Podcasts about arvydas urba

Akmenės rajono ūkininkas Andrius Šiurkus kartu su broliu Mindaugu tvarkosi 800 ha augalininkystės ūkyje ir laiko elnių ir muflonų bandas. Tuo užsiimti juos paskatino tėtis, kai jau per sunku buvo laikyti karves, paprašęs kokių nors augintinių šeimos ūkyje turėti. Dabar 6 ha voljeruose ganosi arti šimto tauriųjų elnių ir muflonų. Andrius įsitikinęs, kad tradicinis žemės ūkis keičiasi, nes jau yra ūkininkų, laikančių tūkstančius elnių ar stirnų.VDU žemės ūkio akademija įgyvendina projektą „Viskas tik prasideda“. Jo esmė – skatinamosios stipendijos būsimiems studentams. Anot akademijos kanclerės Astridos Miceikienės, visa parama studentui per mėnesį gali siekti 1000 eurų. Apie birželio pradžioje pasibaigusio pirmojo etapo rezultatus ir projekto svarbą kalba ir UAB „Dojus“ įmonių grupės vadovas Donatas Dailidė.Gražus bendruomenės ir ūkininko bendradarbiavimo pavyzdys. Kėdainių rajone Ažytėnuose į miestelio kapinaites per Ažytės upelį buvo pastatytas naujas, meniškai apipavidalintas ir gyvenimo ratu pavadintas tiltas. Apie statybas ir naudą visiems pasakoja bendruomenės pirmininkė, dienos centro socialinė pedagogė Daiva Sondienė ir ūkininkas Šarūnas Šiūšė.Ved. Arvydas Urba

Šeimos ūkį Birutė ir Vladimiras Kobcevai kūrė porą dešimtmečių. Telšių rajone Dirmeikių kaime dirbta nelengvai, nes pradėta nuo nulio, o dabar yra 300 hektarų ir 150 galvijų. Svarbiausia, kaip sako Birutė, užauginti sūnūs perima veiklą ir vienas ūkininkas jau “iškeptas”, o kitas dar mokosi ūkininkavimo. Apie šeimos ūkį, prioritetus ir ryžtą likti kaime kalba ir šeimos ūkio vairą perimantis, agronomijos mokslus baigęs “iškeptas” ūkininkas Mantas.Dryžius ir Tigris- asilas ir žemaitukų veislės arklys gražiai sutaria, būdami voljere, ūkininko Antano Bezaro sodyboje. Šiaulių rajone netoli Kuršėnų įsikūrusio ūkininko biografija ypatinga: gimęs tremtyje, baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją, ūkininkavo ir politiku gerą dešimtmetį buvo. Ta proga draugai jam ir asilą padovanojo. Kam jam asilas dabar, kaip atrodo žemės ūkis, pasitraukus iš aktyvios politikos?Lenkijos ūkininkų gyvulius irgi puola vilkai. Kaip sako LRT radijo bendradarbis iš Vroclavo Laurynas Vaičiūnas, pernai fiksuota 2000 atvejų. Lenkijos ūkininkai nepatenkinti, nes vyriausybės politika ne mažinti vilkų populiaciją, o mokėti kompensacijas už vilkų padarytą žalą.Ved. Arvydas Urba

Birželio 4-5 dienomis Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovai lankosi Europos Parlamente. Jau buvo susitikę su Parlamento žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vadove, Europos Komisijos nariu, atsakingu už ekonomiką ir našumą. Kuo naudingi tokie susitikimai, kokią svarbi žinia šalies žemės ūkiui? Iš Briuselio pasakoja Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas ir Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.Radviliškio rajone Mandeikių kaime gyvenanti Birutė Slažinskienė kartu su vyru užsiima uogų auginimu. Laiko ir dekoratyvinių paukščių: dengtame voljere gerai jaučiasi antys bėgikės, stručiai, povai, fazanai, balandžiai. Kam uogų augintojams išskirtiniai paukščiai?Daugiau kaip 30 metų Levutė ir Vilmantas Navickai turi nedidelę ūkinių – buities prekių parduotuvę Tryškių miestelio centre. Abu save laiko labiau ūkininkais, nei prekybininkai, mat turi ir kelis hektarųs žemės. Kuo ypatinga šeimos parduotuvė, kaip keičiasi prekybos mažuose miesteliuose tradicijos?Ved. Arvydas Urba

Renata ir Mindaugas Vilimai, gyvenantys Kupiškio rajone Migonių kaime, daugelį metų turėjo pieno ūkį, kuris padėjo vaikus išauginti ir į mokslus išleisti. Bet dabar jau karvių neturi, nors Renata buvo ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė. Kas privertė darbščius ūkininkus parduoti karves ir kodėl jie, rimtai pradėję bitininkauti, mano, kad bites ganyti lengviau nei karves.Danijoje ir Švedijoje padirbėjęs Dainius Mikalaičiūnas dabar – šeimos 600 ha augalininkystės ūkio šeimininkas gimtinėje, Rokiškio rajone Vaitkūnų kaime. Jaunas vyras įsitikinęs, kad dideli grūdų ūkiai gamtosaugininkų peikiami be reikalo, dažniausia patarimų turi toli nuo realaus gyvenimo kaime esantys valdininkai. Neatsitiktinai dabar padaugėjo atsisakančių ūkininkauti.Ūkininkas Stanislovas Marcinkus – gerai žinomas Jurbarko rajone, o ypatingai Juodaičių krašte, savo gimtinėje. Ir ne dėl to, kad jis šalies artojų varžybų daugkartinis dalyvis ir čempionas, Lietuvai atstovavęs pasaulio ir europos čempionatuose Kenijoje ir Vokietijoje. Stanislovas jau 40 metų Juodaičių Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčioje eina zakristijono pareigas. Kam to reikia ir kodėl jis tarnystės bažnyčioje išmokė keturis savo vaikus?Ved. Arvydas Urba

Metų pradžioje įsteigta Maisto taryba rinkosi jau į atrąjį posėdį. Vyriausybės iniciatyva sukurtos tarybos tikslas – tvarus, teisingas ir socialiniu dialogu paremtas maisto sektorius. Kol kas jokių susitarimų nepasiekta, tik ilgos diskusijos ir kiekvienas sektoriaus atstovas gina savo interesus. Ar pavyks susitarti ir pasiekti tarybai keliamų tikslų? Komentuoja žemdirbių, prekybininkų, mėsos perdirbėjų ir ekonomikos mokslininkų atstovai.Paveldėtas pieno ūkis, tarsi, pririšo jauną žmogų kaime. Rokiškio rajone Kariūnų kaime ūkininkaujantis Gintaras Narbutis dabar – mišraus 175 ha ūkio šeimininkas, nors pradžia buvo iš tėvų perimtas nedidelis pieno ūkis. Karvių neatsisakė, nes ir gauta parama įpareigojo, ir visa veikla įprasta kaimo žmogui patinka. Kaip nelengvas darbas tampa pomėgiu?Briuselyje Šiaurės Reino-Vestfalijos atstovybėje buvo surengta diskusija „ Politika susitinka su praktika“. Susirinko arti šimto Austrijos ir Vokietijos ūkininkų bei abiejų šalių europolitikų. Apie ką kalbėta? Pasakoja renginyje dalyvavęs LŪS vicepirmininkas, Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius, kurį stebino ir diskusijos forma, kuri labai skyrėsi nuo mūsų žemdirbių susitikimų su politikais.Ved. Arvydas Urba

Lietuvoje kukurūzai įprastai auginami pašarams, bet, šiltėjant klimatui ir plečiantis biokuro gamybai, kukurūzai vis dažniau auginami ir grūdams. Bendrovės „Linas agro“ specialistas Justas Eimontas teigia, kad per artimiausius penkerius metus metinis derlius gali pasiekti 200 tūkst. tonų, nors pernai buvo per pus mažesnis. Ūkininkas auginantis kukurūzus Povilas Vaičiulis ir Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas patvirtina, kad derlius visas superkamas, kukurūzai nereikli kultūra ir labai naudinga sėjomainoje.Kėdainių rajono Devynduonių kaimo bendruomenė dar pernai rudenį sumanė pasipuošti. Pasodinti 3 arai krokų šiemet gražiai žydėjo, dabar pasėtos saulėgražos, kurios irgi džiugins žiedais. Kam to reikia bendruomenei? Pasakoja bendruomenės pirmininkas, ūkininkas Egidijus Kačerauskas ir aktyvus bendruomenės atstovas Edmundas Zabkus.Jauna šeima kaime surado savo veiklą. Lina Blužaitė ir jos vyras Ramūnas Valantinas, gyvenantys Radviliškio rajone Sidabrave, galima sakyti iš tėvų perėmė šiltnamius, mačiusius dar ir kolūkių laikus. Pasiremontavo, pasitvarkė ir abu, padedant Ramūno mamai, augina įvairius gėlių, uogų, daržovių daigus, juos patys parduoda turguose ir nuolat ieško naujovių pirkėjams.Ved. Arvydas Urba

