POPULARITY
Birželio 22 d. – šiemet paskutinė, norintiems deklaruoti pasėlius ir gauti tiesiogines išmokas. Vėliau paraiškos nebus priimamos, nors ankstesniais metais jas teikti buvo galima iki liepos pradžios. Kelmės rajono Tytuvėnų apylinkių seniūnijos žemės ūkio specialistė Vilma Žernienė ir seniūnas Valdas Ivanauskas sako, kad deklaravimas jau nusistovėjęs, vėluojančių mažai, bet yra pamirštančių deklaruoti pasėlius. Žemės ūkio ministerijos išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolanta Ašmonienė primena, kad yra galimybė teikti deklaracijas ir iki spalio 1 d., tačiau reikia turėti vėlavimą pateisinančius dokumentus.Šeimos ūkio kūrimo istorija ir vaikų įtraukimas į veiklas. Laima ir Algirdas Macijauskai serbentų auginimo ūkį įkūrė 2004 m. Pradžia buvo 10 ha, o dabar šeimos serbentynas – 150 ha., dalis uogų derliaus šaldomas, perdirbamas, eksperimentuojama gaminant naujus produktus. Visose veiklose dalyvauja dukra Indrė ir sūnūs Audrius ir Mindaugas su savo antrosiomis pusėmis. Ar sunku įtikinti vaikus likti kaime?Rubrika “Verta žinoti” šį kartą apie varškės sūrius. Kaip pasirinkti tinkamiausią ir kiek ilgai galima išlaikyti tinkamą valgyti? Patirtimi pasidalins Radviliškio rajono ūkininkė Rita Dirvinienė, jau dešimtmetį iš savo ūkio karvių pieno gaminanti įvairius, dabar net 20 pavadinimų sūrius.Ved. Arvydas Urba
Prieš šimtmetį Lietuvoje pradėjęs veikti radijas buvo, tarsi, stebuklas. Transliacijas iš Kauno žmonės fiksavo iš karto, nors 1926 metais Lietuvoje buvo registruota vos 300 imtuvų, o kaime jų buvo vienetai. Ūkininkai, norėdami nusipirkti populiariausią 3 lempų baterinį imtuvą už 290 litų, turėjo atseikėti 3 tonas rugių arba 6 bekonus. Radijo transliacijos ir stebėjo, ir gasdino, reikėjo laiko, kol žmonėms patiko tie “nepaprasti stebuklai”. Pokariu radijas buvo laisvo žodžio iš “Amerikos balso” skleidėjas, aparatų modernėjimas rodė techninę pažangą, lėtai ateinančią į kaimą. Kaip tuomet kaime atsirasdavo radijo imtuvai, ką žmonės klausė, kaip išsaugojo savo tėvų – senelių radijo imtuvus. Prisiminimais dalinasi Rietavo savivaldybės, Skuodo, Mažeikių, Raseinių rajonų miestelių ir kaimų gyventojai.Panaudotos ištraukos iš ilgamečio radijo darbuotojo Stasio Štikelio mokslinės apybraižos „Eterio šviesa“, skamba tarpukario muzikos fragmentai.Ved. Arvydas Urba
Žemės ūkio ministerijos specialistai ir Europos Komisijos atstovai aptarė esminius išūkius, su kuriais gali susidurti Lietuvos žemės ūkio sektorius, naujajame 2028-34 metų finansiniame laikotarpyje. Ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė akcentuoja, kad iš esmės keisis žemės ūkio sektoriaus finansavimas ir nors iššūkių nemažės, bet europinė parama Lietuvai kol kas numatyta penktadaliu mažesnė. Kas dar svarbaus žinotina ne tik žemdirbiams?Rietavo savivaldybės vienkiemyje Zorūbų miško pakraštyje įsikūręs Albinas Maslauskas jau užtarnautame poilsyje inžinierius hidrotechnikas, bet dar vis aktyvus visuomenininkas ir žinomas bitininkas. Beveik pusšimtį bičių šeimų laikantis unikaliame gamtos kampelyje jis rengia edukacijas ir pasakoja apie medų ir bičių pažinimo malonumus ir naudą.Pietų Lenkijos regionuose jau skinamas šių metų braškių derlius. Anot LRT radijo bendradarbio Lauryno Vaičiūno, uogos kol kas brangios ir kilogramas kainuoja 6 - 7 eurus. Dėl vėsesnio pavasario ir šalnų braškės gali ir nepigti, o pramoniniam perdirbimui auginamų uogų gali net trūkti.Ved. Arvydas Urba
170 hektarų augalininkystės ūkyje pavasariui baigiantis darbų laukuose visada yra. Daugiausia laiko dabar atima įvairūs pasėlių purškimai ir nepaprasta spėti, kai laukai išsibarstę 10 km spinduliu. Bet Raseinių rajono ūkininkas Martynas Garbaliauskas pasiėmė tėvadienį. Su mažuoju Adomu vaikštinėja po kiemą, džiaugiasi neseniai pasistatytu namu ir pasakoja apie gyvenimo kaime privalumus, nelengvą, bet prasmingą darbą ir senelio įtaką pasirenkant žemdirbio dalią.Tauragės rajono ūkininkas, žinomas pluoštinių kanapių ekologinio ūkio šeimininkas, Gintautas Žebelys augina ir žemaitukų veislės žirgus. Prisipažįsta, kad žemaitukai jį užbūrė, vos pamatęs pas draugą užsimanė ir pats turėti. Dabar savų turi 6 ir džiaugiasi kiekvienu, ateina pas juos pašnekėti ir pailsėti.Klaipėdietis muzikantas Antanas Karbauskas su šeima prieš 12 metų pirko sodybą Rietavo savivaldybės Žadvainių gyvenvietėje ir kaip pats sako iškeitė miestą į kaimą. Prireikė dar ketverių metų, kol įkūrė sausmedžių ūkį. Pradėjo nuo 40 arų, o dabar jau yra 2 hektarai ir įranga, patirtis uogų derlių perdirbti ir rengti edukacijas. Turi ir patarimų, norintiems kurtis kaime.Ved. Arvydas Urba
Du melžimo robotai, pašarams pristumdyti ir mėšlui tvarkyti robotai, speciali kompiuterinė programa ir dirbtinis intelektas padeda ūkininkui įveikti sunkmetį pieno sektoriuje. Tauragės rajono Ruikių kaime 120 melžiamų karvių turintis Paulius Macas fermą modernizavo prieš penkeris metus ir dabar vėl galvoja apie bandos didinimą. Jaunasis ūkininkas mano, kad būtina žinoti pieno savikainą, todėl reikia tiksliai skaičiuoti sąnaudas, matyti galimybes optimizuoti procesus ir norint išlikti nuolatos investuoti.Šalies kaimuose sparčiai mažėja gyventojų, bet pastaraisiais metais vis daugiau miestiečių kraustosi gyventi kaimiškose vietovėse. Rietavo savivaldybės Tverų seniūnijoje prieš 25 metus gyveno 1700 žmonių, dabar jų liko apie tūkstantį. Tokią informaciją pateikęs seniūnas Antanas Zalepūgas pasakoja kas dabar vilioja žmones apsigyventi kaime.Mažeikių rajone šalia Sedos Vaduvos upės slėnyje trykštantis šaltinis – pavyzdys, kaip gamta susipynusi su legendomis, tautosaka ir istorija. Apie legendas ir tikrą istoriją pasakoja Sedos gyventoja Genoveita Gricienė.Ved. Arvydas Urba
Praėjusį penktadienį Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime išrinktas naujas pirmininkas. Juo tapo keturiasdešimtmetis Gedas Špakauskas, jo pavaduotojai – bendraamžiai, o Sajungos prezidiume taip pat dominuoja jaunimas. Reportaže iš suvažiavo įvardijamos didžiausios šalies žemės ūkio problemos, siūlomi sprendimai, juos aptaria žemės ūkio ministras Andrius Palionis, jaunimo pasirengimą veiklai akcentuoja atsistatydinęs pirmininkas Raimundas Juknevičius, o naujasis pirmininkas žada laikyti aukštai iškeltą Lietuvos ūkininkų sąjungos vėliavą.Dabar metas kai Dubysos regioniniame parke ir Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje galima pamatyti retus, į Lietuvos raudonają knygą įrašytus šiuo metu žydininčius augalus. Tai – trilapė bligna ir dygioji slyva. Kaip jie atrodo, kuo ypatingi? Pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus specialistas Vaidotas Greičius.Ved. Arvydas Urba
Keliautojas motociklu Karolis Mieliauskas leidosi į kelionę po Europą bekele. Pagrindinis jo tikslas – pervažiuoti žemyną vertikaliai nuo Atėnų Graikijoje iki šiauriausio Europos taško Norvegijoje, neasfaltuotais keliais įveikiant 7000 km.Pradedama iniciatyva „Moterys statybose“, kurios vizija – didinti moterų dalyvavimą statybų sektoriuje Lietuvoje, skatinti jų profesinį augimą, matomumą ir lygias galimybes šioje industrijoje.LRT GIRDI: į redakciją besikreipusi klausytoja kviečia peržiūrėti rinkliavų už automobilių stovėjimą dydžius prie ligoninių, jose besigydantiems pacientams. Klausytoja teigia, kad tai yra socialinė neteisybė, kai žmogus automobiliu atvykęs į Kauno klinikas, per parą už automobilio stovėjimą susimoka daugiau nei 23 eurus. Jei asmuo stacionare turi prabūti 5 dienas – už stovėjimą susimokėti teks 117 eur. Moters teigimu, sergantiems, besigydantiems žmonėms labiausiai reikia palaikymo, o ne papildomos finansinės naštos.Čimičiuris – argentinietiškas padažas iš smulkintų šviežių žolelių, prieskonių, acto ir alyvuogių aliejaus. Tai – Bendrinės lietuvių kalbos žodyne aprašytas žodis. Kaip ir žodis gūglinti - naudotis interneto paieškos įrankiu „Google“. Koks buvo jų kelias į žodyną ir kodėl žodžių verta ieškoti žodynuose?Aistė ir Edmundas Leonaičiai Dijokiškių kaime Kaišiadorių rajone sodybą įsigijo prieš dešimtmetį ir po dviejų metų ėmėsi daržininkauti. Šeimos ūkio pavadinimas – „Laimybė“, jis jau žinomas dėl senovinių veislių daržovių auginimo. Į ūkį nuvykęs Arvydas Urba domėjosi ir jo naujovėmis šiame ūkyje, pavyzdžiui - beržų sulos sirupo ir džemų gaminimu.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius
Skuodo rajono Gonaičių kaime Druskinių šeimos ūkio pradžia – 1910 metai. Sodybą kūrė ir ūkininkauti pradėjo Gintauto senelis, darbus tęsė tėtis, o dabar jis su žmona Lina. Nedidelio ūkio šeimininkai turi 7 hektarus žemės, sodą, su laistymo įranga vieno hektaro braškyną, kuris ir išlaiko šeimą, Darbo daug, nuo pavasario iki rudens be laisvadienių, bet tvirtai ir su humoru, kuris nedingsta ir per darbymečius. Pokalbis su Lina ir Gintautu Druskiniais renkant akmenis nuo lauko, kur bus sodinami braškių daigai.Lietuvos dailininkų sąjungos narys, architektas, skulptorius, karikatūristas, poetas, pasakotojas Mindaugas Milinavičius – tikras dzūkas, gyvenantis Vilniuje, bet puošiantis uošviją. Mielagėnuose mediniai drožiniai puošia ne tik erdves prie bažnyčios. Miestelio seniūnas Adas Trakymas ir skulptorius pasakoja apie sumanymus ir jų svarbą vietos gyventojams.Kaišiadorių rajono savivaldybė už drąsią metų naujieną – „Siaubo mokyklą“ apdovanojo Daną Davidavičių ir Tautvydą Levicką, kurie jau neveikiančioje Zubiškių kaimo mokykloje įkūrė unikalią pramogų vietą. Kelionė po kūrybingai įrengtas erdvės nustebina net visko mačiusius.Ved. Arvydas Urba
Žemės ūkio ministerija skelbia, kad lengvatinės paskolos žemės ūkiui bus pradėtos teikti nuo gegužės 4 d. Sąlygas paskoloms teikti labai kritikavo Lietuvos ūkininkų sąjunga, nes anot pirmininko Raimundo Juknevičiaus, jos neatitiko žemdirbių lūkesčių, numatyta mažai lėšų, o svarbiausia vėluoja pusmetį. Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė sako, kad sąlygose padaryti pakeitimai ir dabar turėtų atitikti žemdirbių lūkesčius.Rietavo savivaldybės Lėgų kaimo ūkininkas Ramūnas Jurkus laiko 90 melžiamų karvių ir per dieną primelžia apie 2 tonas pieno. Tačiau galą su galu vos suduria dėl nuolat didėjančių gamybos sąnaudų. Piktinasi netolygiu naudos iš pieno pasidalinimu tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų. Nors pats tęsia tėčio ūkyje pradėtus darbus, bet savo vaikams nelinki perimti pieno ūkį.Danijoje šiemet pradeda galioti Žalioji Trišalė sutartis, kuria siekiama beveik 400 tūkst. ha. paimti iš ūkininkų ir paversti miškais ar pievomis. Tam sukurta speciali nepriklausoma ministerija. Kodėl nesipiktina ūkininkai? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Danijoje Aistė Hoffbeck.Ved. Arvydas Urba
Prancūzas Frederikas Jeffri, ūkininkaujantis Lietuvoje 26 metus ir padėjęs kurti kooperatyvą „Pieno gėlė“, įsitikinęs, kad dabar tarp pieno perdirbėjų ir ūkininkų kooperatyvų vyksta natūrali konkurencinė kova. Rietavo savivaldybės ūkininkas Jonas Kuzminskas, „Pieno gėlės“ valdybos pirmininkas mano, kad perdirbėjai nori sunaikinti kooperatyvus. Kodėl susibūrusiems žemdirbiams pieno sektoriuje svarbu išlikti, kodėl Prancūzams kooperacija įaugusi į kraują ir ko iš jų gali pasimokyti lietuviai?Vilniečių šeima populiarina atokų Adutiškio miestelį. Švenčionių rajono pakraštyje esančiame miestelyje jau lankėsi žmonės iš Brazilijos, Vakarų Europos šalių, atvažiuoja ir lietuviai, ieškantys ramaus gamtos kampelio, su kokybiškais patogumais, jaukioje sodyboje ant Kamajos kranto. Čia vilniečiai Violeta ir Valdas Skripkai, prieš keletą metų įsigiję buvusį, tris dešimtmečius nenaudojamą viešosios pirties pastatą, pertvarkė jį iš esmės. Dabar tai sodyba “Gluosnių pirtis”. Kuo ji ypatinga?Ved. Arvydas Urba
Žemės ūkio ekspertai teigia, kad artėja didelės permainos ES žemės ūkio politikoje, nes EK pasiūlė bendrą finansavimą perleisti šalių narių vyriausybėms, skyrus 80 % buvusios paramos lėšų, nemažinant įsipareigojimų aplinkosaugai, nekalbant apie tiesioginių išmokų suvienodinimą. Anot LŪS Kauno rajono skyriaus pirmininko Mindaugo Maciulevičiaus, nepasitenkinimas ir siūlymai politikams išdėstyti trijų Baltijos šalių ir Suomijos žemdirbių visuomeninių organizacijų deklaracijoje. Europarlamentaras Aurelijus Veryga mano, kad deklaracija – lengva spaudimo priemonė, nes žemdirbiai moka protestuoti su traktoriais, gerokai patriukšmauti Briuselio centre. Anot politiko, būna atvejų, kai EK pareigūnai ir politikai po protestų kooreguoja savo siūlymus.Gyvulininkystė dabar išgyvena sunkmetį. Drastiškai mažėja pieno ūkių, net ir mėsinių galvijų augintojai sunkiai verčiasi. Plungės rajone Lazdenių kaime 150 limuzinų auginantis Rimvydas Šimkus rado sprendimą kaip išgyventi ir plėsti bandą. Jis šviežią mėsą parduoda tiesiai vartotojams, todėl pridėtinė vertė lieka ūkininkui.Gyvendamas unikaliame gamtos kampelyje bitininkas, inžinierius hidrotechnikas Albinas Maslauskas daug dėmesio skiria ir paukščiams. Jo padarytuose inkiluose senoje sodyboje peri varnėnai, kikiliai, liepsnelės ir net pelėdos su šikšnosparniais. Kaip dar jis rūpinasi gamta?Ved. Arvydas Urba
Praėjusį lapkritį turėjusios įsigalioti Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos neveikia iki šiol, nes Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi savo atskirą nuomonę ir stabdo poįstatyminių aktų rengimą. Seimo kaimo reikalų komitetas jau antrą kartą, atlikdamas parlamentinę kontrolę, ragina departamentą klausytis Seimo teisininkų aiškinimo, bet padėtis nesikeičia. Anot komiteto pirmininko Bronio Ropės, reikia iš naujo taisyti įstatymą arba perdirbėjai turi kreiptis į teismą. Nesutarimas aptartas ir Vyriausybės valandoje Seime, informuota premjerė, bet departamento skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis nuomonės nekeičia.Švenčionių rajone Medinos kaime gyvenantis miškininkas Eimutis Valiukas domisi krašto istorija, rengia ekskursijas po apylinkes, kur vyko pirmojo pasaulinio karo mūšiai. Turi nemažą žemėje rastų įvairių karą primenančių daiktų kolekciją ir pats rekonstruoja, siekda-mas išlaikyti autentiškumą, šimtametį namą. Turėti savo namą miške – jo vaikystės svajonė.Didžiausia Lietuvoje medinė bažnyčia yra Tveruose. Verta daugiau žinoti apie unikalų Rietavo savivaldybės miestelyje išsaugotą pastatą, jame esančius vargonus ir retą instrumentą kleketą. Išsamiai pasakoja vietos gyventojas, miestelio gidas Kazys Praeras.Ved. Arvydas Urba
Nedidelio šeimos ūkio šeimininkas randa laiko ir drožybai. Ignalinos rajone Maldanėnų kaime gyvenantis Saulius Sveikauskas su žmona įsikūręs šimtametėje uošvių sodyboje. Dviejų hektarų namų valdoje daug įvairių trobesių ir tvartukas avims. Sauliaus sumeistruoti garažiukai mašinoms ir smulkiai ūkio technikai laikyti, o žąsims laikyti – užtvarai, dar keli hektarai pievų ir dirbamos žemės atokiau nuo sodybos. O prie įvažiavimo į namus medinis katinukas, sraigė ir daugybė ruošinių kitiems drožiniams.Jau penkiolika metų Saulius surado savo pomėgį, savarankiškai mokydamasis drožybos. Drožyba neabejotinai patinka ir namiškiams. Keletą didesnių sodybą puošiančių medinių skulptūrų mūsų klausytojai gali pamatyti laidos feisbuke.Ved. Arvydas Urba.
