Podcasts about naujieji

Naujieji pasiūlymai dėl kaupimo pensijai įnešė daug sumašties. Kaip joje atsipainioti? Ir kaip tuomet atrodys ta ateities pensija? Pokalbis su "GOindex" įkūrėju ir vadovu Jonu Iržikevičiumi.Taip pat laidoje - kodėl tirpstantis ledas Arktyje kelia daug diplomatinių aistrų? Ir kas vyksta Vokietijoje, kad bendrovėms reikia samdyti privačius detektyvus?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Naujieji metai prasidėjo su džiugiomis žiniomis Alytaus kultūros mylėtojams ir kūrėjams – Aušrai Česnauskytei, Rokui Sutkui ir Karoliui Zabitai skirtos 2025-ųjų miesto savivaldybės jaunojo menininko stipendijos. Tad tęskime pažintį su šiais žmonėmis. Kviečiame pasiklausyti pokalbio su Aušra Česnauskyte!

Apie įvykius Alytaus apskrityje pasakojo Kristina Janulevičienė - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vedėja.

Sunku patikėti, bet graiko Iannio Xenakio 1978-ųjų elektroninis opusas, sukurtas legendinėje Kiolno radijo elektroninės muzikos studijoje, skamba gerokai senoviškiau, negu netrukus po to ten atsirasiantys jaunesnių kompozitorių darbai. Laidoje aptariamos vokiečių Yorko Höllerio (g. 1944) ir Michaelio Obsto (g. 1955), prancūzo Luco Ferrari (1929-2005), korėjietės Younggi Pagh-Paan (g. 1945) ir brito Jonathano Harvey (1939-2012) kompozicijos, sukurtos Kiolne ir, manytina, žyminčios elektroakustinės muzikos naujos eros pradžią.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

00:00 – Start 00:42 – Įžanga  ir Tomo prisiminimai 03:47 – Lekavičiaus  vaidmuo komandoje ir kas bus 13as? 10:27 – Francisco 15:34 – Ar  padės Wallace sukaupta patirtis? 22:48 – Igio  sugrįžimas 27:52 – Dovis  Giedraitis 29:45 – Sirvydis 34:12 – Butkevičius - kelintas rotacijoje? 36:03 – Matt  Mitchell 39:56 – Ar kapitonas turi pranašumų? 42:38 – Koks bus Manek'o sezonas? 45:08 – Aleno atvykimas 46:31 – Ar dar turi parako veteranas Dunston'as? 47:54 – Koks bus Birutis? 49:13 – Skaičiuojam Žalgirio taškus 51:47 – Pergalių kiekio prognozė

Šiais metais ambasadoriais sutiko būti du alytiškiai, savo veikla puošiantys alytiškio vardą.

Balandžio 12 d. duris atvėrė restauruoti ir šiuolaikiniam miesto gyvenimui pritaikyti Sapiegų rūmai. Naujieji rūmų šeimininkai – Šiuolaikinio meno centro kolektyvas – pakvietė penkias išskirtines asmenybes (Andrių Arutunian, Renatą Dubinskaitę, Moniką Kalin, Liną Lapelytę, Kristupą Sabolių) sukurti garsinius kūrinius, istorijas, patirtis, kurie ragina tirti ir pažinti Sapiegų rūmų erdves, istoriją, aplinką, su rūmais susijusius žmones.Šiuos garso kūrinius galima susirasti ir išgirsti Sapiegų rūmų internetinėje svetainėje.Pokalbis apie bandymus apmąstyti Sapiegų rūmų kaip atminties vietos reikšmę XXI amžiaus Lietuvos visuomenei, pastangas kurti naują šių rūmų tapatybę ir pastarąją tapatybę išreiškiančias istorijas.Ką daryti su nei atkurta, nei įsivaizduota, nei išgyventa praeitimi? Kaip vyksta vaizduotės dialogas su istorija? Kuomet meninė tiesa tampa svarbesnė už mokslinius teiginius? Kodėl naujiems pasakojimams apie praeitį reikia ne tik iki skausmo pažįstamų didingų naratyvų arkų, bet ir mūsų gebėjimo pastebėti iki šiol nežinomus arba neįvertintus žmones, įvykius, reiškinius?Pokalbis su kuratore Asta Vaičiulyte, menotyrininke ir senosios baroko muzikos atlikėja Renata Dubinskaite, filosofu, scenaristu, rašytoju, prof. Kristupu Saboliumi.Ved. Aurimas Švedas

Naujieji metai, deja, kol kas išsiilgtos taikos nežada, grobikiška Rusijos invazija į Ukrainą netrukus pradės skaičiuoti trečiuosius metus, nuo spalio pasaulio karų žemėlapį papildė Izraelis ir Gazos ruožas. Šią tikrovę atliepia ir naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio Naujasis „Židinys-Aidai" numerio aptarimui „Mažojoje studijoje" parinktas straipsnis „Romos karo teorija“. Kas lėmė, kad kadaise romėnams pavyko jėga užimti teritoriją nuo Maroko iki Sakartvelo, nuo Škotijos iki Šv. Žemės? Atsakymo į šį klausimą ieškojo šiandieninės laidos svečias, Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto magistrantas ir „Naujojo Židinio-Aidų" bendradarbis Mikas Danilevičius, o jį kalbina Filosofijos ir Istorijos fakultetų dėstytojas ir „Mažosios studijos" talkininkas Laurynas Peluritis.Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Rytų Europos vyskupai daugiausia neigiamai sutinka naująjį Vatikano dekretą dėl vadinamųjų nereguliarių sąjungų laiminimo. Apie tai plačiau išgirsite vedamojo temoje.„Kodėl Kryžius? Dieviškoji draugystė ir teisingumo galia". Ši angliškai išleista sisteminės teologijos knyga, kurios autorė – lietuvė, medicinos ir teologijos mokslų daktarė, Eucharistinio Jėzaus kongregacijos sesuo Ligita Ryliškytė, buvo išrinkta Europos katalikų teologijos draugijos teologijos metų knyga. Išgirsite trumpą knygos apibūdinimą iš Vilniuje, edukacinių medijų centre Lojoteka surengto jos pristatymo.Pirmųjų pošventinių dienų nuotaikas savo komentare apžvelgs Laurynas Peluritis.„O štai ir Naujieji, ir rodos, viskas, kas buvo iki tol, buvo ką tik", - sako rašytojas Antanas Šimkus, kurio radijo esė išgirsite paskutinėje laidos Septintoji diena skiltyje. Ir va, jau vaikštome po tuos Naujuosius, nors senieji, jais apsimetę, ir taikosi įsmukti pro praviras duris. O jei jie ir yra tie patys? Kaip ta kasdienė malda, vienas kertinių, o kartu ir sunkiausių religinio gyvenimo stulpų, ryšys su Dievu, apie kurį šiandien pasakos tėvas Antanas Saulaitis SJ. Kaip amžina krikščionio pareiga nenusigręžti nuo bendrojo gėrio įpareigojimų ir viešojo gyvenimo reikalavimų, kaip Krikščioniškos minties puslapyje kalba teologas Charlesas Matthewsas. Pagaliau kaip metai iš metų skaitomi Evangelijos skaitiniai. Nuo Šv. Rašto ištraukos ir pradėsime. Antrąjį sekmadienį po Kalėdų Bažnyčia kalba apie Kristaus krikštą. Tad klausykimės skaitinio iš Evangelijos pagal Matą, kurį palydės kunigo Juliaus Sasnausko homilija.Laidą parengė Rūta Tumėnaitė.