Rokiškio rajono ūkininkas Jonas Venslovas 1000 ha augalininkystės ūkyje tiesiai į ražienas sėja jau dešimtmetį. Pusšimtis tvaraus ūkininkavimo šalininkų, susirinkę į lauko dieną Kalvių kaimo apylinkėse, klausinėjo ūkininko apie technologijos niuansus, problemas ir rezultatus. Kalbinti Anykščių, Kėdainių, Vilniaus rajonų ūkininkai irgi nearia, bet akcentuoja menką politikų supratimą, skatinant gamtą ir žemdirbio pajamas tausojančią technologiją.Ūkininkų šeimos hobis – traktorių jėgos varžybos. Birutė ir Vytautas Slažinskai, auginantys braškes ir avietes, randa laiko ir įvairiai technikai išbandyti, perkonstruoti, pritaikyti ne tik ūkio poreikiams, bet ir pomėgiui. Jie dabar rengiasi traktorių varžyboms Latvijoje.Lietuvos saugomų teritorijų tarnybos kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laima Dabregaitė pasakoja apie šiuo metų laiku perinčius kovus. Jie Salų dvaro parko senuose medžiuose susisukę lizdus, pavasariais visada triukšmingi, kartais dergia aplinką, bet ir labai naudingi gamtai.Ved. Arvydas Urba

Lietuvos žemės ūkio tarybos iniciatyva, balandžio 11 d. žemdirbių atstovai renkasi VDU žemės ūkio akademijoje. Nors vienas organizatorių ŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis sako, kad durys atviros visiems, bet dalyvaus žemės ūkio tarybos vienijamų visuomeninių organizacijų atstovai, apie 500 iš visų rajonų. Kalbinti Nerijus Gricius ir Eimantas Pranauskas teigia, kad nusiteikę taikiai ir tikisi korekcijų strateginiame žemės ūkio plane, kurios skatintų draugišką aplinkai gamybą, mažintų biurokratinę naštą ir prisidėtų prie šalies gerovės kūrimo.Pramonės inžinieriai, dirbę ir gyvenę Šiauliuose, Stefa ir Antanas Birvydai Kelmės rajone sukūrė unikalų dekoratyvinių spygliuočių medelyną. Tam prireikė trijų dešimtmečių, bet dabar 10 ha sodyboje Molinės vienkiemyje beveik pusę ploto užima tūkstančiai labai įvairių įprastų ir retų spygliuočių. Šeimininkai, studijavę daugybę literatūros apie dendrologiją, landšaftą, augalų apsaugą, dabar gali visiems patarti kaip apželdinti savo sodybas.Verbų tokių kaip Vilniaus krašte niekur daugiau nėra, tačiau unikalią tradiciją puoselėjančiųjų gretos retėja. Apie tradicines Vilniaus krašto verbas, būdingus augalus bei spalvas, pastangas žinias perduoti jaunajai kartai pasakoja Vladislava iš Nemenčinės.Ved. Arvydas Urba

Gamtosaugininkai kaltina grūdų augintojus per didele aplinkos tarša. BAF ekspertas Justas Gulbinas teigia, kad grūdininkystė daro neigiamą poveikį aplinkai: teršia paviršinius vandenis ir Baltijos jūrą, mažina paukščių populiaciją. Tačiau žemdirbių atstovas, LGA asociacijos pirmininkas, Mažeikių rajono ūkininkas Audrius Vanagas įsitikinęs, kad daugiausia įtakos turi besikeičiantis klimatas, o žemdirbiai naudoja vis modernesnes, draugiškas aplinkai priemones grūdams auginti.Kaimo bendruomenei tarnauja elektrinis autobusiukas. Jurbarko rajono Vadžgiriškių bendruomenė, VVG „Nemunas“ parašę Sumanaus kaimo projektą, pernai įsigijo elektrinį autobusiuką. Nauja mašina bendruomenės narių poreikiams jau nuvažiavo per 12 000 kilometrų. Dažniausia ją vairuoja kultūros namų meno vadovė Lina Lukošienė ir kultūros renginių organizatorė, bibliotekininkė Erika Žievienė.Žinomas visame pasaulyje olandiškas tulpes geriausia pamatyti pavasarį, kai jos žydi. Tuomet veikia ir didžiausias pasaulyje 32 ha gėlių parkas Keukenhofe, kurį per sezoną aplanko 1,4 mln žmonių. LRT radijo bendradarbė Nyderlanduose Elona Puščiūtė pasakoja apie šių metų parodos ypatumus ir kodėl verta aplankyti gėlių paradą, kuris rengiamas tarp miestelių 42 km kelyje.Ved. Arvydas Urba

Kompiuterizuotas ir automatizuotas, biokuru šildomas hektaro ploto šiltnamis – Radviliškio rajono Vabalių kaimo ūkininko Andriaus Kavaliausko įgyvendinta svajonė. Tam prireikė 20 metų: Andrius iš tėčio Justino, profesionalaus agronomo, mokėsi auginti agurkus, statė paprastus šiltnamius, pats prekiavo agurkais turguose, o dabar turi vieną moderniausių šiltnamių Lietuvoje ir statosi jau antrą tokį patį.Prieš pusmetį Žemės ūkio viceministro pareigas ėjęs Egidijus Giedraitis dabar – eilinis ūkininkas. Jis grįžo į savo kurtą ūkį Jurbarko rajone Vadžgiryje ir sako jaučiasi ramiau, nors darbas ministerijoje buvo įdomus. Įdomus ir jo pasirinkimas ūkininkauti, nes baigęs Dailės akademijoje grafiką- interjero dizainą, ne iš karto ryžosi dirbti žemę.Mindaugas Šemežys – gerai žinomas ne tik Kėdainių rajone ūkininkas, savo 300 ha augalininkystės ūkyje diegiantis naujausias technologijas ir naudojantis pačią moderniausią techniką. Jis vienas pirmųjų šalyje, dar prieš dešimtmetį ėmėsi gaminti ir biokurą, buvo priimtas į tarptautinę biokuro biržą. Kam ūkininkui reikalinga ir alternatyvi žemės ūkiui veikla?Ved. Arvydas Urba

Kėdainių rajono Gudžiūnų apylinkių ūkininkas Rimantas Sinickas, baigęs veterinarijos mokslus, jau 40 metų užsiima gyvulininkyste. Dabar mišriame ūkyje per 60 melžiamų karvių, laikomų nors ir rekonstruotoje, bet senoje fermoje. Ūkininkas nenori modernizuoti gamybos, nes neapsimoka ir mano, kad išliks tik daugiau kaip 100 karvių turintys ūkiai.Medaus edukacija populiarina Kelmės rajono Liolių bendruomenę. Į svečius atvažiuoja ir kitų rajonų bendruomenės, įvairios kompanijos, pavieniai žmonės. O labiausia organizatorius – bendruomenės pirmininkę Dianą Strelkauskienę, bibliotekininkę Silvą Pakatilienę ir bitininką Feliksą Ramanauską džiugina vaikų ir jaunimo aktyvus dalyvavimas renginiuose.Angelo ir Velnio akmenys, valstybės saugomi gamtos paveldo objektai, stūkso Valatkonių miške netoli Baisogalos. Surasti juos miške padeda specialios nuorodos, o prie akmenų padarytuose informaciniuose stenduose – akmenų istorijos, liaudies sukurti padavimai. Daugiausia jų žino ir papasakoti gali Regina Vaitkevičienė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, kuri domisi krašto istorija ir Baisogalos kultūros centro direktorė Erika Liukienė.Ved. Arvydas Urba

Tradicinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ šiemet – rekordinis dalyvių skaičius. 10 ha plote, trijuose paviljonuose apie 500 žemės ūkio technikos, technologijų, įrangos ir ūkininkavimo priemonių pardavėjų, konsultantų, sodininkų ir amatininkų. Didžiausias dėmesys tvariam ūkininkavimui plėtoti, kuris naudingas ne tik ūkininkams, bet ir visuomenei. Kaip konkrečiau ir kokia technika tai užtikrina, aptars Žemės ūkio akademijos mokslininkai, žemdirbiai, galimybę vertinti turės visi, atėję prie kilnojamosios LRT RADIJO studijos, įsikūrusios didžiausioje Baltijos šalyse parodoje VDU Žemės ūkio akademijoje.Ved. Arvydas Urba