Švenčionių rajone Adutiškyje esantis Pupkevičių bitininkystės ūkis – išskirtinis. Ne tik tuo, kad turi 1700 bičių avilių, bet ir medaus homogenizavimo įranga. Ji leidžia suvienodinti medaus savybes tarptautinei prekybai šimtais ir tūkstančiais tonų. Kanada, Meksika, Argentina, Vietnamas ir daugelis Europos šalių veža medų į Pupkevičių ūkį, o po homogenizavimo, jis eksportuojamas į dar daugiau šalių. Apie tarptautinės veiklos ypatumus ir šių metų bičių aktyvumą pasakoja ūkio šeimininkas Aleksandras Pupkevičius.Humoras padeda gyventi, taip sako Stasys Judka iš Kaišiadorių rajono Dainavos kaimo. Pats pasistatęs ir įsirengęs remonto dirbtuves, sukonstravęs ne vieną traktorių, stebina kaimynus. O klausiantiems kas padėjo statybose, ar prie technikos, jis sumanė atsakyti pajuokaudamas. Ant dirbtuvių pastato pritvirtino iškabą firma “Tep Lep”, kurios viršininkas Stasys.Molėtų rajone Laičių kaime gyvenanti Vida Plieskienė užaugino 8 vaikus: 6 dukras ir du sūnus. Sugebėjo baigti mokslus Vilniaus kooperatiniame technikume, dar kolūkių laikais su vyru Vytautu turėjo savo ūkelį ir daug dirbo, gyveno kukliame bute. Dabar jau, įsukūriusi erdviame name, vyras deja, iškeliavęs anapilin, dalis vaikų gyvena užsienyje, bet lanko kartu su anūkais, o dukra Vilma su šeima pasistatė namus tame pačiame kaime. Pokalbis su mama ir dukra apie gyvenimiškos energijos paprastas paslaptis.Ved. Arvydas Urba
Artėjant pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimui kiekvieną pavasarį kooreguojamos įvairios tvarkos. Šį kart žemdirbiams sąlygos, atitikti gerai agrarinei ir aplinkosaugos būklei, lengvinamos. Kaip palengvinta, ar tuo patenkinti patys ūkininkai? Aiškina Žemės ūkio ministerijos specialistas Gediminas Dūdėnas. Vertina Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas.Ignalinos rajone Maldanėnų kaime gyvenantis Saulius Sveikauskas su žmona įsikūręs šimtametėje uošvių sodyboje. Dviejų hektarų namų valdoje daug įvairių trobesių ir Sauliaus sumeistruotų pastatų. Beveik kiekvienas papuoštas įvairiais drožiniais. Saulius pats išmoko drožti ir dabar laisvesniu nuo ūkiškų darbų laiku drožia ne tik savo malonumui, bet turi ir užsakymų.Šią savaitę Briuselyje vykusioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje, Europos Komisija sulaukė daug pastabų. Akcentuota, kad dabartinė geopolitinė situacija nepalieka vietos klaidoms ir biurokratija neturi branginti maisto produktų. Ministrai atkreipė dėmesį, kad šiemet įsigaliojęs „anglies mokestis“ trąšų importui kelia grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui ir apsirūpinimo maistu saugumui. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas mano, kad galiojančiame dokumente yra painiavos, nes anglis prilyginta anglies dioksidui.Ved. Arvydas Urba
Dėl sudėtingos geopolitinės padėties, brangstant kurui ir trąšoms, daugeliui ūkininkų pavasario darbymečiui reikia lengvatinių paskolų. Tik dabar rengiamą tvarką žadama tvirtinti balandžio mėnesį, o paskolos bus pasiekiamos geriausiu atveju vasaros pradžioje. Lėtą biurokratų darbą kritikuoja Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Martynas Puidokas. Žemės ūkio ministerijos departamento direktorė Regina Mininienė aiškina kokios paskolos bus teikiamos ir kodėl pasirengimas užtruko.VDU žemės ūkio akademijos studijų programa Tvarioji inžinerija - vienintelė Lietuvoje. Pirmoji laida bus tik kitais metais, bet studentai jau dabar turi galimybę įsidarbinti, o baigus mokslus jų pageidauja daugelis agroverslo įmonių. Trečiakursio studento Arno Katiliaus patirtis ir bendrovės „Dojus agro“ direktorės Dianos Tatarūnaitės Zubenienės komentarai.„Laimybė“ – Aistės ir Edmundo Leonaičių šeimos ūkis, kuriame veikla orientuota ne į kiekybę, o į kokybę ir į naujų receptų ir neįprastų produktų gamybą. Dijokiškių kaime Kaišiadorių rajone įsikūrusi šeima šiemet pristato beržų sulos sirupą ir su jalapenu daromus įvairius pagardus.Ved. Arvydas Urba
Gimtinės sodybą Ignalinos rajone Degsnės kaime išsaugojęs Vytautas Bučelis ūkininkauja ekologiškai. Augina kviečių, rugių, belukščių avižų, laiko vištų, yra sodas. Vasaromis sodyboje vietos užtenka ir jaunimo stovykloms, kuriose kartu su kariškiais organizuojami įvairūs mokymai. Šiemet už ilgametę visuomeninę veiklą, vadovaujant jaunimo savanoriškajai tarnybai, Vytautas apdovanotas didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.Auksarankis, tai – žmogus, sugebantis kurti rankomis: mąstant, racionaliai ir kantriai dirbant. Toks yra Stasys Judka, gyvenantis Kaišiadorių rajone Dainavos kaime. Pernai rudenį jis baigė ūkininkauti, bet ir toliau konstruoja traktorius ir kabinas jiems, remontuoja įvairiausią technika ir tam turi įsirengęs puikias dirbtuves, apsirūpinęs įranga. Kas skatina kūrybą?Rytų Lietuvoje vėliausiai šalyje ištirpsta sniegas, ilgiausia ledas laiko sukaustęs vandens telkinius. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Sirvėtos regioninio parko grupės patarėjas Marius Semaška sako, kad žiema čia trunka 4–5 mėnesius. Kodėl taip yra?Ved. Arvydas Urba
Praėjusį šeštadienį pasibaugusi tradicinė žemės ūkio technikos ir technologijų paroda „Ką pasėsi ...“ rengta 30 kartą. Nuo vietinės parodos ji išaugo iki tarptautinės, įsikūrė Žemės ūkio akademijos parodų centras. Užaugo ir nauja ūkininkų karta. Tai patvirtina trisdešimtmečiai ūkininkai mažeikiškis Mantas Lalas ir tauragiškis Paulius Macas, o taip pat trisdešimtmetė Monika Tarvydytė, vadovaujanti technikos pardavimo bendrovei „Ivabaltė“, tarsi garantuoja tradicinės parodos tęstinumą. Apie pirmasias parodas prisiminimais dalinasi bendrovių „Rovaltra“, „Lytagra“, „Laumetris“ vadovai, parodų organizatoriai ir medžio drožėjas Vitalius Striuogaitis, nepraleidęs nė vienos parodos.Vis labiau pavasarėjant, gėlių mėgėjams jau norisi puošti savo kiemus ir sodybas. Patyręs gėlių ūkio iš Švenčionių rajono šeimininkas Ruslanas Sivojus atkreipia dėmesį, kad daigams auginti šiemet reikėjo daugiau šildyti šiltnamius, bet gėlių asortimentas nesumažėjo. Pataria visiems neskubėti nešti gėlių į lauką, atidžiau klausyti specialistų patarimų ir gėlėmis šiuo metų laiku rūpintis kaip mažais vaikais.Ved. Arvydas Urba
Ūkininkai Kristina ir Rokas Janickai Kaišiadorių rajone Gabriliavos kaime laiko 140 mėsinių galvijų ir 350 avių. Ir ketina plėsti bandas. Trisdešimtmečiai, padedami Kristinos tėčio, jau turi nemenkos patirties, daug dirba, sumaniai pritaiko naujoves ir spėja visur: vaikus auginti, pakeliauti, kultūrinius renginius aplankyti. Kas labiausia lemia jų pasirinkimą užsiimti gyvulininkyste?Daugėja ūkiškų veiklų, kur žmogų ir įprastą techniką gali pakeisti dronai. Bendrovės Agrodronas, vienos pirmųjų Baltijos regione pradėjusios tiekti žemdirbiams dronus, vadovas Mindaugas Dorelis įsitikinęs, kad viskas priklauso nuo naudotojo fantazijos. Biržų rajono ūkininkas Žilvinas Jasinevičius tai tik patvirtina, nes prižiūrėti 400 ha uogyną dabar lengviau. Ne tik ūkininkai galės geriau įvaldyti dronus, kai Kauno technologijų mokymo centre pradėjo veikti uždara dronų skraidymo praktinio mokymo bazė. Jos direktorius Paulius Čepas pristato mokymų ypatumus.Molėtų rajone Duobinių kaime vietos gyventojas Dalius Kontrimavičius prieš metus įrengė šaudyklą. Joje lankosi ne tik profesionalai iš krašto apsaugos, medžiotojai, bet ir visi, norintys išmokti valdyti ginklą. Kaip kilo toks neįprastas sumanymas, kuriam gauta ES parama alternatyviai veiklai kaime kurti?Ved. Arvydas Urba
