Podcasts about pasiprie

Laurynas Jacevičius (aplogetika.lt) Vilniaus „Ramintojos“ bažnyčios Alfa kurse dalijasi įžvalgomis apie tai, kaip pasipriešinti blogiui. http://apologetika.lt/

Nuo sausio 1 d. norintieji įsigyti ginklus savigynai, medžioklei ir sportui arba atnaujinti leidimus turėti šiuos ginklus privalės išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą. Tai sugalvoję politikai sako, kad prievolė išklausyti kursus sustiprins visuotinę gynybą. Ar tikrai?Prezidentas Gitanas Nausėda apie savo sprendimą siekti antros kadencijos pranešė spaudos konferencijoje Prezidentūroje. Premjerė Ingrida Šimonytė apie sprendimą vėl kandidatuoti pranešė „Facebook“ paskyroje, bet po to apie prezidento rinkimus, kai žurnalistai paklausia, komentuoja įvairiose spaudos konferencijose, interviu. Kaip Jūs vertinate kandidatų į prezidentus elgesį, jiems einant įvairias pareigas? Jūsų manymu, ar jie naudojasi savo administraciniais resursais?Ekonomistai perspėja, kad prastėja situacija Kinijos nekilnojamojo turto rinkoje. Kiek tai pablogins vienos gali galingiausių pasaulio ekonomikų padėtį? Atsakymai – „Verslo laike“.Specialistai bando atkurti Vilniaus rajono savivaldybės informacines sistemas, kurios sutriko praėjusią savaitę po kibernetinio išpuolio ir dėl to gyventojams gali vėluoti įvairios socialinės išmokos. Panašų kibernetinį išpuolį penktadienį patyrė ir Kauno Technologijos universitetas. Kiek įvairios institucijos yra atsparios kibernetinėms atakoms ir kaip tą atsparumą reikėtų padidinti?Kaip atrodo ir kaip keičiasi galingiausias pasaulyje Jungtinių Valstijų karinis laivynas?Ved. Edvardas Kubilius

Istorikas Egidijus Aleksandravičius kol kas neparašė romano, o paaugliškus poezijos bandymus metė, tačiau daugelį jo tekstų galima skaityti kaip literatūrinius kūrinius.Istorija galbūt nesutampa su literatūra, bet be jos yra neįmanoma. Dar daugiau – tik būdama šalia literatūros istorija gali apsisaugoti nuo mokslo biurokratijos.Su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi kalbamės apie istorijai ir literatūrai svarbius siužetus, herojus, idealus ir aistringai parašytus sakinius.Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta

Pilietinio pasipriešinimo įgyvendinimo planas Lietuvoje nepatvirtintas ir praėjus metams nuo Rusijos invazijos Ukrainoje. Specialius kursus išklausė tik 3 tūkstančiai žmonių. Norima dar daugiau atsakomybės perkelti Šaulių sąjungai, kurios nariai dirba visuomeneniniais pagrindais. Kritikai sako, kad pasirengimas pilietiniam pasipriešinimui apskritai įstrigo ir viskas yra tik popieriuose.Ką daryti, kad į pilietinio pasipriešinimo mokymus būtų įtraukta visuomenė?Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Šaulių sąjungos Mokymo ir nekinetinių operacijų centro metodininkas, atsargos pulkininkas Šarūnas Vosylius, vienas Lietuvos kariuomenės kūrėjų Linas Ladiga, politologė Ainė Ramonaitė, Nacionalinės NVO koalicijos iniciatyvų koordinatorė Laura Tatarėlytė.Ved. Marius Jokūbaitis

Kauno parašiutininkų klube Pociūnų aerodrome periodiškai treniruojasi Lietuvos kariškiai. Tačiau gegužės pirmoji savaitė gali būti tokių treniruočių pabaiga, kadangi baigiasi aerodromo galiojimo licencija. Klubas negali susitvarkyti aerodromo dokumentų, nes su juo nesudaroma valstybinės žemės panaudos sutartis. Į žemę pretenduoja Prienų savivaldybė, kuri čia nori plėsti komercinę ir rekreacinę veiklą. Atsargos karininkai sako, kad Pociūnai, kurie yra netoli Suvalkų koridoriaus, turi vėl būti sugrąžinti į strateginių objektų sąrašą, iš kurio buvo išbraukti.Kėdainiuose ruošiamasi į Nevėžio upę įkritusios tilto sijos demontavimo darbams. Šiuos darbus numatoma baigti per porą savaičių. Pašalinus siją ir kitus įvykio padarinius bei įvertinus tilto būklę, bus galima vertinti, ar tiltas tinkamas tolesnei eksploatacijai ir kokia apimtimi.Pavasarinis miškasodis, ką svarbu žinoti apie medžių sodinukus ?Ved. Darius Matas