Specialioje tiesioginėje transliacijoje iš VDU žemės ūkio akademijos, kurioje vyksta paroda „Ką pasėsi… 2025“, pasakojama apie tarptautinį drožėjų grandininiais pjūklais čempionatą. Jo organizatorius Raimondas Uždravis akcentuoja, kad tai didžiausias medžio drožėjų grandininiais pjūklais renginys Rytų Europoje. Pasigrožėti drožėjų meistriškumu galės ir atėję prie kilnojamosios LRT RADIJO studijos, kur bus parodomasis drožimas. Transliacijoje bus ir sodininkams mėgėjams skirti sodininkystės krypties biomedicinos mokslų daktaro Kęstučio Malinausko patarimai, sodmenų mugės pirkėjų įspūdžiai ir vertinimai. O labiausiai visus turėtų stebinti senovinių ir savos gamybos traktorių ekspozicija. Išsamiau apie ją pasakos Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas ir transliacijos metu patį seniausią 1950 m pagamintą traktorių prie studijos atvairavęs Kaišiadorių rajono ūkininkas Donatas Pukelis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė, Kristina Toleikienė ir Arvydas Urba

Raseiniškiai Laima ir Vytautas Našlėnai – ekonomistė ir teisininkas, ieškojo senos sodybos poilsiui kaime. Susirado sau tinkamą su šimtamečiu gyvenamuoju namu, senoviniais ūkiniais pastatais, keliais hektarais žemės, gražioje vietoje prie trijų upelių. Vieta poilsiui pasirinkta prieš 20 metų, bet jau anuomet abu suprato, kad sodybai reikia gyvybės. Dabar miestiečiai tapę ir ūkininkais: laiko mėsinių galvijų, avių, turi šiltnamį, bičių, o žąsinas Leo, prieš dešimtmetį gautas dovanų Kalėdoms, iki šiol oriai vaikščioja po sodybą, tarsi, rodydamas šeimininkų požiūrį į harmoniją gamtoje.Mėnuo liko iki žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo pradžios. Pastaraisiais metais pavasariais kildavo nemažai nesusipratimų ir įtampų žemdirbių bendruomenėje dėl laiku neparengtų taisyklių, jų keitimo deklaravimo metu. O kaip bus šiemet? Žemės ūkio ministerijos departamento vadovė Jurgita Stakėnienė teigia, kad pasiruošta geriau. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas irgi sako, kad pakeitimų numatyta ne daug, o Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius – skeptiškas, per mažai atsižvelgta į ekologinių ūkių siūlymus.Ved. Arvydas Urba

Raseinių rajono ūkininkas Nikolajus Majevskis turi 120 mėsinių galvijų bandą ir keliolikos metų patirtį juos auginant. Jis įsitikinęs, kad išlikti gyvulių augintojams labiausia gali padėti pardavimai tiesiai vartotojams, kai visa produkcija gaminam kaip sau. Politikų pažadai remti gyvulininkystę jau daugelį metų netampa realybe.Ūkininkas avis nuomoja energetikams. Reta veikla jau keletą metų užsiima Šiaulių rajono ūkininkas Evaldas Laucevičius. Jaunas, bet jau patyręs avių augintojas specializuojasi veislininkystėje, laiko ir škudes, labai tinkančias plotams, kuriuose įrengtos saulės baterijos, nuganyti. 60 avių banda „prižiūri“ 7 ha plotą ir išsilaiko save.Nepatenkinti produkcijos supirkimo kainomis, didele biurokratine našta, menka parama Katalonijos žemdirbiai pernai surengė dideles protesto akcijas ir traktoriais blokavo kelius. Vasario mėnesį vyko žemdirbių ir vyriausybės derybos. Kokios žemdirbių nuotaikos dabar, kodėl jie nuolat primena apie save? Iš Ispanijos pasakoja LRT radijo bendradarbė Krtistina Nastopkaitė.Ved. Arvydas Urba

Du dešimtmečius, bendrai apie 1000 ha dirbę, techniką ir inventorių pirkę, ūkinius pastatus statę keturi Raseinių rajono Nemakščių ūkininkai įkūrė kooperatyvą į kurį priėmė ir savo atžalas. Vaikai dabar ne tik daugiau padės tėvams, bet ir pamažu perims visas veiklas. Ką rodo nauja kooperatyvų kūrimosi tendencija, kas sudėtingiausia tvarkant dokumentus? Interviu su kooperatyvo “Rugio broliai” direktoriumi Alfredu Bardausku.Prasidedančiame šių metų darbų laukuose sezone Kelmės rajono ūkininkas Gintaras Palubeckis jau spėjo pakalkinti dirvas. Jaunasis ūkininkas šį pavasarį nusiteikęs ryžtingai, nes nutarė atsisakyti 40 mėsinių galvijų bandos, o, diegiant naujoves, pasilikti tik 160 ha augalininkystės ūkį. Kodėl numatyti tokie pokučiai ūkyje, ar tam pritaria tėtis Andrejus?Prieš trejus metus Milda ir Gaudas Giedraičiai ėmėsi neįprastos veiklos - vieni pirmųjų šalyje pradėjo gaminti avižų gėrimą. Jauna šeima, tuomet įkūrė mažają bendriją „Ūkis Tyras“ ir įsirengė nedidelį cehą Jurbarko rajone Vadžgirio miestelio centre. Kaip išsilaiko netradicinis verslas kaime, kokių naujų gaminių sumanė jaunimas ir ką apie jų veiklą mano kaimynai?Ved. Arvydas Urba

Kelmės rajone Aunuvėnų kaime gyvenantis Eligijus Merkelis – vietinis: čia gimęs, augęs, vaikai įsikūrę ir anūkai gimtų vietų nepamiršta. Eligijus dar ūkininkauja, turi bityną ir yra seniūnaitis. Jis džiaugiasi, kad apylinkėse įsikūrė daug ūkininkų, yra bendruomenės namai, tačiau ne visi pokyčiai į gera. Uždaryta mokykla, vaikų darželis, sumaišties kelia į tris kaimus padalinta viena buvusi gyvenvietė. Dažnai nuotaikas kaime lemia politikai, o ne patys gyventojai.Raseiniškis Antanas Račas – ypatingo likimo ir stiprios valios žmogus. Šešiasdešimtmetis vyras, pradėjęs nuo 8 ha, dabar tvarkosi 800 ha augalininkystės ūkyje. Dirbo ir vairuotoju autobusų parke, jam teko vežti raseiniškius į Vilnių 1991 m. sausyje, ir pačiam budėti prie Aukščiausiosios Tarybos. Vėliau, patyręs baisią avariją, gydytojų buvo, tarsi, surinktas naujam gyvenimui ir dabar įsitikinęs, kad reikia saugoti tai ką turime ir ypatingai laisvę.Gamta – protingesnė už žmones. Taip mano Lietuvos gėlininkų sąjungos tarybos pirmininkė, augalų ekspertė, gėlininkė kolekcininkė Daiva Gasiūnienė. Ji pasakoja apie pačias ankstyviausias pavasario gėles: eleborus, pavasarinius serenčius, hamamelį ir atkreipia dėmesį kaip augalai prisitaiko prie šalnų, geba išsaugoti žiedus ir jau žino kokia bus vasara.Ved. Arvydas Urba

Raseinių rajone Ramonų kaime gyvenantis ūkininkas Romas Balčaitis, pradėjęs veiklą nuo 1,5 ha močiūtės žemės, per tris dešimtmečius sukūrė modernų 600 ha šeimos ūkį. Įtakos turėjo auklėjimas šeimoje, mat anksti netekus tėčio, mama rūpinosi vaikais ir padėjo suprasti, kad norint kažką pasiekti reikia sunkiai padirbėti. Tokio principo laikosi ir ūkininko sūnus Modestas, diplomuotas agronomas, ryžtingai nusiteikęs tęsti šeimos ūkio veiklą.Vilniaus kolegijoje drabužių siuvimo projektavimo mokslus baigusi ir 6 m. pramonėje padirbėjusi kaunietė Jovita Liužinienė dabar su šeima gyvena Jonavos rajone netoli Upninkų esančiame vienkiemyje. Su vyru Remigijumi tvarkosi nedideliame ūkelyje ir keičia profesiją, pradeda keramikės veiklą. Kas paskatino ir kaip sekasi?Šių metų žiemą kol kas nebuvo rimto sniego, o ir šaltukas tik šią savaitę spustelėjo, bet sąlygos peršalimams, įvairioms kvėpavimo takų ligoms plisti tikrai tinkamos. Be to ir lėtai trumpėjantis tamsus paros metas išbando visų kantrybę, kurdamas prastą nuotaiką. Žolininkė, edukatorė Giedrė Radzevičiūtė mano, kad daugeliui išvengti ligų ir geriau jaustis gali padėti mėta.Ved. Arvydas Urba

