Podcasts about ramyb

Antrame „Eurovizija 2025“ pusfinalyje pasirodys ir Lietuvos atstovai – grupė „Katarsis“. Dainą „Tavo akys“ atliksiantys lietuviai ir dar 15 šalių ketvirtadienį, gegužės 15 dieną kausis dėl bilieto į finalą. Kokie Lietuvos šansai ir kaip seksis kitoms šalims?Apie antrąjį Bazelio „Eurovizijos“ pusfinalį diskutuoja Austėja, Justas ir Rytis.Visa pirmo pusfinalio apžvalga, trukusi valandą ir 20 minučių, šį kartą skirta TIK mūsų Eurodraugams! Prisijunk prie didžiausių „Eurovizijos“ fanų ir tu: https://contribee.com/eurodienaTemos:Ar norėtume komentuoti „Euroviziją“? (0:00);Pasirodymų eiliškumo siurprizai (4:35);(Ne)pelnyti pusfinalio favoritai (11:33);Ramybė dėl Lietuvos (16:10);Dar kelios užtikrintos finalininkės (21:50);Koks bus Latvijos likimas? (28:37);Paskutinė vieta – be intrigos (32:15);Sužlugdyta Juodkalnija (34:10);Šalys, kurioms bus labai sunku (38:25);Didžiausios pusfinalio intrigos (45:18);Maltos prakeiksmas (58:35);Liuksemburgas??? (01:03:25);Galutinis verdiktas (01:08:15);

Spaudos apžvalga.Komentaras apie tai, kaip vartojame žodžius ir įtvirtiname smurto formas prieš tam tikras meno šakas.„Būtent Giedraičiams ir esame už viską dėkingi, kad toks mažas bažnytkaimis turi tokią gražią ir seną istoriją. Mes norime skleisti žinią, kad tai – palaimintojo Mykolo Giedraičio kraštas“, – sako Kristina Degutienė, Videniškių vienuolyno muziejaus muziejininkė.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Per 40 institucijų Lietuvoje naudosis nauja plagiato aptikimo sistema – galės aptikti ir dirbtinio intelekto pėdsakus.Po trisdešimties metų atkurta Ramybės Glinskytės ir Gintaro Znamierowskio paroda „Ateities nuojauta“.Kolegė Ieva Radzevičiūtė kviečia susipažinti su Dainų ir šokių ansambliu iš Utenos „Vieversa”.Naujosios LRT KLASIKOS tinklalaidės „Mąstymo žemėlapis“ pristatymas.Naujienos tiesiai iš Avinjono teatro festivalio.Ved. Justė Luščinskytė

Lietuvoje švenčiamos šv.Velykos. Kaip jas švenčia lietuviai įvairiose šalyse? Kokių tradicijų laikosi ir kaip kuria bendruomeniškumą?Šv.Velykų šventes Švėkšna pasitinka įspūdingai pasipuošusi ir traukia aplinkinių miestų gyventojus. Aktyvūs bendruomenės nariai šiais metais miestą papuošė ne tik Velykų medžiu, bet ir visame miestelyje nutūpusiais šimtais spalvingų drugelių, o centrinę miestelio Liepų alėją papuošė tūkstančiai paukščiukų.Retai kuri mažamečius auginanti šeima nėra susidūrusi su vaiko liga, kurią jis parsineša iš darželio. Prasidėjus gripo ir peršalimo sezonui, dažnai suserga ne tik vaikai, bet ir auklėtojos kartu su tėveliais. Ar galima vesti vaiką į darželį, jeigu jis jau sloguoja ir kosėja, nors temperatūros neturi? Ir ar tokį vaiką turi priimti auklėtojos?Ved. Darius Matas

Šiuo neramiu laiku ieškome ramybės ir, pamesdami nerimą bei baimę, žvelgti į tai, kas neregima, bet tikra.

Dievo ir žmogaus istorija | Ramybė | Tomas V.

#TiekŽinių Ketvirtadienį (lapkričio 30 d.) Tiek žinių vedėjas Dominykas pasakoja apie ignoruojamą lavrovą bei putino tikslus, pratęstas Izraelio ir HAMAS paliaubas, bet įvykusias šaudynes Jeruzalėje, 10 nusikalstamų Bartoševičiaus veikų ir įtarimus Sinkevičiui. Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/rrnYS6Os6U8

Abromas tarė Lotui: „Tenebūna vaidų tarp manęs ir tavęs, tarp mano piemenų ir tavo piemenų, nes esame broliai! Ar ne visa šalis tau atvira? Skirkis nuo manęs! Jei eisi į kairę, aš eisiu į dešinę, o jei tu eisi į dešinę, tai aš eisiu į kairę“. Pr 13,8-9

„Vardai ir garsai“ kviečia dar vienam rudeniniam muzikos kokteilių, kuriame – nuo veteranų iki naujokų, nuo grįžtančių psichodelinės muzikos grynuolių „Animal Collective“ „The Prodigy“ jau sužavėjusių piktų rokerių „Soft Play“. Ved. Ramūnas Zilnys

Karolis Tiškevičius, Jonas Lekšas, Jonas Miklovas tiesioginėje tinklalaidės transliacijoje aptarė Lietuvos pergalę prieš Juodkalniją, laukiančius varžovus antrame etape bei kitus pasaulio čempionato įvykius. Tinklalaidės partneriai: - Interneto vizija - viskas ko reikia atsidurti internete. Pasinaudojus nuoroda iv.lt/basketnews Jums sugrįžta speciali 20 % premija! Susikurkite savo svajonių svetainę jau šiandien! - Pasiruošk gaivinantiems pojūčiams su trimis skirtingais MYNTHON skoniais. MYNTHON - visada pasiruošęs! - Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://www.facebook.com/Gubernija Temos: Atsigaivinkime (0:00); Į vietą padėta Juodkalnija (2:45); Pasidžiaukime (6:10); Pagaliau tikras krepšinis (9:12); Liekame savo vietoje (14:27); Maksvytis – netipinis Lietuvos treneris (16:49); Kas toliau? (20:19); Daug rinktinės džiaugsmų (25:53); Ar Valančiūnas – tikras lyderis? (26:41); Kuzminsko pasiekimas (28:39); Lygūs penketai (31:06); Teletiltas su Filipinais (33:59); Prancūzai, Pozzecco ir kitos įdomybės (40:50).

