Podcasts about vanduo

Vasara gyvūnų prieglaudoms - pats sunkiausias metas. Jos perpildytos, gyvūnams naujus namus surasti itin sunku, nebėra kam vedžioti šunų, nes dalis savanorių pradeda dirbti sezoninius darbus.Lietuvos transporto saugos administracija primena, kad eisme dalyvaujančiai žemės ūkio technikai galioja specialūs reikalavimai. Kokie ir kaip jūs elgiatės, kelyje sutikę žemės ūkio techniką?Kokia ši vasara kaituotojams, šiam sportui vis labiau populiarėjant Lietuvoje? Pokalbis su Laurynu Juodeška, kaitavimo egzaminatoriumi, Kintų kaitų klubo įkūrėju bei vadovu.„Vanduo patiko nuo vaikystės, o gelbėtoju pajūryje realiai pradėjau dirbti dar paauglystėje – tuomet, kai negalėjau“, – juokiasi 22-ejų gelbėtojas iš Klaipėdos, plaukikas, studentas Mantas Kedeckas. Pokalbis su juo.Ved. Edvardas Kubilius

Vilniuje tęsiantis šimtmečio Dainų šventei, Kalnų parko estradoje vakar vyko Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“. Įspūdingas renginys, kuriame persipynė keturios dieviškosios stichijos – Ugnis, Oras, Vanduo ir Žemė, auginančios tautos gyvybės medį. Stichijų tematika atsispindėjo muzikiniuose kūriniuose ir choreografijos sprendimuose, kuriuos įgyvendino apie 4000 dainininkų, muzikantų ir šokėjų.Šiąnakt Lietuvos rinktinė žaidė su Dramblio Kaulo kranto rinktine ir ją nugalėjo rezultatu 97-93. Kaip vertinate rinktinės pasirodymą, kaip manote, ar ji pateks į olimpines žaidynes Paryžiuje?Kultūros istorikas Aurimas Švedas „Svarbiame pokalbyje” sako, kad savo istoriją galime papasakoti ir dainomis. Pasak Aurimo Švedo, dainų šventės keisis, o dainose paliksim istoriją vaikams.Pokalbis apie erkes ir žmonėms siūlomas jų naikinimo paslaugas, kurios, pasak ekspertų, gali būti nelegalios.Olimpiečių rubrika. Šiandien - pažintis su dviratininke Rasa Leleivyte.Ved. Liuda Kudinova

Pasitinkant šventines dienas – įvairių laikmečių roko muzikos dainos Velykų tema, kuriose atsispindi pabaigos bei atgimimo, prisikėlimo, amžinosios kaitos sampratos, o taip pat laidoje – kelios tiesiog dangiškos džiazroko plokštelės.Ved. Lukas Devita

Kylantis upių vanduo neleidžia atsikvėpti Žemaitijos gyventojams. Prieš porą dienų skendo Kretinga. Per Klaipėdą tekančios Danės upės vandes lygis slūgsta, bet išlieka kritinis. Tuo metu Klaipėdos rajone, ties Priekule, stichinis lygis virštras Minijoje.Metinė infliacija Lietuvoje spalį siekė 2,8 procento. Tačiau pastarąjį mėnesį kainos šiek tiek ūgtelėjo. Spalio mėnesio infliacija, palyginti su rugsėju, siekė 0,3 procento.Įtampa auga ir Vakarų krante. Palestiniečiai skundžiasi esantys puldinėjami Izraelio karių ir ginkluotų naujakurių, suiminėjami ir įkalinimi.Per tarptautinę operaciją Muitinės pareigūnai Vilniuje sulaikė siuntą, kurioje buvo pusė tonos kvaišalų - mefedrono. Jos vertė juodojoje rinkoje viršija 70-imt milijonų eurų. Neatmetama, kad už šio nusikaltimo slypi tarptautiniu mastu veikiantis nusikalstamas susivienijimas.Dalis smurtą šeimoje patyrusių moterų teigia nesulaukiančios reikalingos pagalbos iš institucijų.Ved. Andrius Kavaliauskas