Raugintų kopūstų, marinuotų agurkų, kiaušinių, grikių, o vasarą ankstyvų daržovių ir įvairių uogų iš Keršių ūkio gali rasti ūkininkų turgeliuose ir Vilniuje. Varėnos rajone Barčių kaime įsikūrę Zita ir Vytautas Keršiai turi tik 50 ha, bet išgyventi padeda įvairios veiklos ir pardavimai tiesiai vartotojams. Sumanūs ūkininkai ir toliau įvairina veiklas: pradeda statyti šiltnamius jau įsigijo mėsinių galvijų.Mokslu grįsti sprendimai tvariam žemės ir miško ūkiui. Tokia tema praėjusį antradienį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre vyko mokslinė konferencijja. Apie įdomiausius, ne tik agrariniam sektoriui, bet ir visuomenei svarbius mokslininkų tyrimus pasakoja centro direktorius Gintaras Brazauskas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.Biurokratija apraizgiusi ne tik Lietuvos žemės ūkio sektorių, bet nuo biurokratų kenčia ir vokiečių ūkininkai. Kas juos labiausia erzina ir kada tikimasi pokyčių? Pasakoja LRT radijo bendradarbis Vokietijoje Mindaugas Savickas.Ved. Arvydas Urba

Vakar žemdirbių visuomeninių organizacijų atstovai susitiko su premjeru Gintautu Palucku. Per dvi valandas aptarti dabar svarbiausi žemės ūkiui klausimai, bet sprendimų jokių. Kol kas tik projektai, planai ir neaiškumas ar bus žemės ūkis strategine ūkio šaka, kaip rašoma vyriausybės programoje. Susitikimą vertina ŽŪR ir ŽŪT vadovai Arūnas Svitojus ir Jonas Vilionis ir premjero patarėjas Vigilijus Jukna.Raseinių rajono ūkininkas Antanas Račas iš bioatliekų pats gamina trąšas. Jau šešerius metus ūkininkas rūpinasi, kad visos augalininkystės ūkio atliekos, susidarančios valant grūdus ir tvarkant šiaudus, iš ūkio neišvažiuotų, o sukompostavus galulaukėse su mėšlu, taptų gera trąša 800 ha augalininkystės ūkyje.Medienos cechas Varėnos rajone Vydenių kaime veikia jau dešimtmetį. Vienas iš jos savininkų Justas Sinkevičius pasakoja apie darbo vietas vietos gyventojams ir gamybos ypatumus. Kodėl pušies ir eglės ruošiniai atvežami iš Suomijos, o maumedis iš Kanados?Ved. Arvydas Urba

Trys melžiamos karvės, penki paršiukai, dvi dešimtys vištų – Jurbarko raj. Juodaičiuose gyvenančios Marcinkų šeimos pagalbinis ūkis. Vakarinės ruošos tvarte metu kalbintas Stanislovas šėrė kiaules ir lesino vištas, o sūnus Tadas melžė karves. Vyrai pavadavo susirgusią ūkelio šeimininkę Janiną, kuri džiaugėsi, kad ir vyras, ir sūnus tęsia giminės tradiciją savo šeimas aprūpinti kokybišku maistu, kurio užtenka penkiems vaikams, marčioms, žentui ir keturiems anūkams.Jaunasis Šalčininkų raj.ūkininkas Aidin Zulfijev šeimos ūkyje atsakingas už mėsinių galvijų bandą, kurioje dabar 120 angusų. Abejonių ar likti ūkyje nebuvo, nors be paramos galvijus auginti neapsimoka ir dabar jau veiklos nepradėtų. Labai trukdo perdėti, nelogiški biurokratiniai reikalavimai, bet vaikinas dar nepraranda optimizmo, nes darbas jam patinka.Vasario pradžioje lizdus pradėjo krauti jūriniai ereliai, įsikūrę Raseinių raj. Blinstrubiškių miške, iš dviejų pusių apsuptame Paupio tvenkinių. Kuo ypatingi erelių lizdai ir patys paukščiai pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos biologinės įvairovės apsaugos specialistas Vaidas Greičius.Ved. Arvydas Urba

Penktadienį prasidedanti Tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“ šiemet rengiama 89 kartą. Tradiciškai Berlyno parodų centre renkasi atstovai iš viso pasaulio, įvairius gaminius pristato pusantro tūkstančio dalyvių, o iš Lietuvos bus 12.Jie parodos lankytojams siūlys šakočius, varškės sūrius, mėsos produktus, medų, įvairius gėrimus, suvenyrus iš ragų, juvelyrikos dirbinius, o labiausia lankytojų mėgstama rankų darbo ruginė naminė duona. Ko šiemet tikisi parodos dalyviai? Pasakoja Panevėžio rajono „Radviliškių kaimo kepyklos“ savininkė Audronė Kisielienė ir Zarasų rajono bendrovės „Medaus namai“ vadovas Laimonas Galvonas.Praėjo metai po šalies žemdirbių protesto akcijos Vilniuje, kai į sostinę buvo suvažiavę šimtai traktorių. Ar pajuto pokyčius kasdienėje veikloje eiliniai ūkininkai, ko jie tikisi iš naujos valdžios? Pokalbis su Šalčininkų rajono ūkininkais Tadeušu ir Silvestru Rus bei Robertu Matulevič.Varėnos rajono Vydenių kaimo bendruomenė dabar vienija apie pusšimtį gyventojų. Seniūnijos pastate bendruomenė turi jaukias patalpas: erdvus kambarys su židiniu, patogi erdvė edukacijoms, o greta ir nedidukė salė kultūriniams renginiams. Bedruomenė turi jau ir tradicijų, o viena populiariausių – per Kalėdas lankyti vyresnius kaip 70 metų gyventojus. Kaip organizuota šventė per praėjusias Kalėdas, kodėl kaimo žmogui svarbu bendravimas? Pokalbis su ūkininku Donatu Kosinsku ir bendruomenės pirmininke Stase Pakalaite.Ved. Arvydas Urba

Telšių rajono ūkininkas Artūras Savickis turi 160 karvių ūkį ir buvo praėjęs atranką paramai gauti, investiciniam 3 mln eurų vertės projektui pieno ūkiui plėsti ir modernizuoti. Tačiau susidūręs su biurokratinėmis kliūtimis ir pamatęs, kad per dvejus metus nespės įgyvendinti projekto, paramos atsisakė. Kaip investicines sąlygas ūkininkams gerins Žemės ūkio ministerija? Komentuoja ES reikalų ir paramos politikos departamento vadovė Jurgita Stakėnienė.Vienkiemyje gyvenanti Ryta Jaruševičienė pusšimtį metų renka sendaikčius ir dabar jų turi kelis tūkstančius. Baldai, buities rakandai, paveikslai, drabužiai, ūkinis inventorius – daugybė įvairiausių daiktų vos telpa į specialiai vyro pastatytą dviejų aukštų muziejų, sodybos viduryje Tumagalio kaime. Muziejų mėgsta lankyti ne tik Panevėžio rajono moksleiviai, o jo šeimininkei kiekvienas daiktais – šeimos ir giminės istorija, gražūs prisiminimai.Tarptautinį Talyšų paramos fondą įkūrė Lietuvos ūkininkas. Kemal Zulfijev – talyšas, prieš beveik 40 metų iš Azerbaidžiano atvyko į Lietuvą, gyvena ir ūkininkauja Šalčininkų rajone. Tarp ūkio darbų jis randa laiko ir savo gimtinei remti: rengia TV laidas talyšų kalba, prisideda prie knygų leidybos, kultūrinių renginių ir kitaip rūpinasi etninės grupės, gyvenančios Azerbaidžiano pietryčiuose ir Irano šiaurėje, atgimimu.Ved. Arvydas Urba

Naują kadenciją pradedanti Europos Komisija per 100 dienų turi parengti būsimą „Žemės ūkio ir maisto viziją“. Joje akcentuojamas biurokratijos mažinimas, glaudesnis bendradarbiavimas su ūkininkais, žaliojo kurso korekcijos. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, svarbiausių kurso tikslų neatsisakoma, bet siekiama naujai derinti ūkininkų socialinę ekonominę gerovę su gamtos gerove.Ukmergės rajone netoli Veprių esantis Sukinių kaimas išskirtinis. Mat jo apylinkėse prieš milijonus metų nukrito didžiulis meteoritas, turėjęs įtaką dabartinei ypatingai gamtai ir sukūręs nemažai mitų. Tame kaime prieš porą šimtų metų apsigyveno ištremti rusų sentikiai, kurių kapinaitės išlikusios iki šiol. Ir dar ne viskas: to kaimo bijodavo vaikai iš anapus Šventosios, o dabar vienas jų Česlovas Talačka jau tris dešimtmečius jame smagiai gyvena.Plieno liežuvėlių bugneliai – populiarūs muzikos edukacijoms, mėgstami Kinijoje, Europoje, Amerikoje ir gaminami Lietuvos kaime. Gytis Pečiulis, gyvena Jonavos rajone Upninkų seniūnijoje ir su dviem darugais, netoliese esančiame Družų kaime Širvintų rajone, gamina tokius būgnelius, beje, daugiausia eksportui. Patys virina plieną, šlifuoja ir kaitina bugnelius, graviruoja lazeriu, derina skambesį.Ved. Arvydas Urba