Tęsiasi tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“, kuriame skaitomos eilės ir įvertinami geriausieji: už literatūros sklaidą rengėjai apdovanojo poetą ir leidėją Juozą Žitkauską, o dienraštis „Lietuvos rytas“ už geriausią esė šiais metais įteikė premiją poetei, literatūrologei Linai Buividavičiūtei.Trečius metus su šeima Lietuvoje gyvena japonų menininkė keramikė Noe Kuremoto. Ramybę atradusi Pasarčių kaime, Rokiškio rajone, menininkė kuria senovinių japoniškų skulptūrėlių įkvėptus kūrinius ir savo parodą pristato Kriaunų istorijos muziejuje.Toliau pristatome Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamo 2022 metų kūrinio konkurso nominantus. Šiandien savo kūrinį „Orfėjas, Euridikė“ pristato kompozitoriai Jūra Elena Šedytė ir Albertas Navickas.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kiek primirštų ar retesnių režisūrinių trilogijų muziką.Menininkas, fotografas, architektūrinių manipuliacijų autorius Liudas Parulskis nenustoja stebinti savo darbais apie Vilnių. MO muziejaus naujausios parodos „Vilniaus pokeris“ pagrindinis vizualinis Vilniaus akcentas taip pat priklauso jam. Vilniuje jis gimė, gyvena, Vilnius kaskart Liudą Parulskį įkvepia ir naujoms idėjoms. Kokį mato Vilnių humoro nestokojantis menininkas ir kodėl savo manipuliacijas siekia pristatyti suprantamai? Pokalbis su Liudu Parulskiu rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Kauno kelių policija neseniai tikrino automobilių skleidžiamą triukšmą. Kaip pareigūnai tikrina transporto priemonių triukšmą ir kada už tai jau galima gauti baudą?Esant geriems orams žmonės ieško vis daugiau galimybių laiką praleisti gamtoje. Ką šį sezoną siūlo nacionaliniai bei regioniniai parkai ir ar šią vasarą tilps visi norintieji Kuršių nerijoje?Paaiškėjo, kuriuo numeriu didžiajame Eurovizijos finale pasirodys Monika Linkytė. Kaip vertinate jos pasirodymą? Kas labiausiai įstrigo stebint šių metų Euroviziją?Pusę metų po Lietuvą keliaujanti paroda apie kino teatrus šiuo metu lankosi Panevėžyje. Kuo ypatinga ši keliaujanti paroda ir ką joje galima pamatyti?Ved. Edvardas Kubilius

Šiandien kviečiu paklausyti smagaus, įkvepiančio pokalbio su dviem mamomis, sertifikuotomis Marijos Montessori metodo praktikėmis Austėja Stancikiene ir Migle Rimeike. Prieš įkrentant į montessori pasaulį šiame pokalbyje, dar labai norisi pasidalinti, kad abi, ir Austėja, ir Miglė, kuria vertingus tinklaraščius, kur galite rasti daugybę idėjų veikloms su vaikais, patarimų, kaip montessori pritaikyti savo namuose, o taip pat ir susipažinti su pagarbios tėvystės filosofija. Miglę rasite po „Mažas didelis“ tinklaraščio stogu, o Austėją susirasti galite IG suvedę „Life Takes Two“ . O čia pasikalbėti jas pakviečiau apie Montessori jų bendrą verslą „Seku vaiku“, kurio idėja gimė vienoje Vilniaus žaidimų aikštelėje, kurioje besupdamos ant sūpynių savo mergaites, dalindavosi (ne)pasiteisinusiais žaislais ir priemonėmis. Neilgai trukus išsikalbėjo, kad tokių, kokių norėtų savo vaikams, Lietuvos rinkoje labai trūksta. Austėja ir Miglė dalinasi, kad „Seku vaiku“ atsirado iš meilės Marijos Montessori idėjoms, kurias savo kasdienoje siekia pritaikyti šiuolaikiniams vaikams bei namams. Kokie pagrindiniai montessori principai? Kas jas labiausiai šioje filosofijoje žavi? Kaip iš tiesų pasitikėti vaiku ir pastebėti jo poreikius? Kaip sukurti tyrinėti kviečiančią ir savarankiškumą ugdančią aplinką? Pasikalbėjome ir apie gamybos, kainų niuansus ir kitus iššūkius, su kuriais susiduria smulkus verslas, siekiantis pasiūlyti kokybišką produktą šeimoms. Iš visko, ką girdėsite, kaip visuomet, rekomenduoju atsirinkti tai, kas jums priimtina ir nesitikėti, kad viskas, kas tinka mūsų vaikams, tiks ir jūsų. Labai džiaugiuosi, kad šio pokalbio rėmėjas – mūsų šeimos mylimas teatras „Pradžia“, vienijantis įvairias menines iniciatyvas, kuriančias vaikams. Labai gerai pamenu, kaip po „Sivužo“ spektaklio dar 2019 metais mes tapome nuolatiniais šio teatriuko lankytojais. Čia vaikai nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių turi galimybę pamatyti spektaklius, teatralizuotus koncertus visai šeimai, kuriuos kuria profesionalūs aktoriai ir režisieriai. Man kaip mamai, labai patinka, kad šiame teatre dėmesys yra skiriamas ne tik kuriai nors vienai amžiaus grupei, ne tik mažyliams, bet ir vyresniems vaikams, todėl kartais lankomės su mūsų penkiamečiu, kartais – su dvimete, o kai kur galime nueiti visi kartu. Čia taip pat vyksta teatro užsiėmimai kūdikiams ir būrelis vaikams. Viską apie teatrą vaikams „Pradžia“ galite sužinoti teatrasvaikams.lt Ką gi, o dabar, gero klausymo! Norinčius girdėti daugiau pokalbių, prisijungti prie mamų rytmečių Vilniuje ir bendrauti uždaroje, tik rėmėjams ir pašnekovams skirtoje Facebook grupėje, kviečiu tapti rėmėjais CONTRIBEE. Ačiū VU radijo stočiai START FM už galimybę įrašinėti šiuos pokalbius.

Antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė pristatė šiųmečių dešimtokų laukiančius pokyčius. Pirmiausia jie visą kovą galės rinktis, kokių dalykų mokysis, o kokių nebesimokys nuo vienuoliktos klasės. Viena vertus, privalomų pasirinkti pamokų (pereinant į 11 klasę) minimumas išliko toks pats – 25 savaitinės pamokos, o maksimumas irgi toks pats – 35 savaitinės pamokos, bet kadangi tik lietuvių kalbos ir matematikos jie galės mokytis A arba B lygiu, o visų kitų disciplinų vienu (pagrindiniu) lygiu, tai teks rinktis gerokai rimčiau.Be to, nors šiais metais visi dešimtokai turės laikyti vadinamus PUPP, jiems dar nėra privaloma jų išlaikyti. PUPP išlaikymas privalomu taps tik nuo kitų mokslo metų. Tiesa, kadangi nuo kitų mokslo metų į aukštųjų mokyklų tiek valstybės finansuojamas, tiek ir į nefinansuojamas studijų vietas galės įstoti tik jaunuoliai išlaikę valstybinį matematikos brandos egzaminą, tai dešimtokai jau dabar turėtų susirūpinti savo matematikos žiniomis ir gebėjimais.Be to, šiųmečiai dešimtokai, kurie kitąmet bus vienuoliktokai bus ir pirmieji, kurie jau kitąmet laikys tarpinius patikrinimus. Tarpinių patikrinimų išlaikyti nėra būtina, bet galimybės perlaikyti irgi nebus. 11 klasėje laikomas žinių patikrinimas sudarys 40 proc. viso baigiamojo pažymio svorio. O 12 klasėje laikant valstybinius brandos egzaminus jie surinks dar 60 proc. likusio įvertinimo. Be to, jei jaunuolis vienuoliktoje klasėje nelaikys tarpinio žinių patikrinimo, tai dvyliktoje klasėje jis nebegalės laikyti egzamino.Kaip šiuos pokyčius sutinka mokiniai, jų tėvai, mokytojai ir mokyklų administracija?Diskutuoja: dešimtoko mama, pedagogė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė, Gargždų „Minijos“ progimnazijos anglų kalbos mokytoja ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Renata Anužienė bei Jonavos Senamiesčio gimnazijos direktorius ir Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie ramybę. Kas yra ramybė? Apie kokią ramybę kalbėjo Jėzus?

Pastaruoju metu susidaro toks įspūdis, kad COVID-19 praktiškai išnyko: naujienų portaluose antraštes apie COVID-19 simptomus, ligos sukeltus šalutinius reiškinius ir vakcinas pakeitė naujienos iš karo niokojamos Ukrainos. Ir patys matome, kad naujų COVID-19 atvejų skaičius ritasi žemyn. Jeigu dar vasario pradžioje naujų paros užsikrėtimų skaičius viršijo 13 tūkst., šiandien naujų atvejų registruojama 2-3 kartus mažiau. Krentant sergamumui atsipalaiduojame ir mes, o šylant orams tikimės, kad infekcija apskritai bent trumpam iš šalies pasitrauks.Tačiau jeigu Lietuvoje juntama šiokia tokia ramybė, kitose Europos šalyse ekspertai mato besiformuojančias naujas COVID-19 bangas. Susirgimų skaičius pamažu kyla Vokietijoje, Olandijoje. Kas tai lemia? Kokia tikimybė, kad kylantis sergamumas gali išvirsti į naują rimtą COVID-19 bangą, kuri atsiristų ir iki Lietuvos? Pokalbis su VU Medicinos fakulteto prodekanu, profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi.Kita laidos tema – nerimas, kurį sukelia bejėgiškumo jausmas. Trečią savaitę besitęsiantis karas Ukrainoje daugelį prikaustė prie televizijos ekranų, radijo imtuvų ar naujienų portalų. Vis dar karštligiškai gaudome kiekvieną naujieną iš fronto. Informacija mus pasiekia ir socialiniuose tinkluose, tik čia daugiau matyti ne pačių karo vaizdų, o lietuvių savanorių indėlio: vieni tonomis ukrainiečiams aukoja maisto produktų, vandens, kiti veža kovos lauke būtinos technikos, treti kelia nuotraukas su jų namuose įsikūrusiais karo pabėgėliais ir ieško jiems darbo, knygų, teiraujasi dėl sveikatos paslaugų. Bet jeigu esate tas, kuris negali su kenčiančiais nuo karo pasidalinti pinigais, maistu ar pastoge, greičiausiai jau kurį laiką jaučiate nerimą, gniaužiate keistos kaltės ir nepilnavertiškumo jausmus. Kaip šių jausmų atsikratyti? Pokalbis su bendrovės „Psichomera“ vadove, suaugusiųjų psichologe Karolina Gurskiene.Ved. Laura Adomavičienė

Mus nuolat supa baimės. Baimės nespėti, kažką praleisti, nukentėti ar kažką prarasti. Kaip atrasti ramybę, vidinę tylą ir džiaugsmą bei tuo dalintis su kitais?