Po smarkios liūties situacija Kretingoje dėl pakilusio vandens lygio Akmenoje stabilizavosi, tačiau pusmetriu pakilo vanduo Minijoje ir grasina Kartenai. Vanduo kyla ir Klaipėdoje - pranešama, kad Danės upėje per parą vanduo pakilo kone metrą ir pasiekė stichinį lygį.Europos Sąjungos finansų ministrai tariasi dėl 50-ies milijardų finansinės paramos Ukrainai artimiausiems ketveriems metams. Diskusijos vyksta Ukrainos finansų ministrui įspėjant, kad negavusi paramos, šalis gali panirti į ekonominę krizę.Siekiant pasirūpinti kūdikių susilaukusių mamų emocine sveikata bei padėti sergančioms pogimdyvine depresija, parengtas pagalbos planas šeimoms. Jame numatyta teikti pagalbą kūdikių susilaukusioms šeimoms – dar ligoninėje gimdyvės bus informuojamos, kur gali kreiptis pagalbos kilus emociniams sunkumams, bus dalijami lankstinukai, atpažinti depresijos požymius apmokomi medikai, specialistai lankys šeimas.Vilniuje vykstančioje konferencijoje aptariami svarbiausi turizmo sektoriaus iššūkiai ir brėžiamos gairės artimiausiems keleriems metams, ką reikia stiprinti šioje srityje.Ved. Paulius Šironas

Europos Komisija teigiamai įvertinusi Ukrainos ir Moldovos pažangą įgyvendinant reformas atveria kelią šioms valstybėms dar šiemet pradėti oficialias derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Europos Komisija taip pat suteikia šalies kandidatės pažangą Sakartvelui. Galutinį sprendimą kitą mėnesį priims Europos Sąjungos šalių lyderiai.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aiškinosi, kokią Lietuvos kritinę infrastruktūrą ar atskirus objektus saugotų NATO ir Baltijos jūroje, ir sausumoje. Diskutuota, kuriuos objektus reikia išskirti, kaip svarbiausius, kaip pasiruošta jų apsaugai, ką dar reikia padaryti iš Lietuvos ir Aljanso pusės.Seimo komitetai toliau aiškinosi dėl ESO 160 mln. eurų permokos, kaip greitai ją ketinama grąžinti ir kas dėl to turi prisiimti atsakomybę. Vėl pasižadėta permoką grąžinti kuo skubiau, tačiau kritikos pasipylė ir reguliuotojui.Kretingoje pastarosiomis paromis iškritęs gausus kritulių kiekis užtvindė kolektorius, ėmė tvinti gatvės, kiemai. Hidrometeorologai informavo, kad Kretingoje pastarosiomis paromis lyja gausiausiai – dar kiek ir bus pasiekta lapkričio mėnesio norma.Ved. Madona Lučkaitė

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Punsko lietuviu - Tomu Marcinkevičiumi, kuris kuria rubriką - Ką šneka Lenkija? Apie Lenkijos politinį gyvenimą ir aktualijas. Jis taip pat yra vienos populiariausių tinklalaidžių Proto pemza bendraautorių.Įsibėgėjant peršalimo ligų sezonui - iš naujo atrandame arbatą. Kuo ji gali būti naudinga? Pirmosios japoniškos arbatinės Lietuvoje įkūrėja Giedrė Prievelytė papasakos ir apie Lietuvoje vis labiau populiarėjančią Matcha arbatą.Kaip išmokyti vaikus rūšiuoti elektronines atliekas? Ekspertai sako, kad žmonės dažniausiai pamiršta, kad elektroninės atliekos gali būti ir vaikų žaislai. Kokias elektronines atliekas reikia rūšiuoti ir kaip?Jaunoji chemikė Raimonda Bogužaitė kuria molekulinius „pirštų antspaudus“, kad jutikliams būtų lengviau susekti įvairius virusus ar kitus ieškomus objektus. Ji laimėjo vadinamąjį mokslininkų X faktorių Lietuvoje: Jaunųjų mokslininkų konkursą „Tyrėjų Grand Prix 2023“.Ved. Urtė Korsakovaitė

00:00:00 – Jovaras plinka 00:02:40 – Išskirtinis SIL pasiūlymas 00:04:35 – lietuviški dydžiai 00:09:00 – Vanduo ir Ryčio pareiškimas mėgėjų lygoje 00:11:45 – NBA lygos mainai 00:14:20 – Lillardas Bucks 00:23:28 – Portlendo perspektyva 00:29:08 – Peikiama Suns 00:36:35 – Celtics su Holiday 00:45:12 – Greitos naujienos 00:46:48 – Embiidas žais JAV 00:52:55 – Milvokio papildymas 00:54:26 – Rytis džiaugiasi 00:56:53 – Ant suolo 01:06:28 – Žiūrovų klausimai   #TrigubasDublis #odangau #osportas  

