Podcasts about sidabrin

Kauno apylinkės teisme skelbiant nutartį kaltinamasis užpuolė teisėją – metė į ją kėdes ir smogė kumščiu. Ar šis incidentas paskatins pamąstyti apie saugumą teismuose?Greičių matuoklių tinklo plėtra kelia abejonių susisiekimo ministrui.Izraelio saugumo kabinetas atidėjo planuotą posėdį, kuriame turėjo būti patvirtintas susitarimas su „Hamas“ dėl paliaubų Gazos Ruože.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija stabdo projekto „Sidabrinė linija“ finansavimą 2025 metams. Ministrė Inga Ruginienė žada artimiausiu metu skelbti naują emocinės psichologinės pagalbos vyresnio amžiaus žmonėms paslaugų teikėjo konkursą.Šeduvos apylinkėse ant nužudytiems žydams pastatytų memorialų be suderinimo pakeisti užrašai. Naujoji versija vienus glumina, kitus pykdo ir įžeidžia, nes vietoj „nacių talkininkai“, „nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai“ atsirado frazė, kad žydai buvo nužudyti „jų lietuvių kaimynų“.Ved. Andrius Kavaliauskas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sprendžia, ar skirti pinigus už nelegalų darbą baustam labdaros fondui, ar nutraukti su juo sutartį. Ministrė sako, kad sutartį gavo kaip palikimą, tačiau atsakomybę už pervestus pinigus nepatikimų įmonių sąraše atsidūrusiam fondui teks prisiimti jai. Ministrės teigimu, jai įtarimų kelia „Sidabrinės linijos“ projektą vykdančio fondo lėšų panaudojimas ir pirkiniai.Seimo narė Agnė Širinskienė kol kas oficialiai nepatvirtina savo planų dėl galimo pasitraukimo iš Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ frakcijos. Portalo LRT.lt žiniomis, politikė ketina pereiti į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakciją, tačiau su ja pačia žiniasklaidai susisiekti nepavyko. „Demokratų“ frakcijos seniūnas Linas Kukuraitis LRT Radijui sakė, kad šiandien frakcija renkasi į posėdį, kuriame politikės prašymas galėtų būti svarstomas.Laisvės gynėjų dienos minėjime dalyvavęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis akcentavo, kad sunkiai iškovota Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė dėl Ukrainoje vykstančio karo ir vėl tampa nepaprastai trapi. Todėl, pasak politiko, ypatingą reikšmę Lietuvai turinti Sausio 13–oji turėtų būti dar labiau įvertinta, paskelbiant šią sukaktį nedarbo diena.Ant dar vieno povandeninio energijos kabelio „Nordbalt“, jungiančio Švediją su Lietuva, Baltijos jūros dugne buvo aptikti inkaro vilkimo palikti apgadinimo ženklai, pranešė Švedijos gynybos ministras, kurį cituoja Švedijos visuomeninis transliuotojas. Anot jo, šią žalą veikiausiai padarė kinų laivas.Nors rinkimų maratonas jau baigėsi, Vyriausioji rinkimų komisija vis dar vieną po kito nagrinėja skundus dėl galimos politinės reklamos per rinkimus. Prieš kelias dienas komisija nusprendė, kad balandį Palangos koncertų salėje filmuota laida „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo Gitanas Nausėda, bei renginio viešinimas yra paslėpta politinė reklama. Šį sprendimą ketinama skųsti teismui. Prieš kurį laiką komisija pripažino Uspaskichą pažeidus įstatymą, kai jis nuo scenos žmonės dalijo ledų kuponus.Seimas sausio 14-ąją planuoja baigti pratęstąją rudens sesiją. Paskutiniuose plenariniuose posėdžiuose be kita ko planuojama priimti prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas įstatymų pataisas, kuriose numatyta Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių jose ilgį, o vietinės reikšmės keliams skirti biudžeto dalį – nuo 33% iki 43%.Ved. Rūta Kupetytė

Miša Skalskis turi daugybę veidų: garso ir vaizdo menininkas, muzikantas, kompozitorius, didžėjus. Arba – ang3l sp1der, 96World, vienas iš buvusios grupės „Without letters“ narių, viena antroji Liudmilos Vaišnoraitės personos, pirmojo lietuviško 3D filmo „Čiulbanti siela“ garso takelio autorius, už kurį pelnė „Sidabrinę gervę“. NARA tinklalaidėje Miša kalba apie visa tai – ir pirmą kartą viešai reflektuoja savo žydišką identitetą. Išgirskite trečiąjį interviu iš „Ir mes iš Vilniaus“ ciklo. Praėjus 80 metų nuo Vilniaus geto likvidavimo NARA pradeda tinklalaidžių seriją „Ir mes iš Vilniaus“, kurioje kalbamės su jaunais Vilniaus žydais, ieškančiais savo santykio su milžinišku praradimu paženklintu miestu ir tarp multikultūriškumo ir nacionalizmo laviruojančia Lietuvos visuomene. Pilnas aprašas ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/misa-skalskis  Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/about#support 

Spaudos apžvalga.Kaip Dainų šventei ruošiasi tauragiškiai ir ką iš šio renginio prisimena anksčiau jame dalyvavę?Surengti gerą kostiuminį pasirinkto personažo pasirodymą – tikro kosplėjerio tikslas. Iš Japonijos kilusios subkultūros entuziastai kostiumams ieško įkvėpimo animacijoje, komiksuose, filmuose, žaidimuose. O dalis kosplėjerių pasitelkia kūrybinius impulsus ir kuria savo personažus. Baltijos šalyse gausu kosplėjaus bendruomenėje veikiančio jaunimo.Bendruomenės šventė. Kaip kurti naujas tradicijas?Savaitgalį Vilniuje vyko spalvingiausias metų festivalis „Lithuanian Pride“. Daug dėmesio žiniasklaidoje susilaukė ir LGBTQ+ eitynės. Šių metų Media4Change žiniasklaidos monitoringo sausio – balandžio mėnesio tyrimas rodo, kad Lietuvos medijose dominuoja neigiamos šios grupės reprezentacijos.Šių metų kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ pasitinka šūkiu „Atverk akis kinui“, skatinančiu pamatyti perspektyvius, pasaulyje vis garsiau skambančius lietuviškus filmus. Metų ryškiausiems birželio 9 d. buvo įteiktas 21 apdovanojimas. „Sidabrinių gervių“ apžvalga su kino kritike Monika Gimbutaite.Muzikinės naujienos.Ved. Justė Luščinskytė

Vilniuje, Šnipiškėse, Šilutės ir Fino gatvių sankryžoje, trumpam įsikuria laikina fotoateljė, kurioje Vilniaus muziejus ir Medinės miesto architektūros muziejus kviečia įamžinti senąsias Šnipiškes liudijančius objektus ir pasidalinti jų istorijomis. Apoie Šnipiškių rajono pažinimą ir laikinąją fotoateljė kalbamės su menotyrininke, Vilniaus muziejaus direktore dr. Rasa Antanavičiūte.„Kad šis filmas bus politiškai įkrautas jaučiame jau nuo pirmosios scenos“, - naujausią Romo Zabarausko filmą „Rašytojas“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Birželio 9-ąją dieną įteikti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Šeši apdovanojimais įvertintas Deimanto Narkevičiaus filmas „Čiulbanti siela“, tiek pat jų pelnė ir Marijos Kavtaradzės kino juostos „Tu man nieko neprimeni“ kūrybinė komanda. Filmas išrinktas ir kaip geriausias 2023 m. filmas. O geriausiu ilgametražiu dokumentiniu kino filmu įvertintas režisierės Aistės Stonytės debiutinis filmas „Mamutų medžioklė“. Pokalbis su laimėtojomis Marija Kavtaradze ir Aiste Stonyte.Likus vos kelioms savaitėms iki Šimtmečio Lietuvos dainų šventės, vakar tūkstantinė chorų ir šokių kolektyvų eisena per visą uostamiestį nuvingiavo į Vasaros estradą. Vakarų Lietuvos krašto dainų šventė iškėlė vėliavą ir perdavė estafetę Kaunui. Apie įvykį Klaipėdoje pasakoja Agnė Bukartaitė.Apie vaikystės įspūdžių svarbą, išmintingus tėvus ir mokytojus ir begalinę meilę muzikos kūrybai rubrikoje „Be kaukių“ kalbamės su džiazo pianistu, kūrėju, pedagogu Richardu Baniu.Ved. Gerūta Griniūtė