Kaišiadorių rajone Dabravolės kaime, senelių tradicijas ūkininkauti tęsiančiam Dainiui Graželiui neramu, nes šalia pradėti aukštapelkės atkūrimo darbai. Anot ūkininko ir jo žmonos Jūratės, su vietiniais nenoriai kalbama, nepaaiškinama, kas daroma, kas pelkę prižiūrės pasibaigus projektui. Taip kyla abejonės dėl ūkio išlikimo, sūnaus- jaunojo ūkininko perspektyvos. Padėtį komentuoja projekto vykdytojai – Valstybinės miškų urėdijos specialistė Ugnė Užtupienė ir Všį Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo direktorius Nerijus Zableckis.Tvari tekstilė iš pluoštinių kanapių pramoninių atliekų. Jos kūrimu užsiima tarptautinė Švedijos, Lenkijos ir Letuvos, mokslininkų komanda. Joje ir KTU profesorė Daiva Mikučionienė, teigianti, kad sumažinus atliekas, atsiras galimybė daugiau auginti pluoštinių kanapių, o tekstilės, kuri pakeis sintetines medžiagas, galima tikėtis jau greitai.Ispanijos ūkininkai jau ima pirmąjį derlių, džiaugiasi dėl gausaus lietaus žiemą, bet Andalūzijos regione dėl stipraus vėjo ir liūčių citrusinių vaisių augintojai patyrė didžiulių nuostolių. Kuo dar ypatingas šis pavasaris ispanams? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Kristina Nastopkaitė.Ved. Arvydas Urba
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas politine beprotybe vadina ES sumanytą Pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą, sutrumpintai CBAM. Dėl jo drastiškai brangsta mineralinės trąšos, formuojasi jų deficitas. Anot ūkininko, šalies žemdirbiams kasmet tai kainuos 60 – 110 mln eurų. Briuselio sumanymas painus, jam nepasiruošta tvirtina europarlamentaras Virginijus Sinkevičius ir Užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus. O kokios galimybės kooreguoti nuo metų pradžios įsigaliojusį CBAM? Kokių priemonių imasi šalies vyriausybė? aiškina Žemės ūkio ministars Andrius Palionis.VDU žemės ūkio akademijos dėstytojai, docentė Simona Paulikienė ir asistentas Tomas Ūksas įvairiose šalies mokyklose susitinka su baigiamųjų klasių moksleiviais. Per metus jie aplankė tris dešimtis mokyklų, o vienas paskutinių susitikimų buvo Trakų rajone Paluknio Medeinos gimnazijoje. Susitikimą vertino praktines išmanaus konstravimo užduotis atliekantys moksleiviai ir gimnazijos direktorius Vytautas Gustas.Ved. Arvydas Urba
Seimo kaimo reikalų komitetas, atlikdamas parlamentinę kontrolę dėl Pluoštinių kanapių įstatymo įgyvendinimo, įpareigojo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą laikytis įstatymo. Parlamentaras Viktoras Pranckietis sako, kad toks atvejis pirmas jo praktikoje. Departamento atstovas aiškina, kad jie turi turi savo atskirą nuomonę ir įstatymą laiko taisytinu. O pluoštinių kanapių perdirbėjai, dar rudenį sulaukę įstatymo leidžiančio produkcijos eksportą, negali įvykdyti susitarimo su užsakovais iš Japonijos ir Australijos.Molėtų rajone Laičių kaime jau dešimtmetį stovi moliniai, apskritos formos su šiaudiniais stogais keli namukai. Juose įsikūręs ir erdves renginiams įrengęs Liudas Vasiliauskas prisistato saviugdos treneriu, padedančiu atkurti žmogiškus resursus. Patirties įgavęs Pietų Amerikoje jis organizuoja ir tarptautinius seminarus.Ledonešio belaukiant įtampa atslūgo. Kaišiadorių rajone Senosios Gegužinės ūkio šeimininkas Rolandas Bortkūnas 20 metų gyvena ant Neries kranto, senelių žemėje, kur išlikusi ir šimtametė pirtelė. Šiemet prognozių būta baisių, bet ledai tirpsta lėtai, ledonešis tikimasi bus įprastas, nors nuostolių ūkiui bus.Ved. Arvydas Urba
Janinos ir Vyto Stasiulevičių ūkis pernai Kaišiadorių rajone pripažintas geriausiu. Jie tvarkosi 100 ha ūkyje, o sūnus Linas turi 250 ha ūkį ir patenkintas mamos ir tėčio pasiekimu. Lygiuojasi į juos ir kartu su tėčiu tariasi dėl įvairių technologinių sprendimų, bendrų pirkimų ir efektyvesnio technikos panaudojimo. Prisipažįsta, kad net ir mąsto panašiai, o tai užtikrina šeimos ūkio ateitį.Molėtų rajono Dapkūniškių kaimo bendruomenė jau 15 metų rėmėjų pagalba kartą per mėnesį organizuoja nemokamus pietus sunkiau gyvenantiems apylinkių senjorams. Jau tradicija tapo po pietų susitikimai su įdomiais kraštiečiais, vietos politikais ir ūkininkais. Apie renginio naudą bendruomenei ir senjorams pasakoja pietų organizatorės Valė ir Vida, vertina senjorė Stasė, o apibendrina bendruomenės pirmininkė Marija Ažubaliene.Pirmosiomis kalendorinio pavasario dienomis sukrusti turėtų sodininkai, mat dėl užsitęsusios žiemos ir gausaus sniego soduose smarkiai pasidarbavo kiškiai ir stirtos. Kaip dar apsaugoti nepagraužtus vaismedžius, ko neskubėti daryti ir kodėl dar kartą reikia balinti medelius pasakoja biomedicinos mokslų daktaras, privataus medelyno savininkas Kęstutis Malinauskas.Ved. Arvydas Urba
Retų veislių avys ir ožkos, triušiai, alpakos, lama ir net arkliukas auginami vilnai. Visus augintinius ir įdomią edukacinę programą galima pamatyti Ukmergės rajone Inkilų kaime. Ukmergiškiai Giedrė ir Gediminas Pupšiai niekada negalvojo gyventi kaime, ūkininkauti ir dar gilintis į vilnos perdirbimą, vilnonių siūlų gamybą, drabužių iš vilnos kūrimą. Per 18 metų tapo tikri profesionalai, jų vilnoniais gaminiai domisi ne tik lietuviai, bet ir švedai. Populiarios ir edukacinės programos, kuriose demonstruojama prieš šimtmetį naudota vilnos karšimo įranga, pasakojama apie gaminių iš vilnos ypatumus.Lietuvos žemdirbiai jau ketvirti metai turi galimybę, naudodami modernias žemės dirbimo – sėjos technologijas, užrakinti anglį ir pardavinėti anglies taršos kreditus. Taip prisidėti prie ŠESD absorbcijos ir tuo pačiu papildyti savo biudžetą. Įvairių ekspertų skaičiavimais kasmet šalies ūkininkai gali papildomai gauti dešimtis milijonų eurų. Ar tai realu, kaip ūkininkai vertina kelių metų patirtį, kokių naujovių žada aglies taršos kreditų administratoriai? Pokalbis su įmonių grupė Dojus vadovu Donatu Dailide ir Kauno rajono ūkininku Romu Majausku.Ved. Arvydas Urba
Šią savaitę Radviliškio rajone, Šeduvoje sinoptikai fiksavo tris dešimtmečius Lietuvoje nebuvusį šaltį – 34,3 laipsnio. Ekstremalios sąlygos nesutrikdė ūkininkų veiklos, bet pridarė papildomų rūpesčių: teko apšiltinti melžimo robotus, užšalo veršelių girdyklos ir srutų šalinimo vamzdžiai, padvigubėjo biokuro naudojimas šiltnamiuose. Grūdų saugyklose pavojaus nėra, net tikimasi naudos, nes šaltis naikina patogenus grūduose. Apie ypatingas sąlygas pasakoja Radviliškio rajono ūkininkai: agurkų augintojas Andrius Kavaliauskas, veterinarijos gydytoja Rasa Bitainienė ir Ažytėnų ŽŪB vadovas Šarūnas Šiūšė.Vaida Jateikė ir Gediminas Jateika įsikūrę Molėtų rajone Perkalių kaime, už 10 kilometrų turi 50 melžiamų karvių fermą, o gyvena vienkiemyje ant ežero kranto. Šeima į kaimą atsikraustė prieš 14 metų, ragavę gyvenimo ir darbų patirties Airijoje ir Anglijoje, gal todėl randa laiko savo pomėgiams, neužleidžia ūkio ir moka džiaugtis kasdiena. Kodėl Vaidai patinka forografija, o Gediminas negali be pirties malonumų?ES pasirašius prekybos sutartį su MERCOSUR- pietų Amerikos 5 šalių muitų sąjunga, didžiausias nepritarimas kilo iš Europos žemės ūkio sektoriaus. Lenkijos ūkininkai, bene, labiausia prieštarauja, jiems pritaria ir vietos politikai, lenkų europarlamentarai. Kodėl lenkai nepatenkinti ir ką ketina daryti? Iš Vroclavo pasakoja LRT radijo bendradarbis Laurynas Vaičiūnas.Ved. Arvydas Urba
