Podcasts about vytauto landsbergio

Paskelbti ir apdovanoti ryškiausių 2023 metų muzikologijos darbų autoriai. Onos Narbutienės premija įteikta muzikologei Danutei Petrauskaitei, Lietuvos kompozitorių sąjungos premija atiteko muzikologei Ritai Aleknaitei-Bieliauskienei, Vytauto Landsbergio premija skirta muzikologei Rūtai Gaidamavičiūtei. Pokalbis su laureate Rūta Gaidamavičiūte ir kalbėjo vertinimo komisijos pirmininke, muzikologe Jūratė Katinaite.Dainų šventėse sulaukiama ne tik dainininkų, bet ir šokėjų. Jau daugybę metų į Dainų šventes keliauja ir šiauliečių kolektyvas „Šėltinis“. Šiemet Dainų šventėje pasirodys beveik du šimtai jaunųjų šokėjų. Kolektyvo vienoje iš repeticijų apsilankė Tomas Mizgirdas.Lietuvos kultūros taryba rengia forumą „Kūrėjo/s galia“. Apie jame nagrinėsiamas temas ir svarbiausius akcentus kalbamės su Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Asta Pakarklyte.Gegužės 30-ąją prieš 115-ika metų gimė svingo karalius – Benny Goodmanas, litvakas, kurio tėvai pabėgo dėl žiaurių antisemitizmo nusikaltimų Rytų Europoje į skurdžią kasdienybę Čikagoje. Dėl pinigų trūkumo Goodmano tėvas vesdavosi vaikus į nemokamus bendų koncertus netoli namų parke, o gavęs klarneto atlikimo meno pamokų vietinėje Sinagogoje, vėliau pradėjo didžiąją kelionę į svingo erą, kurią, galima sakyti, pats ir sukūrė. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši grafikas, rašytojas, knygų iliustratorius Kęstutis Kasparavičius, šiemet švenčiantis 70-ąjį jubiliejų. Pokalbis apie jo kūrybiškumo šaltinį ir aštrinamų pieštukų garsą – kodėl tai Kęstučiui – lyg gražiausia muzika.Ved. Gerūta Griniūtė

Ką tik pasirodžiusioje knygoje „Pokalbiai su tėvu“ Vytautas V. Landsbergis kalbina Vytautą Landsbergį. Jie kalbasi apie Lietuvą ir jos visuomenę, atminį ir sapnus, gyvenimą ir mirtį.Šiuos pašnekovus esmingai sieja ir kūrybos tema – vaikystėje atradęs tėvo rašomus eilėraščius, sūnus sako pirmąkart susidūręs su poezijos paslaptimi, o tėvas šypsodamasis pasakoja ir apie kitus eilėraščius, rašytus sovietmečiu, o šiandien virstančius galbūt būsimosios knygos rankraščiu.Apie įkvėpimą kurti ir du Landsbergius atskiriančią V raidę – „Pirmas sakinys“ iš Vytauto Landsbergio namų Vilniuje.Antano Sutkaus nuotr.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta

Savaitraščio „7 meno dienos“ naujo numerio apžvalga.Šią savaitę Lietuvos mokslo pasaulis atsisveikino su fiziku, pedagogu, visuomenininku daktaru Audriumi Alkausku. Jis mirė pirmadienį, gegužės 15-ąją, eidamas 46-us metus. Mokslininkas, savo talentu, šiluma ir erudicija nepalikęs abejingų – taip apie jį atsiliepia kolegos ir studentai.Šiauliuose prasideda 21-asis medijų meno festivalis ENTER, kasmet kviečiantis tyrinėti medijų tendencijas. Šiemet festivalis kalba apie kraštutinumus – pandemijos ir karo įtaką kūrybai ir visuomenei.Šį rytą literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė apžvalgai pasirinko šias knygas: Andrew Komarnyckio „Ezra Slefas, kitas Nobelio premijos laureatas“ ir Vytauto Landsbergio bei Sergėjaus Loznicos „Dialogas apie Lietuvą ir laisvę”.Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros skelbiamais 2021 m. mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimo duomenimis, Lietuvoje tekstilė sudaro apie 7,2 proc. visų atliekų srauto. Tikėtina, kad kasmet vienas gyventojas išmeta apie 20 kg atliekų. Viena iš esminių priežasčių, didinančių tekstilės atliekų susidarymą – greitoji mada. Kaip keisti šiuos įpročius?„Ar prasta poezija yra žanras?“ – tokį klausimą kelia meninis duetas „To try to attempt;.“, pristatantis nesankcionuotai prastos poezijos skaitymo vakarą knygyne „Juodas šuo“.Tech Zity Vilnius, kuriantis savo namus buvusio „Lelijos“ fabriko teritorijoje, kryptingai juda link ne tik didžiausio, bet ir tvariausio technologijų miestelio regione atsiradimo. Į projektą įsitraukę menininkai ir dizaineriai Robertas Narkus ir Vytautas Gečas randa naujus pritaikymus ir prasmes industrinės teritorijos erdvėm, objektams ir simboliams – iš vietoje rastų artefaktų sukūrė eksperimentinius vienetinius baldus.Ved. Urtė Karalaitė

