Podcasts about nenoriu

Spaudos apžvalga.„Kai pradedu tapyti, man tuo metu nieko nebereikia. Nenoriu sustoti, nenoriu nei valgyti, nieko nenoriu daryti – tik tapyti“, – sako dailininkė Ingrida Tautkutė.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Šiandien vyks nacionalinis forumas „Talentinga (ne)galia. Kokios galimybės skleistis?“. Nors šalyje yra apie 18 tūkstančių vaikų su negalia, daugeliui jų vis dar neužtikrinamos net bazinės paslaugos, jau nekalbant apie galimybes kurti ir tobulėti. Ką turime padaryti, kad kiekvienas vaikas – nepriklausomai nuo negalios – turėtų vienodas galimybes augti, mokytis ir kurti?Šiandien Bolonijoje baigiasi 62-oji tarptautinė vaikų knygų mugė – svarbiausias pasaulio renginys, skirtas vaikų ir jaunimo literatūrai, leidybai bei knygų iliustracijos menui. Lietuvos kūrėjai šioje mugėje kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio. Kokia buvo Lietuvos delegacijos patirtis? Kokius įspūdžius, atradimus ir iššūkius parsiveža dalyviai?Vilniaus teatras „Lėlė“ šį savaitgalį kviečia į režisierės Justinos Jukonytės premjerą „Apie žmogų“. Interaktyvus spektaklis-žaidimas 1-5 metų vaikus kviečia pažinti save ir savo kūną, ieškoti atsakymų į didelį klausimą: kas aš esu?Švenčiant Vilniaus universiteto 446-ąjį gimtadienį, Vilniaus universiteto kultūros centras vilniečius ir miesto svečius pakvies į išskirtinį renginį – instaliaciją-performansą „U“, kuris trims vakarams transformuos VU Didįjį kiemą į unikalią meno ir mokslo sintezės erdvę.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Pažintis su tapti Vytauto Stankaus eilėraščių rinkiniu „Renkant kaulus“, išleido leidykla „Baziliskas“.Ved. Justė Luščinskytė

Balandžio 3 d., ketvirtadienį, THE ROOM galerija atidaro tapytojos Ievos Martinaitytės-Mediodios parodą „Atsiranda ir nutrūksta“ Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“. „Šioje parodoje noriu perteikti vidinės kelionės būseną su viltimi vėl apčiuopti ir suvokti kažkur į paraštes nutolusį grožį ekologinių krizių amžiuje“, – apie parodą sako autorė. Pokalbis su tapytoja Ieva Martinaityte-Mediodia ir parodos kuratore menotyrininke Jurgita Ludavičiene.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien kviečiame susipažinti su geriausia Poezijos knyga pretenduojančiu tapti Vytauto Stankaus eilėraščių rinkiniu „Renkant kaulus“, išleido leidykla „Baziliskas“.„Kai pradedu tapyti, man tuo metu nieko nebereikia. Nenoriu sustoti, nenoriu nei valgyti, nieko nenoriu daryti – tik tapyti“, – sako dailininkė Ingrida Tautkutė. Jos karjeros kelias buvo ilgas. Merginai teko pagyventi Kinijoje, Indonezijoje, tačiau grįžusi į Lietuvą, ji pradėjo intensyviau tapyti. Šiuo metu menininkė džiaugiasi atidaryta paroda gimtojoje Tauragėje. Ką savo paveiksluose pasakoja dailininkė? Ir kas iš gyvenimo užsienyje persikelia į jos kūrybą? Domėjosi Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius, be kitų naujienų, pradeda žymiausių operos teatrų kito sezono repertuarų apžvalgas. Šįkart sužinosite apie Nyderlandų nacionalinės operos ir baleto teatro 2025-2026 metų sezone siūlomus pastatymus.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia iš Ukrainos – į Lietuvą studijuoti atvykusi pianistė Yana Serbina.Ved. Gerūta Griniūtė

Prie Australijos krantų išgelbėtas keliautojas Aurimas Mockus socialiniuose tinkluose pasidalino pirmosiomis žinutėmis apie tai, ką jam teko išgyventi bei koks bus jo valties „Kuršis“ likimas.Anot keliautojo, jo savijauta gerėja, o daugiau detalių, kaip viskas atrodė jam patekus į galingą taifūną Koralų jūroje, jis žadėjo atskleisti vėliau. Mockus sako, jam labai svarbus visas palaikymas, kurio jis sulaukia, o jis pats yra itin dėkingas Australijos karinėms jūrų pajėgoms, kurių organizuota gelbėjimo operacija buvo itin sklandi ir sėkminga.

Inga Labutytė-Atkočatienė netrumpą laiką dirbo klimato ir aplinkosaugos srityje kaip komunikacijos specialistė ir žurnalistė. Ji sako, jog nusprendė neturėti vaikų ir dėl klimato krizės. „Planavau persvarstyti šį pasirinkimą tuomet, kai ims mažėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, bet bėgant laikui supratau, kad kryptis nesikeičia“.Šiemet Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkių atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad apie tai svarsto maždaug dešimtadalis. 11 procentų apklaustųjų sakė, kad nerimas dėl ekologinės krizės mažina norą susilaukti vaikų, o 18-29 metų amžiaus grupėje taip teigė besijaučiantys 15 procentų gyventojų.Kauno kameriniame teatre jau trečius metus rodomas spektaklis „Kvėpavimas“, kaip pastebi jo režisierė Agnija Leonova, skatina į jaunų žmonių svarstymus įsijausti ir suprasti juos geriau.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Labai neretam paraatletui kelias link didžiųjų startų atsiveria Šiauliuose, kur dirba treneris Deimantas Jusys. Paralimpietis Andrius Skuja – vienas iš Deimanto auklėtinių. Paraatletas ne tik siekia asmeninių pergalių, tačiau jau ketvirti metai kartu su savo treneriu Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centre dirba su kitais lengvaatlečiais, turinčiais negalią.„Dirbdamas šį darbą mokausi kantrybės, supratau, kad viskam reikia laiko, reikalingos naujos žinios. Sportininkai, su kuriais dirbu, - išskirtiniai žmonės. Darbas su jais priverčia vis daugiau domėtis kiekviena negalia, neįgaliųjų sporto specializacija, medicina. Mano auklėtiniai dalyvaus jau ketvirtoje paralimpiadoje. Manau, tai rodo, kad esame teisingame kelyje“, - sako sportininkus, turinčius negalią, treniruojantis treneris Deimantas Jusys.„Nenoriu nieko žadėti, pasakysiu tiek, kad stengsiuosi padaryti viską, ką galiu geriausiai“, - paklaustas, ar tikisi paralimpiadoje pasipuošti medaliu, sako paralimpietis Andrius Skuja ir atvirai pasakoja, kaip dideliam ir stipriam vyrui sekasi tvarkytis su jauduliu.Beveik dešimt metų bendradarbiaujantys paralimpietis Andrius Skuja ir treneris Deimantas Skuja sako, kad svajonę reikia turėti visada. Likus nedaug laiko iki paralimpinių startų, vyrai pasakoja apie pasiruošimą, sirgalių palaikymo svarbą bei nelengvą kasdieninį darbą.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Alytaus miesto himno autorius Andrius Abromavičius pasidalijo prisiminimais apie Alytaus himno kūrimą.

Kai prieš dvejus metus Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, Lietuvos gyventojai buvo paraginti pasirūpinti maisto, vandens ir vaistų atsargomis bent trims paroms. Ekspertai sako, kad pasiruošimas ekstremalioms situacijoms gali padėti nusiraminti. Visgi realybėje į tokias grėsmes kiekvienas reaguojame skirtingai.2022-ųjų vasara. Dokumentikos autorė Vaida Pilibaitytė tyrinėja sąrašą, kuriame – kasdieniai daiktai, kurie turėtų tilpti į vadinamąjį „išvykimo krepšį“. Čia – ir maisto konservai, vanduo, baterijos, nešiojamas FM radijas ir artimųjų nuotraukos. Besiruošiant užplūsta emocijos ir prisiminimai apie ir iš kartos į kartą perduodamas traumas.„Galite ją vadinti žygio kuprine ir tada bus ne taip baisu“, – pataria civilinės saugos specialistas Donatas Gurevičius. Jis jau dvejus metus keliauja po Lietuvą su tipinės išgyvenimo kuprinės pavyzdžiu ir kantriai pasakoja, kodėl svarbu ruoštis blogiausiam.Vilnietis Vytas savo išvykimo kuprinę susidėjo visai neseniai, bet dar iki 2022-ųjų Rusijos invazijos Ukrainoje yra su draugais išsibandęs savo įgūdžius, jei tektų būti išgyvenimo ekstremaliomis sąlygomis. „Mes gyvename ne taikos sąlygomis, o tarp karų“, – niūrią realybę mūsų regione apibendrina jis. Dviejų vaikų mama Inesa iš Švenčionėlių būtinų daiktų sąrašą irgi moka mintinai. „Jis panašus į šaulio kuprinę“, – ji šaulė, kuri išgyvenimo įgūdžių moko kitus.Tuo metu kaime, visai šalia Baltarusijos sienos, Eglė aprodo nedidelį savo namo rūsį. Čia jos šeima svarsto įrengti ne tik gultus, bet ir ventiliaciją, kad prireikus, patalpą būtų galima naudoti kaip laikiną slėptuvę. O jos vyras Rokas ruošiasi į šaudyklą – nori išmokti valdyti ginklą.Kai pirminis šokas atslūgsta ir atsargų galiojimo laikas baigiasi, Vaida iš savo „karo pupelių“ išverda troškinį. Panašu, kad protas ir kūnas prie padidintos grėsmės ilgainiui prisitaiko, bet ruoštis karui dėl to netampa lengviau.Autorė Vaida Pilibaitytė

„Sąjūdis yra kiekviename mūsų. Bėgančią upę sunku sustabdyti“, – sako aktyvi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narė, save Sąjūdžio juodadarbe ir eiline save vadinanti Angonita Rupšytė. Minint Sąjūdžio 35-ąsias metines, pokalbis su ja bei vienu iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių Algirdu Kaušpėdu.Kodėl, pavyzdžiui, architektai mokosi iš gamtos formų, procesų ir ekosistemų? Kaip teigia biomimikrijos ambasadorė Austė Juozapaitytė, žmonija tai darė jau daugybę metų, tik palyginus neseniai viskas suvesta į mokslinę metodologiją.„Labai sunku reflektuoti tą patirtį, kurią išgyvenome Kyjive. Nenoriu pabrėžti jokio mūsų herojiškumo, nes jo čia yra nedaug. Visas herojiškumas yra ukrainiečiuose, kurie kovoja fronte", – sako režisierė Uršulė Bartoševičiūtė, kartu su kitu režisieriumi Andriumi Darela grįžusi iš dviejų savaičių kūrybinės rezidencijos „Start“ Kyjivo Lesios Ukrainkos teatre.Vizualioji dokumentacija yra vienas pagrindinių elementų, formuojančių tai, kaip prisimename ir įprasminame Holokaustą. Bet ar visuomet suprantame kas, kur ir kokiomis aplinkybėmis fotografavo ir filmavo getus ir koncentracijos stovyklas?„Dokumentai ir reglamentai turėtų reaguoti į žmonių poreikius, o ne žmonių poreikiai taikytis prie pasenusių dokumentų“, – apie architektūros projektus ir nauja meno kryptimi tampančius nesutarimus sako Andrius Ropolas.Kokią istoriškai svarbią lauktuvę į Lietuvą atvežė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris?Kai kurie Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ komisijos nariai siekia naudos sau ir žemina tuos filmus, kurie yra kažką pasiekę – akcentuoja Edvinas Pukšta. Pokalbyje su juo – ir apie Edvino įspūdžius iš Kanų kino festivalio, į Maskvos festivalius net karui vykstant keliaujančius, padoriais laikomus kino kūrėjus, šlovinamą arthauzinį ir menkinamą komercinį kiną bei įvairias kino skauto darbo subtilybes.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalgaKuo svarbi XVI amžiuje Antverpene veikusi spaustuvė, susijusi su LDK knygomis, bei kokią įtaką ji turi net XXI amžiaus leidybai?„Low Air – Vilniaus miesto šokio teatras“ kviečia pažinti šiuolaikinį šokį ir tapti aktyviu judesio dirbtuvių dalyviu ketvirtą kartą vyksiančiame ketvirtajame šokio festivalyje „Pūga”.Trečiadienį prasideda naujosios eksperimentinės muzikos serijos „Bandit supreme“ renginiai.Operos solistas Vaidas Vyšniauskas teigia, kad pasirodęs Baltarusijos scenoje nepažeidė jokių Lietuvos įstatymų, tačiau po visuomenėje kilusio nepasitienkinimo sako, kad dabar tokios minties atsisakytų.Apie kelis suaugusiųjų animacinių filmų muzikinius įvaizdžius.Ispanijos sostinėje Madride atidaroma Lietuvos tekstilininkų paroda.Ved. Marius Eidukonis

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

„Nenoriu skaityti knygose, laikraščiuose, internete ar atsiliepimuose kitų žmonių minčių apie tą laikotarpį, kai aš gyvenu. Aš noriu pats pasakoti. Ir jeigu istorija vyksta mano metu, aš turiu joje dalyvauti, nes man tai svarbu kaip žmogui, kaip piliečiui, - sako žmogus, kuris paprastai atsiranda ten, kur jo labiausiai reikia – aktyvus visuomenės veikėjas, grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas Svaras. Apie kapitoną Lietuvą, apie tai, kaip kiekvienas, pagal savo galimybes ir norą. gali būti Lietuvos patriotu, nelaukiant, kol kas nors pakvies ir nepaisant jokių galėjimo/negalėjimo apribojimų. Apie organizuojamas Svaro veiklas ir kitų įsitraukimą į jas. Ir apie tai, ar moka Svaras pasakyti „ne“ ir kaip jis supranta žodį „laisvalaikis“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Sigitas Parulskis. „Nenoriu susipažinti“. Režisierius Algimantas Pociūnas. Garso režisierė Nijolė Baranauskaitė.Vaidina aktoriai: Saulius Mykolaitis, Jolanta Dapkūnaitė, Algimantas Pociūnas ir Aldona Vederaitė. 2005 m.

Šiandien „Radiocentro“ studijoje Vytenis buvo ne vienas, o turėjo svečią – atlikėją Egidijų Dragūną – SEL grupės lyderį. SEL'as neseniai pristatė savo dainą „Tarp amžinybės“, kuri šiuo metu „Youtube“ muzikos kategorijoje yra pirmoje vietoje pagal klausomumą. E.Dragūnas ruošia ir naują kūrinį „Įmanoma“, o kur dar įspūdingiausias metų koncertas Kaune, labdaros projektai ir vestuvių reikalai. Tai apie viską ir pasikalbėjo laidoje „Vakarop su Vyteniu“. Laidą „Vakarop su Vyteniu“ klausyk šiokiadieniais nuo 16 val., o geriausius epizodus rasi mūsų podcaste „Vakarop su Vyteniu“.

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia https://tinyurl.com/y6sy43zk kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Pirmajame „Šok su žvaigžde“ sezone triumfavęs Gedvinas Meškauskas šiais metais į projektą grįžo su nauja partnere Roberta Orlauskaite. Po pertraukos į projektą sugrįžęs Gedvinas šokio pasaulio paslaptis dabar atveria Robertai, ji 2014 metais per motociklo avariją netekusi kairės kojos žemiau kelio pasirinko sportininkės kelią ir siekia tapti pirmąja Lietuvos žirginio sporto atstove paralimpinėse žaidynėse. „Jos ryžtas įkvepia. Roberta į projektą atėjo su labai gražia žinute – kad nereikia slėptis, kad net ir po didelių psichologinių ar fizinių traumų galima atsitiesti ir gyventi visavertį gyvenimą, siekti tikslų. Tai labai motyvuoja, įkvepia, tad noriu padėti skleisti jos nešamą žinutę. Taigi šiame projekte būsiu savotiškas įrankis, kuris, tikiuosi, jai padės šokiu papasakoti tai, ką ji nori papasakoti“, – atskleidė Gedvinas.„Nežinau, kaip mus vertina komisija – kaip jiems žinoti, kokios mano galimybės, ar atlieku daugiausia, ką galiu ir pan. Nenoriu, kad man keltų aukštesnius pažymius vien todėl, kad šoku su protezu, tačiau norėtųsi, kad jie atsižvelgtų į mano galimybes. O aš sakau, kad dedu visas pastangas, kad ant parketo pasirodyčiau geriausiai, kaip galiu“, - dalijasi Roberta.Smagus pokalbis apie protezą, kuris tinka šokiams, apie žmogaus galimybių ribas ir apie projekto „Šok su žvaigžde“ užkulisius.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Atsakymai į jūsų klausimus:- Kaip dirbti vadovo darbą, jei nenoriu dirbti vadovo darbo?- Kaip elgtis su konkurentais (pvz:. marketinge)?- Kaip elgtis su darbuotojais, kurie išėjo, tačiau įmonės nepaleidžia?- Kaip paskatinti darbuotojus ieškoti procesų optimizavimo?

Kaune tęsiasi Europos kultūros sostinės forumas, skirtas aptarti ką tik pristatytą „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą. Apie tai - Kotryna Lingienė.Visuomenei atsiveria Vilniaus Jėzuitų gimnazijos bibliotekoje įsikūręs edukacinis medijų centras „Lojoteka“. Jame lankytojai ras neregėtas Jėzuitų vienuolių knygas bei audiovizualiniams projektams kurti skirtas studijas. Aurimo Žukausko pasakojimas.„Klampus turinys – ne kiekvienam“ – taip šįkart skelbia literatūros festivalis „Open books“, kviečiantis renginyje dalyvauti 300 žmonių. Apie tai, kokius delikatesus rekomenduos skaitytojams – festivalio vadovė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė.Klaipėdos dramos teatras rytoj pristato Latvijos režisieriaus Elmaro Seņkovo spektaklį „Varovai“. Kūrėjus įkvėpė ir daugybę apdovanojimų susižėręs Thomo Vinterbergo kino filmas „Medžioklė“, atskleidęs mažo miestelio tragediją – įniršusi minia, patikėjusi melu, savo pyktį nukreipia į nekaltą žmogų. Česlovo Burbos pasakojimas.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – Irma Jokštytė. Atlikėja, reporterė, dainų konkurso „Low-Vision“ dalyvė teigia nenorinti būti įkvėpimo šaltiniu dėl aklumo. Pokalbis apie muziką, teatrą, ją įkvepiančias keliones ir nesusipratimus, apie kurios norisi kalbėti scenoje.Ved. Giedrė Trapikaitė ir Marius Eidukonis

Dalis jaunų lenkių dėl skirtingų priežasčių šiandien neplanuoja susilaukti vaikų. Vienos taip pasirenka dėl karjeros, kitos vaikams ateities nemato pasaulyje, kuriam gresia klimato katastrofa, o kitos sako, kad paprasčiausiai nenori būti mamomis.Tačiau Lenkijoje jos tokio pasirinkimo - legaliai - dažniausiai neturi.Nepriklausomos Lenkijos radijo stoties „Radio 375“ dokumentikos kūrėja Agnieszka Szwajgier klausia: ką reiškia nenorėti būti mama šalyje, kuri nesuteikia moteriai tokio pasirinkimo?Šis pasakojimas yra tarptautinio Åke Blomström vardo apdovanojimo baigiamasis darbas.Dokumentiką išvertė ir adaptavo Sigita Vegytė

„Aš taip bijojau būti savim, parodyti, koks iš tiesų esu purvinas ar netikslus, kad viską taisiau. Tuomet niekad nežinai, koks geras iš tikrųjų esi, nes viskas sutaisyta, tobula. Pirmą kartą gyvenime imu sau atleisti – pripažinti, kad klystu, kad senstu ir leidžiu tam būti. Nenoriu būti klaidų maišas, aš jas taisau kiekvieną dieną labai sunkiai dirbdamas, bet tuo pat metu leidžiu sau būti toks, koks esu. Tobulėkim, aukim, senkim, tegu viskas vyksta taip, kaip turi vykti, o ne imituokim tobulumą, nes iš čia kyla įtampa“, – naujame epizode, retrospektyviai žvelgdamas į kintančias karjeros trajektorijas ir vidinius virsmus, svarsto muzikos kūrėjas Tautvydas Gaudėšius-FC Baseball. Šįkart ypač šviesiai, savikritiškai, bet tuo pačiu ir atlaidžiai apie visokią savo gyvenimų realybę, kurią priėmę, pametame dalį spaudžiančio sunkumo ir galbūt norą viską pabaigti. Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> patreon.com/letipokalbiai Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Epizodo muzika – FC Baseball kūrinys „Perplaukta upė“ Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas Podkasto draugai – portalas 15min, Vilniaus universiteto radijo stotis Start FM Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir karalaite.com/podkastas

Atsakymai į jūsų klausimus: -Mažų ir didelių įmonių atstovų mokymasis vienoje erdvėje -Temos apie mažas ir dideles įmones pratęsimas -Kaip padėti vadovui, kuris nori progreso, bet atidėlioja? -Kaip susikurti savo "network'ą"? -Nenoriu dirbt iš ofiso, ką daryt?

Laidoje, skirtoje neregių muzikai, kalbamės su Europoje pirmą kartą organizuojamo neregių ir silpnaregių dainų konkurso LOW vision nacionalinės atrankos laimėtojomis Irma Jokštyte ir Dainora Laukžemyte ir šio konkurso organizatore Lietuvoje Lina Puodžiūne. Kuo šis konkursas panašus ir kuo skiriasi nuo didžiosios Eurovizijos, kaip didžiąjame finale palaikyti Lietuvos atstoves, sužinosite laidoje.Balandžio 30 d. tiesioginės „Facebook“ transliacijos metu, buvo išrinktas Lietuvos atstovas, dalyvausiantis pirmą kartą vyksiančiame tarptautiniame dainų konkurse ILSC („International Low-Vision Song-Contest“). ILSC vyks gegužės 21 d. internetu, jame dalyvaus 17 Europos šalių, pristatysiančių dainas, kurias sukūrė ir atlieka žmonės su regėjimo negalia. „Siekėme suorganizuoti panašų konkursą į visiems pažįstamą Euroviziją, tik geresnį“, – transliacijos Lietuvoje atidarymo metu apie savo idėją pasakojo Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos atstovas Reineris Delgado.“ Pirmą kartą rengiamame konkurse, skambės dainos iš Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Graikijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Šveicarijos, Turkijos ir Kipro. Dar dviejų šalių organizatoriai neįvardino. Informacija apie balsavimą bus skelbiama Vokietijos neregių ir silpnaregių federacijos puslapyje: https://www.dbsv.org/ilsc.htmlSusumavus išankstinius ir tiesioginės transliacijos metu gautus balsus, Lietuvos nacionalinėje atrankoje, pastebima balsų persvara, nugalėjo grupės „The Wind Rose“ (Vėjų rožė) daina „Invisible Colors“ (Neregėtos spalvos). Šios grupės vokalistė Irma Jokštytė ir pianistė bei aranžuotoja Dainora Laukžemytė tęsia savo muzikinį žygį toliau. Dabar visi lauksime merginų pasirodymo Europoje gegužės 21 d. 20:00 val. Lietuvos laiku, tiesioginėje transliacijoje Youtube.Grupės „The Wind Rose“ vokalistė ir dainų autorė Irma Jokštytė po šios pergalės sakė: „Dabar, kai tiek daug emocijų, norisi tik visiems padėkoti už šią pergalę. Mums tai ir didžiulė atsakomybė. Bet pagrindinis mūsų tikslas yra kviesti žmones kurti. Nenoriu svarstyti šio konkurso uždarumo ar svarbos. Aš noriu kurti. Kviečiu keliauti drauge su mumis ir dalytis mūsų žinute ir būti vieningiems.“Irmai antrino jos kolegė, grupės pianistė, kompozitorė bei aranžuotoja Dainora Laukžemytė: „Dalyvavome konkurse tik todėl, kad norėjome tiesiog išleisti šią mums labai brangią dainą į gyvenimą. Mes norime dalintis tomis spalvomis, kurias atrandame, norime susitikti ir kalbėtis, ką visuomet ir darydavome projekto „Dialogas tamsoje“ susitikimų metu. Čia esame tik dviese, bet mūsų komanda susideda iš daugybės žmonių, kurie kartu su mumis šią žinutę neša. Labai jiems dėkojame, ir ši nuostabi pergalė bus mums didžiulė paspirtis kurti toliau.“Taigi, Lietuva! Turime dar vieną viziją! Ir jai taip pat reikės jūsų paramos ir palaikymo. Grupės „The Wind Rose“ daina, kurią prodiusavo Germanas Skoris, ir, prie kurios aranžavimo prisidėjo smuikininkas Tadas Dešukas, netrukus iškeliaus į Europą. O gegužės 21 d. lauks jūsų visų palaikymo.Lietuvai atstovaujančios dainos video:https://www.youtube.com/watch?v=iHHdJXevNBQLietuviška dainos versija:https://www.youtube.com/watch?v=6na72y--Bn0&t=2sVed. Žydrė Gedrimaitė

Šiame tinklalaidės SULTYS epizode Beata ir Kotryna kalbasi apie sumažėjusį lytinį potraukį ir galimas to priežastis. Taip pat jos diskutuoja šiais klausimais: kodėl kartais nenorime mylėtis? Ką daryti, kai tavo ir tavo partnerio(-ės) seksualiniai poreikiai nesutampa (kai vienas nori mylėtis dažniau, o kitas – rečiau)? Ir ar tai gali tapti skyrybų priežastimi?

Podkastas gyvas tik klausytojų dėka! Ačiū jiems, kad galime tokiais pokalbiais dalintis su visais. Iki podkastui kurti reikiamos sumos dar šiek tiek trūksta. Prisidėk ir gauk epizodus pirmas --> [patreon.com/letipokalbiai] (www.patreon.com/letipokalbiai)„Tu esi laisvas, niekas neturi tau aiškinti, kad turi eiti į bažnyčią ar išpažinties“. Tokiais žodžiais brolis Evaldas nustebino jaunuolį, kurio mama paprašė kunigo liepti sūnui eiti išpažinties. O apstulbusiai mamai pridūrė „kada jis pats nuspręs, tada ir ateis.“ Už savaitės jis atėjo pats.Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos klebonas, brolis pranciškonas Evaldas Darulis sako, kad savo pašaukime jis siekia nemoralizuoti ir neaiškinti, ką žmogus turi daryti ir kaip gyventi. Brolis Evaldas tiki, kad horizontalus bendravimas kuria žymiai didesnę vertę, o brolių pranciškonų pašaukimas yra būti žmonių draugais, ne statyti save aukščiau jų.Su broliu Evaldu kalbamės apie neturėjimą nieko savo, pinigus, nuolankumo jėgą, didžiausias žmogaus baimes, LGBT+ bendruomenės susitikimus bažnyčioje ir kraujuojančiomis kojomis įveiktą 130 km bėgimą. Be to aptariam, ko šių dienų lyderiai galėtų išmokti iš Kristaus ir Šv. Pranciškaus lyderiavimo patirčių bei tai, ko jis visai nepasiilgsta iš pasaulietiško gyvenimo.Interviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Komiku Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“ Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus pirmas [patreon.com/letipokalbiai] (www.patreon.com/letipokalbiai)

„Kasdienybės kultūra“: paroda „Netvarios būsenos“.Tapytoja Arūnė Tornau apmąsto laiko, amžinybės klausimus, vienos materijos virsmo kita, pradžios - pabaigos sąvokas. „Nenoriu tapyti labai konkrečių situacijų. Man atrodo, tada mene yra daugiau nepasakymo iki galo, todėl lieka erdvės pamąstymui. Žiūrovas gali žymiai plačiau interpretuoti tai, ką mato,“– pokalbis su menininke. Ved. V.Melnikienė.

Pokalbis su paskutinę dieną dirbančiu Aplinkos ministru Kęstučiu Navicku.

Antroj podkasto serijoj pasakoju kodėl pradėjau Kodinu.lt, koks šio blogo (ir podkasto) tikslas ir kaip stengiuosi padėti mokytis, tapti ir būti programuotojais ir programuotojomis. Trumpai tariant, man tiesiog nepatiko negatyvas vyravęs lietuviškose internetinėse bedruomenėse. Norėjosi rasti vietą, kur rasčiau pagalbos, palaikymo ir įkvėpimo, bet dažniausia rasdavau krūvą fleimo, heito ir šiaip negatyvizmo. Visokie kiti dalykai skatina mane kurti turinį. Nenoriu perrašinėti to, ką jau papasakojau podkaste. Tada apie tai, kaip programuotojams svarbu komunikuoti. Suvokti savo sukuriamą vertę ir apie tai pasakoti. Galiausia, atsitinka keistas dalykas, įrašą pertraukia kolega ir niekaip nebepavyksta tinkamai užbaigti serijos kitą dieną. Taip ir palikau ne visai užbaigtą. Už tai tikiu, kad svarbiausia informacija spėjau pasidalinti, o tas kitos dienos užbaigimas nieko naudingo nebeprideda, jį iškirpau visai

„Praeitis niekur nedingsta. Ji tik pasislepia. Viskas keičiasi ir niekas nesikeičia. Iš istorijos nepasimokome,“ – teigia 500 metų amžiaus sulaukęs Tomas, apmąstydamas istorinius virsmus, žmogaus prietarus, tapatybės esmę, gyvenimo prasmę. Su vertėja Inga Tuliševskaite pristatome vieno populiariausių ir originaliausių šiuolaikinių Didžiosios Britanijos rašytojų, žurnalisto ir scenarijų autoriaus Matto Haigo knygą „Kaip sustabdyti laiką“. K. G. Jungas sakė: „Nenoriu būti geras. Man svarbu būti pilnam, visybiškam.“ Tamsiąją asmenybės pusę psichoterapeutas pavadino šešėliu: kaip jis atsiranda, kaip jį prisijaukinti ir kam to reikia? Pokalbis su psichologe Jurga Dapkevičiene.

„Praeitis niekur nedingsta. Ji tik pasislepia. Viskas keičiasi ir niekas nesikeičia. Iš istorijos nepasimokome,“ – teigia 500 metų amžiaus sulaukęs Tomas, apmąstydamas istorinius virsmus, žmogaus prietarus, tapatybės esmę, gyvenimo prasmę. Su vertėja Inga Tuliševskaite pristatome vieno populiariausių ir originaliausių šiuolaikinių Didžiosios Britanijos rašytojų, žurnalisto ir scenarijų autoriaus Matto Haigo knygą „Kaip sustabdyti laiką“. K. G. Jungas sakė: „Nenoriu būti geras. Man svarbu būti pilnam, visybiškam.“ Tamsiąją asmenybės pusę psichoterapeutas pavadino šešėliu: kaip jis atsiranda, kaip jį prisijaukinti ir kam to reikia? Pokalbis su psichologe Jurga Dapkevičiene.

„Aš esu tokia pati mergina kaip ir visos kitos merginos, aš tiesiog turiu truputį netinkamą kūną. Nenoriu, kad žmonės galvodami apie mane, pirmiausia pagalvotų, jog Emilija yra translytė. Norėčiau tai palikti šone, nes kitu atveju aš turėčiau tiesiog prisistatyti: „Labas, aš Emilija, aš trans“. Koks skirtumas kas pas mus kelnėse, mes su socialiniu pasauliu bendraujame savo veidu“.Emilija prieš penkis mėnesius pradėjo vartoti hormonus. Šiandien jos išvaizda neišduoda, kad ji gimė berniuku. Tačiau kiekvieną kartą jai norisi prasmegti skradžiai žemės, kai jai reikia parodyti asmens dokumentą. Jis kaskart primena, kad oficialiai – ji ne Emilija.Ką reiškia būti translyčiu asmeniu Lietuvoje? Ir kiek drąsos prireikia sau ir aplinkiniams pasakyti, kad gimei ne tame kūne?

„Aš esu tokia pati mergina kaip ir visos kitos merginos, aš tiesiog turiu truputį netinkamą kūną. Nenoriu, kad žmonės galvodami apie mane, pirmiausia pagalvotų, jog Emilija yra translytė. Norėčiau tai palikti šone, nes kitu atveju aš turėčiau tiesiog prisistatyti: „Labas, aš Emilija, aš trans“. Koks skirtumas kas pas mus kelnėse, mes su socialiniu pasauliu bendraujame savo veidu“.Emilija prieš penkis mėnesius pradėjo vartoti hormonus. Šiandien jos išvaizda neišduoda, kad ji gimė berniuku. Tačiau kiekvieną kartą jai norisi prasmegti skradžiai žemės, kai jai reikia parodyti asmens dokumentą. Jis kaskart primena, kad oficialiai – ji ne Emilija.Ką reiškia būti translyčiu asmeniu Lietuvoje? Ir kiek drąsos prireikia sau ir aplinkiniams pasakyti, kad gimei ne tame kūne?

„Nenoriu, kad pas mane važiuotų žmonės, kurie nesistengia suprasti gamtos“, – mintimis dalijasi gyvūnų veisėjas Petras Adeikis, gyvenantis Naisių kaime, Kurtuvėnų regioniniame parke.„Pas mane atvažiuoja žmonės iš užsienio ir miške gerai praleidžia laiką. Prisimenu, vienas ispanas nulipo nuo dviračio ir pabučiavo žemę. Sako, kad mes neįsivaizduojame kokį turime turtą. Ispanijoje tokių miškų nėra. O lietuviams miškas dar vis nieko nesako. Taip, čia žvėrys patys neateina, ant užpakalinių kojų nešokinėja. Tai į ką žiūrėti?...“, – kai kuriais žmonėmis stebisi Petras Adeikis.

„Nenoriu, kad pas mane važiuotų žmonės, kurie nesistengia suprasti gamtos“, – mintimis dalijasi gyvūnų veisėjas Petras Adeikis, gyvenantis Naisių kaime, Kurtuvėnų regioniniame parke.„Pas mane atvažiuoja žmonės iš užsienio ir miške gerai praleidžia laiką. Prisimenu, vienas ispanas nulipo nuo dviračio ir pabučiavo žemę. Sako, kad mes neįsivaizduojame kokį turime turtą. Ispanijoje tokių miškų nėra. O lietuviams miškas dar vis nieko nesako. Taip, čia žvėrys patys neateina, ant užpakalinių kojų nešokinėja. Tai į ką žiūrėti?...“, – kai kuriais žmonėmis stebisi Petras Adeikis.

Sigito Parulskio radijo pjesė „Nenoriu susipažinti”. Režisierius Algimantas Pociūnas. Įrašyta 2005 m.

Sigito Parulskio radijo pjesė „Nenoriu susipažinti”. Režisierius Algimantas Pociūnas. Įrašyta 2005 m.

Sigito Parulskio radijo pjesė „Nenoriu susipažinti”.Režisierius Algimantas Pociūnas.

Sigito Parulskio radijo pjesė „Nenoriu susipažinti”.Režisierius Algimantas Pociūnas.

Nenoriu ar bijau norėti?Kodėl dalis jaunimo nenori dirbti ir mokytis, neturi ambicijų siekti karjeros? Klausimas psichologei Rasai Bieliauskaitei.Pakylėti nuo kasdienybės: mintys po Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos apsilankymo Lietuvoje. Pokalbis su vienu iš Dalai Lamos vizito organizatorių, VU OC indologijos studijų lektoriumi Vyčiu Vidūnu.

Nenoriu ar bijau norėti?Kodėl dalis jaunimo nenori dirbti ir mokytis, neturi ambicijų siekti karjeros? Klausimas psichologei Rasai Bieliauskaitei.Pakylėti nuo kasdienybės: mintys po Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos apsilankymo Lietuvoje. Pokalbis su vienu iš Dalai Lamos vizito organizatorių, VU OC indologijos studijų lektoriumi Vyčiu Vidūnu.

Prisimenant šviesaus atminimo poetą, literatūros ir teatro kritiką V. Gedgaudą (1962 - 2013), laidoje skamba poeto mintys apie kūrybą ir jo vedamų „Literatūros akiračių“ fragmentai.„Nenoriu bristi į tą drumzliną srovę, kad štai sėdžiu ant kranto, lietus lyja, man liūdna arba čia lyg ir gražu aplink, tai ką čia surimavus... Man norisi eiti prieš plauką, bandyti aštresnes žodžių sandaras, nors puikiai suprantu, kad ir kiek bandysi eiti prieš kalbą, visada pralaimėsi. Tik nesinori gauti sausai“, – pristatydamas ketvirtą poezijos knygą „Olando kepurė“ sakė poetas, literatūros ir teatro kritikas Valdas Gedgaudas.

Prisimenant šviesaus atminimo poetą, literatūros ir teatro kritiką V. Gedgaudą (1962 - 2013), laidoje skamba poeto mintys apie kūrybą ir jo vedamų „Literatūros akiračių“ fragmentai.„Nenoriu bristi į tą drumzliną srovę, kad štai sėdžiu ant kranto, lietus lyja, man liūdna arba čia lyg ir gražu aplink, tai ką čia surimavus... Man norisi eiti prieš plauką, bandyti aštresnes žodžių sandaras, nors puikiai suprantu, kad ir kiek bandysi eiti prieš kalbą, visada pralaimėsi. Tik nesinori gauti sausai“, – pristatydamas ketvirtą poezijos knygą „Olando kepurė“ sakė poetas, literatūros ir teatro kritikas Valdas Gedgaudas.

Prisimindami kovo 29-ąją po sunkios ligos mirusį poetą, literatūros ir teatro kritiką V. Gedgaudą klausysimės poeto minčių apie kūrybą ir jo vedamų „Literatūros akiračių“ fragmentų.„Nenoriu bristi į tą drumzliną srovę, kad štai sėdžiu ant kranto, lietus lyja, man liūdna arba čia lyg ir gražu aplink, tai ką čia surimavus... Man norisi eiti prieš plauką, bandyti aštresnes žodžių sandaras, nors puikiai suprantu, kad ir kiek bandysi eiti prieš kalbą, visada pralaimėsi. Tik nesinori gauti sausai“, – pristatydamas ketvirtą poezijos knygą „Olando kepurė“ sakė poetas, literatūros ir teatro kritikas Valdas Gedgaudas.

Prisimindami kovo 29-ąją po sunkios ligos mirusį poetą, literatūros ir teatro kritiką V. Gedgaudą klausysimės poeto minčių apie kūrybą ir jo vedamų „Literatūros akiračių“ fragmentų.„Nenoriu bristi į tą drumzliną srovę, kad štai sėdžiu ant kranto, lietus lyja, man liūdna arba čia lyg ir gražu aplink, tai ką čia surimavus... Man norisi eiti prieš plauką, bandyti aštresnes žodžių sandaras, nors puikiai suprantu, kad ir kiek bandysi eiti prieš kalbą, visada pralaimėsi. Tik nesinori gauti sausai“, – pristatydamas ketvirtą poezijos knygą „Olando kepurė“ sakė poetas, literatūros ir teatro kritikas Valdas Gedgaudas.