Valentina ir Viktoras Smilginiai, gyvenantys Varėnos rajone Krivilių kaime, dabar laiko 18 melžiamų karvių, ir kasdien du kartus važiuoja keletą kilometrų į fermą. Ne tik pamelžti, bet ir pašarų atvešti, pakreikti. Tris dešimtmečius laikantys karves jiedu nesiskundžia, blogiau būna kai suserga, nes gyvuliai nepalauks. Pakalbinti kasdienės ūkio ruošos metu jie nežada atsisakyti karvių ir mano, kad ūkininkas ne profesija, o gyvenimo būdas.Mokslininkai kuria natūralius maisto priedus ir, taikydami inovatyvias technologijas, siūlo beatliekines technologijas. VDU ŽŪA augalų biologijos ir maisto mokslų katedros prof. dr. Elvyra Jarienė ir tos pačios katedros dr. Marius Lasinskas ne vienerius metus atlieka įvairius bandymus, kurių metu iš vaisių, uogų, daržovių išspaudų gauna aukštos pridėtinės vertės produktus. Mokslininkų tyrimas iš esmės gali pakeisti maisto pramonę.Daugėja organizuotos taršos židinių miškuose. Kodėl ir kokių priemonių imasi miškininkai? Pokalbis su Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Gintare Karelina ir to paties padalinio Ropėjos girininkijos girininku Kęstučiu Mikulsku.Ved. Arvydas Urba

Vilnietė Giedrė Radzevičiūtė išsaugojo šimtametę senelių sodybą atokiame Šimaičių kaime Ukmergės rajone. Jau šešiolikti metai protėvių žemėse žolininkė, edukatorė Vilniaus universiteto darbuotoja pati augina daugybę vaistinių augalų, renka juos apylinkėse, kuria arbatas, rengia edukacijas ir savo svečius kviečia kuo ilgiau būti gamtoje. Tvarkydama savo žolynus, ji, tarsi, bendrauja su senoliais ir pasisemia energijos veiklai mieste.Danijoje ir Anglijoje padirbėjęs ir savo ūkiui gimtinėje įsikurti kapitalo sukaupęs Audrius Meseckas dabar turi šilauogyną ir danielių bandą. Vilkaviškio rajone Stirniškių kaime netoli namų 2 ha aptvare dabar ganosi apie 80 danielių. Kodėl toks pasirinkimas ir kam šalia uogų verslo naudingas ūkinių gyvūnų auginimas?Anykščių rajone Surviliškio kaime gyvenantis Polgento Dumbrava – išskirtinių gebėjimų ir pomėgių žmogus. Jis ūkininkas, augina avis, veisia šunis, gamina ir restauruoja baldus, daro stogastulpius, o labiausia jį garsina lineikų – senovinių vežimų kolekcija. Susiranda senas, restauruoja ir dabar jam iki visų dešimties kažkada gamintų aukštaitiškų lineikų komplekto trūksta tik dviejų- ant pilnų lingių Kupiškio ir Salako modelių.Ved. Arvydas Urba

Jaunasis ūkininkas Remigijus Alavočius paskutinius metus laiko 40 mėsinių galvijų. Dideliame šeimos ūkyje Vilkaviškio rajone Bačkiškių kaime dar dirba ir Remigijaus tėtis Zenius, padėjęs ūkiui pagrindus, ir sesuo Eglė – iš viso yra 700 hektarų. Visuomet ūkyje būdavo kiaulių, melžiamų karvių, bet šiemet nuspręsta užsiimti tik augalininkyste. Kodėl?Ukmergės rajono ūkininkas, agronomas Valentinas Genys gamtą tausojantį ekologinį ūkį puoselėja beveik 30 metų ir aplinkosaugininkų vertinamas kaip ekspertas. Tačiau jis kritiškai vertina valdininkų rūpestį tvariu ūkininkavimu ir turi tam argumentų.Artėjančių švenčių metą Italijos Sardinijos salos ūkininkai savo produkciją vis dažniau pardavinėja patys miestų turgeliuose. LRT radijo bendradarbė Daiva Lapėnaitė, Sardinijoje gyvevanti du dešimtmečius, pasakoja apie vietos ūkininkų gaminius ir tradicijas.Ved. Arvydas Urba

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*5 dalis. 1973 m. liepos 5 d.Ketvirtoji slapstymosi diena. Berbel nueina į lauko baseiną paplaukioti ir likti nepastebėta. Slaptoji policija Stasi krečia jos namus Halėje. Tuo metu jos brolis prisimena savo pabėgimą iš VDR, kai jam teko suvalgyti... pasą.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Rimantas Bagdzevičius, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Violeta Podolskaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*4 dalis. 1973 m. liepos 4 d.Trečioji slapstymosi diena. Berbel keliauja traukiniais po VDR. Jos ieškantys Stasi pareigūnai tardo pažįstamus. Susitikimas kavinėje Unter den Linden alėjoje baigiasi ne taip, kaip planuota, ir Berbel turi priimti dar vieną sprendimą.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė. 

Trejus metus tęsiasi jaunojo ūkininko Andriaus Mickevičiaus ginčas su NMA, kuri, Aukščausiojo administracinio teismo sprendimu, nepagrįstai neskyrė paramos investiciniam projektui. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigia, kad biurokratai negali atleisti ir nepripažįsta savo klaidų. Tokių atvejų būta ne vieno, bet šis turėtų būti paskutinis. Jaunojo ūkininko tėtis Romas, ūkininkaujantis savo senelio, savanorio žemėje, mano, kad su jaunimu kaime taip susidorojama. Kaip žada keistis NMA veikla aiškina direktorius Fortunatas Dirginčius.Panevėžio kraštą garsina rauguoliai – duonskryliai, kuriuos iš naminės duonos tešlos moka daryti duonos kepėjų būrelis, susibūręs Miežiškių kultūros centro Nevėžio padalinyje. Unikalus patiekalas gamintas ir pristatytas keliose Lietuvos Dainų šventėse Vilniuje, kepėjų būrelis dažnailankosi ne tik rajone su edukacine programa. Tumagalio kaime esančiuose Rytos Jaruševičienės namuose būrelio aktyvas gamino rauguolius, pasakojo apie juos, virė ir su spirgais pateikė ragauti.Ved. Arvydas Urba

Anykščių rajono ūkininkai sukruto dar vasaros pabaigoje, kai paaiškėjo, kad AB „Via Lietuva“, tvarkydama pagrindinėse miesto gatvėse perėjas, susiaurins pravažiavimus ir didesne žemės ūkio technika pravažiuoti nebus galima. Per tris mėnesius pavyko susitarti, kelininkai pakoregavo projektą ir jau pradėtus darbus. Padėti vertina bendrovės atstovas Martynas Gedamanskas ir Anykščių ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius.Ūkio stiprybė – dviejų brolių sutarimas, Marijampolės rajone Kūlokų kaime esantį Akstinavičių ūkį gerai žino visi apylinkėse. Šeimos ūkiui pamatus klojo tėvai- Danutė ir Jonas, o dabar 500 ha augalininkystės ūkyje tvarkosi broliai Darius ir Raimundas. Abu baigę inžinerijos mokslus, sumaniai tvarkosi ne tik gamyboje, bet ir namuose.Lenkijos obuolių augintojai žinomi visame pasaulyje, nes lenkiški obuoliai užima apie 5 % visos rinkos, o Europoje net kas trečias parduodamas obuolys – lenkiškas. Kaimynų sodininkų sėkmės priežastis aptaria LRT radijo bendradarbis Vroclave Laurynas Vaičiūnas.Ved. Arvydas Urba

Dėl netinkamos sėjomainos rapsų pasėliuose atsirado ligų, kurioms įveikti nėra augalų apsaugos priemonių. Mažėja derlius, darosi sunkiau auginti, todėl jau dabar dalis ūkininkų mažina rapsų plotus. Raseinių raj. ūkininkas Alfredas Bardauskas teigia, kad „prisižaidėm“, o Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, Kėdainių raj. ūkininkas Aušrys Macijauskas įsitikinęs, kad ilguoju laikotarpiu mažėjant plotams mažės ir rapsų aliejaus gamyba.Anykščių raj. ūkininkas Raimondas Balsys didelio, beveik 2000 ha augalininkystės ūkio šeimininkas išnuomojo 120 ha saulės baterijų parkų vystytojams. Nuomos kaina padengia galimas pajamas iš to ploto, kuriame dar buvo galima auginti ir javus. Papildomų pajamų ūkis gauna už baterijų parko priežiūrą.Gražus socialinio verlso kaime pavyzdys. Kretingos raj. Kūlupėnų bendruomenė Nasrėnų kaime įrengė senelių globos namus. Bendruomenės pirmininkės Jūratės Mačernienės iniciatyva, buvo parašyti ir įgyvendinti du projektai. Šiuolaikiškai sutvarkytuose namuose gyvena ir būtiniausias paslaugas gauna dvi dešimtys senelių iš kelių aplinkinių rajonų.Ved. Arvydas Urba