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Aušra Kaminskaitė apžvelgia Yanos Ross spektaklį „Apmąstant omarą“.Feministinio kino šedevras ar feministinio pažado nesėkmė? Sveikintinas moters kine įgalinimas ar vyrų menkinimas? Kaip vertinti kino juostą „Barbė“?Sostinėje vyksta „Vilnius Space Days”. Renginys, skatinantis pažinti kosmoso galimybes.LMTA tęsiasi pokalbių ciklas „Susikalbėjimai Didžiojoje“.Ar susikalbės Klaipėdos kultūros bendruomenė su meru? Dalis uostamiesčio kultūrininkų nerimauja dėl sprendimo naikinti visuomenines tarybas.Vilniuje bus paminėta Tuskulėnų aukų atminimo diena. Nuskambės Snieguoles Dikčiūtes ir ukrainiečiu kino režisieriaus Oleksandro Dirdovskio kurto garso objektų spektaklio „Vanduo ir vejas“ premjera.Šiaulių regione surengtas antrasis tarptautinis Josepho Achrono muzikos festivalis.Ispanijoje vyko neformalus kultūros ministrų susitikimas, kurio pabeigoje buvo priimta Kesereso deklaracija, pasisakanti už tai, kad kultūra būtų priskirta aukščiausiam politikos lygmeniui ir laikoma svarbiausia visuotine gėrybe.Ved. Marius Eidukonis

#Tiekžinių Tiek žinių vedėjas Timūras pasakoja apie Zelenskio vizitą Hagoje ir nesibaigiančius gaisrus rusijoje, versijas dėl dronų atakos prieš kremlių, Eurolygoje neįvykusį Žalgirio stebuklą ir legioneliozės ptrotrūkį Kaune.✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/EQAgdYN3mC8

Vojtech Martinek. Pasaka „Vanduo iš slibino sodo“. Vertė Arnoldas Piročkinas. Skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Vojtech Martinek. Pasaka „Vanduo iš slibino sodo“. Vertė Arnoldas Piročkinas. Skaito aktorius Ignas Ciplijauskas.

2023 m. Pasaulinės vandens dienos dėmesio centre – pokyčių spartinimas, siekiant išspręsti pasaulinę geriamojo vandens ir sanitarijos krizę. Vanduo yra vertingiausias gamtos išteklius, o žmonėms ir visiems gyviems sutvėrimams jis yra maisto, švaros, sveikatos, energijos šaltinis. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Trumpai tariant, vanduo – gyvybės egzistavimo Žemėje pagrindas. FM99 eteryje „Dzūkijos vandenų“ Vandentiekio cecho viršininkas Kęstutis Aliulis apie vandenį, jo išteklius, tiekimą, valymą, kokybę bei svarbą.

Gerbiamieji, šviežiai po gimtadieninio baliaus šefas Gintas žvaliai žengė į studiją ir puikiai pravedė laidą. Kodėl? Jį išgelbėjo švęstas sifono vanduo. Va taip vat, ponai ir ponios, ir ne kitaip. Visa, kas kitaip aptarta laidoje. Jungiam gavarilkas.

Trys davatkos - Simonas Bendžius (@Bernardinai LT), Gintaras Sungaila (@ortodoksas·lt) ir Laurynas Jacevičius (@apologetika.lt) - pirmajame naujos tinklalaidės epizode kalbasi apie keistus valstybių pavadinimus, vėliavas, egzorcizmuotą vandenį, davatkiškumą, Vatikaną ir indulgencijas, išmetimą iš kunigystės, krepšinį ir kitus dvasinius klausimus. Šis pokalbis yra improvizuoto turinio, su lengvu (skanesniu ar nelabai) humoro prieskoniu, tad dalyvių pasisakymų nereikia priimti už gryną pinigą. Vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=4NelQd-Ydmg Patinka, ką darome? Paremkite apologetika.lt misiją: https://apologetika.lt/parama Mūsų veikla įmanoma dėl tokių žmonių, kaip Jūs!