Mamos kaltės jausmas Rūtą Diržanauskaitę ėmė slėgti vos pagimdžius sūnų, nes gimdymo procesas buvo sunkus, o Rūtai rodėsi, lyg tai būtų jos asmeninė kaltė. Šis deginantis jausmas neapleido ir tolimesniais etapais, kai tekdavo dalyti save karjerai, naujam verslui ir vaikams. Toliau laukė dar vienas sunkus sprendimas – skyrybos su vyru, jos vaikų tėvu. Vaikai žinią priėmė ašarodami, o Rūtą dar stipriau prislėgė kaltė, nes iniciatorė skirtis buvo ji. Tačiau ieškodama ir bandydama ji vis dėlto atrado, kaip išgirsti save, tapti laiminga ir tą laimę perduoti savo vaikams.Ved. Lavija Šurnaitė

Joniškio rajone Sodininkų kaime senelių sodybą su senais pastatais atkurianti Giedrė Cholomskytė gyvena mieste. Ramybė kaime, gyva gamta ir gimtinės trauka paskatino grįžti ir rasti laiko verslui mieste ir ūkiui kaime.Cheminės augalų apsaugos priemonės – įprastos daugelyje ūkių. Tačiau visuomenėje daug megalienų apie jų pavojingumą gamtai ir žmogui. Nors gamtosaugininkai teigia, kad pesticidai žalingi aplinkai. Ką parodo polemika tarp Augalų apsaugos asociacijos direktorės Zitos Varanavičienės ir Baltijos aplinkos forumo vadovo Žymanto Morkvėno?Ved. Arvydas Urba

Anykščių menų centras įgyvendina programą „Anykščių karališkasis kalendorius“ ir kviečia į karališkosios Anykščių istorijos atminimo vakarus. Pasakoja Alma Valantinienė.Europos kultūros sostinės forumo dalis – ekskursija po Ramybės parką Kaune. Apie išskirtinę vietos istoriją pasakoja Kotryna Lingienė.Tapytoją Adomą Galdiką prancūzų kritikai lygino su Čiurlioniu. Galdiko tapybą ir įtaką Lietuvos dailės raidai pristato naujas dailininko vardo muziejus Vilniuje.32 kartą „Lituanicono“ festivalyje susirinko fantastikos žanro gerbėjai. Antanas Vaikšnoras plačiau pristato vaidmenų stalo žaidimus, kurių nesikartojančias partijas galima žaisti visą gyvenimą.Kuo visuomenėje mažiau agresijos, tuo daugiau lieka laiko kurti menus ir mokslus. VDU Psichologijos katedros docentas, dr. Visvaldas Legkauskas komentare aptaria, kaip kultūra kontroliuoja agresiją.Pasaulyje: rusų meno kolekcininkų brolių Morozovų paroda Paryžiuje, neseniai atrastas Van Gogo paveikslas, uzbekai atsisuka į savo astronimijos paveldą.Aktorius Darius Meškauskas rugsėjį teatre pasitinka kurdamas 5 naujus vaidmenis premjeriniuose ir dėl pandemijos nukeltuose spektakliuose. Pats sako, kad tokio etapo jo karjeroje dar nebuvo. Pokalbis apie spektaklius jungiančias temas – visuomenę, politiką, įvaizdį, tikėjimą ir moralę.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Balti muusikat valis tutvustamiseks Kevin Park ja vahendas Erik Morna

Balti muusikat valis tutvustamiseks Kevin Park ja vahendas Erik Morna

Aukštos pareigos, namai, kabrioletai, egzotinės kelionės, kailiniai - Ingridos gyvenime materialinių gėrybių buvo per akis, tačiau vidinis pasaulis vis labiau smuko žemyn. Blogos savijautos ir tuštumo jausmo nebeužpildė jokie daiktai ir malonumai, kas kitiems galėjo atrodyti kaip didžiausia svajonė. Kas nutiko žinomos verslininkės gyvenime, kad ji ėmėsi drastiškai jį keisti. Pelningas pareigas ir aukštuomenės vakarėlius išmainė į savanorystę šunų prieglaudoje, valant pridergtus gyvūnų gardus, o gyvenimo džiaugsmą atgavo įtikėjus Dievą.Ved. Lavija Šurnaitė

Benediktinai iš Solesmes abatijos Prancūzijoje į Lietuvos Palendrių kaimą atsikraustė prieš du dešimtmečius. Naujai pastatytame vienuolyne dabar 14 brolių. Jie meldžiasi ir dirba; laiko bičių, renka žoleles ir daro eleksyrus, arbatas, gydomuosius tepalus, leidžia knygas. Džiaugiasi lankytojais ir linki visiems dvasinės ramybės, kurią pajusti padeda grigališkasis giedojimas.Šios Velykos buvo kitokios, kaip ir daugelio šeimų, taip ir Šiaulių rajono Ginkūnų gyventojos Irenos Šileikienės artimųjų suėjime. Šiemet prie šventės stalo susirinko žymiai mažiau žmonių. Tačiau Irenos marginti kiaušiniai (o jų vašku numargina per 100) jau papuošė ir Airijoje gyvenančio sūnaus šeimos stalą. Moteris tikisi, kad per kitas Velykas galės susitikti su visų vaikų šeimomis.Koronaviruso pandemija per šias Velykas visus privertė pamiršti išvykas į kitus rajonus aplankyti ir kartu švęsti su artimais, brangiais žmonėmis. Kitokios šios Velykos ir Raseinių rajono Berteškių bendruomenėje. Pasakoja jos pirmininkė Loreta Sirvidienė.Kiekviena gėlė išsiskiria savo forma ir spalva iš kitų. Kurios iš jų žiedas primena kobros galvą, o lapai – dramblio ausis? Pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Gražiausios metų šventės – atsparios pandemijai, tikisi organizatoriai ir kviečia virtualiai stebėti Kalėdų eglučių įžiebimo ceremonijas. Vienaip ar kitaip intriga išlieka ta pati: kuris miestas ar miestelis nustebins mus savo Kalėdų eglute. Kokios žaliaskarės laukia Kaunas ir Širvintos?Menininkė Aurelija Maknytė vos radusi laisvo laiko palieka Vilnių ir mėgaujasi ramybe bei gamta savo žemėje. Čia gimsta kūrybiniai sumanymai, čia gyvenimą tęsia ir jos paroda „Gamtos kabinetai“. Karantino laikotarpiu tai – geriausia vieta menininkei dirbti su studentais, kurti ir saugiausia vieta mūsų pokalbiui. Tad ir užsukome pas Aureliją Maknytę į jos „studiją“.O rubrikoje „Be kaukių“ grosime gongu ir prakalbinsime juo grojantį gongų terapijos meistrą Vyrenijų Andrijauską, kuris regis atrado laimę, vadybininko profesiją iškeitęs į Jogos mokytojo amatą. „Tiesiog norėjau padėti žmonėms įgyti vidinės ramybės“ – yra sakęs meistras. Apie ramybę, gongus ir prasmingus pokyčius pokalbyje – Vyrenijus Andrijauskas.