Išrinkus daugiau nei pusę šių metų „Eurovizijos“ dainų aiškėja pirmieji konkurso favoritai. Ukrainą iš pirmosios lažybininkų prognozių vietos išstūmė Švedija, kurios atrankoje pasirodo gyva legenda Loreen. Sparčiai auga ir dainą išsirinkusios Suomijos šansai. Apie tai ir kitas temas – paskutiniame vasario mėnesio Eurodienos podkaste. Podkasto galite klausytis Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Intro (0:00); Tvirta Justo pozicija dėl Käärijä ir Suomijos pergalės „Eurovizijoje“ (1:40); Pagyros Suomijos finalui ir kurios šalies atranka šiemet stipriausia? (13:25); Išsiskyrusios nuomonės dėl Loreen dainos „Tattoo“ (21:15); Kiti mūsų favoritai kaip niekad silpname „Melodifestivalen“ (35:56); Nepastebimas ir jau pamirštas San Marinas (41:05); Nauja Eurodienos nominacija: „metų daina, kurios nebuvo“ arba „metų rudens lapas“ (49:40); Nei gera nei bloga Prancūzija (56:20); Australijos pasirinkimas – „Voyager“ (1:02:30); (Ne)atnaujinta Monikos Linkytės daina (1:07:51); Kitos savaitės anonsai (1:14:45).

Artėjant Sausio 13d. nusprendėm įrašyti specialų epizodą apie žmones, kurie gynė mus nuo priešų ir padėjo iškovoti laisvę! Dėka Kristoforo pakalbinom Gintarą ir Tomą, kurie buvo vieni iš pirmųjų ATAS ( Aukščiausiosios Tarybos apsaugos skyrius) narių. Apie Seimo šturmą, tankų sėkimą, pastatų saugojimą, pagrobimus ir apšaudymus. Pasipriešinimą Vilniaus brigadai, tardymus. Slaptos treniruotės ir ginkluotės paramos iš JAV. Support the show

Žurnalo „Nemunas“ naujausio numerio apžvalga.Mados žurnalistės Deimantės Bulbenkaitės kultūros komentaras apie tai, kaip praėjusiais metais iškilo drabužio reikšmė politikoje.Energetikos ir technikos muziejuje lankytojams pristatoma nauja pastovios ekspozicijos erdvė, leidžianti lankytojams interaktyviai pažinti energetiką ir energijos procesus. Pristatydamas moderniausią Baltijos šalyse tokio tipo ekspoziciją – Virsmo salę, – muziejus plečia savo funkcijas ir tampa mokslo centru.Ryškiausius 2022-ųjų metų Prancūzijos kultūros įvykius apžvelgia mūsų bendradarbis Paryžiuje Ignas Zalieckas.Klasikos koncertų salės programa.Gruodžio 20 dieną pasaulį apskriejo žinia, kad Talibanas Afganistane uždraudė moterims siekti aukštojo mokslo. Per praėjusius metus tai jau ne pirmas moterų teisių pažeidimas po Talibano jėga atėjimo į valdžią 2021-aisiais. Kaip kis Afganistano visuomenė ir tarptautiniai santykiai po tokių apribojimų?Meno kriminalistika – žymiausi pasaulyje meno rinkos falsifikatai bei vagystės, smurtiniai ir vandaliniai nusikaltimai prieš meną, karo trofėjais tapę meno kūriniai. Apie tai pokalbyje su menotyrininke dr. Simona Skaisgire.Vienam žymiausių visų laikų dirigentui Lietuvoje, Petrui Bingeliui, šiandien būtų sukakę 80 metų. Šia proga su bendražygiais prisimename ryškiausius maestro darbus ir laiką kartu.Ved. Urtė Karalaitė

