Podcasts about gabija naru

Prasideda tarptautinis Asitežo festivalis „JĖGA/ COOL!“ Panevėžyje. Pokalbis su festivalio įkūrėja, prezidente, aktore Violeta Podolskaite.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų". Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai, kurie įsitikinę: metas išplėsti grafikos kaip meno formos geografiją ir leisti žiūrovui pajusti – šiuolaikinė grafika yra aktuali ir gyvybinga. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Vilnius siekia parduoti buvusios Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios vietoje esančias patalpas. Kaip praneša naujienų agentūra BNS, miesto taryboje nesutariama: vieni baiminasi, kad naujieji šeimininkai neišsaugos Statybininkų rūmais vadinamame pastate esančių autentiškų nepastatytos bažnyčios elementų, kiti teigia, kad sovietmečiu bažnyčios vietoje statant vadinamuosius Statybininkų rūmus originalus sakralinis pastatas buvo negrąžinamai prarastas. Kaip elgtis su architekto Antano Vivulskio niekada iki galo neįgyvendintu projektu?Pakruojis, o ir visa Lietuva, mini garsaus dailininko, vitražisto, marionečių kūrėjo Stasio Ušinsko 120-ąsias gimimo metines. Pakruojyje, kur menininkas gimė, surengta paroda, pristatyta pagal jo brėžinius atkurta viena iš marionečių. Paminėta ir Lėlių teatro diena, parodyta spektaklių. Iš Pakruojo pasakoja Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ – Vilniaus paveikslų galerijos vadovė Aistė Bimbirytė.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Panevėžyje „Stasys Museum“ pristatyta nauja tarptautinė paroda „Ir vėjas mus nuneš“. Ekspozicija nagrinėja globalias krizes – nuo karo ir migracijos iki klimato kaitos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Vilniaus geležinkelio stotyje įvyks menininkės Monikos Dirsytės performansas „Sienos“, skirtas pabėgėlių integracijos temai.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų“. Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai.Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija šiais metais skirta dr. Tatjanai Vologdinai – filologei, lituanistei, Vroclavo universiteto dėstytojai, Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro Vroclave vadovei.Įvyks šokio spektaklio pradinukams „Kuris kurį“ premjera. Spektaklis pasakoja apie dviejų skirtingų tautybių sportininkų kelionę per įvairių sporto šakų varžybas.Ved. Justė Luščinskytė

Nacionalinėje dailės galerijoje prasideda Šv. Kristoforo kamerinio orkestro antrą kartą rengiamas muzikos festivalis „Vilnius Spring Festival“, kuriame keturi išskirtiniai koncertai, praplečiantys klasikinės muzikos ribas.Šiandien Nacionalinis Kauno dramos teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą. Teatro scenoje pirmą kartą atgimsta žymusis Icchoko Mero romanas „Lygiosios trunka akimirką“. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie ką tik paskelbtą Pulitzerio muzikos prizo laureatę, Berlyno filharmonijos ateinančio sezono dirigentus bei moterų kompozitorių muzikos albumą, pirmaujantį „Apple Music“ klausomiausių klasikinės muzikos albumų sąraše.Šiandien Venecijos architektūros bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas, kuriame eksponuojami architektūriniai tvaraus mąstymo sprendimai, atspindintys pastatų ir juos supančių medžių santykį.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su Dominyko Digimo kūriniu „De-Focus“ smuikui, altui ir simfoniniam orkestrui.Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorius, dramaturgas, teatro „No Shoes“ bendraįkūrėjas Raimondas Klezys.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kupiškyje pristatyta prieš dešimtmetį Anapilin iškeliavusio medžio skulptoriaus Rimanto Idzelio darbų paroda. „Esu nenusakomas, nesušukuotas, netelpu į jokius rėmus. Vaikystėje, kai iškrypom iš to kelio, tai vis mėginam į vėžes sugrįžti, bet niekaip neišeina“, – dar būdamas gyvas kalbėjo Rimantas Idzelis.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Lietuvoje vis labiau įsitvirtina lėtojo turizmo kryptis – tai kvietimas keliauti ne greitai, o prasmingai: atrasti vietos istoriją, skonius, bendruomenes ir tylos pilnas erdves. Kaip lėtas turizmas keičia mūsų kelionių įpročius ir regionų gyvenimą?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justės Janulytės kūriniu „Confluere“ kameriniam orkestrui.Rytoj prasideda „Japonijos dienos Kaune WA“. Šis festivalis jau ne vienerius metus kviečia miestiečius ir svečius pažinti Japonijos kultūrą per šiuolaikinio meno pasirodymus, tradicinių amatų dirbtuves, paskaitas, parodas bei bendrus Lietuvos ir Japonijos menininkų projektus.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjeras pripažintas geriausiu pasaulyje savo kategorijoje ir įvertintas aukso medaliu prestižiniame „A' Design Award & Competition“. Kuo šis projektas ypatingas, kodėl verta kalbėti ne tik apie formą, bet ir apie jausmą interjere?Ved. Justė LuščinskytėM. Zaremnos nuotr.

„Ne tik didžiuosiuose miestuose galima užsikrėsti menu“, – tiki festivalio „Ars Nova“ vadovė Greta Garnašaitė-Balienė ir kviečia miestelėnus ir miesto svečius į visą gegužę vykstantį festivalį Elektrėnuose, kuris, žada, bus dar stipresnis nei ankstesni.Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre – paskutinė sezono premjera – Aleksandro Špilevojaus „Arrivederci“. Režisierius spektaklį stato pagal savo paties parašytą pjesę, joje analizuojamos atsisveikinimo ir išėjimo temos, kurios ne visada būna susijusios su mirtimi. Šiuo spektakliu Špilevojus atsisveikina ir su Juozo Miltinio dramos teatru bei palieka meno vadovo pareigas. Iš Panevėžio pasakoja Tomas Mizgirdas.Sekmadienį Vilniaus Senajame teatre – mamoms skirtas koncertas „Suvenyrai Mamai. Mozartas“, kuriame susitiks aukščiausio lygio profesionalai, susipins meistriškumas, autentiškas skambesys ir ypatinga teatro akustika.Legendinė soulo ir ritmenbliuzo grupė iš Čikagos „The Five Stairsteps“ šiandien iš traškančio vinilo tampa atradimu smalsuoliams, siekiantiems naujų muzikos patirčių. Anuomet šeimos kolektyvas klausytojus traukė jausmingomis dainomis ir savitu vokaliniu – instrumentiniu skambesiu. Nors šiandien grupės narių jau nėra tarp mūsų, jų muzika tebeskamba filmuose, reklamose, ir, žinoma, mūsų laidoje. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitoriaus Mariaus Baranausko kūriniu „Supernova“ simfoniniam orkestrui.Rubrikoje „Be kaukių“ – Energetikos ir technikos muziejaus vadovas Mykolas Bistrickas.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine?Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje Kaune atidaryta knygos meno paroda – „Pirmas leidimas“. Čia pristatomos 24-ių esamų ir buvusių Vilniaus dailės akademijos studentų knygos yra vienetinės arba išleistos mažu tiražu – nuo vos kelių savilaidos egzempliorių iki kelių šimtų vienetų.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien minime Tarptautinę šokio dieną. Ar Lietuvai reikia nacionalinės šokio trupės? Ką toks sprendimas galėtų duoti šokio laukui, kokių galimybių atvertų, bet kartu – kokių iššūkių sukeltų?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ serpentui, vaikų chorui ir elektronikai.Nemunas – didžiausia ir svarbiausia Lietuvos upė, turinti išskirtinę istorinę, kultūrinę ir ekologinę reikšmę. Tačiau jos būklė kelia vis didesnį nerimą. Šiai situacijai spręsti įkurtas fondas „Nemunas 2.0“, kuris siekia nuosekliai stebėti Nemuno ir kitų upių būklę, mažinti taršą, investuoti į mokslinius tyrimus bei skatinti bendruomenių įsitraukimą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Lietuva, Latvija ir Estija vienijasi ir baltiškojo džiazo kultūrą kartu pristato tarptautinėje džiazo mugėje „Jazzahead! 2025“ Vokietijoje. Apie baltiškąjį džiazą ir mugės esmę – Lietuvos džiazo federacijos atstovai iš Brėmeno.Kauną nuo šiandien vėl užtvindys džiazas: prasideda jau 35-tą kartą rengiamas festivalis „Kaunas Jazz“, kuris tradiciškai siūlo miesto ir jo svečių publikai pačius įvairiausius koncertus. Šis festivalis dedikuojamas M.K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. O minėdamas simbolinę renginio sukaktį, į programą Kaunas JAZZ įtraukia ir atlikėjus, praeityje sužavėjusius šio renginio publiką.„Hommage à Čiurlionis“ dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos programa Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šeštadienį pradeda antruosius savo gyvavimo naujame pastate metus. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie po mirties muziką kuriančias kompozitoriaus „smegenis“, Milano „La Scala“ operos teatro ateinančio sezono planus bei ką tik išleistą popiežiaus Pranciškaus muzikos grojaraštį.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su dar vienu kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „Cracks“ violončelei ir loop pedalui.Rubrikoje „Be kaukių“ - vargonininkas ir klavesinininkas Vilimas Norkūnas.Ved. Gabija Narušytė

Keturių darbo dienų savaitei pritartų du trečdaliai suaugusių Lietuvos gyventojų, tiesa, dauguma jų sutiktų dirbti trumpiau tik tuo atveju, jei atlyginimas liktų toks pat - rodo LRT užsakymu atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Ką parodė apklausa ir ar trumpesnė darbo savaitė pasiteisintų kultūros sektoriuje?Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato paskutinę šio sezono premjerą pagal Lauryno Adomaičio pjesę „Fermentacija“, kurią režisuoja teatro meno vadovas Antanas Obcarskas. Spektaklyje pasakojama apie raugintais produktais prekiaujančioje raugykloje susidariusią itin sudėtingą situaciją, kai pradedamas spręsti netikėtai iškilęs bakterijų teisių klausimas. Apie biologinę revoliuciją pasakoja „Fermentacijos“ repeticijoje apsilankiusi kolegė Karina Metrikytė.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šiandien kalbėsime apie humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Mulevičiūtės monografiją „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“, kurią išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Knygoje pasakojama apie tai, kaip devyniolikto amžiaus Lietuvoje, kuri tuo metu buvo vakarinis Rusijos imperijos pakraštys, masiškai plito vaizdų kultūra, kaip ji buvo vartojama ir cenzūruojama. „Regos politika“ pretenduoja tapti geriausia negrožinių knygų kategorijoje, o autorę Jolitą Mulevičiūtę kalbina Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Amerikos fortepijono konkurso laimėtoją, naują operą bene šiauriausiame Europos teatre ir „Konklavos“ žvaigždės Ralpho Fienneso režisūrinį debiutą 2025-2026-ųjų sezone Paryžiaus nacionalinėje operoje.Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorius Tomas Kutavičius.Ved. Gabija Narušytė

Eidamas 94-uosius metus mirė Lietuvos šviesuolis, ilgametis LRT laidų vedėjas, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis. „Taip aš bėgu nuo sukriošimo ir mirties. Tiesa, mirties aš nebijau. Manau, kad mano išėjimas bus paprastas“, – taip yra sakęs Algimantas Čekuolis, paskutiniuosius metus slaugos ligoninėje rašęs tekstus. Algimantą Čekuolį prisimename su jo buvusiu bendražygiu, žurnalistu Rimvydu Valatka.Klaipėdoje iškilmingu koncertu prasideda didžiausias ir ilgiausiai Lietuvoje vykstantis klasikinės muzikos festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“. 50 metų proga – ypatingi pasirodymai. Atidarymo koncerte – Ričardo Šumilos vadovaujamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras ir solistai: Gabrielė Bukinė ir Skirmantė Vaičiūtė.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą pristatysime leidyklos „Kitos knygos“ išleistą Ievos Dumbrytės romaną „Negrįžtantys“, kuris pretenduoja tapti geriausiu Prozos kategorijoje. Tai istorija apie likimą ir gydantį laiką. Apie meilę ir kitus keistus dalykus, kurie iš tikrųjų nutinka, nes negali nenutikti. Su rašytoja Ieva Dumbryte kalbėjosi Jolanta Kryževičienė.Legendinė ritmenbliuzo grupė „The Dells“ ilgus metus karaliavo pasaulio scenose. Nors metams bėgant kolektyvo sudėtis keitėsi, atlikėjai sugebėjo kurti ryšį su auditorija ir perteikti savitą garso magiją. Jų dainos šiandien jau tapusios ritmenbliuzo ir soulo muzikos himnais, tebeskambančiais radijų eteryje ir koncertų salėse. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – šokėja, vertikalaus šokio Lietuvoje pradininkė Inga Briazkalovaitė.Ved. Gabija Narušytė

LRT KLASIKA tęsia pokalbius su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais. Šį kartą kviesime susipažinti su Aušrinės Tilindės knyga „Šiurpnakčio istorijos“, kuri1 išleido leidykla „Alma littera“, iliustravo Roberta Railaitė. Ji rungiasi knygų paaugliams kategorijoje.Juzefa Jurkuvienė yra „Auksinės gilės“ laureatė. Šiuo apdovanojimu pedagogė buvo įvertinta už Šilalės bočių pirmininkės veiklą, renginių organizavimą bei vyresnio amžiaus žmonių telkimą.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien atidaroma paroda „Sugrįžimas po šimtmečio: Petro Skargos akademinė apranga“. Joje eksponuojamos pirmojo Vilniaus universiteto rektoriaus Petro Skargos akademinės aprangos detalės – pelerina ir biretas.Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu eksponuojama tradicinė karikatūrų paroda „Čia tai bent“. Tai viena iš nedaugelio parodų, kurioje savo darbus pristatyti susiburia šalies karikatūristai.Kokie pasiekimai verslo, diplomatijos, kultūros srityse ryškiausi nuo tada, kai Lietuvoje įsikūrė Taivaniečių atstovybė? Kuo panašios Lietuvos ir Taivano visuomenės? Gerūta Griniūtė kalbasi su Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadove ambasadorė Constance H. Wang.Apie išsiskyrimus pasakos nauja, netradicinė paroda – „Nepavykusių santykių (EX)POZICIJA“, kuri vyks Signatarų namų rūsyje. Tai kūrybinis eksperimentas, kurio metu kviečiama dalintis daiktais ir istorijomis, pasakojančiomis apie santykių pabaigą ir emocinį atsisveikinimą.Ved. Justė Luščinskytė.

Vilniaus Čiurlionio namuose šį vakarą vyks Lietuvos ir Ukrainos menininkus apjungiantis muzikinis-poetinis vakaras „Pasaulio sukūrimas“. Du svarbiausi Lietuvos ir Ukrainos kūrėjai: mūsų dailininkas ir kompozitorius ir Ukrainos poetė Lesia Ukrainka – du pasauliai – susijungs per muziką ir poeziją. Čiurlionio muziką atliks Rokas Zubovas, Čiurlionio namų direktorius, o eiles skaitys lietuvių-ukrainiečių aktorė Kristina Kisieliovaitė. Šiuo vakaru menininkai išlydimi į dviejų savaičių kūrybinę kelionę į Ukrainą.Tarp juodo ir balto jis visada rasdavo daug, daug įvairiausių atspalvių bei suteikdavo ir aktoriui, ir žmogui galimybę būti skirtingu“, – režisierių Eimuntą Nekrošių prisimena jo žmona, scenografė Nadežda Gultiajeva. Sužinoti daugiau apie teatro meistro kūrybą nuo šiol bus galima ir knygoje „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“. Be šio leidinio, „Meno forto“ teatre taip pat pristatyta paroda „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“. Joje lankytojai iš arčiau galės pažvelgti į režisieriaus kurtus spektaklių scenovaizdžius bei susipažinti su jo kruopščiu darbu. Apie šią knygą ir parodą pasakoja Vesta Vitkutė.LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šį kartą dėmesys krypsta į Prozos kategoriją, kur dėl geriausiosios vardo rungiasi ir skulptoriaus Mykolo Saukos knyga „Kambarys“, išleista leidyklos „Odilė“.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie netikėtą Glenno Gouldo premijos laimėtoją, atgarsius po Bairoito festivalio choro paleidimo ir naują operą intriguojančiu pavadinimu „Monstrų rojus“.Tarptautinę teatro dieną rubrikoje „Be kaukių“ – legendinė aktorė Kristina Kazlauskaitė.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalgoje – literatūros mėnraštis „Metai“.„Lukiškių kalėjimas, nors ir tapo atviru visuomenei, vis dar tebėra Vilniaus centrą paralyžiuojantis, izoliuotas urbanistinis svetimkūnis“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą, kurią pagal Ivano Vyrypajevo pjesę stato italų režisierius Matteo Spiazzi. Spektaklyje „Iliuzijos“ ieškoma atsakymo į amžiną, painų ir komplikuotą klausimą – kas yra meilė?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien Vilniuje vyks pirmasis Teatro forumas, suburiantis scenos menų profesionalus iš visos Lietuvos kalbėtis apie tai, kas jungia – ir ko vis dar trūksta. Likus vos kelioms dienoms iki Tarptautinės teatro dienos, kyla klausimas – kur link šiandien juda Lietuvos teatras?LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart žvilgsnis krypsta į prozos kategoriją, kur dėl geriausios knygos titulo varžosi ir leidyklos „Aukso žuvys“ išleista Kotrynos Zylės knyga „Mylimi kaulai“.Neseniai atliktas Kuršių nerijos Lietuvos dalies pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimas atskleidė ne tik grėsmes, bet ir galimybes prisitaikyti. Buvo pasitelkta tarptautinė patirtis ir speciali metodika, įvertintos tiek gamtinės, tiek kultūrinės vertės, ir numatytos priemonės, kaip jas apsaugoti.Šiandien Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje, atidaroma paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“.Ved. Justė Luščinskytė

Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis DANCE ALL IN nagrinėja vyriškos tapatybės, moters vietos scenoje, taip pat amžiaus, technologijų ir skirtingų kartų dialogo temas, apjungdamas tradicinio ir gatvės šokio jungtį scenoje.Apie festivalį, jo socialiai jautrias temas LRT KLASIKAI papasakojo Greta Snitkutė, Vilniaus šokio Teatro „Low Air“ projektų koordinatorė, šokėja, pedagogė ir šio teatro bendraįkūrėjas, šio festivalio vadovas Laurynas Žakevičius.Eilėraščiu „Be pavadinimo“ iš Metų knygos rinkimuose dalyvaujančios knygos „Mėlyni malonumai“ interviu kolegei Evelinai Povilavičiūtei užbaigė rašytoja Austėja Jakas. Metų knygos rinkimuose ši poezijos knyga „Mėlyni malonumai“ pretenduoja į geriausios įvertinimą Poezijos kategorijoje.Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje pristatoma opera vaikams „Batuotas katinas“. Šią žinomą pasaką į sceną perkelti sumanė garsus operos solistas, prof. Vladimiras Prudnikovas, įtraukdamas į operą talentingą jaunąją operos solistų kartą.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Birmingemo simfoninio orkestro telefoninio eksperimento pabaigą, netikėtą Jungtinių Valstijų viceprezidento JD Venco „pasitikimą“ Nacionalinio simfoninio orkestro koncerte bei klasikinės muzikos festivalį, kuriame už bilietus galima sumokėti bitkoinais.Rubrikoje „Be kaukių“ – operos solistas, LMTA prof. Deividas Staponkus.Ved. Gabija Narušytė

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Mūsų džiaugsmas dėl startuolių, bandymai pritraukti pasaulinius talentus ir ambicijas iškart pasibaigia, kai kalbame apie miestą“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie laisvos minties stygių architektūroje.Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje atidarytas pabėgimo kambarys. Jis – neįprastas, edukacinis ir yra skirtas geriau pažinti Lietuvos istorinę asmenybę – garsų švietėją Povilą Višinskį.Klasikos koncertų salė su Gabija Narušyte.Šią savaitę Vilniuje ir Kaune susirinkę Lietuvos kultūros atašė aptars naujus iššūkius ir galimybes, dalyvaus diskusijose su visuomene. Nuo šių metų Lietuvos kultūros atašė veiklą kuruoja Lietuvos kultūros institutas, kuriame įkurtas Kultūros diplomatijos skyrius. Kaip šie pokyčiai paveiks kultūros atašė darbą?Šiandien minima Raudonos nosies diena – tai proga kalbėti apie juoko galią ir jo poveikį mūsų sveikatai. Juokas ne tik suteikia džiaugsmo, bet ir turi moksliniais tyrimais pagrįstą teigiamą poveikį organizmui. Kaip tai veikia?LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Metų knygos rinkimuose nominuotomis knygomis ir pasiklausyti pokalbių su jų autoriais. Pokalbių ciklą tęsiame pažintimi su Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“, ją išleido leidykla „Inter se“. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia Negrožinės literatūros kategorijoje.Ved. Justė Luščinskytė

Nacionalinėje filharmonijoje dar viena padėka mūsų genijui: koncertas „Čiurlionio kodas“ – antroji dedikacija mūsų kompozitoriui ir dailininkui. Šeštadienio vakarą LNSO diriguos pasaulio scenose žibanti maestra Mirga Gražinytė-Tyla. Dirigentės mintys koncerto išvakarėse.Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaroma pirmoji menininkės, poetės, filosofės, dr. Aušros Kaziliūnaitės personalinė paroda „Šviesa, kuri auga“.Hipnotizuojantys Afrikos ritmai ir ritualiniai giedojimai, derinami su improvizuotu šokiu... Gnawa – Maroko muzikos ir kultūros tradicija, klausytojus įtraukianti į mistinį garsų pasaulį. Vienas ryškiausių šiandienos Gnawos ambasadorių Londone – Simo Lagnawi. Menininkas sako, kad Gnawa - ne tik muzika, bet ir gyvenimo būdas. Plačiau pasakoja Ignas Gudelevičius.Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera – spektaklis „Paukščiai“. Tai nerimu persmelkta istorija apie gebėjimą pasipriešinti kito manipuliacijoms. Spektaklis įkvėptas Holivudo žvaigždės, su legendiniu kino kūrėju Alfredu Hitchcocku dirbusios aktorės Tippi Hedren atsiminimų. „Tam tikra prasme kiekvienas iš mūsų esame Tippi“, – sako Lietuvos nacionaliniame dramos teatre spektakį statanti lenkų-prancūzų režisierė ir dramaturgė Anna Smolar. Su ja susitiko kolegė Evelina Povilavičiūtė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Kipras Mašanauskas.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre šį vakarą publikai pristatoma nauja W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ versija. Kaip šiandien įprasminama suvedžiotojo istorija, kurią į muziką sudėjo Vienos klasikas? Apie tai pasakoja Don Žuano vaidmenį kuriantis baritonas Modestas Sedlevičius ir pastatymo kūrėjai.Anykščių menų inkubatoriuje vis dažniau įsikuria ir menininkai iš užsienio. Nuo praėjusių metų pabaigos čia kuria ir menininkas iš Rumunijos Alexandru Kretu, kuriantis išskirtines dekoracijas, skulptūras bei baldus. Apie jo veiklas Anykščių krašte pasakoja Simona Ševčenkaitė.„Vienintelis meilės romanas mano gyvenime buvo su muzika“, – taip yra sakęs Maurice's Ravel'is, nemėgęs atvirauti apie savo asmeninį gyvenimą. Tas romanas sugulė į gausybę kūrinių, tapusių itin reikšmingais pasaulio muzikos istorijoje. Šiandien pasaulis mini šio prancūzų kompozitoriaus 150-ąsias gimimo metines.„Noriu, kad mano dainos primintų žmonėms jų pačių patirtis, padėtų išgyventi skausmą ir surasti viltį“, - buvo sakiusi ryški amerikiečių soulo ir ritmenbliuzo dainų kūrėja ir atlikėja, aktorė Angie Stone. Deja, praėjusią savaitę 63-ejų menininkė žuvo avarijoje. Šiandien plačiau apie netikėtai nutrūkusį dainininkės kūrybinį kelią pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – pianistė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.Ved. Gabija Narušytė

Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga.Kalbėdama apie Vilniaus knygų mugę, rašytoja Renata Karvelis sako: „Žinau, kad dalis rašytojų mielai išvengtų to keturių dienų šurmulio ir stumdymosi prie leidyklų stendų. Tačiau viena knygų mugė, o vėliau kita, kol apsisuka literatūrinių renginių, festivalių, akcijų ir apdovanojimų ratas, – žymi knygai skirtus metus“.Pastaraisiais metais itin daug kalbame apie įtraukųjį ugdymą, o susidūrę su tuo vaikai, jų tėvai ir pedagogai neretai laikosi skirtingų nuostatų ar turi savo požiūrį į tokį mokymą. „Tėvai turi išgyventi labai daug jausmų, jie jaučia ir gėdą, ir nerimą, nes nežino, kaip atrodys jų vaiko ateitis“, – sako su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais dirbanti Alvija Steponavičiūtė.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Nelegalūs gidai ne tik mažina legaliai dirbančių gidų užimtumą, bet ir gali skleisti netikslią ar net sąmoningai klaidinančią informaciją apie Lietuvą. Kodėl ši problema vis dar neišspręsta ir kokių veiksmų reikėtų imtis?Kūrybą pasroviui ir prieš srovę Marijampolėje pradeda nešti neseniai duris atvėrusi erdvė menui – „Užtvanka“. Privačios iniciatyvos dėka senosios miesto užtvankos pastatas tampa meno namais miesto bendruomenei.Kiekviena karta į miestus, erdves ir jų funkcionalumą žvelgia savaip, o šiandieniniai studentai jau kuria mūsų architektūrinį rytojų. Kokias vizijas jie turi? Kokias problemas sprendžia ir kokias vertybes akcentuoja?Vasario mėnesį minime legendinio animacinio serialo „Tomas ir Džeris“ 85-ąsias metines. Tai – vienas ilgiausiai gyvuojančių animacinių filmukų. Tačiau šis kultinis duetas neapsieina ir be kontroversijų – filmuke gausu veiksmo, chaoso ir smurto elementų. Kaip šis filmukas paveikė animacijos pasaulį, ir ar toks humoras šiandien vis dar tinkamas vaikams?Ved. Justė Luščinskytė

Tarptautinę gido dieną – žvilgsnis į šios profesijos subtilybes, kasdienybę ir poreikį šiandien.Dirigentės Giedrės Šlekytės batutai paklūsta vis daugiau pasaulio orkestrų: nuo Linco, Londono iki Dalaso ar Tokijo, tačiau nepaprastai ji laukia debiuto ir su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru Vilniuje.Didžiausioje Šiaurės Amerikos liaudies muzikos konferencijoje „Folk Alliance International“ dalyvauja muzikantė, dainų autorė, kompozitorė, poetė Jausmė.Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigos šeimyninė grupė „DeBarge“ iš Mičigano švelniais balsais ir užburiančiomis melodijomis sudomino daugybę klausytojų. Nors populiariosios muzikos kolektyvo skambesiai sklido toli, net ir didžiausia šlovė ne visada apsaugo nuo gyvenimo išbandymų.Apie šokio akimirkos fiksavimą fotoaparatu, prieš kamerą atsiveriantį žmogų ir kūrybinius atradimus darbo procese – pokalbis su fotografe Vaiva Abromaityte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Kai aktyvi socialinių tinklų kontrolė ir įsitraukimas į kasdienį vartotojo gyvenimą tampa vis agresyvesniais, vartotojai taip pat nemiega ir ieško alternatyvų. O ten kur vartotojų paklausa, ten ir pasiūla – Europoje sparčiai gimsta decentralizuoti socialiniai tinklai“, – sako socialinių tinklų ekspertas ir konsultantas Darius Gerulis.Kaip atrodo Lietuva 75-ajame Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje?Klasikos koncertų salės pristatymas su Gabija Narušyte.Šiandien įvyks Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimų už kalbos puoselėjimą ceremonija. Kalbos komisijos apdovanojimai nuo 2016 m. skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.Pačiame Vilniaus centre Jogailos gatvėje jau keletą metų veikia – Lietuvoje kol kas vienintelė – erotinio meno erdvė „Galerija 11“. Erdviame senoviniame bute, dekoruotame įmantriais karnizais ir rozetėmis, ant sienų iškabinta nauja fotografijos paroda, kurioje užfiksuoti nuogi moterų ir vyrų kūnai.Mobiliųjų telefonų naudojimas mokyklose – tema, kuri kelia vis daugiau diskusijų tiek tarp pedagogų, tiek tarp tėvų ir visuomenės. Vieni mano, kad asmeninių telefonų draudimas ugdymo įstaigose padėtų gerinti mokymosi kokybę, mažinti dėmesio išsiblaškymą ir skatinti gyvą bendravimą tarp mokinių. Kiti argumentuoja, kad visiškas draudimas gali sukelti pasipriešinimą, ir kad geresnė išeitis būtų sąmoningo naudojimo ugdymas.Ved. Justė Luščinskytė

Didžiausia tarptautinė Baltijos juvelyrikos ir gintaro paroda „Amber Trip“ jau 21-ą kartą po vienu stogu suburia profesionalius juvelyrus, gintaro meistrus ir dizainerius į LITEXPO parodų rūmus. Kokios tendencijos, kiek gintaro mūsų juvelyrikoje šiandien?Šeštadienį paaiškės, kas atstovaus Lietuvai Eurovizijos konkurse Šveicarijoje. Kauno „Žalgirio“ arenos scenoje pasirodys 12 grupių ir atlikėjų. Kokia Lietuvos Eurovizija šiemet?„Dokumentinė pasaka“ – taip latvių režisierius Elmaras Senkovas kalba apie spektaklį, sukurtą pagal bičiulio Andrio Kalnozolo romaną „Mane vadina Kalendorium“. Spektaklio repeticijose lankėsi ir spektaklio kūrimo procesus stebėjo Agnė Bukartaitė.Tradiciškai minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Vasario 16-ąją, Lietuvos nacionalinės filharmonijos scena atsiveria Lietuvos kompozitorių kūriniams. Šiemet koncertą „Dedikacija Lietuvai“ tiesiogiai transliuos ir LRT KLASIKA, o jo metu skambės net trys premjeros.Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre premjera – miuziklas visai šeimai „Matilda“. Rubrikoje „Be kaukių“ – tiesiogiai iš uostamiesčio miuziklo režisierė Rūta Bunikytė.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Elitiniai menininkai, kurie yra geriausi ne tik Kanadoje, bet ir visame pasaulyje“ – sako grafikas, parodos „Pokyčio taškas: naujos Kanados grafikos meno išraiškos“ kuratorius Kęstutis Vasiliūnas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, pabrėžiant mokslo ir lyčių lygybės svarbą. Kiek moterys yra įtraukiamos į mokslinius tyrimus, ir kaip tai veikia tyrimų rezultatus bei lyčių lygybės situaciją moksle?Šiemet Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė“ mini 20-metį. Kaip programa per šį laiką prisidėjo prie jaunų kūrėjų įsitvirtinimo Lietuvos scenos menų lauke?„Tai yra vizija, sapnas, skaitmeninis košmaras, iš kurio pabudęs suprantu, kad tie dalykai vyksta čia pat“, – apie naujos parodos „Žalgirio mūšio projektas“ paveikslą sako menininkas Kazimieras Brazdžiūnas.Ryšių reguliavimo tarnyba kelia „Skaitmeninę bangą“ visoje Lietuvoje ir kviečia pradinukus, aukštesnių klasių moksleivius, suaugusiuosius bei senjorus jungtis prie specializuotų paskaitų. Kaip skaitmeninio raštingumo trūkumas veikia visuomenės galimybes ir integraciją?Ved. Justė LuščinskytėUNSPLASH nuotr.

Kultūrinės spaudos apžvalgoje – sausio mėnesio žurnalas „Kultūros barai“.Ernesto Parulskio komentaras apie „sovietinių laikų didelių kino teatrų virtimo muziejais lėtą bangą“.Lietuvoje ir pasaulyje populiarėjant branduolinio kultūros paveldo turizmui, Energetikos ir technikos muziejus lankytojus kviečia ne tik susipažinti su branduoline energetika, bet ir išbandyti savo jėgas ir budrumą valdant Ignalinos atominės elektrinės reaktorių.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.702-ojo sostinės gimtadienio išvakarėse dešimt savo darbais ir pasiekimais pernai labiausiai pasižymėjusių vilniečių Rotušėje pagerbti „Šv. Kristoforo“ apdovanojimuose. Laureatus vilniečiai nominavo už išskirtinį pėdsaką miesto istorijoje, įkvepiančius laimėjimus ir miesto vardo garsinimą.Dėl surasto dokumento gali tekti perrašyti LDK ir ATR politinio veikėjo, garsiojo polonezo autoriaus Mykolo Kleopo Oginskio gyvenimo faktus. Kuo šis atradimas yra ypatingas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos istorijai?Vokietijoje užaugęs gitaristas Lukas Isaak groja Palangos gatvėse, keliauja po Lietuvos regionus ir supažindina klausytojus su klasikinės gitaros skambesiu. Muzikantas pastebi, kad Lietuvoje, lyginant su Vokietija, kai kurios sąlygos kurti muzikinę karjerą yra palankesnės.Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Metų muziejininku už darbą 2024 m. išrinko Edukacijos skyriaus vyresnįjį gidą dr. Povilą Dikavičių. Kuo gido darbas yra įdomus, ir koks yra šiuolaikinis lankytojas?Ved. Justė Luščinskytė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Kodėl Kinija bijo Mikės Pūkuotuko, o Rusija – ne?2025-ieji – lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-mečio ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metai. Minint šią progą Ąžuolyno bibliotekoje Kaune pristatyta Rasos Gustaitis knyga „Skrydis“.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Internete plinta dirbtinio intelekto sugeneruotos vaizdo klastotės. Nors kai kurios jų yra visai nekenksmingos, tačiau yra atveju, kai jos naudojamos rimtoms finansinėms aferoms ar kitiems nusikaltimams vykdyti. Kaip apsisaugoti?Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje pristatyta tarpdisciplininio projekto paroda „Trys gyvenimo filosofijos“. Skulptūros ir juvelyrikos studentų darbai papildyti bibliniais įvaizdžiais ir motyvais.Aktorei Rasai Samuolytei – 50 metų. Pokalbis apie patį pirmąjį vaidmenį, atsiribojimą nuo personažo ir palinkėjimus sau.Kino kritikė Mantė Valiūnaitė apžvelgia filmą „Gera mergaitė“.Ved. Justė Luščinskytė

Dešimt šalies muziejų plačiau atvėrė duris žmonėms su negalia, pasitelkdami specialias valstybės skirtas lėšas trimetei programai „Muziejai žmogaus gerovei“, praneša Kultūros ministerija. Kas padaryta ir ką sako patys negalią turintys muziejų lankytojai?Su aktore Rasa Samuolyte, šiandien švenčiančia gražų jubiliejų, laidoje „Ryto allegro“ pasikalbėjo kolegė Justė Luščinskytė.Laidoje žvilgsnis į mados legendą: prieš 150 metų Normandijoje gimė būsimas prancūzų mados guru Christianas Dioras. Jis pasižymėjo pokariu demonstruodamas moteriškumą ir prabangą, įkūrė savo vardo mados namus ir taip tapo garsus visame pasaulyje. Christiano Dioro reikšmę mados pasauliu aptarsime su mados dizainere Sandra Straukaite.VDA Telšių galerijoje pristatyta tarpdisciplininio projekto paroda „Trys gyvenimo filosofijos“. Skulptūros ir juvelyrikos studentų darbai papildyti bibliniais įvaizdžiais ir motyvais. Nors anksčiau religinė simbolika ar tekstai meno kūriniuose buvo vaizduojama kur kas dažniau, šiandien šiuolaikinio meno kontekstuose taip pat galima jų rasti. Iš Telšių pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Architektas, legendinės grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas Lietuvos kovoje už nepriklausomybės atkūrimą kartu su bendraminčiais užkūręs „dainuojančią revoliuciją“ iki šiol tiki, jog laisvės siekyje būtinas idealizmas. Apie idealizmą anuomet ir dabar, apie dainos galią, M. K. Čiurlionį ir kaukes – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

1863 - 1864m. vyko LDK ir Lenkijos karalystės tautų sukilimas. Kodėl svarbu jį prisiminti ir minėti Lietuvoje?Gruodį baigėsi paraiškų teikimas žemės ūkiui modernizuoti. Visam sektoriui bus paskirstyta apie 40 mln eurų, už kuriuos būtų galima modernizuoti pastatus, pirkti programinę įrangą.Skirtingos gyvenimo aplinkybės gali nulemti miego trūkumą ar prastą poilsio kokybę. Ką daryti, kad poilsio trūkumas sukeltų kuo mažiau neigiamų padarinių.Jau rytoj prisieks JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas. Iškilmių išvakarėse šalyje rengiamos ir protesto ir palaikymo akcijos.Jungtinėje Karalystėje greitosios medicinos pagalbos ekipažai stringa skubios pagalbos skyriuose ir nespėja pas pacientus, netgi sunkios būklės. Kodėl susidarė tokia situacija?Ved. Gabija Narušytė

JAV vyriausiasis šalies gydytojas paragino Kongresą keisti taisykles ir etiketėse ant alkoholinių gėrimų priminti, kad jo vartojimas didina riziką susirgti vėžiu. Gydytojai teigia - ši informacija žinoma jau seniai, tačiau visuomenė apie tai dar girdi retai.Gyventojams vėl bus dalijamos kalio jodido tabletės baigiantis anksčiau išdalytųjų galiojimo laikui.Pagrindinės Lietuvoje augančių paprastųjų musmirių psichoaktyviosios medžiagos muscimolis bei iboteninė rūgštis, nuo šių metų įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Tai reiškia, kad gyventojams, savo nuožiūra vartojant minėtas medžiagas, grės baudžiamoji atsakomybė.Šiemet pasaulyje gimę kūdikiai jau priklauso „Beta“ kartai, kuri įvardinama pirmąja skaitmeninio ir fizinio pasaulio sintezės karta.Religinės bendruomenės, kaip ir mokyklos bei darželiai, nebegalės gauti gyventojų pajamų mokesčio dalies. Dvasininkai sako, kad tokia parama itin reikalinga bažnyčių išlaikymui. Anot jų, naujoji tvarka diskriminuoja tikinčiuosius, kurie nebegali rinktis kam skirti paramą.Ved. Gabija Narušytė

Vakar paminėtos 102-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinės operacijos metinės. Buvusiose miesto kapinėse, prie paminklo „Už Laisvę žuvusiems“ vyko tradicinė pagerbimo ceremonija, per kurią pašventintas ir atidengtas paminklas Lietuvos karinės operacijos vadui Jonui Polovinskui-Budriui ir jo žmonai Reginai Kašubaitei-Budrienei. Tuo metu Klaipėdos krašto praeitį tyrinėjantis istorikas prof. dr. Vasilijus Safronovas kelia klausimą apie laisvės sampratą Klaipėdos kraštui ir jos minėtinas datas.Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatoma knyga „Baleboste: Tradicinė litvakų virtuvė ir kiti žydiški skoniai“. Apie knygą pasakoja jos autoriai: Telšiuose gimusi žydų virtuvės žinovė Riva Portnaja ir vilnietis šefas, kulinarinių knygų bei laidų autorius Vylius Blauzdavičius.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie tai, kaip klasikinė muzika londoniečius saugo nuo automobilių vagių, kiek jaunimo klausosi simfoninių orkestrų ir ką svarbaus muzikos pasauliui pražudė Kalifornijoje siaučiantys gaisrai.Sausio 13-osios įvykiams opusą skyrusi kompozitorė Diana Čemerytė puikiai mena tą viltingą tylą 1991-ųjų sausį, tad savo patirtį, jauseną sudėjo į kūrinį „Papasakok man“, kurio premjera įvyko Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Vilniuje. Pusę savo gyvenimo Vokietijoje gyvenanti muzikė džiaugiasi, kad yra atradusi save kaip menininkė, mėgaujasi kūrybiniu procesu ir gyvenimu, kurį susikūrė tokį, kokiame jai tiesiog gera. Diana Čemerytė rubrikoje „Be kaukiųׅ“.Ved. Gabija Narušytė

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Lyčių lygybę ir solidarumą privalome ne šiaip linksniuoti per įvairius minėjimus, kaip abstrakčią ir deklaratyvią vertybę, o sąmoningai ir nuosekliai praktikuoti mūsų kalbiniuose, instituciniuose ir pilietiniuose pasirinkimuose“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune duris atvėrė paroda apie šalies mados istoriją, dabartį bei ateitį. Andrius Baranovo pasakojimas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien prasideda LMTA organizuojamos Šiuolaikinės muzikos dienos. Kokias galimybes šis festivalis suteikia jauniems atlikėjams ir kompozitoriams?Varėnos kultūros centras pristatė vaizdo apybraižą apie Čiurlionio tėvus. Pasakoja Marius Eidukonis.Lietuva turi naują kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje – šias pareigas pradeda eiti Gabrielė Žaidytė. Pokalbis apie kultūrinės diplomatijos reikšmę Šiaurės šalių regione, planuojamus projektus, Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo galimybes bei iššūkius.„Pasirodo, miesto erdvės gali būti puikūs veidrodžiai, atspindintys ne tik fizinį miesto išplanavimą, bet ir socialines vertybes bei gyventojų patiriamą įtraukties ar atskirties jausmą“, – rašo Kauno technologijos universiteto dr. Paulina Budrytė. Pokalbis apie įtraukių miestų kūrimo meną ir priklausomybės vietai jausmo skatinimą Lietuvos viešosiose erdvėse.Ved. Justė Luščinskytė

Menininkė Urtė Jasenka kviečia galvoti apie tai, ką privalome atminti: Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje Nišinėje galerijoje atidaroma paroda „Atmintis“, kurioje grafikos darbus papildo jos pačios išgyvenimai, surašyti į dienoraštį.Laisvės gynėjų dienos išvakarėse Šv. Jonų bažnyčioje nuskambės pasaulinė Dianos Čemerytės kūrinio „Papasakok man“ premjera. Kompozitorė muzikos garsais pasakoja 1991 metų pradžios dienų ir naktų – mūsų kovos už laisvę – istoriją. Šį prasmingą opusą atliks Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, diriguojamas Karolio Variakojo.Ray Bartkaus instaliacija „Begalybė“ vakar atidaryta ir dar visą mėnesį ją bus galima pamatyti MO muziejaus foje. Niujorke gyvenančio ir kuriančio menininko „Begalybė“ – prieš dešimtmetį kilusių apmąstymų ir pradėtų eksperimentų tąsa. Su Ray Bartkumi susitiko kolegė Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie naujo popieriaus keliamus pavojus muzikantams, Teherane statomos operos „Traviata“ adaptaciją islamiškai publikai bei tai, kodėl sausio 5-oji turėtų būti paskelbta Trijų Fortepijono Karalių švente.Modernus menas pasiekiamas ne tik sostinėje – įrodė Panevėžyje įsikūręs Stasys Museum, tapęs „Metų kultūros reiškiniu“ LRT Metų apdovanojimuose. Kaip Stasio Eidrigevičiaus vardu pavadintas šiuolaikinis meno centras jau pakeitė miestą, kokią kryptį brėžia ir kaip veiklai „diriguoja“ muziejaus vadovė? Menininkė Vaida Andrijauskaitė - rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga;Kaune Galaunių namai-muziejus pradėjo parodų ciklą „Kolekcininkai”. Pirmojoje parodoje pristatoma Edvardo Mickevičiaus surinkta dekoratyvinių lėkščių kolekcija;Socialinių tinklų eksperto ir konsultanto Dariaus Gerulio komentaro ir prognozių šiems, 2025-iesiems metams internetui bei socialiniams tinklams;Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte;Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras masi iniciatyvos kurti Nacionalinę talentų platformą, padėsiančią ugdyti įvairių specialybių profesionalus šalies muzikinėms scenoms. Pokalbis apie šią platformą su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadove Laima Vilimiene;Režisieriaus Arūno Matelio prodiusuotas filmas „Domingo, Domingo” nominuotas prestižiniam „Goya” apdovanojimui. Pokalbis šį filmą ir nominaciją su režisieriumi Arūnu Mateliu;„Partizanų apranga, kaip ir patys partizanai, gyvena savo gyvenimą. Ji įgauna savo randus. Joje susideda garbė, orumas, pagarba tėvynei ir jos žmonėms“, – sako dizaineris Giedrius Paulauskas. Jis beveik metus tyrinėjo Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko Vanago uniformą, kol galiausiai ją atkūrė.Ved. Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga;Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ mini 50-metį ir ruošiasi Naujuosius pasitikti tradiciniu koncertu. Koncertai Naujųjų išvakarėse rengiami lygiai tiek metų, kiek gyvuoja pats choras;„Kalbos ryto“ rubrikoje pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja dr. Jogile Teresa Ramonaite apie tai ar žmonės gali kalbėti vienodai;Klasikos koncertų salės pristatymai su Gabija Narušyte;Šiandien Bažnytinio paveldo muziejuje atsidaroma nauja paroda „Buvo ir yra. Vilniaus benediktinių istorija“, skirta Vilniaus benediktinėms. Pokalbis su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte ir parodos kuratore Karolina Koroliova-Barkova;Teatro bei kultūros bendruomenę pasiekė ilgai laukta Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“;Kretinga tapo 2025-ųjų Lietuvos jaunimo sostine. Kretingai šį titulą perdavė jaunimo sostine buvusi Marijampolė. Pokalbis su Jaunimo reikalų agentūros Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus patarėja Deimante Adamone, Kretingos rajono savivaldybės mero patarėju Albertu Barausku ir Visuomenės ir verslo plėtros instituto projektų vadove, jaunimo sostinės Mariampolėje iniciatore Aiste Rutkauskiene;Grupė „Antis“ mini 40-ies metų jubiliejų. Pokalbis su grupės lyderiu Algirdu Kaušpėdu.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje menininkė Monika Žaltauskaitė-Grašienė (Žaltė) ir kompozitorius Kipras Mašanauskas pristato vaizdo ir garso instaliaciją „Atminties ritmas“. Taip Kaune atidaroma trečioji paroda, įkvėpta M. K. Čiurlionio kūrybos.„Mano mamą vadindavo smetoniška dainininke“, – pasakoja operos mecosoprano Birutės Almonaitytės dukra Dovilė Eidukaitė. Nors daugelyje šaltinių Birutės Almonaitytės gimtadienio data netiksliai įvardijama gegužę, iš tikrųjų jos gimtadienis – gruodžio 20-oji, ir rytoj solistė būtų šventusi savo 90-metį. Rasos Murauskaitės-Juškienės pasakojime operos primadoną prisimena jos dukra Dovilė Eidukaitė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Asta Krikščiūnaitė.Tik penkias minutes – tiek truko registracija, kurios metu šešiasdešimt verslų ir organizacijų spėjo gauti savo žaliaskarę, kurią galėtų papuošti Tauragės kalėdinių eglučių alėjoje. Akcijoje dalyvaujantys sako, kad savos eglutės puošyba ne tik linksmas užsiėmimas, tačiau ir galimybė pajausti bendrystę. Kiekviena tauragiškių eglutė alėjoje skirtinga, jas puošia ne tik plastikiniai, tačiau ir natūralūs papuošimai. Kas skatina tauragiškius dalyvauti kalėdinių eglučių alėjos akcijoje ir kaip šventiniu laikotarpiu gyvena Tauragės organizacijos ir verslai? Pasakoja Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Vienos filharmonijos moterų alternatyvą Naujųjų metų koncertui, benamių blokuojamą teatrą Paryžiuje ir tris operas: apie kardinolų susirinkimą, naftos gavybos kompaniją ir lenkiškas tradicijas.Socialinį projektą „Orūs namus“ įkūrusi Marija Bunkaitė džiaugiasi sukūrusi sąlygas senjorams gyventi saugiai, bendruomeniškai, taupiai ir patogiai. Atjauta jai ne svetima nuo vaikystės, tad sako, jog negalėjusi nepamėginti. „Orūs namai“ jau yra Vilniuje ir Alytaus rajone. Kokią namų naudą jau jaučia čia gyvenantys, kokie iššūkiai ir atradimai pačiai įkūrėjai? Marija Bunkaitė – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.„Dažnai girdžiu „o kam tau ta pilietybė, čia tik popieriukas“, – sako po ilgų metų Lietuvos pilietybę atgavęs teatro režisierius Gildas Aleksa. Kaip, neturint Lietuvos pilietybės, sekasi mūsų šaliai atstovauti tarptautiniame kultūros pasaulyje?Kostiumologė Taira Milušauskaitė Kaune pristatė knygą „Lietuvos aukso amžius. Dingęs Kaunas: Art deco mada Lietuvoje“. Šis albumas nukelia į nuostabųjį tarpukarį, kai Kaunas buvo Lietuvos sostine, o art deco stilius formavo miesto veidą. Pasakoja Skirmantė JavaitytėKlasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Rekomendacijos dėl atominės pramonės paveldo išsaugojimo. Kai viskas orientuota į Ignalinos atominės elektrinės išmontavimą ir atliekų tvarkymą, ar yra erdvės diskusijoms apie branduolinės pramonės palikimo kaip kultūriškai vertingo objekto išsaugojimą?Bronio Savukyno premija įteikta Gintarei Adomaitytei.Kalėdinių eglučių ciklas šiandien mus nukelia į Kauno rajoną, į Obelynę. Pasakoja Andrius Baranovas.Dovanojame šventinius LRT Klasikos prizus.Ved. Justė Luščinskytė

Vievyje teatralizuotu koncertu-spektakliu „Sulaužyto likimo labirintais...“ bus pagerbtas Balys Dvarionas, kompozitoriaus 120-ųjų gimimo metinių proga. Operos „Dalia“ ir B. Sruogos dramos „Apyaušrio dalia“ motyvus į vienumą sujungė Vievio kultūros centras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.Sakartvele antrą savaitę tęsiasi proeuropietiški protestai. Kaip visa tai keičia kasdienį kartvelų gyvenimą, kokie iššūkiai kultūros laukui? Iš Tbilisio – Sigita Vegytė.Gruodžio 13-ąją turbūt žymiausiai pasaulio dainininkei Taylor Swift sueis 35-eri. Apie paaugliškas pasakojamojo pobūdžio dainas, šlovę ir ką tik pasibaigusį pasaulinį turą „Eras“, – Ievos Buinevičiūtės pasakojime.Mykolas Sauka - skulptorius, rašytojas, tyrinėtojas. Savajai kartai neabejingas menininkas tyrinėja šiuolaikinio žmogaus tapatybę - neseniai tai sugulė į jo antrąją knygą „Kambarys“. Betonines skulptūras keičia medžiu, apmąstymus drožiant ir stebint pasaulį išreiškia žodžiu – ką savo kūryba menininkas nori pasakyti mums? Mykolas Sauka – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalga.Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė komentare klausia, kada reikalinga mados kritika?Šiauliuose visą mėnesį siautęs šiuolaikinio meno ir mados festivalis VIRUS – baigėsi. Laukiamiausias buvo paskutinis renginys – avangardinės mados šou, surengtas lengvosios atletikos ir sveikatingumo centre. Šiuolaikinio meno ir mados festivalio VIRUS uždarymo renginyje lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Klasikos koncertų salė su koncertų vedėja Gabija Narušyte.Šiandien Tarptautinė žmogaus teisių diena. Kiek lyčių stereotipai paplitę šiandien, ir kaip atrodo lyčių lygybė vaikų priežiūroje?Menų agentūrai „Artscape“ įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus žmogaus teisių srityje“.Videomenininkas Rimas Sakalauskas ir kompozitorius Darius Žičkus kviečia į žmogaus ir dirbtinio intelekto kūrybinės sinergijos premjerą – trumpametražio filmo „Vienos dienos kronika“ pristatymą.Apie dainininko Johno Paulo Larkino, plačiau žinomo Scatman John vardu, negalią ir stiprybę pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Ved. Justė Luščinskytė

Nuo šaindien keičiasi Vaiko teisių linijos darbo laikas. Prailginus darbo laiką, vaiko teisių gynėjai galės atsakyti į dar didesnį paklausimų skaičių, suteikti daugiau patarimų, dar daugiau vaikų bus išgirsti.Ne pelno siekiančios organizacijos siekia susigrąžinti sovietų ir nacių nusavintą turtą.VU Šiaulių akademijos bibliotekų kiemelyje įkurdinta skulptūra, vaizduojanti vieną amerikietišką centą. Ja įamžintas iš Šiaulių kilusio skulptoriaus, raižytojo ir medalisto Viktoro Davido Brenerio atminimas.Ilgą laiką sutrikęs nėščiųjų miegas gali lemti nuotaikos sutrikimus, sunkesnį ar net ankstyvą gimdymą bei kitokius sveikatos iššūkius, rodo mokslas. Praktiniais patarimais „Miego DNR“ epizode dalijasi neuromokslininkė L. Bojarskaitė.Etnologo Liberto Klimkos pasakojimas - apie šiandien prasidedančio advento tradicinius papročiusVed. Gabija Narušytė

Nerimą arba baimę skristi Europoje patiria nuo 10 iki 40 proc. žmonių. Lėktuvai, nepaisant šią savaitę nutikusio kraupaus įvykio Vilniuje, kaip buvo, taip ir tebėra viena saugiausių transporto priemonių. O kaip įveikti skydžio baimę?Australija priėmė įstatymus, kuriais jaunesniems nei 16-kos metų asmenims uždraUdžiama naudotis socialiniais tinklais. Nors įvairius apribojimus nepilnamečiams taiko ar svarsto ir daugiau valstybių, Australija yra pirmoji pasaulyje, priėmusi visišką draudimą. Šis sprendimas šalyje sukėlė nevienareiikšmiškus vertinimus.Kėdainių švento Jurgio bažnyčioje įsisuko kinivarpos, kenkiančios čia esančioms kultūros vertybėms. Pasak klebono, jų židinius reikėjo naikinti anksčiau, tačiau ir šįmet darbai nukelti. Kultūros paveldo specialistai sako, be jų leidimo tokie darbai net negalėjo būti pradėti.Kaip ir kasmet prasidedant Kalėdų laukimui - Vilniaus rotušėje šiandien rengiama Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė. Šiais metais mugėje surinktos lėšos bus aukojamos organizacijoms, vienijančioms negalią ar kitokių problemų turinčius suaugusiuosius ir vaikus.Mokslo rubrikoje - prieš 50 metų Etiopijoje atkastas vienas geriausiai išsilaikiusių hominidų skeletų – žmonių giminaite laikoma Liusi. Jos griaučių amžius siekia daugiau nei tris milijonus metų.Ved. Gabija Narušytė

Į LRT GIRDI kreipęsis klausytojas klausia, ar ligoninė nepažeidžia žmogaus teisės į privatumą ir nežeidžia orumo, kai pusnuogis pacientas paguldomas koridoriuje, kur jį gali visi matyti. Su tokia situacija vilnietis susidūrė Lazdynų ligoninės priėmimo skyriuje.Sukčiai, išnaudodami keliautojų aktyvumą atostogų metu, rado naujų būdų išvilioti pinigus, manipuliuodami vartotojų pasitikėjimu ir pažangiomis technologijomis. Sukčiavimo metodai tampa vis profesionalesni ir sunkiau atpažįstami.Eteryje – rubrika apie dirbtinį intelektą. Šįkart jos metu bus kalbamasi apie tai, kokia yra padaryta pažanga naudojant dirbtinio intelekto sprendimus būtent karinėje srityje. Rubriką veda Vaidotas Burokas, o jo pašnekovas – lektorius Darius Grigaliūnas.Prieš ir po laikrodžio sukimą kyla daug diskusijų apie šio pokyčio minusus ar privalumus. Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė naujame „Miego DNR“ epizode apžvelgia mokslo žinias apie laiko sukimą bei pataria, kaip greičiau prisitaikyti.Kankinimai elektros srove, į koją suvarytas peilis bei mušimas iki sąmonės netekimo - tai tik dalis to, ką teko išgyventi į rusų nelaisvę patekusiam už Ukrainą kovojusiam britui Šonui Pineriui.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta žinių apie masinius atleidimus. Kaip tai paaiškinti – kokios to priežastys ir kokias masiniai atleidimai gali turėti pasekmes ekonomikai ir mums visiems?Šiomis dienomis, kai lankome artimųjų kapus, prisimename gražiausiais praleistas akimirkas su tais, kurių jau nebėra tarpo mūsų – į kapines galima pažvelgti dar ir kitaip, juk kapinės pasakoja istoriją - gidai ir kviečia ja domėtis.Rubrika ,,Auga ir balkone“ šeštadienio rytais tęsiasi ir lapkričio mėnesį. Šio ryto pašnekovė interjero ir eksterjero architektė Gitana Valavičiūtė turi savitą požiūrį į sodininkavimą balkone ir skatina žmones nesusitelkti vien į daržovių auginimą.Mokslininkai pranešė pirmąkart aptikę gyvūniją po Ramiojo vandenyno dugnu esančiose versmėse. Iki šiol manyta, kad čia gali išgyventi tik virusai ir mikrobai, tačiau naujas tyrimas atskleidė daugiau informacijos apie sudėtingas vandenyno gelmėse esančias buveines.Kiekvienais metais JAV esanti Arizonos dykuma pasiglemžia šimtus migrantų. Nelegaliai iš Meksikos į Ameriką bandantys patekti migrantai dėl visą vasarą besilaikančios 50 laipsnių temperatūros neretai miršta vienoje didžiausių ir karščiausių dykumų Šiaurės Amerikoje. Migrantams gelbėti bando savanoriai.Karybos ekspertai teigia, kad dalis šaukiamojo amžiaus jaunuolių vengia atlikti privalomąją karo tarnybą, naudojasi įvairiais būdais jos išvengti.Ved. Gabija Narušytė

Rugsėjo pabaigoje Gallup bendrovės atlikta apklausa parodė, kad svarbiausias šių metų prezidento rinkimų faktorius Amerikos rinkėjams - ekonominė gerovė. Jis turėtų nulemti 52 procentų rinkėjų pasirinkimą prie balsadėžių.Šiemet Lietuvoje penktadaliu padaugėjo internetinių apgavysčių, dėl to Lietuvos policija pradėjo beveik pusketvirto tūkstančio ikiteisminių tyrimų.Šiomis dienomis daugelis mūsų lanko artimųjų kapus, tad natūralu, kad kapinės pasiekiamos kur kas sudėtingiau nei eilinę dieną. Siūloma rinktis viešąjį transportą, kad išvengtume grūsties keliuose, bet ne visada tokia galimybe galima pasinaudoti.Kaip keičiasi, jei keičiasi mūsų požiūris į mirtį, kaip kinta laidotuvių tradicijos?Prieš dvejus metus Seimui leidus gyventojams nebemokėti už nišas savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose, tuo pasinaudoti gali ne visi. Kai kurie miestai pritrūko vietų, kitur - vis tiek reikalaujama susimokėti.Skaičiuojama, kad kone kas antras žmogus per gyvenimą susiduria su miego sutrikimais, tačiau nemaža dalis žmonių juos ignoruoja. Anot specialistų, toks elgesys gali sukelti dar rimtesnių problemų, kurios gali virsti psichikos sveikatos ligoms.Kaip ir kada atsirado Vėlinių ir Visų Šventųjų dienų tradicijos, kiek lietuviškumo jose, pagonybės, lyginant su kitomis šalimis?Ved. Gabija Narušytė

Įspūdingu pasiekimu pasižymi Lietuva ES-oje - per paskutinius 5 metus Lietuvos gyventojų perkamoji galia išaugo net 26 proc, tuo metu Latvijoje per pus mažiau, o Estijoje, kuri buvusi pavydžiu regione – procentu sumažėjo, sumažėjo ir didžiosiose Europos Sąjungos šalyse, skaičiuoja Eurostatas. Ką reiškia toks augimas Lietuvai, kaip paaiškinti tokius skirtumus su kitomis šalimis kaimynėmis, ir kokios Estijos patirtys gali būti pamoka mūsų ir visos Europos šalių ekonomikoms?Žemės ūkio sektorius klimato kaitos pojūčius pajaučia pirmasis. Ūkininkai sako, kad prisitaikyti tampa vis sunkiau. Tenka išbandyti naujausias augalų veisles, eiti modernizacijos keliu. Dalis ūkininkų svarsto galimybę, kaip Pietų šalyse imti du derlius. Kiti tuo metu keičia veiklą ar visai atsisako ūkininkavimo.Utena pritrūko gyvenamojo ploto. Čia daugėjant gyventojų, pastebimai išaugo naujų būstų poreikis, o tokių nėra. Paskutinis daugiabutis statytas prieš penkiolika metų. Gelbėti situacijos ėmėsi savivaldybė, ieškodama nekilnojamojo turto vystytojų, taip pat - ir buvę uteniškiai. Šie investuoja į gimtąjį miestą - kuria naujus kvartalus.Eteryje – rubrika apie dirbtinį intelektą. Šia sritimi besidomintis Darius Grigaliūnas sako, jog siekiant sumažinti klimato kaitą, dirbtinio intelekto sprendimai yra labai reikalingi. Kaip tokios technologijos gali padėti, kovojant su tokiomis problemomis?Miego kokybė turėtų būti svarbi ir darbdaviams, akcentuoja neuromokslininkė Laura Bojarskaitė. Kodėl ir kas gali prisidėti prie geresnio darbuotojų miego, mokslininkė paaiškina naujame „Miego DNR“ epizode.Su kiekvienais rinkimais socialiniai tinklai tampa vis svarbesniais informacijos sklaidos kanalais, kuriuose politinės žinutės dažnai persipina su humoru ir ironija. Socialinių tinklų ekspertai pastebi, kad šiandien rinkėjai ne tik stebi debatus ar skaito straipsnius, bet ir dalijasi vadinamaisiais memais, komiška informacija, sparčiai plintančia internete.Ved. Gabija Narušytė

Šiuo metu Prancūzijoje vyksta Lietuvos sezonas. Tulūzoje galima pamatyti specialias Lietuvos scenos meno programas. Tokie atvejai, kai toks ypatingas dėmesys skiriamas kurios nors šalies scenai – itin reti Prancūzijoje.Austrių kiautai gali tapti alternatyva patiems įvairiausiems dalykams - nuo vilnos iki kalkakmenio. Jų perdirbimas nereikalauja tiek daug vandens ir kitų išteklių, kiek mados ir statybų sektoriai.Laukiančiųjų socialinio būsto regione daugėja. Tad eilėje tenka laukti 5 ar net 7 metus. Savivaldybės neįgaliesiems ir nepasiturintiems gyventojams ketina nupirkti daugiau būstų. Nors lėšų netrūksta, regionuose nekilnojamojo turto pasiūla menka.Metas rubrikai ,,Auga ir balkone“. Savo puošniu, gėlėmis padabintu balkonu gydytoja Rita Krikštopaitytė džiugina vilniečius ir miesto svečius jau ilgiau nei 30- metį. Nors priežiūros reikia daug, norint išpuošti 5 metrų ilgio balkoną, tačiau moteris sako, kad ją ši veikla džiugina. O gero žodžio nepagaili ir praeiviai, pamatę Ritos puoselėjamą balkoną Vilniuje, Čiurlionio gatvėje.Per pastaruosius penkerius metus vynuogynų plotai Lietuvoje išsiplėtė kelis kartus. Vynuogininkų asociacija prognozuoja, kad augintojų tik daugės. Esą šylantis klimatas leidžia ne tik tikėtis geresnio derliaus, bet ir išbandyti vis naujas veisles.Ved. Gabija Narušytė

Vieni labiausiai naudojamų vaistų pasaulyje – kontraceptikai. Kas žinoma apie jų poveikį moterų miegui, domėjosi ir naujame „Miego DNR“ epizode pasakoja neuromokslininkė Laura Bojarskaite.Vaidoto Buroko rubrikos apie dirbtinį intelektą.Trečius metus Lietuvos mokyklose rengiami pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai devintokams šiais mokslo metais tapo privalomi. Viena pirmųjų šalies švietimo įstaigų, kurioje šį rudenį Lietuvos šaulių sąjunga organizuoja kursus – Vilniaus „Žaros“ gimnazija. Mokymuose apsilankė kolega Rokas Kiškys.Ne tik poliklinikos, kitos institucijos, neretai net privačios įmonės, internetinės parduotuvės ir kitos - nebūtinai turi kontaktus, nurodo tik bendrąjį skambučio numerį. Tačiau – yra ir gerų iniciatyvų: mokesčių inspekcija, „Sodra“ ir Užimtumo tarnyba nuo šių metų spalio 1 d. konsultacijas klientams teiks bendraisiais informacijos centro telefono numeriais. Kaip tai pagerins situaciją?Nuo rudens į Vilniaus gatves pasipylė naujų vairuotojų, daugelis jų – studentai, atvykę iš mažesnių Lietuvos miestų. Lyginant su vasara, rugsėjį ir spalį Vilniuje jaunų vairuotojų sukeliamų avarijų padaugėja dviem trečdaliais. Su kokiais iššūkiais vairuodami sostinėje susiduria jaunuoliai, pasakoja Miglė Kalinauskaitė.Ved. Gabija Narušytė

Praėjus 59-eriems metams, kai žmogus pirmąkart išėjo į atvirą kosmosą, šią savaitę pirmąsyk tai padarė ir privati bendrovė – Ylono Masko „Space X“. Istorine misija, viliamasi, pavyks dar labiau priartėti prie žmonijos siekių kosmose - nuskristi į Mėnulį ir Marsą. Apie tai – Karolina Panto.Kiekvienas žmogus, nusprendęs ką nors auginti balkone, turi savitą istoriją. Vieni nori tik paeksperimentuoti, kitiems svarbu užsiauginti maisto, dar vieniems tai poilsio erdvė, o štai balkono daržininkui Ginui Kamarovui iš Vilniaus tai tapo reikšminga atsvara, ieškant naujo kelio gyvenime. Apie tai rubrikoje „Auga ir balkone“ – Rūta Simanavičienė.Vyriausybė Seimui teikia įstatymo pataisas, kuriomis siekiama atpiginti ir supaprastinti būsto paskolų refinansavimą. Jei Seimas tam pritartų, turintiems paskolą nebereikėtų atlikti dalies veiksmų: kreiptis į savo banką pažymos apie paskolos likutį, o procesas turėtų būti nemokamas.Vilniuje bandant tramdyti ant pastatų, tiltų, stendų piešiančius vandalus, bus įrengiama šimtas naujų stebėjimo kamerų. Pusantro milijono eurų šiems ir kitiems metams bus skiriama ir nelegalių piešinių uždažymui. Plačiau – Miglė Kalinauskaitė.Ved. Gabija Narušytė

Tragiškas įvykis Akmenės rajone praėjusią savaitę paskatino dar kartą pasidomėti, ką būtina žinoti prieš renkantis pramogą upėje – ar visi žinome apie galimus pavojus upėje ar ežere, kaip esame tam pasiruošę ir ar laikomės saugumo reikalavimų, užuot visiškai atsipalaidavę.Lietuvoje netylant diskusijoms apie tai, kokiais atvejais būtų leidžiama pasiimti sukauptas lėšas iš antrosios pensijų pakopos, LRT radijas pasidomėjo, kokios praktikos taikomos kitose Europos valstybėse - Nyderlanduose, Estijoje ir Ispanijoje.Kulautuvoje gyvenantis 17-metis Adomas Brazauskas liepos 16-20 dienomis atstovavo Lietuvai pasaulio jaunimo diskgolfo čempionate Jungtinėse Amerikos Valstijose. Adomas tapo pirmuoju lietuviu, atstovavusiu Lietuvai tokiame čempionate.Kaip skambėtų šiemet Eurovizijoje dalyvavusio Silvester Belt kūrinio „Luktelk“ versija, sukurta dirbtinio intelekto? Eteryje – antrasis rubrikos apie dirbtinį intelektą epizodas. Jo metu bus kalbamasi apie muzikos kūrimo įrankius, kurie, kaip pastebi ekspertai, populiarėja. Šia tema su dirbtinio intelekto lektoriumi kalbasi kolega Vaidotas Burokas.Moterų ir vyrų miego skirtumai susiję ne tik su biologija, bet ir socialiniu, kultūriniu gyvenimu, visuomenės lūkesčiais.Apie šiuos skirtumus naujame „Miego DNR“ epizode pasakoja neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Ved. Gabija Narušytė

Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse vykusiose breiko varžybose Lietuvos atstovė Dominika Banevič – Bgirl Nicka surengė įspūdingą pasirodymą ir iškovojo sidabro medalį.Į visuomeninį judėjimą susibūrę kretingiškiai siekia, kad pagrindinėje miesto aikštėje būtų atstatyta rotušė. Jie sako, kad rekonstruota rotušė ne tik pradžiugintų gyventojus bei atvykusius turistus, bet tuo pačiu primintų apie jau seniai įgytas miesto savivaldos teises. Kretingos savivaldybės meras Antanas Kalnius sako, kad atstatyti rotušės mieste neplanuojamaRubrikoje ,,Auga ir balkone“ Rūta Simanavičienė kalbina farmacijos ir aplinkos inžinerijos studijas baigusį Mindaugą Rutalę, kuris savo balkone augina kone 10 skirtingų pelargonijų rūšių, ir sako, kad žmonės turėtų atsisakyti stereotipų, jog sodininkavimas ar gėlių auginimas yra tik moteriška veikla. Besispecializuojantis farmacijos srityje Mindaugas augina ne tik gėles, bet ir sveikatai vertingus augalus.Jei sunku išsirinkti tinkamas grožio ir kosmetikos priemones, gali padėti dirbtinis intelektas. Pietų Korėjoje šia technologija paremtas įrankis parenka ne tik jau esančius produktus, bet ir gali sukurti naujas, konkrečiam žmogui skirtas priemones. Vis daugiau didžiųjų bendrovių diegia dirbtinio intelekto produktus – manoma, kad tai reikšmingai prisidės prie suasmenintos pirkėjo patirtiesApie elektromobilius kalbame dabar, bet jie atsirado dar 19 amžiuje. Ir jei ne vienas netikėtas posūkis, galbūt elektromobiliai būtų užkariavę pasaulį dar prieš šimtą metų.Ved. Gabija Narušytė

Dirbantiems naktimis patariama iš anksto joms pasiruošti, kad žala organizmui būtų kuo mažesnė. Tačiau sukaupti miego atsargų gali visi, kurie žino apie laukiančias bemieges naktis. Kaip tai daryti, paaiškina neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Ukrainos ministrai įspėja, kad švietimo situacija šalyje yra kritinė. Išsamiau - Alisos Gusevos reportaže.Prancūzija renka parlamentą, ką stebi visas pasaulis.Paryžiuje Lietuvai atstovausiančių olimpiečių rubrikoje šiandien pristatome baidarininkus Mindaugą Maldonį ir Andrejų Olijniką.Gintarės Grikštaitės pasakojimas.Šiandien Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“ Sostinės rotušėje. Šis susitikimas – esminė Dainų šventės dalis, nes būtent per dainą ir šokį vieni kitus atrandantys žmonės – yra šiandienos Lietuva.Etnologo Liberto Klimkos žvilgsnis į tradicijas.Užsienio ir sporto naujienos, orų prognozė.Ved. Gabija Narušytė

Prasideda Jubiliejinė Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“. Tūkstančius lietuvių visame pasaulyje vienijanti šimtmečio šventė prasideda dainų dienos koncertu „Miškais kalnai žaliuoja“ Kaune, kur 1924-aisiais ir prasidėjo šventės istorija.LRT tęsia pažinties su Lietuvos olimpiečiais ciklą. Šiandien pristatome Paryžiaus žaidynėse debiutuosiančią dailiojo jojimo atstovę Justiną Vanagaitę-Samuilę. Apie ją - Barboros Jakilaitės pasakojimas.Rubrikoje ,,Auga ir balkone“ išgirsite, kodėl vilnietė Gailė Surkevičiūtė džiaugiasi pomidorų auginimu balkone, o Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentė Sonata Kazlauskaitė papasakos, su kokiomis dažniausiomis pomidorų ligomis susiduria augintojai ir kaip tuomet elgtis. Rubriką rengia Rūta Simanavičienė.Dažnas šeimininkas bando suprasti augintinį, tačiau tai padaryti kartais sudėtinga. Čia padėti gali naujosios technologijos – Japonijoje sukurta išmani programėlė, kuri gali įvertinti kačių išraiškas ir nustatyti, kada šios galbūt jaučia skausmą. Tam pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Ekspertų teigimu, žmonės pastaruoju metu deda daugiau pastangų, kad suprastų savo augintinius. Išsamiau – Karolina Panto.Užsienio ir sporto naujienos.Ved. Gabija Narušytė

Jubiliejinės, jau 50metį švenčiančios „Dainų dainelės“ laureatų koncertas tiesiogiai iš LNOBT sekmadienį 15.45val. per LRT TELEVIZIJĄ ir portale LRT.LT. Kuo prasmingas ir unikalus šis konkursas, ką rodo šie penki dešimtmečiai?Dar vienas pasakojimas iš ciklo „100 balsų Dainų šventei“. Dainų šventėse sulaukiama ne tik dainininkų, bet ir šokėjų. Jau daugybę metų į Dainų šventes keliauja ir šiauliečių kolektyvas „Šėltinis“. Vienoje kolektyvo repeticijų apsilankė Tomas Mizgirdas.Lietuviai Ukrainoje pradeda statyti požemines slėptuves mokyklose. Tokios slėptuvės padės užtikrinti mokymosi procesą net ir oro atakų metu. Alisos Gusevos reportažas.Vilniuje gyvenanti Kristina skundžiasi, kad visus jai brolio pervestus vaistams skirtus pinigus nurašė antstoliai. Į „LRT girdi“ moteris kreipėsi teigdama, kad antstoliai turėjo teisę nuskaityti tik 30-mt procentų pervestos sumos. Visgi patys antstoliai atsako, kad viskas padaryta teisingai, tačiau svarbu žinoti, kad tam tikrOs sumos per mėnesį jie liesti negali. Plačiau - Justo Buivydo reportaže.Kodėl garbaus amžiaus žmonės dažnai miega trumpiau ir ne taip giliai? Kaip senjorų poilsį veikia vaistai ir įvairios ligos? Miego įtaką vyresnio amžiaus žmonėms naujame „Miego DNR“ epizode apžvelgia neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Mokslininkas Libertas Klimka – šiuo kart primena radijo gimimo istoriją ir prieš 150 metų gimusį jo išradėją Giuljelmą MarkonįVed. Gabija Narušytė

Lietuvoje bene dažniausia eismo įvykių priežastis yra viršytas leistinas maksimalus važiavimo greitis, tačiau nepaisant to - devyni iš dešimties šalies vairuotojų yra jį linkę viršyti, rodo apklausa. Kodėl? Kokios to pasekmės pačiam vairuotojui ir kitiems kelyje, ir kokių priemonių ketinama imtis, kad visi eismo dalyviai keliuose būtų saugūs?Jubiliejinei Dainų šventei vis labiau artėjant – keliasdešimt tūkstančių dalyvių susitiks 100io renginiui birželio pabaigoje, na o Lietuvos regionai ją jau pasitinka savosiomis: šventės preliudijos ir Utenoje.Kaišiadoryse įsibėgėja didysis Lietuvos kultūros sostinės festivalis „Kas čia daros“. Festivalio renginių programoje nuo šakočių čempionato iki kardilių varžytuvių. Planuojama pasiekti ir kelių rekordų. Kokie jie?Vos pradėjęs veikti, naujasis Google dirbtinio intelekto paieškos asistentas pateikė šūsnį klaidingų ir net komiškų atsakymų. Ekspertai sako, kad kol kas vadinamąsias haliucinacijas patiria visi dirbtinio intelekto modeliai, tačiau jie sparčiai tobulėja.Disko metikas Andrius Gudžius „Čempionų pokalbiuose su Airine Palšyte“ pasakoja, kaip jam pavyko ištverti skaudžias nesėkmes ir traumas. Kokius tikslus sau ir kitiems kelia Paryžiaus olimpinėse žaidynėse?Ved. Gabija Narušytė