Podcasts about skandinavijos

Skandinavijos šalys ir Estija pranešė kuriančios mokėjimo sistemas, kurios veiktų ir be interneto. Kada tai veiks Lietuvoje? Komentuoja Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta. ChatGPT jau ir Europoje gali atsiminti ankstesnių pokalbių su naudotoju detales ir kontekstą. Google dirbtinio intelekto įrankis NotebookLM jau gali kurti tinklalaidžių pokalbius ir lietuviškai. Vis daugiau kompanijų ir šalių investicijos į dirbtinį intelektą ir jam reikalingą infrastruktūrą keliauja į Saudo Arabiją. Kam žmonės dažniausiai naudoja generatyvaus dirbtinio intelekto įrankius?

Agronomė Genovaitė Sakalauskienė (Ukmergės r.) praėjusių metų derlių iš laukų rinko iki pat vasario 11 dienos. Pirmą kartą ūkininkė užaugino ir lapinius kopūstus, kurių populiarumas stebino ūkininkę. Ūkyje ir perdirbamos ekologiškai užaugintos daržovės, uogos, vaisiai. Raugintų daržovių, tyrių, padažų ar šaldytų produktų pirkėjai gali rinktis daugiau nei iš 100 asortimento pasiūlymų. Ūkininkė tiekia produkciją ir darželiams, maitinantiems vaikus ekologiniais produktais, bet jos auginamų produktų dažnai atsisakoma, nes pasirenkama vaikus maitinti Nacionalinėskokybės maisto produktais. Teminis kaimas - kaip kaimo plėtros strategija 21-ojo amžiaus erdvėje.  Apie tai pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vilma Atkočiūnienė. Lietuva imsis kontroliuojamos miškų paklotės deginimo praktikos, kuri taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Skandinavijos šalyse. Gaisrais, kaip gamtotvarkos priemone, tikimasi atkurti pušynus, ąžuolynus ir saugoti biologinę įvairovę. Apienaują praktiką, kuri išbandoma Dzūkijos nacionaliniame parke, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. Gediminas Brazaitis.Ved. Kristina Toleikienė

Premjeras teigia, kad per Kalėdas pažeidus povandeninį elektros kabelį tarp Suomijos ir Estijos, Baltijos ir Skandinavijos šalys stiprins laivų stebėseną Baltijos jūroje.Ką besibaigiantys 2024ieji atnešė Lietuvos politikai ir ekonomikai?Pasaulio lyderiai reiškia užuojautą dėl buvusio Amerikos prezidento Džimio Karterio mirties. Kadenciją baigiantis Jungtinių Valstijų vadovas Džou Baidenas, sausio 9-ąją - Karterio laidotuvių dieną - paskelbė nacionaline gedulo diena.Jungtinių valstijų prezidentas Džou Baidenas paskelbė apie naują pustrečio milijardo dolerių vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai.Vokietijos saugumo ir žvalgybos vadovai šiandien apklausiami dėl prieš 10 dienų Magdeburge įvykusio mirtino išpuolio kalėdinėje mugėje. Jų klausiama apie galimas nepastebėtas detales ir saugumo trūkumus.Besibaigiant metams ligoninėse trūksta donorų kraujo.Ved. Darius Matas

Ko siekia Rusija intensyvindama masines atkas prieš Ukrainą?Kodėl kilus aukštųjų technologijų bendrovės „Teltonika“ skandalui Taivano delegacija atvyksta į Lietuvą?Berlyne vyksta Rusijos opozicijos protesto eitynės prieš Putino valdymą ir jo vykdomą karą Ukrainoje.Nepažabojamas Švedijos migrantų smurtas jau išplito į kitas Skandinavijos valstybes.Ved. Madona Lučkaitė

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Skandinavijos šalys ėmėsi remti Lietuvą. Parama buvo siunčiama įvairiomis formomis, viena jų – žemės ūkio technika.Pirmieji ūkininkai Kretingos rajone, Asta ir Statys Šmeižiai, iš Švedijos gavo dvivagį plūgą. Už gautą darbo įrankį jie išsiuntė padėkos laiškus. Šitaip prasidėjo draugystė, trunkanti iki šiol.Ką tik iš komunizmo išsivadavusių šalių gyventojams daug ko trūko - nebuvo plataus maisto, drabužių pasirinkimo. Todėl nuvažiavus į Skandinavijos šalis buvo matyti didelis kontrastas. Šalių vyriausybės skatino padėti mažiau pasiturinčioms šalims, visgi žmonės savo iniciatyva organizuodavo įvairius siuntinius į Lietuvą: atsiųsdavo drabužių, baldų, negendančių maisto produktų.Šioje laidoje istorija, kaip siuntiniai iš Švedijos tapo didesnės istorijos pradžia, kaip tai palengvino gyvenimą ir smarkiai prisidėjo prie to, kaip laidos pašnekovai gyvena ir mato pasaulį dabar.Autorė Teresė BernatonytėNuotrauka: asmeninis Astos ir Stasio Šmeižių archyvas

Ukrainos parlamentas pritarė užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos atsistatydinimui. Kuleba atsistatydino vykstant plataus masto vyriausybės pertvarkai, per kurią savo pareigas paliko ir daugiau ministrų.Panemunės pasienio punkte Pagėgiuose pristatytas Panemunės tilto ir Nemuno brastos blokavimas kontrmobilumo priemonėmis. Nuo rugpjūčio 20-osios prie pasienio punkto ir prieplaukos prie Karalienės Luizos tilto vyko parengiamieji darbai.Baltarusija virš savo teritorijos galbūt numušė iš Rusijos atskriejusių dronų. Jiems numušti buvo pakelti naikintuvai. Nors per Rusijos atakas prieš Ukrainą dronai nuo kurso nukrypdavo ir anksčiau, tai gali būti pirmas kartas, kai juos numuša Baltarusijos pajėgos.Europos Tarybos teisingumo ministrai tarptautinėje konferencijoje Vilniuje tariasi dėl tolesnių žingsnių steigiant Specialųjį tribunolą tarptautiniams Rusijos nusikaltimams Ukrainoje.Klaipėdos rajone atveriamas didžiausias Baltijos šalyse pramonės inovacijų parkas. Čia bus kuriami technologiniai sprendimai Baltijos, Skandinavijos, Jungtinių Valstijų, Japonijos bei kitų šalių įmonėms.Ved. Karolina Panto

„Tai gali suteikti ramybę, jei išmoksti gyventi tokios gamtos ritmu“, – apie darbą ir gyvenimą poliarinės nakties sąlygomis pasakoja Švedijos šiaurėje dirbanti lietuvė gydytoja Gabrielė Smilginė. Praleidusi dešimtmetį studijuodama mediciną Lietuvoje, Gabrielė nusprendė savęs ieškoti kitoje šalyje, už poliarinio rato, kurioje klimato sąlygų kontrastingumas paveikia net ir daug metų čia gyvenančių vietinių savijautą. Nors Lietuvoje įprasta girdėti norą lygiuotis į Švedijos visuomenės pasiekimus, gydytoja pripažįsta, kad lietuviai per daug nuvertina savo šalies medicinos prieinamumą.Kaip atrodo gydytojo darbas Švedijos šiaurėje? Koks čia gyvenančių žmonių požiūris į psichikos sveikatą? Ar šioje Skandinavijos šalyje egzistuoja „mobingas“?Pokalbis su šeimos medicinos gydytoja rezidente Gabriele Smilgine.Ved. Ignas Klėjus

