokumentikos ir animacijos festivalyje „DOK Leipzig“ įvyko Audriaus Mickevičiaus ir Nerijaus Milerio dokumentinio filmo „Pavyzdingas elgesys“ pasaulinė premjera, filmas pelnė tris apdovanojimus. Pokalbis su filosofu Nerijumi Mileriumi apie filmo, pasakojančio nuteistųjų iki gyvos galvos istorijas, svarbą bei tekusią atsakomybę baigti filmą po režisieriaus Audriaus Mickevičiaus netikėtos mirties. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Tiesioginiame KLASIKOS eteryje susitikimas su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Laima Vilimiene ir vyr. dirigentu Tomu Ambrozaičiu. Pokalbis apie teatrą, kaip šeimą, kurią reikia auginti, apie teatro klestėjimą ir kolektyvo indėlį, naują repertuarą ir įvairaus amžiaus publiką. Ved. Marius Šinkūnas.

Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ šiemet mini 45 metų kūrybinės veiklos sukaktį. LRT KLASIKOS studijoje choro įkūrėjas ir dirigentas Sigitas Vaičiulionis, vadovė Nijolė Saimininkienė, kultūrinės veiklos vadybininkė Gertrūda Gulbinaitė. Apie chorą „Polifonija“ šiandieniniame kultūriniame kontekste pasakos dirigentas Tomas Ambrozaitis.Ved. Marius Šinkūnas.

Kokie metai buvo žmonėms? Vilniuje atidarytas 25-ių metrų ilgio Fabijoniškių baseinas. Prieš 160 metų gimė Vincas Kudirka. Prie kokio stalo Naujieji pasitinkami skirtingose šalyse? Šiaulių Valstybinis kamerinis choras „Polifonija” pradeda 45-ąjį koncertinį sezoną. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje įvyks naujametis koncertas „Metų laikai”.

Apie medijų raštingumą Lietuvoje.Valstybinis ar visuomeninis transliuotojas, žiniasklaida – verslas, įrašų naikinimas – tokius politikų pasisakymus pastaruoju metu girdime dažnai. Tačiau galbūt priežastys slypi tame, jog trūksta suvokimo apie tai, ką veikia žiniasklaida ir medijos?Lietuvos pasas sudarytame pasų indekse užima vienuoliktą vietą. Kaip Lietuvos pasas atrodo kitų šalių kontekste, kaip keitėsi mūsų dokumentai? Pokalbis su dokumentų kolekcionieriumi Vytautu Šaikumi.Eismo aktualijas aptarsime su LRT žurnalistu Vyteniu Kudarausku.Ved. Rūta Kupetytė.

Apie medijų raštingumą Lietuvoje.Valstybinis ar visuomeninis transliuotojas, žiniasklaida – verslas, įrašų naikinimas – tokius politikų pasisakymus pastaruoju metu girdime dažnai. Tačiau galbūt priežastys slypi tame, jog trūksta suvokimo apie tai, ką veikia žiniasklaida ir medijos?Lietuvos pasas sudarytame pasų indekse užima vienuoliktą vietą. Kaip Lietuvos pasas atrodo kitų šalių kontekste, kaip keitėsi mūsų dokumentai? Pokalbis su dokumentų kolekcionieriumi Vytautu Šaikumi.Eismo aktualijas aptarsime su LRT žurnalistu Vyteniu Kudarausku.Ved. Rūta Kupetytė.

Plungės rajono vaikai dalyvavo stovykloje Rusijoje, kur vyko susitikimas su Kremlių remiančiu baikerių klubu „Naktiniai vilkai“. Elektroninė sveikatos sistema.Choro „Regensburger Domspatzen“ mokykloje berniukai patyrė seksualinę ar fizinę prievartą.Valstybinis lietuvių kalbos egzaminas.Sporto pranešimai: UEFA Čempionų lyga.

Valstybinis turizmo departamentas dalyvauja Europos Komisijos rengiamame konkurse ir renka 5 geriausiai visiems pritaikytus turizmo objektus.Vilniuje Literatų gatvės menininkų pagerbimo sienoje įamžintas poeto, aklųjų vadovo Antano Jonyno vardas.

Valstybinis turizmo departamentas dalyvauja Europos Komisijos rengiamame konkurse ir renka 5 geriausiai visiems pritaikytus turizmo objektus.Vilniuje Literatų gatvės menininkų pagerbimo sienoje įamžintas poeto, aklųjų vadovo Antano Jonyno vardas.