Molėtų rajono ūkininkas Aivaras Čečetas, turintis 100 melžiamų karvių, buvo kryžkelėje. Reikėjo parduoti pieno ūkį arba modernizuoti. Pasirinko investicijas – 2 mln eurų, padėjo ES palanki parama, o labiausia jaunatviška energija ir jau sukaupta patirtis. Kas buvo sunkiausia, kaip atrodo jau beveik baigta ferma ir kas lėmė, kad projektas vėluoja?Šią žiemą smarkiai prisnigus, o dabar ir šalant, kaimo gyventojams labai padėjo ūkininkai, su savo galinga technika valydami kelius, traukdami užpustytus automobilius. Jie ir dar nusiteikę gelbėti, nors dažnai rizikuoja sulaukti NMA ir VMI galimų patikrų ir netgi baudų. Pasirodo su europine parama įsigyti traktoriai ir kvotinis žaliasis dyzelinas gali būti naudojami tik žemės ūkio darbuose. Ką pataria agentūros ir inspekcijos specialistai, kodėl jais nelabai tiki ūkininkas?Žemės ūkio duomenų centro ūkinių gyvūnų registre praėjusių metų spalio 1 dienos duomenimis Lietuvoje buvo 651 alpaka. Šių dar vis retų gyvūnų augintojų buvo 50. Daugelis jų alpakas laiko edukacijoms rengti, sodyboms paįvairinti ir turi papildomų veiklų. Jurbarko rajone Skirsnemunėje gyvenantys Agnietė ir Mindaugas Pranckūnai dabar turi 30 alpakų ir bene vieninteliai šalyje verčiasi tik iš aplakų auginimo, vilnos panaudojimo, edukacijų ir prekybos mugėse.Ved. Arvydas Urba
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre vykusioje konferencijoje „Inovacijos dirvožemiui – pokyčiai pasauliui“, daug dėmesio skirta neariminei technologijai aptarti. Po mokslininkų pranešimų apie technologijos svarbą tvariam žemės ūkiui, surengta ir diskusija su ūkininkais. Gytis Narbutas, 6 metus sėjantis tiesiai į ražienas, problemų nemato ir plūgą laiko atgyvena. Minimaliąi žemę judinantis neariminės technologijos šalininkas Alfredas Bardauskas, sako, kad bus ūkininkų, kurie šiemet naudos plūgą. Instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėja dr. Gražina Kadžienė įsitikinusi, kad svyravimų tarp technologijos naudotojų bus, nes atsirado iššūkių – naujų piktžolių ir augalų kenkėjų.Ukmergės rajone netoli Valų kaimo vienkiemyje su žmona gyvenantis Mykolas Butkus įsikūręs šimtametėje sodyboje. Joje išlikęs ir 1932 metais statytas klojimas, kurį šeimininkas, dėl unikalios medinės konstrukcijos saugoja, bet ir naudoja kaip sandėlį, buities reikmenų muziejų.Jau antras mėnuo, kai žiema demonstruoja savo privalumus: privertė sniego, negaili šalčio, net plikledį prieš savaitę mus išbandyti pasiuntė. Nemenki žiemos išbandymai tenka ir paukščiams, kuriems norėdami padėti – palesinti, kartais kenkiame. Kokias klaidas darome? Aiškina Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ornitologė Gintarė Gražytė.Ved. Arvydas Urba
Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis pernai deklaravusių tik ganyklas ir pievas be jokių gyvulių buvo 18 128. Ūkininkų pažymėjimus turintys, bet realiai nieko nagaminantys gavo 11,5 mln eurų išmokų. Ar yra galimybių ir noro keisti tesioginių išmokų skyrimo tvarką? Kalba svarbiausių šalies žemdirbių visuomeninių organizacijų vadovai Arūnas Svitojus, Jonas Vilionis ir Raimundas Juknevičius.Dusetų hipodrome praėjusį šeštadienį vyko žirgų lenktynės „Sartai 2026“. Ant kelias savaites lieto ledo tako hipodrome varžėsi dešimtys žirgų ir vadeliotojų, mugėje laukė amatininkų kūriniai, didžiojoje scenoje skambėjo liaudiška muzika. Daugiau nei 230 metų skaičiuojanti tradicija – gyva, tai paliudija ir reportažas iš unikalios šventės.Jau trečias mėnuo iš eilės mažėja žaliavinio pieno supirkimo kainos, tačiau parduotuvėse pieno produktai nepinga. Kas lemia tokią padėtį? Aiškina Žemės ūkio duomenų centro rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus vadovė Irma Jankauskienė.Ved. Arvydas Urba
Arvydas Murauskas su žmona Daiva, dabar gyvena gimtinėje Būdviečių kaime Kalvarijos savivaldybėje. Turi darbą mieste, bet ir ūkininkauja iš tėvų paveldėtuose 36 hektaruose: laiko galvijų, kiaulių, vištų, augina sau daržoves. Jis prisipažįsta, kad yra ūkininkas ne iš pašaukimo, o į mišrų ūkelį kartais atiduoda savo miestietišką atlyginimą. Kodėl užsiima tokia veikla ir kodėl šeima gerai jaučiasi kaime, nors gyvenę ir mieste?Nuo pat įsikūrimo pradžios nedidelė Telšių medžio apdirbimo įmonė „Urtnojus“ gamina baldus, duris, laiptus, interjero detales. Per daugiau kaip dešimtmetį įmonė įrodė savo patikimumą, užsitarnavo užsakovų pasitikėjimą ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Pasak įmonės vadovo Gintaro Mitkaus, tai lemia darbuotojų patirtis, gaminių iš medžio kokybė.Lazdijų rajono Teizų laisvalaikio salėje jau 14 metų renkasi iš vietos gyventojų sudaryta teatro trupė. Iš viso yra devyni aktoriai- skirtingų profesijų, išsilavinimo, gyvenimo patirties, amžiaus, bet mėgstantys teatrą ir randantys laiko tarp visų ūkio darbų patys vaidinti. Kam to reikia kaimo žmogui, kuo įvairūs vaidmenys ir vaidyba gali būti naudinga? Pokalbis su Sandra Valkonienė, Daiva Jastrimskienė ir Angelė Laukionienė, laisvalaikio salės vedėja ir teatro vadove.Ved. Arvydas Urba
Jurbarko rajone Paulių kaime gyvenantys Aurelija ir Rolandas Gedminai ūkininkauti pradėjo 2005 metais nuo 2 hektarų. Už savo pinigus pirko daugiau žemės, technikos, po metų gavo ES paramą, pasinaudojo tėvų patirtimi ir dabar jau turi moderų augalininkystės ūkį, dirba 600 hektarų. Šeimoje – trys dukros: jauniausiai Rugilei vos pustrečių metukų, o dvidešimtmetės Gabija ir Ausmėja - jau tikros pagalbininkės prie darbų. Kaip ir mama vairuoja traktorius, gali savarankiškai valdyti modernią grūdų saugyklą. Kuo užsiėmę ūkininkai žiemą, kaip skirstosi darbus, kad liktų laiko ir šeimai?Tautodailininkas sukūrė pragaro mašiną. Antanas Česnulis, vienas geriausių Dzūkijos skulptorių, Naujasodės kaime įkūręs unikalų medinių skulptrūrų parką, praėjusią vasarą iš įvairių nereikalingų metalinių daiktų ir net mechanizmų sukonstravo įrengimą, pavadinęs jį pragaro mašina. Kam menininkui toks kūrinys, ar velniai dar neprašė atiduoti mašiną?Šią savaitę Trys Karaliai, tarsi, uždarė šventinį laikotarpį. Turėtų būti nupuoštos eglutės, uždarytos mugės, bet Austrijoje šventiniai renginiai, kurie šiemet buvo naudingi ir vietos ūkininkams, dar tęsiasi. Apie panašias ir kitokias tradicijas iš Linco pasakoja LRT radijo bendradarbė Daiva Trečiokaitė.Ved. Arvydas Urba
Nuo metų pradžios kasdien sningant šiaurės vakarų Lietuvoje susiformavo pusmetrio sniego danga. Vakar Plungės rajone paskelbta ekstremali situacija. Tris dešimtmečius Plungės rajone Gintališkės kaime ūkininkaujantis Marijus Kaktys tokio gausaus sniego nepamena, tačiau veiklos pieno ūkyje sniegas netrikdo. Galinga technika leidžia susitvarkyti patiems ir padėti kaimynams. Apie iššūkius, susijusius pieno išvežimu iš ūkių Žemaitijos regione, pasakoja ŽŪK „Pienas LT“ logistikos vadovė Jovita Daugalaitė.Tik baigęs mokyklą ūkininkauti pradėjo Lazdijų rajono Avižienių kaime gyvenantis Justinas Dzemyda. Pradžioje tėvai jį bandė atkalbėti, bet praėjus 8 metams to jau nedaro, nes mato rezultatus. Vaikinas augina 50 mėsinių galvijų, dirba 100 hektarų, pats įrenginėja šalto tipo tvartą galvijams. Ar nesumažėjo entuziazmo po sudėtingų žemdirbiams metų, kuo užsiima gyvulininkystės ūkio šeimininkas žiemos metą?Šakių rajono savivaldybės iniciatyva Lukšių seniūnijoje pernai pradėti ir šiemet iki birželio pradžios turi būti baigti tiesti dviračių takai. Jie bus sujungti su jau padarytais ir tiks prie numatomo visų takų – kelių dešimčių kilometrų tinklo Šakių rajone Lukšių - Gelgaudiškio apylinkėse, Panemunių regioniniame parke. Apie jau padarytus ir dar numatomus darbus pasakoja rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis ir Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius.Ved. Arvydas Urba