Kodėl norima skubiai pertvarkyti vandentvarkos sektorių ir kiek gyventojams gali brangti vanduo jau artimiausiu metu?Rubrikoje „Aktualus klausimas“ - ar turėtų Vyriausybė padėti verslui susimokėti sąskaitas už pabrangusias dujas ir elektrą?Dar viena tema. Šiandien minima Tarptautinė taikos diena, kurią Europoje temdo Rusijos karas Ukrainoje. Kokie galimi tolimesni karo Ukrainoje scenarijai ?„Verslo laike“ apie smulkių monetų ateitį. Artėja diena, kai Europos Komisija priims sprendimą, išimti 1 ir 2 euro centų monetas iš cirkuliacijos ar palikti esamą tvarką.Dėl išaugusių elektros ir dujų kainų kai kurių rajonų įstaigoms gresia nemokumas.Kuršėnuose atidaryta moderni biblioteka, kurios Šiaulių rajono gyventojai laukė ne vienerius metus.Ved. Darius Matas

Dėl šliuzo gedimo Panevėžio Ekrano tvenkinyje į Nevėžį gausiai plūsta vanduo. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kad vandens lygis Nevėžio upėje yra 215 cm ir kyla toliau.JAV per bepiločio lėktuvo smūgį Kabule nukovė „al Qaeda“ vadeivą Aymaną al Zawahiri, vieną ieškomiausių pasaulio teroristų ir 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių sumanytoją. Šio įvykio reikšmę aptarėme su VDU profesoriumi Egdūnu Račiumi.Minima Lietuvos romų genocido diena.Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje rasta 5 proc. daugiau suklastotų eurų banknotų ir tris kartus daugiau monetų nei pernai tuo pačiu metu, pranešė Lietuvos bankas.Kokia Covid-19 situacija Lietuvoje?Šiandien Rusijoje minima Rusijos desantininkų diena. Planuota, kad šįvakar rusiška muzika skambės ir Vilniuje. Rengtas koncertas dainininkui Jurijui Šatunovui atminti.Ved. Darius Matas

Namuose visi turime maišytuvą, kraną ar čiaupą, kurį žodį turime vartoti? O gal visi variantai yra teisingi? Vanduo iš maišytuvo bėga ar teka? Atsakymus sužinosite laidelėje „Apie kalbą trumpai“. FM99 pokalbyje Sigita Sereikienė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė.

Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien šaukia Valstybės gynimo tarybą, kuri vertins saugumo situaciją mūsų regione ir spręs, ką pati Lietuva dar galėtų padaryti, stiprindama savo saugumą.Smarkiai pakilus potvynio vandeniui Šilutės rajone, apsemtos ne tik kai kurios sodybos, bet ir naujai nutiestas kelias Šilutė-Rusnė. Kokių problemų žmonėms kelia šios žiemos potvynis?Bendrovė ESO skelbia, kad Lietuvoje vis dar pasitaiko elektros ir dujų vagysčių. Kaip žmonės, įmonės vagia elektrą ir kaip dažnai tai pasibaigia mirtini?Po žiemos atsotogų į klases grįžta moksleiviai. Ir jie, ir pedagogai baiminasi, kad, toliau augant sergamumui, gali tekti vėl grįžti prie nuotolinio mokymo.Belgijos ir Nyderlandų pasienyje yra toks miestas, kuriame galioja skirtingi pandemijos ribojimai. Kaip ten žmonės gyvena? Papasakosime po 8.30 val.Kodėl šį sezoną šitaip trūksta stintų?Ką reikia daryti, kai po PGR testo gaunate žinutę, jog jums ne nustatytas, o tik įtariamas Covid-19?Ved. Edvardas Kubilius

Antradienio (balandžio 13 dienos) „Tiek žinių“ vedėjas Timūras apžvelgia naujausias žinias, kas vyksta prie Rytų Ukrainos pasienio, kaip į Rusijos veiksmus reaguoja EP, kodėl svarstoma pavėlinti revakcinaciją antrąja „Pfizer“ doze, kokia žmonių su negalia padėtis šalyje bei kur bus išleistas vanduo iš Fukušimos AE.