Prieš keletą metų klaipėdiečiai Neringa Jackienė ir Tadas Kazlauskas įsikūrė sodyboje Plungės rajone. Savo veiklą jie vadina „Sielų pieva“ - pora iš gyvūnų odos tveria šamaniškus būgnus ir rengia garso sesijas, kuriose būgnų galima pasiklausyti.Paryžiaus olimpinės žaidynės bus pirmosios, kuriose atletai pasieks lyčių lygybę - 50 proc. vyrų ir 50 proc. moterų. Tam prireikė 128 metų. Kaip Lietuvos moterims-sportininkėms sekasi derinti sportinę karjerą ir šeimą? Pasakoja Indrė Baltrušaitytė.Pokalbis su keliautojais Augustinu Žemaičiu ir Aiste Žemaitiene apie tai, kaip Naujieji metai sutinkami kitose šalyse.Šventės baigėsi, tačiau darbuotojų vakarėliai tęsiasi. Spaecialistai pastebi, kad kai kurios įmonės kalėdinius vakarėlius baigia rengti tik vasario pabaigoje.

Kad laida pasirodytų ne kartą, o du per mėnesį palaikykite ją contribee  https://contribee.com/o-dangau   00:00:00 – Įžanga apie stalą 00:04:15 – Naujametiniai pažadai 00:07:30 – Jovaro šventės 00:09:30 – Ervino paklydimai 00:15:35 – Kalėdos išvykoje 00:19:53 – Kur Naujus? 00:28:20 – „Ryto“ bomba su Fosteriu 00:47:23 – „Rytas“ vs „Peristeri“ 00:53:16 – „Wolves“ pralaimėjimai  

Tarpušventis – pats tinkamiausias laikas užsukti į kino teatrą ir pajusti kino magijos pasaulį naujame filme „Vonka“. Kino kritiko Vlado Rožėno kino apžvalga.Lietuvoje šią savaitę koncertus rengia viena žymiausių Ukrainos operos dainininkių - sopranas Ksenija Bachridinova-Kravčiuk. Solistė Lietuvoje - dažna viešnia. Prasidėjus karui, ji keletą mėnesių čia gyveno ir Lietuvą laiko, kaip pati sako, antrąja tėvyne.Jeigu norite suprasti, kas yra Kalėdos ir Naujieji metai Japonijoje – šventes reikia apversti: japonams pagrindinė šventė yra Naujieji metai, kai susitinka šeimos, kai teiki dovanas artimiausiems žmonėms. Apie viską išsamiau – Andrius Kleiva iš Tokijo.Paskutinę metų dieną ispanai eina ieškoti nosių žmogaus, kuris turi tiek nosių, kiek metuose liko dienų. Apie šį juokingą paprotį ir kitas tradicijas Ispanijoje mums papasakos Kristina Nastopkaitė.Šiandien į svečius atvyksta Rigoletas, Don Žuanas, Figaro, Žoržas Žermonas, Eugenijus Oneginas - rubrikos „Be kaukių“ svečias nepamirštamų vaidmenų atlikėjas, baritonas Vytautas Juozapaitis. Tačiau šiandien kalbame apie muziką be kaukių – apie dainas, Luciano Pavarotti ir, žinoma, politiką.Ved. Jolanta Kryževičienė

#Tiekžinių Ketvirtadienį (spalio 19 d.) Tiek žinių vedėja Eglė apžvelgia naujienas apie karus Izraelyje bei Ukrainoje bei pirmą kartą viešumoje pasirodžiusio Kristijono Bartoševičiaus pirmajį bylos posėdį Panevėžyje.  ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/SJVUmww-15s

Spaudos apžvalgoje – naujas kultūros žurnalo „Nemunas“ numeris.„Persistengę siekdami tobulo miesto, gauname atvirkščią rezultatą. Tačiau architektai vis tiek stengiasi visomis išgalėmis sukurti utopiją“, – komentare apie gyvybingą ir netobulą miestą svarsto architektas Andrius Ropolas.Panevėžyje surengtas tarptautinis šamoto keramikos simpoziumas, kuriame sulaukta dalyvių iš kelių žemynų. Toks simpoziumas rengiamas jau 24 kartą ir puoselėja gilias keramikos tradicijas. Dėl to Panevėžys vadinamas keramikos sostine. Naujieji simpoziumo darbai bus eksponuojami dailės galerijoje, kur per kelis dešimtmečius jau sukaupta beveik tūkstančio keramikos dirbinių kolekcija, kuri yra viena didžiausių pasaulyje.Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.Sekmadienio vakarą Lietuvą pasiekė džiugi žinia – Belgijoje vykusiame pasaulio breiko čempionate aukso medalį iškovojo 16-metė Dominika Banevič. Kokia breiko vieta Lietuvos kultūros pasaulyje?„Būtent per meną galime prisiliesti prie vidinių subtilių žmonių sluoksnių, apie kuriuos jie gal net patys nesupranta“, – svarstydama apie meninių priemonių naudas psichikos sveikatai, sako psichologė Inga Truskauskaitė. Šiuo metu vyksta Psichikos sveikatos menų festivalis „Ryšiai“.LRT KLASIKOS viktorina.Ved. Urtė Karalaitė

Naujieji mokslo metai prasideda sproginėjant įtampoms. Dvi pedagogų profsąjungos jau rugsėjį žada streikus ir kaltina Vyriausybę nesilaikant susitarimų dėl atlyginimų didinimo. Mokytojų bendruomenė nerimauja ir dėl atnaujintų programų, kurių diegimui esą iki galo nepasirengta, o dabartiniai vienuoliktokai jau atvirai vadinami eksperimentine laida. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, savo ruožtu, tvirtina, kad pažadus mokytojams vykdo, o pertvarkoms priešinasi „etatiniai kritikai“. Ar mokytojų streikai pagaliau palauš stagnuojančią sistemą?Aktualijų studijoje švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vicepirmininkė Lilija Bručkienė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, biologijos mokytojas Paulius Sungaila ir portalo LRT.lt žurnalistė Aida Murauskaitė.Ved. Jurga Tvaskienė

Rudenį į mokyklas sugrįžtančių mokinių, jų tėvų, mokytojų laukia iššūkis – daliai klasių bus atnaujintos programos. Teigiama, kad programų atnaujinimo mokymai vasarą vyko vangiai, o naujų vadovėlių nėra. Iškyla klausimas, ar tinkamai buvo paruošta ši reforma? Švietimas visų politinių partijų įvardijamas kaip prioritetinis, jam skiriama daug lėšų, tačiau bendras mokinių išsilavinimo lygis nekyla. Kodėl taip yra? Kodėl dalis mokytojų palieka mokyklas? Kur slypi priežastys?Apie tai „LRT aktualijų studijoje“ diskutuos Vilniaus S. Daukanto gimnazijos direktorė Jolanta Knyvienė, Seimo narės Ieva Kačinskaitė-Urbonienė ir Vilija Targamadzė.Ved. Virginijus Savukynas