Andrius Mickevičius – vienas iš kelių jaunųjų ūkininkų, kuriems Nacionalinė mokejimo agentūra atšaukė jau skirtą investicinę paramą valdoms modernizuoti. Vilkaviškio raj. ūkininkas prisipažįsta patyręs depresiją, nusivylimą valdininkų darbu, politikų žodžiais remti jaunimą liekantį kaime. Agentūros teisininkė Austėja Riškuvienė akcentuoja būtinybę užtikrinti ES ir šalies biudžeto pinigų teisėtą ir teisingą paskirstymą.90 Lietuvos sunkiųjų veislės arklių laiko mišraus ūkio Pajūrio seniūnijoje Šilalės raj. šeimininkas Algirdas Taroza. Jam patinka arkliai, veislės išsaugojimas remiamas, o yra ir netikėta nauda. Mėsinių galvijų jauniklių niekada nepuola vilkai, nes kartu ganosi arkliai.Šakių raj. Barzdų agroserviso šiaudų granulių gamybos cechas šiemet nedirbs. Dešimtmetį veikęs, per sezoną pagamindavęs 3000 t granulių, veždavo jas į Skandinavijos šalis, Vokietiją, Lenkiją, veiklą nutraukia, dėl gamybos sąnaudų padidėjimo ir politikų netesėtų pažadų. Tačiau, kaip sako agroserviso vadovas Almantas Pališkis, įrangos neišardo ir gali bet kada atnaujinti veiklą.Ved. Arvydas Urba

Šiandien Lietuvos pilotai Algirdas Šimoliūnas, Sakalas Uždavinys ir Ignas Bitinaitis kils į rekordinį skrydį sklandytuvais - iki Atlanto vandenyno.Parengtas interaktyvus žemėlapis miško kenkėjų pažeistiems medynams registruoti. Kuo jis naudingas gyventojams?Krašto apsaugos ministerija parengė šaukimo į kariuomenę pertvarką.„Aktualaus klausimo“ rubrikoje domimės, ar pritariate trumpinti privalomąją karo tarnybą iki pusmečio? Kaip vertinate pokyčius studentams – kitaip nei anksčiau, jie negalės atidėti privalomosios tarnybos. Visgi, jie galėtų pasirinkti – stabdyti studijas ir atlikti tarnybą arba dalimis tarnauti savaitgaliais, vasaros atostogų metu.„Verslo laiko“ Rubrikoje pokalbis su verslininkais apie dalies politikų siekius sugriežtinti baltarusių leidimus gyventi Lietuvoje.Dalis studijas baigusių ir turinčių grąžinti paskolas jaunuolių susiduria su iššūkiais grąžinant skolą. Tokių jaunų žmonių kasmet daugėja.Korano deginimai Švedijoje ir Danijoje įžiebė tarptautiinį konfliktą ir sukėlė aštrią diskusiją apie saviraiškos ir žodžio laisvės ribas. Musulmoniškasis pasaulis tai laiko įžeidimu ir reikalauja politinės atsakomybės bei draudimų. Tuo metu kone liberaliausiomis pasaulyje laikomos Skandinavijos valstybės sprendimų numalšinti įtampai ieško, tačiau draudimų įvesti neskuba – nes teisė į demonstracijas ir saviraiškos laisvę yra jų demokratijos pamatas.Specialistai pastebi, kad Vilnių pasiekia dar viena radijo stotis, tiesiogiai transliuojama iš Baltarusijos. Radijo bangomis girdisi ne tik muzika, bet ir naujienos. Lietuvos radijo ir televizijos komisija sako, kad užkardyti radijo bangų iš Baltarusijos neįmanoma. Ryšių reguliavimo tarnyba svarsto, kad gyventojai radijo stotį girdės neilgai.Ved. Urtė Korsakovaitė

Kokią poziciją Vatikanas turėtų užimti toje situacijoje, kurią Xi Jinpingas ir Vladimiras Putinas praėjusią savaitę pavadino „naująja pasaulio tvarka“? Apie tai - vedamojo skiltyje.Kelionė su šv. Ignacu Lojola – apie tai, kas įkvėpė rašyti naują jėzuitų įkūrėjo biografiją pokalbis su knygos autore Jūrate Micevičiūte.Spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius aptaria Skandinavijos vyskupų laišką apie žmogaus lytiškumą ir daug atgarsių sulaukusį kunigo Zollnerio atsistatydinimą iš Vatikano nepilnamečių apsaugos komisijos.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Vyksta savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.Kiek ilgiau nei metus metinė infliacija šalyje siekia dviženklį skaičių. Kaip kainų ir palūkanų kilimas paveikė lietuvių kišenes?Kinijoje prasideda kasmetinė parlamento sesija, kurioje laukiama Kinijos komunistų partijos generalinio sekretoriaus ir šalies prezidento Si Dzinpingo planų Kinijos ekonomikai paskelbimo. Taip pat reakcijos į vis garsiau reiškiamą kritiką šalies Vyriausybei bei įtemptus santykius su Vakarų šalimis.Vakarai Rusijos ekonomiką sankcijomis ėmė pančioti iškart, vos ši brutaliaiii užpuolė Ukrainą. Sankcijų paketai sekė vienas po kito, tačiau agresorės ekonominis krachas neįvyko.Lietuvoje šeimininkų neradę beglobiai šunys, namus randa pas suomius, kurie padengia ir visas išlaidas už gyvūno paruošimą kelionei į šią Skandinavijos šalį.Ved. Darius Matas

Beveik jau praėjo tie laikai, kai studentai, vykdami studijuoti į užsienį, lagaminuose veždavosi dešros ir lašinių, storus žodynus ir Bibliją. Vakarų Europoje viską šiandien gali rasti panašiomis kainomis prekybos centruose, o Šventąjį Raštą – internete. Ir vis dėlto, ką dar verta pasiimti į kelionę, kas padėtų numalšinti namų ilgesį ir nerimą dėl ateities svečioje šalyje? Vilniaus evangelikų liuteronų parapijos narė Morta Kačionaitė, mokyklą baigusi Jungtinėje Karalystėje, o studijas pasirinkusi Skandinavijos šalyse, teigai, kad verta pasiimti tikėjimą.Ved. Jūratė Kuodytė

