Podcasts about atrodyt

Daliai ekspertų nerimą kelia augantis kibernetinių patyčių Lietuvos mokyklose skaičius. Naujas grėsmes atveria ir vis plačiau naudojamos dirbtinio intelekto technologijos. Nuo melagingų, įžeidžiančių vaizdo įrašų iki dirbtinio intelekto programėlėmis sukurtų intymių vaizdų.Kaip žodžio laisvę suvokia Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai? Kokie esminiai skirtumai?„Atrodytų, pablevyzgoti minutę daug netrunka, bet ir minutės trukmės ar net trumpesniam pasakojimui turiu būti susipažinusi su keliais istoriniais šaltiniais, o kartais pati atlikti kokį tyrimą“, - taip sako Kristina Petrauskė, kuri socialiniame tinkle „TikTok“ dalinasi mažiau žinomais Lietuvos ir pasaulio istorijos faktais.Reportažas iš vienintelės Lietuvoje erotinio meno galerijos, kurios lankytojai būna ir tėvai su vaikais.Auksinio proto atrankos žaidimas.Auksinio proto atrankos žaidimo atsakymo aptarimas.Ved. Darius Matas

Atrodytų, kad ką jau ką, bet Dekalogą, t. y. Dešimt Dievo įsakymų krikščionys tikrai žino. Jie užrašyti visuose katekizmuose ir juos mokomasi sakyti atmintinai. Vis dėl to, jei paklaustum, kas ir kokia kalba juos užrašė, kodėl pačioje Biblijoje skiriasi jų turinys arba kodėl skirtingos konfesijų katekizmai turi skirtingus Dekalogus, atsakytų tik nedaugelis. Būtent šiuos klausimus aptariu pranešime, skaitytame konferencijoje „Krikščioniškas veikimas bendrojo gėrio link“.

Geros Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo programos sąlygos pritraukia ne tik norinčius ūkininkauti, bet ir tik siekiančius pasinaudoti parama. Žemės ūkio ministerija, matydama didėjančią riziką, sugriežtino paramos projektų kontrolę. Lietuvos ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Jurgaitė įsitikinusi, kad didžiausia rizika, jog teks paramą grąžinti ir sąžiningiems ūkininkams. Nuo nulio pradedantiesiems ūkininkauti tiesiog trūksta informacijos, sunku išvengti biurokratinių klaidų, o už jas taip pat gali būti taikoma sankcija – grąžinti gautą paramą. Tą patvirtina ir ūkininkai, kurių ūkiuose jau dera derliai, bet jų ūkių likimas kybo ant plauko. Mat nepavyko išvengti klaidų pildant projekto ataskaitas.Savo 100-čio minėjimui besiruošianti VDU Žemės ūkio akademija gyvena didelių ambicijų mokslinėje veikloje ir naujų studijų metodų, naujų studijų programų rengimo ir įgyvendinimo lūkesčiais. Tai skatina ir pasaulyje besikeičianti situacija ir dėl klimato kaitos, ir dėl geopolitinių sąlygų. Išsamiau – ŽŪA kanclerė, prof. Astrida Miceikienė.Verslas kaime. Atrodytų, ko jau ko, o desertų kavinėse, restoranuose ar parduotuvėse išties gausu. Tik pirk ir mėgaukis. Tačiau jauni žmonės Justina ir Marjušas Januškevičiai nepabūgo ir per pačią pandemiją Vilniaus rajone Nemenčinėje atidarė desertinę, pavadintą „Toti“. Atsižvelgdami į vietos gyventojų mokumą, ir kainas mažesnes nei Vilniuje nustatė. Konkurencijos jie nebijo ir apie plėtrą galvoja... Anot Marjušo, laimi tie, kurie labiausiai atsižvelgia į valgytojų poreikius.Ved. Regina Montvilienė