Nacionalinėje dailės galerijoje vyksta konferencija „Totalitarizmų nusikaltimai: teisingumas ir atmintis XXI amžiuje“. Į renginį atvyksta 40 užsienio organizacijų, priklausančių Europos atminties ir sąžinės platformos tinklui, atstovai – atminties institucijų vadovai, ekspertai, tyrinėtojai, pilietinių iniciatyvų lyderiai.Tirpstant laikui iki 100-ečio Dainų šventės, LRT KLASIKA transliuoja pasakojimų ir pokalbių ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Štai Varėnos rajono Matuizų kaime repetuoja trys kolektyvai – mėgėjų teatras „Giraitė“, folkloro ansamblis „Verbena“ ir liaudiškų šokių grupė „Aglaitė“. „Ne kartą dalyvauti Dainų šventėje – didžiulis įvertinimas mažam miesteliui“, – sako Matuizų kultūros centro vadovė Irena Čeplikienė. Kokie prisiminimai iš ankstesnių pasirodymų Vilniuje, domėjosi Rytis Skamarakas.Vilniaus katedros varpinės bokštas jau dešimt metų yra atviras visuomenei. Šios sukakties proga pristatoma specialiai varpinės bokštui sukurta menininko Žilvino Kempino instaliacija „Vėjalaikis“.Danas Auerbachas – vienas įdomiausių šiandienos bliuzroko muzikos atstovų: jo kūryba plėtėsi nuo „jamminimų“ draugo namų rūsyje iki jaunosios kartos muzikos prodiusavimo. Savo darbais jis lenkiasi didiesiems delta bliuzo meistrams, tiesia ranką link klasikinių, elektrinių, roko gitarų ir krato galvą lyg tikras psichodelinės muzikos atstovas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kino operatorė, ką tik paskelbtų „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų nominantų sąraše atsidūrusi Kristina Sereikaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Gegužės 12 d. prasideda jubiliejinis 60-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“.Ketvirtadienio vakarą paskelbti reikšmingiausių šalyje kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai. Tarp dažniausiai paminėtų pretendentų, skirtingose kategorijose – režisierės Marijos Kavtaradze filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus filmas „Čiulbanti siela“ ir Tomo Vengrio „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“. Apie tai, kaip sekėsi dirbti komisijai ir kokia filmų panorama laukia, kalbamės su atrankos komisijos pirmininke, kino kritike, žurnaliste, programų sudarytoja Ieva Šukyte ir Lietuvos kino centro vadovu Laimonu Ubavičiumi.LRT Klasika tęsia ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Šįkart prisiminsime Vinco Kudirkos asmenybę ir jo Tautiškos giesmės istoriją.Kaune vykstančiame japonų kultūrai dedikuotame festivalyje „Japonijos dienos Kaune WA“, lankėsi „Kawaii“ mados karaliumi tituluojamas japonų dizaineris Sebastian Masuda. Dizaineris jau beveik 30 metų savo unikalia kūryba skleidžia japoniškosios kawaii kultūros filosofiją visame pasaulyje ir siekia, kad kiekvienas žmogus galėtų drąsiai priimti bei atskleisti visas savo spalvas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši mokslo populiarintojas ir laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys.Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniaus oro uoste uždarius privažiavimą prie išvykimo terminalo keleiviai, išskyrus kelias išimtis, bus nukreipiami sustoti kitose tam skirtose vietose. Tęsiantis oro uosto naujojo išvykimo terminalo statyboms, laukia ir daugiau naujovių. Ką reikia žinoti?Jau trečią kartą atliktas „Sidabrinės linijos“ pašnekovų tyrimas atskleidžia, su kokiomis problemomis ir iššūkiais susiduria Lietuvos senjorai. Tyrimas rodo, kad vien finansinės gerovės neužtenka, jog vyresni žmonės jaustųsi sveikesni – emocinė sveikata taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis geresnę fizinę savijautą. Savo psichologinę gerovę teigiamai vertino tie, kurie pareiškė, jog turi daugiau žmonių, su kuriais gali kalbėtis ir kreiptis pagalbos. Ar kreiptumėtės pagalbos, jei jos prireiktų? Ar žinote ir turite į ką kreiptis? – klausimas klausytojams.Kone kas trečias pensininkas Lietuvoje dirba. Bet jų alga - trečdaliu mažesnė nei jaunesnių kolegų. Apie dirbančius pensininkus - „Verslo laike“.Tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, daugėja liudijimų apie rusų karių galimus karo nusikaltimus. Seime šiandien vyks civilių ir vaikų liudijimų klausymai, kuriais siekiama viešinti niokojantį karo poveikį, taip pat aptarti teisines ir politines atsakomybes už Rusijos veiksmus.Teisinės problemos vis labiau paralyžiuoja buvusio Jungtinių Valstijų prezidento D.Trumpo rinkimų kampaniją. Jis vienu metu turėjo dalyvauti dviejuose skirtinguose bylų nagrinėjimuose, o artimiausiu metu respublikonų kandidatas susidurs su 4 kriminalinių bylų nagrinėjimu. Nuo Aukščiausiojo teismo verdikto datos taip pat priklausys, ar rinkimuose jis galės dalyvauti jau išgirdęs prisiekusiųjų nuosprendį.Ved. Karolina Panto

Laimės indeksas rodo, kad Lietuva – tarp laimingiausių pasaulio šalių, o jaunimas – pats laimingiausias. Nors vyresnio amžiaus žmonės laimės Lietuvoje mato ženkliai mažiau.Bet ar iš tiesų jaunimas toks laimingas kaip rodo skaičiai? Ir kodėl egzistuoja tokia didelė atskirtis?Dalyvauja: Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, sociologė Giedrė Plepytė-Davidavičienė, „Sidabrinės linijos“ psichologė Brigita Gelumbauskienė, „Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė, jos pavaduotojas – Linas Kukuraitis, VU ekonomistas dr. Algirdas Bartkus.Ved. Mindaugas Aušra

Artėja Didžiosios metų šventės ir vėl visus užvaldo gerumas. Šiomis dienomis tikrai nemažai girdime, skaitome, matome daug kvietimų dalintis, dovanoti, padėti. Laidoje pokalbis apie tai, ar tikrai prieš šventes tampame geresni? Ar prieš šventes gerumas įgauna kitą prasmę?Laidos viešnios - Socialinės iniciatyvos „Po mažą žingsnį kartu“ iniciatorė, atlikėja Eva ir anglų kalbos mokytoja, „Sidabrinės linijos“ savanorė Lijana Vilimaitė pasakoja, apie savo savanorystės kelią, patirtis ir išgyvenimus. Abi moterys gerumu dalijasi ištisus metus, sako, kad prieš šventes jos netampa geresne savo versija ir kviečia gerumu, šiluma, nuoširdumu dalintis nuolat.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Į Lietuvos kino teatrus atkeliavo geriausiu metų filmu „Sidabrinėse gervėse“ pripažintas Austėjos Urbaitės filmas „Per arti“.Gargždų parke vakar atidengta kunigui, rašytojui, visuomenininkui Mykolui Vaitkui atminti skirta skulptūra. Vis dėlto, ne visiems gargždiškiams būtent šio asmens atminimas pasirodė geriausias sprendimas.Prieinama knyga – tai tinkama visiems, tiek įprastai skaitantiems, tiek skaitymo sunkumų turintiems, neregiams ar silpnaregiams. Kaip atrodo tokia prieinama knyga, kokiu būdu ji skaitoma bei kokio dydžio auditorijai Lietuvoje ji reikalinga?Europos kultūros sostine kitąmet jau antrą kartą taps miestas Estijoje. 2011-aisiais kultūros sostinės titulu džiaugėsi Talinas, 2024-aisiais jis atiteks Tartu. Kultūros sostinės kūrybos vadovė Kati Torp pasakoja, kad tai įtraukiausias kultūrinis projektas Estijos istorijoje.Šią savaitę įsiliepsnojus diskusijoms dėl Helovino pavojaus Vėlinių tradicijoms, etnologė dr. Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė primena, kad Lietuva, kaip tauta, iki šiol patyrė kur kas daugiau sukrėtimų ir įtakų nei Jungtinėse Amerikos valstijose išpopuliarėję karnavalai.„Tikrasis privatumas nedera su „virtualybės tinklų“ veiksmais: skelbiu, demonstruoju, šokiruoju, provokuoju, dirginu, mėgstu arba nekenčiu, kaltinu arba teisinu, pataikauju arba blokuoju Tai aplinkybės nesibaigiančiai dramai“, – komentare apie privatumo krizę svarsto rašytoja Sandra Bernotaitė.Mados dizainerė Morta Nakaitė nenori įkurti savo mados imperijos. Jai patinka būti mažu organizmu, kurti savo miniatiūrinėje studijoje ir kovoti su dizaineriams keliamais lūkeščiais daryti „pigiau, greičiau, daugiau“. Pokalbis su Morta Nakaite apie išskirtinius jos kūrybos simbolius, absurdą ir skurdą mados dizaine bei modernų lietuviškumą, kurį ji supranta ne kaip etninius raštus ir mums visiems žinomus kanonus, o kaip asmeninius prisiminimus, regėtus vaizdus, sodybų elementus, laukus ir tolius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Lietuva pagal savižudybių skaičių vis dar pirmauja Europoje. Situacija tik blogėja su 60 metų ir vyresniais žmonėmis – jie sudaro 44 procentus nusižudžiusių, kai prieš kelis metus šis skaičius buvo gerokai mažesnis.Ekspertai tai sieja su menkomis pajamomis, liekamaisiais pandemijos reiškiniais. O pagalbos, net ir pas privačius specialistus, kartais tenka laukti ilgai.Ką rodo išaugęs savižudybių skaičius tarp vyresnio amžiaus žmonių?Laidoje dalyvauja „Sidabrinės linijos“ įkūrėjas Marius Čiuželis, savanoriaujantis senjoras Kazys Algirdas Malinauskas, Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Gustė Ovčinnikova, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas, psichologas, , Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis.Ved. Marius Jokūbaitis