Istorija kaip viena moteris Čekijoje keletą dešimtmečių saugojo tarpukario laikų piešinius, neseniai pastebėjo, kad juos piešė scenografas Mstislavas Dobužinskis ir nusprendė tuos piešinius padovanoti Lietuvai. Apie tai pokalbis su Lietuvos ambasadoriumi Čekijoje Laimonu Talat Kelpša irLRT televizijos laidų vedėja Edita Mildažyte.Kiek kokybišką vandenį geriame? „ Vilniaus vandenys“ sukūrė interaktyvų geriamojo vandenys kokybės žemėlapį. Į klausytojų klausimus atsako„Vilniaus vandenų„ laboratorijos vedėja Aurelija Baronienė.Pasirodė naujas lietuviškas komiksas „Karo aviatoriai“, pokalbis su jo autoriumi Tomu Mitkumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Baltijos jūra – viena taršiausių jūrų visame pasaulyje, o upes valantys aktyvistai pasakoja, kad iš Lietuvos upių tenka traukti ne tik plastiko popierėlius, bet ir padangas bei… šaldytuvus!Kaip atsidūrėme tokioje situacijoje? Kaip mūsų telkiniuose atsiduria antibiotikai, kas nutinka kai jūroje išsilieja nafta ir kaip plaudami indus prisidedame prie Lietuvos vandens taršos? Šiuos ir kitus klausimus nagrinėjame naujausioje savo laidoje kartu su Jūros Tyrimų Centro mokslų daktaru Sergej Suzdalev ir ekologe bei upių valymo akcijos „River Cleanup Lietuva“ organizatore, Justina Anglickyte.Ši laida sukurta bendradarbiaujant kartu su Jungtinės Karalystės Ambasada Lietuvoje. Jungtinė Karalystė, kartu su Italija, šiemet organizuoja Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją COP26, kuri įvyks Glazge, lapkričio 1-12 d. Daugiau apie COP26 ir jos prioritetus galite sužinoti čia:https://ukcop26.org/ Didelis ačiū laidos garso režisieriui Pranciškui Brazdžiūnui ir iliustratorei Renatai Krasovskajai.Support the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

Paskutinį kartą šiais metais „Vyriausioji Lietuvos komisija” vėl jungiasi į virtualų posėdį. Rita Miliūtė, Andrius Tapinas, Aidas Puklevičius ir naujasis komisijos narys Dovydas Pancerovas apžvelgia nūdienos aktualijas: medikų ir visuomenės reakciją į 2020-ųjų metų viruso priešnuodį bei Viktoro vandenį, Aleksejaus Navalno tyrimą, Brexito finalą ir 2021-ųjų metų įdomiausias temas.

Jessica Shy – vis ryškiau žiba Lietuvos pop muzikoje. Dainininkė pristato naują kūrinį „Oras ir vanduo“. Jau per pirmus metus Jessica Shy sugebėjo suburti didžiulę gerbėjų minią ir surinkti milijonus peržiūrų Youtube ir Spotify platformose su hitais tapusiomis dainomis „Viskas Ką Turiu“, „Stadionai“, „Rožė” ir „Taip Atsitiko“. Tai šįkart su ja ir sveikinamės laidoje „Vakarop su Vyteniu“. „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

