Podcasts about neringos

Estijoje, Latvijoje ir Ukrainoje veikianti bendrovė „Frankenburg“ žengia ir į Lietuvą. Ji ketina gaminti nedideles raketas dronams numušti. Kaip apskritai sekasi mūsų gynybos pramonei?Neringos meras sako, kad Kuršių neriją tiltu arba tuneliu reikėtų sujungti su likusia Lietuva – taip esą pagerėtų pusiasalio žmonių susisiekimas, būtų užtikrinama kokybiška greitoji medicinos pagalba. Ar reikia į Kuršių neriją nutiesti tiltą arba tunelį?Socialiniuose tinkluose vis pasirodo pranešimų, kad Lietuvai atsijungus nuo rusiškų elektros tinklų ir prisijungus prie Europos, elektra brangs. Valdžia ir ekspertai sako, kad tai – nesąmonė, elektros kainą lemia visai kitos priežastys.Vilniaus savivaldybės taryba vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuria menininkai raginami susilaikyti nuo bendradarbiavimo su Rusijos veikėjais, atsisakyti renginių, kurie propaguoja Rusijos, įskaitant ir rusų klasikus, kūrybą. Tačiau sostinės savivaldybei pavaldžios švietimo įstaigos karo metu perka Rusijoje išleistas knygas ir netgi mokomąją medžiagą.Ved. Edvardas Kubilius

Nidoje šventiškai užbaigiami „Švyturių metai“. Kas pasikeitė per šiuos metus, kokios yra ateities vizijos – pokalbis su Neringos muziejų direktore, humanitarinių mokslų daktare Lina Motuziene.Fotografės Gretos Skaraitienės archyve vis daugiau išėjusių žmonių nuotraukų. Gal todėl naujoji paroda „Neužmiršti“ surengta ypatingoje vietoje – LPC meno galerijoje.Teatro, kino, televizijos ir radijo režisierius, scenaristas ir prodiuseris Juozas Javaitis vakar minėjo savo 70-metį. Su jubiliatu susitiko Karina Metrikytė.Spalio 25-ąją vienai ryškiausių šių dienų dainininkių Katy Perry sueis 40 metų. Apie jos išgyventą sėkmę, šlovės naštą, krizes ir paauglišką maištą – Ievos Buinevičiūtės pasakojime.„Mūsų karta vengė tų kompromisų visokiais būdais. Provokavome vieni kitus paišyti tiesą apie tuometinę realybę. Gyvenimas yra gražus toks, koks yra“. Tai galėtų būti tapybos provokatoriaus, ekspresionisto, Vilniaus dailės akademijos tapybos katedros vedėjo, profesoriaus Arvydo Šaltenio kūrybos motto. Neseniai 80-metį paminėjęs talentingas kūrėjas ir pedagogas – rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Neringoje vėl pradedami griauti nelegaliais pripažinti statiniai, o jų savininkai piktinasi, kad valstybė juos apgavo – namai pirkti su visais leidimais. Todėl reikalauja kompensacijų. Statybų inspekcija sako – pastatai neturėjo iškilti, todėl jie turi būti nugriauti. Neringos savivaldybė priversta mokėti milijonines kompensacijas už anksčiau nugriautus namus. Dešimtmečius trunkantis konfliktas nesibaigia.Ką daryti su nelegaliais statiniais Neringoje?Laidoje dalyvauja nugriautino namo Preiloje savininkas Arūnas Baltrušaitis, nugriautino namo Juodkrantėje savininkas Juozas Skučas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyriausioji patarėja Rūta Baškytė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovas Albertas Stanislovaitis, teisininkė, paveldosaugos ekspertė Rėda Brandišauskienė, Neringos meras Darius Jasaitis.Laidą veda Marius Jokūbaitis

Per Žolinę Kaune nuaidėjo sutartinių maratonas „Suburtynė“. Jo organizatorė Skaidra Jančaitė teigia, kad renginys atviras visiems – net tiems, kurie nežino žodžių ir iki šiol nėra giedoję, o sutartinės padeda susikalbėti ir iš tiesų išgirsti vienas kitą.Mokykla tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, pamokos, kuriose galite šokti ir analizuoti šokio kūrimo ir režisūros aspektus – būtent tai pasiūlys Neringos gimnazija, nuo šių metų rugsėjo pirmosios tapsianti atvira meno mokykla.„Mes bandėme ištrinti samių kultūrą“, – apie norvegizacijos politiką pasakoja Samių muziejaus Europos kultūros sostinėje Budėje kuratorius Kristofferis Dolmenas. Norvegija šiandien bando atitaisyti samiams sukeltą istorinę skriaudą. Samių kultūra – vienas svarbiausių ir daugiausia užsienio dėmesio sulaukiančių kultūros sostinės programos akcentų.Pasaulio kultūros apžvalga.„Klaipėdos kultūros magistrai yra rimta ir laiko išbandyta Institucija (iš didžiosios „i“ raidės). Čia gali įžvelgti ne tik lokalias įtampas tarp kūrybinių genčių, bet ir iššifruoti platesnius kultūrinius suvokimo procesus, pasaulio klasifikavimo schemas ir vertes, mąstymo struktūras ir jų slinktis“, – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.„Šitas eilutes girdite be pasiruošimo. Aš suprantu, kiekvienam tai būtų keista, bet dabar negirdėsite parašyto teksto“, – užlipęs ant scenos repuoja grupės „Freestarz“ narys Aleksandras Kovganko-Sania Banginis. „Improvizacinis repas arba geriau žinomas anglišku pavadinimu „freestyle'as“ – tai žaidimas žodžiais“, – sako atlikėjas.„Kiekvienas filmas man yra kaip nauja problema, kažkoks naujas klausimas, kurį aš noriu apmąstyti per filmą, per vaizdą ir tuo pasidalinti su žiūrovu“, – kalbėdamas apie naujausią savo pilnametražį filmą „Sesės“, sako kino režisierius Laurynas Bareiša. Pokalbis apie jo kūrimo užkulisius ir premjerą Lokarno kino festivalyje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Išskirtiniu Lietuvos kraštu tituluojama Neringa tokia būtų ir karinio pavojaus atveju. Mažiau nei 10 kilometrų nuo Rusijos sienos nutolusi Nida ir vos už keliasdešimt esančios kitos gyvenvietės – apsuptos vandens, o iki perkėlos veda tik vienas siauras kelias. Vietos valdžia pripažįsta, kad ne sezono metu Neringoje pasislėpti būtų kur, tačiau vasarą situacija taptų itin komplikuota.Neringos savivaldybė buvo viena iš tų, kurios kartu su kitomis savivaldybėmis kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei prašė atšaukti tvarką, pagal kurią trečiųjų gimnazijos klasių nebūtų galima formuoti, jei jose nebūtų dvidešimt vieno mokinio. Kaip vyksta pasiruošimas naujiems mokslo metams Neringoje?Unikaliu kraštovaizdžiu išsiskirianti Nida traukia minias poilsiautojų. Tačiau milžiniški jų srautai daro žalą Kuršių nerijos nacionaliniam parkui – kurorto svečiai stato automobilius ant miško paklotės, yra bandančių nusileisti saugomais kopų šlaitais. Kiek vasaros sezonas kelia rūpesčių bei daro žalos nacionalinio parko gamtai?Neringa, kaip ir dauguma kitų šalies kurortinių vietovių, neišvengiamai susiduria su sezoniškumo problema. Didžioji dalis verslų, pasibaigus vasaros sezonui, užveria duris ir grįžta tik kito vasaros sezono pradžioje. Kaip su sezoniškumu kovoja ir šią problemą sprendžia Neringoje veikiantys muziejai?Ved. Paulius Selezniovas

Balandžio 22-ąją sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Kokios yra jo sąsajos su Klaipėda ir Lietuva?Nepelnytai pamirštama ir nuošalyje lieka Trakuose esanti pusiasalio pilis, tačiau Trakų istorijos muziejaus darbuotojai tikisi, kad padėti netrukus pasikeis ir mieste atsiras dar vienas lankymui patrauklus objektas.„Man atrodo, labai svarbu, ypač kūryboje, žiūrėti be aiškių įsitikinimų, kad čia yra smuikas, jo funkcija tokia, jisai daro taip ir jį visą laiką taip reikia naudoti“, – kalbėdamas apie elektroninės ir klasikinės muzikos sintezę bei ribų nebuvimą, sako muzikos kūrėjas Pijus Džiugas Meižis. Jis kartu su smuikininke Rakele Cijėnaite šią savaitę pristatė dueto debiutinį albumą.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Olimpinės ugnies į Graikiją prancūzai atplaukė senoviniu laivu, JAV rašytojai boikotuoja žmogaus teises bei žodžio laisvę ginančius PEN America literatūros apdovanojimus dėl per menkos jų paramos Palestinai, atidengtas Karalienei Elžbietai II įprasminti skirtas paminklas su jos numylėtais korgiais bei nauja „Pet Shop Boys“ muzika.Deimantės Bulbenkaitės komentaras.Nauja Maironio lietuvių literatūros muziejaus paroda „KaBinkis“ kviečia keltis 100 metų į praeitį, kai keturvėjininkai Kaune šventė „Keturių vėjų“ žurnalo pasirodymą.Pirmasis švyturys Lietuvos pajūryje nušvito prieš 150 metų Nidoje. Prieš 140 metų Klaipėdos šiauriniame mole atsirado Baltasis švyturys. Šios dvi sukaktys visuomenininką, kraštotyrininką ir žurnalistą Denisą Nikitenką paskatino inicijuoti švyturių metus, šią mintį palaimino Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės. Kokią istorinę skriaudą esame padarę švyturiams? Kaip aktualizuoti švyturių paveldą? Kodėl būtent švyturiuose, anot Deniso, slypi galia sustiprinti mūsų jūrinį mentalitetą?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Queer archyvo „išgir̃stì“ erdvė Vilniuje kviečia į Antono Karyuko parodą „Neseniai neseniai“, kurioje pristato Neringos Dangvydės archyvą.Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija šiais metais švenčia 85-erių metų sukaktį. Kaip suteikti gabiems vaikams bendrojo lavinimo žinių ir ugdyti jų talentus?Eshkol Nevo – rašytojas iš Izraelio, gausiai apdovanotas gimtojoje šalyje ir sulaukęs tarptautinio pasisekimo. Jo dėmesio centre – lemtingi kasdienio gyvenimo virsmai, intymios žmonių istorijos, paslaptys, nutylėjimai ir nepatogios tiesos.Utenos kultūros centre veikiantis lėlių teatras „Zuikis Puikis“ šiemet minės savo veiklos penkiasdešimtmtį, o jo vadovė režisierė Janina Baldauskienė, šiemet apdovanota už gyvenimo nuopelnus. Su ja kalbame apie lėlių teatro Utenoje istorije, aktorių paieškos subtilybes ir teatro kasdienybę.„O galėtų būti kitaip. Net ir homo sovieticus sudarkytas miestas, užuot smirdėjęs, gali atrodyti paslaptingas. Toks jis buvo pernykštėje MO muziejaus parodoje „Vilniaus pokeris“, atkūrusioje Ričardo Gavelio klaikų kanukų labirintą“, – menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras apie naujausią „Go Vilnius“ reklamą.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Čečėnijoje uždraustą per greitą arba per lėtą muziką, nuo privalomosios karo tarnybos Ukrainoje atleidžiamą dalį kultūros lauko darbuotojų, taip pat apie tai kaip viename Australijos muziejuje veikianti vyrų dominavimą šimtmečiais įprasminanti instaliacija, skirtą tik moterims, po vieno vyro skundo turės būti prieinama ir vyrams, bei naują Nick‘o Cave‘o muziką.Ignalinos atomine elektrine reikėtų rūpintis ne mažiau nei į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktais objektais Lietuvoje. Juokais ar rimtai, bet apie branduolinį paveldą iš tiesų svarbu diskutuoti jau dabar. Su kritinio paveldo lauko atstove menotyrininke Linara Dovydaityte šią temą aptarė Kotryna Lingienė. Taip pat juodvi pasikalbėjo apie du muziejus Kaune, vieno kurių kol kas egzistuoja tik idėja, ir šiuolaikinio miesto kultūros foną.

Spaudos apžvalgoje – žurnalas „Metai“.Pernai minėjome „Aušros“ muziejaus įkūrimo iniciatoriaus Pelikso Bugailiškio 140-ąsias gimimo metines, o dabar Teismų muziejuje Šiauliuose rodoma ir jam skirta paroda. Joje eksponuojama per pusantro šimto įvairių Bugailiškiui priklausiusių dokumentų, asmeninių daiktų, leidinių. Aušros Kaminskaitės teatro įžvalgos. Neringos muziejai organizuoja pirmąjį renginį Nidoje, skirtą Švyturių metams.Vilniaus senajame teatre (VST) savaitgalį laukiama premjera – spektaklis ,,Aš buvau namuose ir laukiau, kol ateis lietus“ pagal prancūzų dramaturgo Jean-Luc Lagarce pjesę.Senojoje Gegužinėje, kaime Kaišiadorių rajone, Benjaminas ir Rolandas Bortkūnai atgaivino savo senelių sodybą. Čia architektai pastatė dvarelį, kuris atkartoja senąją kaimo architektūrą. Kaip sako Senosios Gegužinės ūkio šeimininkas, šis namas – tai pavyzdys, kaip liaudies architektūra gali būti pritaikyta šioms dienoms.Vasario 18-ąją legendiniam aktoriui Johnui Travoltai sueis 70 metų. Per pusšimtį amžiaus jo filmografijoje labiausiai įsimintini kūriniai – sukurti 8-9 dešimtmečiais.LRT KLASIKOS viktorina. Ved. Karolina Bieliauskaitė

Vėl šoktelėjus elektros kainoms biržoje Neringos savivaldybė nutarė pataupyti ir naktį išjungė gatvių apšvietimą.Droninių pajėgų kūrimui Lietuva ketina skirti 30-imt milijonų eurų.Jungtinės Valstijos tvirtina, kad Rusiją Ukrainą apšaudo Šiaurės Korėjoje pagamintomis raketomis.Izraelio valdžia pateikė pasiūlymą, pagal kurį Gazos valdžiA turėtų pereiti palestiniečiams, tačiau už bendrą regiono saugumą atsakingas liktų Izraelis.Po tragiškai pasibaigusio gaisro Viršuliškėse socialiniuose tinkluose pasipylė gausybė įvairių sąmokslo teorijų. Aptarsime, kaip nepasiduoti panikos kurstytojams, kaip tikrinti informaciją ir kaip tragedijomis naudojasi politikai.Ved. Liepa Želnienė

Iš žmogaus uždegimo apimtus organus primenančių stiklo ir aliuminio skulptūrų sudarytas technoorganizmas – tokia Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudo įžanga į būsimąjį nacionalinį paviljoną Venecijos meno bienalėje. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikia kūrybinio dueto „Pakui Hardware“ paroda „Uždegimas“.Kas yra Gurjevo košė, kaip paruoštus grikius valgydavo Smetona, ir kokiu patiekalu svečius vaišindavo Stulginskis? Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune muziejininkė Justina Minelgaitė-Plentienė Lietuvos gastronomijos savaitės proga ves gastronomines ekskursijas.Maisto tyrėjas Jonas Palekas ir performanso menininkė Goda Palekaitė kviečia į eksperimentinių gėrimų ragavimo sesiją, įkvėptą istorinės medicinos teorijos apie esminius keturis žmogaus kūno skysčius.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie mirusiųjų pagerbimo šventės tradicijas pasaulyje, lankytojams Italijoje atveriamą iki šiol nematytą Mikelandželo išpieštą erdvę bei praėjusią savaitę mirusį amerikiečių aktorių, serialo „Draugai“ žvaigždę Matthew Perry.„Jei labiau įsigilini, susipažįsti su žmonėmis, kurių dėka tavo namuose stovi kalėdinė eglutė, atsiranda emocinė sąsaja, jungianti tūkstančius kilometrų“, – sako kino režisierius Artūras Jevdokimovas. Jo dokumentika apie Danijoje iš Sakartvele gaunamų sėklų auginamas kalėdų eglutes Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“ drauge su dar 4 lietuvių režisierių kino juostomis varžosi dėl geriausio Baltijos šalių filmo titulo.„Jei vizualiuosiuose menuose protingi kolekcininkai gali pamatyti meno kūrinį ir svarstyti apie jo ateities vertę, spektaklių užsakovai gali remtis dviem pagrindiniais aspektais: vardu ir šalimi“, – sako teatro režisierius Gildas Aleksa. Jis „Kultūros savaitei“ parengė komentarą „Pasakyk, kas tu esi, pasakysiu, koks tavo biudžetas“.Niujorką į Lietuvos kaimą iškeitęs Arūnas Kulikauskas teigia: civilizacija naikina žmones, o visažinystė ir auksaburnystė yra didžiausios mūsų ligos. Kodėl Arūnas iškeitė Niujorką į gyvenimą Veprių krateryje? Kur, jei ne Lietuvoje, jis galėjo apsigyventi? Kodėl kūrėją gąsdina progresas ir evoliucija?Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. iš filmo „Kalėdų eglutės gyvenimas ir mirtis“

Keturi Geniušai - Lukas, Anna, Petras ir Julius – susitinka Nacionalinės filharmonijos scenoje magiškam olandų kompozitoriaus Simeono Ten Holto kultinės kompozicijos „Canto Ostinato“ atlikimui. Kodėl šios muzikos norisi dar ir dar?Lietuvoje filmuojasi aktoriai iš Taivano. Jie personažus įkūnys režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filme „Kinų jūra“. Koks tai filmas ir kokie aktorių įspūdžiai?Originalios minties paroda „Uždegimas“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje pristato duetas „Pakui Hardware“ - tai tam tikra menininkų Neringos Černiauskaitės ir Ugniiaus Gelgudo įžanga į būsimąjį nacionalinį paviljoną Venecijos meno bienalėje. Kas tas „Uždegimas“?Klasikinės muzikos naujienose: Atėnuose atidarytas naujas Mariai Callas skirtas muziejus, smuikininko Tomo Cotiko pristatytas 3D pasirodymas, Hiustono Didžiosios operos bendradarbiavimas su „Apple Music Classical“ ir „Deutsche Grammophon“ leidžiamas įrašas su filmo apie Leonardą Bernsteiną „Maestro“ garso takeliu. Naujienas rengia – Paulina Sofija Nalivaikaitė.Aidos vaidmenį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sezono atidarymui ruošianti Viktorija Miškūnaitė rubrikai „Be kaukių“ atveria teatro užkulisius, G. Verdi operos laukiamos premjeros koncepciją, savo išgyvenimus scenoje ir už jos ribų.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalgoje – kultūros žurnalas „Literatūra ir menas“.Šiais metais atlikti tyrimai rodo, kad autoimuninėmis ligomis, kurios išsivysto sutrikus normaliam imuninės sistemos funkcionavimui, serga apytiksliai vienas iš dešimties žmonių. Daugelis šios grupės ligų gydymo, kuris nesukeltų stiprių šalutinių poveikių vis dar neturi. Lenkijoje dirbantis mokslininkas Piotras Trzonkowskis vysto terapiją, kuri, tikimasi, artimoje ateityje pakeis šią situaciją.Telšiuose vyksta seniausia Europoje 39-oji medalininkų stovykla. Ji subūrė per 20 menininkų iš Lietuvos ir Lenkijos. Šiųmetė stovykla skiriama Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 90-mečiui.Penktadienio knygų apžvalgai literatūrologė Eglė Baliutavičiūtė pasirinko dvi knygas – Pietų Korėjos filmų kūrėjos ir rašytojos Sohn Won-Pyung debiutinį kūrinį „Migdolai“, knygą, pelniusią keletą apdovanojimų, ir debiutinį amerikiečių rašytojos Kiley Reid romaną „Toks smagus amžius“.Šiandien Klaipėdoje prasideda tradicinė Jūros šventė, kurioje pirmą kartą vyks karšto oro balionų čempionatas, lauks tradicinė eisena, laivų lankymas, muzikiniai koncertai. Šiemet šventė pasitinka šūkiu „Ant denio visa Lietuva“.Šiandien LRT KALSIKOS eteryje – šeštasis laidos „Bandymai suprasti žmogų“ epizodas. Laidos vedėjas Tomas Ramanauskas kviečiasi būrį jam imponuojančiųjų mąstytojų, kūrėjų, mokslininkų ir klausia jų asmeninių patirčių ir įspūdžių. Šįkart epizode klausiama, kodėl žmogui tokia svarbi auditorija?Minint LITUANIKOS skrydžio 90-metį, LRT KLASIKA drauge su Lietuvos aviacijos muziejumi pristato pasakojimų ciklą apie lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną. Šio pasakojimų ciklo tikslas – pristatyti lakūnus, nušviečiant jų asmenybes bei istorines aplinkybes. Šeštajame pasakojime išgirsite apie tai, kad Steponas Darius ne tik grįžta į Ameriką, bet ir susipažįsta su Stasiu Girėnu.Šiandien, pačiame sezono įkarštyje, Nidos meno kolonijoje atidaroma kasmetinė paroda „Apsėdimas“, kurią kuruoja menininkė Anastasia Sosunova, pakvietusi dešimt tarptautinių ir Lietuvoje gyvenančių meninink(i)ų sukurti naujus arba įkurdinti esamus kūrinius ypatingoje Neringos atliekų surinkimo ir perdirbimo aikštelės aplinkoje bei Nidos meno kolonijos parodų erdvėje.Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalga.Vilniaus rotušėje atidaryta skulptoriaus Gedimino Piekuro paroda „Vilniaus erdvėlaikis. Pradedant Žirmūnais“. Parodoje eksponuojami piešiniai, akvarelės nukelia į menininko jaunystės Vilnių. Kuo jis svarbus? Pasakoja kolegė Inesa Rinkevičiūtė.XIII a. Klaipėdos kuršių kario archeologinis-rekonstrukcinis eksperimentasIstorinis bėgimas „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ tęsiasi: bėgikai tvirtina – tai dar viena proga palaikyti brolišką tautą.Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Tauragė minės su grandiozine istorine inscenizacija Taurų parke. „Skalvių pilies užėmimas“ – tai kryžiuočių ir lietuvių mūšių faktais paremta istorija, nukelsianti į viduramžius, palei Nemuną vykusių lietuvių genčių ir kryžiuočių kovų laikus.Prie Valdovų rūmų bus pastatyta šiuolaikinė Triumfo arka, per Senamiestį žygiuos iškilminga Triumfo eisena.Šiemet festivalis „N žemė“ liepos 6–14 dienomis pulsuos ne tik Nidoje, bet keliaus ir per mažąsias Neringos gyvenvietes – Juodkrantę, Pervalką ir Preilą. Devynios dienos – devyni unikalūs renginiai.Prasideda tinklalaidė „Savas miestas“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje pristatyti Baltijos šalių gynybos planai. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad Baltijos šalys pirmomis dienomis pačios turėtų atlaikyti puolimą. Ar NATO požiūris pasikeitė?Atsižvelgdama į viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją ir gaunamus pranešimus dėl įtariamo neskaidraus ir nepagrįsto savivaldybių lėšų naudojimo ir atskaitomybės trūkumo, Specialiųjų tyrimų tarnyba šiuo metu dėl piktnaudžiavimo atlieka 5 ikiteisminius tyrimus Šiaulių, Mažeikių, Neringos, Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse.Seimo nariams surengti pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos mokymai. Pasak juos inicijavusio Lauryno Kasčiūno, dabar visiems parlamentarams bus aišku, koks būtų pagrindinis jų darbas karo atveju. Tačiau kai kurie opozicijos atstovai pabrėžia, kad klausimų išlieka daugybė.Lietuvoje prasidėjo kasmetinė upių ir jų pakrančių švarinimo akcija „River Cleanup Lietuva“. Akcija vyks iki sekmadienio, o šiandien savanoriai tvarkė Kauno marių pakrantę Rumšiškių apylinkėse, upes ir pakrantes Grigiškėse, Gargžduose, Tauragėje.Palangoje baigiamas pasirengimas vasaros sezonui. Poilsis Lietuvos pajūryje šiemet kainuos brangiau nei prieš metus, tačiau apgyvendinimo sektoriaus atstovai žada, kad atostogos bus kokybiškesnės. Sezonui rengiasi ir tarnybos - policijos pareigūnai rikiuoja gausesnes patrulių pajėgas, gelbėtojai jau pradėjo darbą paplūdimiuose.Ved. Liuda Kudinova

Tūkstančiai eurų degalams, už kuriuos atsiskaitoma iš keliasdešimties skirtingų kortelių, automobilių nuoma iš savo įmonių. Toks, pasak žurnalisto Andriaus Tapino, „biblinės apimties epinis savivaldybių politikų pinigų taškymas“ iškilo į viešumą jam pradėjus projektą „Skaidrinam“. Ikiteisminius tyrimus dėl galimo piktnaudžiavimo pradėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.Ar pavyks išskaidrinti savivaldybių politikų išlaidas?Laidoje dalyvauja „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas, STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška, buvęs Raseinių rajono meras Andrius Bautronis, Neringos meras Darius Jasaitis, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.Ved. Liepa Želnienė

Buvęs Seimo narys Remigijus Ačas nuteistas už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu. Kaip nuo lytinės prievartos apsaugoti vaikus ir paauglius?Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidriai leidžiamų Neringos savivaldybės tarybos narių lėšų, galimų viešųjų ir privačių interesų pažeidimų.Artėjant merų rinkimų antrajam turui „Baltosios pirštinės“didina stebėtojų gretas.Miškininkai šiandien kviečia pasitikti parskrendančius paukščius bei iškelti jiems namus. Inkilų kėlimo šventės diena sutampa su 40-ties paukščių diena, kuomet minime sparnuočių sugrįžimą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vos pustrečio milijono gyventojų turinčioje Moldovoje šiuo metu glaudžiasi daugiau nei aštuoniasdešimt tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos. Prasidėjus karui, Moldova susidūrė su itin rimtais iššūkiais dėl į šalį plūstelėjusių ukrainiečių, tačiau situaciją pavyko stabilizuoti - įkurtas specialus krizių valdymo centras, koordinuojantis pabėgėlių priėmimą.Neringa - pirmoji savivaldybė Lietuvoje, kuri uždraudė savo teritorijoje šaudyti fejerverkus. Tačiau kaip šis draudimas bus įgyvendinamas?Prasideda sunkiausiomis pasaulio lenktynėmis vadinamas Dakaro ralis. Ko tikėtis iš Lietuvos sportininkų?Ved. Paulius Selezniovas

Spaudos apžvalga.Rytoj prasideda jubiliejinis, 20-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“.„Kalbos rytas“. Vilniaus universiteto antro kurso anglų filologijos studentei Marijai Stalaučinskaitei įteikta Algimantos Railaitės-Pranckevičienės stipendija.Po Vėlinių Klaipėdos dramos teatro antro aukšto fojė atidaryta legendinio Klaipėdos režisieriaus Povilo Gaidžio atminimui skirta paroda.Prieš kelias savaites žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad turtingiausias pasaulio žmogus – Elonas Muskas – įsigyjo socialinį tinklą „Twitter“. Kas toliau laukia „Twitter“ ir kokią naują socialinių tinklų bei jų reguliavimo erą atveria šis įvykis?Prieš daugiau nei 10-metį, Paolas Sorentinas pradėjo savo trilogiją, kalbančią apie jaunystę, senatvę, pop žvaigždes ir didingą muziką, kuri atlieka sepcialiųjų efektų funkciją ir kelia žiūrovui egzistencinius klausimus, nukreipia mūsų dėmesį į detales ir verčia medituoti kokia nors tema. Filme „Kur bebūtum“ pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu tapo „Talking Heads“ daina. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Neringos miestas keičia savo ištakų datą – Neringos savivaldybės tarybai pritarus, jau lapkričio 11-ąją Neringa minės 585-ąjį gimtadienį.

Baigėsi Rusijos organizuojami pseudoreferendumai Ukrainoje. Rezultatų apžvalga su politologu Alvydu Medalinsku. Tuo metu Švedijos ekspertai patvirtina užfiksavę sprogimus Baltijos jūroje, netoli vietos kur jūros dugnu driekiasi dujotiekiai „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“. Apie tai pokalbis su Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovu Vitalijumi Augliu.Kaip odontologijos klinikoms sekasi pradėti naudotis e.sveikatos sistema? Pokalbis su Odontologų rūmų Tarybos pirmininkė prof. dr. Vilma Brukienė ir Sveikatos apsaugos viceministru Aurimu Pečkausku.Rubrikoje „Aktualus klausimas“ – kiek vaikams duodate kišenpinigių?Jau beveik pusmetį kiekvieną mėnesį žmonės perka vis mažiau. Ir maisto, ir ne maisto prekių. Dalis ekonomistų jau sako, kad Lietuvą apima vartojimo krizė. Ką tai reiškia? Šio ryto „Verslo laiko“ rubrikoje žurnalistė Irma Janauskaitė kalbasi su „Swedbanko“ Finansų instituto vadove Jūrate Cvilikiene ir ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.Laisvės frakcija siūlo veiksmų paketą apsaugai nuo seksualinio smurto. Kodėl siūlomi pakeitimai visuomenėje kelia šitiek aistrų? Diskusija su įstatymo projekto rengėja Morgana Daniele, teisininkėmis Monika Guliakaite-Danisevičiene ir Iveta Jarašiūnaite.Vystant pietinę uosto dalį, Klaipėdoje gali atsirasti dar viena keltų prieplauka į Kuršių neriją. Plėtros projekte numatyta nauja krantinė keltams švartuotis. Neringos meras tokiais planais džiaugiasi ir mano, jog perkėla pietinėje uostamiesčio dalyje atvertų galimybę žmonėms pasiekti šiuo metu retai lankomus paplūdimius, tuo metu Klaipėdos meras tokią iniciatyvą vertina atsargiau - siūlo pirmiausia įvertinti trečios perkėlos poreikį bei investicijas, kurių prireiktų jos įrengimui.Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien minima Baltijos jūros diena. Tačiau ji vis dar linksniuojama kaip viena iš penkių užterščiausių jūrų visame pasaulyje. Kaip pakeisti šią situaciją?LRT pradeda naująjį sezoną. Ko iš jo tikėtis gali LRT žiūrovai, klausytojai bei skaitytojai?Neringos savivaldybė po ilgų diskusijų nusprendė - sovietinis memorialas Alksnynėje bus demontuotas. Kodėl sprendimo priėmimas užtruko taip ilgai ir kas paskatino galiausiai priimti tokį sprendimą?Ved. Paulius Selezniovas

Lietuvos diena: Ukrainos karo analitikai transliuoja pasauliui, kad Putino armija jau atsidūrė ant strateginio žlugimo slenksčio?Neringos meras įspėja dėl pavojingos būklės marių krantinių Nidoje, Pervalkoje, Preiloje.Smukieji sūrininkai: nekyla klausimo, kur ir kam parduoti savo gamybos sūrius.Kokiais atvejais žmogus gali būti nubaustas už rūkymą balkone?Ved. Madona Lučkaitė

Laidoje aptarsime, kuo unikali Neringos architektūra ? Kiek lankytojų aplanko Neringą ir ką gali pasiūlyti kurortas? Ar dar liko Kuršių Nerijoje žuvies? Į šiuos ir kitus klausimus atsakys patys nidiškiai.Neringos meras Darius Jasaitis paaiškins, kada neringiškiai ir jų svečiai galės saugiai keliauti praplatintu ir sutvarkytu keliu, domėsimės ir kitais neringiškiams aktualiais klausimais. Ar iki šiol Neringoje atostogauti yra brangiau nei prabangiuose Pietų Europos kurortuose ?Dėl įgyvendinamų sankcijų ir dalies prekių tranzito ribojimo į Kaliningradą, tarp Lietuvos ir Rusijos tvyro įtampa. Ar saugiai jaučiasi vietos gyventojai ?Transliacija iš Nidos Ved. Darius Matas

Susiduriame su didžiuliu iššūkiu. Turime paveikti Rusiją, kad ji pasikeistų - interviu LRT Radijui sako pirmasis Lenkijos prezidentas, Nobelio premijos laureatas Lechas Walęsa. Pašnekovą kalbino kolegė Evelina Mokšecka.Jungtinėse Valstijose jau dvi savaites, po vienoje iš Teksaso mokyklų įvykdytų masinių šaudynių, diskutuojama apie ginklų įsigijimą griežtinančius įstatymus. Ir vėl matyti ryškūs skirtumai pagal politines partijas: Atstovų Rūmai patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį dalį ginklų įsigyti būtų leidžiama ne nuo 18ikos, o nuo 21erių. Bet jau prognozuojama, kad Senato respublikonai blokuos pasiūlymą ir įstatymas neįsigalios. Teisės ekspertai įspėja, kad įstatymų griežtinimas–vienas efektyviausių kelių norint užkirsti kelią masinėms šaudynėms. Pasakoja kolegė Živilė Raškauskaitė.Socialinei paramai pernai panaudota tik 57 proc. skirtų lėšų. Kodėl? Išskirtinis Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės interviu, Seniūnų asociacijos direktorė, Agluonėnų seniūnė Laimutė Tučienė , Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos energetikos instituto tyrėja, mokslų daktarė, docentė Aušra Pažėraitė.Aktualus klausimas. Ką manote apie siūlymas kurortuose nuo 10 valandos įvesti ramybės laiką? Pašnekovas Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.Mažiausiame Lietuvos miestelyje-Panemunėje-kuriame gyventojų skaičius siekia vos du šimtus, jau daugiau nei dvidešimt metų veikia kavinė, neužsidariusi net per koronaviruso pandemiją. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje ir automobiliams uždarius Karalienės Luizės tiltą per Nemuną, kuris jungia Panemunę su Sovietsko miestu, lankytojų - sumažėjo, sako kavinėje dirbanti Monika Jakutytė, tačiau Rusijos piliečiai kartas nuo karto tiltą kerta pėsčiomis bei užsuka papietauti. Pasitaiko tokių, kurie stengiasi nuslėpti, iš kur jie atvyko. Kaip išsilaiko kavinė mažiausiame Lietuvos miestelyje domisi Paulius Selezniovas.Aktualus pokalbis. Gyventojai ir gamtosaugininkai nesutaria dėl pievų ir šalikėlių šienavimo miestuose. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja. Ramunė Baniulienė, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, užkrečiamųjų ligų specialistė-gydytoja entomologė Milda Žygutienė.Studijoje atlikėja Alina Orlova.Komentaras. Autorė žurnalistė Ramunė Sotvarė-Šemetienė.Ved. Rūta Kupetytė

Sukanka 100-tas dienų nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Vakarams krūpčiojant ir netiekiant ginkluotės, Rusija stumiasi pirmyn. Grybauskaitės teigimu, Vakarai vėluoja Ukrainai teikti ginklų, siunčia nepakankamai efektyvios ir modernios ginkluotės. Ji labai kritiškai atsiliepia ir apie kai kurių Europos valstybių vadovų skambučius Putinui, sakydama, kad skambučiai teroristui, žmogžudžiui ir agresoriui taip turi būti ir įvertinti – kaip skambučiai teroristui. Grybauskaitės teigimu, prasidėjus karui derybos nebevyksta.Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“mini trisdešimtmetį.Anykščių rajone tariamasi dėl Šimonių girios ateities.Neringos vasaros sezono naujienos.Ved. Madona Lučkaitė

Jauniūnų dujų kompresorių stotyje, Širvintų rajone oficialiai atidarytas prieš kelias dienas pradėjęs veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL. Pasak pareigūnų ir specialistų, tai vienas svarbiausių pastarojo meto strateginių projektų, Baltijos šalis sujungiantis su Europos Sąjunga.Ukrainos gynybos štabas praneša, kad Rusijos kariai vėl bando šturmuoti Mariupolyje esančią Azovstal gamyklą.Ką demonstruoja Rusija surengusi raketų „Iskander“ pratybas Kaliningrado srityje?Iš kur kyla nežmoniškas žiaurumas? Psichologė Danutė Gailienė apie rusų kareivių elgesį Ukrainoje.Anot naujausio savivaldybių gyvenimo kokybės indekso (GKI) , pagal bendrą gyvenimo kokybę Vilnius 2013-2020 m. stabiliai užėmė pirmą vietą. Tarp 5-ių geriausiai įvertintų savivaldybių per visą laikotarpį buvo Klaipėdos bei Kauno miestai, tačiau atskirose srityse didžiuosius miestus pralenkė mažesnės savivaldybės, pavyzdžiui, viešoji infrastruktūra geriausiai išvystyta Neringos ir Birštono savivaldybėse. Žemiausias GKI rodiklis 2020 m. buvo nustatytas Kalvarijos savivaldybėje. Tuomet seka Šalčininkų, Lazdijų, Zarasų ir Ignalinos rajonų savivaldybės.Ved. Darius Matas

Kasmet pirmąjį gegužės sekmadienį Lietuvoje yra įprasta savo mamas sveikinti su Mamos diena. Motinos sąvoka ir funkcijos nuo senų laikų iki šių dienų keitėsi. Iš liaudies dainų, tautosakos žinome, kad visi rūpesčiai anksčiau krisdavo ant motinų pečių. Jos valdydavo ūkį, dirbdavo visus namų ruošos darbus, augindavo ir auklėdavo vaikus. Jos išgyvendavo sunkų išsiskyrimą su dukromis, išleisdamos jas už vyrų, išsiskyrimą su sūnumis, išeinančiais į karą, o neretai ir skaudžią jų žūtį.Kada gimsta mama? Ką jai tenka išgyventi šiandien? Savo džiaugsmais ir vargais laidoje dalinasi dvi mamos: kaunietė fotografė, studijuojanti Geštalto psichoterapiją, savanorė Neringa Jencė ir alytiškė radijo laidų vedėja, dainininkė, taip pat savanorė ir mama Eglė Malinauskienė.Neringos namuose jau daugiau nei mėnesį gyvena negalią turinti mažylė ukrainietė Adelina, o Eglė neseniai išgyveno labai sunkias akimirkas, staiga sunkiai susirgus sūnui. Pasakodamos apie tai, kokią įtaką joms, kaip mamoms, padarė jų pačių mamos, pašnekovės atvirai ir nuoširdžiai prisimena savo vaikystę, paauglystę.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Paskelbusi, kad nepritaria Rusijos sukeltam karui Ukrainoje iš Rusijos pasitraukė teatro kritikė, režisierė, festivalio NET viena organizatorių Marina Davydova. Kas laukia Rusijos kultūros, traukiantis menininkams?Sausį architektūros centru virtę Kauno centrinio pašto rūmai netrukus įgaus dar vieną funkciją. Kovo 17-ąją čia atidaroma kultūrinė-kūrybinė erdvė „CulturEUkraine“. Pasakoja Kotryna Lingienė.Pasaulyje: apie pastangas išsaugoti kultūros paveldą Ukrainoje ir Stingo dainą „Russians“.Režisierė Kamilė Gudmonaitė su komanda pristato „Paskutinį taksofoną“ – gedėjimo telefoną, kur galima papasakoti tai, ko nespėjome pasakyti tiems, kurie mus paliko, išėjo, kurie visai šalia, bet nebenori mūsų girdėti. Taksofono būdelėje surinktos istorijos virs šiuolaikinės operos libretu.Vertėjos Tomos Gudelytės komentarą apie pavojus, Putino karo metu kilusius Ukrainos kultūriniam paveldui.Fotografė Neringa Rekašiūtė ruošėsi parodai „Corpo polifocino“ Italijoje, kur pinasi aktų fotografijos ir lietuvių sutartinės. Tada prasidėjo karas ir Neringos socialinių tinklų žinutes pakeitė informaciją apie pagalbą Ukrainai – kur protestuoti, ką paremti, kur ieškoti informacijos, menininkė vyko bendrauti su Visagino gyventojais ir būrė Ukrainą palaikančius rusakalbius, kurių artimieji tiki Rusijos propaganda.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Švytuokinis Nidos švyturys, buvusios Lietuvos kultūros sostinės aidai pažadino Neringos bendruomenę ir ji ėmė reikšti principines pozicijas, kuo ir kaip galėtų gyventi labiausiai į vakarus nutolusios savivaldybės žmonės. Parduoti pastatus ar įkurti šalia unikalaus švyturio Šviesos muziejų, atsisakyti poilsiavietės ar dėti pastangas, kad Neringos kurortas liktų žmonių miestu ir galėtų priimti ne tik pasiturinčius poilsiautojus. Neringos bendruomenė telkiasi ir laukia Vilniaus sprendimų.Vilniaus Balio Dvariono Dešimtmetės muzikos mokyklos Jaunimo simfoninio orkestro „Simfukai“ atstovai buvo išrinkti tapti Europos Sąjungos jaunimo orkestro nariais ir vasario 26 d. kartu su ES Jaunimo orkestru pasirodys Paryžiaus filharmonijoje, iškilmingame koncerte. Vakaras skirtas Prancūzijos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybai. Pokalbis apie „Simfukų“ sėkmę – su orkestro vadovu Artūru Alensku.Minime amerikiečių dainininko, muzikanto, aktoriaus Johny Casho 90-ąsias gimimo metines. Koks buvo jo kelias nuo karjeros pradžios iki šlovės viršūnės? Apie tai pasakoja Ignas Gudelevičius.Klasikinės muzikos naujienų apžvalgoje – būsimas soprano Asmik Grigorian vaidmuo, nauja Barbaros Hannigan rolė Londono simfoniniame orkestre, šių metų „Polar Music Prize“ lauretai – ansamblis „Intercontemporain“ ir Verbier festivalio įkūrėjų naujas projektas – klasikinės muzikos festivalis Ibizos saloje.Ved. Ignas Gudelevičius ir Gerūta Griniūtė

Laukiama, kad Europos Sąjunga patvirtintų penktąjį sankcijų paketą Baltarusijos režimui.Ukrainos žiniasklaida teigia, kad grupė įtakingų Ukrainos veikėjų buvo susitikę Vilniuje ir neva aptarinėjo savo šalies politinę ateitį. Ukrainskaja Pravda pateikiamoje filmuotoje medžiagoje matomas ir Lietuvos Seimo narys Emanuelis Zingeris, kuris sako, kad tiesiog dalyvavo savo seno pažįstamo Saviko Šusterio gimtadienyje, apie politiką gimtadienyje nebuvo kalbama ir joks sąmokslas nuversti Ukrainos prezidentą neorganizuotas.Valstybės saugumo departamentas teigia fiksuojantis suintensyvėjusias Baltarusijos režimo pastangas verbuoti ir infiltruoti informatorius ir galimus provokatorius į Lietuvoje prieglobstį gavusių opozicijos politikų aplinką bei visuomenines organizacijas. VSD teigia, kad šiemet balandį Lietuva įtraukė į nepageidaujamų asmenų sąrašą Ilją Beguną, kuris buvo atvykęs į Lietuvą su humanitarine viza, šliejosi prie S. Cichanouskajos aplinkos, paramą baltarusių pabėgėliams teikiančios organizacijos „Dapamoga“, fondo „Strana dlja žizni“, kitų organizacijų, suartėti su jais jis siekė, be kita ko, megzdamas romantinius ryšius. Dapamoga vadovė Natalija Kolegova pasakoja apie Ilja Beguną ir teigia, kad jos manymu kaip tik dabar yra sumažėję žmonių, kurie galėtų infiltruotis į diasporą.Neringos, Lazdijų, Šilutės merai ketina jungtis prie S. Skvernelio partijos.Lietuvos pasieniečiai dėl į šalį patekusios 14 migrantų grupės ėmėsi visų būtinų veiksmų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.Tebesitęsiant įtampai Ukrainos pasienyje, Stockholme susitiko JAV valstybės sektretorius Entoni Blinkenas ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.Seimo valdyba vėl leido nuomotis mašinas iš parlamentinei veiklai skiriamų lėšų.Vilniuje vyksta 11-asis Laisvosios Rusijos forumas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Dabar svarbiausia išgabenti mūsų žmones iš Afganistano, po to galėsime analizuoti išmoktas pamokas, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas:LRT.LT kalbintas afganistanietis vertėjas teigia, kad šiuo metu Kabule slapstosi bent 15 Lietuvos kariams padėjusių afganistaniečių su šeimomis. Jis pats teigia dirbęs su Lietuvos kariais nuo 2011 iki 2013 metų. Anot LRT.lt kalbinto vyro, bent 15 vertėjų į Kabulą atvyko iš skirtingų provincijų, visi jie laukia informacijos iš Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos. Vertėjai kreipėsi į Lietuvą su prieglobsčio prašymais, nes teigia iš Talibano sulaukę grasinimų mirtimi.Situacija dėl migrantų Lietuvos Baltarusijos pasienyje stabili, tačiau nereiškia, kad tokia išliks ir ateityje, sako ambasadorius migracijai Linas Linkevičius.Akmenės rajonas yra antrasis Lietuvoje po Neringos pagal paskiepytų asmenų skaičių. Beveik 77 procentai žmonių yra gavę bent vieną vakcinos dozę.Visuomenei pristatyti amerikietiški šarvuoti visureigiai, pirmieji jau pristatyti į kariuomenės mokymo padalinius Rukloje ir Kazlų Rūdoje.Prezidentas Gitanas Nausėda skyrė valstybinį apdovanojimą Tokijo olimpiados vicečempionei, šiuolaikinės penkiakovės atstovei Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei. Norint geresnių rezultatų ateityje, reikia pasidaryti išvadas dėl finansavimo ir sportininkų rengimo, sako premjerė Ingrida Šimonytė.Kokios knygos dažniausiai skaitomos bibliotekose?Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas G.Nausėda kviečiasi partijų vadovus susitarti dėl užsienio politikos principų Baltarusijos atžvilgiu. Pasak prezidento, tokio veiksmo imamasi, nes kai kurios partijos esą savavališkai keičia nusistovėjusią retoriką.Vakar vėlų vakarą Šalčininkų rajone, Rūdninkuose, vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas ir policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas tarėsi su bendruomene dėl migrantų apgyvendinimo. Pokalbis su generalinio komisaro pavaduotoju Arūnu Paulausku.Prezidentas kviečia partijų vadovus susitarti dėl užsienio politikos principų Baltarusijos atžvilgiu. Taip pat vakar dar kartą paragino pasiskiepyti. Pokalbis su prezidento vyriausiąja patarėja, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadove Irena Segalovičiene.Rubrikoje „LRT faktai” apie tai, kad kai kuriuos gyventojus nuo skiepijimosi atgraso manymas, jog persirgus liga susidarys vadinamas natūralus imunitetas, neva geresnis, nei po skiepo. Ar tai tiesa?Ar Neringoje veikiantis verslas gadina ramaus kurorto ir ypatingo gamtos kampelio įvaizdį? Vis dažniau girdimos kalbos apie tai, jog Nida šią vasarą tampa panaši į Palangą – tranki muzika, naktimį veikiančios kavinės, bei pamariu zujantys elektriniai paspirtukai. Ar iš tiesų situacija tokia ir kokia yra Neringos vizija?Lietuvoje reikės daugiau teisininkų, kurie teismuose atstovaus migrantus. Taip pat reiks ir daugiau lėšų. Vien tik Migracijos departamentui šiais metais reikės beveik pusės milijono eurų advokatų paslaugoms finansuoti. Patys advokatai sako, kad valstybė turės didinti įkainius, kitaip niekas nenorės dirbti. Aiškėja, kad beveik visi migrantai skundžia sprendimą atmesti prašymą dėl politinio prieglobsčio. Arba prašo juos paleisti. Tad teisinių paslaugų čia reikės vis daugiauVed. Rūta Kupetytė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Uostamiestyje duris atvėrė nauja meno erdvė – „TEMA galerija“. Česlovo Burbos pokalbis su jos įkūrėju Linu Kutavičiumi ir ten reziduojančia Lietuvos muzikos informacijos centro vadove Radvile Buivydiene.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie masinį turizmą ir tai, ko galima pasigesti klimato krizę nagrinėjančioje Venecijos architektūros bienalėje.Bonoje, Vokietijoje, įvyko lietuvių literatūrai skirta konferencija „Lietuvių literatūra vokiečių kalba“. Kaip priimama mūsų autorių kūryba vokiškai kalbančiose šalyse ir kokie literatūriniai darbai gimsta po tokių renginių?Naujas gintaro muziejus – Nidoje. Indrės Kaminckaitės reportažas iš Neringos ir pokalbis su muziejaus įkūrėjais Virginija ir Kazimieru Mizgiriais.Vilniuje, Paupyje, veikia paroda „Reaktyvuojant miestą“. Joje – dėmesys architektūriniams projektams, kurie naujai jau esamas erdves pritaiko atsižvelgdami į kiekvienos vietos savitumą. Kokio požiūrio iš architektų ir visuomenės reikalauja miestų reaktyvacija?„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Seimas po pateikimo pritarė projektui dėl valstybės vadovo statuso pripažinimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui.Valstybės apdovanojimai – už pasiaukojimą per pandemiją.Neringos meras Darius Jasaitis iš savivaldybės įsigijo butą, kuris jam ilgą laiką nuomotas.Kanadoje ir JAV dėl rekordinių karščių mirė dešimtys žmonių.Lietuvoje lankosi Jungtinių Valstijų Specialiųjų operacijų pajėgų vadas.Klaipėdos vaikų ligoninės kieme atkastas iki tol nežinotas Antrojo pasaulinio karo laikų stebėjimo bunkeris.Ved. Vaida Zakarkienė

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui būtų suteiktas nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo statusas.Neringos meras Darius Jasaitis iš savivaldybės įsigijo butą, kuris jam ilgą laiką nuomotas. Sprendimą parduoti jam 23 kv. metrų butą Preiloje priėmė savivaldybės taryba.Lietuvoje lankosi JAV specialiųjų operacijų pajėgų vadas. Krašto apsaugos ministras sako, kad Lietuvos ir Amerikos bendradarbiavimas yra sėkmingas.Pasaulyje vasaros potvyniai. Liūtys šiomis dienomis daugelyje pasaulio šalių. Sinoptikas apie artėjančias liūtis ir audras.Ved. D. Jursevičius

Alma Valantinienė lankosi menininkų rezidencijoje „Kultūra ir gamta“ Ignalinoje.Platforma „Stebuklingi kilimai“ klausia, ką kelionės idėja reiškia šiandien. Su parodos kuratore iš Romos Benedetta Carpi de Resmini Kauno paveikslų galerijoje susitiko Kotryna Lingienė.Neringos Černiauskaitės ir Ugniaus Gelgudos kūrybinis duetas Pakui Hardware Didžiojoje Britanijoje pristatė parodą „Virtualus rūpestis“ apie robotizuotą, skaitmeninių technologijų paveiktą mediciną ir slaugą.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie donelaitiškai darbingą vasarą Lietuvos švietimui.Pasaulyje: į Niujorką keliauja dar viena Laisvės statula, abejonių keliantis tunelio projektas po Stounhendžu, privatus susitikimas su Gaudi architektūra Barselonoje.Svajonė ir Paulius Stanikai Klaipėdoje pristato parodą „Jūros“. Čia eksponuoja darbus, kurių dalis 30 metų trūnijo tėvų garaže – juos atrestauravus, menininkų duetas apsidžiaugė supratęs, kad jau kūrybos pradžioje nesivaikė madų ir neklausė jokių patarimų – jie tik sutrypia kūrybinį jautrumą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

"Ko reikia sėkmei mlm versle ir pagundos pakeliui į sėkmę."Neringos profilis: https://www.facebook.com/neringa.petrulyte.5_________________Kviečiu Tave užsiprenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų ir gautum mano nemomamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas”

Aukštaitijos regiono miesteliuose apie žydų palikimą primena projektas „Senieji kaimynai“ – Utenoje atidengta skulptūra žymiam krašto litvakui, kardiologui Bernardui Lownui.LRT RADIJAS mini 95-ąjį gimtadienį. Ignas Gudelevičius domisi, kaip radijuje skleidžiasi džiazo ir roko muzikos garsai.Neringoje prasideda oficialūs Lietuvos kultūros sostinės renginiai. Pokalbis su „Kultūros salos“ projekto vadovu Narūnu Lendraičiu.Pramonė – ne tik mašinos, bet ir žmonės. Kaip skamba labiausiai industrializuotas Kauno rajonas, pristato iniciatyva „Pramonės garsai“. Pasakoja Kotryna Lingienė.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie Užsienio reikalų ministerijos pastato rekonstrukciją ir geriausią Tumo-Vaižganto gatvę Vilniuje.Pasaulyje: pandemijos metu kapų plėšikai vagia senovės Romos kultūrinį paveldą, Australijoje 106-erių senolė aktyviai šoka, tapo ir rašo knygas, o Los Andžele atidarytas kino muziejus į dienos šviesą kelia kino industrijos problemas.Kodėl vos tik baigusi istorijos studijas Ieva Dumbrytė didžiulėje valgykloje maišė sriubos katilą šluotos kotu? Pirmojoje knygoje „Šaltienos bistro“ ji aprašo varginantį darbą virtuvėje ir sako, kad knygoje į paviršių ištraukia tą slapčiausią baisumą, apie kurią bijome pagalvoti net likę vieni.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Šalies bitininkai sako neatsimenanntys metų, kad pirmąjį medų tektų imti tik birželio viduryje. Dėl šalto ir vėlyvo pavasario bitės medaus nešti neskubėjo. Aviliai pradėjo pilnėti tik pastarosiomis dienomis. Dėl to pirmojo medaus kaina gali kilti. Tačiau, pasak bitininkų, dėl konkurencijos su įvežtiniu medumi, kainos vasaros viduryje nusistovės. Daugiau pasakoja Aina Mizgirdė.Prasidėjus sezoniniams darbams užsienyje, dalis ūkininkų skundžiasi, kad jau antrą vasarą nėra kam nuimti derliaus. Pavyzdžiui, Norvegijoje šiemet dėl karantino ribojimų daugumai sezoninių darbuotojų neišduodami trumpalaikio darbo leidimai. Tuo metu kitose šalyse darbuotojus iš užsienio keičia vietiniai, kurie dėl pandemijos neteko ilgalaikio darbo. Išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė.Seimo posėdyje Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda skaitys antrąjį metinį pranešimą. Kaip įtvirtinta Konstitucijos 84 straipsnyje, šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgs padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką.Naujausia informacija apie nelegalų Lietuvos sienos kirtimą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Vidas MačaitisGyventojų skiepijimosi netolygumai. Nuo ko tai priklauso? Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Šalčininkų rajonų savivaldybės gydytoja Jolanta Černiavskienė.Egzaminų sesija ir kitos švietimo aktualijos. STUDIJOJE – Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.Sporto pranešimai. Studijoje Marius Andrijauskas.Lietuvos radijui 95 - eri. Iš Kauno Kristina Karlonė.Savaitės komentaras.Autorė – LRT apžvalgininkė Liepa Želnienė.Ved. Rūta Kupetytė

Kelias į Nidos meno koloniją veda pro Eduardo Jonušo (1932–2014) namą – unikalią vietą, Neringos atminties šaltinį. Neatsitiktinai gatvė pavadinta menininko, grąžinusio šiam kraštui krikštus, vėtrunges ir kurėną vardu. Šiame savitai įrengtame name-muziejuje susitikau su Vitalija Jonušiene – istorike, muziejininke, ilgamete Thomo Manno kultūros centro ir muziejaus direktore, Eduardo Jonušo žmona ir bendražyge. Kokia buvo jos kelionė į Neringą? Ką reiškė sovietmečiu gyventi „disidentų lizde“? Kaip Liudviko Rėzos vardas sugrįžo į gimtinę? Kas lėmė Thomo Manno vasarnamio virsmą kultūros centru? Apie tai ir daugybę kitų istorijų kalbėjomės Jonušų namo antrame aukšte, apsuptos lagerio patirties įkvėptų menininko vizijų Ved. Laima Kreivytė

Žurnalo „Metai“ apžvalga.Tarpdisciplininio meno kūrėjos Audros Vau portretas.Pirmoji šį sezoną Kauno fotografijos galerijos paroda – Mindaugo Kavaliausko „A-Spot“ apie lėktuvų stebėjimo reiškinį.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie dviveidį dievą Janą, pandemijos metu atvėrusį duris į naują epochą.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kartu su prodiuserine kompanija „Operomanija“ inicijuoja projektą „Operos genomas“. Jame drauge su įvairių profesijų menininkais bus plėtojamos ir realizuojamos novatoriškos kūrybinės idėjos, orientuotos į šiuolaikinę operą ir naująjį muzikos teatrą.Neringos muziejai drauge su projektu „Neringa – Lietuvos kultūros sostinė 2021“ pradeda istorinių pasakojimų ciklą „Kultūros salos istorija“ ir kviečia panirti į gilius Kuršių nerijos istorijos vandenis.„Klasikos koncertų salė“ – LRT KLASIKOS savaitės koncertus pristato Rasa Murauskaitė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui neberiboti vienu automobiliu vykstančiųjų skaičiaus, kai šie važiuoja skiepytis nuo COVID-19.Lietuvoje paskiepyta vos per 40 procentų vyresnių nei 80 metų žmonių. Su dideliais sunkumais susiduria ir norintys vakcinuotis neįgalieji. Kokios priemonės padėtų keisti situaciją?Seimo pirmininkė susitiko su Seimo valdančiosios koalicijos frakcijų seniūnais.Nuo šiandien į mokyklas leista grįžti dar keturių savivaldybių (Klaipėdos miesto, Neringos, Kupiškio bei Utenos rajonų ) pradinukams.Bibliotekų skaityklos atveriamos lankytojams.Lietuvai ruošiantis diegti naujos kartos 5G mobilųjį ryšį, siūloma, kad nepatikimi gamintojai ir tiekėjai Lietuvoje negalėtų dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje.Išleista nauja Lietuvos Raudonoji knyga, saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas sutrumpėjo.Kemperių savininkai piktinasi jiems taikomu dideliu automobilio registracijos mokesčiu. Aplinkos ministerija pripažįsta, kad kai kurie kriterijai turi trūkumų, todėl netrukus žada teikti automobilių taršos mokesčio įstatymo pataisas ir peržiūrėti buvusios valdžios Įvesto mokesčio kriterijus.Kas taps Angelos Merkel įpėdiniu?Ved. Deividas Jursevičius

Lietuvoje nustatyta itin pavojinga Pietų Afrikos Respublikos koronaviruso mutacija, Vilniaus regione ir Marijampolėje sparčiai plinta britiškoji koronaviruso versija. Ar šiose savivaldybėse reikėtų ne laisvinti, o griežtinti karantiną?Neeilinė skiepijimo akcija Širvintose – 65-erių ir vyresni žmonės laukė gyvoje eilėje ir skiepijosi „AstaZeneca“ vakcina. Kodėl reikėjo tokios akcijos ir ar Širvintų pavyzdžiu turėtų pasekti kiti?„Verslk laike“ – apie restoranus, kurie ruošiasi vasarai ir yra pasirengę bet kada atsidaryti.Valstiečių ir žaliųjų bei Darbo frakcijos pasirašė opozicijos susitarimą, opozicijos lyderiu taps buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Ar ir kaip keisis opozicijos ir valdančiųjų santykiai?Neringos gyventojai, kaip ir žvejai, nepritaria svarstymams uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose.Ved. Edvardas Kubilius

Jau metus Vyriausybės paramos nesulaukiantys Lietuvos viešbučiai ir restoranai įvairiuose šalies miestuose surengė „Paskutinę verslo vakarinę“. Protestas organizuotas dėl šio apie 5% šalies BVP sudarančio ir 42 000 darbo vietų sukuriančio sektoriaus niekaip nepasiekiančios Vyriausybės paramos ir vienašališkai keičiamų jos sąlygų.Restoranų ir viešbučių savininkai bei darbuotojai į akciją rinkosi centrinėse Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos aikštėse, Vilniuje protestuota priešais Vyriausybę.Seimui pateiktos pataisos, kurios leistų įpareigoti kai kurių sričių darbuotojus privalomai periodiškai tirtis dėl kovido. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisosbe kita ko numato, jog Vyriausybė esant ekstremaliajai situacijai gali nustatyti sąrašą darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga.Po tris mėnesius galiojusio draudimo nuo šiandien panaikinti judėjimo ribojimai didžiojoje šalies dalyje. Tačiau, Vyriausybės sprendimu, iki mėnesio pabaigos laisvai keliauti negalės dar šešiolikos savivaldybių gyventojai. Iki balandžio 1-osios nesant būtinybei negalima išvykti ir atvykti į Klaipėdos miestą, Panevėžio miesto ir rajono, Biržų, Kupiškio, Marijampolės, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos rajonus, taip pat Vilniaus miesto ir rajono bei Neringos ir Visagino savivaldybes. Tačiau liko galimybė judėti tarp žiedinių savivaldybių.5 Famacininkai pristatė, kaip vaistinėse vyks skiepijimo procesas. Nurodyta, kad, skiepijimas vyksta keliose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių vaistinėse. Tam šiuo metu yra pasiruošę daugiau nei pusšimtis pvz. „Eurovaistinės“ vaistininkų. Jie sako, kad dabar pats laikas skiepytis nuo erkinio encefalito, nes atšilus orams erkės tampa aktyvios, be to pakaks laiko, kad spėtų susiformuoti imunitetas.Statistikos departamentas paskelbė apie brangstančias daržoves. Nurodoma, kad bulvių ir agurkų kainos kilo daugiausiai. Prekybos centrų atstovai teigia, kainų pokytį diktuoja daržovių sezoniškumas ir pandemija.Minimos 175-osios knygnešio Jurgio Bielinio gimimo metinės. Jis laikomas ryškiausiu knygnešio prototipu lietuvių tautinio judėjimo istorijoje, o jo gimimo diena, kovo 16-oji, minima kaip Knygnešių diena. Per daugiau kaip tris lietuviškos spaudos draudimo dešimtmečius Jurgis Bielinis, vienas arba su talkininkais, pergabeno per sieną beveik pusę visų leidinių, tuomet išspausdintų Mažojoje Lietuvoje.Ved. Madona Lučkaitė

Vyriausybė iki mėnesio pabaigos pratęsė judėjimo ribojimą 16 savivaldybių. Judėjimo ribojimai iki balandžio 1-osios pratęsti tarp Biržų rajono, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono, Marijampolės, Neringos, Panevėžio miesto ir rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto ir rajono bei Visagino savivaldybių. Čia ir toliau galios draudimas atvykti ir išvykti, išskyrus išimtinius atvejus, taip pat būtų galima judėti tarp žiedinių savivaldybių.Kaip darbą pradėjo didieji prekybos centrai?Vokietijos kanclerės vadovaujama konservatyvi partija šiandien buvo ištikta krizės po pralaimėjimo dviejų žemių rinkimuose. Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga per regioninius rinkimus Badeno-Viurtembergo ir Reino krašto-Pfalco žemėse pasiekė savo prasčiausią rezultatą per visą šios politinės jėgos gyvavimo istoriją.Kol jūs miegojote, kokiame nors pasaulio krašte sukčius tikriausiai sugalvojo naują būdą, kaip jus apgauti. Lietuvos bankas sako, kad piktavaliams priėjimą prie banko sąskaitos vis dar patiki nemažai žmonių, o tai - gresia dideliais finansiniais nuostoliais. Kaip atskirti sukčius ir ką daryti, jei buvote apgauti?Ved. Madona Lučkaitė

Kuršių Nerijoje iki kovo vidurio miškininkai kerta šimtametes kalnapušes. Per ateinančius dešimtmečius daugiau kaip 1000 ha šių brandžių medynų Neringoje turi nelikti. Dalis jų bus atsodinta, o dalis pakeista paprastąja pušimi.Miškininkai tikina, kad šie kirtimai būtini dėl gaisrų pavojaus. Be to, pasak gamtosaugininkų, šiame krašte vertingesnės atviros smėlėtos buveinės, kurias žmogaus sodintos kalninės pušys stelbia. Tačiau su tokiu vertinimu sutinka ne visi.Autorė Vaida Pilibaitytė

Sovietų Lietuvoje galėjai darytis plastinę ausų operaciją, kad ir kas mėnesį, nes kaina buvo visiems prieinama, bet demokratinėj Lietuvoj gyvenimas dar geresnis - nes gali nemokamai gauti naujus gražius kotedžus! Ai... bet čia jeigu tik Neringos savivaldybėj dirbi. Politikai tai ne Lady Gagos šunys, jų už 500 000 dolerių nenusipirksi, oh wait...    Aptariame Plastinę Chirurgiją Sovietų Sajungoje, Lady Gagos buldogų vagystę ir Neringos savivaldybės darbuotojų arogantišką godumą, kurio pasirodo niekas šioje valstybėje neturi autoriteto drausminti...    #lrt #prarastakarta #nida #ladygaga #kgb Prisijunkite prie mūsų instagram.com/telefonoshow patreon.com/telefonoshow    

Šiandien įsigaliojo karantino pakeitimai, leidžiantys nedėvėti veido kaukių lauke, taip pat neliko judėjimo draudimų tarp didmiesčių ir juos supančių žiedinių savivaldybių.Pernai metų Lietuvos korupcijos žemėlapyje stebimos kyšininkavimo mažėjimo tendencijos, tačiau aktuali išlieka korupcijos problema. Specialiųjų tyrimų tarnybos inicijuoto tyrimo duomenimis, kyšį davusių gyventojų dalis yra mažiausia ir sudaro devynis procentus nuo stebėsenos pradžios 2005 metais.LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Neringos savivaldybė pastatė naujus modernius butus valdininkams, nors iki šiol ne visi pageidaujantieji aprūpinti socialiniais būstais. Butai suteikti ir tiems tarnautojams, kurie turi nekilnojamojo turto.Izraelyje atlikus pirmuosius pasaulyje vakcinos efektyvumo tyrimus jau vykstant masiniam skiepijimui, įrodyta, kad Pfizer vakcinos efektyvumas siekia 94 procentus, tuo metu Jungtinės valstijos rengiasi patvirtinti dar vieną vakciną nuo koronaviruso. Šiandien vyksta ir Europos vadovų taryba, per kurią taip pat bus aptariami su vakcinomis susiję klausimai.Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Nacionalinio stadiono finansavimą, esamą situaciją ir perspektyvas.+Atlikus patikrinimus penkiose sanatorijose nustatyta daugiau nei 30 įvairių pažeidimų.Ved. Madona Lučkaitė

Jungtinėse Valstijose išrinktojo prezidento Džo Baideno inauguracija. J. Bidenas bus prisaikdintas 46-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu. Inauguracija šiemet kitokia nei anksčiau - dėl pandemijos jos nestebės šimtai tūkstančių susirinkusiųjų prie Kapitolijaus, dėl galimų išpuolių Vašingtone sustiprintas saugumas.Prasidėjus pirmajam paramos nuo koronaviruso nukentėjusioms įmonėms etapui, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigia, kad į paramą iš 180-ies milijonų eurų paketo galės pretenduoti dešimtys tūkstančių verslų. Pasak jos, įmonėms nebus keliamas darbuotojų skaičiaus kriterijus.Vasarį prasidėsiančiame antrajame paramos etape dėmesio bus skirta ir dirbantiems turguose bei individualiai.Vyriausybė nusprendė leisti į mokyklas grįžti moksleiviams, patiriantiems sunkumų mokantis iš namų, taip pat sudaryti galimybę bendrauti vienišiems asmenims.Koronaviruso pandemija ir karantino ribojimai neigiamai veikia visuomenės emocinę būklę. Situacija aptarta Seimo Sveikatos reikalų komitete.Specialistai perspėja, kad didmiesčiuose psichiatrijos ligoninių skyriai pilni pacientų, o eilės pas psichologus užpildytos pusei metų į priekį. Tėvai skundžiasi, kad pagalbos šeimoms yra mažai ir karantino paveikti jaunuoliai laiku nesulaukia pagalbos.Neringos valdžia ruošia ribojimus keturračiais ir sniego motociklais po nacionalinio parko teritoriją važinėjantiems asmenims.Ar bus galima atsijungti nuo ryšio priemonių po darbo valandų?Ved. Deividas Jursevičius

Neringos valdžia ruošia apynasrį keturračiais ir sniego motociklais po nacionalinio parko teritoriją važinėjantiems asmenims. Nors specialistai neslepia, jog sugauti ir nubausti tokius pažeidėjus – sudėtinga, ieškoma kitų sprendimų. Bus siūloma didinti rinkliavą į Neringą įvažiuojant ar įsivežant tokias transporto priemones – suma gali siekti ir penkis šimtus eurų. Plačiau pasakoja Paulius Selezniovas.Kada Lietuvos kino kūrėjai savo juostose išdrįso parodyti ir kitą mūsų visuomenės dalį – neįgaliuosius? Ilgą laiką, ypač sovietmečiu, specialiųjų poreikių asmenys buvo laikomi dėmesio užribyje, tarsi neegzistuotų. Ką menininkams suteIkia bendravimas su neįgaliaisiais, kodėl kūrėjams svarbu įgyti jų pasitikėjimą ir kada Lietuvos profesionalaus kino meno juostose neįgalieji taps lygiaverčiais bendraautoriais domėjosi kolegė Karina Metrikytė.JAV prisaikdinamas 46 - asis šalies prezidentas Joe Bidenas.Kas šiandien žinoma Lietuvoje apie koronaviruso atmainas? Komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės „Santaros klinikos„ biobanko vadovas Danielius NaumovasPo itin skaudžių metų, turizmo rinka palengva ima atsigauti. Drąsesni tampa ir keliautojai, tačiau jų bent penkis kartus mažiau nei anksčiau. Ši ir kitos temos Dariaus Mato parengtoje verslo rubrikoje.Seimo opozicija. Kokia ji, kodėl neturi lyderio?Savaitės komentaras. Autorius – apžvalgininkas Rimvydas Valatka.Ved. Rūta Kupetytė

Topofilija, arba meilė savo vietovei, gali pasireikšti įvairiomis formomis. Tai ir gyventojų kasdieniai darbai ir kūrybinė veikla, skirta savo vietovės puoselėjimui, o taip pat ir aktyvistinė veikla, skirta apsaugoti savo vietovės vertybes. 2021 m. Neringai tapus Lietuvos kultūros sostine, klausimai apie šios vietovės istorijos, gamtos, kultūros saugojimą ir puoselėjimą tampa itin aktualūs: juk tai proga išgryninti, įprasminti savo santykį su šia unikalia vietove.Greitai plėtrai, projektinei mąstysenai ir egoistiškam unikalios gamtos pažabojimui šios laidos svečiai priešpastato lėtumą, dėmesį detalėms, įsiklausymą į istoriją ir aplinką tausojančią gyvenseną. Savo įžvalgomis apie Neringos iššūkius ir vystymo trajektorijas dalinasi Albertas Danilevičius, skulptorius, dailės mokytojas, Martyno Liudviko Rėzos premijos laureatas ir Gerda Giedrė Šeirė, kūrybiškumo fasilitatorė, menininkė. Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Knygų leidėja Eglė Jokužytė tęsia tradicijas ir jauniesiems skaitytojams dovanoja dar vieną unikalų leidinį – Neringos krašto metraštininko, rašytojo Viktoro Miliūno apsakymą „Neringa ir Naglis“. Tai nėra pirmoji iliustruota knyga pritaikyta ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams - leidykla „Taško istorija“ jau yra išleidusi aštuonias knygas, kurių iliustracijas gali pamatyti, t.y., apčiuopti ir neregiai, tačiau naujasis leidinys yra ypatingas – legendai unikalias iliustracijas sukūrė neregys penkiolikmetis menininkas Reinoldas Kelpša. Naujoje interaktyvioje „Neringa ir Naglis“ knygoje skaitytojai galės lytėdami pajusti Reinoldo kūrinius taip, kaip juos intuityviai matė iliustracijų autorius. Laidoje Eglė ir Reinoldas papasakos, kaip jie susipažino, ir kaip kartu kūrė knygą.Ši knygelė išleista skirtingais dviem spaudos būdais – abiem leidiniams reikėjo skirtingų technologijų. Kodėl? Nes vienas šios knygos tiražas išleistas mums įprastu būdu – knyga skirta matantiems, o kita tiražo dalis – interaktyvi knyga, išleista naudojant naujausias technologijas – tai specialus leidinys skirtas visiems – ir matantiems, ir neregiams.Naudodamas aplikacijos techniką, pasitelkdamas antrines žaliavas bei atsitiktinai pasirinkdamas spalvas, Reinoldas savitai perteikė „Neringa ir Naglis“ knygos personažus ir istorijos siužetus, per kuriuos skaitytojas kviečiamas pasinerti į kitokį pasaulio suvokimą.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Koronavirusas ligoninėse, kai kuriose ligoninėse trūksta personalo. Kauno regione: kai kur COVID-19 pacientų daugiau nei lovų – laikina ligoninė neišgelbėtų, nes stinga medikųAlytaus miesto gyventojai nemokamai profilaktiškai tikrinami ar nėra užsikrėtę koronavirusu. Tereikia žinoti keturių žodžių kodą- ALYTAUS MIESTO GYVENTOJAS PROFILAKTIŠKAI , užsiregistruoti ir nurodytu laiku atvykti į mobilų patikros punktą.Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad koronaviruso situacija šalyje yra nevaldoma, dėl to darbą pradėjus naujai Vyriausybei karantino priemonės gali būti griežtinamos.Jungtinėje Karalystėje - pradėdama didžiausią šalies istorijoje vakcinavimo programa. Pirmieji pradedami skiepyti pacientai – vyresni nei 80 metų asmenys, slaugos namų darbuotojai ir sveikatos priežiūros bei socialinės globos darbuotojai, kuriems gresia didžiausia rizika užsikrėsti koronavirusu.Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad detalios kovos su koronaviruso pandemijos priemonės neįtrauktos į Vyriausybės programą, nes tam rengiamas atskiras dokumentas. Kokie naujos Vyriausybės prioritetai medicinos sistemoje?Seimas balsavimas dėl pensijų - ar kiek pakeisti anksčiau numatytą pensijų indeksavimą – to nepadarius 2021 metais pensijos nedidėtų.Vadovybės apsaugos tarnyba nuolatos saugo prezidentą, premjerą ir Seimo pirmininką. Pareigas pradėjus eiti Ingridai Šimonytei bei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, nuo šiol jos visą savo kadenciją taip pat bus saugomos pareigūnų. Kaip keičiasi gyvenimas visą laiką šalia esant apsaugai ir kokios patirtys anksčiau šias pareigas ėjusių politikų.Neringos policijos pareigūnai vairuotojams dalino prie automobilių tvirtinamus švilpukus, kurie važiuojant skleidžią garsą, atbaidantį gyvūnus ir apsaugo eismo dalyvius nuo jų išbėgimo į kelią.Ved. Agnė Skamarakaitė

Gerūta Griniūtė ir Jūratė Katinaitė prisimena vieną ryškiausių Lietuvos operos solistų – bosą Vaclovą Daunorą.Rašytojas ir vertėjas Laurynas Katkus sudarė „dinamiškos ir plėšrios“ Amerikos moderniosios poezijos antologiją „Miestų atsiradimas“.Projekto „Neringos miško architektūra“ sumanytojai Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas Nidoje jau pastatė medienos džiovyklą, vienos pušies pagalba aprašė Neringos miško istoriją, o dabar kviečia į nemokamas ekskursijas Kuršių Nerijoje.Pasaulyje: meno kūrinių medžioklė Paryžiuje, metų muziejus Škotijos miestelyje, Australų menininkė Lindy Lee, Pietų Korėjoje vėl iškilo per taifūną nuniokota skulptūra.Teatro kritikės Godos Dapšytės komentaras.Latvijos kino režisierė Laila Pakalnina dokumentikoje „Šaukštas“ pasakoja, kiek resursų išnaudojama vieno vienkartinio šaukšto gamybai ir kaip greitai jis atsiduria šiukšlių dėžėje. Pasakoja Rūta Dambravaitė.Tautodailininkas, skulptorius Rimantas Zinkevičius pamėgo dirbti su už Egipto piramides senesne medžiaga – juoduoju ąžuolu. Kurdamas menininkas nenori nei valgyti, nei gerti, jo darbus saugo Nacionalinis muziejus, o apsilankęs svečiuose R. Zinkevičius ir pliauską prie šeimininkų namų krosnies gali paversti meno kūriniu. Su tautodailininku bendrauja Vita Ličytė.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Lietuvoje socialinė apsauga viena prasčiausių Europos Sąjungoje. Valstybės finansuojamų skiepų nuo gripo teks palaukti bent iki mėnesio pabaigos. Kas gali padėti renkantis, už ką balsuoti? Gaisruose dažniau žūsta kaimiškų vietovių gyventojai. Neringos meras tikisi, jog per Kuršių neriją einantis dviračių takas bus sutvarkytas.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Pokalbis su Santaros klinikų gydytoja pulmonologe Edita Strumiliene. Kaip atrodo mediko darbas per pandemiją? Kokius liekamuosius reiškinius jaučia persirgę pacientai? Kokia ši vasara šalies pajūrio kurortams? Laidoje – verslo atstovai iš Palangos ir Neringos. Kaip jiems pavyko išgyventi karantiną ir ar vasara kompensavo pavasario nuostolius? LRT RADIJAS toliau ruošiasi Laisvės keliui nuo Vilniaus iki Baltarusijos. Studijoje - Radijo departamento vadovas Giedrius Masalskis.Ved. Mindaugas Laukagalis

Kultūrinių publikacijų apžvalga.Pirmą kartą Vilniuje suorganizuota akcija – galerija po atviru dangumi ,,Menas be stogo". Vilniaus miesto centre puikuojasi 100 lietuvos menininkų darbų. Projektu domisi Eivina Pravolionytė.Istoriko Simono Jazavitos komentaras apie aukso vidurio paieškas Lukiškių aikštėje.Jau tris dešimtmečius Kuršių nerijoje gyvenanti žurnalistė Raimonda Meyer ne tik leidžia kultūros almanachą „Dorė“, bet ir ieško, renka Neringos gyventojų prisiminimus, į užmarštį grimztančias jų istorijas. Apie šį unikalų Lietuvos kampelį kalbamės su Raimonda Meyer.„Prisipažįstu: esu charizmatiškas žaidėjas. Tasai, kuris niekada nelošia, ir niekada nepralošia. Esu žaidėjas, prie kurio draugingai jungiasi kūrybingi ir laisvaminčiai jie ir jos. Žaidžiu smėlio dėžėse surūdijusiomis geležėlėmis. Tai mano disponuojamos valiutos,“ – savo naujausią parodą „Autoriaus alibi arba kūrybinė tapatybė“ pristato rašytojas ir fotografas Ričardas Šileika. Pokalbis su kūrėju apie naujausius darbus bei viena kitą papildančius rašymą bei fotografiją. Kas skambės šios savaitės „Klasikos koncertų salėse“ – LRT Klasikos vyr. muzikos redaktorės Rasos Murauskaitės apžvalgoje.LRT Klasikos laidų vedėja Gerūta Griniūtė dalijasi įspūdžiais iš šiuo metu Austriją pasiekusios „Nacionalinės ekspedicijos“. Ved. Austėja Kuskienė.

Ar tiesa, kad dalis Nidos gerbėjų atvykę į kurortą per karantiną iki šiol neišvažiavo namo? Šio vasaros sezono Kuršių Nerijos aktualijos ir vietos žmonių istorijos – tiesioginėje laidoje iš Nidos prieplaukos. Pirmos transliacijos valandos svečiai: Neringos miesto meras Darius Jasaitis, Neringos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Violeta Prekevičienė, restorano „Sofa de Pancho“ Nidoje projektų vadovas Rimvydas Bartkus, įstaigos „Neringos muziejai“ direktorė Lina Motuzienė.Antrą valandą – Kuršių Nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser ir parko savanoriai, Nidos oro uosto skrydžių koordinatorė Kristina, Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos direktorė Dalia Greičiutė, Neringos sporto mokyklos direktorius, Neringos gimnazijos informacinių technologijų mokytojas Norbertas Airošius.Ved. Giedrė Čiužaitė ir Paulius Selezniovas.

Ką Akmens amžių ir archeologiniai radiniai sako apie Neringos krašto gyvenimą anuomet. Pokalbis su archeologu. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“ Edita Lubickaitė pasakos apie Nidą – Lietuvos kultūros sostinę 2021. Lenktyninkui Antanui Juknevičiui Neringa – antrieji namai. Ved. Gabrielė Martirosian ir Ignas Krupavičius.

Tiesioginė transliacija. Prezidento Gitano Nausėdos spaudos konferencija. Joje taip pat dalyvaus Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta. Prezidentas šiandien aiškinosi kaip 7 savivaldybės – Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Neringos, Palangos, Skuodo rajono ir Šilutės rajono tvarkosi su koronaviruso pandemijos keliamais iššūkiais.

Kultūros puslapių apžvalga. Naujas žvilgsnis lietuviškoje partizanų literatūroje, partizanų karo atmintyje ir šiuolaikinėje kultūroje – pokalbis su knygos „Partizanė. Monika Alūzaitė – moteris laisvės kovose“ autoriumi, istoriku dr. Mariumi Ėmužiu.Pasaulio įvykių apžvalga: koronaviruso įtaka kultūros įstaigoms ir renginiams, Jungtinė Karalystė traukiasi iš Kūrybiškos Europos fondo, Hasselblad prizas įteiktas fotografui Alfrefui Jaarui. LRT KLASIKA savaitę skiria Senajai muzikai. Apie neišsemiamus šios muzikos aruodus – pokalbis su ansamblio „Duo Barocco“ narėmis Renata Dubinskaite ir Saule Šeryte. Neringos architektūros gidas – tai įtraukiantis pasakojimas apie Kuršių nerijos žvejų kaimelius, tapusius prestižiniu šalies kurortu. Pokalbis su architektūros istorike, prof. dr. Marija Drėmaite ir istoriku, dr. Vasilijumi Safronovu, vienais iš Neringos architektūros gido sudarytojų apie iki šiol profesionaliai netyrinėtą sovietmečio ir šiuolaikinę Neringos miesto architektūrą. Ved. Austėja Kuskienė.

Stereotipai ir lyčių lygybė gali pasirodyti abstrakčios temos – iki kol pažvelgsime į darbo rinką. Metų pabaigoje pasirodžiusi studija „Stereotipai ir moterys darbo rinkoje“ apžvelgia ir mokslinius tyrimus, iliustruojančius stereopizuoto mąstymo keliamus iššūkius. Epizode išgirsite pokalbį su minėtosios studijos autore Ugne Litvinaite apie stereotipų galią, lyčių nelygybę ir dviejų įsivaizduojamų lietuvių – Tomo ir Neringos – karjeros galimybes. Kiek daug gyvenime nulemia tai, kad gimei berniuku arba mergaite? Paremk Nebegėdą: https://www.patreon.com/nebegeda

Įrašas prasidėjo Neringos pasakojimu apie tai, kaip ji gyveno skausme, o jis rauda liedavosi net gatvės viduryje lyg jūros bangos plūstų iš jos. Taip dar gali gyventi kelias savaites, o jei tamsuma tavęs nepalieka metus? Galiausiai viskas nugulė į knygą ir daugelio Neringos sekėjų telefonų ekranus – jos energija, noras gyventi ir polėkis kurti išjudino daugelį ieškoti kelio emocinės sveikatos link. Jei Neringos knygos pavadinimas „How to swim through pain”, šiandien ji jau kitame krante. Kaip jai pavyko rasti vidinę ramybę? Pamiršti sudaužytos širdies skausmus ir ne trumpam nuslopinti sopulius, bet išgyti? Visa tai ir daug daugiau tinklalaidėje! Paremk Nebegėda https://www.patreon.com/nebegeda

Šiemet sukanka 30 metų nuo gaisro Jonavos „Azoto“ gamykloje. Kaip jonaviškiai tai mena, ar miestas turi planą, ką darytų galimos nelaimės atveju? Kaip sekasi Alytaus miesto ir rajono gyventojams grįžti į normalų darbo ritmą? Neringos savivaldybė sako panaikinusi leidimą jai priklausančius tarnybinius butus pernuomoti Nidos turistams, tačiau LRT tyrimas rodo, kad draudimo paiso ne visi.Kelios profesinės sąjungos ŠMS ministerijoje išgirdo pažadą, kad kitų metų biudžete būtų numatytas didesnis finansavimas švietimui.Lietuvoje bus minimas Šiurpnaktis, Klaipėdos senamiestis vakare nušvis moliūgų žibintais. Apie mechanizuotą medžių lapų šalinimą. Laidos vedėja M. Lučkaitė.

Specialistų teigimu, ištikus insultui, svarbi kiekviena minutė.Po vasarą atlikto LRT tyrimo apie valdiškų butų nuomą poilsiautojams Neringos savivaldybė tikina uždraudusi tokią veiklą.Jau tapo įprasta atrakinti išmanųjį telefoną piršto atspaudu ar savo atvaizdu. Ar tokia technologija – saugi?Apie darbo santykius ir psichologinį klimatą.Kaip elektrinių paspirtukų nuomos paslaugas siūlančios įmonės vertina šį sezoną ir ko galime tikėtis naujajame?Apie mechanizuotą medžių lapų šalinimą.Dešimtys verslo, investuotojų, ūkininkų ir kitų organizacijų ragina valdžią stabdyti skubotą mokesčių keitimą. Vairavimo ypatumai, artėjant žiemai. Helovynas. Taip pat laidoje – orų, spaudos ir sporto apžvalga. Kaip rytą pradeda žurnalistas Andrius Tapinas? Ką rekomenduoja skaityti prof. Boguslavas Gruževskis? R. Terlecko komentaras. Ved. Darius Matas.

Įdomybės. Literatūra. Sovietmečio neoficiali literatūrinio gyvenimo vieta „Neringos restoranas”.

Seimas bei Vyriausybė raginami parengti ir priimti specialų Kuršių nerijai skirtą įstatymą. Neringos savivaldybė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Seimą dėl tokio įstatymo sukūrimo. Teigiama, kad visoms Lietuvos savivaldybėms skirti bendri reglamentai netinka unikalioms Kuršių nerijos sąlygoms ir neleidžia šiam kraštui pasiekti tokio tvarkymo ir apsaugos lygio, kokio jam reikia. Kokiu atskiru įstatymu ir kaip raginama saugoti UNESCO jau globojamą Kuršių neriją?Laidoje dalyvauja: Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, Neringos meras Darius Jasaitis, Seimo narys Vytautas Kernagis.Ved. Artūras Matusas.

Raganų kalnui – 40 metų. Apie unikalų Juodkrantės medinių skulptūrų parką po atviru dangumi pokalbis su įstaigos „Neringos muziejai“ vadove dr. Lina Motuziene.Galerijoje „Meno niša“ jaunosios kartos menininkas Jurgis Tarabilda pristato parodą „Tai, ko nėra“ ir kviečia lankytojus iškeisti parodos anotaciją į asmenines interpretacijas.Spaudos kultūros puslapių apžvalga.Keturiolikmetė violončelininkė Rugilė Juknevičiūtė jau grojo ir su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, ir su Kauno simfoniniu orkestru, ne kartą koncertavo Vokietijoje, o meistriškumo mokėsi pas vieną žymiausių pasaulio violončelės pedagogų Ivaną Monighetti. Rugsėjo 21 d. vyks pirmasis literatūros festivalis „Open books“, kuris jau rytoj prisistatys Sostinės dienose literatūrine diskusija „Nuo Gedimino iki Silva Rerum: apie kokį Vilnių pasakojame pasauliui?“ Išsamiai apie šią diskusiją ir naująjį renginį pokalbis su studijos svečiais Ieva Davydenko, festivalio „Open books“ organizatore, ir Aidu Puklevičiumi, rašytoju, publicistu, vienu iš festivalio „Open books“ kūrėjų.„Klasikos enciklopedija“ – apie Žaną Renuarą.Ved. Laima Ragėnienė.

Klaipėdos Si:said galerijoje veikia Agnės Juodvalkytės paroda „Settling Dust“. Su menininke bendrauja Adomas Zubė. Nykstančių bažnyčių, pilių ir dvarų sodybų situaciją atspindi Raimondo Paknio LDK valdovų rūmuose veikianti ekspozicija „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“. Pasakoja Indrė Kaminckaitė. Austėja Kuskienė bendrauja su monografiją „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“ pristatančia menotyrininke Rasa Antanavičiūte. Kotryna Lingienė bendrauja su vienu ryškiausių Kauno gatvės meno kūrėjų Timotiejumi Norvila-Morfai. Ar kartu su Britanikos vaiduokliu dings ir jo užrašas – nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems? Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras „Būrėjos patarimai“ Agnei Zuokienei. Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: apie festivalius Edinburge, naikinamas knygas Turkijoje ir rašytoją, Nobelio premijos laureatę Toni Morrison. Neringos savivaldybės meno stipendiją laimėjo projektas „Sudėtinės miško dalys“. Jo autoriai kuratorė Jurga Daubaraitė ir architektas Jonas Žukauskas sako, kad gamta nebeegzistuoja – šiandien tai tėra vadybos ir susitarimo klausimas. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Nidoje vyksta paveldosaugos vasaros mokykla „Kultūriniai kraštovaizdžiai“. Pokalbis su projekto koordinatore Rugile Puodžiūniene. Kultūrinės spaudos apžvalga. Irenos Alperytės Kultūros komentaras apie Neringos išskirtinio nekilnojamojo turto ateitį. Ekskursija po „Vilniaus kontekstus“ su tekstų autoriais ir Indre Kaminckaite. „The Guardian“ praneša apie planus JAV įstatymu uždrausti „begalinio naršymo“ technologiją, įdiegtą tokiose svetainėse kaip „Facebook“ ir „Twitter“, kai naršymo juostoje užkraunama nesibaigiantis informacijos srautas, bei automatinį įrašų paleidimą platformoje „Youtube“. Tačiau tuo pačiu metu „Facebook“ investuoja į naujo prietaiso, dirbtiniam intelektui leisiančio skaityti ir užrašyti mūsų mintis, kūrimą. Kokios etinės problemos iškyla ir ar vienintelis sprendimo būdas – draudimai? Apie technologų etiką pokalbis su filosofu Viliumi Dranseika. „Klasikos enciklopedija“: Jonas Žemaitis.Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Išskirtines gitaras kuriantis Rapolas Gražys apdovanotas prestižiniame „Red Dot Design Award“ konkurse. Su juo bendrauja Austėja Kuskienė. Fake news – netikros naujienos – kaip meno kalba. Su parodų kuratore Egle Mikalajūne apie alternatyvias realybes kalbasi Kotryna Lingienė.Archeologių dovana gimtadienį švenčiančiai Klaipėdai – XIX a. silkių statinės.Ekskursija po „Vilniaus kontekstus” su projekto autoriais ir Indre Kaminckaite.Kultūros komentaras apie Neringos išskirtinio nekilnojamojo turto ateitį.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: Niujorko gentrifikacija, skulptoriaus Gustavo Vigelando atgimimas internete, Vudstoko 50-metis. Meno iniciatyvų erdvė „Editorial“ kviečia į susitikimų ciklą „Doppelgänger“. Čia šiuolaikinio meno kūrėjai kalba apie paraštines savo kūrybines veiklas. Kodėl ir kaip muzikantas tampa parodos kuratoriumi, o skulptorius – poetu? Pokalbis su iniciatyvos autorėmis Vitalija Jasaite ir Alberta Vengryte apie tai, ant kelių kėdžių galima sėdėti vienu metu. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

LRT tyrimas rodo, kad Neringos mero politiniai bendražygiai už didžiulį pelną pernuomoja iš merijos gautus butus.Švedijos dienraštis skelbia, šalies „Swedbank“ susijęs su sandoriais, kuriais finansuota Sirijos cheminio ginklo programa, kartu nurodant esą sandoryje dalyvavo šio banko klientai Lietuvoje.Vyriausybė ketina pritarti nerūkymo zonų išplėtimui, ar tai keičia rūkančiųjų įpročius?Prezidentas G. Nausėda po susitikimų su Lenkijos politikais, teigia, kad šalių santykiai vėl tampa strategine partneryste.Į Kazachstaną, tvarkyti tremtinių kapų išlydėti „Misija Sibiras“ dalyviai.Minint Pasaulio lietuvių vienybės dieną bendruomenė neapleidžia ir pilietybės išsaugojimo klausimo.Sportas.Ved. Madona Lučkaitė.

Prasidėjo 23-iasis Tarptautinis Thomo Manno festivalis, šį kartą nagrinėjantis „Tėvynių Europos“ temą. Festivalis šiemet pagerbė ir ilgametį renginio globėją Prezidentą Valdą Adamkų – jam suteiktas Neringos miesto garbės piliečio vardas. Daugiau apie festivalį ir jo akcentus – Adomo Zubės pasakojime. Pokalbis su Lietuvos kino akademijos Tarybos pirminine Gražina Arlickaite apie skelbiamą LiKA bankrotą.Dienraščių kultūros publikacijų apžvalga. Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie performansų eros pabaigą. Liepos mėnesį iškėlus kalinius iš Lukiškių kalėjimo komplekso, svarstoma, ką daryti su ištuštėjusiais pastatais. Istorikai ir paveldosaugininkai sako, kad pirmiausia dera prisiminti ilgai slėptą kalėjimo istoriją ir, pritaikant teritoriją naujai paskirčiai, išsaugoti dalį, kad ir šiurpaus, autentiškumo. Apie Lukiškių kalėjimo komplekso vizijas ir ateitį – pokalbis su Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos valdybos nare Egle Opeikiene, menotyrininke Ūla Tornau, Kultūros paveldo departamento direktoriumi Vidmantu Bezaru, Lietuvos architektų sąjungos pirmininke Rūta Leitanaite, Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriumi Povilu Poderskiu ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstove spaudai Simona Banėniene. Ved. Austėja Kuskienė.

Lietuvos Respublikos ambasadoje Norvegijos Karalystėje turizmo sektoriaus atstovai iš Klaipėdos, Palangos ir Neringos regionų Oslo žurnalistams ir tinklaraštininkams pristatė ne tik pajūrio regioną, bet ir supažindino su lietuviško maisto paveldu. Epizode taip pat išgirsite kaip pasikeitė ir ką naujo siūlo Lietuvos pajūrio kurortai, renkantiems atostogas Lietuvoje, kokios vyraujančios tendencijos.

Apie keliones ir per jas įgytas patirtis pasakojo Neringa Žostautaitė, Tilto namų festivalio komandos narė. Neringos žodžiai alsuoja lėto gyvenimo filosofija, aistra Iranui, meile mamai ir savam kraštui. Laidos vedėja: Inga Ramoškaitė.

Apie Vilnių su Lietuvos himnu sovietinėje mokykloje, aukštąjį mokslą Maskvoje ir trečiajame universitete - „Neringos“ kavinėje, pokalbis su menotyrininke ir eseiste, teatrologe Audrone Girdzijauskaite.

Apie Vilnių su Lietuvos himnu sovietinėje mokykloje, aukštąjį mokslą Maskvoje ir trečiajame universitete - „Neringos“ kavinėje, pokalbis su menotyrininke ir eseiste, teatrologe Audrone Girdzijauskaite.

„Šiuo mėgėjų teatrų sambūriu siekiame ugdyti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meninį skonį, skatinti teatrinį judėjimą bei aktyvinti miesto, o ypač Rėkyvos mikrorajono, kultūrinį gyvenimą“, – sako X-ojo – jubiliejinio – festivalio „Pulsas 2018“ vadovė, Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus vedėja Lina Jankauskaitė. Kultūra spaudos puslapiuose.„Šitas projektas nuostabus tuo, kad apjungia Neringos miesto ir Mažosios Lietuvos gyventojus, nes prijungia ir žmones, kurie gyvena anam marių krante, kaip mes sakom, žemėje. Tai puikus būdas mums visiems įsigilinti į įvairialypę, multikultūrišką šio krašto istoriją”, – apie gyvosios istorijos parodas „Muziejų kuriame kartu” mintimis dalijasi muziejininkė-edukatorė Edita Anglickaitė-Beržinskienė.artėja „Vilnius Mama Jazz“2018 11 09 / 08:08„Akistatos su džiazo milžinais, netikėti atradimai, nacionalinio džiazo puoselėjimas bei gaivus naujų vardų ir naujų vėjų srautas – visa tai iš tiesų gali sutilpti viename festivalyje. Bent jau to kryptingai siekia ribų nepripažįstantis „Vilnius Mama Jazz“, – atvirauja vienas iš festivalio organizatorių Julijus Grickevičius, Lietuvos džiazo federacijos prezidentas.Ved. Laima Ragėnienė.

„Šiuo mėgėjų teatrų sambūriu siekiame ugdyti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meninį skonį, skatinti teatrinį judėjimą bei aktyvinti miesto, o ypač Rėkyvos mikrorajono, kultūrinį gyvenimą“, – sako X-ojo – jubiliejinio – festivalio „Pulsas 2018“ vadovė, Šiaulių kultūros centro Rėkyvos skyriaus vedėja Lina Jankauskaitė. Kultūra spaudos puslapiuose.„Šitas projektas nuostabus tuo, kad apjungia Neringos miesto ir Mažosios Lietuvos gyventojus, nes prijungia ir žmones, kurie gyvena anam marių krante, kaip mes sakom, žemėje. Tai puikus būdas mums visiems įsigilinti į įvairialypę, multikultūrišką šio krašto istoriją”, – apie gyvosios istorijos parodas „Muziejų kuriame kartu” mintimis dalijasi muziejininkė-edukatorė Edita Anglickaitė-Beržinskienė.artėja „Vilnius Mama Jazz“2018 11 09 / 08:08„Akistatos su džiazo milžinais, netikėti atradimai, nacionalinio džiazo puoselėjimas bei gaivus naujų vardų ir naujų vėjų srautas – visa tai iš tiesų gali sutilpti viename festivalyje. Bent jau to kryptingai siekia ribų nepripažįstantis „Vilnius Mama Jazz“, – atvirauja vienas iš festivalio organizatorių Julijus Grickevičius, Lietuvos džiazo federacijos prezidentas.Ved. Laima Ragėnienė.

Europos Komisija patvirtino kompensaciją nuo liūčių nukentėjusiems ūkininkams. Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad parama bus skiriama būsimiems nuostoliams kompensuoti. Šiandien, Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos išvakarėse, aukos bus pagerbiamos Vilniuje ir Panevėžyje. Neringos savivaldybės atstovai sako su nerimu laukiantys artėjančio savaitgalio, kai, prognozuojama, ant Kuršių marių ledo rinksis šimtai stintų žvejų. Šiandien, paskutinę Pasaulio ekonomikos forumo dieną, į susirinkusiuosius Davose kreipsis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Amerikos vadovo anksčiau ne kartą akcentuotas ekonominis protekcionizmas, anot stebėtojų, gali prieštarauti kitų lyderių išsakytai pozicijai.

Ateinančią naktį grįšime prie žiemos laiko. Katalonija po Nepriklausomybės paskelbimo. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Iš socialdemokratų gretų pasitraukę parlamentarai skelbia kuriantys naują partiją. Artėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, žmonės jau iš anksto stengiasi sutvarkyti artimųjų kapus. Neringos muziejai jau antrą kartą organizuoja gyvosios istorijos parodą „Muziejų kuriame kartu“.

„Ryto garsai“ šį rytą iš studijos persikėlė į Vilniaus centrą – legendinį restoraną „Neringa“, kuris jau šį vakarą uždaromas ilgesnei nei metų rekonstrukcijai. Lietuvoje viešintis Adamas Michnikas skaitė paskaitą apie Juzefą Pilsudskį. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas šiandien susitinka su ūkininkais ir savivaldybių atstovais dėl nuostolių patyrusių žemdirbių.Su mumis „Neringos restorano“ ir „Neringos viešbučio“ valdybos pirmininkė Rūta Tamulienė. Socialiniai tinklai. Ramūno Terlecko savaitės komentaras. Apie restorano „Neringa“ lengendą kalbamės su žurnaliste ir rašytoja Inga Liutkevičiene ir isotriku Arvydu Anušausku.Seniausia Lietuvos radijo laida – „Gamta – visų namai“ švenčia 60-ies metų jubiliejų. Atsirado beveik kartu su Neringos restoranu. Apie garsiausias tarpuaraio ir vėlesnių laikotarpių Vilniaus kavines. Verslo laikas. Broliai Nasvyčiai yra ir „Neringos“ viešbučio ir kavinės interjero Vilniuje autoriai. Ar galima sakyti, kad būtent „Neringoje“ susiformavo lietuviškas džiazas?

„Manau, kad socialiniai tinklai smarkiai pakeitė mūsų bendravimo būdą“, – sako poetas Antanas A. Jonynas prisimindamas ankstesnį rašytojų bendravimą kavinėse. Vilniuje beveik nebeliko tokių kavinių, kur rinktųsi rašytojai, kur užėjęs visada galėtum rasti vieną ar kitą veidą, kur virtų diskusijos apie apie kultūrą, filosofiją ir literatūrinio gyvenimo aktualijas. Žinome tokius pasakojimus apie Vilniuje veikusią Literatų svetainę, „Neringos“ restoraną, anuometinės Gorkio gatvės kavines. Kodėl dingo tokios rašytojų susibūrimo vietos? Gal pasikeitė mūsų gyvenimo būdas, bendravimo įpročiai. Ar tokios vietos svarbios miesto aurai? Ką tai sako apie menininkų vietą visuomenėje? Apie tai kalbėsimės su poetu Antanu A. Jonynu.O kaip yra Prahoje? Ar legendinės kavinės ir aludės virto muziejais turistams? Kur renkasi bendrauti šiuolaikiniai čekų rašytojai? Apie tai pasakos čekų poetas Jaromiras Typltas.

„Manau, kad socialiniai tinklai smarkiai pakeitė mūsų bendravimo būdą“, – sako poetas Antanas A. Jonynas prisimindamas ankstesnį rašytojų bendravimą kavinėse. Vilniuje beveik nebeliko tokių kavinių, kur rinktųsi rašytojai, kur užėjęs visada galėtum rasti vieną ar kitą veidą, kur virtų diskusijos apie apie kultūrą, filosofiją ir literatūrinio gyvenimo aktualijas. Žinome tokius pasakojimus apie Vilniuje veikusią Literatų svetainę, „Neringos“ restoraną, anuometinės Gorkio gatvės kavines. Kodėl dingo tokios rašytojų susibūrimo vietos? Gal pasikeitė mūsų gyvenimo būdas, bendravimo įpročiai. Ar tokios vietos svarbios miesto aurai? Ką tai sako apie menininkų vietą visuomenėje? Apie tai kalbėsimės su poetu Antanu A. Jonynu.O kaip yra Prahoje? Ar legendinės kavinės ir aludės virto muziejais turistams? Kur renkasi bendrauti šiuolaikiniai čekų rašytojai? Apie tai pasakos čekų poetas Jaromiras Typltas.

Mažiausia Neringos gyvenvietė yra Pervalka, kurioje XIX a. apsigyveno gyventojai iš užpustyto Naglių kaimo. Svarbiausias jų verslas buvo žvejyba. Šiandien Pervalka turi kurortinės vietovės statusą, išdygo naujų pastatų.Bet gal galima Pervalkoje surasti čiabuvių? Sunku, bet įmanoma. Pavyzdžiui, kaime likęs vienintelis žvejas Zolianas Lubys. Jo brolis Rimantas gyvena Preiloje, abu žvejoja ir rūko žuvį. Pervalkiškiai skundžiasi, kad gyvenimas nėra lengvas, vis tos žemės maža, reikia atsivežti, brangiai kainuoja. O taip norisi gėlytės ar medelio.Preiloje galima grožėtis gatviniu kaimu, kurį puošia šimtamečiai žvejų namai. Prie vieno tokio restauruojamo ir sustojame, kalbamės su dailide Vaidotu Bliūdžiumi. Pasakoja apie kurėnus ir vėtrunges.Nidoje pabendrauti sutinka kurėno „Kuršis“ kapitonas Aurelijus ir jo žmona Sofija Armonavičiai.

Mažiausia Neringos gyvenvietė yra Pervalka, kurioje XIX a. apsigyveno gyventojai iš užpustyto Naglių kaimo. Svarbiausias jų verslas buvo žvejyba. Šiandien Pervalka turi kurortinės vietovės statusą, išdygo naujų pastatų.Bet gal galima Pervalkoje surasti čiabuvių? Sunku, bet įmanoma. Pavyzdžiui, kaime likęs vienintelis žvejas Zolianas Lubys. Jo brolis Rimantas gyvena Preiloje, abu žvejoja ir rūko žuvį. Pervalkiškiai skundžiasi, kad gyvenimas nėra lengvas, vis tos žemės maža, reikia atsivežti, brangiai kainuoja. O taip norisi gėlytės ar medelio.Preiloje galima grožėtis gatviniu kaimu, kurį puošia šimtamečiai žvejų namai. Prie vieno tokio restauruojamo ir sustojame, kalbamės su dailide Vaidotu Bliūdžiumi. Pasakoja apie kurėnus ir vėtrunges.Nidoje pabendrauti sutinka kurėno „Kuršis“ kapitonas Aurelijus ir jo žmona Sofija Armonavičiai.

Kauno fotografijos galerijos sėkminga veikla. Apdovanojimas Arlio festivalyje. Žagarės miesto istorija. Neringos tautodailininko Eduardo Jonušo dirbtuvės. Kultūros komentaras. Thomo Manno festivalio svečiai – vokiečių istorikas ir kultūrologas Wolfgangas Kleinas ir Vokietijos ir Prancūzijos istorikas Étienne’as François.

Kauno fotografijos galerijos sėkminga veikla. Apdovanojimas Arlio festivalyje. Žagarės miesto istorija. Neringos tautodailininko Eduardo Jonušo dirbtuvės. Kultūros komentaras. Thomo Manno festivalio svečiai – vokiečių istorikas ir kultūrologas Wolfgangas Kleinas ir Vokietijos ir Prancūzijos istorikas Étienne’as François.

Kuo ypatinga „Neringos“ kavinė?Ar galime apie „Neringos“ kavinę kalbėti kaip apie Lietuvos intelektualinio gyvenimo fenomeną? „Tai buvo sovietinio gyvenimo standartų laužymas“, – apie tai ir apie prieškario Kauno kavinių dvasią – eseistas, kino scenaristas, žurnalistas Pranas Morkus.Kiek kavinės gyvenimą lemia interjeras, kiek sąlygoja kavinės lankytoją? Architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių apmąstymai. Kavinė – meno ir mokslo žmonių bendravimo vieta. Pokalbis su žurnalistu, BBC laidų vedėju Semu Josmanu (Londonas), rašytoju Feliksu Kaplanu (Amsterdamas).Neringos Jonušaitės knygą „Neringos“ kavinė: sugrįžimas į legendą“ pristato „Mažosios leidyklos“ vadovė Inga Liutkevičienė.

Kuo ypatinga „Neringos“ kavinė?Ar galime apie „Neringos“ kavinę kalbėti kaip apie Lietuvos intelektualinio gyvenimo fenomeną? „Tai buvo sovietinio gyvenimo standartų laužymas“, – apie tai ir apie prieškario Kauno kavinių dvasią – eseistas, kino scenaristas, žurnalistas Pranas Morkus.Kiek kavinės gyvenimą lemia interjeras, kiek sąlygoja kavinės lankytoją? Architektų Algimanto ir Vytauto Nasvyčių apmąstymai. Kavinė – meno ir mokslo žmonių bendravimo vieta. Pokalbis su žurnalistu, BBC laidų vedėju Semu Josmanu (Londonas), rašytoju Feliksu Kaplanu (Amsterdamas).Neringos Jonušaitės knygą „Neringos“ kavinė: sugrįžimas į legendą“ pristato „Mažosios leidyklos“ vadovė Inga Liutkevičienė.

Laidoje girdėsite: Mažoje kūdrelėje didelė lydeka. Ką kartais žmonės padaro su savo kovos draugais. Ar mašalai jau baigia suėsti Druskininkus? Kormoranai ne tik Neringos problema.

Laidoje girdėsite: Mažoje kūdrelėje didelė lydeka. Ką kartais žmonės padaro su savo kovos draugais. Ar mašalai jau baigia suėsti Druskininkus? Kormoranai ne tik Neringos problema.