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre 14-ą kartą įteikti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Pokalbis su šeimyniniu duetu - geriausia aktore Rasa Samuolyte, atlikusia Miglės vaidmenį Tito Lauciaus filme „Paradas“, ir geriausiu antraplaniu aktoriumi Dainiumi Gavenoniu, įkūnijusiu partizaną Taurą G. Tomaševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio filme „Poetas“.Prasideda Lietuvos dizaino savaitė. Kas yra dizainovacija ir kokį dizainą pristato šiuolaikiniai kūrėjai?Kaip šiandien, taip ir prieš šimtą metų – vasara neatsiejama nuo atostogų. Laikinosios sostinės gyventojai anuomet laiką leisdavo ir pliažuose, ir vietos bei užsienio kurortuose, ir kalnuose. Apie tarpukario poilsiavimo madas pasakoja Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros fotografijų paroda.„Nepalieka jausmas, kad „Undinėlė“ geriau veiktų kaip animacinis, o ne vaidybinis filmas. Kad ir kaip būtų pažengusios technologijos, kai kuriose scenose galima aiškiai matyti, jog jos filmuotos studijoje, pasitelkiant tam tikrą, vandeniui būdingą apšvietimą. Net ir povandeniniame pasaulyje atliekamos dainos panašesnės į Brodvėjaus pasirodymą, o ne sceną iš filmo“, – filmą „Undinėlė“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.„Keliauti - reiškia pažinti. O pažinti - reiškia prasmingai gyventi“, - keliautojo, autostopininko Roberto Pogorelio gyvenimo moto. Jo sąskaitoje - mažiausiai 80 aplankytų pasaulio šalių. Dalis patirčių tiesiog gniaužia kvapą... Rubrikoje „Be kaukių“ - Roberto kelionės autostopu, iš to gimusios knygos ir hobis - trumpųjų bangų radijas!Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros naujienose – paroda „Flashes of Memory“ („Atminties blyksniai“), atidaryta Berlyno Fotografijos muziejuje.Kokios naujos technologinės ir kartu – kūrybinės galimybės atsivers Nacionalinio dramos teatro kūrėjams po Didžiosios salės rekonstrukcijos?Tarpukario kauniečių atostogų mados. Pasakojimas iš Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūroje atidarytos fotografijų parodos.Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ apžvalga.Pokalbis su režisieriais Uršule Bartoševičiūte ir Andriumi Darela, grįžusiais iš dviejų savaičių kūrybinės rezidencijos „Start“ Kyjivo Lesios Ukrainkos teatre.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Minime tarptautinę aplinkosaugos dieną. Pokalbis su dr. Tatjana Paulauskiene – šių metų Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureate.Ved. Inesa RinkevičiūtėLaidos užsklandoje - S. Lankučio nuotr.

„Sąjūdis yra kiekviename mūsų. Bėgančią upę sunku sustabdyti“, – sako aktyvi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio narė, save Sąjūdžio juodadarbe ir eiline save vadinanti Angonita Rupšytė. Minint Sąjūdžio 35-ąsias metines, pokalbis su ja bei vienu iš Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių Algirdu Kaušpėdu.Kodėl, pavyzdžiui, architektai mokosi iš gamtos formų, procesų ir ekosistemų? Kaip teigia biomimikrijos ambasadorė Austė Juozapaitytė, žmonija tai darė jau daugybę metų, tik palyginus neseniai viskas suvesta į mokslinę metodologiją.„Labai sunku reflektuoti tą patirtį, kurią išgyvenome Kyjive. Nenoriu pabrėžti jokio mūsų herojiškumo, nes jo čia yra nedaug. Visas herojiškumas yra ukrainiečiuose, kurie kovoja fronte", – sako režisierė Uršulė Bartoševičiūtė, kartu su kitu režisieriumi Andriumi Darela grįžusi iš dviejų savaičių kūrybinės rezidencijos „Start“ Kyjivo Lesios Ukrainkos teatre.Vizualioji dokumentacija yra vienas pagrindinių elementų, formuojančių tai, kaip prisimename ir įprasminame Holokaustą. Bet ar visuomet suprantame kas, kur ir kokiomis aplinkybėmis fotografavo ir filmavo getus ir koncentracijos stovyklas?„Dokumentai ir reglamentai turėtų reaguoti į žmonių poreikius, o ne žmonių poreikiai taikytis prie pasenusių dokumentų“, – apie architektūros projektus ir nauja meno kryptimi tampančius nesutarimus sako Andrius Ropolas.Kokią istoriškai svarbią lauktuvę į Lietuvą atvežė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris?Kai kurie Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ komisijos nariai siekia naudos sau ir žemina tuos filmus, kurie yra kažką pasiekę – akcentuoja Edvinas Pukšta. Pokalbyje su juo – ir apie Edvino įspūdžius iš Kanų kino festivalio, į Maskvos festivalius net karui vykstant keliaujančius, padoriais laikomus kino kūrėjus, šlovinamą arthauzinį ir menkinamą komercinį kiną bei įvairias kino skauto darbo subtilybes.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ skandalas gali būti suvedamas į kalbos ir jos vartojimo problemą – akcentuoja kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis.Kaune veikianti paroda „Paskutinis skambutis“ paroda kviečia pažinti unikalaus menininko Vaclovo Strauko žvilgsnį ir naujai pažvelgti į sovietmečio mokyklinių švenčių kultūrą.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Gegužės 17–27 dienomis vyks penktoji kultūrinės topografijos renginių programa „Čiurlionio Lietuva“, kurią šiemet simboliškai apjungs tema „Miškas – miestas“. Kokį M. K. Čiurlionį atskleis ši programa?„M. Antonioni sakė, jog vienišumas yra vyraujanti tema jo filmuose. Neretai jo veikėjai yra izoliuoti, ieškantys ryšio, santykio su žmogumi, namų. Tai susvetimėjusio pasaulio režisierius“, – „Skalvijoje“ pradedamą rodyti Michelangelo Antonioni filmų programą pristato kino žurnalistė Ieva Šukytė.Startuoja nemokamų renginių serija „Amerikos balsai“, kurios metu gegužės 16-23 dienomis skirtingose Vilniaus ir Kauno erdvėse įvyks 7 chorų iš JAV pasirodymai.Šį vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje vyks Ernesto Parulskio paskaita „Gediminas sapnuoja geležinį robotą. Neurotinklų dailė NFT apsuptyje“. Lektorius savo paskaitoje bandys įrodyti, kad du naujieji reiškiniai, NFT ir dailininku virtęs dirbtinis intelektas, daug ką pakeis mums įprastuose vizualiuose menuose, o šie pasikeitimai bus, su išlygomis, naudingi.Ved. Urtė Karalaitė

Šeduvoje kuriamas didžiausias Europoje memorialas Lietuvos žydams.„Kai mes kalbame apie migrantus, dažnai pamirštame, kad jie yra žmonės ir jie yra vaikai. Mūsų pagrindinis tikslas yra atkreipti dėmesį pirmiausia į tai, kad jie yra vaikai ir jaunuoliai“, – pasakodama apie kūrybines misijas, sako Menų agentūros ARTSCAPE integracijos projektų koordinatorė Raimonda Lebelionytė-Alseikienė.Kodėl lietuviai sukūrė komiksą apie XX amžiaus Albanijos ichtiologę Sabiha Kasimati?Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Pulitzerio premijos laureatus, menininkų prisijaukintą slėptuvę Charkive ir anapilin iškeliavusią Brazilijos muzikos legendą Ritą Lee.Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ skandalas gali būti suvedamas į kalbos ir jos vartojimo problemą – akcentuoja kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Kaune veikianti paroda „Paskutinis skambutis“ paroda kviečia pažinti unikalaus menininko Vaclovo Strauko žvilgsnį ir naujai pažvelgti į tuometę mokyklinių švenčių kultūrą.„Nesvarbu, mane vertinsite iš meno ar komercijos pusės, niekada neišdaviau savęs ir neparsidaviau“, – sako performansų kūrėja Monika Dirsytė. Klaipėdoje ir Vilniuje rengiamos jos kūrybos dešimtmečiui skiriamos parodos, abi vadinasi „Dirsytė“. Pokalbis su Monika apie menininkės tapimą prekės ženklu, nuolatinį savų baimių įveikimą performanso arenoje ir jos, vienišės, kartais ne itin draugišką santykį su Lietuvos meno bendruomene.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėV. Strauko nuotr.

Paskelbtas Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantų sąrašas. Visgi socialiniuose tinkluose kino bendruomenė pradėjo atvirauti, kad nominantų sąraše trūksta didelio atgarsio pasaulyje sulaukusių kino juostų. Apie tai - pokalbis su režisieriumi Laurynu Bareiša, „Sidabrinių gervių“ atrankos komisijos pirmininku, prodiuseriu Martynu Mickėnu ir AVAKA – vienos apdovanojimų organizatorių – vadovu Dariumi Vaitiekūnu.Lietuvos kompozitorių sąjungai rengiant 2022 metų kūrinio konkursą, susipažįstame su dar vienu konkurse dalyvaujančiu kūriniu ir jo autore. Tai – kompozitorė Egidija Medekšaitė ir jos kūrinys „Amithaba“.„Dalies kritikų ir autorių susireikšminimas yra neišsemiamas įkvėpimo šaltinis,“ – teigia Didžiojoje Britanijoje gyvenantis rašytojas Andrew Komarnyckyj, kurio knygą „Ezra Slefas, kitas Nobelio literatūros premijos laureatas“ neseniai išleido leidykla LAPAS. Pasakodamas literatūros profesoriaus Humberto Botkino ir postmodernisto Ezros Slefo menamas biografijas autorius pašiepia šiuolaikinės literatūros tendencijas, kūrėjų ir literatūros kritikų ambicijas, o taip pat žiniasklaidos norą kurti sensacijas. Apie naują knygą pokalbis su leidyklos vadove Monika Gimbutaite.Gegužės 3 dieną Vilniaus rotušėje įvyko 22-ojo konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ nugalėtojų apdovanojimų ceremonija, kurios metu aštuoni „Auksiniai kadrai“ buvo įteikti šešiems fotografams – Pauliui Peleckiui, Ramūnui Danisevičiui, Augustui Četkauskui, Ievai Budzeikaitei, Benui Gerdžiūnui bei Sauliui Žiūrai, rašoma pranešime spaudai. LRT KLASIKOS studijoje kalbamės su viena iš laureatų - kariuomenės fotografe Ieva Budzeikaite.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši nenuilstamai kūrybiniuose ieškojimuose gyvenantis kūrėjas, atlikėjas, aktorius Andrius Mamontovas.Ved. Gerūta Griniūtė