Artimiausiais metais numatomą mažinti paramą žemės ūkio gamybai bent iš dalies galėtų kompensuoti neužsimantiems gamyba, vadinamiems sofos ūkininkams, skiriamos tiesoginės išmokos. Žemės ūkio ministerijos duomenimis prieš keletą metų sofininkų buvo apie 16 000 ir jiems kasmet atitenka kelios dešimtys milijonų eurų. Ar ketina imtis veiksmų mūsų politikai? Pokalbis su Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininku valstiečiu Broniu Rope, jo pavaduotoju socialdemokratu Matu Skamaraku ir konservatoriumi Kaziu Starkevičiumi.Šakių rajono Kidulių seniūnijos Kaimelio kaimo bendruomenė atgaivino senas tradicijas ir kuria naujas, padedančias tvirčiau jaustis dabar gyvenantiems kaime. Kaimelio šimtmečio proga gyventojai parkelyje pastatė kaimo ribą žymintį akmenį, kiekviena šeima pasodino po ąžuoliuką, talkomis suformuotas lašo formos pylimas, nuo kurio atsivėrė vaizdas į Nemuno slėnį. Kažkada buvusi bendrai ganomų karvių atvedimo ir pasiėmimo vieta dabar tapo visų mėgstama laisvalaikio ir šventėms paminėti vieta. Apie istoriją ir dabartį pasakoja bendruomenės aktyvas Darius Ufartas, jo mama Džiuljeta Ufartienė, seniūnaitis Leonidas Mazuras ir Vidmantas Juškevičius.Ved. Arvydas Urba
Greta Šakių esančiame Lembūdžių kaime ūkininkauja Vidmantas ir Mindaugas Martinaičiai. Dabar broliai turi po 370 hektarų, o prieš tris dešimtmečius pradėjo nuo tėvų atgautų 27 hektarų. Apie modernaus ūkio kūrimą, tvarkymasi dabar, jaunosios kartos indėlį pasakoja Mindaugas ir Vidmanto žmona Rasa, skirianti daug dėmesio ūkio aplinkai tvarkyti.Druskininkų savivaldybės Kaziulių kaime gyvenantys Birutė ir Arvydas Boziai – nedidelio, bet labai savito ūkio šeimininkai. Viena iš jų veiklų – paukščių kolekcija. Šeimininko padarytose stoginėse dekoratyvių vištų ir gaidžių apie šimtą. Kas labiausia domisi retais paukščiais?Verta labiau pažinti savo krašto istoriją. Tai patvirtina Jurbarko rajone Motiškių kaime gyvenantis Arvydas Sviderskis. Jis sukaupęs didelę istorinių leidinių biblioteką, domisi Baltų mitologija. Pokalbis su juo Kalvių kaime prie Armenos upelio, kur jo iniciatyva pažymėti VI amžiaus senkapiai, svarbus Rusteikonių piliakalnis.Ved. Arvydas Urba
Kalėdos dažnai prasideda ne nuo stalo ar dovanų, o nuo mūsų pačių – nuo to, kaip nusiteikiame, sutinkame šią dieną. Apie švenčių reikšmę žmogui, simboliką ir ritualų svarbą pasikalbėsime su Gydytoja psichoterapeutė Rūta Kažimėkienė.Kiek daug žinoma apie tai, kuo maitinosi Europiečiai viduramžiais? Nauja tyrimų metodika praplėtė šias žinias. Pirmą kartą pasaulyje mokslininkai viduramžių žmonių dantų akmenyse identifikavo soroms būdingas biomolekules.Keliaujantys traukiniais jau pusmetį gali išgirsti frazę „Laba diena, su jumis sveikinasi traukinio mašinistė Giedrė“. Neretai, traukinio palydovai perduoda ir keleivių susidomėjimą – išgirdę, kad traukinį valdo moteris, jie su šypsena palydovų klausia, ar tikrai gerai išgirdo. Traukinio mašinistė Giedrė Ruzgaitė – LRT radijo eteryje.Panevėžyje du gerus dešimtmečius gyvena amerikietis stiklo menininkas Markas Ekstrandas. Savo stiklo studiją jis atvėręs ir vaikų globos namų auklėtiniams.Kuo ypatingi žmonės, liekantys gyventi kaime? Atsakymų ieško kolega Arvydas Urba, Rokiškio rajone, Salose susitikęs su kunigu Egidijumi Vijeikiu, aplinkosaugininke Laima Dabregaite ir matematikos mokytoja ilgus metus dirbusia Zita Jončiene.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius
Žemdirbiai ir aplinkosaugininkai dažnai nesutaria kaip nemažinant gamybos tausoti gamtą. Vieni mano, kad moderni technika ir technologijos yra aplinką tausojančio ūkininkavimo garantas, kiti įsitikinę, kad padėti gali tik ekstensyvi gamyba. Kaip rasti bendrą sprendimą? Po Seime vykusios diskusijos „Prievarta ar laisvė rinktis“ aptaria NVO „Darnaus vystymosi centro“ direktorius Liutauras Stoškus, ŽŪB asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas ir parlamentarai Simonas Gentvilas ir Viktoras Pranckietis.Agronomė Daiva Abraškevičienė su vyru Vytautu šeimos ūkyje Anykščių rajone Viešintėlių kaime tvarkosi jau tris dešimtmečius. Bet pomėgis dailei iš esmės pakeitė jos gyvenimą, nes per keletą metų tapo dailininke. Teko dažnai važinėti į Vilnių mokytis, dalyvauti pleneruose, bet dabar jos paveikslus vertina ir profesionalai. O Daiva turi ir savo galeriją – klėtelę, kurią vyras pastatė sode prie namų.Lazdijų rajono Teizų laisvalaikio salės tautinių šokių kolektyvas „Trepsiukas“ žinomas ne tik aplinkiniuose kaimuose, bet ir už rajono ribų. Du kartus dalyvavo respublikinėje dainų šventėje Vilniuje, kviečiamas pasirodyti kituose rajonuose. Bene didžiausias kolektyvo, kuriame dabar 8 poros išskirtinumas – nuoširdumas, draugystė ne tik šokių salėje. Tai patvirtina ir pokalbis su kolektyvo vadove Angele Laukioniene ir 5 šokėjais.Ved. Arvydas Urba
Bronius Guževičius dabar modernaus šeimos ūkio vadovas, perėmęs vadžias iš tėčio Eduardo, per tris dešimtmečius sukūrusio 1500 ha modernų ūkį. Svarbu ir tai, kad jis pradėjo ūkininkauti, susigrąžinęs senelio 27 ha žemės, o anūkas Kostas, nors dar moksleivis, bet irgi jau pratinasi prie ūkiškų darbų. Apie tradicijas šeimoje, pomėgius ir toliau tobulinamą augalininkystės ūkį pokalbis su tėčiu ir sūnumi.Netoli Druskininkų, Ricielių kaime gyvenanti Gudaičių šeima – ne ūkininkai, bet laiko 7 alpakas, dvi ožkytes ir kelis triušius. Tai yra Jurgitos ir Aurimo, mamos ir sūnaus pomėgiai. Rūpestis gyvūnais, padeda geriau suvokti gamtą, teikia malonumą, o mamos pavyzdys paskatino ir vaiką imtis iniciatyvos.Sena tradicija Suomijoje per šventes daugiau naudoti vietos ūkininkų užaugintų ir pagamintų maisto produktų. Per Kalėdas labiausia suomiai mėgsta šakninių daržovių apkepą, kuriam receptus turi kiekviena šeima. O daržovių miestiečiai važiuoja pirkti į ūkius. Kuo dar ypatingas švenčių laukimas Suomijoje? Pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija KažkelevičienėVed. Arvydas Urba
Per praėjusius 4 metus pieno ūkių šalyje sumažėjo 13 000. Daugeliui išlikimo sąlyga – investicijos į modernias, robotizuotas fermas, kuriose reikėtų kuo mažiau dirbančiųjų. Tačiau neprognozuojamai svyruojant pieno supirkimo kainoms, brangstant energetikai investicijos labai rizikingos. Vis tik šiemet Jonavos rajono Pauliukų žemės ūkio bendrovė investavo 11 mln eurų, o Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė iš esmės fermas modernizavo prieš 6 metus. Kodėl būtinos investicijos, kur didžiausia rizika? Aptaria bendrovių vadovai Petras Puskunigis ir Andrejus Štombergas.Žemdirbių atstovai dalyvavo protesto akcijoje, kurią vakar surengė Žurnalistų profesionalų asociacija su Kultūros asamblėja. Renginio tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į politikų siekį suvaržyti žiniasklaidos laisvę. Tai palaikančią peticiją internete jau pasirašė daugiau kaip 130 000 žmonių. O vakar prie Seimo Nepriklausomybės aikštėje, policijos duomenimis buvo apie 10 000. Tarp jų ir penki ūkininkai iš Raseinių, Mažeikių ir Anykščių rajonų.Šalia Druskininkų, Kaziulių kaime gyvenantys Birutė ir Arvydas Boziai – labai nedidelio, bet labai įvairaus ūkio šeimininkai ir savo veiklas derina prie metų laikų. Augina 100 veislių pomidorų, laiko dekoratyvinių paukščių, o dabar darbymetis ūkyje užaugintas ir šaldytas uogas paruošti prekybai, pačių įsirengtane cechelyje.Ved. Arvydas Urba
Augalininkystės ūkių šeimininkų, stokodami apyvartinių lėšų, sudaro sutartis su trąšų, augalų apsaugos produktų, kitų žaliavų reikalingų ūkinei veiklai vystyti, tiekėjais, kurie sutinka laukti kol bus nuimtas derlius ir tada vadinamą „prekinį kreditą“ užskaito. Tuomet nereikia kreiptis į banką, kuris be užstato paskolų neteikia, nėra biurokratinių rūpesčių, tačiau kelis kartus brangiau nei paskolą duotų bankas. Pastaraisiais metais atpigus grūdams, pabrangus energetikai ir trąšoms, daugėja atvejų, kai ūkininkams derliaus neužtenka, tada jiems gręsia bankrotai. Ar yra kokia išeitis? Aptaria žemės ūkio finansų analitikas Ignas Jankauskas, Nacionalinio plėtros banko specialistė Giedrė Gečiauskienė ir ūkininkas Karolis.Gyvenantys kaime dabar dažnai dirba mieste. Kodėl jauni žmonės renkasi važinėti į miestą, kaip tokį jų pasirinkimą vertina artimieji? Pokalbis su Kalvarijos savivaldybės Būdviečių kaime gyvenančia šeima Airidu, Giedre ir Irena.Baliniai vėžliai - reta, nykstanti ir saugoma rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Šalyje didžiausia jų populiacija yra Metelių regioninio parko teritorijoje. Kuo ypatingi baliniai vėžliai ir ką jie dabar veikia? Aiškina parko lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys.Ved. Arvydas Urba