Vykstant festivaliui „LNOBT Open“ susitinkame su Lietuvoje viešinčiu Maurice Bejart‘o trupės nariu, šiomis dienomis spektaklius festivalyje šokančiu lietuvių baleto artistu Jeronimu Krivicku.Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ pradeda koncertų turą, kuriame Lietuvos regionų publikai pristatys įtakingą XVII amžiaus italų kompozitorių Tarquinio Merulą, dirbusį ir LDK valdovo Žygimanto Vazos dvare. Pokalbis su „Canto fiorito" prodiusere, dainininke Renata Dubinskaite.„Atrodytų, kad iš plakato būdavo reikalaujama ideologiškai angažuoto turinio, tačiau plastikos prasme, tai buvo labai moderni kalba“, – apie okupacijos laikotarpio studentiškus plakatus Lietuvoje sako Vilniaus dailės akademijos muziejaus direktorius Vidas Poškus. Kokios tendencijos vyravo to meto plakatuose, domisi Urtė Karalaitė.„Tenet“, „Oppenheimeris“ ar „Vakanda amžiams“ – tai filmai, žymintys švedų kompozitoriaus Ludwigo Göranssono stilistinę transformaciją per dešimtmetį: senovės civilizacijų muzikos tyrinėjimai, šiandienos atlikėjų muzikos prodiusavimas, egzotiškų šalių muzikos jungimas kartu su šokių muzika ar sudėtingo mokslininko portrteto kūrimas garsais – visa tai, kas jau įvyko L. Göranssono karjeroje, ir kas jau įvertinta reikšmingiausiais muzikos ir kino apdovanojimais.O antrą laidos puslapį versime su Lietuvos nacionalinio orperos ir baleto teatro solistu tenoru Karoliu Kašiuba. Koks jo kelias į didžiąją sceną? Pokalbis rubrikoje „Be kaukų“.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaune šiandien prasideda šimtmečio dainų šventės savaitė. Kaip didieji kultūriniai renginiai skatina turizmą Lietuvoje ir didina šalies žinomumą?Dailininkas ir dailėtyrininkas Justinas Vienožinskis į Lietuvos istoriją įėjo ir kaip Kauno meno mokyklos steigėjas. Šiandien čia Kauno kolegijos Menų akademijos studentai, viena jų, grafikos dizainerė Armanda Klimavičiūtė sukūrė vizualinį stilių Vienožinskio gimtojoje sodyboje veikiančiam muziejui.„Atrodytų, kad iš plakato būdavo reikalaujama ideologiškai angažuoto turinio, tačiau plastikos prasme, tai buvo labai moderni kalba“, – apie okupacijos laikotarpio studentiškus plakatus Lietuvoje sako Vilniaus dailės akademijos muziejaus direktorius Vidas Poškus. Kokios tendencijos vyravo to meto plakatuose?Pasaulio kultūros apžvalga.„Tu atrodai kaip paveikslas“ ir „Tu atrodai kaip klounas“. Kokiomis aplinkybėmis ištartume šiuos sakinius ir ką jie mums reiškia? Komentarą apie tai, kaip vartojame žodžius ir įtvirtiname smurto formas prieš tam tikras meno šakas, parengė režisierius Gildas Aleksa.Kaip renkamos liaudies dainos ir folkloras? Kaip randami senų dainų dar prisimenantys žmonės? Etnomuzikologė ir LMTA muzikinio folkloro archyvo vadovė Varsa Liutkutė-Zakarienė pasakoja, kas vyksta per folkloro užrašymo ekspedicijas, kaip jos organizuojamos ir kokių netikėtų nutikimų jų metu įvyksta.Rūta Elijošaitytė-Kaikarė net atostogų metu neatostogauja – ruošiasi įvairiems šių ir kitų metų tarptautiniams literatūros renginiams. Tarp jų – Vilniaus knygų mugė, literatūros forumas „Šiaurės vasara“ ir UNESCO literatūros miestų kongresas. Rūtos vadovaujame įstaiga „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ šiemet turėtų perimti trijų sostinės memorialinių muziejų valdymą, anot Rūtos, pasipiktinimas šiais pokyčiais ir juos lydėjusia klaidinga viešumoje paskleista informacija, nors ir nuslūgęs, bet vis dar jaučiamas. Su Rūta Elijošaityte-Kaikare prisėdome pakalbėti apie literatūros miestus, Vilniaus tapatybę šalyje ir užsienyje formuojančią literatūrą, memorialinių muziejų vaidmenį šiuolaikybėje, prieštaringai vertinamų asmenybių palikimo įprasminimą ir, žinoma, vasaros