Podcasts about senosios

Visą šią savaitę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks „Senosios muzikos savaitė 2025“. Ką mums gali papasakoti ir ko išmokyti senoji muzika?Kovo 15-ąją paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena.Kokie didžiausi Lietuvos kultūros sklaidos JAV iššūkiai? Pokalbis su Lietuvos kultūros atašė JAV Gražina Michnevičiūte.LRT KLASIKA supažindina klausytojus su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Dovilė Kuzminskaitė kalbasi su Jurgita Jasponyte apie jos poezijos knygą „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – rašytojas ir vertėjas Vidas Morkūnas.Ved. Marius Eidukonis

Prieš 35-erius metus, kai Lietuva skelbė atkurianti nepriklausomybę, Vakarų valstybės atrodė demokratijos mokytojos. O narystė NATO – visiškas saugumo garantas. Šiandien demokratijos pamatai Jungtinėse valstijose drebinami, o monolitiniu atrodęs NATO skydas tampa diskusijų objektu.Kaip pasikeitė demokratijos bastionai ir saugumo garantijos per nepriklausomybės dešimtmečius?Laidoje dalyvauja:Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys;Buvęs ministras pirmininkas Gediminas Vagnorius;Vienas Lietuvos laisvės lygos steigėjų Vytautas Bogušis.Ved. Jurgita Čeponytė

2025-ieji – baroko literatūros bei Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus metai. Pokalbis apie šią prieš 430 metų gimusią asmenybę, biografijos faktus ir kūrybinį palikimą su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke, M. K. Sarbievijaus biografijos bei kūrybos tyrėja dr. Ona Dilyte-Čiurinskiene.Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namai pradeda pokalbių ciklą „Balkono fenomenas: istorija ir kasdienybė“. Apie balkonų fenomenalumą mene ir saviraiškoje pokalbis su menotyrininke Laima Kreivyte.Kūrybą pasroviui ir prieš srovę Marijampolėje pradeda nešti neseniai duris atvėrusi erdvė menui „Užtvanka". Privačios iniciatyvos dėka senosios miesto užtvankos pastatas tampa meno namais miesto bendruomenei.Senosios muzikos ansamblis „L‘Arpeggiata“ pristatė albumą „Terra Mater“, kuriame muzikos garsais išreiškiamas dėkingumas Motinai Žemei – mūsų globėjai ir maitintojai. Baroko ir liaudies muzikos skambesius atskleidžia ansamblio narių kūrybinės laisvės polėkis.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – medijų menininkas ir kritikas prof. Remigijus Venckus.Ved. Donatas Šukelis

Kiek Lietuvos istorijos tyrinėtojai yra identifikavę istorinių sostinių? Ar galima sakyti, jog istorikų bei archeologų tarpe yra aiškus matymas ir sutarimas, kas ir kokiais kriterijais remiantis yra vadinama „istorine sostine“?Kuri iš jau identifikuotų keturių istorinių sostinių (Kernavė, Trakai, Vilnius, Kaunas) nusipelno seniausios istorinės sostinės vardo?Ar egzistuoja bent menkiausia teorinė galimybė, kad šalia jau egzistuojančių istorinių sostinių gali atsirasti naujų pretendentų į šį statusą? Kokiomis aplinkybėmis tai gali nutikti?Kernavėje detalūs archeologiniai tyrimai nepertraukiamai vykdomi nuo 1979-ųjų. Kaip ir kam gimė idėja imtis šios vietovės tyrimų? Kas buvo šių tyrimų iniciatorius ir svarbiausias ilgametis vykdytojas? Kodėl Kernavė vadinama lietuviškąja Troja?Kokie yra patys svarbiausi sėkmingi žingsniai XX a. II pusėje – XXI a. pr. atlikti senųjų Trakų, Trakų miesto ir pilių tyrinėjimo bei šių vietas paverčiant svarbiomis muziejininkų veiklos bei visuomenės atminties vietomis?Kaip Kernavei pavyko gauti UNESCO Pasaulio paveldo vertybės statusą? Kokiems žmonėms šiuo atveju už jų darbą teikiant paraišką turėtume visų pirma padėkoti?Istorinė sostinė – vietos tapatumo dalis, kuri turėtų būti perduodama iš kartos į kartą.Ar tokio tapatumo užuomazgas galima įžvelgti Kernavėje ir Trakuose gyvenančių žmonių suformuotose bendruomenėse?Kaip šį vietos tapatumą galima būtų brandinti?Pokalbis su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktoriumi doc. dr. Ramojumi Kraujeliu, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus Restauravimo, tyrimų ir skaitmeninimo skyriaus vedėju, archeologu doc. dr. Gintautu Vėliumi, Trakų istorijos muziejaus direktore Alvyga Zmejevskiene, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriumi Dariumi Kvedaravičiumi.Ved. Aurimas Švedas(J. Stasiūno/Kernavės muziejaus nuotr.)

Lietuvos krepšininkai Puerto Rike vykusio olimpinio atrankos turnyro finale 68:79 pralaimėjo šeimininkų komandai ir nedalyvaus jau antrose olimpinėse žaidynėse iš eilės.Prancūzijos kairiųjų partijų koalicija – Naujasis liaudies frontas – parlamento rinkimuose laimėjo daugiausiai vietų, atremdama kraštutinių dešiniųjų pakilimą. Tačiau nė viena partija neturės daugumos.Rusija šiandien surengė masinę raketų ataką prieš Ukrainą - pranešama apie dešimtis žuvusiųjų ir sužeistųjų Kyjive ir Kryvyj Rihe.LRT paviešinus, kad Lietuvos pilietybę atsikūrę Rusijos gyventojai nėra tikrinami pagal grėsmes nacionaliniam saugumui, Prezidentūra sako, kad Lietuva pražiopsojo spragas. Dėl to jau teikiamos pilietybės įstatymo pataisos, tačiau jas kritikuoja saugumo departamentas. LRT žiniomis, spragomis pasinaudojo ir verslininkas Gediminas Žiemelis.Vilniaus apygardos teismas atidėjo moterį nušovusio pareigūno bylos nagrinėjimą. Sprendimas priimtas, nes nukentėjusiųjų advokatas nespėjo parengti civilinio ieškinio. Palaikyti kaltinamojo Dariaus Šerpyčio susirinko kelios dešimtys policijos pareigūnų.Sukanka 80-imt metų nuo Kauno geto likvidavimo pradžios. Minint šią datą, Vytauto Didžiojo universitete rengiama tarptautinė konferencija, kurioje bus nagrinėjamas Lietuvos žydų gyvenimas Antrojo pasaulinio karo metais.Po susitikimo su į Pekiną atvykusiu Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu Kinijos prezidentas Si Dzinpingas sako, kad galingosios pasaulio šalys turėtų padėti Rusijai ir Ukrainai iš naujo pradėti tiesiogines taikos derybas.Klaipėdos universiteto archeologai pristatė naujus radinius iš Kukuliškių piliakalnio.Senosios sodybos prikeliamos naujam gyvenimui. Perkami apleisti, šimtamečiai pastatai vienkiemiuose ir paverčiami svajonių namais didmiesčių gyventojams. Turizmo specialistai stebi ir naują tendenciją - poilsiautojai vis dažniau renkasi poilsį tikrą lietuvišką kaimą primenančioje sodyboje.Ved. Darius Matas

Jungtinėse Valstijose gyvenantis menininkas Ray Bartkus Šimtmečio Dainų šventės proga kuria šių metų šventės simbolį – šiaudinį sodą interpretuojančią instaliaciją SODAI.Senosios muzikos ansamblis „Chiaroscuro“ švenčia savo dešimtmetį. Pasakoja ansamblio narys, klavesinininkas Vilimas Norkūnas.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2023 metų kūrinio konkursą, kuriame rungiasi net 15 lietuvių kompozitorių kūrinių. Šiandien kviečiame pasiklausyti fragmento Ramūno Motiekaičio keturių dalių ciklo „Šviesos estetika“ fragmento.„Menas gali būti garsus, triukšmingas. Kai sukeli triukšmą, sulauki dėmesio. O dėmesys labai svarbus politikoje. Šis suvokimas meną paverčia politiniu, suteikia jam galios“, – akcentuoja šiuolaikinio šokio menininkas, muzikantas ir šviesų dailininkas Frederickas Gravelis.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie prieš 95-erius metus gimusią aktorę, modelį, humanistę Audrey Hepburn.„Galvojau, atvyksiu metams ar keliems – pasisemti patirties“, – sako Tartu gyvenanti Vanemuinės teatro baleto artistė Raminta Rudžionytė-Jordan, Estijoje savo gyvenimą ir karjerą kurianti jau beveik du dešimtmečius. Iš viešnagės Tartu – Europos kultūros sostinėje parsivežtas pokalbis – apie užsitęsusią viešnagę Estijoje, vaidmenų kūrybos principus ir estų požiūrį į lietuvius.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis teigiamai vertina siūlymus steigti NATO paramos fondą. Visgi, pažymi jis, šio fondo gali nepakakti, o jam renkant lėšas reikės daug laiko. Anot jo, teikiant paramą itin svarbus greitis, o ginkluotė Ukrainoje reikalinga jau dabar.Vyriausioji rinkimų komisija turėjo gauti ekspertų išvadas dėl dalyvauti Prezidento rinkimuose siekinačių politikų Andriaus Mazuronio ir Remigijaus Žemaitaičio pateiktų parašų autentiškumo. Buvo įtarta, kad įrašai galėjo būti vieno žmogaus.Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamento ir ūkininkų delegacijų šalių atstovai sutarė, kad negalima leisti Rusijai naudojantis Ukrainos pasienyje kilusia grūdų krize destabilizuoti Europos rinką. Tai, pasak šalių atstovų, galima padaryti ieškant bendrų sprendimų tiek dėl ukrainietiškų grūdų įvežimo, tiek dėl rusiškų grūdų importo draudimo Europos Sąjungos lygiu.Senosios lietuvių tradicijos amatininkams tampa verslais. Pasak jų, gyventojai vėl puošiasi tautinėmis juostomis ar kraičius deda į skrynias. Užsakymų tiek, kad daugeliui jų, šie amatai tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu. Rinkodaros specialistai sugrįžusių tradicijų bumą sieja su geopolitine situacija ir gyventojų noru rodyti pasididžiavimą savo šalimi.Jungtinių Valstijų prezidentas Džou Baidenas reikalauja nedelsiant nutraukti kovos veiksmus Gazos ruože ir tvirtina, kad Izraelis privalo apsaugoti civilius, kad ir toliau gautų Jungtinių Valstijų paramą.Turkijos vietos savivaldos rinkimai baigėsi didžiausiu šalies prezidento Redžepo Tayyipo Erdoano įkurtos Teisingumo ir plėtros partijos pralaimėjimu per pastaruosius 20-imt metų. Svarbiausiuose miestuose nuo Stambulo iki Ankaros ir Antalijos laimėjo opozicija. Analitikai pabrėžia, kad tai rodo nusivylimą prezidento politika.Ved. Liepa Želnienė

Kaip skamba Renesanso diskoteka? Kuo senoji muzika aktuali šiandienos žmogui? Apie tai daugiau sužinoti kviečia Lietuvos muzikos ir teatro akademija, organizuojanti Senosios muzikos savaitę ir taip prisijungianti prie tarptautinės iniciatyvos – Senosios muzikos dienos. Taip visi kviečiami paminėti baroko muzikos genijaus Johano Sebastiano Bacho gimtadienį.Kompozitorius Giedrius Kuprevičius savo socialiniame tinkle šį vakarą kviečia visus entuziastus burtis ir rašyti pirmąjį istorijoje Nacionalinį muzikinį diktantą. Tereikia turėti penklinės sąsiuvinio lapą, pieštuką ir trintuką.Tęsiame pasakojimus apie knygas, kurios šį pavasarį konkuruoja Metų knygos rinkimuose. Lietuvių mitologijoje gausu tradicinių vertybių, kurias vaikams svarbu žinoti. Kad tautosaką būtų lengviau įsiminti, sukurta knyga „Saulė – dangaus karalienė“, kuri šiemet nominuota „Metų knygos rinkimuose“. Leidinyje susipina latvių ir lietuvių mitologija. Kuo panaši lietuvių ir latvių tautosaka? Kodėl saulė svarbi dabartiniam žmogui?Vakar buvo minima Tarptautinė Lėlininkų diena, profesinę šventę Klaipėdos lėlininkai pasitiko premjera. Dar šiandien ir rytoj Klaipėdos lėlių teatre vyks šokio ir šešėlių monospektaklio suaugusiesiems premjera „Kontūrai“. Tai bendras Klaipėdos lėlių teatro ir Šeiko šokio teatro projektas.Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien – balerina Jurgita Dronina, su kuria kalbėsimės apie pasaulines scenas, kūrybą ir kelią į pasiekimus šokio žingsniu.Ved. Gerūta Griniūtė

Ilgiausiai Vėlinių (Ilginių) šventimas pagal pagoniškus papročius išliko Dzūkijoje. Buvo tikima, kad šią dieną gyvuosius aplanko mirusieji. Gyvieji protėvius pasitikdavo uždegtais laužais,, maldomis ir vaišėmis. Kepdavo arba virdavo apeiginį patiekalą – šaltanosius.Daugiabalsės lietuviškos dainos - sutartinės įtrauktos ir į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Lietuvoje jos būdingos tik vienam regionui. Kuriam? Pasakoja etnologė Lina Vilienė.Ar žinojote, kad ruošiantis šunį ar katę vesti pas veterinarą dera atitinkamai pasiruošti ne tik pačiam, bet paruošti ir augintinį? Apie tai pasakoja Smulkių gyvūnų veterinarijos gydytoja-terapeutė, Veterinarinės medicinos simuliacijos centro vadovė Karolina Jankauskaitė.Užsienio naujienos: Prancūzijoje ūkininkai drauge su mokslininkais ieško būdų, kaip plėsti gyvulininkystės ūkius ir kuo mažiau teršti supančią aplinką.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Spaudos apžvalga.Estų režisierės Annos Hints dokumentinis filmas „Pirties seserys” žiūrovus nukelia į estišką dūminę pirtį.„Kalbos rytas“.Šiais metais tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ švenčia savo dešimties metų sukaktį ir kviečia klausytojus į nemokamą jubiliejinį koncertą.Lietuvos nacionalinis dailės muziejus tęsia Vilniaus 700-osios sukakties minėjimą. Spalio 25 d., trečiadienį, 18 val. LNDM Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma paroda „Svetimas tapęs savu: daugialypis meninio Vilniaus veidas“. Parodą lydės spalio 26–27 d. vyksianti mokslinė konferencija.„Įgarsintas vaizdas“.„Kadangi tiek savo formatu, tiek tematika „Gėlių mėnulio žudikai“ iškelia didžiulius lūkesčius, jis nebepasilieka teisės būti vidutinybe“, - Martino Scorseses naujausią filmą apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Vienintelis toks šalyje Šiauliuose įkurtas teismų istorijos muziejus saugo gausybę unikalių eksponatų. Kai kurie išgarsėjo visame pasaulyje – pavyzdžiui kelios teisėjų kėdės buvo filmuojamos filme apie Černobylį. Muziejuje galima pasėdėti ne tik teisėjo, bet ir elektros kėdėje, susipažinti su teisėjų darbo įrankiais, apranga.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Dabar jau nedaug kas laikosi senųjų Kūčių, Kalėdų papročių, tradicijų. Nebent 12 patiekalų skaičiuodami. Tuo tarpu Varėnos rajone, Marcinkonyse, gyvenančios Angelės Liuolienės šeimoje prisimenami senieji papročiai, išsaugoti anuomet ruoštų ypatingų dzūkiškų valgių receptai.Gruodį prieš didžiąsias žiemos šventes jau keliolika metų rezidenciją Šiauliuose įsirengia Kalėdų Senelis. Kaip jis šiemet ketina priimti visus lankytojus, ko labiausiai linki ūkininkams?Buvę kauniečiai Gerda ir Dalius Kemežiai Prienų rajono Alksniakiemio kaime senelių sodyboje kūrėsi prieš 11 metų. Pasirinko miestiečiams nelengvą veiklą – auginti braškes. Naujakurių braškyną išbandė ir šalnos, ir sausros, ir lietūs. O kur dar skynėjų trūkumas. Pradžioje teko 3 val. naktį keltis ir braškes skinti. Patirties semtasi iš vietos augintojų ir vokiečių.Ved. Regina Montvilienė

Kalvarijos krašto žmonės sako, kad buvusioje jotvingių žemėje kasmet derlius nuimamas du kartus. Pavasarį renkami akmenys, rudenį – ūkininkų išaugintos gėrybės.Lietuvos ir Lenkijos pasienyje įsikūręs Liubavo kaimas traukia ne tik svečius, bet ir vietinius. Istorija, gamta ir žmonės nepalieka abejingų. Keliauti po Liubavą ir jo apylinkes kviečia gidė Asta Jankeliūnienė ir Kalvarijos gyventojai. Kodėl vietiniai nori pažinti Liubavą?Kalvarijos krašto muziejaus muziejininkas, istorikas Alvydas Totoris primena Liubavo istoriją. Apie poreikį keliauti ir pažinti kraštą mintimis dalijasi Kalvarijos viešosios bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė.Keramikas, poetas Virgilijus Bespalovas su žmona Jūrate Liubave apsigyveno prieš metus. Kaip sekasi realizuoti kūrybines idėjas?Liubave svečiuosimės pas Gintą ir Rasą Baliulius, kurie Lietuvos ir Lenkijos pasienyje pradėjo auginti levandas ir edukuoti. Kodėl kalvotame lauke atsirado levandų žydėjimo Saulės laikrodis? „Levandų teRasa“ skiriama tiems, kas neturi galimybės nuvykti į Provansą.Kalvarijos krašto gyventojai kalvas vadina kalnais. Kodėl? Juodelių skardis, Kačergų ar Senosios bažnyčios kalnas akina sutikti, kad Sūduva – tikrai kalnuotas kraštas ir neigia mitą apie Suvalkijos lygumas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip Ukrainos karo akivaizdoje gyvena šalies vakaruose esantis Lvivo miestas, tapęs karo pabėgėlių laikinu prieglobsčiu?Vis daugiau kūrėjų Lietuvoje tampa iniciatyvų į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams autoriais. Pokalbis su muzikos prodiuseriu Germanu Skoriu ir antropologu Arvydu Grišinu.Pirmadienį LRT Klasikos eteryje prasidėjo „Senosios muzikos savaitė“.Klaipėdos „Vaidilos“ kino teatras kitąmet turėtų neatpažįstamai pasikeisti: planuojama rekonstrukcija, po kurios pastatas turėtų iškilti iki 5 aukštų, jame įsikurtų motociklų muziejus, kavinės, kino teatras ir konferencijų salė.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - edukologė, vaikų darželio „Mažutėliams“ bendraįsteigėja ir vadovė Viktorija Voidogaitė.Ved. Gerūta Griniūtė ir Marius Eidukonis

Sužinoti apie Lietuvos istoriją, kultūrą ir religiją galima ne tik muziejų ekskursijose, per istorijos pamokas, skaitant knygas ar stebint televizijos laidas. Kitu būdu – gyvai ir profesionaliai atliekamos muzikos pagalba siūlo visa tai pažinti senosios muzikos ansamblis Canto Fiorito. Europos ekonominės erdvės fondo dėka įgyvendinamas projektas „Spindinti Lietuva“, tikslu šviesti jaunimą, miestelių bendruomenes, kviečiant juos į katalikų ir evangelikų bažnyčiose rengiamus koncertus. Istoriniai vargonai, senoviniai instrumentai, religija, muzika ir istorija susijungia į vientisą pasakojimą, atveriantį Lietuvos miestelių bendruomenėms turtus, apie kuriuose jos net nenumanė, tad neturėjo progos jais ir didžiuotis. Pokalbis su menotyrininke, ansamblio Canto Fiorito nare dr. Renata Dubinskaite.Ved. Jūratė Kuodytė

Miglės Galvonaitės santykis su rašymu: nuo idėjos – iki procesoPirmadienį kūrybinėje laboratorijoje „MMLAB Erdvė“ Vilniuje atidaroma menininkų Paulinos Simutytės ir Andriaus Šiurio dailės, šviesos ir garso instaliacija „Alchemija“.Visą vasarą Senosios perkėlos kelte „Nida“ vyks fotografijos parodų ciklas „KultJūra“. Idėją kelte organizuoti fotografijos parodas gimė permąstant žiūrovo pritraukimo į ekspozicines erdves problematiką.Šiemet jau tryliktą kartą jaunieji Baltijos šalių įvairių sričių menininkai kviečiami ištraukti į dienos šviesą naujausius savo tapybos darbus. Prasideda atranka į „XIII Jaunojo tapytojo prizas“ konkursą. Dalyvauti kviečiami Lietuvos, Latvijos ir Estijos jaunieji menininkai, o šių metų lapkričio mėnesį konkurso dalyvių darbai bus eksponuojami MO muziejuje, parodos atidarymo metu bus paskelbtas konkurso nugalėtojas (-a). Apie konkursą plačiau pasakoja vienas iš jo organizatorių tapytojas Vilmantas Marcinkevičius.Rubrikos „Be kaukių“ – viešnia be rašymo gyventi negalinti Miglė Galvonaitė. Kodėl jai taip svarbu rašyti ir ką jai dovanoja rašymasVed. Marius Eidukonis ir Gerūta Griniūtė

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Menininkai netradicinėje Klaipėdos meno erdvėje sukūrė „Tinklą“, kuriame – Rodiono Petrovo erdviniai monochrominiai paveikslai ir Rimo Sakalausko vaizdo projekcijos. Projektu kūrėjai, reaguodami į nūdienos įvykius, kvestionuoja situaciją, kurioje mes visi atsidūrėme. Domisi Česlovas Burba.Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatų įamžinimas – ar pakanka jų vardais pavadinti gatves, kiemelius, skverus? Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja dr. Živile Nedzinskaite.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kalėdinė „Ryto allegro“ viktorina.Pasakojimų ciklas apie Lietuvos žydus „Atminties akmenys“: dainininkė Nechama Lifšicaitė.Laidos „Įgarsintas vaizdas“ autorė Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie režisieriaus Romano Polanskio ir kompozitoriaus Alexanderio Desplat bendradarbiavimą.„Scenos menas gali sąveikauti su kino medija, tereikia atrasti prizmę, per kurią abu elementai, nebandydami paneigti vienas kito, sukurtų bendrą produktą,“ – teatro ir kino kritikė Laura Šimkutė apžvelgia festivalio „Naujasis Batijos šokis‘20“ šokio filmų programą.Ved. Indrė Kaminckaitė

Senoji muzika nėra nuobodi, tik reikia ją suprasti, tinkamai pateikti ir įsiklausyti. Kodėl ji taip traukia šiuolaikinį žmogų ir kiek dėl to kalti ją įsimylėję muzikai? Vienas jų - bosas baritonas Nerijus Masevičius.Koronavirusas paralyžiavo meno pasaulį. Kokios išeitys?Laida „Kosmoso departamentas“ mokslo temas LRT KLASIKOJE nagrinėja sudėtingomis darbo sąlygomis.Ir, žinoma - J.S. Bacho ir kitos senosios muzikos puokštė.Ved. Gabija Narušytė.

Laidos pradžioje, „Naujienų pulse“ - žinios apie teigiamą dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos koronaviruso tyrimo rezultatą ir dvi muzikos pasaulio netektis Italijoje dėl koronaviruso. Vėliau, švenčiant Senosios muzikos savaitę, pokalbis su ansamblio „Profetti della Quinta“ vadovu Elam Rotem, kuris papasakos apie tai, kodėl pasirinko senosios muzikos kryptį ir kuo įdomus madrigalo žanras. Apie madrigale užkoduotas prasmes kalbės ir muzikologė, senosios muzikos ekspertė Aleksandra Pister. O laidą baigsime visa senosios muzikos puokšte. Ved. Gerūta Griniūtė.

„Pakeliui su klasika“ – apie šiųmečio Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalio pabaigos renginius papasakos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Edukacinio Šv. Cecilijos senosios muzikos festivalio kuratorė Beatričė Baltrušaitytė-Urmilevičienė ir baroko muzikos dainininkė dr. Rūta Vosyliūtė. Vėliau laidos puslapis „Prisiminkime“ bus skirtas šviesaus atminimo pedagogei, pianistei, vargonininkei Jūratei Bundzaitei, žemiškąją kelionę baigusiai 2015-aisiais. Prisiminimais pasidalys mokiniai, draugai ir bendražygiai. Laidos pabaigoje – įvairių šiandienos atlikėjų interpretuojama Fryderyko Chopino muzika. Ved. Ignas Gudelevičius.

Istorikės Vidos Girininkienės paskaita labiau primins neakivaizdinę ekskursiją po senąsias Vilniaus kapines. Daugiausia dėmesio bus skiriama Rasų, Šv. Petro ir Povilo (dar vadintų „Saulės“) ir Antakalnio kapinėms. Vida Girininkienė – viena pirmųjų Lietuvoje susidomėjusi kapinių kaip kultūros paveldo dalies tyrinėjimais paskaitoje pateikia istorinių žinių apie kapinių vienoje ar kitoje vietoje atsiradimą, jų paskirtį, architektūrinį ir landšaftinį savitumą, primena ten palaidotus įžymius žmones, aptaria istorinių Vilniaus amžinojo poilsio vietų dabartinę padėtį.

29-ojo Tarptautinio senosios muzikos festivalio „Banchetto Musicale“ baigiamajame koncerte pasirodė svečiai iš Ispanijos – senosios muzikos ansamblis „Capella de Ministrers“, vadovaujamas Carleso Magranerio. Apie tai, kodėl pasirinko senosios muzikos skambesį atskleis ansamblio narė dainininkė sopranas Elia Casanova bei ansamblio vadovas Carlesas Magraneris. Įspūdžiais iš vakaro ir viso festivalio pasidalins ir koncerte sutikta operos solistė, senosios muzikos gerbėja prof. Giedrė Kaukaitė. Antroje „Muzikinio pastišo“ dalyje – fortepijoniniai koncertai su orkestrais.O laidą vainikuos pasaulio muzikos skambesys. Ved. Gerūta Griniūtė.

Valensijos senosios muzikos ansamblio „Capella de Ministrers“, kuris ruošiasi atvykti į Vilnių koncertuoti festivalyje Banchetto Musicale, įrašai. Su rubrika „Retro“ prisiminsime XX a. bulgarų bosą Nikolajų Giaurovą jo 90-ųjų gimimo metinių proga. Toliau ukrainiečių kilmės vokiečių pianistės ir kompozitorės Marinos Baranovos Hipersiuita pagal prancūzų baroko kompozitoriaus Francois Couperino pjeses ir paskutinės laidos minutės prabėgs džiazuojant žymiajam kinų violončelininkui Yo-Yo Ma su prancūzų džiazo pianistu ir kompozitoriumi Claudo Bollingu. Ved. Jūratė Katinaitė.

Studijoje kartu su senosios muzikos festivalio „Banchetto Musicale“ pradininke Jūrate Vičiene, šių metų festivalio meno vadovu Dariumi Stabinsku ir komunikacijos vadove, klavesinininke Alina Rotaru aptarsime 29-ojo festivalio atidarymo vakarą skambėsiančią Antonio Marios Bononchini premjerą Lietuvoje - operą „Andromeda“. Vėliau „Rūgštynių“ rubrikoje - tenoro iš JAV Charleso Castronovo nuotykis scenoje. Laidą vainikuos kamerinių ansamblių muzika. Ved. Gerūta Griniūtė.

Prasidėsiantis rugpjūčio 23 dieną, šių metų Kretingos senosios muzikos festivalis yra dedikuotas Baltijos kelio 30-mečiui. Festivalio direktorė Renata Dubinskaitė ir festivalio meno vadovas Rodrigo Calveyra atskleis, kokie muzikai šiais metais pasirodys Kretingos gyventojams ir miesto svečiams ir kokios programos puoš koncertus.Antroje „Muzikinio pastišo“ dalyje – trijų Baltijos šalių kūrėjų ir atlikėjų muzika.Ved. Gerūta Griniūtė.

Rimantas Jasiukaitis iš Daugėlaičių kaimo Radviliškio rajone ūkį perduoda dviem sūnums Mantui ir Gediminui. Kodėl stiprus vidutinis augalininkystės ir šiltnamių ūkis neatsisako ir gyvulių laikymo? Senosios kartos bitininkas iš Kiemelių Vilniaus rajone gali palyginti kaip skyrėsi prievartinis bitininkavimas sovietų kolūkiuose ir kaip pasikeitė dabar. Kas džiugina ir neramina Zenoną Akelaitį?Ved. Darius Švenčionis.

Dabar esančiame Senosios Gegužinės kaime kažkada žemių turėjo didikai Astikai, vėliau jas valdė Trakų vaivada, Upytės maršalka, garsūs dvarininkai, o dabar senelių žemėje šeimininkauja architektas Rolandas Bortkūnas. Jo rūpesčiu, išsaugojant senąsias Vakarų Aukštaitijos sodyboms būdingas formas, atstatyti buvusio dvaro pastatai, o didžiajame name organizuojami įvairūs edukaciniai renginiai. Kuo jie ypatingi?, kodėl dabartinio kaimo gyventojai domisi senosios Lietuvos kaimo architektūra? Ved. Arvydas Urba.

Senosios muzikos atlikėjas ir tyrinėtojas Rodrigo Calveyra.„Pagrindinis senosios muzikos atlikimo tikslas yra ne groti ar dainuoti, o kalbėti, perteikti turinį“, – sako R. Calveyra.Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Senosios muzikos atlikėjas ir tyrinėtojas Rodrigo Calveyra.„Pagrindinis senosios muzikos atlikimo tikslas yra ne groti ar dainuoti, o kalbėti, perteikti turinį“, – sako R. Calveyra.Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Knygų apžvalgoje – Reginos Katinaitės-Lumpickienės eilėraščių uteniškių tarme rinkinyje „Tapuolia pūkas aky“ pačia svarbiausia įvardija kalbą kaip būties ir tapatybės saugos ir plėtojimo būdą. Muzikologo ir kompozitoriaus Giedriaus Alkausko literatūrinio debiuto „Keliaujantis akmuo“, kuriame eiliuotos sakmės, poetinės prozos tekstas ir tiesiog eilėraščiai, esmine ypatybe laiko išnykusios bėgant amžiams arba niekada neegzistavusios tikrovės kūrimą.„Manęs niekas neskatino rinktis muziko profesijos. Tiesiog žinojau, kad būsiu dainininkė“, – prisimena sopranas Sabina Martinaitytė. Apie gražią sukaktį sutinkančią solistę – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Mykolas Elvyras Andriolis.Ved. Viktoras Paulavičius.

Senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Knygų apžvalgoje – Reginos Katinaitės-Lumpickienės eilėraščių uteniškių tarme rinkinyje „Tapuolia pūkas aky“ pačia svarbiausia įvardija kalbą kaip būties ir tapatybės saugos ir plėtojimo būdą. Muzikologo ir kompozitoriaus Giedriaus Alkausko literatūrinio debiuto „Keliaujantis akmuo“, kuriame eiliuotos sakmės, poetinės prozos tekstas ir tiesiog eilėraščiai, esmine ypatybe laiko išnykusios bėgant amžiams arba niekada neegzistavusios tikrovės kūrimą.„Manęs niekas neskatino rinktis muziko profesijos. Tiesiog žinojau, kad būsiu dainininkė“, – prisimena sopranas Sabina Martinaitytė. Apie gražią sukaktį sutinkančią solistę – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Mykolas Elvyras Andriolis.Ved. Viktoras Paulavičius.

Senosios lietuvių religijos branduolys irgi buvo Dievas, pabrėžia religijotyrininkas Dainius Razauskas. Apie svarbiausius senosios lietuvių religijos aspektus ir jų aktualumą šiuolaikinei visuomenei.

Senosios lietuvių religijos branduolys irgi buvo Dievas, pabrėžia religijotyrininkas Dainius Razauskas. Apie svarbiausius senosios lietuvių religijos aspektus ir jų aktualumą šiuolaikinei visuomenei.

Senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Knygų apžvalgoje – Viktorijos Daujotytės biografinė knyga „Granas: įtrūkstanti tikrovė“ ir poeto Aido Marčėno „Kasdienynas“.Apie piliakalnius – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Blua pilį Prancūzijoje.

Kol LNOBT krečia jo generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto sukeltos pasekmės, neramu ir Vienos valstybinėje operoje. 2020 metais pareigas perimsiančio naujojo teatro vadovo reputacija įgyja nemalonų atspalvį dėl jo galimai suklastotos disertacijos.2015 metais inauguruotas Paryžiaus multifunkcinis koncertinių erdvių kompleksas „Paryžiaus filharmonija“ džiūgauja: į renginius išperkama vidutiniškai 93 procentai bilietų.Kovo 18 d. Valdovų rūmai kviečia į Senosios muzikos dieną. Studijoje svečiuosis ir programą pristatys Valdovų rūmų renginių skyriaus vedėjas Vytautas Gailevičius. Su rubrika „Retro“ prisiminsime Kauno radiofono ir pokario Lietuvos radijo koncertmeisterę Nadeždą Dukstulskaitę, kuriai šiandien sukaktų 105-eri.O paskutinės laidos minutės prabėgs skambant originaliai ir aranžuotai J. S. Baho muzikai, taip kaip ją atlieka Izraelio kamerinis orkestras ir kaip aranžuoja džiazo pianistas ir kompozitorius Yaronas Gottliedas.

UNESCO Pasaulio paveldo sąraše Kuršių nerija atsidūrė dėl išskirtinės vertės. Jos gamtos unikalumas pripažintas visame pasaulyje.Savita gamta, savita žmogaus kūryba. Originalūs žvejų pastatai, kurėnų vėtrungės. Senosios vilos priderintos prie subtilaus, trapaus kraštovaizdžio. Tai nepaprasto grožio Baltijos jūros, vėjo ir žmogaus sukurtas gyvas kraštovaizdis su daugybe unikalių gamtos ir kultūros paveldo vertybių.Lietuvos nacionaliniai parkai skaičiuoja 25-erius gyvavimo metus. Su laida lankomės Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Direktorė Aušra Feser praveda ekskursiją Nidoje ir supažindina su svarbiausiu Nerijos akcentu – didžiuoju kopagūbriu, besipuikuojančiu kopų įvairove. Vaikštome palei marias. Naglių gatvėje užsukame į Žvejo etnografinę sodybą, kurioje Saulius Grigaitis supažindina su žvejo buitimi, išskirtiniu žūklės būdu. Amatų kiemelyje pasitinka gintaro meistras Algirdas Marčius. Pakeliui kalbiname sutiktus nidiškius.

UNESCO Pasaulio paveldo sąraše Kuršių nerija atsidūrė dėl išskirtinės vertės. Jos gamtos unikalumas pripažintas visame pasaulyje.Savita gamta, savita žmogaus kūryba. Originalūs žvejų pastatai, kurėnų vėtrungės. Senosios vilos priderintos prie subtilaus, trapaus kraštovaizdžio. Tai nepaprasto grožio Baltijos jūros, vėjo ir žmogaus sukurtas gyvas kraštovaizdis su daugybe unikalių gamtos ir kultūros paveldo vertybių.Lietuvos nacionaliniai parkai skaičiuoja 25-erius gyvavimo metus. Su laida lankomės Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Direktorė Aušra Feser praveda ekskursiją Nidoje ir supažindina su svarbiausiu Nerijos akcentu – didžiuoju kopagūbriu, besipuikuojančiu kopų įvairove. Vaikštome palei marias. Naglių gatvėje užsukame į Žvejo etnografinę sodybą, kurioje Saulius Grigaitis supažindina su žvejo buitimi, išskirtiniu žūklės būdu. Amatų kiemelyje pasitinka gintaro meistras Algirdas Marčius. Pakeliui kalbiname sutiktus nidiškius.

„Muzikiniame pastiše“ – Europos muzikos mokytojų asociacijų konferencijos atgarsiai. Antrą laidos dalį dedikuosime Senosios muzikos dienai, drauge klausydamiesi Johano Sebastiano Bacho kūrybos.

„Muzikiniame pastiše“ – Europos muzikos mokytojų asociacijų konferencijos atgarsiai. Antrą laidos dalį dedikuosime Senosios muzikos dienai, drauge klausydamiesi Johano Sebastiano Bacho kūrybos.

Žinios iš krikščioniškų informavimo šaltinių. Kaip Vatikano astronomai siekia dangaus pagalba suvienyti žmones žemėje. Apie pirmojo Vilniaus Universiteto rektoriaus Petro Skargos šventumo bylą pasakoja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vadovas dr. Mintautas Čiurinskas. Giedriaus Tamaševičiaus parengta užsienio spaudos apžvalga: Thomo Mertono 100-osios gimimo metinės ir 10 Dievo Įsakymų pagal italų komiką Roberto Benigni. Sekmadienio Evangelija ir homilija. Popiežius Pranciškus apie pašvęstojo gyvenimo metų tikslus. Kunigas Antanas Saulaitis apie vienuolinį gyvenimą. Rašytojo Liudviko Jakimavičiaus radijo apybraiža „Iš katakombų“.

Žinios iš krikščioniškų informavimo šaltinių. Kaip Vatikano astronomai siekia dangaus pagalba suvienyti žmones žemėje. Apie pirmojo Vilniaus Universiteto rektoriaus Petro Skargos šventumo bylą pasakoja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vadovas dr. Mintautas Čiurinskas. Giedriaus Tamaševičiaus parengta užsienio spaudos apžvalga: Thomo Mertono 100-osios gimimo metinės ir 10 Dievo Įsakymų pagal italų komiką Roberto Benigni. Sekmadienio Evangelija ir homilija. Popiežius Pranciškus apie pašvęstojo gyvenimo metų tikslus. Kunigas Antanas Saulaitis apie vienuolinį gyvenimą. Rašytojo Liudviko Jakimavičiaus radijo apybraiža „Iš katakombų“.

Senosios giesmės skirtos mergelei Marijai.

Senosios giesmės skirtos mergelei Marijai.