Lietuvos ūkininkių draugijos konferencijoje buvo paminėta draugijos įkūrimo 85 m sukaktis ir pagarsintas aktyvių moterų siekis puoselėti ir ateinančioms kartoms palikti lietuvišką, tautinį ir inovatyvų kaimą. Reportaže kalbintos Kazlų Rūdos, Varėnos, Kauno, Radviliškio rajonų moterys ryžtingai nusiteikusios pažadinti kaimo žmones aktyviau gyventi.Linas Laurus - pauglystėje pamėgęs žirgus viltietis, gyvenęs Palangoje, o dabar – Kupiškio rajono ūkininkas, senelių žemėje turintis savo žirgyną. Kol kas nedidelį – 18 arklių, su 40 ha pievų, jodinėjimo aikštelėmis. Vaikinas vos 18 m apsigyveno kaime, o po 4 metų džiaugiasi savo veiklos rezultatais ir tiki ūkio plėtra.Suvalkijos kultūros centre – muziejuje dirbantis etninės kultūros specialistas Andrius Milinkevičius yra ir ūkininkas. Jis eksperimentuoja, užsiimdamas tvaria žemdirbyste, įveisė mišką, atgaivino pelkę ir stebisi aplinkosaugininkų draudimu kirsti invazinius augalus, kurie gožia Širvėnos upę ir neleidžia joje rastis gyvybei.Ved. Arvydas Urba

Jaunasis ūkininkas Audrius Meseckas, patirties įgijęs daržininkystės ūkiuose Danijoje ir Anglijoje, savo gimtinėje Vilkaviškio rajone Stirniškių kaime įveisė nedidelį šilauogyną. Investavo ne tik uždirbtus pinigus, bet pasinaudojo ir gera praktika: neparduotas šviežias uogas užšaldyti. Liofilizuoti uogas ypatingai apsimoka nedidelių ūkių šeimininkams.Agronomas, turintis 30 m praktinės veiklos patirtį, kartu su giminaičiais dabar valdantis 700 ha augalininkystės ūkį Marijampolės rajone Liudvinave Darius Isoda, peikia politikus, kurie kišasi į smulkius ūkinius reikalus. Tokių pavyzdžių dabar tik daugėja. Kaip žemdirbiai įveikia keistus reikalavimus ir kokių palinkėjimų turi naujai išrinktiems politikams?Fotelius, suoliukus ir staliukus iš elnių ragų moka padaryti Anykščių rajone Surviliškio kaime gyvenantis Polgento Dumbrava. Sumeistruoti vienam foteliui reikia 10 panašių elnio ragų. Sunkiausia priderinti ir sutvirtinti. Dabar jis daro du fotelius savo vaikams.Ved. Arvydas Urba

Jaunųjų Lietuvos tyrėjų siekis sukurti netaršius bakterinius klijus – sulaukė tarptautinio įvertinimo. Vilniaus universiteto studentai pelnė 3 apdovanojimus prestižiniame sintetinės biologijos konkurse. Varžydamasi su daugiau kaip 400 komandų iš daugiau kaip 60 šalių, „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda pateko į geriausiųjų dešimtuką bei pelnė auksinį apdovanojimą už geriausią biogamybos projektą.Medžio drožėjas Augustinas Zaleckis tautodailininku tapo prieš dešimtmetį, bet sako, kad medį pamėgęs dar anksčiau. Anot vyro, tekę dirbti ir statybose, o gyvendamas Kretingos rajone, Imbarės kaime jis dar ir nedidelį penkių hektarų ūkį turi: laiko dvi karves, vištų pulką, tris šuniukus. Drožyba dažniausia užsiima tik vėlyvo rudens ar žiemos metu, kai gali atsipūsti nuo ūkio. Jį kalbino kolega Arvydas Urba.Dalis gyventojų kapinėse pasigenda patogios infrastruktūros. Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis klausytojas, kurio teigimu, pagrindinėse sostinės kapinėse ypač trūksta suoliukų. „Nei Antakalnio, nei Rokantiškių, nei Karveliškių - niekur. Senyvo amžiaus žmonėms, ligotiems ar šiaip pakirstiems dvasiškai, lankant artimųjų kapelį, nėra galimybės prisėsti, atgauti „kvapą“, pailsėti“ – rašo susirūpinęs klausytojas.Po pastaraisiais metais tragiškai pasibaigusių kelių paauglių istorijų ir mergaitės pagrobimo Kaune, vaikų saugumo klausimai tampa vis aktualesni. Vaikai, o ypač paaugliai, neretai laiką leidžia be tėvų priežiūros. Kartais tam įtakos turi ir silpnėjantys artimi santykiai šeimoje. Norėdami žinoti, kur yra jų atžalos, dalis tėvų griebiasi išmaniųjų programėlių, kurios įdiegtos telefone padeda žinoti vaikų buvimo vietą, susirašyti trumposiomis žinutėmis, pasiekti vaiką, kai telefone įjungtas tylusis režimas, taip pat turi „pavojaus“ mygtuką, kurį vaikas gali aktyvuoti patekęs į pavojingą situaciją. Kada tokios priemonės pasiteisina, o kada tampa dar didesnių nesutarimų su vaiku priežastimi?„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Jauna šeima Gintarė Švilpaitė ir Algimantas Kurmilavičius gyvenimą Vilniuje iškeitė į ūkininkavimą Anykščių rajone. Maisto gamybos technologai jau treti metai kuria ūkį, kuriame išaugintos daržovės, vaisiai, uogos bus perdirbamos ar pristatomos į restoranus. Pirmasis burokėlių, kopūstų, česnakų, agurkų derlius – labai populiarus, siunčiamas užsakovams internetu. Vos 5 ha ūkyje padeda tvarkytis Gintarės tėtis Vygantas, bet ir patys imasi visokiausių veiklų, pažįsta žemę, augalus ir tvirtai įsitikinę ūkio gera perspektyva.Panevėžio rajone Pašilių kaime gyvenantys Rūta ir Vilius Pilkauskai susipažino Danijoje, dešimtmetį dirbdami pas ūkininkus. Jie ir paskatino pačius gimtinėje imtis žemdirbystės. Dabar šeima turi 200 ha ūkį, augina 4 vaikus, kurie jau dideli pagalbininkai prie darbų. Iš danų ūkininkų parsivežta patirtis leido greičiau modernizuoti savo ūkį ir pajusti kooperacijos svarbą. Prieš tris dešimtmečius danai buvę pavyzdžiu, dabar prisipažįsta lygiaverčiais partneriais.Ved. Arvydas Urba

Prieš trejus metus Juodos ir Aptekos upeliuose, tekančiuose per Panevėžio rajono Jotainių žemės ūkio bendrovės laukus, buvo atlikta renatūralizacija. Į vagą pripilti akmenys, išardyta užtvanka, anot bendrovės vadovo Eimanto Čeponio, pakeitė tėkmę ir užnešė melioracijos sistemų žiotis, pagraužė upelių krantus. Galimą žalą ūkinei veiklai įvardija ir rajono žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė, bet Aplinkos apsaugos agentūra, interviu atsisakiusi, atsiuntė raštišką paaiškinimą, kad nėra sulaukusi jokių faktiniais įrodymais pagrįstų pastabų ar pretenzijų.Nerija ir Petras Kairiai ūkininkauja jau du dešimtmečius ir, pradėję nuo kelių karvučių, dabar turi beveik 200 mėsinių galvijų bandą. Šeimoje atskirus ūkius turi ir sūnus ir marti, bendras plotas 750 ha. Daug modernios technikos, naujų pastatų. Kas lėmė šeimos ūkio sėkmę, kaip veiklą stabdo biurokratinė naštą ir kokių linkėjimų patyrę ūkininkai turi būsimai valdžiai?Rugsėjo mėnesį Europoje siautusios liūtys sukėlė didžiulius potvynius, kurių pasekmes iki šiol jaučia ir Austrijos žemdirbiai. Dalis jų laukų ir dabar po vandeniu, žuvo žiemkenčių pasėliai. Apie austrų ūkininkų nuotaikas ir svarstymus linkti ar ne žemės ūkyje pasakoja LRT radijo bendradarbė Daiva Trečiokaitė iš Linco.Ved. Arvydas Urba