Jūra Smiltė. „Į kitų reikalus geriau nesikišti, arba Naujieji Gitės draugai“ iš knygos „Brigitos Begemotaitės ir jos draugų nuotykiai“, išleido leidykla „homo liber“. Skaito aktorė Giedrė Vaičekauskienė.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalgaKokio liaudies meilės dainų raiška ir kokie jausmai jose atskleidžiami?Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos virtualios biblioterapijos projektas „Atvriumo s@la” įvertintas tarptautinio pasaulio bibliotekų inovacijų apdovanojimu.Klaipėdos krašte augęs režisierius Linas Zubė spektaklyje „Šišion“ paleido į sceną ilgai širdyje nešiotus prisiminimus.Operos solistė Lauryna Bendžiūnaitė Neringoje ir Klaipėdoje pradėjo edukacinę programą vaikams „Žaibo operos“.Kauno apylinkės teismas po penkių metų nagrinėjimo paskelbė nuosprendį vadinamojoje „Filmai.in“ byloje. Apkaltintajam asmeniui paskirta daugiau kaip 60 tūkst. eurų baudų.Apie Michaelo Manno filme „Karštis“ skambančią muziką.Antanas Obcarkas, Eglė Švedkauskaitė ir Kamilė Gudmonaitė nuo šiol eina Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovų pareigas. Kokie iššūkiai jų laukia?Ved. Marius Eidukonis

Naujieji metai prekybininkams prasidėjo nesklandumais. Sutrikus kasos aparatų sistemoms dirbti negalėjo kai kurios parduotuvės.Po Naujųjų įsigalioja naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas, tad sergantieji turėtų įsitikinti, ar jų vartojamas preparatas nebuvo išbrauktas iš sąrašo. Tačiau pacientų atstovai teigia, kad vaistų kainodarą ir kompensavimo tvarką reikia keisti, nes ligonių kasos taupo jų sąskaita, iš kompensuojamųjų vaistų kainyno išbraukta pacientams įprastų medikamentų, už kuriuos gyventojai verčiau sutinka sumokėti nei vartoti naujus.Parlamentaras Mykolas Majauskas dėl palaikymo ilgesnei mokesčio lengvatai maitinimo verslui buvo išmestas iš partijos, o dabar šio verslo atstovai finansuoja Vilniaus mero posto siekiančio politiko rinkimų kampaniją.Ukraina Naujuosius metus pasitiko kaukiant oro pavojaus sirenoms.Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina Lenkiją, Vokietiją, Ukrainą, Didžiąją Britaniją ir Prancūziją, o nepalankiausiai – Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją, atskleidė LRT užsakymu atlikta Baltijos tyrimų visuomenės apklausa.Pamaryje žmonės fiksavo įspūdingą ledonešį. Vietiniai pastebi, kad šiemet ledai išplaukė itin greitai ir nors vanduo Šilutės rajone spėjo užlieti keliasdešimt sodybų. Specialistai įspėja, jog numatomi šalčiai ir vėl sukaustys upes.Ved. Liepa Želnienė

Vienas žmogus žuvo penktadienį per milžinišką, gaisrą, naktį įsiplieskusį Maskvos šiauriniame priemiestyje esančiame prekybos ir pramogų centre. Sprogimų kariniuose objektuose, gaisrų naftos bazėse būta ir anksčiau. Kas vyksta Rusijoje ir ar dėl to kalta Ukraina?Tuo metu Vladimiras Putinas pareiškė, kad Ukraina esą yra pati kalta dėl to, kad Rusija puola šalies energetikos infrastruktūrą. Jis teigia, kad tai kerštas už Krymo tilto sprogdinimus ir ukrainiečių operacijas Rusijoje.Volodymyras Zelenskis savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad būtent Putinas tęsia terorą Ukrainoje. Jo teigimu, Rusija užminavo Graikijos dydžio teritoriją.Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai pasienyje su Baltarusija domisi stebėjimo sistemų diegimu. Ministrė patvirtino, kad Lietuvos pasienyje sistemos dar šiemet bus baigtos įrengti.Respublikonams perėmus Atstovų rūmų kontrolę Kongrese, stiprinamos Lietuvos užsienio politikos pastangos įtikinant Jungtines Amerikos Valstijas toliau remti Ukrainą ir jos siekį tapti NATO nare. Santykiams su JAV skirtame, uždarame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje be šio klausimo buvo svarstomas siūlymas stiprinti Lietuvoje dislokuotų amerikiečių karių pajėgas. Komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis LRT radijui sako, kad iššūkių kelia respublikonų radikalų raginimai mažinti Vašingtono paramą Ukrainai.Vilniuje toliau tęsiasi viešojo transporto vairuotojų streikas. Įmonės ir darbuotojų profsąjunga taip pat tęsia derybas.Lietuva modernizuoja viešojo saugumo pareigūnų įrankius. Naujieji dėvimi vaizdą fiksuojantys įrenginiai bus naudojami pareigūnų siekiant didinti skaidrumą prižiūrint viešąją tvarką ir užtikrinant valstybės sienos apsaugą.Dėl gausaus snygio Klaipėdos apskrityje ugniagesiai gelbėtojai sulaukė bemaž šimto iškvietimų dėl nuvirtusių medžių, policijos pareigūnai vien Klaipėdos mieste fiksavo daugiau nei dvi dešimtis eismo įvykių, kurių priežastis - slidi kelio danga.Ved. Andrius Kavaliauskas

Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis itin ekstensyviai aptaria daugelį įmanomų mainų scenarijų už Keviną Durantą bei dalinasi savo įspūdžiais, kilusiais po neįtikėtinų Rudy Goberto mainų. Šią tinklalaidę pristato 7bet: https://7bet.lt/ Temos: Intro (0:00); Duranto reikalavimas būti išmainytu (03:21); Nesutarimas dėl dabartinės „Nets“ situacijos (08:08); Kur keliaus KD? (17:30); Ar Karnišovas turi šansų prisivilioti Durantą į Čikagą? (26:51); Kokie šansai, kad pasikartos 2016 m. vasara? (34:15); Neįtikėtinas „Timberwolves“ paketas už Gobertą (43:57); Ar tai geriausia visų laikų Minesotos klubo sudėtis? (52:41); Neįtikėtini Ainge derybiniai įgūdžiai (1:05:45); Rimtas „Hawks“ ėjimas bei puikus metikas ateinantis pas Sabonį (1:13:43).