Miestą į kaimą išmainė ir vietoj ekonomisto šilauogių augintoju tapo Paulius Jūrelė. Jaunas vyras iš Anykščių rajono tikina, kad svarbiausia gyvenime yra ramybė, o jos pasisemia gyvendamas šalia gamtos.Deltuvos darbščios moterys išbandė augalų terapiją ir viliasi, kad pagerėjus epidemiologinei situacijai pavyks toliau plėtoti įgūdžius. Projektą pristato Ukmergės rajono kultūros centro Deltuvos skyriaus renginių organizatorė Daiva Stimburienė.Šį rudenį Anykščių rajono, Traupio seniūnijos, Levaniškių bendruomenė „Abipus Nevėžio“ išskaptavo ir papuošė 30 moliūgų. Ir tai tik viena aktyvios bendruomenės iniciatyva. Bendruomenės pirmininkė Nerija Kairienė tikina, kad žmonės labai noriai jungiasi į visas veiklas.Ved. Rūta Katkevičienė

Labas, laikotarpis, kuriame gyvename yra pilnas chaoso, todėl ramybės būsena yra kaip niekada svarbi. Šiandien dalinuosi savo patirtimi, žiniomis ir pamąstymais apie RAMYBĘ. Įraše daliuosi tuo, ką pati darau ir kokius žodžius sau sakau kiekvieną akimirką kai ateina neigiamos mintys arba kai pradedu nerimauti. Tikiuosi, kad su šiuo įrašu rasi ne tik daugiau ramybės savo gyvenime, bet ir sąmoningumo suvokiant, kad esam daugiau nei kūnas, kurį matom. Linkiu gero klausymo. Su meile, Jūratė.

Laidoje „Be problemų“ rekomenduojame keliasdešimčiai minučių užsitraukti užuolaidas, įsipatoginti ir pabandyti atitrūkti. Ir tikrai ne be priežasties: laidoje skambinant eksperimentinės, ambient elektronikos profesoriui FUME (be jokio patoso – pasižiūrėkite neretai prieblandoje skendinčius šio muzikanto bandymus su turima technika). Su kūrėju kalbamės apie ramybės paieškas nūdieną, bręstančius planus ir, žinoma, „There“ – prieš savaitę išleistą naują darbą, kuris, žinoma, nuskambės pokalbio pabaigoje. Ved. Kristupas Naraškevičius.

Šioje tinklalaide su psichologu, vipasana meditacijos mokytoju kalbėjomės apie tai, kaip išsaugoti vidinę ramybę šiuo didelių išbandymų laikotarpiu visai žmonijai, ką naudingo mums gali duoti meditacija ir kaip tvarkytis su nerimo ar panikos priepuoliais.  Paremk Nebegėdą: https://www.patreon.com/nebegeda

Įrašas prasidėjo Neringos pasakojimu apie tai, kaip ji gyveno skausme, o jis rauda liedavosi net gatvės viduryje lyg jūros bangos plūstų iš jos. Taip dar gali gyventi kelias savaites, o jei tamsuma tavęs nepalieka metus? Galiausiai viskas nugulė į knygą ir daugelio Neringos sekėjų telefonų ekranus – jos energija, noras gyventi ir polėkis kurti išjudino daugelį ieškoti kelio emocinės sveikatos link. Jei Neringos knygos pavadinimas „How to swim through pain”, šiandien ji jau kitame krante. Kaip jai pavyko rasti vidinę ramybę? Pamiršti sudaužytos širdies skausmus ir ne trumpam nuslopinti sopulius, bet išgyti? Visa tai ir daug daugiau tinklalaidėje! Paremk Nebegėda https://www.patreon.com/nebegeda

Ramybės arba taikos kalnas – taip į lietuvių kalbą verčiamas pavadinimas Monte Pacis. Tokiu vardu vietą, kurioje išaugo Pažaislio vienuolynas, pavadino jo fundatorius, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didysis kancleris Kristupas Zigmantas Pacas. Istorinės paslaptys, papročiai, asmenybės, gastronomija ir kitos įdomybės – pokalbyje su svetingumo komplekso „Monte Pacis“ įkūrėja Indra Ramanauskiene. Vedėjas – Vytaras Radzevičius.