Svarstoma griežtinti techninę apžiūrą, gatvėse tikrinti senus automobilius. Kol kas planas nedetalizuoja, kokiomis priemonėmis tai bus padaryta, jis tik brėžia kryptį. Pagal PSO kietosios dalelės yra pripažintos kancerogenais, primena aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.Išaugus elektros kainoms, energijos taupymo imasi ir dalis daugiabučių gyventojų – elektrą taupydami laiptinėse ir kitose bendro naudojimo patalpose. Pasakojimas, apie atvejus, kai už elektrą gyventojas turi mokėti dviem tiekėjams.Rugpjūčio 21-oji – parlamento gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko žūties diena. 1991 metų rugpjūčio 21 dieną, žlungant pučui, sovietų armijos provokacijos metu Seimo rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais. Pasipriešinimo metu A. Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.Tauragės rajone vyksta kasmetinis autožygis "Šeima 2022", kurio misija - padėti šeimoms pažinti Lietuvą. Inga Žagelytė, viena renginio organizatorių, sako, kad pati dalyvavo žygiuose nuo vaikystės su tėvais, tad ir šiandien stengiasi atgaivinti ir palaikyti tradicijas.Ved. Živilė Kropaitė

2022 metų gegužės 29 dieną sukanka 100 metų, kai gimė didysis graikų ir prancūzų kompozitorius, vienas didžiausių muzikos revoliucionierių, architektas ir multimedijų menininkas Iannis Xenakis (1922-2001). Šiai sukakčiai skiriamas specialus „Modus“ laidų ciklas.Pirmojoje laidoje aptariamas nepaprastai dramatiškas ankstyvasis gyvenimo periodas, kai Pasipriešinimo dalyvis Xenakis buvo nuteistas mirties bausme, tačiau pabėgo iš Graikijos į Prancūziją. Tokia patirtis padarė labai stiprų poveikį Xenakio mąstysenai ir įvairialypei kūrybai.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Privačių odontologų prašymu sausio gale Sveikatos apsaugos ministerija išleido naują įsakymą, kuris leidžia sunkiems ir negalią turintiems pacientams taisyti dantis jų namuose. Tačiau iki šiol privatūs dantų gydytojai to daryti neskuba. Kodėl,-aiškinosi žurnalistė Edita Vitė.Seime prasidėjus diskusijoms dėl Lietuvos respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos, nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė pasiūlymui ugdymo įstaigose įvesti privalomą Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos discipliną. Tuo metu Krašto apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuoja bendrą projektą - Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą moksleiviams. IšsamiauKrašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Seimo narė Vilija Targamadzė, Lietuvos šaulių sąjungos vadas, pulkininkas Albertas Dapkus ir Moksleivių sąjungos atstovas.Šiandien Italijos mieste Turine prasideda Didžioji Eurovizija. Šį vakarą pirmasis pusfinalis, jis bus rodomas 22:00 val. per LRT televiziją. Šį rytą klausiame - Ar žiūrėsite Eurovizijos konkursą per LRT. Kaip manote ar mūsų atlikėja pateks į finalą? Mūsų pašnekovas Lietuvos delegacijos eurovizijoje vadovas Audrius Giržadas.Geriausias metas skolintis nuosavam būstui jau galbūt praeityje. Sparčiai kylant vartotojų kainoms, euro zonos centrinis bankas vis garsiau raginamas atsisakyti savo skatinamosios politikos ir pasekti kitų centrinių bankų, kurie didina palūkanų normas, pavyzdžiu. Ši tema ir kiek kainuoja surengti „Euroviziją“, Dariaus Mato parengtoje apžvalgoje „Verslo laikas“.Pokalbis su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite.Šį vakarą Turine, Italijoje prasidės 2022-ųjų metų Eurovizijos dainų konkursas. Šiandien, pirmojo pusfinalio metu į sceną žengs ir Lietuvos atstovė Monika Liu. Kokias prognozes Lietuvai pateikia užsienio ekspertai, kas yra pagrindiniai pretendentai į pergalę ir kaip italams sekasi organizuoti renginį - Justo Buivydo reportaže.Komentaras. Autorius Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.Ved. Rūta Kupetytė