skaitinius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Aštuntajame dešimtmetyje Miunchene sukurtas edukacinis mini miesto projektas suteikė galimybę vaikams kurti ir valdyti savo miestą. Jame veikė pilnaverčiam miesto gyvenimui reikalingos įstaigos ir įmonės, vaikai jame mokėsi, dirbo, pramogavo ir užsiėmė politika. Jie patys priimdavo sprendimus aktualiais klausimais ir galėjo kurti savo taisykles. „Mini-Munich“ modelis įkvepė daugelį kitų pasaulio miestų, buvo išbandytas ir Lietuvoje. Šios laidos viešnios pasakoja apie savo atradimus lankantis Miuncheno mini mieste ir rengiant mini miestus Lietuvoje. Jos pabrėžia: mini miestai nėra komercinė iniciatyva, ji atvira visiems vaikams. Šiuo metu jos siekia įkurti „Mini-Vilnių“.Laidos viešnios: Gintė Marija Ivanauskienė – Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė, tirianti ir dirbanti su žaidimo, mokinių dalyvavimo ir demokrainės kultūros kūrimo mokykloje temomis ir Justė Paulina Kubertavičiūtė – neformalaus ugdymo praktikė-ekspertė, mokytoja.Laidos ved. miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Jaroslavas Melnikas. „Te visad būsiu aš“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romano herojus gyvena jau daugiau kaip tūkstantį metų. Sukurta „Amžinoji valstybė“. Mokslas, ypač medicina, pasiekė tokį lygį, kad pavyko suteikti nemirtingumą. Atrodytų, štai ji, žmonijos svajonė: materialinė gerovė, visiems gyviesiems vadovauja Dirbtinis intelektas, lenkiantis žmogiškąjį milijardus kartų. Bet ar viskas taip paprasta tame rojuje? Vieną dieną herojus susipažįsta su mergina, kuri nenori amžinai gyventi. Jai nėra nė trisdešimties. Ir viskas ima griūti... Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Atspirties tašku šiam pokalbiui tapo Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda „Ribos ir paraštės. Socialinė kritika tarpukario Lietuvoje“ (kuratoriai – istorikas dr. Norbertas Černiauskas ir menotyrininkė Gabrielė Radzevičiūtė).Atrodytų kad socialinės kritikos tema ir tarpukario Lietuvos epochos, kaip pažangos, optimizmo, visuotinio modernėjimo ar net aukso amžiaus, vaizdavimas tarpusavyje nedera. Ar tikrai kalbėjimas apie ribas ir paraštes gali diskredituoti Pirmąją Lietuvos Respubliką? Kaip galima naujai pateikti socialinės kritikos temą, kurią sovietinė istoriografija ir ideologija suniokojo bei diskreditavo?Kam tarpukario epochoje rūpėjo socialiniai klausimai? Kokios socialinės temos to meto viešojoje erdvėje buvo svarstomos dažniausiai? Ar yra galimybių kalbėti apie kritikos raidą apskritai (nuo žanro iki vaidmens viešojoje erdvėje)?Kokia socialinė tema dažniausiai buvo apmąstoma Pirmojoje Lietuvos kūrusių dailininkų? Kaip ir kada (į kokių menininkų akiratį) pakliūdavo „nematomos“, nes marginalizuotos miesto gyventojų grupės – bedarbiai, elgetos, valkataujantys vaikai, prostitutės, girtuokliai ir kriminalinio pasaulio atstovai? Ką iš tarpukario Lietuvos dailininkų derėtų laikyti nuosekliausiai ir įtaigiausiai gvildenusį socialinės kritikos temas savo kūryboje?Kaip į įvairias negeroves valstybės ir visuomenės gyvenime žvelgė XX a. 3-4 dešimtmečių sandūroje iškilusi naujoji dailininkų karta?Kiek to meto moterys dailininkės domėjosi ir reflektavo socialines temas? Ar to meto dailininkių tarpe būta tokių asmenybių, kurias būtų galima vadinti „tikromis progresyvistėmis“, kurioms rūpėjo „naujosios moters“ temos atskleidimas?Ką tikro žinome apie 1929 m. vasarį įsiplieskusį garsųjį Kauno meno mokyklos streiką? Kodėl mokyklos bendruomenė ryžosi pasipriešinti tuometinio jos direktoriaus Kajetono Skleriaus vykdomai politikai? Ar šį streiką pastebėjo to meto spauda ir visuomenė?Pokalbis su menotyrininke Gabriele Radzevičiūte ir istorike Lina Hall.Ved. Aurimas Švedas