Iki liepos 2 dienos gauti 46 ūkininkų prašymai kompensuoti nuostolius už vilkų papjautus 157 gyvulius. Pastaruoju metu šie žvėrys itin aktyvūs Tauragės rajone.Ūkininkas bei medžiotojas Algirdas Gedvilas tikisi, jog ateityje bus atsižvelgta į ūkininkams daromus vilkų nuostolius ir padidintos sumedžiojamų vilkų kvotos. Stasė ir Stanislovas Eidukoniai – Šalčininkų krašto dzūkai. Tokių šakninių gyventojų ten liko nedaug. Užaugę to paties kaimo vadinamu Tetėnais vienkiemiuose jie visą gyvenimą ėjo koja kojon, užaugino tris sūnus, daug ir sunkiai dirbo. Ir dabar, kai jau greitai šeimos galva švęs devyniasdešimtmetį, Stasė su Stanislovu sukasi, kaip bitelės. Anksčiau turėję didelį ūkį, dabar jie tik bitininkauja. Biržų rajono ekologinio ūkio savininke Neringa Linkevičienė ne tik augina rugius, bet ir iš pačių sename atkurtame malūne sumaltų miltų, tikroje duonkepėje krosnyje kepa tikrą naminę duoną. Neabejinga savo karšto istorijai Sodeliškių dvaro įkūrėja brangina ir aukštaičių tarmę, kuria veda ir ekskursijas. Laidos vedėja Nijolė Baronienė.

Viešojoje erdvėje vis dažniau tenka išgirsti apie žmones, susiduriančius su psichologiniais sunkumais, kokie jie bebūtų: depresija, nerimas ar paprasčiausia XXI a. skuba. Ar vidinė santarvė ir harmoningas gyvenimas tampa nūdienos prabanga? Jei vis tik taip, kaip ją pasiekti? Ar tą galima padaryti pačiam? Džiugina tai, kad pagalbinių priemonių vis tik yra: vienos jų – joga, meditacija ir sveika gyvensena. Šiandienos „Vasaros popietėje“ asmeninėmis rekomendacijomis ramybės paieškose bei įvairialypėmis patirtimis dalinasi ne vieną grubų gyvenimo išbandymą turėjęs, tačiau pastaruosius statybine medžiaga geresniam sau pavertęs jogas, sveiko gyvenimo šalininkas ir festivalio-stovyklos „Debesų Pieva“ organizatorius Kęstutis Kaupas. Kadaise su keliomis priklausomybėmis kovojęs vyras šiandien kuria užuovėją norintiems stabtelėti bent akimirką ir pažvelgti į pasaulį platesnėmis akimis. Renginyje, kurio priešakyje – Kęstutis, galima rasti tiek meno terapiją ir karštą jogą, tiek vidines keliones, akluosius pasivaikščiojimus ir naktinius žygius, tiek priklausomybių žaidimus ir paskaitas apie emocinį intelektą.Antroje laidos dalyje – skambutis viešųjų ryšių su visuomene specialistei, renginių organizatorei Dovilei Mardosienei. Mergina, nuolat besisukanti intensyviame informacijos sraute, net kelis kartus ryžosi keliauti į vietą, kurios nepasiekia nei žinutės, nei skambučiai, nei greičiausias interneto ryšys – į tylos stovyklą. Tylos stovyklose neretai vyksta meditacijos, jogos, mantros praktikos, taip pat ir tylėjimo praktika, kurios metu dažnai vienintelė komunikacinė priemonė – tik raštelis praktikos vedantiesiems. Kas tai – seniai lauktas poilsis, o gal daug valios ir pastangų reikalaujantis išbandymas?Prie mikrofonų netyli – Tomas Lukaševičius ir Inga Ramoškaitė.

Nauja muzikos apžvalgininko Domanto Razausko rubrika vasarą žvelgs į nepelnytai dulkėmis apėjusią, kokybišką, tačiau visiškai užmirštą Lietuvos muziką.Nuo „Kardiofono“ iki „Pieno lazerių“, nuo UTV iki „Ramybės skvero“, nuo „Requiem“ iki „Zima“, nuo „Žuvų“ iki „NES“. Tai grupės, kadaise aktyvios, kūrusios, įrašinėjusios, eksperimentavusios, kai kurios net tapusios populiariomis. Bet tik trumpam. Dabar tai dingusi muzika. Dingusi iš radijo stočių, viešų pokalbių, dainos gyvos tik nedidelės dalies žmonių prisiminimuose. Nauja Domanto Razausko rubrika „Gera, bet pamiršta“ nupūs dulkes nuo senų kasečių, plokštelių ir primins, kas buvo ir kas galėjo būti. Primins tuos, kuriuos verta ir vėl atrasti, vėl klausyti.

Nauja muzikos apžvalgininko Domanto Razausko rubrika vasarą žvelgs į nepelnytai dulkėmis apėjusią, kokybišką, tačiau visiškai užmirštą Lietuvos muziką.Nuo „Kardiofono“ iki „Pieno lazerių“, nuo UTV iki „Ramybės skvero“, nuo „Requiem“ iki „Zima“, nuo „Žuvų“ iki „NES“. Tai grupės, kadaise aktyvios, kūrusios, įrašinėjusios, eksperimentavusios, kai kurios net tapusios populiariomis. Bet tik trumpam. Dabar tai dingusi muzika. Dingusi iš radijo stočių, viešų pokalbių, dainos gyvos tik nedidelės dalies žmonių prisiminimuose. Nauja Domanto Razausko rubrika „Gera, bet pamiršta“ nupūs dulkes nuo senų kasečių, plokštelių ir primins, kas buvo ir kas galėjo būti. Primins tuos, kuriuos verta ir vėl atrasti, vėl klausyti.