Stokholme šiomis dienomis vyksta pasaulinis meno ir kultūros viršūnių susitikimas, kurį stebi kolegė Indrė Kaminckaitė.Paskelbtas nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantų sąrašas. Pateiktos buvo 64 paraiškos, o birželio 4 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, bus įteiktos 22 statulėlės. Kaip sako komisijos pirmininkas prodiuseris Martynas Mickėnas, pastarasis laikotarpis Lietuvos kino industrijai buvo itin sėkmingas. Taigi, kuo?Toliau pristatome Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamo konkurso kūrinius. Šiuokart – „Moters žvilgsnis“, kurį LRT KLASIKAI pristato kūrinio autorius, kompozitorius Šarūnas Nakas.Tarptautinis festivalis Materia Magica kviečia paties įvairiausio amžiaus žiūrovus atrasti savąjį lėlių teatrą. Per šešias dienas festivalyje klaipėdiečiai ir į miestą atvykę svečiai bus supažindinti su įvairiu ir nuolat kintančiu lėlių ir objektų teatro pasauliu.Šiandien minime soulo krikkštatėvio James‘o Browno 90-metį. Tai viena ryškiausių R&B scenos žvaigždžių, galima sakyti, sukūrusi soulo ir fanko muzikos kanoną.Rubrikoje „Be kaukių“ – viena ryškiausių džiazo asmenybių Valerijus Ramoška, kurio trimitas tiesiog užburia, nepalikdamas abejingų nei scenoje, nei publikoje. Tai vienas veikliausių Lietuvos džiazo muzikantų, grojančių įvairiausiose sudėtyse, kurio tiesiog dainuojantis instrumentas dažnai tampa grupių emociniu pagrindu. Taip kalba apie muziką kritikai, vertina kolegos ir mėgaujasi publika. Kaip tai pavyksta, ir ką tai reiškia pačiam menininkui - Valerijus Ramoška.Ved. Gabija Narušytė

Islandų pasaką „Piemuo iš Sidabrinės Rūnos sodžiaus“ seka Miglė Greičiuvienė.

Lietuvos paštas kviečia gyventojus sudaryti nepriklausomo elektros tiekėjo sutartis ir skelbia, kad nuo šiol tai padaryti bus dar patogiau.Nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimas vis dar kelia nemažai nerimo, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Ar padaugėjo besikreipiančių emocinės ir informacinės pagalbos „Sidabrinės linijos“ telefonu?Sostinės savivaldybė nenaudojamą namą sostinės Šopeno gatvėje nusprendė perduoti ukrainiečiams. Planuojama, kad čia apsistos virš šimto iš Ukrainos atvykusių karo pabėgėlių.Estija šiandien mini 31-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Prezidentas Gitanas Nausėda Estijai ir visiems jos gyventojams linki taikos, visokeriopos gerovės ir klestėjimo metų. O ko savo šaliai linki patys estai? Apie tai-LRT RADIJO bendradarbis Taline Vaidas Matulaitis.Ved. Darius Matas

Ukrainos prezidentas tikina, kad Kyjivas padarys viską, jog būtų įveikta pasaulinė maisto krizė.Prancūzijoje vyksta antrasis parlamento rinkimų turas - ar prezidentui Makronui pavyks užsitikrinti reikiamą daugumą?Dėl pandemijos ir karo Ukrainoje išaugo skambinančių senjorų į „Sidabrinę liniją“ skaičius.Kitų metų „Euroviziją“ siūloma rengti Jungtinėje Karalystėje – šiemet konkursą laimėjusi Ukraina su tuo nesutinka; britų premjeras pritaria, kad renginys turėtų vykti laimėjusioje šalyje.Sinoptikai perspėja, kad šiandien Lietuvoje – labai kontrastingi orai.Ved. Karolina Panto

Spaudos apžvalga.„Mes neruošiame menininkų, atlikėjų ar kūrėjų, kad jie būtų kaip Giniotis, Ieva Stundžytė ar Agnius Jankevičius. Ne. Jie turi būti savimi ir saviti. Mūsų reikalas padėti jiems atsiskleisti ir atskleisti tam tikras profesines paslaptis“, – teigia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedros dėstytojas prof. Aidas Giniotis, kartu su kolegomis raginantis jaunuosius talentus rinktis scenos meno kūrėjo specialybę.Pasaulio naujienų apžvalga.Kaune žiūrovai kviečiami į dokumentinį spektaklį – eksperimentą taksi ir pavežėjų automobiliuose. Žiūrovus spektaklis „Taksai. Bandymai įveikti atstumus“ kviečia į susitikimus su tikrais vairuotojais, jų patirtimis, istorijomis, kasdienybe.Sekmadienį išdalyti nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė 2022“. Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus skirta Ukrainoje nužudytam režisieriui Mantui Kvedaravičiui. Apdovanojimą pristatė premjerė Ingrida Šimonytė, o laureatą paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Renginį apžvelgia „Kino pavasario“ programos kuratore Aiste Račaityte bei kolege Austėja Kuskiene.Kaip atrodo kino milžinės „Netflix“ serialo filmavimo užkulisiai? Prieš daugiau nei savaitę pasirodė ketvirtasis namų kino platformos serialo „Stranger things“ sezonas. Be to, kad tai vienas brangiausių serialų, dalis serialo filmuota Lietuvoje, o scenose matome ir lietuvių aktorius. Apie serialo filmavimo užkulisius pasakoja aktorius Vaidotas Martinaitis bei serialo lokacijų vadybininkas, „Baltic locations“ atstovas Jonas Špokas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Vakar Valdovų rūmuose buvo išdalytos „Sidabrinės gervės“. Pokalbis su gervių laureatėmis režisierėmis Giedre Žickyte, Jorūne Greičiūte, prodiusere Klementina Remeikaite ir Vilniaus kino biuro vadove Jūrate Pazikaite.Berlyne, „ChertLüdde“ galerijoje pirmą kartą Europoje pristatomas septynis dešimtmečius trukęs amerikiečių kilmės lietuvių aplinkos menininkės, vizionierės Aleksandros Kasubos (1923–2019) kūrybinis palikimas, saugomas Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. Paroda surengta bendradarbiaujant Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui, „ChertLüdde“ galerijai, Lietuvos kultūros institutui ir kultūros atašė Vokietijoje Rasai Balčikonytei. Apie parodą - jos kuratorė Elona Lubytė.„Literatūra ir menas“ kultūros lauke visada turėjo vardą, istoriją ir tradicijas – konstantą. Tai gražu ir reta“ – sako nuo šiandienos šio kultūros žurnalo vyriausiosios redaktorės pareigas einanti žurnalistė, scenaristė, dramaturgė, vertėja ir rašytoja Lina Laura Švedaitė. Apie „Literatūros ir meno“ ateities viziją bei kultūrinės spaudos aktualijas mintimis dalijasi naujoji redaktorė.Kaune žiūrovai kviečiami į dokumentinį spektaklį - eksperimentą taksi ir pavežėjų automobiliuose. Žiūrovus spektaklis „Taksai”. Bandymai įveikti atstumus" kviečia į susitikimus su tikrais vairuotojais, jų patirtimis, istorijomis, kasdienybe.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši muzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Beata Baublinskienė. Pokalbis apie įvairias muzikologines veiklas, muzikos kritiką ir giedojimo paslaptis bei atradimus.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Ignas Gudelevičius

Šiandien Nacionalinė kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2022“ atrankos komisija paskelbė apdovanojimų nominantus. Nominantus komentuoja komisijos narės Monika Gimbutaitė ir Eglė Maceinaitė.Kol rusų okupantai bomborduoja, griauna ir su žeme lygina Ukrainos kultūros paveldo objektus, mūsų šalies įvairaus lygio valdininkų abejingumas ir neveiklumas tiesiogiai prisideda prie nekilnojamojo paveldo vertybių nykimo – palikti likimo valiai jie griūva, rūdija, net kelia pavojų žmonėms. Štai 1871 metais statytas Šernų tiltas per Miniją – vienas iš daugelio nykstančių tokių objektų Klaipėdos krašte.Nuo pirmosios lietuviškos televizijos transliacijos prabėgo 65 metai. Apie televiziją šiandien ir šios medijos užkulisius pasikalbėsime su režisiere Asta Giraityte.Krepšinis - nėra tik žaidimas. Jis - ir mokslininkų dėmesio objektas. Tyrėjai ieško atsakymų, kurie padėtų sportininkams ir treneriams pasiekti aukščiausių rezultatų. Nors mokslo darbuotojų veikla dažnai nėra pastebima plačiosios visuomenės, tačiau, neabejotinai - reikalinga šių laikų profesionaliame sporte. Andriaus Baranovo pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ viešės architektė, kuratorė Architektūros fonde, Vilnius TECH Architektūros fakulteto docentė Indrė Ruseckaitė.Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Ignas Gudelevičius

Kultūrinės spaudos apžvalga.Rubrika „Kalbos rytas“, kurioje – apie Tarmyno sudarymą bei Kauno rajono gyventojų kalbą ir tarminius arealus.Režisieriaus Mike Mills filmo „Drąsiau drąsiau“ („C'mon C'mon“, 2021) apžvalga, kurią parengė kino kritikas, semiotikas Dmitrij Gluščevskij.Pernai metų pabaigoje Kultūros paveldo departamentas paviešino dingusių Lietuvos kilnojamųjų vertybių sąrašą, kuriame – daugiau nei 300 objektų. Kodėl nuspręsta šį sąrašą paviešinti?Šiemet nacionaliniai kino apdovanojimai bus vieni: ką turėtume žinoti apie „Sidabrinė gervė 2022“?Teatro informacijos centras pristato projektą „Teatras yra ir pastatas“. Koks fikcinės ir urbanistinės realybės santykis atsiskleidžia per 9-is čia pristatomus Lietuvos teatrų pastatus?Apie muziką Kathryn Bigelow 1995-ųjų filme „Keistos dienos“.Kaip savo 17-tąjį gimtadienį pasitinka Kauno miesto simfoninis orkestras?LRT Klasikos radijo laidoje „Istoriko teritorija“ startuoja laidų ciklas „Nerimas, istorijos akligatviai ir viltingos svajonės“. Į kokius svarstymus šis ciklas kvies leistis?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Šiemet nacionaliniai kino apdovanojimai bus vieni: ką turime žinoti apie „Sidabrinė gervė 2022“?Šiandien vienai ryškiausių XX amžiaus operos solisčių Renatai Tebaldi – 100.Atrastos iki šiol niekam nežinomos 29 Juozo Naujalio bažnytinės kompozicijos.Kathryn Bigelow pasaulio pabaiga 1995-ųjų filme „Keistos dienos“, perteikiančiame muzikinį, kultūrinį, socialinį chaosą, pranašavusiame kai kurias šiandienos žaizdas.Rubrikoje „Be kaukių“ – lygių galimybių ekspertas Donatas Paulauskas. Kaip tapti lygių galimybių ekspertu? Kodėl, pasak Donato, jis teisinasi visą gyvenimą? Kokios atgaivos ieško, kai pabosta teisinimaisi ir pokalbiai apie lygybę?Ved. Ieva Buinevičiūtė ir Indrė Kaminckaitė

2022-uosius Seimas paskelbė Savanorystės metais. Taip siekiama ne tik pažymėti savanorystės įteisinimo Lietuvoje dešimtmetį, bet ir atkreipti dėmesį į visuomenės įsitraukimo į savanorišką veiklą svarbą ir savanorių indėlį prisidedant prie Covid-19 pasekmių suvaldymo.„Sidabrinę liniją“ 2016 metais įkūrė ir jos veiklą administruoja M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas. „Savo veikla norime laužyti nusistovėjusius stereotipus apie senatvę ir seną žmogų, puoselėti pozityviosios senatvės idėjas. Siekiame, kad Lietuva taptų draugiška šalimi senatvei, kurioje kiekvienam būtų gera senti, o garbaus amžiaus žmogus būtų neatskiriama ir svarbi visuomenės dalis“, - taip internetinėje svetainėje pristato savo veiklą ši organizacija. Laidoje pokalbis apie tai, kaip viskas veikia realybėje, kokius atradimus ir praradimus išgyvena savanoriai, koks yra „Sidabrinės linijos“ pašnekovų sociodemografinis portretas, kaip „poruojami“ savanoriai ir pašnekovai ir dar daugiau.Laidoje svečiuojasi Ieva Čerbulėnienė - „Sidabrinės linijos“ projektą vykdančio M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo savanoriškos veiklos koordinatorė ir „Sidabrinės linijos“ savanorė Ramunė Korenkienė.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Premjerė sako, kad neteisėta migracija per Baltarusiją artėjant karinėms pratyboms „Zapad“ kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kalbėdama neeilinės Seimo sesijos metu Ingrida Šimonytė teigė, kad šiemet į Lietuvą patekę per tūkstantį 700-us neteisėtų migrantų nėra tas skaičius žmonių, dėl kurio sudrebėtų valstybės pamatai, tačiau ji pabrėžė, kad problema yra susijusi su migracijos tendencija ir dinamika.Seimas neeilinėje sesijoje po pateikimo pritarė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms. Jas pristačiusi Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad yra siūloma numatyti, kad valstybėje išaugus migracijos srautui ir įvedus ekstremaliąją situaciją, būtų galima apriboti tam tikras prieglobsčio prašytojų teises.Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pristatė Seimui rezoliucijos projektą" Dėl hibridinės agresijos atrėmimo ".Valstybės kontrolė konstatuoja, kad studijų kokybė aukštosiose mokyklose turėtų būti užtikrinama kryptingiau, tobulintinas studijų programų rengimas ir vykdymas. Kaip rašoma naujausioje audito ataskaitoje, daugiau dėmesio reikėtų skirti studijų tarptautiškumui. Išsamiau - Valstybės kontrolės vyriausioji valstybės auditorė Kristina Česaitienė ir Švietimo tarybos pirmininkė, Vilniaus universiteto profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.Susisiekimo ministras sako, kad planuojant baigiamą 5-ių milijonų eurų vertės požeminį pravažiavimą, esantį magistralėje Vilnius–Kaunas ties Strošiūnais, galėjo būti pažeisti įstatymai. Marius Skuodis pristatė teisėsaugai perduotas ministerijos auditorių išvadas, kurios rodo, kad 2017-ais metais suplanuota nedidelė požeminė perėja ir pravažiavimas dėl galimai nepagrįstų sprendimų per porą metų išaugo į didelį infrastruktūros objektą. Todėl ministras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.Europoje plintant delta koronaviruso atmainai, bendrijos šalys skelbia apie griežtinamus ribojimus ir naujas priemones vakcinacijos tempams padidinti. Išsamiau pasakoja Ieva Balsiūnaitė. Komentuoja Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europai Vytenis Andriukaitis.Kitą savaitę Tokijuje prasidėsiančiose olimpinėse žaidynėse dalyvaUs daugiau kaip 11 tūkstančių sportininkų iš 206-ių šalių, tačiau dalyje Japonijos miestų rungtynės vyks be žiūrovų. Siekiant sumažinti riziką virusui plisti, sportininkai kasdien privalės testuotis, negalės išeiti iš olimpinio kaimelio ir kontaktuoti su kitų rinktiinių atstovais. Apie pasirengimą Tokijo žaidynėms ir sirgalių lūkesčius pasakoja Rūtos Nikitinaitės kalbinti LRT Radijo bendradarbiai.Nemokama draugystės, bendravimo telefonu ir pagalbos linija garbaus amžiaus žmonėms "Sidabrinė linija" skelbia, kad bendras prakalbėtų minučių skaičius pasiekė du milijonus. Pasak šios linijos atstovų, su kiekvienu mėnesiu skambinančių senjorų daugėja. Šiuo metu „Sidabrinės linijos“ paslaugomis jau naudojasi daugiau kaip 4 300 senolių. Fondo vadovas ir steigėjas Marius Čiuželis.Ved. Paulius Šironas

Vykstant spartiems urbanizacijos procesams, aktyvūs gyventojai siekia įsitraukti į savo aplinkos (kiemo, rajono, miesto) formavimą. Daugelyje Lietuvos miestų susiformavo bendraminčių grupės, kurios siekia išsaugoti miestų žalią aplinką. Jautrumas savo aplinkai dažnai lydimas nerimo. Aplinkos psichologijos specialistai, nagrinėjantys ekologinio nerimo reiškinį, pateikia įžvalgas apie tai, kodėl gyventojams svarbu dalyvauti priimant sprendimus dėl savo aplinkos, kodėl būtina užtikrinti gyventojų dalyvavimą sprendimų priėmime. Šios laidos viešnia – Audra Balundė, aplinkos psichologijos mokslininkė, tyrinėjanti aplinką tausojantį elgesį, įgyvendinanti doktorantūros veiklas Aplinkos psichologijos tyrimų centre Mykolo Romerio universitete bei Groningeno universitete Nyderalnduose.Laidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.Pokalbyje palietus psichinės, emocinės sveikatos klausimus, laidos viešnios prašymu pateikiame nuorodas į psichologinės pagalbos centrus: Vilties linija, tel. 116 123; Krizių įveikimo centras, tel. 8 640 51555. Sidabrinė linija, tel. 8 80080020. Jaunimo linija, tel. 8 800 28888; Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui), tel. 8 800 77277.

Austrijoje ir Vokietijoje kai kuriose vietose nebepakanka dėvėti paprastų kaukių, privalomi tapo respiratoriai. Pokalbis apie tai su LRT radijo bendradarbiais ir kaukių saugumą tyrinėjančiu mokslininku."Sidabrinė linija" karantino metu sulaukia vis daugiau skambučių. Kokios temos rūpi žmonėms?Nemažą nerimą paskambinusiems žmonėms kelia tai, kad negali būti šalia koronavirusu susirgusių artimųjų ar laidotuvių ribojimai. Pokalbis su psichologe ir savanoriu ligoninėje.Laidą veda: Rūta Kupetytė

Šiemet tikriausiai labiau nei bet kada nuo šeimų liks per šventes atkirsti mūsų vyriausieji ir brangiausieji – tėvai, močiutės ir seneliai. Jeigu šie gyvena atskirai, laikydamiesi pandemijai taikomų ribojimų ir nenorėdami jų užkrėsti pavojingu koronavirusu privalėsime tenkintis sveikinimais nuotoliniu būdu. Tačiau kartais telefono skambučio negana, juk norisi ne tik pasveikinti su šventėmis, bet tiesiog pasikalbėti, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais.Ką vienišiems gyventojams šventiniam laikotarpiui yra numačiusios emocinės pagalbos tarnybos – papasakos „Sidabrinės linijos“ skambučių centro vadovė ir viena linijos įkūrėjų Kristina Čiuželienė bei emocinės paramos tarnybos „Vilties linija“ savanorė taip pat gydytoja psichologė-psichoterapeutė Lidija Stonienė.Vienatvė neretai mums asocijuojasi su liūdesiu, vienišumo jausmu. Jeigu ta vienatvė yra priverstinė, ne mūsų pačių pasirinkta – ją pakelti gali būti nemenkas iššūkis. Tačiau vienatvė ir vienišumas nebūtinai žengia koja kojon. Galiausiai psichologai teigia, kad sunkumai neretai slypi mūsų pačių asmeniniame požiūryje į problemas. Požiūrį pakeitę galime tapti stipresni ir laimingesni. Ar įmanoma net ir esant laikiniems apribojimams susidraugauti su vienatve – klausime Vilniaus universiteto (VU) docentas psichologo Pauliaus Skruibio.Ved. Laura Adomavičienė

Savo gniaužtuose Lietuvą sukaustęs koronavirusas pakeitė visus šventinius planus – Kalėdas šiemet sutiksime kitaip. Žmonės raginami likti namie, nevažiuoti aplankyti giminių, vengti kontaktų. Šiemet bus daugiau ir tų, kurie Kūčių vakarą liks vieni. Kaip išgyventi vienišas Kalėdas? Kur galima kreiptis emocinio palaikymo ir pagalbos? Kaip nesusipriešinti tiek su kitais visuomenės nariais, tiek su savo šeima?Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Violeta Toleikienė, Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas dr. Paulius Skruibis, „Jaunimo linijos“ atstovė Rita Stanelytė, Sidabrinės linijos bendraįkūrėja ir skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė, Lietuvos medicinos studentų asociacijos viceprezidentė Rugilė Martinaitytė.

Tinklalaidėje virtualiu būdu svečiuojasi kino ir teatro aktorius Valentinas Novopolskis. Įvertintas abiejose meno srityse (paskutinis apdovanojimas – Sidabrinė gervė už pagrindinį vaidmenį latvių režisieriaus Jurio Kursiečio filme „Olegas“), Valentinas paatvirauja, kad repeticijų procesas dažniausiai jį labiau džiugina už rezultato rodymą viešai.Taigi, šį kartą kalbame apie vaidybos procesus – kaip tampama aktoriumi ir kokie naudingi kūrybos įrankiai padeda pasiruošti vaidmeniui. Taip pat – kaip rasti motyvacijos veikti ir kurti, net kai jos visiškai nėra?Kaip iš čekų kalbos studijų Valentinas atsidūrė „Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje“, režisierės Dalios Tamulevičiūtės vadovaujamame kurse ir kokiais kūrybai svarbiais patarimais jis pasidalins, išgirsite išklausę visą laidą iki pabaigos.Laidą veda dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė.Garso režisierė – Eglė Jarmolavičiūtė, prodiuseris – Jonas Dovydėnas.Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audioplatformos projektą.

Sidabrinės Vištos tai kaip Sidabrinės Gervės, tik visai kitap... Juoko ir pozityvo dozė mūsų naujoje serijoje - aptariame lietuviškų Oskarų mega laimėtoją Nova Lituania. Taip pat galų gale suprantame, kad visgi svarbiausia gyvenime yra Kaunas, maistas ir užuolaidos. Prisijunkite prie mūsų vakarienės!    instagram.com/telefonoshow patreon.com/telefonoshow #novalituania #kaupinis #aviena #bertis

Spaudos publikacijų apžvalga.Apie kultūros įvykius pasaulyje pasakoja Vita Ličytė.Neabejojama, kad iki lapkričio pabaigos galiojantis karantinas bus pratęstas. Ar kultūros sektoriui jis bus toks pats griežtas, ar galime laukti palengvinimų?Didieji prekybos centrai praneša, kad išaugo susidomėjimas kultūrine spauda.Šiemet paminėti 169– ąsiais dr. Jono Basanavičiaus gimimo metines galima žaidžiant virtualų žaidimą.Nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinės gervės“ išsidalino geriausi kino industrijos talentai.Savaitgalį minėjome režisieriaus Eimunto Nekrošiaus gimimo ir mirties metines. Kodėl E.Nekrošius itin gerai vertinamas ne tik Lietuvoje, tačiau ir už jos ribų?Italijos radijo stotyje „Radio Rock“ prasidėjo Lietuvo Nepriklausomybės trisdešimtmečiui skirtas radijo festivalis „Radio Rock Lithuanian Festival“.Ryto allegro. Ved. Marius Eidukonis

Savaitraščio „7 meno dienos“ ir naujausių kultūros publikacijų apžvalga.„Iš tiesų turbūt kyla klausimas, ar verta šiandienos žiūrovui žiūrėti Varda filmus?“ – klausimą kelia jaunoji teatro ir kino kritikė Laura Šimkutė, apžvelgdama LRT PLIUS rodomą Agnès Varda retrospektyvą.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„Metų knygos rinkimuose“ poezijos kategorijoje geriausia pretenduoja tapti Tomo S. Butkaus „Ežero žemė“. Juta Liutkevičiūtė kalbina knygos autorių.Artėja Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Po metų pertraukos lietuvių filmai vėl bus įvertinti ir pastebėti. Kas keisis, kaip vyks nominantų ir laureatų rinkimas ir ar bandant „nepamiršti“ komercinių filmų nenukentės gausybė nekomercinio kino kūrėjų? Pokalbis su Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA vadovu Dariumi Vaitiekūnu.Galerija „Vartai“ kviečia į dviejų žinomų Skandinavijos menininkų – Henrik B. Andersen ir Dag Erik Elgin – personalines parodas. Jų darbuose, kurtuose specialiai galerijos erdvėms, klasikinės meno formos susijungia su postmodernizmo, minimalizmo ir konceptualaus meno idėjomis. Pasakoja Inesa Rinkevičiūtė.Kultūros bendruomenė pasigenda valdančiąją koaliciją formuojančių partijų kandidatų į Kultūros ministrus. Mintimis dalijasi Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA) valdybos pirmininkė Živilė Diawara, Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė ir Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas.Ved. Austėja Kuskienė ir Ugnė Kačkauskaitė

Kurį laiką Lietuvos kinas buvo likęs be nacionalinių apdovanojimų, tačiau „Sidabrinės gervės“ sugrįžta – su nauju ženklu, pasikeitusia komanda ir kitomis naujienomis. Apdovanojimai vyks lapkričio 22 d., o apie juos studijoje papasakos audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas.Rubrikoje „Garso kodas“ – kompozitorių Šarūno Nako ir Mindaugo Urbaičio žvilgsnis į klasiką džiaze.Kasmet rudenį Vilniuje vyksta šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzikos ruduo“, išskirtinai dedikuotas lietuviškai muzikai. Spalio 13–17 d. Energetikos ir technikos muziejuje numatyti šeši renginiai, kviečiantys „Siekti“, „Atrasti“, „Stebėti“, „Brėžti“, „Kilti“ ir „Plėsti“. Apie šių metų festivalį studijoje pasakoja jo meno vadovas Robertas Bliškevičius.Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė, muzikologė Asta Pakarklytė niekada neieško žodžio kišenėje ir paprastai turi tvirtą nuomonę bene visais klausimais – ar tai būtų lietuviškos muzikos eksporto problematika, ar iššūkiai, su kuriais profesinėje srityje susiduria moterys. „Kai kuriems užsienio muzikos profesionalams atrodo, esą visa šiuolaikinė Lietuvos kompozitorių muzika yra vienas didelis, labai melancholiškas postminimalistinis kūrinys“, – viename interviu ji pasakojo apie sutikto užsieniečio kolegos įspūdį apie lietuvišką muziką. Apie ją ir ne tik – pokalbyje „Be kaukių“.

Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Sviatlana Cichanouskaja sako besitikinti, kad Europos Vadovų Tarybos susitikime bus nutarta dėl sankcijų režimui.Seimas uždraudė rūkyti daugiabučių balkonuose, jei tam prieštaraus bent vienas namo gyventojas.Lietuva skyrė 17-ka tūkstančių eurų humanitarinei pagalbai Palestinai.Minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną pokalbis su „Sidabrinė linija“ direktore Kristina Čiuželiene.Ved. Monika Juškevičiūtė ir Irina Andrianova.

Medikų atstovai abejoja ar įmanoma laikytis įsako gydytojams dirbti vienoje įstaigoje. /Koks bus Lietuvos mokslininkų indelis kuriant koronaviruso vakciną?/Karantininės atostogos – raginimai keliauti ne tik į pajūrį, bet ir po visą Lietuvą. /„Sidabrinė linija“ pastebi išaugusį skambučių skaičių bei gyventojų nerimą. /Kaip per karaniną dirba Londono lietuvių mokyklų pedagogai? Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Augant globos namų poreikiui ir visuomenei senstant, ryškėja ir senonolių vienišumo problema: daugiau nei pusė į „Sidabrinę liniją“ skambinančių vyresnių žmonių patiria depresiją, o beveik kas ketvirtam gali būti diagnozuota sunki depresija. Tokius duomenis atskleidė neseniai šios iniciatyvos atliktas tyrimas. Kaip spręsti senolių vienišumo problemą Lietuvoje? Kalbėsimės ne tik su „Sidabrinės linijos“, bet ir kitų iniciatyvų atstovais. Laidoje kalbės ir medikas, kuris papasakos, kaip senolius kartais stengiamasi palikti ligoninėse. Laidoje viešės ir gimnazistės, sukūrusios ekologišką ir orą valančią pagalvėlę. Jų mokomoji bendrovė BIORAS dalyvaus geriausių Europoje šiais mokslo metais sukurtų mokinių verslų konkurse. Ved. Živilė Kropaitė.

Tarptautinė tyrėjų komanda nustatė asmenis, atsakingus už Malaizijos avialinijų MH17 lainerio numušimą virš Donbaso regiono 2014 metais. Jiems pareikšti kaltinimai žmogžudyste, o teismo procesas prasidės 2020-ųjų kovą. Dėl valdančiosios koalicijos besiderančių keturių partijų atstovai siūlo geriau didinti vaiko pinigus, o ne vaiko priežiūros išmokas. Elektrėnuose nebeliks turistų traukos centro – apleisto atrakcionų parko. „Sidabrinės linijos“ atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė šios linijos pašnekovų patiria vienatvę. Kuo ypatingi maršrutai turistiniais dviaukščiais autobusais, ir ar užsieniečiai noriai jais važinėjasi? Ved. Simonas Bendžius.

Galbūt visai šalia jūsų yra garbaus amžiaus žmogus, kuris dirbo, kūrė, buvo įvykių sūkuryje, o dabar ištisus mėnesius neturi su kuo pabendrauti nei akis į akį, nei telefonu? Nesunku įsivaizduoti, kokie jie vieniši, o tokių žmonių daugėja, pastebi „Sidabrinė linija“, teikianti nemokamą pasikalbėjimo telefonu paslaugą vienišiems garbaus amžiaus žmonėms. Kodėl svarbu turėti su kuo pasikalbėti, apie ką kalbėti ir kas gali būti tie vienišų žmonių klausytojai ar kalbintojai? Apie tai „Sidabrinės linijos“ vadovas Marius Čiuželis, savanorės Ieva Čerbulėnienė ir Asta Jurėnaitė, „Sidabrinės linijos“ komunikacijos specialistė Aušrinė Miliukaitė-Janovskienė. Ved. Gabija Narušytė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pokalbis apie „Sidabrinės linijos“tarnybos veiklą, tarnyba padeda bendrauti pagyvenusiems žmonėms.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pokalbis apie „Sidabrinės linijos“tarnybos veiklą, tarnyba padeda bendrauti pagyvenusiems žmonėms.

Visuomeninės organizacijos sako, kad savanorystė populiarėja. Kodėl žmonės savanoriauja?Pokalbis su savanoriais – Margarita Rasiulyte, savanoriaujančia muzikos festivaliuose, Albertu Aužbikavičiumi, Aklųjų bibliotekos savanoriu, jau įgarsinusiu per 50 knygų, taip pat „Sidabrinės linijos“ savanoriu, kuris bendrauja ir padeda senoliams.Kaip Lietuva rūpinasi savo gyvūnais? Kokia pagalbos gyvūnams politika? Interviu su žinoma veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitiene.Ved. Edvardas Kubilius.

Visuomeninės organizacijos sako, kad savanorystė populiarėja. Kodėl žmonės savanoriauja?Pokalbis su savanoriais – Margarita Rasiulyte, savanoriaujančia muzikos festivaliuose, Albertu Aužbikavičiumi, Aklųjų bibliotekos savanoriu, jau įgarsinusiu per 50 knygų, taip pat „Sidabrinės linijos“ savanoriu, kuris bendrauja ir padeda senoliams.Kaip Lietuva rūpinasi savo gyvūnais? Kokia pagalbos gyvūnams politika? Interviu su žinoma veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitiene.Ved. Edvardas Kubilius.

Apie kiną ir ne tik su Vilniuje viešėjusiu britų kino kūrėju Peteriu Greenaway. Mintimis dalijasi Klaipėdos chorinės bendrijos „AUKURAS“ pirmininkas, dainų švenčių dirigentas, pedagogas, kompozitorius Algirdas Šumskis. Pasakoja dalininkų plenere Molėtų rajone dalyvaujantis menotyrininkas ir tapytojas Vidas Poškus. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Klaipėdoje prasidėjo tarptautinis projektas „Violončelės anatomija“. Tradicinėje laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim” susitikimas su teatro ir kino aktore, Egle Mikulionyte, filme „Stebuklas“ sukūrusia pagrindinį - kiaulių fermos Irenos – vaidmenį, kuris aktorei pelnė „Sidabrinę gervę“.

Apie kiną ir ne tik su Vilniuje viešėjusiu britų kino kūrėju Peteriu Greenaway. Mintimis dalijasi Klaipėdos chorinės bendrijos „AUKURAS“ pirmininkas, dainų švenčių dirigentas, pedagogas, kompozitorius Algirdas Šumskis. Pasakoja dalininkų plenere Molėtų rajone dalyvaujantis menotyrininkas ir tapytojas Vidas Poškus. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Klaipėdoje prasidėjo tarptautinis projektas „Violončelės anatomija“. Tradicinėje laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim” susitikimas su teatro ir kino aktore, Egle Mikulionyte, filme „Stebuklas“ sukūrusia pagrindinį - kiaulių fermos Irenos – vaidmenį, kuris aktorei pelnė „Sidabrinę gervę“.

„Kam gali būti įdomus radijo teatras? Tai tas pats, kas klausti, kam gali būti įdomi muzika?“ – sako Julija Šatkauskaitė. Kultūra spaudos puslapiuose. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų šūkis šįmet – „Gyvenimas ne kaip kine“. Geriau jau būtų atvirkščiai“, – apžvelgdama nacionalinius kino apdovanojimus, portalui 7md.lt sako kino kritikė Santa Lingevičiūtė.

„Kam gali būti įdomus radijo teatras? Tai tas pats, kas klausti, kam gali būti įdomi muzika?“ – sako Julija Šatkauskaitė. Kultūra spaudos puslapiuose. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų šūkis šįmet – „Gyvenimas ne kaip kine“. Geriau jau būtų atvirkščiai“, – apžvelgdama nacionalinius kino apdovanojimus, portalui 7md.lt sako kino kritikė Santa Lingevičiūtė.

Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“.Žurnalo „Kinas“ naujausio numerio apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„ArtVilnius‘18“: Baltijos kelio įkvėpta Meksikos menininkė Niña Yhared.„Klasikos enciklopedija“ – apie lietuvių liaudies sakralinį meną ir religinę vaizduojamąją dailę.

Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“.Žurnalo „Kinas“ naujausio numerio apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„ArtVilnius‘18“: Baltijos kelio įkvėpta Meksikos menininkė Niña Yhared.„Klasikos enciklopedija“ – apie lietuvių liaudies sakralinį meną ir religinę vaizduojamąją dailę.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Į Lietuvą atvyksta Nyderlandų karalius Willemas-Alexanderis. Birželio 13-oji – Registrų centro Klientų diena.Birželio 11-12 dienomis Vingio parke vyksta eksperimentas – veikia erkių gaudyklė. Lietuvos sienos apsauga, artėjant pasaulio futbolo čempionatui.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rimvydas Valatka).Prezidentės metinis pranešimas: „šiandien partijos turi nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui“.Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga.Verslo naujienos: spartus siuntinių judėjimas.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė: Kokius lietuviškus filmus žiūri Lietuvos gyventojai?Kino apdovanojimas „Sidabrinės gervė“. Melagingos naujienos, kuriomis siekiama diskredituoti Lietuvos bei NATO veiksmus.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Į Lietuvą atvyksta Nyderlandų karalius Willemas-Alexanderis. Birželio 13-oji – Registrų centro Klientų diena.Birželio 11-12 dienomis Vingio parke vyksta eksperimentas – veikia erkių gaudyklė. Lietuvos sienos apsauga, artėjant pasaulio futbolo čempionatui.Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rimvydas Valatka).Prezidentės metinis pranešimas: „šiandien partijos turi nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui“.Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga.Verslo naujienos: spartus siuntinių judėjimas.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė: Kokius lietuviškus filmus žiūri Lietuvos gyventojai?Kino apdovanojimas „Sidabrinės gervė“. Melagingos naujienos, kuriomis siekiama diskredituoti Lietuvos bei NATO veiksmus.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Prezidentės metinis pranešimas: komentarai. Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos XIV vizitas Lietuvoje. Europarlamentas apie aviacinių skrydžių saugumą. Kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Prezidentės metinis pranešimas: komentarai. Tibeto dvasinio lyderio Dalai Lamos XIV vizitas Lietuvoje. Europarlamentas apie aviacinių skrydžių saugumą. Kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“

Susitikimas su Latvijoje gyvenančiu menininku Ivars Drulle, pripažintu geriausiu „ArtVilnius“ menininku. Pasakojimas bendruomenių erdvės „Mažosios istorijos“ Kaune organizatorės, menininkės Auksės Petrulienės. Pokalbis su Vilniuje viešėjusia Ophelia Huang, Šanchajaus dramatinių menų centro ir Šanchajaus tarptautinio teatrų festivalio vadove.11-ą kartą kino kūrėjams bus įteiktos „Sidabrinės gervės“. Kokie buvo šie metai? Kaip MeToo judėjimas pakeitė mūsų kino pasaulį? Apie tai pokalbis su „Sidabrinių gervių“ nominantus atrinkusios komisijos nariais dr. G. Arlickaite, kino tyrinėtoja Natalija Arlauskaite ir režisieriumi Andriumi Blaževičiumi.

Susitikimas su Latvijoje gyvenančiu menininku Ivars Drulle, pripažintu geriausiu „ArtVilnius“ menininku. Pasakojimas bendruomenių erdvės „Mažosios istorijos“ Kaune organizatorės, menininkės Auksės Petrulienės. Pokalbis su Vilniuje viešėjusia Ophelia Huang, Šanchajaus dramatinių menų centro ir Šanchajaus tarptautinio teatrų festivalio vadove.11-ą kartą kino kūrėjams bus įteiktos „Sidabrinės gervės“. Kokie buvo šie metai? Kaip MeToo judėjimas pakeitė mūsų kino pasaulį? Apie tai pokalbis su „Sidabrinių gervių“ nominantus atrinkusios komisijos nariais dr. G. Arlickaite, kino tyrinėtoja Natalija Arlauskaite ir režisieriumi Andriumi Blaževičiumi.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Kalbos receptas.Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje, rasti Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankosi Varšuvoje.Kelių policijos akcija Europos keliuose.Festivalis LOGIN: internetinis puslapis SENELIO NUOTRAUKOS.Diskusija „Laisvės moterys. Solidarność ir Sąjūdžio moterų susitikimas“. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rita Miliūtė). Dyzelinu varomų transporto priemonių ateitis. „Naujienų žemėlapis“: protestai Nikaragvoje.Verslo naujienos: vasaros sezonas pajūryje (Neringa).Kultūros renginių anonsas: Dainų dainelė.Praeivių nuomonė: Ar žiūri Dainų dainelės konkursą? Penktadienio svečias – režisierius Andrius Blaževičius, kuriam pernai buvo įteiktos geriausio režisieriaus ir geriausio filmo „Sidabrinės gervės“.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Kalbos receptas.Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje, rasti Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai.Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankosi Varšuvoje.Kelių policijos akcija Europos keliuose.Festivalis LOGIN: internetinis puslapis SENELIO NUOTRAUKOS.Diskusija „Laisvės moterys. Solidarność ir Sąjūdžio moterų susitikimas“. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Rita Miliūtė). Dyzelinu varomų transporto priemonių ateitis. „Naujienų žemėlapis“: protestai Nikaragvoje.Verslo naujienos: vasaros sezonas pajūryje (Neringa).Kultūros renginių anonsas: Dainų dainelė.Praeivių nuomonė: Ar žiūri Dainų dainelės konkursą? Penktadienio svečias – režisierius Andrius Blaževičius, kuriam pernai buvo įteiktos geriausio režisieriaus ir geriausio filmo „Sidabrinės gervės“.

Ūkio naujienas. Pasakojimas kaip avininkystės ūkyje Molėtų rajone, Sidabrinės kaime, kuria Edvinas Jurgelėnas ir kodėl jam talkina tėtis Pranas. Pokalbis bitininkams. Kodėl seniūnui kaime didesni reikalavimai negu ministrui.

Ūkio naujienas. Pasakojimas kaip avininkystės ūkyje Molėtų rajone, Sidabrinės kaime, kuria Edvinas Jurgelėnas ir kodėl jam talkina tėtis Pranas. Pokalbis bitininkams. Kodėl seniūnui kaime didesni reikalavimai negu ministrui.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Tiesioginiame eteryje – pokalbis apie „Sidabrinės linijos“ veiklą. Kaip suteikti senjorams galimybę bendrauti.

Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė. Interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai.Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu LRT Radijui (ES Vadovų Taryba). Orų apžvalga. Socialinių tinklų apžvalga.„Sidabrinė linija“ ir kūrybos studija „Wide Wings“ sukūrė video istoriją apie 91 metų senolę Teodorą.Savaitės komentaras (parengė Bernardas Gailius).„Sodra“ šiandien išplatins apie 100 tūkstančių „vyšninių vokų“, skirtų savarankiškai dirbantiems gyventojams.Dovanos gali būti ir valgomos. Verslo naujienos: alkoholio reklamos rinka.Kultūros renginių anonsas.Žmonių nuomonė apie fosfatus mėsoje, kebabuose.Žvilgsnis į gamtą: kaip atrandamos naujos mokslui organizmų rūšys?Vaikų pasiruošimas Kalėdų šventei.

Islandų liaudies pasaka „Piemuo iš Sidabrinės Rūnos sodžiaus“.Skaito Miglė Greičiuvienė.

„Sidabrinėms gervėms“ praėjus – pokalbis su režisieriumi Andriumi Blaževičiumi. „Mo prasmė nesunkiai nuspėjama – ji užkoduota „mo-dernume“. Be to, Mo prasideda žodžiai „mo-kytis“ ir „mo-tyvacija“, o tai vienas esminių mūsų tikslų – galimybei mokytis ir gauti žinių muziejuje norime skirti tiek energijos, kad ji grįžtų išaugusiu įsitraukimu ir susidomėjimu“, – sako Mo muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė. Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai bus proga stabtelėti ir suprasti, kokie žodžiai mums yra metų ženklai. Ir bus labai įdomu pasibaigus 2017 m. pažiūrėti, koks žodis ir koks posakis siūlomas tapti tuo metų ženklu, ir kas taps iš tikrųjų“, – sakė žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausioji redaktorė Rita Urnėžiūtė.

Kino kūrėjus apdovanojant „Sidabrinėmis gervėmis“, pokalbis apie Lietuvos kiną. Aiškinsimės situaciją Panevėžio J. Miltinio dramos teatre. Apie sovietų armijos karo metu įrenginėjamus bunkerius Lietuvoje. Mariaus Buroko kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Susitikimas su naujuoju Jaunimo teatro vadovu Audroniu Liuga.

Kino kūrėjus apdovanojant „Sidabrinėmis gervėmis“, pokalbis apie Lietuvos kiną. Aiškinsimės situaciją Panevėžio J. Miltinio dramos teatre. Apie sovietų armijos karo metu įrenginėjamus bunkerius Lietuvoje. Mariaus Buroko kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Susitikimas su naujuoju Jaunimo teatro vadovu Audroniu Liuga.

Geriausi Lietuvos kino žmonės šeštadienį bus apdovanoti „Sidabrinėmis gervėmis“. Ar tikrai uostamiestyje ketinama mažinti kultūros erdves ir sujungti teatrus – dramos ir muzikinį? Gedimino Gelgoto simfonijos „Extracultural” lietuviškoji premjera pirmadienį atidarys 19-ąjį Vilniaus festivalį. Kultūros komentaras: apie amžiną žmogaus norą keisti pasaulį. Biblioteka Pažaislio vienuolyne. „Sėskim ir pakalbėkim“: apie mūsų miestų viešąsias erdves ir jų kaitą.

Geriausi Lietuvos kino žmonės šeštadienį bus apdovanoti „Sidabrinėmis gervėmis“. Ar tikrai uostamiestyje ketinama mažinti kultūros erdves ir sujungti teatrus – dramos ir muzikinį? Gedimino Gelgoto simfonijos „Extracultural” lietuviškoji premjera pirmadienį atidarys 19-ąjį Vilniaus festivalį. Kultūros komentaras: apie amžiną žmogaus norą keisti pasaulį. Biblioteka Pažaislio vienuolyne. „Sėskim ir pakalbėkim“: apie mūsų miestų viešąsias erdves ir jų kaitą.

Lietuvoje tęsiasi Nacionalinė bibliotekų savaitė. Christophas Terhechte apie kino perspektyvas. Pokalbis apie kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“. Ernesto Parulskio kultūros komantaras. Jaunoji Europos džiazo sensacija Marius Nesetas. Susitikimas su rašytoju Romualdu Granausku.

Lietuvoje tęsiasi Nacionalinė bibliotekų savaitė. Christophas Terhechte apie kino perspektyvas. Pokalbis apie kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“. Ernesto Parulskio kultūros komantaras. Jaunoji Europos džiazo sensacija Marius Nesetas. Susitikimas su rašytoju Romualdu Granausku.

„Parodų salės“: parodos mirusių menininkų kūrybai. Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai. „Kultūros įdomybės“. Kultūros komentaras. Kauno dramos teatre premjera „Mėnuo kaime“. „Sėskim ir pakalbėkim“ – pokalbis su grupės Skylė įkūrėju, kompozitoriumi ir muzikantu Roku Radzevičiumi.

„Parodų salės“: parodos mirusių menininkų kūrybai. Apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai. „Kultūros įdomybės“. Kultūros komentaras. Kauno dramos teatre premjera „Mėnuo kaime“. „Sėskim ir pakalbėkim“ – pokalbis su grupės Skylė įkūrėju, kompozitoriumi ir muzikantu Roku Radzevičiumi.