Nuolatinė augalų nacionalinių genetinių išteklių komisija pasiūlė suteikti augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą trims miežių mutantų linijoms. VU Gyvybės mokslų centro, vyresnysis mokslo darbuotojas Raimondas Šiukšta, su komanda tiriantis miežių mutantus, pasakoja apie gamtoje vykstančių natūralių procesų – augalų mutavimo panaudojimą, kuriant naujas, atsparesnes ligoms ir klimato kaitai miežių veisles.Kalvarijos savivaldybėje Liubave gyvenanti Rasa Baliulienė su šeima prieš 5 metus pasodino pirmąsias levandas, dabar jų keli tūkstančiai, suaugusių ypatingais raštais, terasose, ir ant kalvelės, nedideliame 30 arų plote. Anot Rasos, levandos ypatingos ir vėlų rudenį. Kuo?Gyventojų kaimuose mažėja, bet liekantys savo gimtuose kraštuose turi tvirtų argumentų kodėl, nepasinaudoję proga studijų metais įsikurti miestuose, jie grįžta ir dirba, aktyviai prisideda formuojant bendruomenės ir savotiškai rūpinasi kaimo- gyvenvietės – miestelio ateitimi. Kokie argumentai svarbiausi? Pokalbiui Rokiškio rajone Salų miestelyje susitikau su aplinkosaugininke Laima Dabregaite, ilgus metus dirbusia matematikos mokytoja Zita Jončiene ir kunigu Egidijumi Vijeikiu.Ved. Arvydas Urba
Šakių rajono ūkininkams jau teko vežioti „drakono dantis“, aktyviai dalyvauti atliekant kitas užduotis Krašto apsaugos savanorių pajėgų pratybose. Ūkininkas Darius Ufartas ir Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis pasakoja apie nuotaikas ir ryžtą prisidedant prie krašto gynybos stiprinimo. Beje, nepaisant sugaišto laiko per darbymetį ir neskaičiuojant patirtų išlaidų. Savanoris, kuopos skyriaus vadas, leitinantas ūkininkas Ignas Jankauskas akcentuoja, kad prie pratybų prisideda ir kaimo gyventojai.Čilėje vykusioje IDF - tarptautinėje pienininkų asociacijos konferencijoje konstatuota, kad pasaulyje pieno gamyba mažėja, o paklausa pieno produktų didėja. Laimės šalys ir ūkininkai, kurie sugebės didinti pieno gamybą. Kas dar akcentuota tarptautiniame renginyje? Pasakoja joje dalyvavęs Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius Edvardas Gedgaudas.Tautodailininkas Pranas Petronis gyvenęs Vilniuje, dirbęs įvairiuose šalies regionuose, o dabar jau porą dešimtmečių įsikūręs Anykščių rajone Laičių kaime savo senelių sodyboje. Išsaugojęs šimtamečius pastatus, papuošęs juos ir aplinką savo stogastulpiais, sukūrė gerą aurą turinčias dirbtuves po atviru dangumi. Dabar jis intensyviai iš ąžuolo daro kryžių tremtiniams. Kuo dar užsiima menininkas, mokęsis ir kino mechaniko amato, ir turintis savitą požiūrį į gyvenimą kaime?Ved. Arvydas Urba
Moderni biometano jėgainė, prieš porą mėnesių pradėjusi veikti Šakių rajone Paluobių kaime, galima sakyti, nudujiną mėšlą panaikindama nemalonų kvapą. Per metus iš beveik pusės milijono tonų gyvulių ir paukščių mėšlo numatoma pagaminti 11,5 milijono kubinių metrų dujų, kurios vamzdžiais tiekiamos į Lietuvos dujų perdavimo sistemą. Kaip veikia gamykla, kokią nauda aplinkai ir žemdirbiams, tiekiančiams žaliavą gamybai? Pokalbis su Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės pirmininku Petru Puskunigiu ir biometano jėgainės vadovu Mantu Karčiausku.Neariminė žemdirbystė pastaraisiais metais šalyje populiarėja, tačiau ją pasirenkant ūkininkams kyla daug neaiškumų, tenka patiems eksperimentuoti ir kartais patirti nuostolių. Anykščių rajone 34 metus ūkininkaujantis Romas Kubaitis, pastarąjį dešimtmetį 600 ha ūkyje nearė, bet jau kitais metais rengiasi panaudoti plūgus. Kodėl?Kalvarijos savivaldybėje Jurgežerių botaniniame draustintje yra augalų iš Raudonosios knygos, o labiausia išsiskiria bekotis ąžuolas. Apie ypatingą ąžuolą ir draustinio tikslus išsaugoti unikalius augalus pasakoja savivaldybės architektūros, aplinkosaugos ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Romas Eidukaitis.Ved. Arvydas Urba
Panevėžio rajono ūkininkas Arvydas Povilaitis šiemet neteko kelių hektarų pupų ir žirnių, o radviliškiečiui Žygimantui Dijokui gervės nulesė 60 hektarų kukurūzų. Tačiau kompensacijų žemdirbiams nenumatyta, negana to Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius tikina, kad gamtines rizikas turi valdyti patys ūkininkai ir nereikia sėti paukščiams patinkančių kultūrų, neūkininkauti įprastose jiems matinimosi plotuose. Ar gali keistis kas nors? Kalba Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis, parlamentaras Kęstutis MažeikaŠilta ir sausa lapkričio pradžia leidžia ūkininkams darbuotis ir laukuose. Vilkaviškio rajono 200 ha ūkio šeimininkas Mindaugas Petkevičius irgi išnaudoja palankius orus. Šienauja melioracijos griovio šlaitus, veža į fabriką cukrinių runkelių derlių ir mano, kad kol kas ruduo, tarsi, grįžęs į anksčiau įprastą metų laiką.Ved. Arvydas Urba
Anykščių krašto ūkininkų Vilmos ir Sauliaus Vilkų šeima pernai rajone pelnė specialų apdovanojimą „Už tikėjimą tuo, ką darai, už ūkininkais užaugintus vaikus“. Donatas ir Audrius – dar jaunieji ūkininkai, bet jau turi savo ūkius. Jiems geriausias pavyzdys yra tėtis, pradėjęs ūkininkauti prieš 34 metus. Saulius sako, kad vaikai nuo mažens norėjo patys dirbti su technika, būti laukuose, kaip ir dabar 8 metų anūkas, tvirtinantis, kad ir jis ūkininkaus.Danijos parlamentas (Folketingas) inicijavo „Žaliąją kortelę“, kuria Europos Komisija raginama parengti veiksmų planą dėl augalinės kilmės maisto. Vienas iš siūlymų – iki 2034 m. sumažinti tiesioginių išmokų dalį žemdirbiams perpus, o atsilaisvinusias lėšas skirti aplinkosauginėms priemonėms, susijusiomis su augalinės mitybos skatinimu. Kodėl danų iniciatyvai nepritaria Seimo KRK narys Viktoras Pranckietis, ką mano Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas?Prieš 12 metų Panevėžio rajone įkurtas Pelėdiškių medelynas dabar jau laukia ne tik lankytojų, bet ir pelėdų. Čia įkurtas Pelėdų namelis, kuriame - daugiau nei tūkstančio eksponatų kolekcija ir tikrų pelėdų įrašyti balsai. Apie ypatingą kolekciją medelyne pasakoja ūkininkė Aušrinė Petrauskaitė.Ved. Arvydas Urba
Anykščių rajono ūkininkas Romas Kubaitis turi 600 hektarų augalininksytės ūkį, kuriame dirvos būklės tyrimus atlieka jau dešimtmetį. Pagal rezultatus pritaikydamas trąšų kiekį, mažindamas ar didindamas normas, augindamas įvairius tarpinius augalus pagerino dirvų būklę ir derlingumas iš hektaro padidėjo trečdaliu.Kupiškio rajono Juodpėnų kaimo bendruomenė paminėjo įkūrimo dvidešimtmetį, surengusi šventę visiems. Tą pačią dieną pristatytas ir dar vienas baigtas projektas – lauko treniruoklių aikštynas. Apie bendruomenių svarbą ir nuveiktus darbus reportaže iš šventinio renginio kalba ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus gyventojai, koncerto dalyviai, o rajono vicemeras kaimo bendruomenes vadina mažaja savivalda, labai svarbia tvarkant socialinius reikalus.Italijoje vyko ES ir Šiaurės Amerikos šalių ūkininkų konferencija. Tradiciniame, kas dvejus metus organizuojamame renginyje šiemet dalyvavo pustrečio šimto ūkininkų ir žemės ūkio politikų. Kokia žinia naudinga mūsų žemdirbiai? Pasakoja konferencijoje dalyvavęs Kelmės rajono ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas.Ved. Arvydas Urba