Nuo „Roko laboratorijos“ iki DA17, nuo „Veidrodžio“ iki „Ramybės skvero“, nuo „Lygiailyja“ iki „Rokfelerių“, nuo „Kvadrato“ iki „Argo“. Tai grupės, kadaise aktyvios, kūrusios, įrašinėjusios, eksperimentavusios, kai kurios net tapusios populiariomis. Bet tik trumpam. Dabar tai dingusi muzika. Dingusi iš radijo stočių, viešų pokalbių, dainos, gyvos tik nedidelės dalies žmonių prisiminimuose. Nauja Domanto Razausko rubrika „Gera, bet pamiršta“ nupūs dulkes nuo senų kasečių, plokštelių ir primins, kas buvo ir kas galėjo būti. Primins tuos, kuriuos verta ir vėl atrasti, vėl klausyti. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Nuo „Roko laboratorijos“ iki DA17, nuo „Veidrodžio“ iki „Ramybės skvero“, nuo „Lygiailyja“ iki „Rokfelerių“, nuo „Kvadrato“ iki „Argo“. Tai grupės, kadaise aktyvios, kūrusios, įrašinėjusios, eksperimentavusios, kai kurios net tapusios populiariomis. Bet tik trumpam. Dabar tai dingusi muzika. Dingusi iš radijo stočių, viešų pokalbių, dainos, gyvos tik nedidelės dalies žmonių prisiminimuose. Nauja Domanto Razausko rubrika „Gera, bet pamiršta“ nupūs dulkes nuo senų kasečių, plokštelių ir primins, kas buvo ir kas galėjo būti. Primins tuos, kuriuos verta ir vėl atrasti, vėl klausyti. Laidos autorius ir vedėjas Domantas Razauskas.

Nauja muzikos apžvalgininko Domanto Razausko rubrika vasarą žvelgs į nepelnytai dulkėmis apėjusią, kokybišką, tačiau visiškai užmirštą Lietuvos muziką. Nuo „Exem” iki DA17, nuo „Veidrodžio” iki „Ramybės skvero”, nuo „Ženklo X” iki „Volio”, nuo „Tigro metų” iki „Sa-Sa”. Tai grupės, kadaise aktyvios, kūrusios, įrašinėjusios, eksperimentavusios, kai kurios net tapusios populiariomis. Dabar tai dingusi muzika. Nauja Domanto Razausko rubrika „Gera, bet pamiršta“ nupūs dulkes nuo senų kasečių, plokštelių ir primins, kas buvo ir kas galėjo būti.

Nauja muzikos apžvalgininko Domanto Razausko rubrika vasarą žvelgs į nepelnytai dulkėmis apėjusią, kokybišką, tačiau visiškai užmirštą Lietuvos muziką. Nuo „Exem” iki DA17, nuo „Veidrodžio” iki „Ramybės skvero”, nuo „Ženklo X” iki „Volio”, nuo „Tigro metų” iki „Sa-Sa”. Tai grupės, kadaise aktyvios, kūrusios, įrašinėjusios, eksperimentavusios, kai kurios net tapusios populiariomis. Dabar tai dingusi muzika. Nauja Domanto Razausko rubrika „Gera, bet pamiršta“ nupūs dulkes nuo senų kasečių, plokštelių ir primins, kas buvo ir kas galėjo būti.

Kritinis žvilgsnis į elektroninę muziką yra greičiau perspėjimas dėl mūsų aplinkos akustinės taršos pavojaus, nei abejonė, kad naujų technologijų dėka gimstanti muzika menine prasme bevertė. Popmuzikos pasaulyje šiuo metu yra tokia gausybė įvairialypės muzikos, kad jau metas apie ją kalbėti pasitelkiant estetines ir vertybines kategorijas. Smagu, kad pastaruoju metu gausėja įdomių, netikėtų darbų. Vienas jų – Roberto Žutauto „Ramybės jūra“ – skambės laidoje (nuo 41:05).Tradiciniuose lietuviškos muzikos puslapiuose – Osvaldo Balakausko (00:25), Vytauto Laurušo (46:33) ir Šarūno Nako (52:07) 2006–2009 metais sukurtų kūrinių fragmentai.

Kritinis žvilgsnis į elektroninę muziką yra greičiau perspėjimas dėl mūsų aplinkos akustinės taršos pavojaus, nei abejonė, kad naujų technologijų dėka gimstanti muzika menine prasme bevertė. Popmuzikos pasaulyje šiuo metu yra tokia gausybė įvairialypės muzikos, kad jau metas apie ją kalbėti pasitelkiant estetines ir vertybines kategorijas. Smagu, kad pastaruoju metu gausėja įdomių, netikėtų darbų. Vienas jų – Roberto Žutauto „Ramybės jūra“ – skambės laidoje (nuo 41:05).Tradiciniuose lietuviškos muzikos puslapiuose – Osvaldo Balakausko (00:25), Vytauto Laurušo (46:33) ir Šarūno Nako (52:07) 2006–2009 metais sukurtų kūrinių fragmentai.

Didžiojo penktadienio popietę „Pakeliui su klasika“, kviečiame uždegti ramybės ir susikaupimo žvakę, kurios liepsna sušildo ir apšviečia. Ramybės žvakė simbolizuojanti atgailą, labiausiai sielvartingą krikščionių kalendoriaus dieną, nes tai – Kristaus mirties diena. Popiežius Pranciškus savo laiške „Gaudium Evangelii“ įspėja apie šiandienos žmogaus vidinę tuštumą ir vienatvę: „Kai vidinis gyvenimas apsiriboja vien savais interesais, nebelieka vietos kitiems, nebeįsileidžiami vargšai, nebegirdimas Dievo balsas, nebejuntamas malonus jo meilės džiaugsmas, išblėsta entuziazmas daryti gerą.“ Gerai pagalvojus visos religijos, visi menai , mokslai, ieško tos Gralio Taurės, bandydami apšviesti susikaupimo ir rimties šviesa pausaulį. Pasaulį, visą tai, kas po saule...saulė šviesa, šiluma, kaip ir susikaupimo ir atgailos žvakės liepsna, plazdanti, tikiu, daugelio namuose ir širdyse...