Rimantas Černiauskas. Knygos „Slieko pasaka“ ištrauka. Skaito aktorius Algirdas Dainavičius.Atrodytų, čia pasakų pasaka vaizduojama: vaikai mokykloje nesimoko, nes mokytis nusibodo. Ne, ne mokiniams nusibodo, o mokytojams. Šie ne tik nebemoko, bet mokinius dar ir labirinte paklaidina.Ši knyga įtraukta į šimto reikšmingiausių lietuvių rašytojų knygų vaikams sąrašą.

Šįkart „Laimės dietoje“ - pokalbis apie dietas, kurios neturi nieko bendro su laime. Savęs alinimas, savigrauža, persivalgymo priepuoliai ir žlugdantis santykis su savo kūnu - kur ieškoti nepakankamumo šaknų, nuo ko pradėti lopyti santykį su maistu ir kaip lėkštėje matyti džiaugsmą, o ne kaltę? Laidos viešnia - Londone gyvenanti emocinių persivalgymų terapeutė, knygos „Lieknėju paskutinį kartą“ autorė Ieva Gerčienė.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Vasaros pradžia mus apdovanojo iš tiesų maloniais, šiltais orais, tačiau pasitaiko atvejų, kai poilsis gamtoje virsta skaudžiomis nelaimėmis. Šiltus vakarus gamtoje visada apkartina uodai. Tylus zyzimas ir niežtinti oda ne tik erzina. Atrodytų nekaltas uodo įkandimas gali baigtis ir ūmia alergine reakcija ir tai labiau būdinga mažiems vaikams. Siekdami apsisaugoti nuo uodų į sodybas ar prie ežero vežamės ir apsauginių repelentų, tačiau ir šie nėra nekaltos priemonės, kurios taip pat gali alergizuoti, juo labiau ne visi repelentai tinka mažiems vaikams. Kaip apsisaugoti nuo uodų įkandimų, kaip atpažinti beprasidedančią alerginę reakciją ir tokiu atveju suteikti pirmąją pagalbą – pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Milda Žygutiene.Kita laidos tema – pavojai, tykantys prie vandens telkinių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, birželį ugniagesiai iš vandens vidutiniškai ištraukia po 24 skenduolius, o štai praėjusiais metais šiuo laikotarpiu buvo pasiektas rekordas – registruota 140 gelbėjimo iš vandens atvejų. Specialistai atkreipia dėmesį, kad toli gražu ne visi gyventojai žino, kaip saugiai elgtis vandenyje: renkasi atokius vandens telkinius, vartoja svaigalus, kai kurie tiesiog brisdami į vandenį pervertina savo jėgas. Pastebėta, kad skęstančiųjų amžiaus vidurkis siekia 57 metus. Deja, vis dar ne visi žinome, kaip atpažinti vandenyje skęstanti žmogų ir kaip jam suteikti pirmąją pagalbą. Pokalbis su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos edukologe Vida Dubinskiene.Ved. Laura Adomavičienė