Rėmėjais galite tapti paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet Sekite mus „Instragram“ tinkle: https://www.instagram.com/krepsinisnet/   00:00 – „Wolves“ pavadinimas ir logotipas 08:34 – A.Bružo perėjimas į „Wolves“ 20:13 – L.Banchi figūra 25:18 – N.Čanako sprendimas 34:28 – kodėl nemėgstamas D.Sirvydis 45:02 – „atkabinti“ rinktinės žaidėjai 48:40 – pyktis dėl Algio teksto 53:50 – šeštadienį prasideda U17 PČ 57:09 – N.Hayeso kandidatūra į „Žalgirį“ 1:01:27 – paini „Žalgirio“ dėlionė 1:07:13 – K.Evanso kandidatūra į „Žalgirį“ 1:09:05 – „Ryto“ priekinė linija 1:12:45 – Europos taurės prieš Čempionų lygą

„Kino pavasaris“ pristato Trumpo konkurso programą, kurioje – ir ne vienas lietuviškas trumpametražis filmas. Pokalbis su režisiere Birute Sodeikaite, pristatančia lėlinės animacijos filmą „Elena“.Karo ekspertai strateguoja tolesnius karo Ukrianoje įvykius, tačiau nemažai dėmesio šiandien susilaukia psichologai bei psichoterapeutai, įžvelgiantys kitus labai svarbius dalykus. Pokalbis su psichoterapeute Rūta Bačiulyte apie Vladimiro Putino asmenybę ir narcicizmą.Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart dėmesys - Antano A. Jonyno eilėraščių rinkiniui „Naujieji sonetai“.Menų fabrike LOFTAS rengiamas paramos koncertas Ukrainai.Rubrikoje „Be kaukių“ – renginių organizatorius, laidų vedėjas Jogaila Morkūnas.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Štai ir naujasis CMD epizodas su vieninteliu Lietuvoje tik ūsus turinčiu komiku Emiliu Jokūbu! Epizode samprotavom kokie yra neseksualiausi lietuviški vardai, pažaidėm žaidimą Pukštūnas Pasalūnas, pažėrėm faktų apie Lietuvą, sukūrėm fikcinį Bostono merą, įsivaizdavom kelionę garlaiviu į JAV. Pakalbėjom apie Emilio darbo patirtį. Peržiūrėjom vestuvių muzikantų festivalį ir apžvelgėm įvairias antraštes ;)Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaPatreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasaltaSupport the show (https://www.patreon.com/pralauzksalta)

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie naujųjų metų sutikimą, pasiryžimus ir teisingus planus. Ko galima palinkėti sau ir kitiems, sutinkant naujuosius metus?

Per pasaulį jau keliauja Naujieji.Praėjusius metus apžvelgia prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus.Kokie 2021ieji buvo slaugytojams , savanoriams, neįgaliesiems, ką pastebėjo klimatologas?Toliau tvyrant įtampai prie Ukrainos sienų, Jungtinių Valstijų prezidentas Džou Baidenas jau antrą kartą šį mėnesį aptarė padėtį. Buvęs prezidento Obamos komandos narys Europos klausimais Čarlzas Kapčanas LRT Radiją patikino, kad po pokalbio aišku viena - Putinas ir Baidenas kol kas sutiko nesutikti, tačiau abu yra pasiruošę ieškoti išeičių diplomatiniu keliu.Režisierės Giedrės Žickytės filmas „Šuolis“ pasakojantis apie lietuvių jūreivį Simą Kudirką ir jo laisvės troškimą Šaltojo karo metais šiais metais buvo lietuvius vienijantis ir telkiantis kūrinys. Režisierė to mums ir linki 2022 metais – vienybės ir meilės vienas kitam.Ved. Agnė Skamarakaitė

Mėsinius Herefordų veislės galvijus auginantys Molėtų r. ūkininkai Ramūnas Šimėnas ir Jolanta Švagžlienė patenkinti ramiais, nereikliais gyvuliais. Juos perka verslininkai iš Lenkijos, Kazachstano. Pasak ekspertų, tik įkūrę kooperatyvus ūkininkai geriau gyvens, pelningiau parduos gyvulius.Trakų r. Būdos kaime susibūrusios Angelų kalvos bendruomenės nuveiktus darbus pastebi ne tik vietos gyventojai. Garsas apie Angelų kalvą ir ją puošiančias 53 angelų skulptūras toli pasklidęs. Čia dažnai sutiksi vietinių ir iš toliau atvykusių žmonių. Išsamiau – bendruomenės pirmininkė Lolita Piličiauskaitė.Tarpušventis. Po Kalėdų netruks ateiti ir Naujieji metai. Dar nesulaukę Trijų karalių žmonės skubės nupuošti ir išmesti byrančiais spygliais eglutes. Dalis jų su šaknimis, įsodintos į vazonus. Ką daryti, kad šios eglutės būtų išsaugotos ir jau pavasarį perkeltos į lauką, džiugintų žmones daugelį metų?Ved. Regina Montvilienė

Mokslo metai. Pauliaus Selezniovo pokalbis.Partijos pasirašė susitarimą dėl švietimo politikos iki 2030-ųjų.MMA kils iki 730 eurų?KonstitucinisTeismas - galimybė tiesiogiai kreiptis reikalinga.Kaip tikrins galimybių pasus autobusuose.Užsienio jauniejos.I. BlsiūnaitėItempta padėtis Lenkijos pasienyje. Laurynas Vaičiūnas praneša.Prasideda akcija “Lašiša”.Ved. Madona Lučkaitė

Naujų mokslo metų išvakarėse Lietuvos švietimo bendruomenės atstovai pasirašė susitarimą dėl vaikų mokymosi klasėse ateinančiais mokslo metais.Medikų teigimu, vakcinos apsauga nuo koronaviruso nekelia dvejonių, laikui bėgant ji silpsta, todėl gyventojams, pradedant medikais, greičiausiai reikės skiepytis pakartotinai. Trečiąja doze bus skiepijama praėjus pusmečiui po antrosios.Eidamas 92-uosius metus antradienį mirė Kovo 11-osios Akto signataras, advokatas, vienas iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrėjų Kazimieras Motieka.Estijos parlamentas antradienį išrinko naujuoju šalies prezidentu buvusį Nacionalinio muziejaus direktorių Alarą Karį.Klaipėdos apylinkės prokuratūra skelbia baigusi ikiteisminį tyrimą dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias leistų nevalytų nuotekų. Pasak prokurorų, nuotekos leidžiamus taršos normatyvus viršijo daugiau kaip šimtą kartų.Pasibaigė 20 metų trukęs karas Afganistane, Jungtinėms Valstijoms kainavęs pustrečio tūkstančio karių gyvybių ir du trilijonus dolerių.Dalį pirmokų pasiruošimo mokyklai išlaidų imasi dengti savivaldybės.Ved. Liuda Kudinova

Paskutinė Trigubo dublio sezono laida ir pokalbis apie NBA finalo didvyrius bei naujus NBA čempionus

Paskutinėje metų „Vardų ir garsų“ laidoje – žiupsnelis gruodžio naujienų ir keli kūriniai, kurie vienaip ar kitaip nustebino besibaigiančiais 2020-aisiais. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys

Naujieji valdantieji pabrėžia, kad biudžetas buvo parengtas aplaidžiai, opozicijos atstovai tokius kaltinimus atmeta.Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, medikai ragina gyventojus būti itin budrius šeimose ir darbovietėse.Lietuvoje gali nelikti didelės dalies sudėtinių medikamentų.Ar pasikeitė situacija dėl neteisėtų daugyklų?Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia:https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Kalėdinių dovanų pirkimas jau šiandien įgauna pagreitį. Tai rodo ir juodojo penktadienio prekybos skaičiai, kurie lyginant su praėjusiais metais, yra dvigubai didesni. Tačiau šiemet Kalėdos ir Naujieji metai bus kitokie – dėl pandemijai taikomų ribojimų negalėsime lankyti artimųjų. Psichologai pastebi, kad tad nuotolinis bendravimas neatstoja gyvo pokalbio, tad trūkstamą dėmesį žmonės linkę kompensuoti brangesnėmis dovanomis. Ar dovanoti brangų daiktą visada yra klaida, o gal tai yra kažkokios kaltės ženklas, kokių reikėtų paieškoti kitokių dėmesio rodymo formų – pokalbis su Mykolo Romerio universiteto psichologijos instituto profesore Jolanta Sondraite.Kita laidos tema vitamino D svarbą COVID-19 pandemijos kontekste. Moksliniai tyrimai rodo, kad asmenys, kurių organizme yra pakankamas vitamino D kiekis, rečiau suserga koronavirusine infekcija. Visgi tokių duomenų skeptikai rodo į saulėtus kraštus, tokius kaip Ispanija bei Italija, kurie neišvengė nei COVID-19 ligos protrūkių, nei griežto karantino. Kiek iš tiesų mums kovoje su koronavirusine infekcija gali padėti vitaminas D – pokalbis su VU Gyvybės mokslų centro profesore Aurelija Žvirbliene.Ved. Laura Adomavičienė

39-a apologetika.lt radijo laida XFM eteryje. Svečias: Arūnas Peškaitis, kunigas, psichologas, publicistas, vienuolis pranciškonas, Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos vikaras, nuteistųjų iki gyvos galvos kalinių kapelionas ir, reikėtų sakyti, jau buvęs religijotyrininkas. Vedėjas: Laurynas Jacevičius. Įkelta į Youtube: 2019-10-17. Vaizdo įrašas: https://youtu.be/V7pXzuH7dhQ    

Prezidentas pradėjo susitikimus su kandidatais į ministrus. Gitanas Nausėda jau pasirašė dekretą, kuriuo skiria Ingridą Šimonytę naująja ministre pirmininke. Nutarimas įsigalioja lapkričio 25 d. I. Šimonytė per 15 dienų turi suformuoti Ministrų Kabinetą bei pateikti jo sudėtį šalies vadovo tvirtinimui.Naujieji ministrai susidurs su senųjų ministerijų vadovų palikimu - į valstybės tarnybą priimtais politinio pasitikėjimo asmenimis arba paskirtais įstaigų vadovais. LRT tyrimų skyriaus duomenimis, karjeros sėkmės sulaukė keli ministrams artimi žmonės.Respublikinės Panevėžio ligoninės medikai laimėjo ginčą prieš ligoninės administraciją dėl neišmokėtų priedų už darbą su įtariamais kovido pacientais. Darbo ginčų komisija šį mėnesį įpareigojo ligoninę išmokėti priedus ir delspinigius visiems skundą teikusiems 135-iems ligoninės medikams.Vyriausybė posėdyje svarsto, ar dar beveik trims savaitėms pratęsti karantiną. Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymu, karantinas tęstųsi iki gruodžio 17-tosios vidurnakčio. Kartu siūloma gyventojams atverti galerijas ir muziejus, mažomis grupėms leisti dalyvauti ekskursijose. Kitų karantino sąlygų keisti neplanuota, bet išliek galimybė griežtinti taisykles prekybos centrams.Rusijos užsienio reikalų ministras pradeda dviejų dienų vizitą Baltarusijoje. Sergejus Lavrovas susitiks su Aleksandru Lukašenka ir Baltarusijos užsienio reikalų ministru. Skelbta, kad bus aptariami valstybių tarpusavio santykiai ir situacija Baltarusijoje, kur keletą mėnesių tęsiasi protestai dėl suklastotų prezidento rinkimų rezultatų.Prasidėjo tarptautinė socialinė kampanija 16 dienų prieš smurtą prieš moteris ir mergaites. Moterų informacijos centras pakvietė prisijungti prie šios kampanijos palaikant Lenkijos moteris, kurios ir dabar turi eiti į gatves ir kovoti už savo reprodukcines teises bei legalų abortą, o tuo pačiu už emocinę bei fizinę savo sveikatą ir net gyvybę.Ved. Madona Lučkaitė

Pandemija sukūrė tiek laimėtojų tiek pralaimėtojų. Kas tie naujieji milijardieriai, kuriems virusas papildė kišenes?Taip pat – tūkstantmečio kartos įgūdžiai namų ruošoje. Kodėl jaunimas negeba įsukti lemputės? Ir darbo namuose tendencijos. Kas išliks, o ko teks atsisakyti įveikus virusą?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis apžvelgia įvykius įsibėgėjus NBA konferencijų finalams.Temos: apie „Nuggets“ rodomą kovingumą, Anthony Daviso pergalingą metimą ir P.J. Dozier faktorių (4:53);kam patikėti lemiamą metimą (21:06);apie Dwighto Howardo ir Jerami Granto vaidmenis (27:24);apie „Heat“ pelenės istoriją (36:55);apie centrų svarbą (50:08);apie herojišką Tylerį Herro (55:15);apie „Celtics“ sėkmę baudos aikštelėje (1:13:05).

Šis rugsėjis mokyklose bus visiškai kitoks. Kaip koronaviruso pandemijos metu bus mokomi vaikai? Dėl ko nuogąstauja mokytojai? Ar mokyklos netaps COVID-19 židiniais?„LRT aktualijų studijoje“ apie tai diskutuos Kauno jėzuitų gimnazijos mokytoja ekspertė Rigonda Skorulskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė bei Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas. Ved. Mindaugas Jackevičius

Nevažiuojančius automobilius iš kiemų siūloma konfiskuoti privalomai. Tai reglamentuojančias įstatymų pataisas teikia seimo narys Mykolas Majauskas. Siūlymą kritikuoja Vairuotojų teisių asociacijos pirmininkas Ainis Petkus.Tibeto skvere, Vilniuje šiandien bus švenčiami tibetiečių Naujieji metai – Losaras.Italija, kur nuo koronaviruso mirė du žmonės, imasi griežtų priemonių kovodama su liga.Seniausia Prancūzijos atominė elektrinė baigia darbą. Šalies valdžia teigia, kad tai – žingsnis progresyvios šalies energetinės politikos link, gyventojai sunerimę, kad dėl uždaromos jėgainės žmonės liks be darbo.Šiandien – paskutinė Vilniuje vykstančios knygų mugės diena.Dėl padidėjusios taršos fluoru Darbėnų miestelio gyventojai priversti pirkti gerti skirtą vandenį. Ved. Darius Matas.

Choro „Polifonija“ 45-metis. Socialinių mokslų dr. Irenos Alperytės komentaras. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Lietuvos leidyklų naujos knygos. Pirmadienio viktorinoje - Naujieji metai pasaulyje. Klasikos enciklopedija. Kultūros renginiai. Ved. V. Paulavičius.

Daugiau kaip po 100 metų, 2019 m. gruodžio 8 d. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje naujam gyvenimui šventinami du nauji varpai, išlieti seniausioje pasaulio liejykloje – Fonderia Pontificia Marinelli. Agnone. Italia. Liejykla įkurta 1000 m. Ši liejykla atstovauja Šv. Sostą – tai oficiali ir pagrindinė Romos katalikų bažnyčių vyskupija, kuriai vadovauja Popiežius. Naujųjų varpų intencija – atkurti istorinę tiesą, kad Rokiškyje vėl suskambėtų trys varpai... Tiesioginiame KLASIKOS eteryje apie istorinį įvykį pasakos Kampanologų draugijos nariai: Leonardas Šablinskas, Audronė Telšinskienė, dr. Libertas Klimka.Ved. Marius Šinkūnas.

Popiežiaus Pranciškaus naujuoju kardinolu paskelbtas Kauno Arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius.Ar galima sutaupyti pasirinkus atostogauti rudenį?Šiandien prasideda naujieji mokslo metai. Pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi. Kelių policijos prevencinės akcijos. Tarptautinių įvykių apžvalga. Verslo naujienos iš Australijos. Kaip mokyklos ir atskiri regionai pasitinka naujuosius mokslo metus?Pasaulio krepšinio čempionatas – įvykis, kurio ilgai laukė viso pasaulio krepšinio sirgaliai. Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. L. Kojalos komentaras. Kokias knygas skaito LRT laidų vedėja Guoda Pečiulytė?Ved. Gabija Narušytė.

Būstas, kuriame gyveno įžymybė. Būstas, kuriame įvykdyta žmogžudystė arba savižudybė. Ar toks gyvenamasis plotas lengvai perkamas? Kiek iš viso naujieji savininkai domisi buto ar namo istorija ir kaip ji lemia kainą? Apie tai šįkart diskutuojame laidoje. Svečiai – Nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Audrius Gudanavičius ir NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas.Ved. Irma Janauskaitė.

Lietuvos bienalių paletėje atsiranda dar viena nauja spalva – šiemet rengiama pirmoji Šiluvos meno bienalė. Ar Šiluva galėtų tapti ne tik tikinčiųjų, bet ir meno piligrimų gausiai lankoma vieta? Ar meno pasaulis priims Šiluvą kaip dar vieną vietą, kurioje puoselėjamos šiuolaikinio meno tradicijos? Pokalbis su Raseinių rajono kultūros centro projektų vadovu Arūnu Kazlausku. Kultūrinės spaudos apžvalga. Menotyrininkė Agnė Narušytė komentare recenzuoja lietuviškąją benzopjūklų simfoniją. Tarp jaunimo vis labiau populiarėja šiuolaikinės poezijos varžybos, kurių laimėtojus skiria publika. Slengas, žargonas, necenzūriniai žodžiai – dažnai žiūrovų provokacijoms pasitelkiami poetinės improvizacijos meno, t.y. slemo, elementai. Kada jie (ne)būtini ir kodėl padeda sukurti taiklesnę nūdienos socialinių ar politinių įvykių kritiką? Ar vadinamieji slemeriai yra poetai, o gal tik naujieji XXI a. „rūmų“ juokdariai? Pokalbyje apie kandų slemo džiazą dalyvauja Aistė Šivytė ir Juozas Ališauskas. Kultūros renginiai. Ved. Karina Metrikytė.

Apie vizualiųjų menų manipuliacijas pasakoja „Kino pavasario“ svečias, kanadietis Jeremy Shaw, kurio fantastinė pseudo-dokumentika „Kvantifikacijos trilogija“ atidarė festivalio drąsaus ir alternatyvaus kino erdvę – 9-ają salę. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Rubrikoje „Kalbos rytas“ Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos paslaugų departamento vyriausioji bibliografė Marija Pečiulytė pasakoja, kas yra debatai, ir ar mūsų politikai moka debatuoti. Kaip skirtingose srityse įgyta patirtis pravers naujai Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus vadovei, teatrologei ir kultūros vadybininkei Inai Pukelytei bei netrukus Lietuvos aviacijos muziejaus pareigas eiti pradėsiančiam fotografui Mindaugui Kavaliauskui? Pokalbis su naujaisiais šių dviejų muziejų vadovais. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Kaunas švenčia frankofonijos mėnesį – Kotrynos Lingienės pokalbis su filosofo Emanuelio Levino sūnumi Michaeliu Levinu. Šiuolaikinės skulptūros kelionės po šiaurės Žemaitiją. Galerijos (AV17) paroda „Infuzija“. Prasidėjo „Kino pavasaris“, o programa „Kurk Lietuvai“ skaičiuoja, kad apie milijoną šalies gyventojų vis dar neturi techninės galimybės matyti profesionalų kiną. Parodų kuratorių problemos kitoje gaublio pusėje. Pokalbis su Niujorko Morgano bibliotekos ir muziejaus kuratore Austėja Mackelaite. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga. Kokie pokyčiai laukia daugiausiai padalinių turinčių šalies muziejų? Aiškinamės su naujais jų vadovais Rūta Kačkute (Lietuvos nacionalinis muziejus) ir Arūnu Gelūnu (Lietuvos dailės muziejus). Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Laidos svečias – Kalėdų senelis! Prieš Kalėdas buvo labai užsiėmęs ir tikrai neturėjo laiko atvykti į Lietuvos radiją. Naujieji metai taip pat labai užimtas laikotarpis, bet pirmomis sausio dienomis pavyko prikalbinti pas mus užsukti Kalėdų senelį. Jis neįprastas, nes kartais pasirodo ir vasarą.Kuo pasibaigęs šventinis laikotarpis buvo ypatingas Kalėdų seneliui? Kaip keičiasi žmonių požiūris į dovanų gavimą ir dalijimą? Kodėl Kalėdų senelis buvo pasirodęs ir vasarą?.. Bus daug netikėtų patirčių (mes tik galime įsivaizduoti kuo užsiima senelis)!Ved. Arvydas Urba.

Laidos svečias – Kalėdų senelis! Prieš Kalėdas buvo labai užsiėmęs ir tikrai neturėjo laiko atvykti į Lietuvos radiją. Naujieji metai taip pat labai užimtas laikotarpis, bet pirmomis sausio dienomis pavyko prikalbinti pas mus užsukti Kalėdų senelį. Jis neįprastas, nes kartais pasirodo ir vasarą.Kuo pasibaigęs šventinis laikotarpis buvo ypatingas Kalėdų seneliui? Kaip keičiasi žmonių požiūris į dovanų gavimą ir dalijimą? Kodėl Kalėdų senelis buvo pasirodęs ir vasarą?.. Bus daug netikėtų patirčių (mes tik galime įsivaizduoti kuo užsiima senelis)!Ved. Arvydas Urba.

Kokie metai buvo žmonėms? Vilniuje atidarytas 25-ių metrų ilgio Fabijoniškių baseinas. Prieš 160 metų gimė Vincas Kudirka. Prie kokio stalo Naujieji pasitinkami skirtingose šalyse? Šiaulių Valstybinis kamerinis choras „Polifonija” pradeda 45-ąjį koncertinį sezoną. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje įvyks naujametis koncertas „Metų laikai”.

Kaip elgtis, kad šventiniai fejerverkai nesugadintų švenčių? Artėja Naujieji metai, kurių sutikimo nemažai žmonių neįsivaizduoja be fejerverkų. Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad ši tradicija neapsieina be padarinių – skaudžių traumų. Net ir menka klaida gali kainuoti gyvybę. Ką žinoti būtina?Nuo sausio didėja elektros ir dujų kaina, todėl svarbu deklaruoti rodmenis ir susimokėti už paslaugas iki šių metų pabaigos.Su rubrika „Naujienų žemėlapis“ prisiminsime svarbiausius besibaigiančių metų įvykius pasaulyje.Ir šventiniu laikotarpiu daugelis rytą pradeda nuo puodelio kavos. Rima Aukštuolytė ir Giedrius Globys su kava leidžia, galima sakyti, visą dieną. Kokia jų kavos gėrimo tradicija?Verslo naujienose – apie lietuvių skolinimo įpročius.Baigiasi dokumentų pateikimo laikas, norintiems kandidatuoti savivaldos rinkimuose.Vilkaviškio rajono Trilaukio kaimo vandenvietėje rastas didesnis nei leistina arseno kiekis. Orų prognozė, spaudos apžvalga, sporto naujienos. R. Urbonaitės komentaras. Kultūros renginiai.Ved. Artūras Matusas.

Kaip elgtis, kad šventiniai fejerverkai nesugadintų švenčių? Artėja Naujieji metai, kurių sutikimo nemažai žmonių neįsivaizduoja be fejerverkų. Ugniagesiai gelbėtojai įspėja, kad ši tradicija neapsieina be padarinių – skaudžių traumų. Net ir menka klaida gali kainuoti gyvybę. Ką žinoti būtina?Nuo sausio didėja elektros ir dujų kaina, todėl svarbu deklaruoti rodmenis ir susimokėti už paslaugas iki šių metų pabaigos.Su rubrika „Naujienų žemėlapis“ prisiminsime svarbiausius besibaigiančių metų įvykius pasaulyje.Ir šventiniu laikotarpiu daugelis rytą pradeda nuo puodelio kavos. Rima Aukštuolytė ir Giedrius Globys su kava leidžia, galima sakyti, visą dieną. Kokia jų kavos gėrimo tradicija?Verslo naujienose – apie lietuvių skolinimo įpročius.Baigiasi dokumentų pateikimo laikas, norintiems kandidatuoti savivaldos rinkimuose.Vilkaviškio rajono Trilaukio kaimo vandenvietėje rastas didesnis nei leistina arseno kiekis. Orų prognozė, spaudos apžvalga, sporto naujienos. R. Urbonaitės komentaras. Kultūros renginiai.Ved. Artūras Matusas.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Labdaros akcija „Maltiečių sriuba“. Kalėdos ir Naujieji metai: dovanų kultūra. Pirotechnika: saugumas, patarimai.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Labdaros akcija „Maltiečių sriuba“. Kalėdos ir Naujieji metai: dovanų kultūra. Pirotechnika: saugumas, patarimai.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Vilniaus choralinei sinagogai – 115. Rusijos ir Ukrainos santykiai: politologo vertinimas. Naujosios Akmenės labdaros siunta Ukrainai. Kalėdos ir Naujieji metai: dovanų kultūra.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Vilniaus choralinei sinagogai – 115. Rusijos ir Ukrainos santykiai: politologo vertinimas. Naujosios Akmenės labdaros siunta Ukrainai. Kalėdos ir Naujieji metai: dovanų kultūra.

Orai. Spaudos apžvalga. Naujausia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa. Bažnytinio paveldo muziejuje šią savaitę atidaryta paroda, skirta prisiminti lietuvių misionierius, pasklidusius po pasaulį. Kultūros renginiai. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Kaip Lietuvoje atsirado gamtos populiarinimas? Kalėdiniu laikotarpiu įprasta dalintis - kas perka dovanas mažiau pasiturintiems, kas - savanoriauja, kiti - lanko vienišus žmones. Dar viena forma, kai susirenka grupė draugų ir keičiasi drabužiais. Netrukus prasidės Naujieji metai, ieškosime naujo 2019-tųjų metų kalendoriaus. Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Kalėdiniu laikotarpiu įprasta dalintis - kas perka dovanas mažiau pasiturintiems, kas - savanoriauja, kiti - lanko vienišus žmones. Dar viena forma, kai susirenka grupė draugų ir keičiasi drabužiais. Juk esame skatinami mažiau vartoti, daugiau dalintis, taip prisidedame prie švaresnės aplinkosNetrukus prasidės Naujieji metai, kabinsime naują 2019-tųjų metų kalendorių. Kalendorių galima išsirinkti pagal kiekvieno skonį. O štai kalendorius su Lietuvos laukų gėlėmis, regis, yra vienintelis. Dar laidoje sužinosime naujausią visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausą, kokiai partijai palankiausiai nusiteikusi visuomenė, kurių partijų reitingai smunka, kokius politikus vertina, o kuo – nepasitiki.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Vilniaus Universitete padaugėjo rusistų. OKT naujas sezonas. Žydų Naujieji metai. Valdovų rūmuose pirmosios LDK operos premjera.

Vilniaus maratonas. Švedijoje renkamas parlamentas. Traukiniais į keturių valstybių sostines. Sinoptikai teigia, kad šiandien vietomis palis. Šį vakarą prasideda žydų Naujieji metai.Valstybinė miškų urėdija kviečia gyventojus vykti į miškus klausytis elnių riaumojimo. Kaune surengtas pirmasis Lietuvoje vežimėlių paradas. Sportas.Kultūros renginiai.Ved. Darius Kuodis.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Vilniaus Universitete padaugėjo rusistų. OKT naujas sezonas. Žydų Naujieji metai. Valdovų rūmuose pirmosios LDK operos premjera.

Naujieji metai nemažai daliai žmonių tampa svarbiu atskaitos tašku, leidžiančiu apibendrinti tai, kas buvo padaryta, kokių tikslų pasiekta, o kurie pažadai taip ir liko neįgyvendinti. Dalį jų skubame perkelti į Naujuosius metus – sausio 1 diena kalendoriuje tampa nauja pradžia, kurią neretai siejame su sveikesniu ir aktyvesniu gyvenimo būdu. Ko verti naujametiniai pažadai gyventi sveikiau ir fiziškai aktyviau, daugiau dėmesio skirti mitybai ar net imtis radikalių treniruočių programų ar dietų? Kodėl ne visiems pavyksta šiuos pažadus išpildyti, o motyvacija gyventi sveikiau bėgant mėnesiams nuo kalendorinės metų pradžios vis labiau senka?Apie tai tiesioginėje LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ kalbėsimės su subalansuotos gyvensenos treneriu ir mitybos specialistu, platformos „Motyvuoti atletai“ įkūrėju Artur Swan, kuris atsakys į visus klausytojams rūpimus klausimus. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Naujieji metai nemažai daliai žmonių tampa svarbiu atskaitos tašku, leidžiančiu apibendrinti tai, kas buvo padaryta, kokių tikslų pasiekta, o kurie pažadai taip ir liko neįgyvendinti. Dalį jų skubame perkelti į Naujuosius metus – sausio 1 diena kalendoriuje tampa nauja pradžia, kurią neretai siejame su sveikesniu ir aktyvesniu gyvenimo būdu. Ko verti naujametiniai pažadai gyventi sveikiau ir fiziškai aktyviau, daugiau dėmesio skirti mitybai ar net imtis radikalių treniruočių programų ar dietų? Kodėl ne visiems pavyksta šiuos pažadus išpildyti, o motyvacija gyventi sveikiau bėgant mėnesiams nuo kalendorinės metų pradžios vis labiau senka?Apie tai tiesioginėje LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ kalbėsimės su subalansuotos gyvensenos treneriu ir mitybos specialistu, platformos „Motyvuoti atletai“ įkūrėju Artur Swan, kuris atsakys į visus klausytojams rūpimus klausimus. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

LRT Radijo vasaros kelionės: tiesioginė transliacija iš Rusnės. Tai didžiausia Lietuvos sala, kurioje Naujieji metai prasideda pavasarį, o bulvės nukasamos anksčiausiai. Tai vieta, kur gyvenimas teka prie upės, o jo ritmą diktuoja gamta.

LRT Radijo vasaros kelionės: tiesioginė transliacija iš Rusnės. Tai didžiausia Lietuvos sala, kurioje Naujieji metai prasideda pavasarį, o bulvės nukasamos anksčiausiai. Tai vieta, kur gyvenimas teka prie upės, o jo ritmą diktuoja gamta.

Laidoje pasakojma apie tai, kaip visais laikais žmonėms buvo svarbu pažymėti naujo laiko ciklo pradžią ir suteikti jai sakralųjį šventės lygmenį. Naujieji metai yra pagrindinė daugelio kultūrų šventė, palydima gausiais apeiginiais veiksmais – giedojimu, ritualiniu judesiu ar šokiu, aukojimu, persirengimu bei vaidinimu, išskirtinėmis vaišėmis ir gėrimais. Bene svarbiausia šventinio laiko paskirtis – priminti ir atkurti pirminį ir reišmingiausią įvykį – pasaulio sukūrimą. Lietuvių tradicijoje taip pat esama tokio prisiminimo atgarsių. Vienas tokių klodų – etiologinės sakmės. Jos išsaugojo mūsų protėvių vaizdinius apie tai, kaip kūrėsi pasaulis – nuo pat pradžių pradžios, nuo būties, kai dar nieko nebuvo, taip pat, kaip atsirado žemė, dangus, saulė, žvaigždės, žmonės ir gyvūnai. Galima būtų teigti, kad tokie mitiniai pasakojimai būdavo prisimenami prieš žiemos saulėgrįžą.

Laidoje pasakojma apie tai, kaip visais laikais žmonėms buvo svarbu pažymėti naujo laiko ciklo pradžią ir suteikti jai sakralųjį šventės lygmenį. Naujieji metai yra pagrindinė daugelio kultūrų šventė, palydima gausiais apeiginiais veiksmais – giedojimu, ritualiniu judesiu ar šokiu, aukojimu, persirengimu bei vaidinimu, išskirtinėmis vaišėmis ir gėrimais. Bene svarbiausia šventinio laiko paskirtis – priminti ir atkurti pirminį ir reišmingiausią įvykį – pasaulio sukūrimą. Lietuvių tradicijoje taip pat esama tokio prisiminimo atgarsių. Vienas tokių klodų – etiologinės sakmės. Jos išsaugojo mūsų protėvių vaizdinius apie tai, kaip kūrėsi pasaulis – nuo pat pradžių pradžios, nuo būties, kai dar nieko nebuvo, taip pat, kaip atsirado žemė, dangus, saulė, žvaigždės, žmonės ir gyvūnai. Galima būtų teigti, kad tokie mitiniai pasakojimai būdavo prisimenami prieš žiemos saulėgrįžą.

Laidoje pasakojma apie tai, kaip visais laikais žmonėms buvo svarbu pažymėti naujo laiko ciklo pradžią ir suteikti jai sakralųjį šventės lygmenį. Naujieji metai yra pagrindinė daugelio kultūrų šventė, palydima gausiais apeiginiais veiksmais – giedojimu, ritualiniu judesiu ar šokiu, aukojimu, persirengimu bei vaidinimu, išskirtinėmis vaišėmis ir gėrimais. Bene svarbiausia šventinio laiko paskirtis – priminti ir atkurti pirminį ir reišmingiausią įvykį – pasaulio sukūrimą. Lietuvių tradicijoje taip pat esama tokio prisiminimo atgarsių. Vienas tokių klodų – etiologinės sakmės. Jos išsaugojo mūsų protėvių vaizdinius apie tai, kaip kūrėsi pasaulis – nuo pat pradžių pradžios, nuo būties, kai dar nieko nebuvo, taip pat, kaip atsirado žemė, dangus, saulė, žvaigždės, žmonės ir gyvūnai. Galima būtų teigti, kad tokie mitiniai pasakojimai būdavo prisimenami prieš žiemos saulėgrįžą.

Laidoje pasakojma apie tai, kaip visais laikais žmonėms buvo svarbu pažymėti naujo laiko ciklo pradžią ir suteikti jai sakralųjį šventės lygmenį. Naujieji metai yra pagrindinė daugelio kultūrų šventė, palydima gausiais apeiginiais veiksmais – giedojimu, ritualiniu judesiu ar šokiu, aukojimu, persirengimu bei vaidinimu, išskirtinėmis vaišėmis ir gėrimais. Bene svarbiausia šventinio laiko paskirtis – priminti ir atkurti pirminį ir reišmingiausią įvykį – pasaulio sukūrimą. Lietuvių tradicijoje taip pat esama tokio prisiminimo atgarsių. Vienas tokių klodų – etiologinės sakmės. Jos išsaugojo mūsų protėvių vaizdinius apie tai, kaip kūrėsi pasaulis – nuo pat pradžių pradžios, nuo būties, kai dar nieko nebuvo, taip pat, kaip atsirado žemė, dangus, saulė, žvaigždės, žmonės ir gyvūnai. Galima būtų teigti, kad tokie mitiniai pasakojimai būdavo prisimenami prieš žiemos saulėgrįžą.