Didžiojo penktadienio popietę „Pakeliui su klasika“, kviečiame uždegti ramybės ir susikaupimo žvakę, kurios liepsna sušildo ir apšviečia. Ramybės žvakė simbolizuojanti atgailą, labiausiai sielvartingą krikščionių kalendoriaus dieną, nes tai – Kristaus mirties diena. Popiežius Pranciškus savo laiške „Gaudium Evangelii“ įspėja apie šiandienos žmogaus vidinę tuštumą ir vienatvę: „Kai vidinis gyvenimas apsiriboja vien savais interesais, nebelieka vietos kitiems, nebeįsileidžiami vargšai, nebegirdimas Dievo balsas, nebejuntamas malonus jo meilės džiaugsmas, išblėsta entuziazmas daryti gerą.“ Gerai pagalvojus visos religijos, visi menai , mokslai, ieško tos Gralio Taurės, bandydami apšviesti susikaupimo ir rimties šviesa pausaulį. Pasaulį, visą tai, kas po saule...saulė šviesa, šiluma, kaip ir susikaupimo ir atgailos žvakės liepsna, plazdanti, tikiu, daugelio namuose ir širdyse...

Ramybės apologetas. Jurg Frey.Laidos vedėjai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Ramybės apologetas. Jurg Frey.Laidos vedėjai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Lietuviškos muzikos istorija pilna stebinančių dainų, tik reikia jas atrasti. Tai padaryti šį savaitgalį laidoje padės viena „Literatūros ir meno“ redaktorių, tinklalapio „15min“ muzikos apžvalgininkė Emilija Visockaitė.Laidoje grosime Emilijos atrinktas užmirštas 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečio lietuviškas dainas ir aptarsime jų ir jų autorių reikšmę muzikinei kultūrai šiandien. Tarp pasirinkimų - atlikėjo Lainiaus, grupių „D.A.17“ ar „Ramybės skveras“ kūriniai.

Lietuviškos muzikos istorija pilna stebinančių dainų, tik reikia jas atrasti. Tai padaryti šį savaitgalį laidoje padės viena „Literatūros ir meno“ redaktorių, tinklalapio „15min“ muzikos apžvalgininkė Emilija Visockaitė.Laidoje grosime Emilijos atrinktas užmirštas 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečio lietuviškas dainas ir aptarsime jų ir jų autorių reikšmę muzikinei kultūrai šiandien. Tarp pasirinkimų - atlikėjo Lainiaus, grupių „D.A.17“ ar „Ramybės skveras“ kūriniai.

Su ortodoksų kunigu Vitalijumi Mockumi keliaujame po Lietuvą – tiek stačiatikiams, tiek katalikams šventas vietas. Šalia Kauno autobusų stoties Ramybės parko pietinėje dalyje lankytojus kviečia Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinos soboras ir šalia pastatyta Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė. Diakonas Konstantinas Pankrašovas rodo šiuo metu sobore saugomą Surdegio Dievo Motinos ikoną, kuri traukia maldininkus iš viso pasaulio. Raguvoje retai veikiančios Dievo Motinos Gimimo cerkvės duris atrakina jaunas stačiatikių kunigas Aleksejus Smirnovas.Surdegyje kažkada veikė ortodoksų vienuolynas. Būtent šioje vietoje buvo pasirodžiusi Šv. Mergelė Marija. Dabar čia stovi Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, priklausanti katalikams. Jos vėsiame rūsyje tebetrykšta šventas šaltinis, šalia kurio apsireiškė Mergelė Marija.Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Saulius Filipavičius iš pradžių veda į vienuolyno rūsius. Vienuolyną 1696 m. pastatė bernardinai, o po poros metų ir medinę bažnyčią. Dabar puikuojasi vėlyvojo baroko stiliaus mūrinė šventovė. Ją garsina stebuklingoji Troškūnų Madona. „Madona su kūdikiu“ – vienas seniausių sakralinio meno pavyzdžių mūsų šalyje. Lietuvoje yra trys paveikslai, susiję su ikonografija. Tai Troškūnų bažnyčios madona, Merkinės bažnyčios Marijos paveikslas ir Marija Kauno katedroje“, – sako Troškūnų bažnyčios klebonas S. Filipavičius ir pasakoja stebuklingo Troškūnų Madonos paveikslo istoriją.

Su ortodoksų kunigu Vitalijumi Mockumi keliaujame po Lietuvą – tiek stačiatikiams, tiek katalikams šventas vietas. Šalia Kauno autobusų stoties Ramybės parko pietinėje dalyje lankytojus kviečia Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinos soboras ir šalia pastatyta Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė. Diakonas Konstantinas Pankrašovas rodo šiuo metu sobore saugomą Surdegio Dievo Motinos ikoną, kuri traukia maldininkus iš viso pasaulio. Raguvoje retai veikiančios Dievo Motinos Gimimo cerkvės duris atrakina jaunas stačiatikių kunigas Aleksejus Smirnovas.Surdegyje kažkada veikė ortodoksų vienuolynas. Būtent šioje vietoje buvo pasirodžiusi Šv. Mergelė Marija. Dabar čia stovi Surdegio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, priklausanti katalikams. Jos vėsiame rūsyje tebetrykšta šventas šaltinis, šalia kurio apsireiškė Mergelė Marija.Troškūnų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Saulius Filipavičius iš pradžių veda į vienuolyno rūsius. Vienuolyną 1696 m. pastatė bernardinai, o po poros metų ir medinę bažnyčią. Dabar puikuojasi vėlyvojo baroko stiliaus mūrinė šventovė. Ją garsina stebuklingoji Troškūnų Madona. „Madona su kūdikiu“ – vienas seniausių sakralinio meno pavyzdžių mūsų šalyje. Lietuvoje yra trys paveikslai, susiję su ikonografija. Tai Troškūnų bažnyčios madona, Merkinės bažnyčios Marijos paveikslas ir Marija Kauno katedroje“, – sako Troškūnų bažnyčios klebonas S. Filipavičius ir pasakoja stebuklingo Troškūnų Madonos paveikslo istoriją.

Abu būdami kauniečiai su liNu bendrauti pradėjome tik susidūrę prie Klaipėdos „Global“ baro. Vėliau jis tvarkėsi Palangos „Ramybėje“, galiausiai prisišvartavo – dabar atrodo, kad ilgam – Nidoje, kur rūpinasi „Neringa FM“. Dabar – ir menininkų kolonija.