Užsienio bendradarbių rubrika - Prancūzija ir Goda Klimavičiūtė.Misionierius. Antanas Saulaitis – žmogus, kuris visada šypsosi. Taip vadinasi knyga, kurią parašė kolegė, žurnalistė, beje, kurianti siužetus LRT laidai "Istorijos detektyvai", Aurelija Savickienė. Ji - laidos viešnia.LRT ieško sprendimų: pilietinis pasipriešinimas ir jo ugdymas. Ko galime pasimokyti iš kitų šalių? Kokie veikiantys pavyzdžiai čia, Lietuvoje? Dalyvauja politologas Tomas Janeliūnas, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM pilietinio pasipriešinimo skyriaus patarėjas Albertas Daugirdas, rašytojas, karys Ernestas Kuckailis, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius.Šiomis dienomis „Camino Lituano“ bendruomenė kartu leidžiasi į savaitės žygį, kuris skirtas naujos „Camino Lituano“ atšakos Žemaitijoje atidarymui. Tai – papildomi 180 kilometrų, kurie įsijungia į pagrindinę „Camino Lituano“ kelio atšaką Žagarė – Seinai. Iniciatorius Marius Minkevičius.LRT faktai: apsipirkimas Baltarusijoje.Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

LRT RADIJO bendradarbė Turkijoje Giedrė Vilkaitė-Gursoy. Turkijos kaip tarpininkės vaidmuo kare Ukrainoje? Prasideda atostogų sezonas – į Antaliją keliauja pirmieji turistai.Dėl karo žmonės skaito mažiau knygų. Brangsta ne tik knygos, bet ir žmonių laikas – mažėja knygų skaitomumas. Leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, Leidėjų asociacijos prezidentė, „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.Pilietinis ugdymas mokyklose. Politikai siūlo stiprinti pilietinį jaunimo ugdymą ir į bendrojo ugdymo programą įtraukti privalomą Nacionalinio saugumo ir gynybos dalyką. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Karolina Pralgauskytė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas, istorijos mokytojas Mindaugas Nefas.Skelbiamos Vilniaus krašto bei pasaulio lietuvių bylos. Svetainėje kgbveikla.lt pirmąkart skelbiamos ištremtų Lenkijos kariškių, tarp kurių ir Vilniaus krašto bei pasaulio lietuviai, bylos. Pasak Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, šie dokumentai parodo sovietinį brutalumą ir melą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas Gintautas Miknevičius.Ved. Urtė Korsakovaitė

Gerbiamieji, šiuom kartu grįžtame į eterį, bet ne į studiją. Gintas su Sigiu apėjo perimetrą ir išanalizavo pasipriešinimo ginklu prieš galimą rusijos invaziją galimybes bei tuo pačiu pasidalino įvairiais patarimais kaip priešintis, ką turėti namuose, ar kilimas ant sienos vis dar tinkama priemonė sušvelninti sprogimo bangą.

Ukrainiečių pasipriešinimas jau tapo jų moraline pergale, jų kova privertė pasaulį pakeisti savo požiūrį į V. Putiną ir Rusiją. Ši šalis sulaukė ne tik daugelio valstybių ekonominių sankcijų. Sporto, tarptautinės visuomeninės organizacijos, mokslo, kultūros įstaigos stabdo bendradarbiavimą su Rusija. Įvairios tarptautinės kampanijos nutraukia savo paslaugų ir prekių tiekimą Rusijai. Tačiau Rusija didina karines pajėgas Ukrainoje ir pasiryžusi tęsti ilgą, kruviną karą, jau visiškai nepaisydama civilių aukų. Tačiau akivaizdu, kad ukrainiečiai nesitrauks ir kovos. Tai reiškia, kad Rusija turi ieškoti išeičių iš šio konflikto. Kokios jos gali būti?Apie tai laidoje diskutuoja TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė, Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Plečkaitis, politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius ir VDU profesorius Šarūnas Liekis.Ved. Virginijus Savukynas

Kaip į Rusijos karą Ukrainoje reaguoja žmonės Sakartvele ir Moldovoje? Apie tai su LRT radijo bendradarbe Sakartvele Regina Jegorova-Askerova ir Moldovos lietuvių bendrijos pirminininke Irena Garliauskaite.Kaip karo atveju turi būti organizuojamas pilietinis pasipriešinimas? Kaip sekasi tą daryti ukrainiečiams? Pokalbis su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos patarėju Albertu Daugirdu.Premjerės Ingridos Šimonytės ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės spaudos konferencija dėl Lietuvos Vyriausybės veiksmų Rusijai užpuolus Ukrainą.Karinės patirties turintys vyrai iš Lietuvos vyksta į Ukrainą būti instruktoriais. Pokalbis su organizacijos „Lukšų vyrai“ steigėju Gintautu Mauricu.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pasipriešinimo iš miesto valdžios sulaukęs Kauno Pride vis dėlto įvyko. Įvyko ramiai iš akciją organizavusios pusės. O necenzūriniai žodžiai, kiaušiniai, akmenys, įžeidimai skriejo iš žiūrovų pusės, kurių dalis net rinkosi ir į maldos ratelį.Ar priešinimasis eitynėms gali pakenkti Kaunui? Kaip reaguoti į akcijos organizatorių keliamus reikalavimus? Ir kuo virs autoriams grąžintas partnerystės įstatymo projektas?Dalyvauja: Seimo nariai Tomas Vytautas Raskevičius ir Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, apžvalgininkė Jurga Tvaskienė, politologė Jūratė Novagrockienė ir VDU prof. Gintautas Mažeikis.Ved. Mindaugas Aušra

Kol šalies muziejai nesusitvarkė reikalingų dokumentų, policija iš jų kolekcijų paima ginklus ir šaudmenis. Kokių neaiškumų kelia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisa ir jos įgyvendinimas?Gintarė Liočienė sako, kad jos įkurtoje knygų prieglaudoje-knygyne „Keistoteka“ knygų tiek, kiek danguje žvaigždžių. Kodėl kai kurias knygas būtina turėti namuose ir kaip knygyno ateitį nulėmė katinas – Gabrielės Steputytės interviu.Kol dar neprasidėjo Palangos kino centro „Naglis“ rekonstrukcija, Klaipėdos jaunimo teatras naudojasi paskutine galimybe įveiklinti apleistą pastatą – čia jie pristato imersinį spektaklį „Delčia“.Italė Beatrice Celli tiria etninę kultūrą ir senovinius simbolius. Kotryna Lingienė su ja kalbasi apie apsilankymą Velnių muziejuje, ant Kryžių kalno, pasagas virš namų durų ir itališką pastą.Pasaulyje: potvyniai Vokietijoje užliejo istorinius dokumentus, medžiaga apvyniota Triumfo arka, UNESCO pasaulio paveldo netekęs Liverpulis ir italų tyrimai apie parodų lankytojų pomėgius.Piešiantis skulptorius Mindaugas Lukošaitis savo piešinių ciklais „Pasipriešinimas“ (2003) ir „Žydai. Mano istorija“ (2011) užbėgo įvykiams už akių – apie partizanų ir žydų istoriją Lietuvoje plačiau pradėta diskutuoti praėjus dar keliems metams. Dailininkui atrodo, kad pavėlavome – dėl vis didesnio susipriešinimo bei fragmentuoto dėmesio šiandien nėra pats geriausias laikas aptarinėti tokias sudėtingas temas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Apie tai kokia yra pilietinio pasipriešinimo abėcėlė ir kaip reikėtų kovoti be ginklų pokalbis su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos patarėju Albertu Daugirdu.Aptariame feministinį požiūrį į Lietuvos kiną su knygos „Fokuse – moterys Lietuvos kine“ viena sudarytojų Lina Kaminskaite.Jonavoje bus įrengta profesionali kalnų dviračių trasa. Apie trasą pasakoja „We Build Parks LT“ vadovas Tomas Jakovlevas, o apie ekstremalų dviračių sportą - Ekstremalaus sporto asociacijos „White puppy“ atstovai Paulius Mileris ir Ramūnas Dranseika.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Sovietai nuo pat pradžių suvokė, kad vienuolijos buvo visuomenės pasipriešinimo bazė – tvirtina sovietologas Arūnas Streikus. Kaip XX a. antroje pusėje iki nepriklausomybės atgavimo pogrindžio sąlygomis veikė vienuolijos? Kokią intelektualinę veiklą plėtojo? Kodėl moterų vienuolijų veikla buvo aktyvesnė nei vyrų? Kodėl „parazitiniais reakcinės ideologijos židiniais“ laikytų vienuolijų vaidmuo ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo? Pokalbis su istoriku A. Streikumi.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė

Praėjusią savaitę iš gyvenimo pasitraukė medicinos studijų penktakursė. Kalbama esą mergina neatlaikė mobingo. Velionės bendramoksliai ir jų tėvai sukrėsti. Vis dėlto, nors pirmomis dienomis kai kurie jų pradėjo atviriau rašyti apie garsių klinikų profesorių, dėstančių studentams patyčias iš jaunų žmonių, netrukus diskusija viešoje erdvėje nutilo ir dabar jau tiek studentai, tiek jų tėvai guodžiasi tik privačiomis žinutėmis žurnalistams.Kodėl studentai tyli? Ko jie bijo? Kodėl daugelis mediciną studijuojančių jaunuolių tėvų į pirmą vietą iškelia ne savo vaiko savijautą ir sveikatą, o baimę, kad, jei viešai prabils apie mobingą, tai jų vaikas neįstos į rezidentūrą. O ir, kodėl studentai nesikreipia pagalbos į universitetų sielovadininkus, kapelionus bei psichologus? Pagaliau, kiek pervargusių ir galbųt perdegusių universitetų profesorių, docentų, lektorių ateina pasikalbėti su savo universiteto kapelionu? Laidoje dalyvauja: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kapelionas monsinjoras Artūras Jagelavičius, Vilniaus universiteto kapelionas kun. Eugenijus Puzynia SJ ir Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė Viktorija Žilinskaitė. Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

Kiek Užimtumo tarnyba pajėgi padėti darbo ieškantiems žmonėms? Pasipriešinimo akcija Šiauliuose, pasak jos organizatorių, nukreipta prieš miesto vadovybės savivalę.Valstybės kontrolės atstovai susitiko su VRM aptarti esamos padėties po padangų gaisro Alytuje.Praėjus savaitei nuo taip vadinamo „nepriklausomo interneto“ įstatymo įsigaliojimo Rusijoje įrankių jam įgyvendinti trūksta. Anykščiuose vyksta NATO dienos, su miesto bendruomene susitinka Lietuvoje tarnaujantys Aljanso kariai. Kinų socialinis tinklas TikTok. Sportas. Laidos vedėja M. Lučkaitė.

Lietuvos politikai bandys pasipriešinti planams sugrąžinti Rusiją į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją.Apie Jonines – pokalbis su ilgamete Joniškio rajono Gataučių seniūne Janina Kadiene.Pasakojimas apie tai, ar visiems reikia matematikos ir ką šis mokslas suteikia.Turkijos prezidento partija pralaimėjo Stambulo mero pakartotiniuose rinkimuose. Kokia to reikšmė Turkijos politikai? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egdūnu Račiu.

Lietuvos kariuomenė, kaip ir Lietuvos valstybė, šiemet mini savo atkūrimo šimtmetį. „Vilmorus“ apklausa rodo, kad ekonomistas Gitanas Nausėda išlieka populiariausiu pretendentu į prezidentus. Lietuvos Jūrų muziejus pristatė dar vieną unikalų eksponatą – tarpukario Lietuvos kariuomenės tanko vėliavėlę. Pakruojo dvaro sodyboje pirmą kartą Lietuvoje šiandien prasidės šviesų festivalis „Didieji Kinijos žibintai“. Šiandien Europoje minima Pasipriešinimo pirkiniams diena.

Pasipriešinimas švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės įvestai etatinio darbo apmokėjimo tvarkai nemažėja, nors dar trečiadienį ministerija skelbė, kad su profsąjungomis susitarimas yra pasiektas. Mokytojų suvažiavime ketvirtadienį ministrę pasitiko pikti mokytojai ir dar piktesni juos užstojantys politikai. Kodėl nesiseka užmegzti ryšio su šalies pedagogais, diskutuoja švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovas Audrius Jurgelevičius ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Nobelio literatūros premijos laureato Josifo Brodskio rinktinės esė knyga „Poetas ir proza”. Ištraukas saito aktorius Ignas Ciplijauskas.

Netekome žinomo politiko, Kovo 11-osios Akto signataro Romualdo Ozolo. Sovietmečiu filosofas R. Ozolas, kaip ir šis mokslas, dažnai patekdavo valdžios nemalonėn, tačiau ir suvaržyta filosofija pasitarnavo Lietuvos atgimimui. Apie tai – Romualdo Ozolo paskaita „Filosofija Lietuvos atgimimo procese“. Joje aptariama laisvosios minties sklaida totalitarinio režimo sąlygomis. Pagrindinės paskaitos konteksto apibūdinimo sąvokos yra: okupacija, Pasipriešinimas, Atgimimas, Nepriklausomybė. Paskaita skaityta 2008 m. gegužės 29 dieną ir buvo skirta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 20-osioms metinėms.

Netekome žinomo politiko, Kovo 11-osios Akto signataro Romualdo Ozolo. Sovietmečiu filosofas R. Ozolas, kaip ir šis mokslas, dažnai patekdavo valdžios nemalonėn, tačiau ir suvaržyta filosofija pasitarnavo Lietuvos atgimimui. Apie tai – Romualdo Ozolo paskaita „Filosofija Lietuvos atgimimo procese“. Joje aptariama laisvosios minties sklaida totalitarinio režimo sąlygomis. Pagrindinės paskaitos konteksto apibūdinimo sąvokos yra: okupacija, Pasipriešinimas, Atgimimas, Nepriklausomybė. Paskaita skaityta 2008 m. gegužės 29 dieną ir buvo skirta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 20-osioms metinėms.

Pasipriešinkite Mitybos cenzoriui.„Dieta – įvairūs ritualai, kurių žmonės imasi, kad sulieknėtų, taisyklės iš išorės primestos ir prisiimtos, neatsižvelgiant į savo kūno poreikius. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog turime klausyti savo kūno norų, nes kūnas, o ne mes savo protu ir elgesiu, reguliuoja savo svorį. Labai daug dramų apie maistą sukasi, o maistas yra tiesiog maistas“, – sako dietologė Aušra Jauniškytė, pristatydama dvieių dietologių Evelyn Tribole ir Elyse Resch knygą „Intuityvus valgymas. Revoliucinė programa, kuri veikia“.„Tiek menininkas, tiek aiškiaregys, tiek šiaip daug žinantis, jeigu savo žiniomis maitina protą, iš tikrųjų gali „persikrauti, persisotinti“, tuomet žmogus praranda domėjimąsi gyvenimu, bet jeigu jis į viską žiūri širdimi, tada nuobodu nebūna, tada mato esmę ir jo nevargina paviršiai, kokiais menais beužsiiminėtų, ką bedarytų – tuomet jis nėra kolekcionierius, kuris neturi kur dėti savo sukauptų ar regėtų dalykų,“ – apie menininko pasaulėjautą, pašaukimą pokalbis su fotografu Algirdu Šeškumi, naujam foto albumui „Meilės lyrika“ pasirodžius. „

Pasipriešinkite Mitybos cenzoriui.„Dieta – įvairūs ritualai, kurių žmonės imasi, kad sulieknėtų, taisyklės iš išorės primestos ir prisiimtos, neatsižvelgiant į savo kūno poreikius. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog turime klausyti savo kūno norų, nes kūnas, o ne mes savo protu ir elgesiu, reguliuoja savo svorį. Labai daug dramų apie maistą sukasi, o maistas yra tiesiog maistas“, – sako dietologė Aušra Jauniškytė, pristatydama dvieių dietologių Evelyn Tribole ir Elyse Resch knygą „Intuityvus valgymas. Revoliucinė programa, kuri veikia“.„Tiek menininkas, tiek aiškiaregys, tiek šiaip daug žinantis, jeigu savo žiniomis maitina protą, iš tikrųjų gali „persikrauti, persisotinti“, tuomet žmogus praranda domėjimąsi gyvenimu, bet jeigu jis į viską žiūri širdimi, tada nuobodu nebūna, tada mato esmę ir jo nevargina paviršiai, kokiais menais beužsiiminėtų, ką bedarytų – tuomet jis nėra kolekcionierius, kuris neturi kur dėti savo sukauptų ar regėtų dalykų,“ – apie menininko pasaulėjautą, pašaukimą pokalbis su fotografu Algirdu Šeškumi, naujam foto albumui „Meilės lyrika“ pasirodžius. „

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Romualdo Ozolo paskaita „Filosofija atgimimo procese“ aptaria laisvosios minties sklaidą totalitarinio režimo sąlygomis. Filosofiją lektorius supranta kaip buvimo būtiškumo (tikrumo) argumentavimo būdų paiešką. Pagrindinės paskaitos konteksto apibūdinimo sąvokos yra: okupacija, Pasipriešinimas, Atgimimas, Nepriklausomybė.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro Romualdo Ozolo paskaita „Filosofija atgimimo procese“ aptaria laisvosios minties sklaidą totalitarinio režimo sąlygomis. Filosofiją lektorius supranta kaip buvimo būtiškumo (tikrumo) argumentavimo būdų paiešką. Pagrindinės paskaitos konteksto apibūdinimo sąvokos yra: okupacija, Pasipriešinimas, Atgimimas, Nepriklausomybė.