Kokios sostinės gatvės, asmenybės, legendos ar nutikimai sukelia šypseną ir šiltą jausmą krūtinėje vienai žinomiausių šalies gidžių, Vilniaus istorijų pasakotojai Gabijai Lunevičiūtei? Laimingi žingsniai, įspūdžiai ir iš džiaugsmo gimusių vietų legendos - proga kitomis akimis pamatyti miestą.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Didieji nacionaliniai muziejai savaitgalį skaičiavo žmonių srautus, norinčiųjų patekti eilės rikiavosi lauke. Atrodytų, susidomėjimas muziejais ir galerijomis itin didelis, bet ar mažesniuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose jaučiamas toks kultūrinis pagyvėjimas?Brazilijos kolektyvas „Quarteto Novo“ padarė milžinišką įtaką šios šalies muzikiniam gyvenimui. Apie jų pasirinktą muzikinę stilistiką – kolegos Igno Gudelevičiaus pasakojime.Kodėl jūra tampa įkvėpimu ir kaip ji banguoja atlikėjo, kompozitoriaus ir aranžuotojo Donato Petreikio kūryboje – pokalbyje su muziku. LRT KLASIKOS eteryje pirmą kartą skamba ir Donato kūrinys „Vienišo jūreivio daina“.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši komunikacijos specialistas Aidas Puklevičius, atskleisiantis muzikinius pasirinkimus ir pasakojantis apie tai, kuo kvėpuoja šiandien.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Pavasaris. Atrodytų visur šviesėja, tačiau kartu tai - sunkiausias kūnui ir psichikai metas. Kodėl? Apie tai pakalbėjom su psichoterapeutu prof. Eugenijumi Laurinaičiu. Ką pavasaris mums atidengia ir kodėl sunkiau tvarkytis? Ką ypatingo turi šis pandeminis pavasaris, kuriame viltis “sugrįžti” į normalų gyvenimą nebūtinai visiems yra šviesi? Pokalbis apie tai, kaip stebėti save, kaip pastebėti ir kaip padėti - kaip visada. Gero pavasario, stebint savo inkarus ir nutirpstančius kakučius:) Ir nepamirškim pasijuokti.Support the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Rokas Jama Grajauskas ir Mykolas Jankaitis bando atspėti, kaip atrodytų dvi potencialios NBA komandos Sietle ir Ričmonde. Komandos dėliojamos gyvos biržos principu, vadovaujantis anksčiau buvusių panašių naujų komandų biržų taisyklėmis.Temos:plėtros biržos taisyklės (3:33);Mykolo ir Roko įvedamos naujos komandos (9:30);žaidėjų apsaugojimas (16:09);NBA plėtros birža (35:30).

Teologai mums sako, kad Dievą mes geriausiai galime išgirsti tyloje, kai esame nuščiuvę. Atrodytų „vow“ , tai juk kaip tik dabar, per šias šventes ir turime tokią galimybę: ramiai, tyloje apmąstyti, gal net ir susirašant kai kuriuos svarbius šiemet ar anksčiau nutikusius dalykus, pamedituoti ir galbūt pamatyti naujas veiklos kryptis. Bet ta tyla daugelį mūsų varo iš proto. Kodėl?O ir ar analizuojant besibaigiančius kalendorinius metus galime pasakyti, kad yra dalykų už kuriuos net ir šiais, visuotinio suspaudimo metais, yra už ką dėkoti.Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dekanas Benas Ulevičius.Ved. Jonė Kučinskaitė

Gabus vaikas. Tikrai gražiai ir išdidžiai skambantys žodžiai. Atrodytų, kad kiekvieni tėvai, išgirdę tokį apibūdinimą apie savo vaiką turėtų labai džiaugtis ir didžiuotis. Tačiau, ar tikrai viskas taip? Ar nepainiojame gerai besimokančio vaiko su gabiu vaiku? Ar atpažįstame tokį vaiką tiek mes, tėvai, tiek pedagogai? Švietimo ir mokslo įstatyme yra sąvoka „gabus vaikas“. Šie vaikai priskiriami specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams. Laidoje pokalbis su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docente, socialinių mokslų daktare Sigita Girdzijauskiene ir mokytoja, neseniai vykusios konferencijos GABUS 2020 organizatore Margarita Moliene.Ką sako apibrėžimas „Gabus vaikas“? Kokie yra specialūs tyrimai, pagal kuriuos nustatoma, ar vaikas priskiriamas gabių vaikų kategorijai. Kaip plačiai jie atliekami Lietuvoje? Kiek „suskaičiuotų“ gabių vaikų yra Lietuvoje? Atsakymai į šiuos klausimus ir patarimai tiek pedagogams, tiek tėvams, kurie galbūt, nežinojo ir pirmą kartą išgirdo, kad jų, dažnai mokykloje baramas „blogiukas“, arba, girdėdami, kad vaikui trūksta dėmesio namuose, klausydami mūsų laidos, pagalvojo, kad labai panašu, kad vaikas turi vieną ar kelias gabiems vaikams įvardintas savybes.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Savaitinė NBA apžvalga „Trigubas dublis“. Vedėjai Andrius Dainys ir Rytis Vyšniauskas.

Šiandienos podcaste keliu klausimą: KODĖL KAVOS PIRKIMAS KAVINĖSE PADARYS TAVE NETURTINGU? Ironiška, kad dabar pats sėdžiu mėgstamiausioj savo kavinėj „Green Cafe“, baiginėjus skanią kavą ir ruošiuosi eiti į susitikimą dėl mano adwords reklamos kampanijų administravimo. Mano pamąstymus gali išklausyti naujausiame podcaste... Mano finansinė filosofija paskutiniu metu labai keičiasi. Kažkada galvojau, kad reikia laisvai leisti pinigus, jų neskaičiuoti, nebijoti pirkti brangių daiktų… ir to pasekoje pinigai ateis. Šiuo metu, mano finansinė filosofija keičiasi ir matau, jog ankstesnis supratimas (gyvenk šia diena, laisvai leisk pinigus) - ištikro neveikia. Vėlgi, apie tai plačiau šiame podcaste. Kas veikia - tai finansinė DISCIPLINA ir SĄMONINGAS pinigų leidimas. Grįžkime prie kavos… Atrodytų, kas čia tokio, juk tik 2 eurai. Bet ištikro čia kalba NE APIE KAVOS PUODELĮ, o apie pačią filosofiją ir patį požiūrį į pinigus. Maži dalykai padaro didžiulę įtaką. Tai, kaip elgiesi su mažais dalykais, taip elgies ir dideliais. Aš nesakau, kad nereikia gerti kavos. Aš tik siūlau savęs paklausti, ar tai tau tikrai svarbu, ar tiesiog eini „automatu“. Pvz., aš anksčiau beveik KASDIEN eidavau gerti kavos į kokią nors kavinę. Kai išsikėliau į naują ofisą, buvo minčių ten nepirkti virduliuko kavai, kadangi buvau nutaręs kavos visada eiti kur nors į kavinę. Jei paskaičiuotume, kavos puodelis namie kainuoja apie 20 ct. Kavinėje 2 eur (t.y. 10 KARTŲ DAUGIAU!). Plius, jei kur nors centre, pridėk dar 2 eurus už parkingą. Dar eurą pridėk prie benzino ir gaunasi 5 eurai už puodelį (arba 25 kartus daugiau nei namie). Sakykim, 20 dienu per mėnesį po 5 eurus, tai 100 eur/mėn…. 1200 eur/ metus. Čia ir kyla klausimas - AR TIKRAI VERTA? Jeigu dar pridėtume, kad tuos pinigus investavus su 7% metine grąža, per 40 metų turėtume 274 000 eur (paskaičiuokite per http://www.moneychimp.com/calculator/compound_interest_calculator.htm) Mano naująjame suvokime didžiausią įtaką padarė Albert Dunlop knyga „Mean Business“. Vienas iš jo verslo valdymo principų - tai griežta išlaidų kontrolė versle. Koncentruotis ne tik į tai, kaip pinigus uždirbame, bet ir į tai, kaip juos išleidžiame. Apie tai turiu paruošęs atskirą jutubo video, tad labai nesiplėsiu. Gali peržiūrėti čia: https://youtu.be/gQx0uloZ2Yw Pradėjus tą patį principą taikyti ir asmeniniuose finansuose, labai greit matau išties įspūdingų rezultatų. Apie tai gali paklausyti šiame podcaste. Lauksiu tavo komentarų... Mindaugas Šebelskis

Dažnai nesusimąstome, kokia nuostabi muzikos instrumentų įvairovė. Atrodytų, jog išsemtos visos tembrų galimybės, gi inžinieriai, konstruktoriai, akustikai nerimsta, vis kuria naujus, neįtikėtinų formų ir garsų instrumentus.Vieną tokį garsų „monstrą“ – iš ilgų bambuko vamzdžių sumontuotą, elektronikos valdomą, žemiausius tonus išgaunantį, Olandijoje pagamintą instrumentą bambusą išgirsime „Audiologuose“. Laidoje taipogi skambės airių bei lietuvių dūdmaišiai, neįprastai grojantys vargonai ir Australijos aborigenų iš eukalipto išskaptuoto didžeridū įrašai.

Dažnai nesusimąstome, kokia nuostabi muzikos instrumentų įvairovė. Atrodytų, jog išsemtos visos tembrų galimybės, gi inžinieriai, konstruktoriai, akustikai nerimsta, vis kuria naujus, neįtikėtinų formų ir garsų instrumentus.Vieną tokį garsų „monstrą“ – iš ilgų bambuko vamzdžių sumontuotą, elektronikos valdomą, žemiausius tonus išgaunantį, Olandijoje pagamintą instrumentą bambusą išgirsime „Audiologuose“. Laidoje taipogi skambės airių bei lietuvių dūdmaišiai, neįprastai grojantys vargonai ir Australijos aborigenų iš eukalipto išskaptuoto didžeridū įrašai.

1943-ųjų vasarą Lietuva vis dar buvo blaškoma Antrojo pasaulinio karo audros. Atrodytų, ką galima kalbėti apie to meto dailę? Dr. Giedrė Jankevičiūtė savo paskaita įtikina, jog tai buvo įdomus tarpsnis meno raidoje.Paskaitoje išgirsime apie vadinamąją intymizmo tendenciją Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos dailininkų kūryboje. Bus aptariami būdingiausi Vytauto Kasiulio, Antano Gudaičio, Antano Žmuidzinavičiaus, Algirdo Petrulio ir kitų darbai, pateikta įdomios medžiagos iš dailininkų dienoraščių, laiškų, atspindinčių to meto gyvenimo ir kūrybos realijas.

1943-ųjų vasarą Lietuva vis dar buvo blaškoma Antrojo pasaulinio karo audros. Atrodytų, ką galima kalbėti apie to meto dailę? Dr. Giedrė Jankevičiūtė savo paskaita įtikina, jog tai buvo įdomus tarpsnis meno raidoje.Paskaitoje išgirsime apie vadinamąją intymizmo tendenciją Antrojo pasaulinio karo metų Lietuvos dailininkų kūryboje. Bus aptariami būdingiausi Vytauto Kasiulio, Antano Gudaičio, Antano Žmuidzinavičiaus, Algirdo Petrulio ir kitų darbai, pateikta įdomios medžiagos iš dailininkų dienoraščių, laiškų, atspindinčių to meto gyvenimo ir kūrybos realijas.

Atrodytų, motinystės jausmas turėtų būti įgimtas kiekvienai moteriai. Tačiau gyvenimas rodo, kad yra moterų, kurios nenori savo vaiko. Išnešioja, pagimdo ir palieka. Kodėl? Atsakymų ieškosime drauge su Vaikų ligoninės Neonatologijos centro direktore prof. Nijole Drazdiene.Dilgėles, daržines žliūges, balandas, kiaulpienes, garšvas galima vartoti labai įvairiai – susmulkinti ir dėti į salotas, naudoti gaminant troškinius, sriubas. Apie tai laidoje pasakos Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė.

Atrodytų, motinystės jausmas turėtų būti įgimtas kiekvienai moteriai. Tačiau gyvenimas rodo, kad yra moterų, kurios nenori savo vaiko. Išnešioja, pagimdo ir palieka. Kodėl? Atsakymų ieškosime drauge su Vaikų ligoninės Neonatologijos centro direktore prof. Nijole Drazdiene.Dilgėles, daržines žliūges, balandas, kiaulpienes, garšvas galima vartoti labai įvairiai – susmulkinti ir dėti į salotas, naudoti gaminant troškinius, sriubas. Apie tai laidoje pasakos Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė.