Podcasts about kurk lietuvai

LRT radijo mokslo rubrikoje apie tai, kuo maitinosi prieš 9000–4000 m. Lietuvos teritorijoje gyvenę žmonės, kaip, kada ir kodėl kito jų mityba?Ukrainoje startuoja programos „Kurk Lietuvai“ įkvėptas projektas, kuriuo bus siekiama susigrąžinti gabius ukrainiečius.Nuo 2025 m. sausio 1 d., baigus galioti medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas. Kitaip tariant, vairuotojo medicininė pažyma turės galioti nuolat, o ne tik vairuotojo pažymėjimo keitimo metu. Nuo praėjusių metų lapkričio sveikatą pasitikrino daugiau nei 200 tūkst. vairuotojų, tačiau beveik tiek pat jų to dar nepadarė. Ypatingai suklusti turėtų 30-mečiai ir 65-erių metų amžiaus vairuotojai.Kuo remiantis filmai žymimi N7, N13 ar kitais ženklais? Kino filmų indeksais pagal žiūrovų amžiaus cenzą domėjosi kolegė Ieva Radzevičiūtė.

Baigiasi šių metų „Kurk Lietuvai“ dalyvių atranka. Prisijungiantys prie iniciatyvos yra kviečiami ieškoti sprendimų, aktualių Lietuvos ar Europos Sąjungos mastu. Kodėl reikalingos tokios iniciatyvos?Vis dažniau moterys bando keisti ankstesnius įsitikinimus, koks yra jų vaidmuo visuomenėje, tapus mama. Poreikis dirbti, save realizuoti ir turėti profesinių ambicijų, moterims toks pat svarbus kaip ir vyrams. Kaip viešoje erdvėje kalbama apie motinystę, koks jai suteikiamas statusas bei kaip pačios moterys apmąsto šį vaidmenį? Pokalbis minint Motinos dieną.Likus dviem mėnesiams iki Dainų šventės, LRT radijai pradeda pokalbių ir pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“.Daug žmonių įsitikinę, kad alkoholis prieš miegą padeda užmigti. Tačiau mokslininkai vardija tokio įpročio organizmui daromą žalą ir akcentuoja, kad nervų sistemos slopinimas alkoholiu nėra lygu mieguistumui.Ved. Karolina Panto

„Auksiniai scenos kryžių“ laureatai: neįvertinti dramaturgai, apdovanotos legendinės Kauno artistės, kritika Izraeliui ir menininkų apolitiškumui bei paskata permąstyti požiūrį į socialinį teatrą.„Dabartiniai dirbtinio intelekto įrankiai kuria komercinį produktą ir tas produktas tampa tiesioginiu sintetiniu konkurentu tam pačiam kūrėjui“, – kalbėdama apie dirbtinio intelekto ir autorių teisėmis saugomo turinio santykį, sako organizacijos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Agnė Mikštienė.Ukrainoje, Poltavoje – pirmoji Stasio Eidrigevičiaus paroda.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie šimtmetį minintį siurrealizmą, rusų raketos sugriautą menų akademiją Kyjive, aukcione parduotą medinę dailylentę iš filmo „Titanikas“ bei naują Lenny Kravitz‘o muziką.„Miesto kultūros klausimas lieka vienu opiausių jau gerus du dešimtmečius. Ir tai nėra susiję su miesto kultūros politika, kuri ilgą laiką laikėsi laisvės idėjos ir sykiu kūrė jos mitologiją. Tai yra kūrybos ekonomikos ir kritinės masės problema“, – apie kultūrą Klaipėdoje svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.Praėjus beveik metams nuo mirties Vilniaus dailės akademijoje galima aplankyti parodą „Procesai“, skirtą Šarūnui Šlektavičiui atminti.Kad žmogus atrastų ramybę, nereikia skristi pas šamanus, kartais pakanka pasiimti knygą, akcentuoja Benas Lastauskas. Jo knyga „Tiems, kurie neskaito“ šiuo metu yra viena skaitomiausių lietuvių autorių knygų. Koks yra Beno Lastausko santykis su skaitymu? Kodėl jis, nors rašo neskaitantiems, žmones visgi ragina skaityti? Kodėl, Beno nuomone, literatūra vengia pokyčių ir ignoruoja faktą, kad žmonėms darosi vis sunkiau skaityti knygas? Apie tai, taip pat apie komikų bendruomenės apsiskaitymą ir vertybinį Beno skaitytojo profilį – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Dalis studijas baigusių ir turinčių grąžinti paskolas jaunuolių susiduria su iššūkiais grąžinti skolą. Tokių jaunų žmonių kasmet daugėja. Tai rodo Valstybinio studijų fondo (VSF) veiklos ataskaita.„Net 6049 aukštųjų mokyklų absolventai 2022 m. netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal pasirašytas valstybės paskolų sutartis. Jų skola viršijo 1 216 tūkst. eurų, - rašoma VSF ataskaitoje. – Valstybės remiamas paskolas ėmę asmenys 2022 m. pabaigos duomenimis netinkamai vykdė 3895 įsipareigojimus pagal paskolų sutartis. Jų skola viršijo 2 324 tūkst. eurų“.Pernai VSF išsiuntė 4202 įspėjimus savo įsipareigojimų nevykdantiems valstybės paskolų gavėjams ir 730 įspėjimų valstybės remiamų paskolų gavėjams.Iš viso pernai dėl skolos priteisimo VSF teismams pateikė 713 ieškinių, o dar 200 skolininkų skola perduota išieškoti antstoliams, be to, 86 skolininkų duomenys buvo perduoti UAB „Creditinfo Lietuva“.Tuo tarpu dažnas darbdavys paprastai vengia priimti į darbą skolininkus. Nebent rinkoje nėra daugiau potencialių reikiamų darbuotojų.Dar daugiau: kai skolininko byla pasiekia antstolius, šie nuo minimalią algą gaunančio asmens gali nuskaičiuoti nuo 20 proc. iki 30 proc. atlyginimo, o nuo didesnio uždarbio- net ir pusę jo. O juk jaunas, ką tik studijas baigęs žmogus paprastai kuria šeimą, nori įsigyti būstą, bet įsiskolinimai siaurina jo galimybes prakusti ir stumia į skurdą.Būtent baimė turėti finansinių įsipareigojimų ir patirti nesėkmę grąžinant studijų ar ir pragyvenimui imtas paskolas stabdo daugelį studentų nuo galimybės skolintis mokslui iš valstybės. Tad dažnas studentas yra išlaikomas tėvų, o jei šie neturi lėšų, tad pasmerktas skursti studijų metais arba ieškotis darbo ir taip aukoti studijas.Kokios galėtų būti išeitys iš šios situacijos?Laidoje diskutuoja Paulius Vaitiekus, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas, Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė, ir Rokas Keršys, „Kurk Lietuvai" projektų vadovas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Vis mažesnis moksleivių noras skaityti tampa vis opesne problema. LRT RADIJO mokslo rubrikoje apie tai, kaip skaitymas skaitmeninėje aplinkoje ir ne bet koks, bet socialinis skaitymas gali paskatinti vaikus ir paauglius daugiau skaityti.Patyčios, žeminimas, balso kėlimas ar net fizinis smurtas – patirtis su kuria susidūrė ne viena gimdyvė. Kaip šią problemą mato patys medikai?Parengtos skaitmeninio švietimo gairės mokyklų vadovams, ką daryti ir kaip padėti žmonėms, kai jų finansiniai įsipareigojimai tampa našta – tai tik keli klausimai, kuriuos įvairiose ministerijose sprendė užsienyje studijavę lietuviai, grįžę į Lietuvą su projektu „Kurk Lietuvai”.Lietuvos Centrinis bankas į apyvartą išleidžia proginę 2 eurų monetą „Kartu su Ukraina“. Kaip nusprendžiama, kas atsidurs monetose, kaip greitai jos išperkamos, kaip kyla jų vertė?Ved. Rūta Kupetytė

Specialistų, gebančių kalbėti dviem užsienio kalbomis stygius stabdo tiek tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje, tiek riboja mūsų šalies verslų galimybes įeiti į kitų šalių rinkas. Tai akcentuoja vis daugiau Lietuvos verslo atstovų. Jie pastebi, kad mūsų šalies švietimo sistema geba paruošti arba gerą inžinierių, technologą, sveikatos, logistikos, pardavimų ar kitos srities specialistą arba gerą filologą. Bet gerų specialistų, kurie be anglų kalbos gebėtų C1–C2 (tai yra gimtakalbio) lygiu susišnekėti lingua franca (labiausiai Europoje ir pasaulyje negimtakalbių naudojamomis) kalbomis yra vienetai.Verslininkai akcentuoja antrosios lingua franca kalbos kokybiško mokymo mokyklose būtinybę. Primename, kad, nors, kaip rodo Eurostat duomenys, Lietuvos gyventojai moka daugiausia užsienio kalbų iš visų europiečių – net 95 proc. lietuvių kalba bent viena užsienio kalba, paaiškėjo, kad didžiuma jų (63 proc.) susišneka tik rusiškai. Kaip rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys, net 75 proc. Lietuvos moksleivių (2021–2022 m. m.) kaip antrosios kalbos mokėsi rusų. Ką siūlo verslo atstovai tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu?Diskutuoja: Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė ir analitikė, projekto „Kurk Lietuvai“ bendraautorė Gabija Kajėnaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Nebegalime apie zoologijos sodus tik kaip apie zoologijos sodus. Zoologijos sodas šiandien turi būti modernus, tai yra, jis turi būti visuomenės švietimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo centras“, - sako Gabrielė Marija Baltrušytė, kartu su Aira Paliukėnaite per programą „Kurk Lietuvai“ parengusios projektą „Gyvūnų gerovės zoologijos soduose užtikrinimas“. Projekto autorės suformavo naują zoologijos sodų vertinimo metodiką. Kokios gerosios praktikos padėtų Lietuvos zoologijos sodams užtikrinti gyvūnų gerovę, efektyviau užsiimti šviečiamąja, moksline ar biologinės įvairovės išsaugojimo veikla? Kaip keisti Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles planuoja Aplinkos ministerija?Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Apie lyties problematiką lietuviškoje žiniasklaidoje ir susižavėjimą teatru, Eurovizija bei jūrų kiaulytėmis - pokalbis su LRT KLASIKOS ir LRT RADIJO laidų vedėja Indre Kaminckaite.Minint tarptautinę gimtosios kalbos dieną, kaip lietuvių kalbos padėti išmokti visiems? Apie tai - naujas „Kurk Lietuvai“ projektas ir jo autorės Agnė Župerkaitė ir Renata Jankūnaitė.Kaip stiprinti europiečių sveikatą ir kodėl svarbu įkurti Europos sveikatos sąjungą? Šiandien pasaulio ekspertai apie tai diskutuoja Briuselyje.Krepšinio šimtmečio proga, Lietuvos krepšinio federacija siekia išrinkti ir įamžinti šimtą labiausiai šalies krepšiniui nusipelniusių legendinių asmenybių.Ved. Karolina Panto

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad vidutinės gyventojų pajamos praėjusiais metais augo daugiau nei 11-ka procentų, o atlyginimai didėjo visose savivaldybėse. Tuo metu Sodra teigia pastaruoju metu surenkanti daugiau įmokų nei išmokanti išmokų.Užsieniečių registracijos centre KybArtuose kai kurie migrantai atsisako maisto. Sienos apsaugos tarnybos atstovai neigia, kad tai – bado akcija. Anot pasieniečių dalis migrantų pusryčius pramiega, nevalgantys valgykloje maistą gaminasi patys.Viskas, ką Vladimiras Putinas pasiekė, tai iš tiesų nepriklausoma Ukraina, sako Ukrainoje besilankanti Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.Pekino žiemos olimpines žaidynes toliau temdo skandalai. Tarptautinė testavimo agentūra skelbia, jog penkiolikmetės Rusijos čiuožėjos Kamilos Valijevos organizme rasta draudžiamos medžiagos. Tarptautinis olimpinis komitetas ragina neskubėti darant išvadas, tačiau sporto bendruomenės atstovai atkreipia dėmesį, kad Rusijos dopingo problema — sisteminė, o šios sistemos įkaitais tampa patys sportininkai.Per pastaruosius metus du trečdaliai jaunimo rinkosi nelegalius skaitmeninio turinio šaltinius, o juose dažniausiai ieškojo filmų ir serialų, rodo programos „Kurk Lietuvai“ atlikto jaunimo tyrimo, susijusio su intelektinės nuosavybės naudojimu, duomenys.Kaip politikai, valstybės pareigūnai turėtų bendrauti su Kinijos atstovais, šios šalies žiniasklaidos priemonėmis? Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen naujienų agentūrai BNS sako, kad Seimo nariai turėtų apgalvoti, kokią įtaką turės jų susitikimai su užsienio valstybių atstovais, nes „ne viena valstybė mielai naudojasi Lietuvos politikų nevieningumu esminiais užsienio politikos klausimais“.Vilniuje, „Dūmų fabrike“, atidaryta fotografijų paroda, skirta maestro Vytautui Kernagui.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvoje susidomėjimo sulaukė dvi medicinos naujovės. Viena jų – mobilioji programėlė „NephroGo“, skirta sergantiems lėtine inkstų liga. Programėlė padeda šiems pacientams sekti sveikatos būklę, jos pokyčius ir patogiai atlikti peritoninę dializę. Šią programėlę sukūrė keturi šalies startuoliai: Vilniaus universiteto Medicinos studentė Giedrė Žulpaitė, gydytojas nefrologas dr. Laurynas Rimševičius, gydytoja dietologė Edita Saukaitytė-Butvilė bei programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Karolis Vyčius. Jų kurtą mobilią programėlę jau spėjo įvertinti lėtine inkstų liga sergantys pacientai. Atsiliepimuose teigiama, kad „NeprhroGo“ programėlė tiesiog stebuklinga. Ji padeda atidžiau sekti, ką pacientai valgo, koks jų skysčių balansas, arterinis kraujo spaudimas, pulsas, kūno svoris, šlapimo kiekis. Programėlė, pacientų teigimu, praverčia ne tik savikontrolei, bet ir vykstant pas gydytojus nebereikia vežtis šūsnies užrašų. Plačiau apie programėlę kalbėsime su viena jos kūrėjų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studente Giedre Žulpaite.Susidomėjimo jau spėjo sulaukti ir kito startuolio, bendrovės „In Genes“ siūloma paslauga – DNR tyrimas, kuris iš seilių padeda nustatyti, kokia yra gyventojo genetiškai nulemta rizika ateityje susirgti Alzheimerio ar Parkinsono ligomis, kartu atskleidžia ir gyventojo polinkį konkrečiai sporto šakai.Lietuvoje skaičiuojama, kad vien Parkinsono liga serga apie 11-12 tūkst. gyventojų ir medikai įspėja, kad nors tai yra laikoma senatvės liga, sergančiųjų amžius jaunėja. Šios neurodegeneracinės ligos klastingos tuo, kad jų pradžią sunku užčiuopti, o kuo vėliau nustatoma diagnozė, tuo pačią ligą valdyti sunkiau. Kaip situaciją gali pakeisti tai, kad pacientas, kuris dar neserga Parkinsonu ar Alzheimeriu, bet jau žino turintis šioms ligoms genetinį polinkį? Ar galima tokiu būdu užbėgti ligai už akių? Pokalbis su „In Genes“ startuolio įkūrėja, medicinos genetike Austėja Kilikevičiūte.Ir dar viena tema – moters ciklo ypatumai. Nors menstruacijos yra neatsiejama moters ciklo dalis, tačiau ne visos moterys ypatingomis dieniomis jaučiasi vienodai. Vienoms besikeičiantis ciklas praktiškai neturi įtakos darbingumui, o štai kitos kelias dienas gali ir iš lovos nepasikelti. Jas riečia nepakeliamas skausmas, kurį numalšinti dažnai vienos tabletės nepakanka, kitos alpsta, vemia – o tai reiškia, kad šiomis dienomis jų gyvenimas tarsi sustoja. Medikai atkreipia dėmesį, kad gausus kraujavimas ir ciklo sutrikimai gali būti rimtų ligų šaukliai: nuo ginekologinių susirgimų, mažakraujystės iki onkologinių ligų. Kaip šių pasekmių išvengti? Pokalbis su Vilniaus Santaros klinikų gydytoja akušere-ginekologe prof. Žana Bumbuliene.Ved. Laura Adomavičienė

Pokalbis su LRT RADIJO žinių vedėja Odeta Vasiliauskaite.Renata Jankūnaitė prieš kelioliką metų baigė lenkakalbę mokyklą Lietuvoje. Po jos baigimo išvyko į Varšuvą, kur studijavo ir dirbo finansų srityje. Vėliau persikėlė į Škotiją. Tačiau po savanorystės Armėnijoje suprato, kad jos pašaukimas – švietimo sritis, todėl grįžo į Lietuvą su programa Kurk Lietuvai spręsti švietimo problemų.Kas yra lyderystė? Kokia jos paskirtis, iš ko susideda, pagal ką vertinama? Kaip atpažinti ir ugdyti lyderius, kaip atsirinkti, kokių dalykų jiems reikėtų mokytis? Kokia lyderystė yra bloga? Atsakymų į šiuos klausimus knygoje Šunų kinkinio maršas ieško psichologas, verslo vadybos ekspertas, beveik tris dešimtmečius dirbęs konsultantu ir personal vadovu tarptautinėse ir lietuviškose įmonėse turintis Edis Kasperavičius.Kiek vaikams reikalingos filosofijos pamokos? Pokalbis su filosofijos mokytoju Donatu Pusliu.

Pasaulio miestai susiduria su klimato krizės padariniais, augančia temperatūra, kritulių apimčių augimu, biologinės įvairovės praradimu. Kietųjų paviršių kiekis miestuose atsisuka prieš mus pačius: asfaltas, bei kiti kietieji horizontalūs ir vertikalūs paviršiai įkaista, lėtai vėsta. Strategiškai formuojant žaliųjų erdvių bei natūralių ir pusiau natūralių ekosistemų tinklą, miestai gali sėkmingai prisitaikyti prie klimato krizės padarinių. Apie žaliąją infrastruktūrą, miestų žalumo indeksą, užsienio praktikas, situaciją Lietuvos miestuose bei Klaipėdoje, Visagine bei Alytuje vykusias dirbtuves, skirtas miestų žalumo indeksui, kalbamės su programos programos „Kurk Lietuvai” dalyviai, kurie Aplinkos ministerijoje 2020-2021 m. vykdė projektą, skirtą miestų žaliajai infrastruktūrai. Lados svečiai - architektės Gintarė Kapočiūtė ir Gaudrė Znutaitė bei urbanistas Ignas Kazlauskas.Ved. Miesto antropologė dr. Jekaterina LavrinecDaugiau informacijos apie žaliąją infrastruktūrą galite rasti: https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/ekosistemines-paslaugos/zalioji-infrastruktura-ir-miestu-ekosistemines-paslaugos.

Gintarė ir Gaudrė yra kvalifikuotos architektės, o Ignas - urbanistas. Po studijų ir darbo Jungtinėje Karalystėje jie grįžo į Lietuvą vystyti miestų žalinimo idėjų ir kurti kituose Europos miestuose taikomą įrankį - Žalumo indeksą. Ši idėja kilo dėl noro pritaikyti naujas idėjas, išbandyti save ir padėti vystyti savo šalį.

Pokalbis apie pasaulyje vis labiau populiarėjančią biblioterapiją. Kodėl karantino metu ėmė populiarėti kriminalinės knygos?Kokios pagalbos reikia nuo alkoholio kenčiančių šeimų artimiesiems? Kaip padėti pradėti savarankišką gyvenimą globos įstaigas palikusiems pilnamečiams? Tai tik keli klausimai, į kuriuos atsakymų ieškojo projekto „Kurk Lietuvai“ dalyviai.Izraelis atšaukė daugelį dėl koronaviruso įvestų suvaržymų. Dauguma moksleivių sugrįžo į klases, vėl atidaryti muziejai, bibliotekos, parduotuvių centrai. Kas leidžia Izraeliui įvesti atlaisvinimus ir kokios perspektyvos vaisto, kuris, pasak bandymus atliekančių Izraelio medikų, gydo nuo COVID 19?Ved. Rūta Kupetytė

Žurnalistai kalbina vis tuos pačius ekspertus, jau pabodo girdėti vieną ar kitą. Tokių priekaištų neretai tenka išgirsti žurnalistams. Siekiant spręsti šią problemą, Lietuvos žurnalistikos centras kurias ekspertų tinkle, kurie galėtų komentuoti įvairias visuomenės aktualijas. Norima, kad tiek žurnalistai atrastų naujus ekspertus, tiek ekpertai nebijoyų kalbėti viešai. Modelis, kaip veiks regioninis kibernetinio saugumo centras, kuriame bendradarbiaus NATO ir Rytų partnerystės šalys, Socialinis receptas, kuris padės spręsti vyresnio amžiaus ir negalią turinčių žmonių atskirties mažinimo problemas, Lytiškumo ugdymo gidas jaunimo darbuotojams, analizė – kiek prieinama kultūra regionuose. Tai tik keli projektai, kuriuos per pastaruosius metus įgyvendino projekto „Kurk Lietuvai“ dalyviai. Programoje dalyvauja žmonės, kurį laiką gyvenę užsienyje, grįžę į Lietuvą ir įsidarbinę viešajame sektoriuje.

Vis didesniu iššūkiu valstybėms, verslui ir žiniasklaidai tampa kibernetiniai nusikaltimai. Ar Lietuva tam tinkamai pasiruošusi ir ar nepritrūksime kibernetinio saugumo specialistų ateityje? Tai – diskusija iš LRT projekto „Naujienų rentgenas“. Laidoje dalyvauja: Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys, programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Gabrielė Bilevičiūtė, asociacijos „Infobalt“ prezidentas Mindaugas Glodas. Ved. Neringa Gudišauskaitė

Kurk Lietuvai! Tokiu šūkiu pavasarį pasitinka permainų mūsų tėvynėje ir į ją sugįžtantys. Kurk Lietuvai - projektas, kuris sugrįžtantiems iš svečių šalių padeda sugrįžti pilnu pajėgimu. Kartu su šiuo projektu jaunuoliai skatinami įsitraukti į viešaji sektorių ir taip pradėti įgyvendinti permainas skatinančius projektus. Kalbamės su projekto siela, iniciatore - Agila Barzdiene. Ved Tomas Lukaševičius.

Antrasis pokalbis jau čia! Jis bus kitoks, nei pirmasis.Tai – vienos mamos istorija. Asmeniška ir jautri, bet su šypsena. Tai pasidalinimas plačiai atverta širdimi apie tai, ką reiškia dvi cezario pjūvio operacijos ir absoliučiai skirtingi jausmai po kiekvienos iš jų – nuo nusivylimo savimi ir klausimo „kokia aš mama, jei nesugebu pagimdyti savo vaiko?“ iki nuoširdaus, žvaigždes siekiančio džiaugsmo ir dėkingumo kūnui už tai, kad sukūrė stebuklą.Šįkart pasidalinti savo mintimis apie motinystę pakviečiau Rūtą Mačiulytę-Valickienę, auginančią beveik keturių mėnesių sūnų Taurą ir trejų metų Tautę.Rūta Jungtinėje Karalystėje, York‘o universitete, baigė socialinės politikos ir politologijos studijas ir sulaukė pasiūlymo dirbti viename Jungtinės Karalystės socialinių tyrimų centre, konsultuojančiame britų Vyriausybę, bet, nepaisant to, kad pasiūlymas skambėjo tikrai viliojančiai, nusprendė, jog prasmingiau būtų prisidėti prie savo šalies ateities kūrimo.Ji grįžo į Lietuvą, prisijungė prie programos „Kurk Lietuvai“, dirbo Ministro pirmininko komandoje, konsultavo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, o vėliau tapo „Kurk Lietuvai“ programos vadove. Taip pat buvo viena iš organizacijos „Baltos pirštinės“ iniciatorių. Ir tai tik keletas dalykų, kuriuos būtų verta paminėti apie Rūtą.Aš niekaip negaliu atsiminti, ar esu kada nors Rūtą mačiusi gyvai, bet tikrai ją žinojau nuo mokyklos laikų, kai aktyviai dalyvavau mokinių savivaldoje ir Lietuvos mokinių parlamento veikloje. Rūta man buvo pavyzdys, skaitydavau apie jos veiklas internete ir žavėjausi. O kažkada neseniai jos profilį pamačiau Instagrame ir tada laikas nuo laiko sureaguodavom viena į kitos pasidalinimus iš motinystės pasaulio. O paskui įvyko dar labiau netikėtas dalykas – ji parašė klausdama ar kartais mokyklos laikais nebuvau kokia nors veikli aktyvistė, nes mane iš kažkur atsimena ir net žino mano kalbėjimo manierą. :) Taigi, tokia mūsų pažinties istorija.Pokalbis su šia jauna mama man – toks tikras, gyvas motinystės atspindys: su šypsena, atodūsiais, ašaromis ir klausimais, į kuriuos atsakymo kartais nėra. Rūta 8 valandą vakaro atskubėjo į Vilniaus universiteto Žurnalistikos intitutą su pižama ir kalbėjomės lyg senos pažįstamos, nors gyvai matėmės pirmą kartą. Man labai patinka, kad Rūta nemėgsta pacukruoto, pagražinto kalbėjimo apie motinystės patirtis, bet moka iššūkiais ir sunkumais pasidalinti su šypsena, patvirtinančia jos pasakytus žodžius, jog motinystėje yra visos paletės spalvos ir nereikia galvoti, kad toje paletėje bus tik rožinė ir žydra.Kviečiu klausytis.Ačiū VU radijui START FM už galimybę įrašyti šį pokalbį.Sekite KALBA MAMOS socialiniuose tinkluose: Instagram: https://www.instagram.com/kalbamamos/Facebook: https://www.facebook.com/kalbamamos/

Artėja Žolinė – vienas paskutiniųjų vasaros pasisėdėjimų lauke. Ką gudraus galima pasigaminti dabar ir pasikalbėsim, aptarsim ir kitas aktualijas.Kandidatas į eurokomisarus Virginijus Sinkevičius įspūdingą karjerą padarė grįžęs po mokslų užsienyje su programa „Kurk Lietuvai”. Ar yra daugiau tokių sėkmės pavyzdžių, kai žmonės grįžę su šia programa lieka politikoje?Laidą veda Rūta Kupetytė.

Būdami dalimi šios šalies nuolatos matome dalykus, kurie nėra tobuli, kurie galėtų būti kitokie, kurie galėtų būti daugiau geri man ir mano artimam. Bet galbūt yra būdų, kaip ne tik laukti šviesesnio rytojaus, o kurti jį? Galbūt kai duosi, tai daugiau ir gausi? Kartu su „Kurk Lietuvai“ iniciatyva kalbamės apie 3 konkrečias idėjas, kurios per ateinančius keletą metų išspręs tris skirtingas problemas arba prisidės prie jų sprendimo būdų. Kalbamės apie: Negatyvių nuostatų apie psichikos sveikatos sutrikimus mažinimą, Viešosios politikos laboratorijos – Policy Lab – veiklos modelio sukūrimą ir įveiklinimą, Reaguok.lt – pagalbos įvykus patyčioms mokykloje efektyvinimą. Tai tik trys idėjos, kurios prisidės prie sprendžiamų problemų, bet jų gali būti daugiau, visuomenė pati gali spręsti savo problemas. Kaip tai sekasi daryti dabar – atsakymai laidoje, kuri gali tapti atspirties tašku idėjų pagausėjimui geresnio krašto, kuriame gyvename, kūrimui. Laidos vedėjas Tomas Lukaševičius.

Kaunas švenčia frankofonijos mėnesį – Kotrynos Lingienės pokalbis su filosofo Emanuelio Levino sūnumi Michaeliu Levinu. Šiuolaikinės skulptūros kelionės po šiaurės Žemaitiją. Galerijos (AV17) paroda „Infuzija“. Prasidėjo „Kino pavasaris“, o programa „Kurk Lietuvai“ skaičiuoja, kad apie milijoną šalies gyventojų vis dar neturi techninės galimybės matyti profesionalų kiną. Parodų kuratorių problemos kitoje gaublio pusėje. Pokalbis su Niujorko Morgano bibliotekos ir muziejaus kuratore Austėja Mackelaite. Agnės Narušytės kultūros komentaras. Pasaulio kultūros naujienų apžvalga. Kokie pokyčiai laukia daugiausiai padalinių turinčių šalies muziejų? Aiškinamės su naujais jų vadovais Rūta Kačkute (Lietuvos nacionalinis muziejus) ir Arūnu Gelūnu (Lietuvos dailės muziejus). Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Kurk Lietuvai, kurk modernios valstybės ateitį! Panaudok savo tarptautinę profesinę patirtį, prisidėk prie strateginių savo šalies projektų. Programa, kuri suteikia galimybę pritaikyti savo žinias ir įgūdžius Lietuvos konkurencingumui ir efektyvumui auginti. Programa, kuri gali tapti tramplinu jūsų karjerai Lietuvoje. Vedėjas Audrius Matonis.

Modernios Lietuvos siekis viešai deklaruojamas visų šalyje veikiančių institucijų, tačiau kiek energijos iš tiesų reikia siekiant šio tikslo? Apie tai papasakos į Lietuvą grįžęs ir projektą Ūkio ministerijoje vystantis Audrius Rutkauskas ir į psichikos sveikatos temas besigilinanti sveikatos apsaugos ministro padėjėja Kristina Medžiaušytė. Laidoje taip pat diskutuos Lietuvos kino centre filmų sklaida besirūpinanti Giedrė Simanauskaitė bei programos „Kurk Lietuvai“ vadovė Agila Barzdienė.

Modernios Lietuvos siekis viešai deklaruojamas visų šalyje veikiančių institucijų, tačiau kiek energijos iš tiesų reikia siekiant šio tikslo? Apie tai papasakos į Lietuvą grįžęs ir projektą Ūkio ministerijoje vystantis Audrius Rutkauskas ir į psichikos sveikatos temas besigilinanti sveikatos apsaugos ministro padėjėja Kristina Medžiaušytė. Laidoje taip pat diskutuos Lietuvos kino centre filmų sklaida besirūpinanti Giedrė Simanauskaitė bei programos „Kurk Lietuvai“ vadovė Agila Barzdienė. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Prezidentė su Seimo valdyba aptarė svarbiausius artėjančios rudens sesijos darbus. Pavojingų atliekų gamyklos statybų istorijoje įtaką politikams galėjo daryti italų verslininkai. Vyriausybės rūmuose pristatomi projekto „Kurk Lietuvai“ dalyviai bei jų idėjų rezultatai. Leidinio „The New York Times" vedamajame straipsnyje autorius sako, kad Trampo amoralumas ir impulsyvumas privedė prie nekompetentingų ir neatsakingų sprendimų.Seime diskutuojama apie tai, kaip užtikrinti translyčių asmenų teises. Sportas.Ved. Česlovas Burba.

Prezidentė su Seimo valdyba aptarė svarbiausius artėjančios rudens sesijos darbus. Pavojingų atliekų gamyklos statybų istorijoje įtaką politikams galėjo daryti italų verslininkai. Vyriausybės rūmuose pristatomi projekto „Kurk Lietuvai“ dalyviai bei jų idėjų rezultatai. Leidinio „The New York Times" vedamajame straipsnyje autorius sako, kad Trampo amoralumas ir impulsyvumas privedė prie nekompetentingų ir neatsakingų sprendimų.Seime diskutuojama apie tai, kaip užtikrinti translyčių asmenų teises. Sportas.Ved. Česlovas Burba.

Išgirdę žodį „paslaugos“ tikriausiai nepagalvotumėt apie mišką, ežerą ar už lango čiulbančius paukščius. Tačiau taip įvertinti gamtos teikiamą naudą žmonėms pasaulyje bandoma jau ne pirmą dešimtmetį. Lietuvos gamtos ekosistemines paslaugas įvertinti ketina ir Aplinkos ministerija. „Nesakoma, kad gamta iš savęs nėra vertinga. Tiesiog gyvename tokiame pasaulyje, kad žmonėms, kurie turi daugiausia galios priimant sprendimus, kažką įteigti paprasčiau, kalbant jų kalba,“ – sako prie projekto dirbusi programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Kristina Simonaitytė.Klaipėdos universiteto mokslininkas dr. Artūras Razinkovas-Baziukas drauge su užsienio kolegomis sudarinėja jūrinių ekosisteminių paslaugų žemėlapius. „Tai ne mokslas, bet įrankis, sukurtas savanaudiškai visuomenei, kuri pirmiausia galvoja apie naudą,“ – pastebi jis, bet tiki, kad tai gali būti naudinga priemonė politikos formuotojams. Justas Gulbinas iš nevyriausybės organizacijos Baltijos aplinkos forumas dalijasi patirtimi atliekant bandomąjį pievų ekosisteminių paslaugų vertinimą.

Išgirdę žodį „paslaugos“ tikriausiai nepagalvotumėt apie mišką, ežerą ar už lango čiulbančius paukščius. Tačiau taip įvertinti gamtos teikiamą naudą žmonėms pasaulyje bandoma jau ne pirmą dešimtmetį. Lietuvos gamtos ekosistemines paslaugas įvertinti ketina ir Aplinkos ministerija. „Nesakoma, kad gamta iš savęs nėra vertinga. Tiesiog gyvename tokiame pasaulyje, kad žmonėms, kurie turi daugiausia galios priimant sprendimus, kažką įteigti paprasčiau, kalbant jų kalba,“ – sako prie projekto dirbusi programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Kristina Simonaitytė.Klaipėdos universiteto mokslininkas dr. Artūras Razinkovas-Baziukas drauge su užsienio kolegomis sudarinėja jūrinių ekosisteminių paslaugų žemėlapius. „Tai ne mokslas, bet įrankis, sukurtas savanaudiškai visuomenei, kuri pirmiausia galvoja apie naudą,“ – pastebi jis, bet tiki, kad tai gali būti naudinga priemonė politikos formuotojams. Justas Gulbinas iš nevyriausybės organizacijos Baltijos aplinkos forumas dalijasi patirtimi atliekant bandomąjį pievų ekosisteminių paslaugų vertinimą. Autorė Vaida Pilibaitytė.

„Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad sveikatos apsaugos sistema turi būti piramidės formos, o jos pagrindą sudarytų savipagalba. Toliau eitų paprasta ir specialioji bendruomenių pagalba, specializuotos ligoninės ir tik pačioje piramidės viršūnėje būtų hospitalizacija, taigi pats mažiausias kiekis žmonių turėtų būti ligoninėse. Deja, Lietuvoje mūsų piramidė yra visiškai apversta”, – sako Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai” projektų vadovė Kristina Medžiaušytė, pristačiusi pirmąją šalyje mobiliąją emocinės savipagalbos programėlę „Pagalba sau”. „Prieskoniai – galingi saulės energijos transformatoriai, padedantys išlaikyti gerą sveikatą, puikią nuotaiką ir ilgą gyvenimą. Žolelės turi kelias esmines paslaptis, kurias pritaikę kasdienybėje, pakeisime savo gyvenimo kokybę – bus skaniau, kvapniau ir sveikiau“, – sako Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorius, ajurvedinės mitybos specialistas Žilvinas Užkuraitis.

„Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad sveikatos apsaugos sistema turi būti piramidės formos, o jos pagrindą sudarytų savipagalba. Toliau eitų paprasta ir specialioji bendruomenių pagalba, specializuotos ligoninės ir tik pačioje piramidės viršūnėje būtų hospitalizacija, taigi pats mažiausias kiekis žmonių turėtų būti ligoninėse. Deja, Lietuvoje mūsų piramidė yra visiškai apversta”, – sako Jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai” projektų vadovė Kristina Medžiaušytė, pristačiusi pirmąją šalyje mobiliąją emocinės savipagalbos programėlę „Pagalba sau”. „Prieskoniai – galingi saulės energijos transformatoriai, padedantys išlaikyti gerą sveikatą, puikią nuotaiką ir ilgą gyvenimą. Žolelės turi kelias esmines paslaptis, kurias pritaikę kasdienybėje, pakeisime savo gyvenimo kokybę – bus skaniau, kvapniau ir sveikiau“, – sako Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorius, ajurvedinės mitybos specialistas Žilvinas Užkuraitis.