Briuselyje NATO narės pasirašė stojimo protokolus, reikalingus, kad Švedija ir Suomija būtų pakviestos prisijungti prie Aljanso. Šis žingsnis dar labiau padidino Rusijos strateginę izoliaciją. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas gyrė šį istorinį žingsnį, abiejų Skandinavijos šalių apsisprendimą, kurį paskatino Rusijos agresija.Programišiai nutekino apie penkiasdešimt tūkstančių įmonės „Švaros broliai" automobilių švaros centrų rezervacijos sistemos klientų duomenis. Vardus, dalį pavardžių, automobilių valstybinius numerius, kai kurių klientų elektroninio pašto adresus ir telefonų numerius.Rusijai užėmus Luhansko sritį, Ukraina ruošiasi mūšiams Donecko regione.Kokios permainos numatomos Šaulių sąjungoje? Kaip ketinama plėsti šaulių funkcijas? Kaip šauliai veiktų karo padėties metu?Europos Sąjungos sankcijų Rusijai suvaržytoje Kėdainių trąšų gamykloje „Lifosa“ suinteresuotos pusės aptaria įmonės veiklos atnaujinimo planą. Šį mėnesį įmonė žada parduoti didžiąją dalį turimos produkcijos, atnaujinti žaliavų pirkimo sutartis, užtikrinančias ilgalaikį žaliavų tiekimą. Mėnesio gale bus siekiama visus įmonės darbuotojus grąžinti iš prastovų.Ved. Madona Lučkaitė

Apie sveikatos priežiūros įstaigų reformą kalbama jau metus, tačiau paklausus gatvėje pacientų, kokie pokyčiai jų laukia – retas kuris tiksliai gali įvardinti. Aišku viena – Sveikatos apsaugos ministerijos ruošiamą įstaigų reformą išsijuosusi kritikuoja ne tik Seimo opozicija, bet ir ne maža dalis gydytojų, daugiausia šeimos medicinos specialistų, kurių įsitikinimu, po pertvarkos šeimos medicina bus pasmerkta žlugimui Skeptiškai į laukiančius pokyčius žvelgia ir dalis rajonų ligoninių vadovų, nerimo neslepia ir tokių ligoninių steigėjai – savivaldybės. Mat nei būsimas modelis, nei jo finansavimas iki galo jiems neaiškūs. Kritikai įtaria, kad už reformos, kuri, medikų tikinimu, stumiama „buldozeriu“, vengiant atviros diskusijos su socialiniais partneriais, slypi tik viena – siekis užtikrinti didžiosioms šalies ligoninėms pacientų srautus, o kartu ir didesnį finansavimą.Tad ko iš tiesų siekiama šia reforma? Kodėl pertvarka rengiama ne pagal nuolat liaupsinamą Skandinavijos šalių, o Slovėnijos modelį? Kokį vaidmenį atliks naujieji bendruomenių sveikatos centrai ir kam reikalinga dar viena nauja specialybė – atvejo vadybininkas? Galiausiai kiek naudos pacientui iš to, kad dabar ranka pasiekiama rajono ligoninė virs dienos chirurgijos centru?Laidoje dalyvauja: Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė, Seimo narys bei Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys ir medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.Ved. Laura Adomavičienė

LRT kolegos rubrikoje - žurnalistė Inga Janiulytė-Temporin.Turkija nelinkusi pritarti Suomijos ir Švedijos narystei NATO. Ankara kaltina šalis remiant kurdų „teroristines grupuotes“, kovojančias Turkijos teritorijoje. Kodėl nepavyksta išspręsti beveik pusę amžiaus vykstančio konflikto tarp Turkijos ir kurdų? Kodėl kaltinamos Skandinavijos šalys? Pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Koreivaite.Milžiniška infliacija, karas Ukrainoje ir ekonomistų prognozuojama recesija. Ar esant tokiai neapibrėžtai situacijai yra tinkamas metas kurti verslą? Kokia sėkmingo verslo paslaptis? Pokalbis su rinkodaros eksperte, knygos apie verslo pradžią „Verslo sparnai“ autore Gitana Ginkeviče.Suklestėjusios internetinės turinio platformos paskatino dalies žmonių besaikį serialų žiūrėjimą („binge-watching“). Ekspertai sako, kad tai didelė problema, o pačios platformos sąmoningai skatina tokį elgesį. Išsamiau pokalbis su Kauno technologijos universiteto docentu Šarūnu Paunksniu.Laidos pabaigoje - Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

? Suomijoje gyvenantis psichiatras psichoanalitikas Levas Kovarskis teigia, kad suomiai ilgą laiką norėjo tapti Vakarų dalimi, o karas Ukrainoje suteikė progą pareikšti Rusijai, kad ji kelia baimę dėl totalitarizmo. Anot publicisto Arkadijaus Vinokuro, Švedija susidūrė su dilema: teks atsisakyti moralinį pasitenkinimą teikiančio neutralios taikos nešėjos įvaizdžio. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad iš NATO narystės išloštų visos Skandinavijos ir Baltijos šalys, nes Baltijos jūra taptų vidine NATO jūra, o tai padėtų spręsti pažeidžiamo Suvalkų koridoriaus problemą.Ved. Audrius Lelkaitis

Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse iš 28-osios pakilo į 9 vietą, skelbia „Reporteriai be sienų“. Kaip ir ankstesniais metais, reitingo viršūnėje – Skandinavijos valstybės, o Estija iš buvusios penktosios pakilo į ketvirtąją. Kas lėmė Lietuvai tokį reikšmingą „šuolį“ reitinge – apie tai kalbame pasaulinę spaudos laisvės dieną.Europos transliuotojų sąjungos valdybos nariu patvirtintas LRT KLASIKOS vadovas Julijus Grickevičius. Apie tikslus ir iššūkius mažesniems kanalams medijų virsmo laikais ir radijo misiją, o ir daugiau apie patį EBU kalbamės su J.Grickevičiumi.Minint Lietuvos krepšinio 100-metį toliau žvelgiame į jo istoriją: „bobiškas žaidimas“ – taip vadintas XX amžiaus pradžioje pradėtas žaisti krepšinis, šiandien tapęs viena populiariausių sporto šakų šalyje. Apie tai, kokią reikšmę krepšinio atsiradimui Lietuvoje turėjo moterys, domisi Agnė Šimkūnaitė.Tradicinis žvilgsnis į muziką kine. Šiuokart Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie kelis kompozitoriaus Nicholo Britelo kūrybos tarpsnius, per muziką atkleidžiančius Amerikos portretą skirtingų režisierių kūryboje.Rubrikos „Be kaukių“ pašnekovės Unės Kaunaitės biografijoje – trys parašytos knygos, Kembridžo universitete baigtos studijos, ketveri metai dirbant Ministro Pirmininko patarėja, ir atsakingos „Edu Vilnius“ vadovės pareigos. Pokalbis – apie tai, koks turėtų būti pažangus švietimas, meilę knygoms ir gimtajam Vilniui.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gabija Narušytė

Antrą savaitę tęsiantis karui Ukrainoje nerimą Lietuvos ir viso pasaulio gyventojams kelia Rusijos karių veiksmai Ukrainos atominėse elektrinėse. Pirmiausia buvo užimta Černobylio atominės elektrinės zona, kuri ir šiandien yra blokuojama, joje dirbantys specialistai yra įkalinti, jų nepasiekia net medikamentai. Praėjusią savaitę Rusijos pajėgos apšaudė Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje. Elektrinės teritorijoje užsiliepsnojo mokymams skirtas pastatas. Šiandien ši atominė elektrinė tebėra kontroliuojama Rusijos pajėgų, kurios neleidžia atgabenti atsarginių dalių ir vaistų elektrinės personalui.Anot pasaulio ekspertų, Rusijos kariai šiuose ypatingai pavojinguose objektuose elgiasi tarsi beždžionės, apsiginklavusios granatomis, o tai gali privesti ne tik Ukrainą, bet ir visą Europą prie branduolinės katastrofos.Šiandien Lietuvoje tebekalbama ir apie šalia Lietuvos sienos iškilusios Astravo atominės elektrinės grėsmę, o kalio jodido tabletės dalijamos tik 100 km atstumu nuo jos gyvenantiems Lietuvos žmonėms.Kodėl yra nubrėžtas 100 km atstumas, kai iš istorijos žinome, jog sprogus vienam iš Černobylio atominės elektrinės reaktorių radiacinis debesis nukeliavo ne 100 km, o tūkstančius ir pasiekė Skandinavijos šalis? Ar verta jau šiandien visiems Lietuvos piliečiams pradėti dalinti kalio jodido tabletes, saugančias skydliaukę nuo padidėjusios radiacijos? Kodėl kalio jodido tabletes nuolat privalome turėti su savimi ir kas nutiktų, jeigu nelaimės atveju jų po ranka nebūtų? Galiausiai kuo gali baigtis eksperimentai, kai kalio jodido tabletės išgeriamos be reikalo?Laidoje dalyvauja: Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė ir Radiacinės saugos centro laikinoji direktorė Ramunė Marija Stasiūnaitienė.Ved. Laura Adomavičienė

Kokių būdų ugdyti vaikų finansinį raštingumą gali imtis tėvai? Kada ir kaip su vaikais kalbėti apie pinigus ir taupymą? Šiais klausimais patars asmeninių finansų ekspertė.Įvairiais skaičiavimais maždaug kas šeštas Lietuvos gyventojas užsiima savanoriška, neatlygintina veikla. Nors gerokai atsiliekame nuo Skandinavijos ar Beniliukso šalių, kur tokia veikla užsiima kas antras, pandemijos metu stebimas didesnis tautiečių įsitraukimas. Šiandien, minint Padėkos savanoriams dieną, apie tai, ko išmoko savanorystė.Žiemos šventės jau beldžia į duris. Bene svarbiausias jų atributas - kalėdinė eglė. Laidoje ne tik apie kalėdinių eglių kainas, jų alternatyvas, bet ir patarimai, kaip namus puošti tvariai, saugant gamtą.Ved. Darius Matas

Rokiškio raj. Kalviuose pernai vasarą pašventinta ir atverta Šv. Mergelės Marijos koplyčia. Seniūnaitis Gintaras Kepalas subūrė bendruomenę, leido statyti savo žemėje šalia kaimo kapinių. Pagrindinis koplyčios kryžius – Kalvių kaimo kryžius, naudotas įvairiose procesijose daugiau kaip 100 m. Nauja tradicija – lapkričio 1d. vakare koplytėlėje laikomos mišios.Prienų raj. Stakliškių seniūnijoje 19 kapinių – daugiausia rajone. Kaip jomis rūpinamasi ištisus metus ir per lakričio šventes pasakoja vietos gyventoja Elvyra Šeškienė ir seniūnė Nijolė Ivanovienė.Lietuvoje ant kapų dažniausia degamos parafininės žvakės, o Skandinavijos šalyse populiarios iš stearino. Kodėl? Kaip atskirti, kuri žvakė tikrai degs ilgiau? – pataria Violeta Marcjan, žvakių gamybos šeimos verslo atstovė.Ved. Arvydas Urba

Tebesitęsiant koronaviruso pandemijai, specialistams nerimą kelia ir peršalimo ligų bei gripo sezonas - kaip išvengti „dvigubo smūgio“ sveikatos sistemai?Skandinavijos šalys nutraukia arba apriboja jaunų žmonių skiepijimą "Modernos" vakcinomis.Vilniuje, prie Baltojo tilto, bus paminėta Organų donorystės diena.Minint pašto dieną - pokalbis su atvirlaiškių entuziaste.Šiąnakt šalnos vietomis sieks iki 9 laipsnių šalčio. Ką artimiausiomis dienomis prognozuoja sinoptikai?Ved. Karolina Panto

Spaudos apžvalga.Šį savaitgalį Pasvalyje organizuojamas trečiasis Šiaurės Lietuvos chorų festivalis.Knygų apžvalga.Magistrė Greta Pakalkaitė pristatys mokslinį darbą, kuriame tyrė Skandinavijos ir Lietuvos šeimų modelius pradinių klasių pasaulio pažinimo vadovėliuose.Iškart po 8 valandos žinių kalbėsime apie Jauno džiazo dienas.Jūsų laukia ir Karolinos Panto parengta mokslo rubrika.Taip pat lankysimės ir istoriniuose Lietuvos banko rūmuose Kaune bei kalbėsime apie naują LRT TELEVIZIJOS sezoną.

Javų derliaus dorojimo metu patirtus sunkumus, dėl sausros, liūčių ir kitų bėdų sumažėjusį derlingumą aptaria Skuodo, Šiaulių ir Šakių rajonų žemdirbiai.Kaišiadorių r., Rumšiškėse, vyro Alekso Jasevičiaus kurtą šeimos verslą dabar plėtoja žmona Danutė, sūnūs Morenas ir Edvinas. Gamina išskirtinius baldus, antikvarinius restauruoja, o parduoda daugiausia Skandinavijos šalyse.Ved. Regina Montvilienė

Pokalbis su bendradarbe iš Švedijos Vaida Strazda: kaip ši Skandinavijos šalis tęsia pandeminį gyvenimą be griežtų karantinų.Deivido Jursevičiaus vedamo „Svarbaus pokalbio” svečias bus Vilniaus meras Remigijus Šimašius.Po praėjusių mokslo metų, kai Lietuvoje po pertraukos buvo vėl galima vaikus ugdyti namuose patiems tėvams, norinčiųjų tai daryti padaugėjo.Ir šiuo atveju kalbame ne apie nuotolinį mokymąsi per karantiną, o šeimų pasirinkimą pačioms ugdyti vaikus, sudaryti sutartį su mokykla, bent du kartus per mokslo metus leisti mokytojams įvertinti mokymosi pasiekimus ir laikytis kitų ugdymosi namuose taisyklių.Lietuvoje išleistas atnaujintas Ledų žemėlapis su daugiau nei 60 vietų, kur galima paragauti neįprastų skonių ledų.Ved. Giedrė Čiužaitė

Laimutė ir Vytautas Medzevičiai, bites laiko jau 30 metų. Pradžioje buvo keli aviliai ir pomėgis po darbų, o dabar pusšimtis bičių šeimų skatina judėti, padeda pailsėti, teikia malonumą ir priedą prie pensijos.EK pristatė ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją. Kaip ją vertina Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė ir žemės ūkio ministro patarėjas Darvydas Rybakovas?Pelėdnagių kaime veikiančioje medžio granulių gamybos įmonėjė dirba 10 apylinkių gyventojų, o produkcija eksportuojama į Latviją, Lenkiją ir Skandinavijos šalis.Ved. Arvydas Urba

Prasidėjus ledonešiui, kol kas didesnių ledų sangrūdų nėra, tačiau ankstesniais metais upėse yra kilę potvynių, kurie pridarė žalos prie upės ne tik gyvenantiems, bet ir ūkininkaujantiems.Pagal prosenelės receptą obuolių sūrius gaminančiai Vaidai Sausytei-Paulei jau 10 metų pavyksta išgyventi iš sūrių pardavimo. Ji gamina ne tik tautinio paveldo receptūros obuolių sūrį, bet dar apie 50 skirtingų rūšių.Sedos miestelyje įsikūrusi įmonė „Vudesta“ gamina medines dalis ir darbų turi dviem mėnesiams į priekį, o didžiausią produkcijos dalį eksportuoja į Skandinavijos šalis.Ved. Saulenė Pečiulytė

Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad sveikatos apsaugos ministro patvirtintas skiepijimo nuo kovido eiliškumas remiasi ekspertų rekomendacijomis ir kitų šalių praktika, tačiau jame aiškumo gali būti daugiau.Seimo Sveikatos reikalų komitetas aptarė Europos Sąjungos strategijos dėl vakcinų nuo kovido įgyvendinimą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija dėl neapskaitytų mirčių, vakcinavimo nuo kovido eigą.Lietuvos parlamentarai aiškinosi situaciją dėl Amerikos institucijų atliekamų tyrimų, Lietuvoje veikiančių Skandinavijos komercinių bankų atžvilgiu. Dar gruodį skandinaviškų bankų padalinių SEB, „Swedbank“ ir „Danske Bank“ veikla Baltijos šalyse sulaukė didelio dėmesio Švedijos žiniasklaidoje. Paskelbtame straipsnyje „Dagens Industri“ šaltiniai nurodė, jog Amerikos institucijos įtaria trijų bankų padalinius Baltijos šalyse sukčiavimu ir pinigų plovimu. Po šio straipsnio rinkose smuko bankų akcijų kursas.Kilus trikšmui dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos draudimo naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“ ant riešutų kremo produkcijos, ekonomikos ir inovacijų ministrė paragino tarnybą atsisakyti „perteklinės reguliacinės naštos“. Tarnyba paskelbė, kad Kauno mažoji bendrija negalėjo naudoti prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“ ant jos gaminamo riešutų kremo produkto. Mat jis yra augalinės kilmės, o matomas žodis „sviestas“gali klaidinti vartotojus. Šis klausimas sulaukė ir parlamentarų dėmesio. Tai aptarė Seimo Kaimo reikalų komitetas.Vilnietė Eglė į telefoną įsidiegė stop korona programėlę, tačiau labai nustebo , kai kontaktus su užsikrėtusiais pacientais ėmė skaičiuoti namuose ant palangės ilgą laiką gulėjęs darbo telefonas. Žurnalistas Vytautas Kvietkauskas sako pasigendantis informacijos, kaip toliau gyventi grįžus iš ligoninės, kur buvo gydytas nuo covid-19. Ką į pašnekovams iškilusius klausimus atsakė specialistai, pasakoja Asta MartišiūtėPrisaikdinus naują Venesuelos parlamentą prezidento Nikolo Maduro partija turės beveik visišką kontrolę, tuo metu jo pagrindinis oponentas – Vakarų valstybių remiamas opozicijos lyderis Chuanas Gvaido lieka politiškai izoliuotas. Beveik pora metų abu veikėjai laikė save teisėtu prezidentu. Tačiau Nikolas Maduro Vakaruose laikomas diktatoriumi ir sulaukė sankcijų, o Chuaną Gvaido šalies teisėtu lyderiu pripažino Amerika ir per pusšimtis kitų šalių.Ved. Madona Lučkaitė

Savaitraščio „7 meno dienos“ ir naujausių kultūros publikacijų apžvalga.„Iš tiesų turbūt kyla klausimas, ar verta šiandienos žiūrovui žiūrėti Varda filmus?“ – klausimą kelia jaunoji teatro ir kino kritikė Laura Šimkutė, apžvelgdama LRT PLIUS rodomą Agnès Varda retrospektyvą.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„Metų knygos rinkimuose“ poezijos kategorijoje geriausia pretenduoja tapti Tomo S. Butkaus „Ežero žemė“. Juta Liutkevičiūtė kalbina knygos autorių.Artėja Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Po metų pertraukos lietuvių filmai vėl bus įvertinti ir pastebėti. Kas keisis, kaip vyks nominantų ir laureatų rinkimas ir ar bandant „nepamiršti“ komercinių filmų nenukentės gausybė nekomercinio kino kūrėjų? Pokalbis su Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA vadovu Dariumi Vaitiekūnu.Galerija „Vartai“ kviečia į dviejų žinomų Skandinavijos menininkų – Henrik B. Andersen ir Dag Erik Elgin – personalines parodas. Jų darbuose, kurtuose specialiai galerijos erdvėms, klasikinės meno formos susijungia su postmodernizmo, minimalizmo ir konceptualaus meno idėjomis. Pasakoja Inesa Rinkevičiūtė.Kultūros bendruomenė pasigenda valdančiąją koaliciją formuojančių partijų kandidatų į Kultūros ministrus. Mintimis dalijasi Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA) valdybos pirmininkė Živilė Diawara, Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė ir Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas.Ved. Austėja Kuskienė ir Ugnė Kačkauskaitė

Kultūros savaitraščių „Šiaurės Atėnai“ ir „7 meno dienos“ apžvalga. „Tai knygos, kurių tikslinė auditorija yra vaikai ar jaunimas, tačiau iš tiesų jos yra skirtos visiems širdimi jauniems žmonės...“ – pastebi Donatas Puslys, pristatydamas vokiečių rašytojos Mirjam Pressler knygą apie tolerancijos idealą „Natanas ir jo vaikai“ (išleido „Magnificat leidiniai“) ir Nobelio literatūros premijos laureatės Olgos Tokarczuk ir iliustruotojos Joannos Concejo kūrinį apie lėto, sėslaus gyvenimo džiaugsmą „Pamesta siela“ (išleido „Odilė“). „Knygos viršelis turi būti tobulas, nes nuo jo labai priklauso knygos likimas“,- sako garsus Lietuvos ir Lenkijos grafikas, dailininkas Stasys Eidrigevičius.Slovėnų režisierius Jaša Koceli Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristato senovės graikų tekstais paremtą spektaklį „Elektra“. Režisierių kalbina Kotryna Lingienė. Kontaktų mezgimas, Lietuvos kultūros sklaida, mūsų šalies įvaizdžio formavimas ir nuolatinis kultūrinio gyvenimo sekimas – tai tik kelios atsakomybės, tenkančios kultūros atašė. Kokie iššūkiai, patirtys ir pasiekimai? Pokalbis su kadencijas baigusiomis Živile Etevičiūte (Kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje) ir Rita Valiukonyte (Kultūros atašė Vokietijoje).Klaipėdoje vyksta videožaidimų, animacijos ir virtualiosios realybės projektų festivalis „BLON“. Jo programoje – kontraversiški filmai, videožaidimai, virtualiosios realybės darbai, suaugusiems bei vaikams skirta subtili ir estetiška Prancūzijos, Japonijos, Skandinavijos ir kitų šalių meistrų animacijos ir videožaidimų programa. Festivalio vadovę Laurą Almantaitę kalbina Česlovas Burba. Vedėja Austėja Kuskienė

Naujoje "3000 priežąsčių" laidoje skambės šamaniškų ritmų muzika iš skirtingų pasaulio kampelių - Icaros iš Pietų Amerikos, Pagan Metal iš Skandinavijos, specifinės Tuvos šamanų dainos ir daug, daug kitos muzikos, galinčios tapti jums tikru atradimu.Apie pakitusios sąmonės būsenas ir apie šamanizmo apraiškas muzikoje, teatre ir kituose menuose pasikalbėsime su vienu geriausių Lietuvos aktorių Mantu Zemlecku, kurį muzikos mylėtojai puikiai pažįsta ir kaip atlikėją iš grupės "Kamanių šilelis". Laidos autorius ir vedėjas Aleksandras Špilevoj.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Išleista knyga I. Vidugirytės–Pakerienės „Gogolis ir geografinis romantizmo vaizdavimas“. IV Skandinavijos kino festivalyje Juozas Budraitis apdovanotas už vaidmenį A.Puipos filme „Kita tylos pusė“. Pokalbis su aktoriumi apie jo darbą kine ir ne tik. Vyksta intensyvi paukščių migracija: darbai Ventės rago stotyje

Ankstyva pamokų pradžia lemia ne tik prastą paauglių savijautą, bet gali nulemti net ir depresiją. Tokias išvadas prieš kurį laiką paskelbė JAV Miego akademijos mokslininkai. Jų siūlymas mokyklų administracijoms – nepradėti pamokų anksčiau nei 8.30-9 val.Šio patarimo laikosi daugybės Europos šalių mokyklos, bet tik ne Lietuvos.O štai, kai kurių Skandinavijos šalių mokyklų vadovai per pirmas pamokas organizuoja mokinių konsultacijas ar papildomas veiklas.Kodėl Lietuvos mokykloms nerūpi pasaulio mokslininkų išvados? O gal Lietuvos mokslininkai ir medikai priėjo kitokių išvadų, kad kuo ankstyvesnis pamokų pradžios laikas, tuo geresnė vaikų ir paauglių savijauta bei aukštesni akademiniai pasiekimai? Tai aiškinsimės laidoje su Santaros klinikų Vaikų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskiene bei pedagogu, docentu Bronislovu Burgiu.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Nykstančių bažnyčių, pilių ir dvarų sodybų situaciją atspindi Raimondo Paknio LDK valdovų rūmuose veikianti ekspozicija „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“. Pasakoja Indrė Kaminckaitė. Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras „Būrėjos patarimai Agnei Zuokienei.“Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Naujausias Algimanto Puipos filmas „Kita tylos pusė“ tarptautiniame Skandinavijos kino festivalyje apdovanotas dviem prizais – tarptautinė žiuri jį pripažino geriausiu ilgametražio vaidybinio filmo kategorijoje, o pagrindinio vaidmens atlikėjas aktorius Juozas Budraitis pelnė prizą už geriausią vyro vaidmenį. Pokalbis su režisieriumi apie įvertinimus ir naująjį filmą.Liepos pradžioje vykusiose LNDT organizuojamose „Versmės“ kūrybinėse dirbtuvėse geriausiomis paskelbtos, toliau vystyti savo idėjas ir pristatyti jas lapkritį vyksiančiame šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ pakviestos dvi kūrėjos: dramaturgė Dovilė Zavedskaitė ir aktorė, performanso menininkė Kristina Marija Kulinič. Abi kūrėjos savo darbuose gilinasi į biografijas žmonių, kurie nėra daugeliui žinomi: Dovilė Zavedskaitė savotiškai pratęsia savo pjesės „Dramblys“ temą ir rašo apie iš gyvenimo pasitraukusią charizmatišką mamą, o Kristina Marija Kulinič pasirinko savo senelio istoriją. Kaip subtiliai ir universaliai atskleisti sau artimo, bet kitiems nežinomo žmogaus istoriją? Ar „mažosiomis istorijomis“ lengviau kalbėti apie dabar aktualias problemas ir temas? Pokalbis su D. Zavedskaite ir K. M. Kulinič. „Klasikos enciklopedija“ – apie Sokratą. Ved. Austėja Kuskienė.

Tik Lietuvoje valstybė prižiūri, kad būtų vartojama tik viena kalba ir tik viena tos kalbos versija, bei aktyviai grynina žodyną. Tai mintis iš ką tik apgintos kalbos politiką Baltijos, Skandinavijos ir Balkanų regionuose tyrusio serbų sociolingvisto disertacijos. Apie tai, kokios kuriuose regionuose vyrauja ideologijos, ir kas tai lėmė, su juo ir kalbėsimės. Jei ko nors nori, reikia nepamiršti rodyti iniciatyvos, nes jei tik svajosi ir vis galvosi, kad kažkas ateis ir pakvies – nieko nebus, sako NASA agentūroje stažuotę atliekanti lietuvė. Apie svajonių praktiką net dvi pašnekovės įspūdžiais dalysis Vilniune prasidėjus inovacijų forumui „Innovation Drift”. Ved. živilė Kropaitė, red. Lina Okienė.

Lietuviams gerai pažįstama norvegų kriminalinės literatūros žvaigždė Jo Nesbo, atradęs vietą ne vieno skaitytojo širdyje, ar bent jau kelionkrepšyje. Tačiau tiesa ta, kad ne vien detektyvai populiarina norvegų literatūrą pasaulyje – svarbūs ir tokie autoriai kaip Karl Ove Knausgard, ir Roy Jakobsen. Apie tai, kas ir kodėl rašoma šioje Skandinavijos šalyje, ir ką galime paskaityti lietuviškai, kalbamės su Vilniaus universiteto dėstytoja, norvegų literatūros žinove Rima Ciburevkinaite. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Pagal naujausią „Eurostat“ atliekų tvarkymo statistiką, 2016 metais daugiausiai plastiko pakuočių Europos Sąjungoje perdirbo Lietuva. Net ir pažangiausiomis atliekų tvarkymo srityje laikomos Skandinavijos šalys ir Vokietija gerokai atsiliko.Kol vieni ėmė džiaugtis šia naujiena socialiniuose tinkluose, kiti suabejojo, ar tikrai taip galėjo būti. Mat nors Lietuvoje puikiai veikia gėrimų taros užstato sistema, žmonės čia daug rečiau nei Vakaruose rūšiuoja kitas buityje susidarančias atliekas. Naujausia Aplinkos ministerijos apklausa rodo, kad visas atliekas rūšiuoja 47 proc. šalies gyventojų. Be to, plastikų įvairovė yra didelė, o perdirbėjus domina tik tokios pakuotės, kurios yra pagamintos iš jų produktams tinkamo plastiko ir gerai atskirtos nuo neperdirbamų pakuočių ar medžiagų. Jų teigimu, tokių pakuočių nėra tiek jau daug.Tad ką rodo šie skaičiai? Kas vyksta su mūsų pieno pakeliais, saldainių popierėliais, šiukšlių maišais ir kitomis plastiko pakuotėmis?

Pastaraisiais metais Lietuvos mokytojai bei dėstytojai kone būriais vežami pasidairyti po Skandinavijos ir net Azijos šalis, idant pasimokytų iš tenykščių kolegų, kaip pakelti mūsų šalies švietimo bei aukštojo mokslo lygį. Mokytojai, grįžę iš egzotinių keletos dienų švietimo kelionių, pasakoja kaip ten Suomijoje, Japonijoje ar kitose šalyse yra gerai.Kaip giliai tokių išvykų metu pedagogai supažindinami su tuo, kas nėra gerai sėkmingose švietime bei aukštajame moksle šalyse, kiek joms reikėjo įdėti pastangų kai kurioms blogybėms sumažinti? Ar tikrai sėkmingos šalys nieko gero neregi ir nesimoko iš vadinamų švietime bei aukštajame moksle mažiau sėkmingų šalių? Laidoje dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Įdomybės. Istorija. Skandinavijos šalių unija.

Įdomybės. Istorija. Skandinavijos šalių unija.

„Ryto allegro“: neatrastas Kaunas prie upės.Kaune veiklą pradėjo kūrybinė bendruomenė TẽKA, kurios tikslas – priartinti miesto kultūrinį gyvenimą prie vandens. Visą rūgpjūtį vyks renginiai „TẽKA: [re]ANIMACIJA“, kurių metu Vilkijoje, Kulautuvoje ir Zapyškyje bus kuriami mažosios architektūros objektai, kuriantys ryšį su upe. „Klišių žurnalų, reklamų fotografijoje mažėja. Matome įvairesnius, vyresnius žmones. Artėjame Skandinavijos link“, – apie komercinę fotografiją pastebi fotografė Monika Požerskytė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga su Mykolu Drunga.„Klasikos enciklopedija“: Šv. Teresė Avilietė.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Ryto allegro“: neatrastas Kaunas prie upės.Kaune veiklą pradėjo kūrybinė bendruomenė TẽKA, kurios tikslas – priartinti miesto kultūrinį gyvenimą prie vandens. Visą rūgpjūtį vyks renginiai „TẽKA: [re]ANIMACIJA“, kurių metu Vilkijoje, Kulautuvoje ir Zapyškyje bus kuriami mažosios architektūros objektai, kuriantys ryšį su upe. „Klišių žurnalų, reklamų fotografijoje mažėja. Matome įvairesnius, vyresnius žmones. Artėjame Skandinavijos link“, – apie komercinę fotografiją pastebi fotografė Monika Požerskytė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga su Mykolu Drunga.„Klasikos enciklopedija“: Šv. Teresė Avilietė.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Laidą pradėsime muzika trombonui, o trombonininkas Marius Balčytis papasakos apie Lietuvos ir Skandinavijos šalių aukštųjų muzikos mokyklų trombonininkų suvažiavimą. Vėliau, rubrikoje „Rūgštynės“ tenoras iš JAV Charlesas Castronovo papasakos apie gerai pasibaigusį nuotykį scenoje. Laidai įsibėgėjus klausysimės dainų autorės ir atlikėjos Mayos Fadeevos balso, o „Retro“ skambės pianisto Vladimiro Horowitzo interpretacijos.

Laidą pradėsime muzika trombonui, o trombonininkas Marius Balčytis papasakos apie Lietuvos ir Skandinavijos šalių aukštųjų muzikos mokyklų trombonininkų suvažiavimą. Vėliau, rubrikoje „Rūgštynės“ tenoras iš JAV Charlesas Castronovo papasakos apie gerai pasibaigusį nuotykį scenoje. Laidai įsibėgėjus klausysimės dainų autorės ir atlikėjos Mayos Fadeevos balso, o „Retro“ skambės pianisto Vladimiro Horowitzo interpretacijos.

Lietuvos švietimo sistema yra niekam tikusi, esame vieni didžiausių akademinių bei emocinių nevykėlių pasaulyje. Tokias ir panašias tezes nuolat kartoja tiek mokiniai, tiek tėvai, tiek ir patys pedagogai.Dažno lietuvio pedagogo bei vaiko idealas – Skandinavijos kraštų, pirmiausia, Suomijos švietimo modelis. O ką savo kolegoms pasakoja patys Suomijos mokytojai bei mokiniai, kiek jie patenkinti savo mokyklomis, ar tikrai jie neturi jokių bėdų? Ar įmanoma kopijuoti ir perkelti kitų šalių švietimo patirtis į Lietuvą?Laidoje dalyvauja Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktorius Vytautas Girčius.

Lietuvos švietimo sistema yra niekam tikusi, esame vieni didžiausių akademinių bei emocinių nevykėlių pasaulyje. Tokias ir panašias tezes nuolat kartoja tiek mokiniai, tiek tėvai, tiek ir patys pedagogai.Dažno lietuvio pedagogo bei vaiko idealas – Skandinavijos kraštų, pirmiausia, Suomijos švietimo modelis. O ką savo kolegoms pasakoja patys Suomijos mokytojai bei mokiniai, kiek jie patenkinti savo mokyklomis, ar tikrai jie neturi jokių bėdų? Ar įmanoma kopijuoti ir perkelti kitų šalių švietimo patirtis į Lietuvą?Laidoje dalyvauja Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktorius Vytautas Girčius.

Baltijos šalių literatūra.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Rubrika „Kalbos rytas“ – apie Ant. Baranausko įkvėpėjos Karolinos Praniauskaitės poeziją, kūrybiškumą ir vertimus iš lenkų kalbos.Lietuvos ir Skandinavijos šalių kultūrų skirtumai.„Klasikos enciklopedija“ – apie Ernaną Kortesą.

Baltijos šalių literatūra.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Rubrika „Kalbos rytas“ – apie Ant. Baranausko įkvėpėjos Karolinos Praniauskaitės poeziją, kūrybiškumą ir vertimus iš lenkų kalbos.Lietuvos ir Skandinavijos šalių kultūrų skirtumai.„Klasikos enciklopedija“ – apie Ernaną Kortesą.

Žemė gyva: ji mąsto, priima sprendimus, svajoja – drąsiai tvirtina laidos dalyviai, mokslininkai.„Kad pasaulis egzistuoja, šis faktas jau įrodo, kad aukštesnė logika – kūrybinė, grožio logika visada pirmauja prieš destruktyvią logiką. Kad viskas gyva, egzistuoja iki šiol – rodo, kad viskas regeneruojasi, gyva, jei būtų kitaip – pasaulis jau būtų seniai sugriuvęs. Žemė nori pasakyti, kad logika yra tiktai vienas iš mūsų informacijos gavimo būdų, yra daug kitų pajutimo būdų ir organų, kurių mes nekultivuojame“, – teigia chemikas Alanas Petrauskas. „Tyrimai, kurių atlikta dešimtys rodo, kad pagarbus ryšys su gamta, ne objektinis santykis, bet santykis kaip su gyvu organizmu gali turėti psichoterapinį, gydantį efektą. Užsienio šalyse ypač Skandinavijos, JAV plinta žalioji reabilitacija, o psichologai, kurie pamatė, kaip teigiamai veikia gamta, įsitraukė į judėjimą už žemės teises tarsi žemė būtų gyvas organizmas, kurį iš tikrųjų reikia ginti“,– sako klinikinė psichologė, profesorė Aistė Diržytė.„Dar daugiau,“ – tvirtina Gamtos tyrimų centro geologijos ir geografijos instituto branduolinės geofizikos ir radijo ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Rimantas Petrošius, – „žemė reaguoja į mūsų poelgius“.Ved. Violeta Melnikienė.

Žemė gyva: ji mąsto, priima sprendimus, svajoja – drąsiai tvirtina laidos dalyviai, mokslininkai.„Kad pasaulis egzistuoja, šis faktas jau įrodo, kad aukštesnė logika – kūrybinė, grožio logika visada pirmauja prieš destruktyvią logiką. Kad viskas gyva, egzistuoja iki šiol – rodo, kad viskas regeneruojasi, gyva, jei būtų kitaip – pasaulis jau būtų seniai sugriuvęs. Žemė nori pasakyti, kad logika yra tiktai vienas iš mūsų informacijos gavimo būdų, yra daug kitų pajutimo būdų ir organų, kurių mes nekultivuojame“, – teigia chemikas Alanas Petrauskas. „Tyrimai, kurių atlikta dešimtys rodo, kad pagarbus ryšys su gamta, ne objektinis santykis, bet santykis kaip su gyvu organizmu gali turėti psichoterapinį, gydantį efektą. Užsienio šalyse ypač Skandinavijos, JAV plinta žalioji reabilitacija, o psichologai, kurie pamatė, kaip teigiamai veikia gamta, įsitraukė į judėjimą už žemės teises tarsi žemė būtų gyvas organizmas, kurį iš tikrųjų reikia ginti“,– sako klinikinė psichologė, profesorė Aistė Diržytė.„Dar daugiau,“ – tvirtina Gamtos tyrimų centro geologijos ir geografijos instituto branduolinės geofizikos ir radijo ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Rimantas Petrošius, – „žemė reaguoja į mūsų poelgius“.Ved. Violeta Melnikienė.

Spartūs demografiniai pokyčiai verčia daryti esminę Seimo rinkimų vienmandačių apygardų reformą. Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu jos projektą parengė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto lektorius dr. Rolandas Tučas. „Vienmandačių apygardų sudarymo problematika – gal jau metas keisti Seimo rinkimų sistemą?“ – tokia dr. R. Tučo paskaitos tema. Mokslininko teigimu, Lietuvoje kasmet prarandame tiek gyventojų, kiek šiuo metu jų gyvena Utenoje, Telšiuose ar Kėdainiuose. Spartų Lietuvos regionų tuštėjimą išduoda ir besikeičiantis Seimo rinkimų vienmandačių apygardų žemėlapis. Vienos iš svarbiausių demokratijos normų – lygios rinkimų teisės įtvirtinimui svarbu, kad rinkėjų skaičius vienmandatėse apygardose būtų panašus. Tačiau sparčiai tuštėjančiuose Lietuvos regionuose tai užtikrinti nėra lengva. Paskaitoje keliamas ir toks klausimas, ar ne laikas reformuoti Seimo rinkimų sistemą, pereinant prie paprastesnio, demokratiškesnio, valstybės biudžetui mažiau kainuojančio proporcinio atstovavimo. Jei jis sėkmingai taikomas kaimyninėse demokratijose – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Skandinavijos šalyse, tai kodėl negali būti pritaikytas ir Lietuvoje?

Spartūs demografiniai pokyčiai verčia daryti esminę Seimo rinkimų vienmandačių apygardų reformą. Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu jos projektą parengė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto lektorius dr. Rolandas Tučas. „Vienmandačių apygardų sudarymo problematika – gal jau metas keisti Seimo rinkimų sistemą?“ – tokia dr. R. Tučo paskaitos tema. Mokslininko teigimu, Lietuvoje kasmet prarandame tiek gyventojų, kiek šiuo metu jų gyvena Utenoje, Telšiuose ar Kėdainiuose. Spartų Lietuvos regionų tuštėjimą išduoda ir besikeičiantis Seimo rinkimų vienmandačių apygardų žemėlapis. Vienos iš svarbiausių demokratijos normų – lygios rinkimų teisės įtvirtinimui svarbu, kad rinkėjų skaičius vienmandatėse apygardose būtų panašus. Tačiau sparčiai tuštėjančiuose Lietuvos regionuose tai užtikrinti nėra lengva. Paskaitoje keliamas ir toks klausimas, ar ne laikas reformuoti Seimo rinkimų sistemą, pereinant prie paprastesnio, demokratiškesnio, valstybės biudžetui mažiau kainuojančio proporcinio atstovavimo. Jei jis sėkmingai taikomas kaimyninėse demokratijose – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Skandinavijos šalyse, tai kodėl negali būti pritaikytas ir Lietuvoje?

„Muzikinėje dėžutėje” -kelionė po Skandinaviją. Bėga upės sraunios, šniokščia kriokliai, kurių pilna Skandinavijos šalyse. Grįžta paukščiai, mojuodami sparnais lyg sveikindamiesi su mumis – „Ei, mes čia, atnešam pavasarį visiems pasaulio žmonėms”. Apie tai šnabždės pavasaris atklydęs iš Šiaurės Europos. Svečiuodamiesi už jūrų marių susipažinsime su smuikininku Ole Bule, Piemenaite ir Kaminkrėčiu, klausysimės kalnų maršo ir gegutės kukavimo.

„Muzikinėje dėžutėje” -kelionė po Skandinaviją. Bėga upės sraunios, šniokščia kriokliai, kurių pilna Skandinavijos šalyse. Grįžta paukščiai, mojuodami sparnais lyg sveikindamiesi su mumis – „Ei, mes čia, atnešam pavasarį visiems pasaulio žmonėms”. Apie tai šnabždės pavasaris atklydęs iš Šiaurės Europos. Svečiuodamiesi už jūrų marių susipažinsime su smuikininku Ole Bule, Piemenaite ir Kaminkrėčiu, klausysimės kalnų maršo ir gegutės kukavimo.

„Muzikiniame pastiše“ – dainininkė Barbro Marklund-Petersone. Antroje laidos dalyje – muzika iš Skandinavijos.