Prieš savaitę pradėjus mokėti tiesioginės paramos už deklaruotus plotus ir ūkinius gyvūnus avansus jau išmokėta beveik 300 mln eurų. Tačiau keli tūkstančiai žemdirbių išmokų negavo. Kodėl ir ką jiems reikėtų daryti? Aiškina Nacionalinės mokėjimo agentūros skyriaus vedėjas Povilas Stelmokaitis. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas, ūkininkas Gedas Špakauskas sutinka, kad žemdirbiai padarė klaidų, bet mano, kad joms greičiau taisyti trūksta informacijos iš agentūros – tikslių pranešimų apie klaidas deklaracijose.Skuodo rajone Visgaudžių kaime prosenelių sodyboje, mamos gimtinėje gyvenantis septyniasdešimtmetis ūkininkas Algerdas Rozga – išskirtinės giminės atstovas. Penkios kartos gyvena ir ūkininkauja tose pačiose žemėse. Neatsitiktinai jam ariama žemė kvepia senelių ir prosenelių prakaitu, primena sunkų pokarį, tremtį ir sudėtingą ūkio atkūrimą. Apie pagarbą senoliams, meilę žemei jis kalba su žmona Asta, užauginę tris vaikus, kurių du pasirinko žemdirbio profesijas, o neseniai gimęs anūkas, tikimasi bus šešta žemdirbių karta giminėje.5 ha žemės, dvi melžiamos karvės, vištų pulkas ir trys šuniukai – toks tautodailininko Augustino Zaleckio ūkis Kretingos rajone Imbarės kaime. Medžio drožėjas mėgsta ūkinius darbus: pats aria ir sėja, traktorių remontuoja, bet daug laiko skiria ir drožybai. Pokalbis apie jo sukurtą kompoziciją “Žemaičių krikštas”, sumanytus mitinius herojus ir smagiausią jo užsiėmimą – restauruoti senus buities rakandus ir medinius mechanizmus.Ved. Arvydas Urba

Prieš šimtą metų Dotnuvoje buvo įkurta Lietuvos žemės ūkio akademija. Pertvarkius Kaune buvusio Lietuvos universiteto agronomijos ir miškininkystės skyrius, Dotnuvos žemės ūkio technikumą, veiklą pradėjo antroji tarpukario Lietuvos aukštoji mokykla. Ta proga LRT RADIJO transliacija iš Kauno rajono, kur dabar įsikūrusi VDU žemės ūkio akademija. Šimtametę istoriją prisimena prof. Jonas Čaplikas, apie pokyčius studijų programose, tarptautinį bendradarbiavimą kalba akademijos kanclerė prof. Astrida Miceikienė, Miškų ir ekologijos fakulteto prof. Darius Danusevičius, Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. Vilma Atkočiūnienė, Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorė Rita Petlickaitė. Jaunieji mokslininkai doktorantai, agronomė Justina Deveikytė ir inžinierius Justinas Anušauskas taip pat vertina šimtmetį ir supažindina su savo moksliniais tyrimais.Ved. Arvydas Urba

Prieš šimtmetį Dotnuvoje įkurta Žemės ūkio akademija pasikeitė iš esmės. O moksliniai akademijos dėstytojų darbai žinomi ir Europoje. Technologijos mokslų daktarai Dainius Savickas ir Egidijus Šarauskis kalba apie studijų programų ir mokslinių tyrimų suderinamumą su precizinėmis technologijomis ir robotais. Dirbtinio intelekto ir dronų naudojimo populiarumą, unikalias duomenų kaupimo sistemas moderniuose javų kombainuose, autonomiškai valdomuose traktoriuose.Apie tyrimus taikant inovatyvias technologijas maisto gamyboje, kurių tikslas diegti beatliekines technologijas, pasakoja Agronomijos fakulteto prof. dr. Elvyra Jarienė ir Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros asistentas Marius Lasinskas.Ved. Rūta Simanavičienė ir Arvydas Urba

Parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ metų gaminio konkurse sėkmė lydėjo ūkininkus ir sveikatai palankesnių produktų gamintojus. Visi apdovanotieji – išskirtinių produktų, kurių nėra prekybos centrų lentynose, gamintojai, savo produkciją parduodantys tik ūkiuose ar internetu. Kuo ypatingi produktai ir kodėl už lietuviškumą teks mokėti daugiau?Šeimos ūkio tęstinumą garantuoja bendra profesija ir susiklausymas. Skuodo rajono Margininkų kaimo ūkininkai tėtis ir sūnus Gintautas ir Rapolas Odinai – agronomai, sutartinai tvarkosi šeimos ūkyje, kuriame 300 ha dirbamos žemės ir pievų 100 mėsinių galvijų. Kaip derinama patirtis ir naujovės, kodėl pasirinktas ekologinis ūkininkavimas?Istoriniai šaltiniai byloja, kad ruginė duona lietuviams nuo seno buvo įprastas valgis. Dabar naminė duona daug kur kepama, dažnai parduodama ir prekybos centruose ir turgeliuose. O kaip atpažinti tikrą naminę, be priedų duoną? Pataria Panevėžio rajone žinoma duonoskepėja Stasė Eigirdienė.Ved. Arvydas Urba

Skuodo rajone Veitelių kaime gyvenančių Savickų šeimos ūkis – išskirtinis. 1913 m. avis auginti pradėjęs bočius, tarsi, perleido darbus anūkui. Petras Savickas dabar laiko 300 avių, dalį jų parduoda olandams ir ispanams, o prieš keletą metų sodyboje įsirengė mėsos paruošimo prekybai cechą. Dabar gali pats tiesiai vartotojams parduoti vakumuotą avieną.Savo gimtinėje – Plungės rajone Dyburių kaime baidarių nuomos verslą sumanęs Vaidas Navardauskas baigia jau dešimtą sezoną. Vaikystėje pamėgęs gamtą, dabar kitiems sudaro sąlygas džiaugtis gražiais Minijos vingiais, pažinti kraštą.Liudas Augaitis dabar gyvena Kretingos rajone Klausgalvų kaime. Kilęs iš Šilalės rajono, Vilniuje mokėsi muzikos, bet tapo ūkininku ir laiko 60 žirgų kaimenę. Moko vaikus jodinėti, rūpintis žirgais, subūrė skautų raitiją.Ved. Arvydas Urba

Šiandien VDU žemės ūkio akademijoje prasideda paroda „Gyvulininkystė 2024“. Joje bus apie 500 gyvūnų, ne mažiau 65 veislių. Vyks veislinių pieninių ir mėsinių galvijų demonstracija, bus galima pamatyti žirgų, ožkų, avių, triušių, naminių paukščių. Augintojams bus pristatyta įranga ir technika fermoms, parodoje dalyvaus perdirbimo pramonės atstovai. Anot akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro direktorės Ritos Petlickaitės, renginys bus įdomus ir miestiečiams, kuriems skirta įvairi edukacinė programa, veiks amatų ir sodinukų mugė, vyks degustacijos.Kretingos rajono Kūlupėnų kaime gyvenantis Tomas Klapatauskas – jaunasis ūkininkas, tęsiantis tėčio pradėtus darbus. Prieš 30 metų įkurtas ūkis modernėja naudojant neariminės sėjos technologiją, nuolatos ieškant naujų sprendimų. Reportažas iš pasėlių priežiūros darbų laukuose, kur ūkininkas buvo pasikvietęs konsultantus.Helsinkio „Silkių turgus“ turi senas tradicijas. Suomių žvejai nuo 1743 m atplukdo žuvis į sostinę ir kartą per metus pardavinėja pačių paruoštas, naudojant senovinius receptus silkes. Bet pastaraisiais metais prie silkių miestiečiai gali nusipirkti ir naminės duonos, bulvių, obuolių, uogų ir uogienių iš žemdirbių. Apie seną ir naują tradiciją pasakoja LRT radijo bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kaškelevičienė.Ved. Arvydas Urba

Tauragės raj. ekologinio ūkio šeimininkas Mantas Jankauskas dirba 40 ha, laiko melžiamų karvių, turi sodą. Į LRT paskambinęs ūkininkas įsitikinęs, kad nedideli ūkiai diskriminuo-jami, o ekologiniams – mažinama parama. Su tuo nesutinka Žemės ūkio ministerijos skyriaus vedėja Regina Voverytė – Šimkienė, aiškindama, kad parama didinama ir jokios diskrimina-cijos nėra. Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius teigia, kad problemų sektoriuje yra, jaučiama ir diskriminacija. Spręstini klausimai jau pateikti ministerijai, o reakcijos žemdirbiai dabar laukia.Skuodo raj. Baltrimų kaimo jaunoji ūkininkė Gintarė Griciūtė savo ūkį registravo sulaukusi vos dvidešimties, prieš ketverius metus. Ūkininkavimu užsikrėtusi nuo tėvų, dabar ji melžia 30 karvių, mėgsta vairuoti traktorių, moka arti, sėti ir dar spėja iš dalies primelžto pieno pagaminti sūrių, varškės, sviesto. Padeda vyras Gedas Jančiauskas, šalia kelių metukų dukra Gustė ir visi, su jaunatvišku entuziazmu, žemaitišku užsispyrimu, įtemptai dirbdami sugeba džiaugtis gyvenimu kaime.Kupiškio raj. Vėžionių kaime senoje sodyboje įsikūrę Agnė Švagždytė iš Anykščių ir Tony Howard iš Anglijos jau metus užsiima neįprasta veikla. Jauna šeima, savo ūkyje „Du hektarai“ augina tropinių kraštų grybus. Gurmanų mėgstami liūto karčiai ir rožinės kreivabūdės reikalauja sumanumo ir kantrybės, bet pirmieji rezultatai nuteikia optimistiškai.Ved. Arvydas Urba