Jau daugiau kaip tris dešimtmečius Vatikano tribunolas, sprendžiantis sąžinės klausimus, rengia kursus, kurių tikslas yra padėti kunigams vykdyti „gailestingumo tarnystę“ per išpažintį. Į juos kasmet susirenka daugybė jau įšventintų ir netrukus įšventinsimų kunigų, taigi tai liudija, jog tinkamas pasirengimas suteikti susitaikinimo sakramentą yra svarbus ir reikalingas dalykas, ypač kai išpažintį, o taip pat ir „nuodėmės pojūtį“, popiežiaus Pranciškaus žodžiais tariant, ištiko krizė. Ta krizė yra abiejose klausyklos langelio pusėse.Pasauliečiai irgi turi geriau suprasti išpažinties svarbą ir džiaugsmą, teigia Apaštališkoji penitenciarija, spalio viduryje surengusi specialų seminarą, skirtą būtent pasauliečiams. Iš daugiau kaip pustuzinio pranešimų, kuriuose buvo nagrinėjami įprasti bibliniai, teologiniai ir dvasiniai sakramento aspektai, praktiškiausią pranešimą perskaitė Apaštališkosios penitenciarijos regentas, mons. Krzysztofas Nykielis. Plačiau apie tai – vedamojo skiltyje.Spalio 23-ąją Bažnyčia mini Pasaulinę misijų dieną. Ta proga – Jūratės Kuodytės pokalbis su Nacionalinės misijų tarnybos Lietuvoje direktoriumi kunigu saleziečiu Alessandro Barelli.Šeštadienio komentaras: filosofo Vytauto Ališausko apie pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio 90 metų jubiliejų.Spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius aptaria vokiečių katalikiškos spaudos publikacijas apie ultradešinės pakraipos politikus ir tradicionalistinį sparną Katalikų Bažnyčioje.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Išrinkti geriausi praėjusių metų muzikologų darbai. Pokalbis su viena komisijos narių, muzikologe ir vargonininke Egle Šeduikyte-Koriene ir Vytauto Landsbergio premijos laureate, muzikologe Laima Budzinauskiene.Geriausiu mugės „ArtVilnius“ jaunuoju menininku antrą sykį išrinktas skulptorius Jonas Aničas.Šiandien užsukus į knygynus ar kitas knygų pardavimo vietas, raibsta akys nuo pasirinkimo gausos. Ko gero, kiekvienas pagal savo pomėgius ar interesus tikrai rastų ką skaityti. Vis dėlto, ar kada nors susimąstėtė, kaip šie leidiniai atsiranda knygynuose? Plačiau apie knygos kūrimo etapus pasakoja Iveta Gelumbickaitė.Užmiršta beveik pusšimčiui metų Beverly Glenn-Coplenad veikla šiandien atveriama jaunosios kartos atstovų – režisierių, muzikos megėjų, atrandančių jį kaip queer kultūros atstovą, muzikantą, kuris jungia savo vaikystėje suskilusį pasaulį, minimalistinį gyvenimą gamtoje ir su gamta, Detroito pilkumą bei kasdienių dainų melodingumą. Šiandien laikomas praėjusio amžiaus vizionieriumi, Beverly tampa vienu ryškiausių queer kultūros ambasadorių.Vienai svarbiausių Lietuvos muzikų dinastijų priklausantis violončelininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Rimantas Armonas sako, kad gyventi reikia fortissimo. Su muzika ir muzikoje esantis nuo vaikystės, per muziką sutikęs žmoną, tapusią ir ištikima scenos partnere, nuotykių kadaise išvykęs ieškoti į Alžyrą, šiandien jis jubiliejiniam koncertui buria beveik penkias dešimtis jo studentų ir bičiulių jungiantį violončelių orkestrą, o taip pat prasitaria, kad be muzikos turi ir kitą aistrą – kulinariją. Apie tai pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Šiemet sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji spaustuvė, išleista Pranciškaus Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ ir taip prasidėjo spausdinto žodžio ir masinės komunikacijos LDK ir rytų Europoje istorija. Ta proga rengiama tarptautinė mokslo konferencija „Pranciškus Skorina ir Renesanso kultūra”.M. K. Čiurlionis pirmą kartą taip išsamiai pristatomas Jungtinėje Karalystėje. Paroda „M. K. Čiurlionis: supantys pasauliai“ Londone atverta visuomenei menininko gimtadienio paminėjimo išvakarėse, tačiau tai tik pradžių pradžia, ką Didžiojoje Britanijoje galima bus sužinoti apie šį lietuvių menininką.Jolantos Kryževičienės rengiamoje rubrikoje „Ką man skaityti“ – Vytauto Landsbergio knyga „Kodėl mes“.Šimtai kauniečių prisidėjo prie to, kad Lietuvos ir užsienio kino teatrų ekranuose pasirodytų eksperimentinis filmas apie Kauno tarpukario modernizmą. Meninio filmo apie architektūrą ir istoriją „Klostės" premjera - jau šiandien. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Akordeonininkė Kristina Žebrauskaitė nuo pat jaunystės trykšta entuziazmu: dar tuomet, kai šis instrumentas asociavosi daugiausiai su liaudies muzika – ji jau kūrė planus, kaip atskleisti akordeoną ir kitomis spalvomis. Ir netrukus subūrė bičiulius į ansamblį „4Tango“, kuris kupinas iki šiol kūrybinių sumanymų. Apie kūrybines paieškas, neblėstantį entuziazmą ir akordeono muzikos žavesį – Kristina Žebrauskaitė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Kino režisierių Sergejų Loznicą be išlygų galima pavadinti istoriku, todėl laidoje kalbamasi apie jo darbo metodą: šis kūrėjas kino kalba apmąsto svarbias istorijos ir atminties temas.Kaip S. Loznica mokėsi kino režisieriaus-dokumentalisto amato? Kokius žmones jis galėtų pavadinti savo mokytojais? Kas svarbiau kuriant dokumentinį kino filmą – idėja ar scenarijus? Kaip vyksta darbas archyvuose? Ar šio darbo metu kino režisierius yra patyręs kiekvienam istorikui pažįstamą atradimo džiugesį ir nuostabos jausmą? Ar kino režisierius-dokumentalistas, savo filmuose kalbėdamas apie žiaurią, baisią, alsuojančią absoliučiu blogiu istoriją, turi siekti išlikti šaltu, emociškai neįsitraukusiu, atsiribojusiu? Kokiu būdu filme kūrėjas gali postuluoti jam svarbias idėjas ir vertybes?Kaip gimė sumanymas sukurti profesoriaus Vytauto Landsbergio portretą ir pasakojimą apie Lietuvos visuomenės kelią į Nepriklausomybės atkūrimą? Su kokiais svarbiausiais iššūkiais kurdamas paskutinįjį savo filmą „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ susidūrė kino režisierius?Pokalbis su kino režisieriumi Sergejumi Loznica.Ved. Aurimas Švedas

Tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“ sugrįžta po dviejų metų pertraukos į Vilnių. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje festivalio atidarymo metu bus galima mažiesiems žiūrovams susitikti ir su dalyviais, o filmų seansus lydės dainos. Kuo jis įdomus šiemet?1971-ųjų lapkričio 29 d. pasirašytas dokumentas, nulėmęs tai, kad Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuota vila Kauno centre taptų menininkų namais. Kauno menininkų namais. Institucija, patyrusi daugybę pokyčių, auksinį jubiliejų pasitinka vis dar jauna ir entuziastinga. Kotrynos Lingienės žvilgsnis į Kauno menininkų namų penkiasdešimtmetį.Berlyno komiškoje operoje šeštadienį Leošo Janačeko operos „Katia Kabanova“ premjera, kuriai diriguoja Lietuvos maestra Giedrė Šlekytė. Premjeros išvakarėse – pokalbis su dirigente.Dar vienas pasakojimas iš ciklo, skirto Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metams. Indrė Kaminckaitė su musulmonų dvasininku, muftijumu Romu Jakubausku pasikalbėjusi apie Lietuvos totorių religiją ir dvasines vertybes bei jų panašumus su katalikybe.Klasikinės muzikos naujienose – sėkmingas dirigento Dimos Slobodeniuko debiutas Niujorko filharmonijoje, dirigentų pasikeitimai Viurtembergo ir Bergeno filharmonijose, pandemijos poveikis muzikantų gerovei ir Anglijos nacionalinės operos planai kurti operą socialiniame tinkle „TikTok“. Daugiau apie tai pasakoja Paulina Sofija Nalivaikaitė.Česlovas Gabalis pajutęs dar vaikystėje, kad rokas tai toji muzika, kuri lydės jį visą gyvenimą – neapsiriko. Grupė „Pelenai“, roko baladės, Romeo ir kiti pagrindiniai vaidmenys miuzikluose – tai puikus įrodymas, kad vaikystės nuojauta neapgavo. Apie roką, kelią į jį ir su juo – Česlovas Gabalis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis

Vyriausybė pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama sušvelninti elektros, dujų ir šilumos kainų kilimą vartotojams. Siūlomus pakeitimus dar turės patvirtinti Seimas, svarstysiantis juos skubos tvarka.Vyriausybė siūlo minimalią mėnesio algą nuo 2022 metų sausio didinti 88- iais eurais iki 730-ies. Atskaičius mokesčius nuo šios sumos darbuotojui atlyginimas į rankas siektų 518 eurų. Taip pat didėja minimalus valandinis atlygis, ir jis sieks 4,47 euro. Neapmokestinamas pajamų dydis kitamet didės iki 460-ies eurų, tačiau pakeitus jo apskaičiavimo formulę pajamos „į rankas“ padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, kuris šiuo metu yra kiek daugiau nei 1350 eurų.Seimo Žmogaus teisių komitetas šiandien apsilankė Kybartuose ir įvertino, kaip naujai atidarytame, iš Kybartų pataisos namų perdarytame užsieniečių registracijos centre gyvena neteisėtai Lietuvos sieną kirtę migrantai.Sveikatos apsaugos ministerijos atnaujino rekomendacijas gyventojams dėl COVID-19 ligos prevencinių priemonių. Prieš šventę rekomenduojama nepersirgusiems ar nevakcinuotiems asmenims atlikti COVID-19 tyrimą. Jei asmeninė šventė vykta išnuomotoje sodyboje, neteikiamos maitinimo ir kitos kontaktinės paslaugos, tuomet šventės galimybių pasas neprivalomas. Maldos namuose rekomenduojama užtikrinti saugų, ne mažesnį kaip 2 metrų atstumą tarp asmenų.Seimo posėdyje vakar turėjęs būti svarstomas klausimas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo profesoriui Vytautui Landsbergiui prieš posėdį vis dėlto buvo iš darbotvarkės išbrauktas. Vytauto Landsbergio sūnus rašytojas Vytautas V. Landsbergis savo įraše feisbuke tvirtina, kad toks buvo tėvo pageidavimas, esą klausimo „spręsti neverta dabar. LRT Radijui Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako išties sulaukusi tokios profesoriaus užuominos, bet statuso klausimą žada išspręsti dar šią sesiją.Lenkija nori pakeisti šalies pasienyje su Baltarusija tiesiamą koncertiną tvirtesniu barjeru. Lenkijos kariai rugpjūtį pasienyje pradėjo tiesti 2,5 m aukščio koncertiną, kai pradėjo didėti autoritarinės Baltarusijos organizuojami neteisėtų migrantų srautai.Ved. Liuda Kudinova

Kultūros ministras Simonas Kairys susitinka su valstybinių koncertinių įstaigų vadovais pasitarti dėl užsienio atlikėjų kvietimo į Lietuvą. Aurimo Žukausko reportažas.Beveik mėnesį trunkantis Uzedomo muzikos festivalis Vokietijos publikai šį kartą pristato Lietuvos meną. Koks tai festivalis ir kodėl būtent mūsų šaliai šiemet skiriamas toks dėmesys? Pokalbis su Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Rasa Balčikonyte.Rubrika „Skambančios vietos“ šiuokart mus nukels į Rietavą – tą išskirtiną Žemaitijos miestą, kuriame apsigyvenę didikai Oginskiai padarė tai, dėl ko mes ne kartą sakome: Rietave tai įvyko pirmą kartą. Šiame mieste atidaryta ir pirmoji Lietuvoje muzikos mokykla. Į dabar jau tai – meno mokykla, į kurią ir užsukome pasižvalgyti.Tradicinis antradienio žvilgsnis į kino muziką – Ieva Buinevičiūtė apžvelgia brazilų režisierių Walterį Salesą įkvėpusių kelio filmų muziką.„Visos mano veiklos kyla iš žmogiško noro ieškoti savęs“, – sako muzikologė, vargonininkė, pedagogė Eglė Šeduikytė-Korienė. Neseniai už savo knygą „Pasirinkęs laisvę. Vargonininkas Jonas Žukas“ ji buvo apdovanota ryškiausių muzikologijos darbų apdovanojimuose teikiama Vytauto Landsbergio premija. Rubrikoje „Be kaukių“ - pokalbis apie kartas peržengiantį ryšį su vargonais, savęs paieškas ir dalijimasi žiniomis su jaunąja karta.Ved. Gabija Narušytė ir Rasa Murauskaitė

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo statusas.Neringos meras Darius Jasaitis iš savivaldybės įsigijo butą, kuris jam ilgą laiką nuomotas. Sprendimą parduoti jam 23 kv. metrų butą Preiloje priėmė savivaldybės taryba.Lietuvoje lankosi JAV specialiųjų operacijų pajėgų vadas. Krašto apsaugos ministras sako, kad Lietuvos ir Amerikos bendradarbiavimas yra sėkmingas.Pasaulyje vasaros potvyniai. Liūtys šiomis dienomis daugelyje pasaulio šalių. Sinoptikas apie artėjančias liūtis ir audras.Ved. D. Jursevičius

„Mums reikia vado?“ – savo knygoje klausia VU TSPMI mokslininkas Mažvydas Jastramskis, parašęs knygą apie Lietuvos Prezidento institucijos raidą nuo pat Vytauto Landsbergio iki Gitano Nausėdos. Tai knyga, kuri atskleidžia Lietuvoje vykusius debatus dėl Prezidento institucijos sukūrimo ir konsensuso paieškas, analizuoja Konstitucijos prezidentui suteiktus įgaliojimus ir tai, kaip kiekvienas iš šį postą užėmusiųjų gebėjo pasinaudoti ne tik jais, tačiau vadinamosiomis pilkosiomis zonomis, kur prezidentui nėra uždrausta siekti įtakos. Kaip Lietuvos Prezidento institucija atrodo kitų valstybių prezidentų kontekste ir kaip mūsų visuomenė regi šią instituciją – kaip arbitrę ir demokratijos apsaugos garantą ar kaip viešosios politikos formuotoją? Apie visa tai – pokalbis su M. Jastramskiu.Ved. Donatas Puslys

Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko prof. Vytauto Landsbergio įžvalgos bei jau po Sausio 13-osios gimusių jaunuolių mintys .Kaip Sausio įvykius prisimena du tuomečio Parlamenti nariai – Laima Andrikienė ir Eugenijus Gentvilas?Maždaug 16 tūkstančių vaikų negali normaliai mokytis nuotoliniu būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija problemą žada išspręsti artimiausiu metu.Europos Sąjungos šalims skiepijantis nuo koronaviruso, blokui nepriklausančios žemyno valstybės vis dar laukia vakcinos. Situacija itin sudėtinga Ukrainoje ir Vakarų Balkanų šalyse.„Verslo laike“ – ar Lietuvai reikėtų pasekti Lenkijos pavyzdžiu ir įvesti cukraus mokestį?Ar yra daugiabučių, kurie jau pritaikė draudimą rūkyti balkonuose?Ved. Edvardas Kubilius

Darius Sužiedėlis Joe Bideną pirmą kartą sutiko 1989-aisiais, kai jis ir kiti Amerikos lietuviai siekė stiprinti JAV valdžios palaikymą Lietuvos nepriklausomybei. Sužiedėliui tada buvo 21-eri. Bideną jis prisimena kaip politiką, kuris „visada buvo Lietuvos pusėje“. Šeštadienį Bidenas išrinktas JAV prezidentu. Bideno pergalę Sužiedėlis stebėjo Floridoje, kur gyvena su vyru. Lietuvių tėvų šeimoje Merilende užaugęs pašnekovas buvo pradėjęs daug žadančią diplomatinę karjerą Lietuvoje: būdamas Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio padėjėju jis rašė laiškus užsienio lyderiams apie Lietuvos nepriklausomybės siekį. Grįžęs į JAV dirbo Lietuvos ambasadoje su Stasiu Lozoraičiu, Lietuvos misijoje Jungtinėse Tautose. Bet pamažu jis suprato, kad tuometinėje Lietuvoje negalės turėti abiejų: ir sėkmingos diplomatinės karjeros, ir ištikimybės sau. „Buvau įsitikinęs, kad jeigu prisipažinsiu, jog esu gėjus 1995 metais, mano karjera Užsienio reikalų ministerijoje bus labai trumpa. Man niekas atvirai negrasino, bet buvo pasiųsti aiškūs signalai: „Tu gali turėti nuostabią karjerą, gali būti ambasadoriumi – arba gali gyventi atvirai.“ Pasirinkau antrąjį variantą ir dėl to nė kiek nesigailiu.“ Šiame interviu NARA podkastui Darius Sužiedėlis reflektuoja pasibaigusius rinkimus, savo paties visuomeninę veiklą, prisiminimus apie jam labai patikusį darbą Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, ir ateitį, kurį nebūtinai bus JAV. „Aš šitą kraštą labai myliu“, – apie JAV sako jis. „Bet dažnai pagalvoju apie norą sugrįžti į Europą. Ten yra šiek tiek mažiau nerimo dėl ateities.“ Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/darius-suziedelis Palaikykite NARA: https://www.patreon.com/naralt 

Sukanka 30 metų, kai po pusę amžiaus trukusios okupacijos, Lietuvoje atkurta nepriklausomybė. 1990 metų kovo 11 dieną tokį sprendimą, pirmą kartą Sovietų Sąjungos istorijoje, priėmė Aukščiausioji Taryba. Eidama 91-uosius metus mirė Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio žmona, pianistė, pedagogė, visuomenės veikėja Gražina Ručytė-Landsbergienė. Ved. R. Kupetytė.

Pasibaigus VIII Tarptautiniam M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursui LRT KLASIKOS studijoje dar karštus konkurso rezultatus aptarsime su muzikologe dr. Lina Navickaite-Martinelli, IV Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso I premijos laureate pianiste Sonata Alšauskaite-Mikule, vargonininke, muzikologe dr. Egle Šeduikyte-Koriene bei vargonininke, šių metų konkurso komisijos nare Renata Marcinkute-Lessieur. Taip pat išgirsime profesoriaus Vytauto Landsbergio, dirigento Modesto Pitrėno, konkurso laureatų pianistų Aleksandro Kašpurino ir Gabrielės Sutkutės bei komisijos nario pianisto prof. Jurgio Karnavičiaus mintis. Ved. Gerūta Griniūtė.

Atsidavimas muzikai, savai profesijai ir šeimai – apie nepaprastą pianistės profesorės Gražinos Ručytės-Landsbergienės gyvenimą dr. Andriaus Vaišnio knygos „Gražinos Ručytės pianissimo“ puslapiuose. Laidoje skambės autoriaus ir knygos herojės, taip pat Gražinos Ručytės-Landsbergienės vyro prof. Vytauto Landsbergio, muzikologės Jūratės Katinaitės ir scenos bendražygių mintys. Antroje „Muzikinio pastišo“ dalyje – simfoninė muzika.Ved. Gerūta Griniūtė.

Šiandien minima Tėvo diena. Vilniaus centre vyksta tradicinė bėgimo šventė „WE RUN Vilnius“. Vyriausioji rinkimų komisija rengia posėdį, per kurį tvirtins galutinius Prezidento bei Europos Parlamento rinkimų rezultatus. Didžiųjų šalies miestų savivaldybės ragina gyventojus patraukti iš kiemų parkavimo vietas užimančius techniškai netvarkingus ir nebenaudojamus automobilius. Paveldosaugininkų radinys Kaune - garsaus architekto Vytauto Landsbergio Žemkalnio projektuotame name, senosios inžinerijos pavyzdys - rasta autentiška lifto kabina. Laidos ved. Darius Kuodis.

Antrasis Ryto ir Vyto susitikimas, antroji šachmatų partija, prasidėjęs rugsėjis ir nauji mokslo metai. Tad šįkart ir diskusijos objektu tapo mokykla – "geri" ir "blogi" mokytojai, bėgimas iš pamokų bei noras neklausyti. Ar pasikeitė mokykla nuo Vytauto Landsbergio laikų?

LRT KLASIKOS studijoje iškart pasitiksime Muzikologų apdovanojimuose Vytauto Landsbergio premiją peniusią muzikologę Ievą Buinevičiūtę ir laudacijos autorę, vieną iš komisijos narių muzikologę Jūratę Katinaitę. Vėliau minėsime pianistės Marthos Argerich gimimo dieną, o rubrikoje „Retro“ klausysimės akordeonininko Algirdo Ločerio muzikos interpretacijų.

LRT KLASIKOS studijoje iškart pasitiksime Muzikologų apdovanojimuose Vytauto Landsbergio premiją peniusią muzikologę Ievą Buinevičiūtę ir laudacijos autorę, vieną iš komisijos narių muzikologę Jūratę Katinaitę. Vėliau minėsime pianistės Marthos Argerich gimimo dieną, o rubrikoje „Retro“ klausysimės akordeonininko Algirdo Ločerio muzikos interpretacijų.

Laidoje svečiuojasi politikas ir visuomenės veikėjas Andrius Tučkus. Andrius nuo pat vaikystės dalyvavo disidentinėje veikloje, vėliau buvo aktyviu Lietuvos Laisvės Lygos nariu, o dar vėliau ilgą laiką dirbo Vytauto Landsbergio padėjėju. Kokį savo gyvenimo laikotarpį jis laiko svarbiausiu, ko, Andriaus manymu, labiausiai trūksta dabartinėje Lietuvoje? Šie ir kiti klausimai bei atsakymai „Studijoje50”. Su Andriumi Tučkumi kalbasi Valentinas Mitė.

Ar pavyks popiežiui Pranciškui nutiesti tiltus susiskaldžiusioje Bosnijos visuomenėje? Reportažas iš prof. Vytauto Landsbergio religinės poezijos knygos "Kelyje į Damaską" pristatymo. Žurnalo šeima "Artuma" birželio numerio anonsas. Krikščioniškų motyvų apžvalga lietuviškoje žiniasklaidoje (parengė Andrius Navickas).Devintinių sekmadienio Evangelija ir homilija. Kaip atsirado Dievo Kūno šventė? Kunigas Antanas Saulaitis apie Devintines. Antano Gailiaus radijo apybraiža "Vargas mums su ta Europa".Laidą parengė Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Ar pavyks popiežiui Pranciškui nutiesti tiltus susiskaldžiusioje Bosnijos visuomenėje? Reportažas iš prof. Vytauto Landsbergio religinės poezijos knygos "Kelyje į Damaską" pristatymo. Žurnalo šeima "Artuma" birželio numerio anonsas. Krikščioniškų motyvų apžvalga lietuviškoje žiniasklaidoje (parengė Andrius Navickas).Devintinių sekmadienio Evangelija ir homilija. Kaip atsirado Dievo Kūno šventė? Kunigas Antanas Saulaitis apie Devintines. Antano Gailiaus radijo apybraiža "Vargas mums su ta Europa".Laidą parengė Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

In memoriam rašytojui Icchokui Merui. Leipcigo knygų mugėje pristatoma lietuvių literatūrą. R. Granausko žodis kritikmas ir savo knygos gerbėjams. Apie medijas medijų mąstytojas J. D. Petersas. Vytauto Landsbergio kultūros komentaras. K. Jakšto pasakojimas apie miuziklą „Grafas Montekristas“. Režisierius Eimuntas Nekrošius apie šiandieninį teatrą.

In memoriam rašytojui Icchokui Merui. Leipcigo knygų mugėje pristatoma lietuvių literatūrą. R. Granausko žodis kritikmas ir savo knygos gerbėjams. Apie medijas medijų mąstytojas J. D. Petersas. Vytauto Landsbergio kultūros komentaras. K. Jakšto pasakojimas apie miuziklą „Grafas Montekristas“. Režisierius Eimuntas Nekrošius apie šiandieninį teatrą.

„Manasis aš“: apie meilę gyvenimui. Kodėl atsitinka taip, kad meilė tampa apsimetimo forma savo tikslams pasiekti? Kodėl sunku atsiverti, būti nuoširdžiam, pastebėti gražius dalykus ar pasakyti komplimentą? Anot rašytojo, režisieriaus Vytauto Landsbergio jaunesniojo, šiandien tai, kas turėtų būti savaime suprantama, tapo XXI amžiaus avangardu. Hipnozės seansą visuomenei ar net genocidą atlieka sensacijų besivaikanti žiniasklaida, tiesiog įkalbanti negatyvius dalykus. Žmonės nustoja mėgautis gyvenimu ir Lietuva. Kaip nuo to išgyti?

„Manasis aš“: apie meilę gyvenimui. Kodėl atsitinka taip, kad meilė tampa apsimetimo forma savo tikslams pasiekti? Kodėl sunku atsiverti, būti nuoširdžiam, pastebėti gražius dalykus ar pasakyti komplimentą? Anot rašytojo, režisieriaus Vytauto Landsbergio jaunesniojo, šiandien tai, kas turėtų būti savaime suprantama, tapo XXI amžiaus avangardu. Hipnozės seansą visuomenei ar net genocidą atlieka sensacijų besivaikanti žiniasklaida, tiesiog įkalbanti negatyvius dalykus. Žmonės nustoja mėgautis gyvenimu ir Lietuva. Kaip nuo to išgyti?

Literatūros akiračių laidoje - apie žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės knygą "Politikos ringe", kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knyga įdomi tuo, jog joje kompetetingai, atvirai ir drąsiai nepabūgta pasvarstyti apie dar gyvus ir iki šiol savo politinių galių nepraradusius lyderius, jų sėkmes ir nesėkmes, pakilimus ir nuopuolius, dideles, mažesnes ir lemiamas klaidas, apsirikimus, šunybes, pagaliau - asmenines savybes, tiesiogiai veikusias Algirdo Brazausko, Vytauto Landsbergio ir Valdo Adamkaus politinius sprendimus.

Literatūros akiračių laidoje - apie žurnalistės Ramunės Sakalauskaitės knygą "Politikos ringe", kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Knyga įdomi tuo, jog joje kompetetingai, atvirai ir drąsiai nepabūgta pasvarstyti apie dar gyvus ir iki šiol savo politinių galių nepraradusius lyderius, jų sėkmes ir nesėkmes, pakilimus ir nuopuolius, dideles, mažesnes ir lemiamas klaidas, apsirikimus, šunybes, pagaliau - asmenines savybes, tiesiogiai veikusias Algirdo Brazausko, Vytauto Landsbergio ir Valdo Adamkaus politinius sprendimus.