„Ryto allegro“: G.Kanovičiaus literatūrinės premijos laureatė rašytoja Jurga Žąsinaitė apie lietuvišką Gardino trauką; autentiški menininkų pasakojimai Vilniaus keramikos bienalėje „Naujas/Frech“ 2020 09 07/7:05 Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Pasaulio kultūros naujienos. „Man Gardinas yra absoliučiai iškrintantis iš viso Baltarusijos konteksto miestas, aš ten jaučiu tokią lietuvišką trauką“, – dalijasi mintimis rašytoja, humanitarinių mokslų dr. Jurga Žąsinaitė, už romaną „Memento Grodno: dingusi Lietuvos Gardino istorija” įvertinta G.Kanovičiaus 2020 metų literatūrine premija, skiriama už prozos kūrinį įprasminantį daugiatautę Lietuvos istoriją. Pokalbis su laureate apie romano rašymo aplinkybes ir Gardino, miesto-muziejaus, paslaptis. Kanų, Berlyno, Ansi ir kituose didžiuosiuose festivaliuose pristatyti lietuviški trumpametražiai filmai atkeliauja į Lietuvos kino teatrus. Apie vienų geriausių pastarųjų metų trmpametražių filmų programas pasakoja Austėja Kuskienė. Minime poeto Pauliaus Širvio 100-metį. Pasak literatūrologės Elenos Baliutytės, Paulius Širvys yra poetas legenda, kuri remiasi neišardoma biografijos ir kūrybos jungtimi. Su jaunąja menininke Urte Lučiūnaite, studijuojančia vaizduojamąjį meną Didžiojoje Britanijoje, apie pirmąją parodą Vilniaus Užupyje „Kometos pluoštas“ ir kūrybinius užmojus kalbasi Irtautė Gutauskaitė. Prasidėjo 6-oji Vilniaus keramikos bienalė „Naujas/Frech“. „Šių metų bienalė traukia autentiškais, atvirais menininkų pasakojimais. Prieš dešimt metų pradėta organizuoti Vilniaus keramikos bienalė šiemet – didžiausios apimties. Galime kalbėti apie keramikos meno renesansą“, – sako bienalės kuratorė keramikė Solveiga Gutautė. Kas šiandien aktualu lietuvių keramikams, kaip atsinaujina ankstesnėse bienalėse pristatytos meninės tendencijos, – aptarsime su S. Gutaute ir praėjusių metų bienalės pagrindinės premijos laureate keramike Milena Piršteliene, surengusia personalinę parodą „Vanduo“. Ved. Alma Valantinienė. „Ryto allegro“ rugsėjo 7 d., pirmadienį, nuo 07.05 iki 09.00 val. per LRT KLASIKĄ.

Vojtech Martinek. Pasaka „Vanduo iš slibino sodo“. Skaito Ignas Ciplijauskas.

Vojtech Martinek. Pasaka „Vanduo iš slibino sodo“. Skaito Ignas Ciplijauskas.

Muzikoje vandens visomis prasmėmis tikrai daug – vienuose kūriniuose jis teka galinga, asociacijas keliančia srove, kituose panardina mus į vietoje stovinčių garsų kūdrą. Laidoje skamba su vandens tema susieti reikšmingi, klausytojo fantaziją budinantys M. K. Čiurlionio, C. Debussy, F. Liszto, šiuolaikinių japonų ir kinų kompozitorių kūriniai, fragmentai iš amerikiečių autorių su vandeniu susietų opusų. Vanduo – gyvybės šaltinis. Toks, tik šį kartą garsinis, atsiveria ir 193-je „Audiologų“ laidoje. Ved. Giedrius Kuprevičius.

Gilinamės į Evangeliją pagal Joną (04) Jėzaus ženklai, būdami istoriniais įvykiais, turi ir simbolinę reikšmę. Kokią žinią mums perduoda pirmasis Jėzaus stebuklas, kuris labai netikėtas tiek dėl savo vietos, tiek ir dėl turinio?

Kaip užtikrinama, kad ministrų bei Seimo narių komandiruotės nevirstų turistinėmis išvykomis?Kaip bus valomas užterštas vanduo Alytuje?Dalis Lietuvos universitetų dėstytojų 4-ias su puse minutės paskaitos pradžioje tyli.Šiauliuose rengiamas chorų festivalis. Akcija „Maltiečių sriuba“.Mažinti augalų švaistymo mastą stengiasi socialinis verslas „Gyvybės langelis“, kuris iš žmonių surenka nereikalingus augalus.Sveikatos apsaugos ministerija ragina medikus apie patiriamą psichologinį smurtą darbe pranešti pasitikėjimo telefonu.Savaitės politinių įvykių apžvalga. Po to, kai sekmadienį atsistatydino Bolivijos prezidentas Evo Moralesas, į gatves išėjo ne tik jo priešininkai, bet ir šalininkai.Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalgos. Kaip rytą pradeda architektas, legendinės grupės lyderis Algirdas Kaušpėdas? R. Miliūtės komentaras. Ką skaityti rekomenduoja VDU profesorė, sociologė Milda Ališauskienė? Ved. Rūta Kupetytė.

Būdama Leonoros BeYou moterų stovykloje „Kelionė į save” sužinojau apie keturis moterų tipus, kurie atsakė man į labai daug klausimų ir nuo tada padėjo labiau suprasti ne tik save, bet ir savo artimuosius. Kiekviename iš mūsų slypi visi keturi elementai, tačiau labai naudinga atpažintį savyje dominuojantį elementą: žemė, oras, ugnis ar vanduo. Žinodami šią informaciją galėsime geriau pažinti ne tik savo stipriąsias puses, bet tuo pačiu būsime dėmesingi savo silpnosioms pusėms, kurios labai dažnai yra tas į priekį varantis varikliukas. Ši informacija apie keturis elementus mus moko priimti save ir kitus, o svarbiausia suprasti, kad lyginimas savęs su kitais yra beprasmiškas. Nė vienas iš elementų nėra labiau svarbus ar geresnis už kitą, nes jie visi yra būtini, kuriant bendrą žmogaus pavidalą.

Gastronomijos knygyną papildo knyga, sulauksianti ir istorijos mėgėjų dėmesio. Knyga „Alumi neprekiaujame – išjungtas vanduo“ papasakos apie Lietuvos pramoninį alų, restoranus, kavines, aludes nuo 1940 m.sovietinės nacionalizacijos iki 1990 m. kovo 11 d. Knygoje trumpai supažindinama su alaus daryklų kasdienybe, dailininkų, kūrusių pramoninį dizainą, sunkumus ir pavojus. Šių darbų autoriai – nuo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų iki niekam nežinomų dailininkų. Ernesto Parulskio tekstas padės prisiminti sovietinių restoranų subtilybes. Laidos svečiai – knygos autoriai: Vytis Ramanauskas ir Žygimantas Šalkauskas bei menotyrininkas Ernestas Parulskis.Vedėjas Vytaras Radzevičius.

Aptarsime pirmą kartą Lietuvoje vyksiantį tortų turnyrą, kurį šį šeštadienį Druskininkuose organizuoja laidos viešnia, kulinarinių knygų autorė, Renata Ničajienė ir turnyro dalyvė, kepyklos „Druska. Miltai. Vanduo“ konditerė Greta Janulytė. Ved. Vytaras Radzevičius.

Šįkart „Vasaros popietės“ akiratyje – būtinas šiltojo sezono pramogų atributas – vanduo. Vieni pastarajame ieško linksmybių, kiti – adrenalino, tretieji – pergalių. Būtent pergalių yra ne tik ieškojęs, bet ir sėkmingai jas pasiekęs Lietuvos plaukimo rinktinės narys Povilas Strazdas. Vaikinas yra tapęs Lietuvos rekordininku, jam buvo užkabinti Pasaulio jaunimo plaukimo čempionato bei Jaunimo olimpiados sidabro medaliai. Pokalbis su Povilu apie iššūkius, pergales, intensyvų darbą baseine, taip pat ir apie plaukimą – ar pastarasis gali likti hobiu, jei jis jau tapo profesija?O štai grupės „Baltasis kiras“ lyderis Tautvydas Paulius Augustinas vandenyje toli gražu nesivaržo – čia jis ieško harmonijos ir tiesiogine to žodžio prasme iriasi į ramybę. Muzikantas nuo miesto rutinos bėga į rankas pasiėmęs irklentę Na o tiems, kurie susigundys vandens sportu, Lietuvos vandens turizmo specialųjį planą parengusi, Lietuvą baidare išmaišiusi profesorė Aida Mačerinskienė pasiūlys 5 mėgstamus upių maršrutus. Po rekomendacijų – ir skambutis įmonės „Upių Labirintas“ vadovui, baidarių entuziastui Povilui Pelaniui. Prie mikrofonų – Inga Ramoškaitė ir Tomas Lukaševičius.

Ką reiškia gyventi nuolat jaučiant švaraus vandens trūkumą? Kaip tai veikia moterų kasdienybę Afrikoje ir kaip žmonės bando įveikti mums neįsivaizduojamus sunkumus? Balsai, garsai ir vaizdai iš Ugandos, kur autorė Monika Midverytė lankėsi drauge su Lietuvos pranciškonais pasauliečiais.

Pirmoji laida iš ciklo „Stichijos“ – Vanduo. Ved. Šviesė Čepliauskaitė ir Marius Šinkūnas.

Artėja 23-iasis „Vilniaus festivalis“: į kokias sostinės erdves pakvies programoje numatyti devyni koncertai ir kodėl šių metų festivalio moto „Homo Ludens“?Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.Legendinio lėlininko – režisieriaus ir dailininko – Vitalijaus Mazūro gimtadienio proga LTMK muziejuje atidaryta jo spektaklių, sukurtų Marcelijaus Martinaičio draminės trilogijos pagrindu, scenografijos paroda „Vanduo ir žemė. Martinaičio trilogija Mazūro teatre“.Rašytojas Marius Marcinkevičius, dr. Aloyzo Petriko literatūrinės premijos laureatas, įvertintas kartu su knygos dailininke Lina Dūdaite, už knygą vaikams „Sivužas“ (leidykla „Tikra knyga“). Pokalbis studijoje apie žmogaus ir literatūros pasaulį, ar augant saviems vaikams, vyresnė tampa ir autoriaus auditorija? Apie pasakų, istorijų, eilėraščių knygelių rašymą vaikams, išaugusį į romaną suaugusiems „Juodoji Vilniaus saulė“.Ved. Laima Ragėnienė.

Pasaulio ultratriatlono čempionas, rekordininkas Vidmantas Urbonas įgyvendino vieną ambicingą iššūkį – Nepale perplaukė aukščiausią pasaulyje gėlavandenį Tiličio ežerą. Plaukimas – ekologinės akcijos „Vanduo – tai gyvybė“ dalis. Įgyvendindamas šią akciją, jis perplaukė visų pasaulio žemynų didžiausius, aukščiausiai virš jūros lygio esančius gėlavandenius ežerus.Beveik kiekvienai jaunai šeimai teko ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl taip pasikeitė šeimos pasaulis, kai gimė kūdikėlis. Kaip keičiasi poros tarpusavio santykiai ir jausmai susilaukus vaikelio? Vilniuje rengiama konferencija, kuri skirta ne tik mamoms, bet ir tėveliams ar seneliams.Išaugus kylančių ir besileidžiančių lėktuvų skaičiui, virš Vilniaus pakils mažiau oro balionų.Taip pat laidoje – etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai, spaudos apžvalga, orų prognozė. Ištrauka iš „Radijo dokumentikos“: Kaip futbolas gali padėti augti, geriau suprasti save ir kitus? Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus. Klausyk šiokiadieniais 12 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslo pasaulyje“.

Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Knygų apžvalgoje – apie dvi poezijos knygas: Tadeuszo Różewicziaus rinktinę „Vanduo puodelyje“ bei Gyčio Norvilo eilėraščius su vizualia grafika „Grimzdimas“.Apie 80-metį sutinkantį maestro Eduardą Kaniavą – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Vokietijos imperatorius Vilhelmas 2-asis.

Kavarsko mieste trykšta Šv. Jono Krikštytojo šaltinis, vandeniu pripildantis šalia esantį 3 m gylio betoninį baseiną. Vanduo baseine net vasarą būna tik apie 6–8 laipsnius šilumos. Pasakojama, kad šaltinio vanduo grąžina jaunystę. Kaip yra tikrovėje?Keliausime į Kavarską. Aplankysime Šventosios upės užtvanką, mažąją Kavarsko hidroelektrinę, lankysimės Pienionių dvare, paskanausime kulinarinio paveldo – Kavarsko koldūnų. Po miestą ir jo apylinkes vedžios ir pasakos Kavarsko seniūnas Algirdas Gansiniauskas, apie Pienionių dvarą – savininkė Birutė Venckienė. Taip pat apie kultūrinį, istorinį paveldą pasikalbėsime su pakeliui sutiktais Kavarsko miesto gyventojais.

Kavarsko mieste trykšta Šv. Jono Krikštytojo šaltinis, vandeniu pripildantis šalia esantį 3 m gylio betoninį baseiną. Vanduo baseine net vasarą būna tik apie 6–8 laipsnius šilumos. Pasakojama, kad šaltinio vanduo grąžina jaunystę. Kaip yra tikrovėje?Keliausime į Kavarską. Aplankysime Šventosios upės užtvanką, mažąją Kavarsko hidroelektrinę, lankysimės Pienionių dvare, paskanausime kulinarinio paveldo – Kavarsko koldūnų. Po miestą ir jo apylinkes vedžios ir pasakos Kavarsko seniūnas Algirdas Gansiniauskas, apie Pienionių dvarą – savininkė Birutė Venckienė. Taip pat apie kultūrinį, istorinį paveldą pasikalbėsime su pakeliui sutiktais Kavarsko miesto gyventojais.