Prieš 8 metus Živilės ir Andriaus Narmontų šeima glaudėsi mažame namelyje – pritaikytoje gyventi buvusio durpyno kontoroje, tik buvo pradėję kurti savo ūkį ir turėjo daug planų. Dabar jie realizuoti ir prilygsta mažam stebuklui: modernus žolių sėklininkystės ūkis, stilingas pačių statytas namas, trys vaikai, o Andrius šiemet tapo ir LŪS Skuodo rajono pirmininku. Abu prisipažįsta: lėmė kantrus darbas, susiklausymas šeimoje, buvo ir sėkmės.Aplinkos ministerijos pranešime teigiama, kad fiziniams asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemę bus žymiai lengviau, nes panaikintas Žemės ūkio ir Aplinkos ministrų įsakymas, reikalavęs minimalių aplinkosaugos normų atitikimo. Kaip konkrečiai lengviau abi ministerijos pakomentuoti nepanoro, o Kupiškio rajono ūkininkas Dalius Jankauskas sako, kad jokio palengvinimo nėra.Paskutinio ledynmečio palikimą galima pamatyti Kretingos rajone. Nuo Kalnalio kaime esančio apžvalgos bokšto atsiveria unikalus Salanto slėnis, kurį ir formavo pasitraukiantys ledynai. Išsamiau apie jų palikimą pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos, Salantų regioninio parko lankytojų centro administratorė Karolina Daukantaitė.Ved. Arvydas Urba

Viena moderniausių šalyje karvių fermų bus baigta statyti iki metų pabaigos Gintarės ir Alvydo Vaitkų ūkyje Skuodo raj. Baltrimų kaime. Investicija – milijoninė, neapseita be europinės paramos. Fermoje tilps 200 galvijų, dirbs du melžimo robotai ir pašarų ruošimo – dalinimo robotas. Į naujausią technologiją investavusi šeima ilgai svarstė ir nutarė rizikuoti, bet veiklos nekeisti.Mokslininkai įgyvendina inovatyvų projektą ir konsultuoja ūkininkus. Joniškėlio bandymų stotis atlieka bandymus ūkininkų laukuose, tirdami juostinį žieminių kviečių ir žieminių rapsų sėjos būdą. Kur pasiteisina minimalus žemės dirbimas, o kur ne? Bandymų stoties direktorius VidasDamanauskas ir Vilkaviškio raj. ūkininkas Tomas RudzevičiusKrašto istorijos įdomybės. M.Valančiaus – Žemaičių vyskupo, švietėjo muziejus jo gimtinėje įkurtas 1969m. Kuo ypatingas užrašas ant iki šiol išlikusio, prie muziejaus esančio akmens? Pasakoja Kretingos raj. Nasrėnų kaimo gyventojas, muziejaus darbuotojas Arvydas Zaleckis.Ved. Arvydas Urba

Rugpjūčio mėnesį VDU ŽŪA Agroinovacijų centre lankėsi dviejų Europoje gerai žinomų Olandijos klasterių atstovai. Jie domėjosi augalinių žaliavų biofermentacijos ir pasterizacijos laboratorijų veikla, maisto gamybos metu atsirandančių šalutinių produktų panaudojimu, Lietuvoje užauginta biodinamine ir ekologine žaliava. Apie mokslininkų darbus ir galimą bendradarbiavimą su olandais pasakoja centro laboratorijų koordinatorė prof. dr. Elvyra Jariene.Kupiškio rajono Kandrėnų kaime esantis Kazlauskų šeimos ūkis – iškirtinis. Kristina, Stepas ir Ignas tvarkosi 800 ha ekologiniame ūkyje: javai, pluoštinės kanapės, dobilai, mėsiniai galvijai, vištos kiaušiniams ir mėsai, įrengta skerdykla. Įvairinti veiklą paskatino žaliasis kursas. Kristina dalinasi patirtimi kuo ypatingos paieškos ir kas joms trukdo.Kaišiadorių raj. Darsūniškio parapijos klebonas Petras Linkevičius dažnai kviečiamas į krišktynas, šeimos šventes, laidotuvių metinėms paminėti. Klebonas turi ir muzikinį išsilavinimą, o su savimi atsitempia muzikinę priekabą ir džiugina visus savo muzikinėmis improvizacijomis. Kuo ypatingas jo bendravimas su ūkininkais?Ved. Arvydas Urba

Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius pradėjo susitikimus su žemdirbių visuomeninėmis organizacijomis. Rugpjūčio 28d., susitikęs su ŽŪT atstovais, pristatė ir pirmuosius sprendimus mažinant biurokratinę naštą, siūlymus koreguoti žemės ūkio politiką. Kaip susitikimą vertina žemdirbiai ar spės įgyvendinti pažadus ministras?Unikalus Raubonių vandens malūnas – vilnų karšykla/verpykla pasitinka solidžią šimtametę sukaktį ir lankytojus kviečia į tradicinį festivalį „Vilnonės dienos“. Artėjantį savaitgalį prie malūno bus amatininkų mugė, edukacijos, varžybos, koncertas ir pažintis su ne tik su malūno bet ir Raubonių istorija.Pasaulio artojų čempionatuose Lietuvos komanda dalyvaudavo nuo 1998m ,bet pernai ir šiemet, kai čempionatai buvo organizuoti Latvijoje ir Estijoje, mūsų komandos nebuvo.Tačiau kaip žiūrovas renginiuose dalyvavo ilgametis šalies artojų komandos narys Radviliškio rajono ūkininkas Rimantas Garuckas. Kokios nuotaikos parvežtos iš Estijos?Ved. Arvydas Urba

Vaikystėje močiutei kaime ir tėvams ūkyje padėdavusi ir sakiusi į kaimą niekada negrįšiu, dabar – Rokiškio rajono Panemunio bibliotekininkė Elena Baronienė pati ūkininkauja. Kartu su vyru Evaldu jie laiko 70 mėsinių galvijų ir turi 150 ha pievų ir dirbamos žemės. Abu ne žemės ūkio specialistai, bet mokydamiesi kuria šeimos ūkį, prie veiklos pratina vaikus ir linksmai prisimena jaunystės pažadus negyventi kaime.Ne tik Kupiškio rajone žinomas ūkininkas Zigmas Aleksandravičius mėgsta eksperimentuoti, bandymams augalininkystės ūkyje kviečiasi mokslininkus, diegia naujausias technologijas. Šiemet įsigijo patį moderniausią javų kombainą, kainavusį apie milijoną ir juokauja, kad palūkanas bankui gali tekti mokėti ir anūkams. Koks šiemet javų derlius šeimos ūkyje ir kodėl ūkininkas nemėgsta apie jį kalbėti?Pomėgis gali tapti ir verslu. Taip nutiko Linai Giriūnaitei, kuri pabandžiusi tortais ir keksiukais pavaišinti šeimos narius ir draugus, sulaukė pasiūlymo ne tik dalinti saldumynus, bet ir parduoti. Jau antri metai „Linos gardėsiai“ žinomi ne tik Kupiškio ir Rokiškio rajonuose, bet užsakymų sulaukia ir iš didmiesčių, nes visi gaminiai iš natūralių produktų, išaugintų ar perdirbų šeimos ūkyje.Ved. Arvydas Urba

Vandentvarkos projektas pelkei nusausinti Kupiškio rajone Kandrėnų kaime bus baigtas šį rudenį. Sugrąžinant žemėnaudai nuo kolūkių laikų apleistus ir užpelkėjusius plotus – 150 ha bus išleista 400 000 eurų. Vieni džiaugiasi melioracijos nauda, o apylinkių ūkininkai abejoja durpingos žemės naudingumu ūkinei veiklai ir primena 16 mln eurų paramą pelkėms atkurti.Rokiškio rajone Raikėnuose gyvenantis Darius Inčiūra, ūkininkauti pradėjo tėčio iniciatyva, kuris dar prieš tris dešimtmečius atsiėmė savo 18 ha žemės. Dabar sūnus turi 330 ha augalininkystės ūkį, ne kartą pasinaudojo europine parama investicijoms į gamybą, pasistatė grūdų saugyklą, arkinius sandėlius. Šeimos ūkyje padeda žmona, sūnus ir brolis.Lazdijų rajono Krosnos miestelio bendruomenės vaikų dienos centras “Naminukai” veikia jau 16 metų. Dabar jame lankosi dvi dešimtys apylinkių vaikų, kurie randa įvairios veiklos: žaidžia, vasarą keliauja, prasidėjus mokslo metams daro pamokas, įgija socialinių įgūdžių. Jiems padeda socialinio darbuotojo padėjėja Regina Kairienė.Ved. Arvydas Urba