Anykštėnai Daiva ir Vytautas Abraškevičiai ūkininkauti pradėjo vieni pirmųjų šalyje, jų žemės nuosavybės akto numeris – 72. Abu agronomai, todėl augino įprastas augalininkystės ūkiams kultūras, bet laikė ir kiaulių, karvių, ėmėsi bulvių sėklininkys, išbandė ir žolių sėklų auginimą. Dabar abu vieningai sutaria laikas stabdyti arklius ir iš 300 ha pasilikti tik tiek, kad veikla teiktų malonumą. Kas dar šeimai pasėjo apsispręsti baigti aktyviai ūkininkauti?ŽŪK Kėdainių krašto cukriniai runkeliai kvietimu Lietuvoje lankėsi Danijos ir Švedijos cukrinių runkelių augintojų ir cukraus gamybos pramonės instituto „Nordic Beet Research“ mokslininkai. Kokie tyrimai pradėti ir kaip vieni iš kitų mokosi? Iš cukrinių runkelių lauko pasakoja kooperatyvo vadovas Mindaugas Garuckas ir Danijos instituto agronomas Andrius– Hansen Kemežys.Profesionalus keramikas, tautodailininkas Marijus Labanauskas iš Kretingos centro prieš 17 metų atsikraustė į Plaučiškių kaimą Pakruojo rajone. Nedidelis namas, pievutė su meniškais dirbiniais ne tik iš molio ir, aišku, keramiko dirbtuvės, kur anksčiau žmonės laikė gyvulius, pašarus jiems, įvairius namų ūkio rakandus. Kodėl keramikas kraustėsi į kaimą ir kaip sekasi verslas?Ved. Arvydas Urba
Lietuvos ir JAV Masačusetso technologijos instituto mokslininkai konferencijoje Vilniuje kalbėjo apie dirbtinį intelektą, klimato kaitą, gynybos stiprinimą ir naujas augalų veisles. Pranešimą konferencijoje skaitęs Agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas pasakoja apie pradedamą projektą, kuriuo, redaguojant obels genomą, bus siekiama padaryti obuolius mažiau alergiškus. Apie ką dar kalbėta konferencijoje?Ūkininkas Jeronimas Karosas prieš keletą metų pardavė savo pieno ūkį ir prisipažįsta, kad pradžioje buvo sunku užmigti. Jis laikė apie 300 galvijų, dirbo 350 hektarų žemės. Žemdirbio profesiją pasirinko neatsitiktinai, nes tarpukariu jo tėtis buvo Anykščių krašto garsus ūkininkas ( dovanojęs prezidentui Smetonai žirgą). Jeronimas, susigrąžinęs dalį tėčio žemės, kūrėsi Kėdainių rajone, į pieno ūkį investavo daugiau kaip milijoną eurų, dirbo daugiau kaip tris dešimtmečius. Kaip dabar jaučiasi ir ką veikia buvęs ūkininkas?Vis labiau rudenėjant vis daugiau pokyčių miškuose. Kas šiemet ypatingo Šimonių girioje, kodėl joje smarkiai mažėja eglių? Pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Anykščių padalinio Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas.Ved. Arvydas Urba
Monstvilų ūkyje Joniškio rajone Stupurų kaime 500 ha žemės ir 100 melžiamų karvių.Paprastai didžiausios pajamos būdavo iš grūdų auginimo, bet jau porą metų keturioms šeimoms lengviau išgyventi padeda melžiamos karvės. Nors daug fizinio darbo, jaunimas nenori užsiimti gyvulininkyste, bet nežadama atsisakyti karvių bandos. Apie pasirinkimą ir pripratimą prie gyvulių nuo vaikystės pasakoja ūkio agronomas Tomas Savickis.Nuo lapkričio pradžios įsigalios Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos, priimtos dar kovo mėnesį. Numatyti keliolikos straipsnių pakeitimai turėtų pagerinti pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų sąlygas ieškant naujų rinkų produkcijai realizuoti, tačiau dar neparengti poįstatyminiai teisės aktai. Padėtį aptaria LRS kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas ir kooperatyvo “Panevėžio aruodas” vadovas Mindaugas Lazdauskas.Pinti krepšiai, daiktadėžės ir įvairios dekoracijos – namų puošmena ar buities reikmenys beveik visuose namuose. Kokius paprastai iš karklo vytelių pintus daiktus žmonės renkasi dažniausia, kaip pasirinkti tvirtesnius ir pagal paskirtį? Pataria tautodailininkas, Pintinių sodelio šeimininkas iš Anykščių rajono Sedeikių kaimo Kazys Morkūnas.Ved. Arvydas Urba
Prasidėjus rudens mugių sodininkams sezonui, intensyvus metas ir medelynų šeimininkams. Joniškio rajono Linkaičių kaimo ūkininkas Rimantas Stankūnas 6 ha plote augina šimtus veislių ir tūkstančius įvairiausių sodinukų. Dalį jų jau kelioliką metų jis pristato ir į tradicinę respublikinę mugę „Lietuvos žiedai“ ir turi patarimų mėgėjams kaip geriau pasirinkti. Apie šių metų mugės ypatumus pasakoja organizatorė – Vilniaus universiteto botanikos sodo specialistė Regina Juodkaitė.Sumanūs inžinieriai atgaivino unikalią techniką. 1925 metais pagamintas traktorius Fordson dabar gali vėl važiuoti. Išsaugota daug orginalių dalių, pritaikytos naujos ar rekonstruotos senos. Tuo labiausia pasirūpino du inžinieriai – Žemės ūkio akademijos auklėtiniai Kazimieras Čiurila ir Vygantas Stankevičius.Jauni ūkininkai Austėja Vaičiulytė ir Tomas Buividas, gyvenantys Pakruojo rajone Šukionyse, prieš trejus metus pradėjo auginti dekoratyvius moliūgus. Šiemet augino net 120 veislių, vienas už kitą gražesni: beveik juodas ir visiškai baltas, garbanoti, margi, įvairiausių dydžių. Kas labiausiai „veža“ auginat moliūgus?Ved. Arvydas Urba
Valdžia ir specialistai ragina žmones, ypač daugiabučių gyventojus, atsisakyti dujų balionų maistui gaminti. Šią savaitę, kilus gaisrui mediniame dviejų galų name Butkų kaime, nuo ugnies bėgantiems gyventojams pavyko išnešti ir dujų balioną. Sveiki liko visi 10 namo gyventojų.Lietuvoje yra apie 10 tūkst. žmonių su daugiausia intelekto negalia, kurie yra pripažinti neveiksnūs ir už kuriuos visus sprendimus priima kiti. Ekspertai sako, kad padėtis nėra gera – būtina plėsti socialines paslaugas, kurios leistų šiems žmonėms esminius gyvenimo sprendimus priimti patiems.Iš esmės keičiasi prekybos tradicijos mažose regionų parduotuvėse. Tuo įsitikino kolega Arvydas Urba, užsukęs į Telšių rajono Tryškių miestelyje esančią nedidelę buities reikmenų, drabužių ūkinių prekių parduotuvę. Jos šeimininkai Levutė ir Vilmantas Navickai, būdami dar ir ūkininkai, prekiauja 30 metų ir gerai pažįsta vietinius, gal todėl į parduotuvę žmonės ateina ne tik apsipirkti.Ved. Edvardas Kubilius
Jaunųjų Lietuvos tyrėjų siekis sukurti netaršius bakterinius klijus – sulaukė tarptautinio įvertinimo. Vilniaus universiteto studentai pelnė 3 apdovanojimus prestižiniame sintetinės biologijos konkurse. Varžydamasi su daugiau kaip 400 komandų iš daugiau kaip 60 šalių, „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda pateko į geriausiųjų dešimtuką bei pelnė auksinį apdovanojimą už geriausią biogamybos projektą.Medžio drožėjas Augustinas Zaleckis tautodailininku tapo prieš dešimtmetį, bet sako, kad medį pamėgęs dar anksčiau. Anot vyro, tekę dirbti ir statybose, o gyvendamas Kretingos rajone, Imbarės kaime jis dar ir nedidelį penkių hektarų ūkį turi: laiko dvi karves, vištų pulką, tris šuniukus. Drožyba dažniausia užsiima tik vėlyvo rudens ar žiemos metu, kai gali atsipūsti nuo ūkio. Jį kalbino kolega Arvydas Urba.Dalis gyventojų kapinėse pasigenda patogios infrastruktūros. Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis klausytojas, kurio teigimu, pagrindinėse sostinės kapinėse ypač trūksta suoliukų. „Nei Antakalnio, nei Rokantiškių, nei Karveliškių - niekur. Senyvo amžiaus žmonėms, ligotiems ar šiaip pakirstiems dvasiškai, lankant artimųjų kapelį, nėra galimybės prisėsti, atgauti „kvapą“, pailsėti“ – rašo susirūpinęs klausytojas.Po pastaraisiais metais tragiškai pasibaigusių kelių paauglių istorijų ir mergaitės pagrobimo Kaune, vaikų saugumo klausimai tampa vis aktualesni. Vaikai, o ypač paaugliai, neretai laiką leidžia be tėvų priežiūros. Kartais tam įtakos turi ir silpnėjantys artimi santykiai šeimoje. Norėdami žinoti, kur yra jų atžalos, dalis tėvų griebiasi išmaniųjų programėlių, kurios įdiegtos telefone padeda žinoti vaikų buvimo vietą, susirašyti trumposiomis žinutėmis, pasiekti vaiką, kai telefone įjungtas tylusis režimas, taip pat turi „pavojaus“ mygtuką, kurį vaikas gali aktyvuoti patekęs į pavojingą situaciją. Kada tokios priemonės pasiteisina, o kada tampa dar didesnių nesutarimų su vaiku priežastimi?„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas