Podcasts about mintimis

Tik Mažojoje Lietuvoje vis dar rūsena šišioniškių tarmė, kurią puoselėja Pamario kraštą mylintys ir gerbiantys vietiniai, lietuvininkų palikuonys. Virginija Asnauskienė iš Drevernos, folkloro grupės „Žvejytės“ vadovė, išmoko ir toliau mokosi kalbėti šišioniškai, rūpinasi Mažosios Lietuvos tradicijų tęstinumu, ugdo jaunąją kartą.Ne veltui Dreverna šiais metais tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Laivadirbio Jono Gižo etnografinėje sodyboje įsikūrė Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro filialas, Gargždų krašto muziejaus filialas bei Pamario krašto klasteris.Mintimis dalijasi Daiva Buivydienė, Agnė Avyžienė, Agnė Kiupelienė, Edgaras Gudas, Adomas Milukas, Agnė Višinskaitė-Milukienė ir Donelaičio draugijos vadovas Jonas Skamaračius.Veiviržėnuose įkurtas Klaipėdos rajono amatų centras kviečia į edukacijas. Tautodailininkės moko megzti ant grėblio, pinti iš vytelių, gaminti lėles, kepti duoną ir kitų malonių dalykų. Taip pat įdomi ir miestelio istorija. Amatų centro vadovė Valė Krauleidienė, tautodailininkės Aurelė Pociuvienė, Jūratė Kadilė ir Valdonė Karaliūnienė.Laima Dockevičienė, Rietavo turizmo ir verslo centro direktorė, apsilankyti Žemaitijoje vilioja inovacijomis, technologijomis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

ADVENTUR turizmo parodoje vėtrungės jau išdalytos, prasideda geras laikas keliauti po Lietuvą. Turizmo informacijos centrai, dvaro sodybos, muziejai, o ir pavieniai turizmo puoselėtojai kviečia į žygius, piligrimines keliones, edukacijas, įvairius renginius, ekskursijas ir etc.Kelionių atradimų ambasadoriumi tapęs Merkinės fabrikas yra ne tik gastronominių patirčių vietą, bet ir kultūrinių atradimų. Mintimis dalijasi Vytaras ir Laisvė Radzevičiai bei Merkinės krašto muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas.Neseniai po renovacijos duris atvėrusią Biržuvėnų dvaro sodybą jau spėjo pamėgti vietos turistai. Žemaitijos turizmo informacijos centras įkurdino Meno ir edukacijų centrą su dvaro valdytojų Gorskių ekspozicija, naujas erdves atvėrė edukacijoms, pasiūlė poilsį piligrimams, parodas, muzikinius vakarus, teatralizuotas ekskursijas, degustacijas. Žemaitijos turizmo centro direktorius Egidijus Vaškelevičius, Biržuvėnų dvaro sodybos administratorė Ingrida Šilgalytė ir Žemaičių muziejaus „Alka“ parodų ir ekspozicijų kuratorė Monika Sudintaitė.Šakiai – poniškų dvarų kraštas, laukia lankytojų. Šakių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Paliukaitienė.Kuo šį sezoną pradžiugins šiaurės rytų Lietuva? Naujienas pristato Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Lidija Vasiliauskienė, Palėvenės bendruomenės pirmininkė Laimutė Juknevičienė, Antašavos klebonijos administratorės Vilma Talačkienė ir Asta Čemerienė bei Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė.Aušra Gudgalienė, Rokiškio krašto muziejaus direktorė ir Ingrida Kujelė, Rokiškio turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė džiaugiasi naujais sumanymais.Vinetu kaime – gyvosios indėnų istorijos muziejuje po atviru dangumi, puoselėjamos Šiaurės Amerikos indėnų tradicijos. Netikėtą sumanymą netoli Klaipėdos įgyvendino Mindaugo Timinskio šeima. Apie aistrą indėnų kultūrai mintimis dalijasi Mindaugas ir sūnus Deividas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Griškabūdis, nedidelis miestelis prie Novos upės, radosi sengirės vietoje, kurioje apsigyveno pirmieji girių kirtėjai, pasistatę būdas medienai krauti, degutui virti ir gyventi.Griškabūdžio miestelis – urbanistikos paminklas. Vertas lankytojų unikalus Lietuvos medinės architektūros pavyzdys, vienintelė Lietuvoje aštuonkampė bažnyčia.Daugiau pasakoja, gieda ir groja klebonas kun. Vytautas Mazirskas ir dailės mokytoja, gidė Rimutė Amonienė.Višakio Rūda, saugomas gatvinis ir kupetinis etnografinis kaimas, šiais metais tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine ir su trenksmu bei naujais sumanymais palydėjo senus metus. Mintimis dalijasi Višakio Rūdos bendruomenės narė Birutė Kerušauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Rūta Rūtė kuria autorines ekskursijas suaugusiems, edukacijas ir personažus, kurie pasakoja apie Prienus ir kitas istorijas.„Prienai keičiasi...“ – tikina prieš 25 m. Vilnių į Prienus iškeitęs Vaclovas Sinkevičius.Nemuno kilpų regioninio parko miško keliukais net trimečiai jodinėja asiliukais ir žirgais. Vaikai Nibrių žirgynėlyje mokosi draugauti ir rūpintis gyvūnais, jodinėja ir pramogauja, švenčia gimtadienius. Tiek vasarą, tiek žiemą Kęstučio ir Ramintos Zaicevičių šeima bet kokiu oru priima lankytojus ir džiaugiasi atradę naują veiklą.Vepriai įsikūrę viename didžiausių Lietuvoje meteoritų kraterių. Skulptorius Viktoras Žentelis puošia miestelį, o Veprių krašto muziejuje, kurį kūrė jo tėvas Jonas Žentelis, kaupia eksponatus – praeities ir dabarties istorijos liudytojus. Mintimis apie Veprius dalijasi seniūnė Dalia Radzevičienė ir seniūnijos darbuotoja bei bažnyčios tarnautoja Jurgita Kardauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Geologai paminėjo geologinio paveldo dieną ir pakvietė į ekspediciją po Joniškio kraštą mokslininkų akimis pažvelgti į Lietuvos geologinį paveldą.Skaistgirio dolomito karjere pokalbis apie naudingas iškasenas Lietuvoje. Ar tikrai karjerai yra žemės žaizdos? Kaip vietos gyventojams pasitarnauja naujai supilami kalnai? Mintimis dalijasi dr. Jonas Satkūnas, Virginijus Kušleika, Regina Gibiežienė, Indrė Satkūnienė, Vidas Mikulėnas.Veršių kaimo akmuo. Ar tikrai akmens amžius pasibaigęs? Kodėl sakoma, kad akmenys auga, skraido, plauko? Prie Brolių akmens į daugelį klausimų atsako dr. Gražina Skridlaitė, Giedrė Rakštienė.Mūšos tyrelio pelkės pažintinis takas. Kokie pelkės ypatumai? Mintis dėsto Alma Grigienė, dr. Laura Gedminaitė, Ieva Baumilaitė-Čeponė, Darius Giedraitis.Geologinio paveldo dienos ekspedicija po Joniškio kraštą – I dalis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Prienai keičiasi akyse!Menu alsuojančios gatvės ir parkai, ant Nemuno kranto atidarytas gastrobaras „Teka teka“, Prienų kosmologijos centras, kvapnių papuošalų studija, žvakių liejimas bei kitos Prienų bei Jiezno žmonių veiklos stačiai stebina.Prienų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Ieva Šalčiuvienė ir turizmo ir verslo konsultantė Asta Vaitkevičienė laukia lankytojų ir pristato naujienas.Poetas Tautvydas Vencius, kultūrinių renginių organizatorius, pasakoja apie organizacinius darbus, kūrybą ir gimtąjį Naujosios Ūtos kaimą.Jei norite asmenukės, užsukite į terasą ant Nemuno kranto. Duris prieniškiams ir svečiams atvėrė gastrobaras „Teka teka“. Savininkai žada prisidėti prie turizmo įvairovės Prienuose. Mintimis dalijasi gastrobaro savininkė Ramunė Šyvokienė ir bendraminčiai Martynas Andriuškevičius bei Šarūnas Karosas.Mantvydas ir Agnė Prekevičiai įkūrė Prienų kosmologijos centrą. Mantvydas veda astronomijos edukacijas, Agnė edukuoja Kvapnių papuošalų studijoje.Antanas, Einira, Elija bei Atlantė Aleknos – smagi šeima iš Jiezno. Jų aistra žvakėms ir edukacijoms tapo naujo verslo pradžia. Šeima sutaria – žmogus ne vien pinigais gyvas...Laivo „Algirdas“ savininkas Mindaugas Žiedelis turistus Nemunu plukdo iki vėlyvo rudens.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Visuomenei pastarąją parą sukėlė daug diskusijų operos žvaigždės Asmik Grigorian ir pianisto Luko Geniušo rengiamas rusų kompozitorių – Rachmaninovo bei Čaikovskio – muzikos rečitalis Jungtinėse Valstijose. Visiškai neseniai A. Grigorian kartu su kita Lietuvos operos primadona Violeta Urmana Zalcburge dalyvavo Prokofjevo „Lošėjo“ pastatyme. Kaip vertinti tokią situaciją? Mintimis dalijasi klasikinės muzikos žinovas Julijus Grickevičius ir Kultūros ministras Simonas Kairys.LRT KLASIKA tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams paminėti. Kandidatuodamas pirmuosiuose Prezidento rinkimuose, Stasys Lozoraitis jaunesnysis pralaimėjo Algirdui Mykolui Brazauskui. Tačiau dar ir šiandien Lozoraitis yra prisimenamas kaip vilties prezidentas, po gūdžių okupacijos metų žadėjęs Lietuvai vakarietiškos politinės kultūros standartą. Apie kokią Lietuvą jis kalbėjo savo rinkimų kampanijoje?„Aš per savo kūrybą bandau tautai priminti, kas ji yra“, – sako menininkas Virginijus Kašinskas. Jis Šilalėje pristatė tapybos ir skulptūrų parodą „Praeities atmintis“.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Mikelandželo Antonionio modernųjį kiną ir muzikinius kontrastus bei ausiai mielas melodijas, paryškinančias personažų svetimėjimą didmiestyje.„Neįsivaizduojat, kokie jie ten visi „atsipūtę“, – juokiasi žurnalistas Ignas Andriukevičius, daugiau nei metus gyvenęs Ruandoje. Rubrikoje „Be kaukių“ – afrikietiškos muzikos gausa, Igno muzikos instrumentų kolekcija ir įdomiausios istorijos ne tik iš Ruandos.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Prisimename 1991-ųjų liepos 31-ą dieną pasienio su Baltarusija poste sovietų omonininkų nužudytus septynis jaunos valstybės sieną saugojusius muitinės ir policijos pareigūnus. Žudynėse, patyręs didelius sužeidimus, per stebuklą išgyveno tik vienas muitininkas Tomas Šernas. 33-iųjų Medininkų žudynių metinių išvakarėse Tomas Šernas pristatė dvejus metus rašytą knygą „Muitinės kronikos“. Tomą Šerną kalbina kolega Darius Matas.Nuo rugpjūčio 1 d. valstybinį finansavimą platinti gavusius filmus privaloma pritaikyti asmenims, turintiems regos ar klausos negalią. Organizacijų, vienijančių regos ir klausos negalias turinčius žmones, atstovai teigia, kad pokytis užtikrins didesnį filmų prieinamumą šioms bendruomenėms. Ką tai pakeis kino industrijos darbe? Mintimis dalijasi Nepriklausomų prodiuserių asociacijos atstovas Romas Zabarauskas, „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas, Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius.Ar pamenate žandarą Kriušo? Tai prieš 110 metų gimusio aktoriaus Lui de Fiuneso vaidmuo, kurio suvaidintos scenos tapo kultinėmis, o talentai įvertinti aukčiausiais apdovanojimais. Mažaūgis lieknas plikis – taip save įvertinęs de Fiunesas kadaise atsisakė ir didžiosios savo svajonės – aktorystės ir tik palaikomas artimųjų iš barų, kuriuose grodavo pianinu, persikėlė į didžiąją sceną ir iki šiandienos laikomas populiariausiu prancūzų aktoriumi, padėjusiu dažnai pasijuokti tiek iš de Fiuneso sukurto personažo, tiek iš Prancūzijos kultūros, politikos ir socialinių problemų. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Aš kartais net atostogų maršrutus pritaikau prie operos festivalių ir atlikėjų“, - juokiasi žurnalistė Nemira Pumprickaitė ir visai rimtai priduria, kad mėgavimasis opera yra labai svarbi jos gyvenimo dalis. Kada atsirado meilė klasikinei muzikai? Kaip atskirti snobą nuo melomano? Ir kodėl žurnalistika yra mieliau nei viešieji ryšiai - N.Pumprickaitės interviu „Be kaukių“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Nors Kupiškis lygumų ir žemdirbių kraštas, tačiau žmonės ne vien duona gyvi... Jaunimas kuria naujus verslus, taip paįvairindami miestelėnų gyvenimą. Didžiojoje sinagogoje atgaivą sielai randa ne tik bibliotekos skaitytojai, bet visi, kurie lankosi kultūriniuose renginiuose, parodose, koncertuose, susitikimuose.Mintimis dalijasi istoriniame name įkūrusi gėlių studiją Sandra Bukauskienė ir Agnė Pėčaitė, buvusiame kalėjime atidariusi kepyklėlę. Užsukti į Didžiojoje sinagogoje įsikūrusią biblioteką kviečia direktorius Algirdas Venckus.Antašavos dvaro klebonija po restauracijos priima lankytojus. Už veiklas atsakinga Antašavos miestelio bendruomenė: veda ekskursijas, edukacijas, kepa šv. Jackaus pyragėlius. Svečius pasitinka linksmos moterys – Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė, Antašavos dvaro klebonijos administratorė Vilma Talačkienė ir nuolatinė pagalbininkė Asta Čemerienė.Su Kupiškiu supažindina Kupiškio rajono savivaldybės už paveldą atsakingas vyriausiasis specialistas Vytis Zavackas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Dagilėlio“ choras yra vienas ryškiausių Šiaulių, o ir visos Lietuvos kultūros ženklų. Lietuvos ir tarptautiniai apdovanojimai, vaikų muzikos mokykla (švenčianti 25-metį), reikšmingi koncertai – tai paviršiniai laimėjimai. Kuo gyvena choras ir mokykla, ką reiškia šiandien surinkti berniukų chorą? Pokalbis su choro vadovu Remigijumi Adomaičiu ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ilmera Abromavičiene.Nuo pokaryje atidaryto Mokytojų instituto iki Šiaulių universiteto ir šiuo metu veikiančios Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos - toks yra šios senas pedagogų rengimo tradicijas turinčios aukštosios mokyklos kelias. Kokią reikšmę ir įtaką ši vienintelė šiaurės Lietuvos akademija turi regionui? Kuo gyvena įvairių švietimo reformų laikus išgyvenusi ir unikalių specialybių mokytojus ruošianti mokykla? Laidos viešnia - VU ŠA direktorė, švietimo ekspertė, prof. Renata Bilbokaitė.LRT KLASIKOS korespondentas Tomas Mizgirdas ir architektas Algimantas Černiauskas sveikinasi Šiaulių vandens bokšto. Šiauliuose yra daugybė architektūros perliukų, kuriuos laikas atrasti visiems Lietuvos žmonėms.Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija šiais metais švenčia 85-erių metų sukaktį. Kaip suteikti gabiems vaikams bendrojo lavinimo žinių ir ugdyti jų talentus? Mintimis dalijasi gimnazijos direktorė Regina Marozienė ir gimnazijos fortepijono mokytoja ekspertė Raimonda Sližienė.Laidą užbaigia diskusija apie Šiaulių kultūros kontekstus. Kuo gyvena šis miestas ir koks kultūrinis gyvenimas jame vyksta? Ar pakanka erdvių, kuriose norėtų dirbti kūrėjai? Ar žiūrovai jaučia gyvą, pulsuojantį meno gyvenimą? Pokalbyje dalyvauja Šiaulių m. savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Daina Kinčinaitienė, Šiaulių dramos teatro meno vadovė Nomeda Šatkauskienė ir šiaulietis psichologas Darius Urlakis.Ved. Gerūta Griniūtė ir Jolanta Kryževičienė

Buvusi ESBO kovos su terorizmu pareigūnė, politologė ir Švedijos detektyvinės literatūros žvaigždė – visi šie apibūdinimai tinka švedų rašytojai Kristinai Ohlsson. Kada jos galvoje pradėjo suktis pirmosios detektyvinės istorijos? Kodėl vieną žymiausių savo herojų ji pavadino žymiojo švedų dramaturgo vardu? Ką ji mano apie neramią šiandienos situaciją pasaulyje? Pokalbis su Kristina Ohlsson.Kaip kilo idėja prakalbinti Antoine`o de Saint-Exupéry Mažąjį Princą žemaitiškai? Kaip pajėgas suvienijo ištikimiausi šios knygos kolekcionieriai? Kaip sekėsi versti vieną dažniausiai cituojamų knygų į žemaičių tarmę? Mintimis dalysis knygos iniciatorius Marius Čiuželis ir knygos vertėjas Juozas Pabrėža.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Kokia ji? Vilniaus knygų mugėje leidykla „Aukso žuvys“ pristato istoriko Norberto Černiausko naujieną „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Tai vaizduotę kaitinanti alternatyvi Lietuvos praeities versija. Apie tai, kas galėjo būti kitaip, autorius mąstė ir savo populiariojoje „Paskutinėje Lietuvos vasaroje“, o dabar pratęsia – o kas, jei Lietuva kartu su Vakarais būtų pasiekusi 1968-ųjų vasarą? Kodėl portugališki motyvai ir kodėl 7-asis dešimtmetis, klausiame autoriaus.Menininkas Darius Žiūra pristato savo knygą „Diseris“, gimusią jo disertacijos pagrindu. Kaip kūrybines idėjas lemia formatai? Ką galima papasakoti žodžiais, ko negalima vaizdais? Kas yra ši knyga – memuarai ar menininis tyrimas?Ved. Kotryna Lingienė ir Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie kliūtis išpažinčiai.

Artimi tolimi Elektrėnai – tarp Vilniaus ir Kauno, Kernavės ir Trakų.Kiek ir kaip jauni žmonės prisideda prie Elektrėnų miesto kūrimo? Kokios vyksta tapatybės paieškos?Rokas Gulbinas, Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius, sako, kad pastaruoju metu vyksta Elektrėnų kraštiečio paieškos. Miestas jaunas, bet vietovė sena, mena akmens amžių.Abromiškėse atidarytas Elektrėnų krašto muziejus. Muziejininkas Tomas Petrauskas.Remigijus Suslavičius, Elektrėnų kultūros centro vadovas, įsitikinęs, kad Elektrėnai yra kūrybiniame kelyje. Jauni žmonės myli ir kuria miestą. Elektrėnų jaunimo centro darbuotojai ir lankytojai: Kristina Pluščiauskienė, Reda Pūkienė, Paulius Šalna, Edvinas Baradulinas.Elektrėnų turizmo informacijos centro kultūrinės veiklos vadybininkė Liveta Kazlauskaitė kviečia apsilankyti Elektrėnuose.Elektrėnų profesinio mokymo centras rengia jaunuosius specialistus. Mintimis dalijasi direktorė Lina Triponienė ir kosmetologė Erika Migonienė.Prisiminimais dalijasi Eugenija Purienė, prisidėjusi prie Elektrėnų miesto statybos ir plėtros.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Kauno rajonas, Lietuvos smaragdas – Kauno plaučiai. Grynas oras, gamta, sielos ramybė“, – sako Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė.Po Kauno rajoną galima keliauti pėsčiomis, minti dviračiais, važiuoti automobiliais arba plaukti laivais. Pontoninis „Zapyškio“ laivas aptarnauja Kauno rajono gyventojus, moksleivius ir keliautojus. Mintimis dalijasi laivo kapitonas Alfonsas Tauginas, kapitono padėjėjas Jonas Mazgelis ir Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė.Atviroje Nemuno pakrantės pievoje gilią praeitį byloja gotikos architektūros šedevras Šv. Jono Krikštytojo senoji Zapyškio bažnyčia. Apie ją ir fotografo Antano Sutkaus lauko galeriją pasakoja gidė Audra Sipavičienė, senosios Zapyškio bažnyčios ekskursijų vadovė, edukatorė.Zapyškis yra šiandienos Kauno rajono kurortinės teritorijos uostas. Nemuno krantą gerokai praturtina žemkasė Nemuno7, kuri pritaikyta šiuolaikiniam menui ir kultūriniams renginiams. Projekto autorius ir vadovas, kultūrinės programos kuratorius Gediminas Banaitis-Skrandis.Sako, kad Lietuvoje nėra didelių kalnų. Tenka patiems susikurti. Jadagonių kaime Pagonijos parką ir 13 metrų Pagonijos uolą įkūrė Skirmantas Paukštys.Į Obelynę, gamtininko prof. Tado Ivanausko sodybą-memorialinį muziejų, kviečia direktorius Zigmas Kalesinskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Geologinio paveldo diena skiriama gamtai ir visuomenei: „Mūsų tikslas, kad Lietuvos gamtinę aplinką pažintų visi. Mes, geologai, ją gerai žinome, nes tyrinėjame. Mes norime, kad geologų žinios pasiekų platesnę visuomenės dalį, kad žmonės patys giliau pažintų Lietuvos gamtinį paveldą. Juk taip įdomiau gyventi...“, – sako Lietuvos nacionalinis atstovas organizacijoje ProGeo Jonas Satkūnas.Keliaujame po Aukštaitiją, Utenos kraštą: konglomeratai, piliakalniai, plokščiakalviai, rieduliai.Mintimis dalijasi Lietuvos geologijos tarnybos inžinerinės geologijos skyriaus vyr. specialistas Vidas Mikulėnas, poetė iš Utenos Ingrida Kepalaitė, geologai bei kiti specialistai Nerijus Lamanauskas, Daiva Semėnienė, Alma Grigienė, Laura Gedminienė, Dainius Michelevičius, Robertas Putinas, Elvinas Paplauskas, Gintaras Džovėnas, Darius Giedraitis ir dvyliktokas iš KTU inžinerijos licėjaus Rimas Giedraitis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

"Amber Burn" - tai regioninis "Burning Man" bendruomenės susibūrimas Lietuvoje, kurį organizuoja ir vykdo vien savanoriai, vadovaudamiesi dešimčia "Burning Man" principų.Tai renginys, kuriame nėra konkrečios programos, nėra priskirtų darbuotojų, kuriame laukiamas kiekvienas, norintis prisidėti - daiktais, užsiėmimais, energija, laiku, kūryba.Šią vasarą susibūrimas rengiamas jau penktą kartą, liepos 5-9 dienomis, kurio metu jau suplanuotos 8 skulptūros, kurios tradiciškai bus sudeginamos, kartu paleidžiant tai, ką kiekvienam norisi paleisti.Apie istorijas, kurios kai kuriuos dalyvavusius įkvėpė net pasukti kita gyvenimo kryptimi, apie tai, kodėl „Burning man“ neišgyventum be savo genties, apie tai kaip kiekvienas gali prisidėti prie „Amber Burn“, ir kur ieškoti informacijos apie renginį, - kalbamės su bendruomenės atstovais Aiste Paškevičiūte ir Povilu Germanavičiumi.Kalbino Unė Liandzbergytė

„Molėtuose akmenų – nors užsimušk, vandens – nors prigerk, o duonos pelnyti nėra iš ko“, – senovės posakį primena Molėtų gidė Anželika Laužikienė.Žvalgomės po Aukštaitiją. Kulionių kaimas, etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla. Mintimis dalijasi Molėtų krašto muziejaus direktorė Irma Balčiūnienė, muziejininkai Vaidotė Reventienė ir Jonas Vaiškūnas.Čiulėnų kaimo sodyba. Pasakoja Čiulėnų seniūnijos seniūnė Danguolė Telksnienė ir sodybos šeimininkas Jonas Leišys.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiaulių turizmo informacijos centre įkurtame tarptautiniame Baltų kultūros pažinimo centre „Baltų kelias“ galima interaktyviai susipažinti su baltų genčių istorija bei kultūra, pradėti kelionę po Žiemgalą turistiniu maršrutu „Saulės kelias“, aplankyti Joniškį, Žagarę bei Jelgavą. Mintimis dalijasi tarptautinio baltų kultūros pažinimo centro sumanytoja Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė.Šiaulių pėsčiųjų bulvaro išskirtinumas ir naujovės su gidu Gintautu Tamuliu.Pokalbis su Aivaru Rusevičiumi, gidu ir ekskursijos autoriumi „Pietinia kronikas gyvai“Joniškio krepšinio muziejuje Leonas Karaliūnas pasakoja apie Joniškio, Lietuvos ir pasaulio krepšinio istoriją.Žiemgalos maisto gaminimo tradicijos. „Virtienių restoranėlį“ Joniškyje atidarė Neringa Striūgaitė.Jurgita Bučinskienė, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė, pristato Joniškio ir krašto lankytinas vietas.Žagarės Lėlių namai ir kaliausių fabrikėlis su tautodailininke, lėlininke Aušra Petrauskiene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaišiadorių krašte gausu kūrybingų žmonių.Juozas Sindaras – puoselėja Kaišiadorių krašto senųjų giesmių tradicijas, gieda šermenyse, dirba gidu.Talpūnų kaime Laura Stirnienė sandėliuke įkūrė Stirnų knygyną.Marcelė Sindarienė mintimis dalijasi apie Pakertų kaimą.Neseniai Žiežmariuose duris atvėrė vieša erdvė jaunimui „Taškas“. Faustas Gustainis kviečia į svečius.Valentinas Žaltauskas Rumšiškėse įkūrė senovinės technikos, daiktų ir įrengimų muziejų „Pas senį“ po atviru dangumi. Gerą idėją palaiko Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras. Viktorija Kanapinskaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Paminklo „Gedimino laiškas“ skulptorius Martynas Gaubas gyvena Birštone.Zigmas Vileikis, Birštono džiazo muzikos festivalio įkūrėjas ir rengėjas, vadovauja Birštono kultūros centrui.Nidą į Birštoną iškeitusi Rasa Norvilienė pradėjo vadovauti Birštono meno mokyklai ir žada naujų pokyčių.Ką veikti žiemą Birštone? Mintimis dalijasi Birštono turizmo informacijos centro direktorė Rūta Kapačinskaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Baigėsi jubiliejinis, 20-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“. Kaip festivalį, žiūrovų susidomėjimą ir filmų priėmimą vertina „Scanoramos“ programos koordinatorius Dmitrij Gluščevskij? Mintimis dalysis ir programos „Europos blyksniai“ geriausio lietuviško trumpametražio filmo – apdovanojimą gavęs Arnas Balčiūnas (filmas „Blausos“).Ukrainietis fotografas Evgeniyjus Maloletka su kolegomis parodė pasauliui Rusijos žiaurumas Mariupolyje – bombarduoti gimdymo namai, ant tėvų rankų mirštantys vaikai, iš sugriautos ligoninės išnešama po atakos kraujuojanti gimdyvė, tai tik kelio E. Maloletkos kadrai, kurie šokiravo pasaulį. Kaip šiuos įvykius prisimena pats fotografas?Minint kompozitoriaus Jurgio Gaižausko 100-etį, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro jaunimo rezidentų komanda savaitgalį pristatė operą vaikams „Buratinas“.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Jaunojo tapytojo prizo'22 laimėtojas Linas Kaziulionis.Ved. Marius Eidukonis

Kaip keičiasi Alytus, Lietuvos kultūros sostinė?Mintimis dalijasi Alytaus miesto teatro direktorė Inesa Pilvelytė.Alytaus kraštotyros muziejaus parodos ir ekspozicijos. Pristato direktoriaus pavaduotoja muziejininkystei Daina Pledienė.Ekskursija po Alytaus miestą su muziejininku-istoriku Vilmantu Dunderiu ir Alytaus turizmo informacijos centro direktore Lena Valentaite-Gudzinevičiene.Senoje Alytaus sinagogoje įkurtame Audiovizualiųjų menų centre veikia Chaimo Soutine ir Amadeo Modigliani paroda „Misticizmo ugnis – Soutine ir litvakų dailė“. Apie centrą ir parodą pasakoja režisierius Arvydas Kinderis bei muziejininkė-konsultantė Lina Valaitytė.Archeologijos muziejaus ekspozicija „Kai sieloms neliko medžių“. Muziejininkai Artūras Balčiūnas, Rugilė Švirinaitė ir Karolis Zabita.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Istorikas, archeologas Žygimantas Buržinskas kviečia į Liškiavą, unikalų kaimą Dzūkijoje.Liškiavos architektūros paminklas – dominikonų vienuolynas ir Švč. Trejybės bažnyčios ansamblis. Mintimis dalijasi kunigas iš Panevėžio Justas Jasėnas.Liškiavos retų ir vaistinių augalų kolekcija. Gamtininkas, kraštotyrininkas, rašytojas Henrikas Gudavičius.Skulptorius, keramikas Algimantas Kazlauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tadas Balaišis, Visagino automobilių klubo prezidentas, su komanda dalyvauja ir organizuoja automobilių ralį Visagine bei žada atgaivinti legendines varžybas.German Skripničenko vadovauja sporto įmonei „Kūno laboratorija“ ir skatina vaikus, jaunimą bei suaugusiuosius sportuoti.Visagine prie ežero įsikūręs kavos baras „Sava“ kviečia į kavos ir arbatos degustacijas, muzikinius vakarus.Mintimis dalijasi Artem Zarovkin ir Vladimir Potapov.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Judesys ne tik padeda išlaikyti formą ar stiprėti, pasiekti norimą kūno vaizdą, bet ir gali padėti labiau pažinti save. Man judesio terapija yra labai neatrasta tema, todėl labai norėjau pasikalbėti su žmogumi, kuris tuo gyvena.  Taip suradau Gediminą Kordušą - Integruotos kūno ir judesio terapijos IBMTpraktiką, kuris lydi savo klientus i susitikima su tikruoju savimi, padeda išmokti savo kūno kalbą bei labiau pažinti savo emocinį pasaulį.  Kaip veikia judesio terapija, kodėl žmogui toks svarbus prisilietimas, kaip mus riboja baimė tapti pažeidžiamiems ir kaip gebėjimas būti čia ir dabar padeda sukurti geresnį ryšį ne tik su savimi, bet ir su kitais? "Mintimis mes keliajame į praeitį ir dabartį, o kūnas yra čia", - atkreipia dėmesį Gediminas ir pateikia daug svarbių įžvalgų apie kūno kalbą ir netgi vieną puikų pratimą, kurį galėsite atlikti dabar pat. Tikiuosi jums šis pokalbis bus toks pat įdomus ir netikėtas kaip ir man. Gero klausymo!

„Angelų pieva“ Utenoje ir Ruklių kaime. Kas tie angelai? Mintimis dalijasi kunigas Saulius Kalvaitis.Ką galima nuveikti Juknėnų kaime? Į klausimą atsako Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinės-etnografinės sodybos muziejininkė Rimanta Gaidienė.Lėlės ir lapės Gimžiškių kaimo sodyboje. Su tautodailininkės Editos Kušleikienės kūryba galima susipažinti socialiniame tinkle „Facebook“. Lapių kolekcija – sodyboje.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Energetinės nepriklausomybės siekis paskatino plačiau domėtis saulės elektrinių statymo galimybėmis Lietuvoje. Į akiratį pateko ir ūkininkų dirbama žemė. Norint pasigaminti reikiamą elektros energijos kiekį, reikėtų skirti 3 000 ha iš beveik 3 mln. ha šalies ploto. Elektrinių statymo projektas kelia daug klausimų ūkininkų bendruomenei. Ar dabartiniame kontekste, kai pirmiausia reikia apsirūpinti maistu, galima dirbamą žemę skirti elektrinėms statyti? Ką svarbu žinoti ūkininkams, kad savo žemės neparduotų spekuliantams? Ar galima suderinti kelis verslus – ūkininkavimą ir saulės elektrinių statymą? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškosime su ūkininkų bendruomenės, ministerijų atstovais. Mintimis pasidalys ir patys ūkininkai.Ved. Rūta Katkevičienė

Šį savaitgalį popiežius Pranciškus lankosi Maltoje. Viena iš programos dalių bus susitikimas su saloje esančiais migrantais ir pabėgėliais, tačiau apžvalgininkų nuomone, šis vizitas atskleidžia ir platesnes Pranciškaus pontifikato problemas. Plačiau apie tai - vedamojo skiltyje.Kovo 31 d. Vilniuje Valdovų rūmuose buvo pristatytas Raimondo Paknio fotoalbumas "Mūro istorijos iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos", parengtas 2016 ir 2019 metais vykusių parodų pagrindu. Tai – daugelį metų Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje lankyti ir fiksuoti objektai: griūvančios šventovės, pilys, rūmai, aptrupėjusios, sunykusios puošmenos, anuometės prabangos pėdsakai, liudijantys į praeitį nugarmėjusį pasaulį. Daugiausia, net 23 įamžinti paminklai yra Ukrainoje, todėl ypatingą rūpestį ir net graudulį kelia žinojimas, kad dėl karo tiems praeities liudijimams iškilo galutinės pražūties grėsmė. Mintimis apie leidinį dalinasi poetas, eseistas ir literatūros tyrinėtojas Tomas Venclova ir menotyrininkė Dalia Vasiliūnienė.Spaudos apžvalga: apie blogio banalumą ir sunkumus suprantant Rusiją (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Kidulių dvaras be teatralizuotų šokių sunkiai įsivaizduojamas. Ir ne tik... Su XIX a. dvarų kultūra lankytojai supažindinami per edukacijas, pojūčių žaidimus, ekskursijas.Mintimis ir žiniomis dalijasi Kidulių istorijos metraštininkas, žurnalistas Vincas Kriščiūnas, Kidulių kultūros renginių organizatorė Milda Prūsaitytė, Kidulių dvaro istorinių šokių ir teataro studijos „Il ballo della luna“ meno vadovė ir režisierė Irma Svetlauskienė bei Kidulių jaunimo ekologinio klubo „Šerenta“ vadovė Inga Navlickienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Krizės: prielaida žadėti ar keistis? Diskutuoja istorikas Norbertas Černiauskas ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė.Apie Vilnių ir kultūros pokyčius - Rotušės vadovas Perlis Vaisieta.Kodėl gyvenant čia ir dabar mums galėtų būti svarbūs archyvai? Kokius pamirštus dalykus galime atrasti? Apie tai kalba LRT Mediatekos ir archyvų skyriaus vyriausiasis archyvaras Jonas Korys ir režisierius Karolis KaupinisAlternatyvi, pogrindžio, elitinė kultūra: ar besitrinant riboms dar verta svaidytis šiomis sąvokomis? Mintimis dalysis kultūros kominukacijos strategė Stefanija Jokštytė ir Elektroninės muzikos klubo „Opium“ programos vadovas, didžėjus Vidmantas Čepkauskas.Ved. Rasa Murauskaitė, Julijus Grickevičius, Gabija Narušytė, Marius Eidukonis, Jolanta Kryževičienė, Gerūta Griniūtė, Indrė Kaminckaitė ir Kotryna Lingienė.

Kuo ypatingi Istorijų namai, kuriuose pristatoma Tarptautinė paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“? Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus vadove Rūta Kačkute.Istorijų namuose darbuojasi daug jaunų žmonių. Kuo įdomus darbas muziejuje? Pokalbis su muziejininku-gidu Danieliumi.Kiek modernumo reikia šiuolaikiniam muziejui ir koks jis turi būti? Mintimis dalijasi teatro ir kino kritikas Vaidas Jauniškis, Gabija Lunevičiūtė bei projekto „Rink(is) kultūrą“ atstove Rūta Trainyte.Kuo įdomi paroda „Deivės ir kariai: Marijai Gimbutienei – 100“. Apie tai – parodos kuratorė dr. Inga Merkytė, parodos architektė Ieva Cicėnaitė ir restauratorė Eglė Odinienė.Kokia asmenybė buvo Marija Gimbutienė? Žinome apie jos darbus, o koks ji buvo žmogus? Pokalbis su teatrologe, Marijos Gimbutienės biografe Kornelija Jankauskaite.Apie Marijos Gimbutienės įtaką archeologijai ir šiuolaikinę archeologiją kalbamės su dr. Povilu Blaževičiumi.Ved. Gabija Narušytė, Marius Eidukonis, Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Kaišiadorių krašte yra 12 bažnyčių su skirtingomis istorijomis. Į sakralinę kelionę kviečia Kaišiadorių turizmo ir verslo informacinio centro turizmo vadybininkas, gidas Aurelijus Balčiūnas.Gegužinės kaimas. Pasakoja Kaišiadorių rajono savivaldybės istorinės atminties įamžinimo komisijos pirmininkė Rugilė Grendaitė.Paparčių kaimas. Dominikonų vienuolyno ansamblio išlikę vartai ir koplyčia yra architektūrinis ir archeologinis paveldo objektas. Mintimis dalijasi Paparčių bendruomenės „Viltija“ pirmininkė, restauratorė Audronė Neniškienė.Palomenės kaimas. Klebonas Algirdas Akelaitis aptarnauja tris kaimo parapijas – Palomenės, Gegužinės ir Krivonių, kiekviena turi savo unikalią istoriją.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Naujausio žurnalo „Kinas“ apžvalga.Užkoduotą industrinę Lentvario praeitį parodoje „Raktas, bokštas ir karūnos“ pristato šiuolaikinio meno kuratorių duetas „Lokomotif“ – Milda Dainovskytė ir Laurynas Skeisgiela. Pasakoja Karina Metrikytė.Apie paauglių vartojamus keiksmažodžius, kada jų prireikia ir kokią vietą žodyne užima lietuviški keiksmažodžiai – Linos Smolskienės pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vyresniąja centro darbuotoja dr. Aušra Rimkute-Ganusauskiene.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Williamo Somerseto Maughamo „Dažytas vualis“ muziką, kuria ryškiausi praeito ir šio amžiaus Holivudo muzikos kūrėjai bandė atkurti Honkonge vykstančios dramos, meilės trikampio atmosferą, stengdamiesi panaudoti rytietiškos muzikos elementus arba atmesdami tokios kūrybos vakarietiškiems filmams klišes.Liepos mėnesį pasibaigsiant karantinui, pagaliau atsivėrus kino teatrams ir muziejams bei galerijoms, kultūrinis gyvenimas, regis, turi vėl atgyti. Bet ar iš tiesų bilietai į koncertus iššluojami, o kino salės turi, kam rodyti filmus? Kaip elgtis kultūros sektoriaus atstovams, kurie kaip didžiausią problemą įvardija „nežinią“ ir prarastą kultūros vartotoją? Mintimis dalijasi Lietuvos muzikos verslo asociacijos valdybos pirmininkas Vaidas Stackevičius, festivalio „Kino pavasaris“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška ir renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas, festivalio MIDSUMMER FEST vadovas Valdas Petreikis.Minime poeto, rašytojo, filosofo, Nobelio literatūros premijos laureato Česlovo Milošo 110-ąsias gimimo metines. Kaip pamatuoti šios iškilios asmenybės palikimą ir kokie ženklai gimtuosiuose Šeteniuose mena Milošo gyvenimą čia? Literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas ir šeteniškė Roma Kožukauskienė.Minint 110-ąsias Česlovo Milošo gimimo metines LRT RADIJO ir LRT KLASIKOS laidos rengia tiesiogines transliacijas iš Kėdainių senamiesčio ir Miłošo kultūros centro Šeteniuose. Pakeliui į Kėdainius – ir Marius Eidukonis.Ved. Austėja Kuskienė

Molėtiškiai vasarotojus pasitinka su geromis žiniomis. Mintimis dalijasi Molėtų meras Saulius Jauneika ir mero patarėjas Valentinas Stundys.Lankytojams duris atvėrė Molėtų technikos muziejus. Ekspozicijas pristato muziejaus savininkas Imantas Mekas ir gidas Ričardas Žičkus.Molėtų aeroklubo „Dangaus virusas“ vadovas Aidas Mozūra sklando ne tik parasparniais, motoskraidyklėmis, bet ir savos gamybos lėktuvu. Butėnų kaime pokalbio susirinko tėvas Stasys Mozūra ir sesuo Rita Rinkevičienė.Bebrusų kaime įsikūręs tradicinių amatų centras „Meniškas kaimas“ siekia išsaugoti ir populiarinti tradicinę juodąją keramiką. Centre dirbantys kultūrininkai kasmet rengia edukacines programas, juodosios keramikos seminarus, kūrybines stovyklas vaikams. Kaimo bendruomenės pirmininkė Lina Dieninė akina visus vietinius prisidėti prie kūrybinės veiklos. Muzikos mokytoja Rūta Vekerotienė veda edukacijas. Kęstutis Šeškauskas priima svečius Šaukšteliškių kaime įsikūrusioje „Įlankos sodyboje“.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklis „Faustas“ pirmojo gyvo susitikimo su publika laukia gegužės 21, 22, 23 dienomis. Susitikimui su publika ruošiasi ne tik „Auksiniams scenos kryžiams“ nominuoti šokėjai, kūrėjai, bet ir visa veržli baleto trupė. Su teatro vyriausiuoju choreografu Aurelijumi Liškausku ir pagrindinius Fausto ir Margaritos vaidmenis atliekančiais šokėjais Romanu Semenenko ir Oleksandra Borodina kalbėjosi Česlovas Burba.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„Siauros juostos, plačios akys“ – tai filmų programų ir pranešimų ciklas, skirtas apžvelgti penkių posovietinių šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Rusijos – kino mėgėjų palikimą, aptarti jų istoriją, svarbą ir aktualizavimą šių dienų kontekste. Išsamiau pasakoja ciklo kuratoriai Ona Kotryna Dikavičiūtė ir Karolis Žukas.Antrus metus vykstantis projektas „Knyga + Kinas“ skatina kino ir literatūros bendradarbiavimą ir siekia, kad kuo daugiau lietuviškų knygų taptų lietuviškais kino filmais. Apie atrinktas lietuviškas knygas, labiausiai tinkamas kino scenarijams, poreikį ekranizacijoms ir režisierių baimes jų imtis – projekto sumanytoja prodiuserė Živilė Gallego ir viena komisijos narių prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.Iliustracijos profesija pastaraisiais metais įgauna vis daugiau aktualumo kaip universali visame pasaulyje suprantama kalba. Tai siekia pabrėžti ir pirmoji tarptautinė Kauno iliustracijos bienalė, kurios dalyvių geografija siekia ir Aziją, ir Pietų Ameriką. Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Grafikos katedros iniciativa domisi Kotryna Lingienė.Gegužės 20–21 dienomis tarptautiniame poezijos festivalyje „Silesius“ Vroclave Lietuva pristatoma kaip garbės viešnia. Kaip Lietuva prisistatys festivalyje ir kuo lenkų skaitytojams artima ir įdomi šiuolaikinė lietuvių poezija? Mintimis dalysis Kultūros atašė Lenkijoje Rasa Rimickaitė ir vertėjų į lenkų kalbą Agnieszka Rembialkowska.Ved. Austėja Kuskienė

„Tik dvi vietos Lietuvoje – mūsų valstybės susidarymo centras Kernavė ir Sudargas, viena iš stipriausių kadaise įvardijamų Žemaitijos tvirtovių, turi po penkis išlikusius piliakalnius – savo istorijos praeities liudytojus“, – rašo knygos –Sudargo istorijos atspindžiai autorė Alberta Natalija Dragūnaitienė.Verslininkas Arūnas Tarnauskas sako, kad saugoti reikia ne tik gamtos paminklus, bet ir žmones. Paminklai lieka, o žmonės, sukaupę didžiulį žinių lobyną, negrįžtamai iškeliauja.Dailininkų muziejai visame pasaulyje traukia lankytojus, trokštančius pamatyti erdves, kuriose gimė meno kūriniai, gyveno menininkai. Jurbarko dvaro parke taip pat yra vieta, kurioje autentiškumas išlikęs iki šių dienų. Vinco Grybo memorialinis muziejus ir vėl laukia lankytojų. Anot skulptoriaus anūkės Rasos Grybaitės, populiarėja edukacijos, nes žmonės savo rankomis nori kažką sukurti, pajausti, kaip gimsta meno kūriniai. Kartu su Rasa edukacijas veda muziejininkė Gabija Viduolytė.Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis kviečia užsukti į Lankytojų centrą ir primena: „Pažintiniai takai įrengti ne jiems lankyti, o pažinti juos supančias vertybes“.Nemunas praturtėjo pramogomis. Plaukimas moderniu laivu „Bisena“, amfibijomis. Gera proga pasikalbėti su šeimos verslo galva kapitonu Antanu Grumuldžiu ir jo šeimos nariais bei pagalbininkais. Mintimis apie verslo, kultūros, paslaugų klasterį „Panemunių turai“ mintimis dalijasi Kristina Vančienė, Gediminas Naujokas, Nerijus Blažys.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Naujausių publikacijų kultūros tema apžvalga.Kauno kultūrinių programų tinkle atsiranda naujas kasmetinis įvykis – tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. Domisi Kotryna Lingienė.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje: nauji kultūrinės reikšmės statiniai Niujorke; Bavarijoje pagerbta Holokaustą pergyvenusi ir žydų gyvenimą Vokietijos demokratinėje respublikoje vaizdavusi rašytoja; poslinkiai Kinijos, Vokietijos ir Austrijos literatūros gyvenime; kodėl dabartinė pandemija mažai tinka kinui.Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose veikia žinomo fotografo Arūno Baltėno paroda „Darbai ir gyvenimai‘, kurią autorius kūrė penketą metų. Su menininku po jo trijų dalių parodą žvalgėsi Laima Ragėnienė.Lietuvių gestų kalbos vertimo centras kviečia minėti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų 20 metų sukaktį. Su kokiomis problemomis susiduria gestų vertėjai? Kokia buvo centro veiklos pradžia ir gestų kalbos vertėjų ateitis? Mintimis dalysis Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorė Ramunė Leonavičienė ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentas Mantas Radavičius.LGBT bendruomenei ir jų artimiesiems skirta erdvė „išgir̃stì“ duris atvėrė Naujininkuose. Jaukiame, nedideliame bute įsikūrusi kultūrinė-socialinė erdvė smalsuolius kvies į diskusijas, kino peržiūras, meno parodas bei teiks psichologinę pagalbą ir palaikymą. Pasakoja Agnė Šimkūnaitė.Lietuvio dizainerio Viliaus Dringelio sukurtas išskirtinis „Lewben Art Foundation“ išleisto meno albumo „Art & Us“ dizainas neliko nepastebėtas didžiausiame tarptautiniame dizaino apdovanojimų konkurse „A’ Design Award & Competition“. Prestižiniame konkurse Italijoje meno albumas „Art & Us“ apdovanotas auksu leidinių kategorijoje.Ved. Austėja Kuskienė ir Karolina Bieliauskaitė

Ką slepia sarkofagas? Atsakymas – LNM Istorijų namuose. Egipto mumijų tyrimus ir kolekcininkus Lietuvoje pristato direktorė Rūta Kačkutė.Apie Istorijų namų pastatą žiniomis dalijasi LNM menotyrininkė doc. dr. Birutė Vitkauskienė.Vilniaus muziejus kviečia naujai pažinti Vilnių. Mintimis dalijasi tyrėjas, muziejaus rinkinio kuratorius Povilas Andrius Stepavičius, viešųjų programų kuratorius Jurgis Atroškevičius ir muziejaus komunikacijos koordinatorė Rūta Miškinytė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune šiandien pristatyta ir iki birželio 10 d. bus eksponuojama partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago skulptūra, kurią sukūrė skulptorius Gintautas Lukošaitis. Apie skulptūros sukūrimą ir idėją kalbame su skulptoriumi ir Merkinės krašto muziejaus direktoriumi Mindaugu ČerniauskuNaujasis „Tarmynas“ leis visiems prisidėti prie tarmių išsaugojimo ir tyrimų. Apie projektą pasakoja idėjos autorė, prof. dr. Danguolė Mikulėnienė.Penktadienį baigėsi ciklas „Koncertas vienam“ – devyni ryškiausių Lietuvos operos solistų koncertai, kurių salėje klausėsi po vieną klausytoją, o radijo bangomis ir internetu – tūkstančiai. Mintimis pasibaigus vienam ambicingiausių LRT KLASIKOS projektų dalijasi LRT KLASIKOS vadovas ir „Koncerto vienam“ idėjos autorius Julijus Grickevičius.Ilgai buvo svarstoma, kas perims Kauno valstybinio choro meno vadovo misiją, o prieš kurį laiką paaiškėjo, kad šių pareigų imsis žymus šalies dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Robertas Šervenikas. Šįkart jis svečiuojasi rubrikoje „Be kaukių“, kur ne tik papasakos apie naują karjeros puslapį, bet ir dalinsis dirigento specialybės paslaptimis, įdomiausiais savo karjeros epizodais ir pomėgiais, kurie pripildo jo kasdienybę, kai batuta padedama į šoną.Ved. Rasa Murauskaitė ir Marius Eidukonis

Kalbama apie pilkąsias žąsis, jų keliones. Šiemet Žuvinte siųstuvėliais buvo paženklintos 2 pilkosios žąsys. Taip atsirado galimybė sekti jų migracijos kelią. Apie tai pasakoja biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis.Apie jau seniai išdžiūvusius upelius, jų gyventojus – jų ten knibždėjo daug, o kur jie dėjosi dabar? Mintimis dalinasi Gamtos tyrimų centro mokslininkas, profesorius Kęstutis Arbačiauskas.

Savaitraščio „7 meno dienos“ ir naujausių kultūros publikacijų apžvalga.„Iš tiesų turbūt kyla klausimas, ar verta šiandienos žiūrovui žiūrėti Varda filmus?“ – klausimą kelia jaunoji teatro ir kino kritikė Laura Šimkutė, apžvelgdama LRT PLIUS rodomą Agnès Varda retrospektyvą.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„Metų knygos rinkimuose“ poezijos kategorijoje geriausia pretenduoja tapti Tomo S. Butkaus „Ežero žemė“. Juta Liutkevičiūtė kalbina knygos autorių.Artėja Lietuvos kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“. Po metų pertraukos lietuvių filmai vėl bus įvertinti ir pastebėti. Kas keisis, kaip vyks nominantų ir laureatų rinkimas ir ar bandant „nepamiršti“ komercinių filmų nenukentės gausybė nekomercinio kino kūrėjų? Pokalbis su Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacijos AVAKA vadovu Dariumi Vaitiekūnu.Galerija „Vartai“ kviečia į dviejų žinomų Skandinavijos menininkų – Henrik B. Andersen ir Dag Erik Elgin – personalines parodas. Jų darbuose, kurtuose specialiai galerijos erdvėms, klasikinės meno formos susijungia su postmodernizmo, minimalizmo ir konceptualaus meno idėjomis. Pasakoja Inesa Rinkevičiūtė.Kultūros bendruomenė pasigenda valdančiąją koaliciją formuojančių partijų kandidatų į Kultūros ministrus. Mintimis dalijasi Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA) valdybos pirmininkė Živilė Diawara, Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė ir Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas.Ved. Austėja Kuskienė ir Ugnė Kačkauskaitė

Kaip kuriami, vystomi ir pritaikomi genetiškai modifikuoti organizmai bei kodėl GMO tema visuomenėje vis dar kelia audringas diskusijas? Mintimis dalijasi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos instituto išskirtinis profesorius Rolandas Meškys.Atostogos su kemperiu – ar tikrai patogu ir kiek tai kainuoja? Pašnekovė – su šeima Lenkijoje su kemperiu atostogavusi Justina De Lange.„Medicinos sociologija – dar jauna sociologijos šaka, žinoma tik nuo maždaug nuo 1950 m., bet jos įtaka, ypač šiuolaikiniame pasaulyje, stiprėja“, – sako Jutos valstijos universitete Amerikoje profesoriaujanti sociologijos mokslų daktarė Gabrielė Čičiurkaitė. Interviu su ja.Ved. Edvardas Kubilius

Kaip šiais laikais žmogus yra pašaukiamas į vienuolystę? Su kokiais iššūkiais susiduriama atsistojus už ikimokyklinės ugdymo įstaigos vairo? Apie bendražmogiškus ir profesinius dalykus kalbamės su pirmojo katalikiško vaikų darželio vadove sese Viktorija Voidogaite.

Kultūrinių publikacijų apžvalga.Klaipėdoje atidaryta paroda „Klaipėdos bohema. 1985–1997“. Pokalbis su projekto autore, parodos kuratore Sondra Simana ir žinomais Klaipėdos menininkais, tuometinės bohemos atstovais Remigijumi Treigiu ir Benu Šarka.Socialinių mokslų daktarės Irenos Alperytės komentaras apie „Reitingus“ ir Estijos švietimo viziją „Education nation“. Šiuo metu kuriamo režisierės Marijos Stonytės filmo „Mano Bolivudo svajonė“ projektas pristatytas viename svarbiausių Europos dokumentikos kino renginių – „The Edinburgh pitch“. Pokalbis su režisiere.Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso laimėtoju išrinktas Kauno miesto kamerinis teatras, kuriame režisierius Balys Ivanauskas kartu su „Teatru P“ kurs spektaklį „Apie ką visa tai?“ pagal Gintaro Grajausko eilėraščius ir asmenines aktorių istorijas. Kuo dabartinė trisdešimtmečių karta skiriasi nuo kitų kartų? Kokios patirtys būdingos tik jiems? Mintimis dalijasi „Teatro P“ aktoriai Balys Ivanauskas ir Artūras Dubaka. Vilniuje „Patiltėje" po Liubarto tiltu Žvėryne iki rudens pradžios galima ateiti pasižiūrėti ir pasiklausyti kino. Praėjusią savaitę čia prasidėjo kino ir medijų centro „Meno avilys“ su partneriais įgyvendinamas projektas „Gilios upės tyliai plaukia“. Kaip visą vasarą skambės Liubarto patiltė?Kas skambės šios savaitės „Klasikos koncertų salėse“ – LRT KLASIKOS vyr. muzikos redaktorės Rasos Murauskaitės apžvalgoje.Ved. Austėja Kuskienė

Savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ apžvalga.Aktyviosios Prancūzijos profesinės sąjungos uoliai derasi dėl didesnės valstybės pagalbos kultūrai. Kokia menininkų ir kultūros įstaigų situacija Prancūzijoje, domėjosi Valdonė Rudenkienė. Kaip atkreipti vaikų dėmesį į literatūrą, kaip juos sudominti ir kokias knygas rekomenduojama skaityti karantino metu? Pokalbis su šiemet Vaikų literatūros premija už nuopelnus vaikų literatūros ir skaitymo populiarinimo srityje įvertintos literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovu Justinu Vancevičiumi.Mykolo Drungos parengta užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Sprendžiant dėl viruso protrūkio kilusias kultūros sektoriaus problemas, Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos siūlymui kompleksinei kultūros sektoriaus skatinimo programai papildomai skirti 5 mln. eurų. „Kompleksinę kultūros sektoriaus skatinimo programą sudarys skubios priemonės, padėsiančios pajamas praradusiems kūrėjams ir kultūros organizacijoms tęsti veiklą ir gauti pajamų, taip pat priemonės, leisiančios po karantino ribojimų grįžti prie įprastų veiklos apimčių“, – sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Julijaus Grickevičiaus pokalbis su M. Kvietkausku apie naujausią pagalbos paketą kultūros sektoriui. Mintimis apie susiklosčiusią situaciją ir kaip tai veikia kultūros sritį bei menininkų gyvenimą dalijasi meno kritikas Vaidas Jauniškis. Lietuvos geografų draugijos rengiamas projektas „Geografinis langas“ kviečia pažvelgti pro savo langą geografiniu žvilgsniu ir pasidalinti tuo su kitais. Pokalbis su geografe, dr. Giedre Godiene. Ved. Austėja Kuskienė.

„Pakeliui su klasika“ – laidos pradžioje kelios naujienos iš Lietuvos ir užsienio. Tuomet laidoje – pokalbis su pedagogais apie muzikos nuotolinį mokymą karantino metu. Mintimis dalysis Loreta Pugačiukienė, Svetlana Puidokienė, Algirdas Kiškis ir Inga Vyšniauskaitė. Baigiantis laidai atsisveikinsime su kovu. Ved. Ignas Gudelevičius.

„Pakeliui su klasika“ pradės „Signum“ saksofonų kvartetas, apsilankantis įvairiose Europos koncertų salėse ir festivaliuose, o gruodžio 14 d. 19 val. sugrįšiantis ir į Lietuvos nacionalinės filharmonijos sceną. Taip pat laidoje apie Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninį orkestrą, šiemet švenčiantį dvidešimtmetį. Mintimis dalysis orkestro nariai ir vadovai. Dar kelios dedikacijos gruodžiui ir Jeano-Luco Ponty smuiko viražai. Ved. Ignas Gudelevičius.

Valstybinis dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – modernaus šokio spektaklį „Dėdės ir dėdienės“. Pokalbis su kūrybine komanda apie Vaižganto kūrinio perkėlimą į šokio sceną bei siekį tautinę lietuvių kūrybą plėtoti pasitelkiant šiuolaikiškas formas. Prasideda tarptautinis literatūros festivalis „Vilniaus lapai“, kurio ašis šiemet – istorija. Festivalį pristato jo iniciatorė Rūta Kačkutė ir poetas Mindaugsa Nastaravičius. Savaitraščio „7 meno dienos“ ir kultūros puslapių dienraščiuose apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Lapkričio 8-ąją 88-ąjį gimtadienį švęstų menininkas, „Fluxus“ judėjimo pradininkas Jurgis (George) Mačiūnas. Kuo unikalus buvo „Fluxus“ ir kaip jis pakeitė meno sampratą? Kaip šiandien tęsiamos šio judėjimo idėjos ir ar apskritai egzistuoja „Fluxus“ po Jurgio Mačiūno? Mintimis dalijasi meno kuratorė Justė Jonutytė, menininkai Benas Šarka ir Vytenis Burokas, meno ir kultūros istorikas Vytautas Landsbergis. Dokumentikos ir animacijos festivalyje „DOK Leipzig“ įvyko Audriaus Mickevičiaus ir Nerijaus Milerio dokumentinio filmo „Pavyzdingas elgesys“ pasaulinė premjera, filmas pelnė tris apdovanojimus. Pokalbis su filosofu Nerijumi Mileriumi apie filmo, pasakojančio nuteistųjų iki gyvos galvos istorijas, svarbą bei tekusią atsakomybę baigti filmą po režisieriaus Audriaus Mickevičiaus netikėtos mirties. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Ištikimuosius klausytojus į koncertus kviečia sostinėje prasidedantis senosios muzikos festivalis „Banchetto musicale“. Mintimis bei pirmaisiais įspūdžiais dalinasi festivalio sumanytoja ir ilgametė meno vadovė Jūratė Mikiškaitė-Vičienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Knygų apžvalgininkės Eglės Baliutavičiūtės akiratyje – škotų iliustruotojos ir rašytojos Debi Gliori paveikslėlių knyga „Nuraminsiu tave, net jei šėls audra“ bei švedų rašytojos ir žurnalistės Lenos Andersson naujausias romanas lietuviškai „Svėjos sūnus“.„Kas gi gali būti gražiau už savo jausmų išreiškimą garsais, kokia tai paguoda liūdesio valandą... Ir koks pakilus jausmas kurti meną taip, kad tam paaukotum savo gyvenimą“, – rašė Clara Wieck-Schumann. Rugsėjo 13-ąją sukaks 200 metų, kai gimė ši vokiečių pianistė ir kompozitorė. Apie Clarą Schumann – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie skrybėles. Ved. Viktoras Paulavičius.

Išnykę ir naujam gyvenimui prikelti kaimai Jonavos rajone. Vyšnialaukio kaimui gyvybės įkvėpti nusprendė susikūrusi bendruomenė. Pradėjo tvarkyti, gražinti, atstatinėti, rengti šventes. Mintimis dalijasi bendruomenės narė Gražina Grigaravičienė. Šalia Vyšnialaukio sunykusį Perelozų kaimą mena tarp laukų ir miškų įsikūrę seni veikiantys sentikių maldos namai. Skarulių kaimas buvo sunaikintas, gyventojai iškelti į miestus. Tačiau prisiminimai buria buvusius kaimo gyventojus. Jiems tėviškę atstoja beveik 400 metų bažnyčia, šventorių juosiančios kapinės. Susibūrusios į bendruomenę moterys rūpinasi šventove, kurioje vyksta ne tik pamaldos, bet ir muzikos festivalis. Jį organizuoja solistas Liudas Mikalauskas. Pasakoja bendrovės vadovė Marytė Stanevičienė ir mokytoja Lina Nekrošienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Iš Rygoje vykusių Baltijos kelio 30-mečio minėjimo renginių grįžusios kolegės Indrės Kaminckaitės pokalbis su naująja Latvijos instituto vadove, buvusia profesionalia muzikante Vita Timermane-Moore apie prisiminimus iš Baltijos kelio ir muzikos reikšmę šiame įvykyje. Concorto tarptautiniame kino festivalyje Italijoje režisieriaus Vytauto Katkaus debiutinis trumpametražis filmas „Kolektyviniai sodai“ apdovanotas kaip geriausias dokumentinis filmas. Režisierių kalbina Austėja Kuskienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Mano tikslas po šių kursų – grįžęs į Maskvą grožinę literatūrą, kurią esu perskaitęs rusiškai, pavyzdžiui, Balio Sruogos „Dievų mišką“, Škėmą perskaityti lietuvių kalba“, – sako Jevgenijus Sachanevičius iš Maskvos. Su rubrika „Kalbos rytas“ – Linos Smolskienės pokalbis su VDU Švietimo akademijoje vykstančių kursų dalyviais – Jevgenijumi iš Maskvos ir Martinu iš Filipinų. Birželio mėnesį dailininko Stasio Ušinsko marionečių konstrukcijų brėžiniai bei pirmasis Lietuvoje animacinis marionečių filmas „Storulio sapnas“ įrašyti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Mintimis apie privačią iniciatyvą steigti Akmenėlių dvare Pakruojo rajone dailininko S.Ušinsko atminties vietą ir įamžinti skulptūroje vieną iš jo marionečių dalysis studijoje idėjos autorė menininkė ir rašytoja Raimonda Canderienė, pokalbyje dalyvaus režisierius ir dailininkas Rimas Driežis.„Klasikos enciklopedija“ – apie Izaoką Niutoną.Ved. Alma Valantinienė.

Prisimename aktorių Rimgaudą Karvelį. Nacionalinis Kauno dramos teatras ruošiasi 100-ajam sezonui. Pirmosios premjeros režisierių Gintarą Varną bei teatro vadovą Egidijų Stanciką kalbina Kotryna Lingienė. Iš Ganos kilusią amerikiečių avangardinio kino režisierę Akosua Adoma Owusu Salų kino stovykloje kalbina Vita Ličytė. Lina Margaitytė ir Marius Krivičius fotografuoja senas miestelių parduotuves. Jų fasadai pasakoja ir apie gyvenimo mažame Lietuvos miestelyje pokyčius. Su autoriais bendrauja Adomas Zubė. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras apie tris demokratijos banginius: politiką, žiniasklaidą ir visuomenę. Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: menininkus įkvepiantys protestai Honkonge, kylanti moterų autorių darbų vertė aukcionuose, ispanų operos žvaigždei Placido Domingo mesti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo. Minime Baltijos kelio, o kartu ir Dainuojančios revoliucijos 30-metį. Kokiomis nuotaikomis tuo metu gyveno muzikų bendruomenė ir kodėl būtent dainos vienija tautas tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis? Mintimis dalijasi kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė ir muzikologas Viktoras Gerulaitis. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Zervynos – Varėnos rajone Nacionaliniame Dzūkijos parke įsikūręs etnografinis kaimas, paskelbtas architektūros paminklu. Šiandien jis pritaikytas poilsiui, aktyviam turizmui. Vaizdingos Ūlos pakrantės vilioja gražia gamta. Mintimis dalijasi Zervynų bendruomenės pirmininkas Artūras Svirnelis, jo žmona Vida Svirnelienė, grikinių babkų ir keksiukų kepėja bei bendruomenės narė Regina Tamulevičienė. Anykščių rajone prie Šventosios upės, girios apsupty, pasislėpęs Inkūnų kaimas, kažkada priklausęs Radvilų Svėdasų dvarui. Dabar belikę kelios sodybos. Tačiau tautiškai nusiteikę gyventojai nepasiduoda, įkūrė bendriją, kuriai vadovauja Valentinas Šapalas. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kerintys grafų Tiškevičių rūmai vėl prisipildys romantiškų fortepijono muzikos garsų – liepos 3-čią - 13-tą dienomis Palangoje vyks tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivalis. Mintimis apie muzikos šventę dalinasi jos sumanytoja ir organizatorė prof. Aleksandra Žvirblytė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Literatūros kritiko dr. Ramūno Čičelio parengtoje naujų knygų apžvalgoje – Viktoro Gulbino poezijos knyga „Urbanistinis vienetas“, kupina eilėraščių, žyminčių futurizmo ir kitų techniką akcentavusių meno srovių galutinę pabaigą, bei Ievos Rudžianskaitės eilėraščių rinkinys „Kita“, kalbantis apie klasikinės poezijos gyvybę ir patį meno kūrinį kaip žmogaus atramą.Paskaičiuota, kad į garbę turėti Europos geografinį centrą – pretenduoja apie dešimt valstybių. Ypač tai tapo populiaru, Europos Sąjungai plečiantis į Rytus. Vienur manoma, kad eurocentrai traukia turistus, kitur – centrus sukūrė politika. Tad Europos žemė nusėta tariamus „centrus“ žyminčiais obeliskais. Apie Europos geografinį centrą – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie paminklus Vilniuje. Ved. Viktoras Paulavičius.

Prasidėjo beveik pustrečio mėnesio skambėsianti ryškiausia Šiaulių apskrityje profesionalios muzikos šventė – tarptautinis Tytuvėnų vasaros festivalis. Mintimis dalinasi renginio meno vadovas Robertas Šervenikas.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras apie profesionalius protestuotojus.Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras šiemet švenčia 30-metį. Maestro Gintaro Rinkevičiaus iniciatyva suburtas jaunų muzikų kolektyvas pirmąjį koncertą klausytojams surengė 1989-ųjų pradžioje. Atgimimo išvakarėse užgimęs Jaunimo simfoninis orkestras subrendo į Valstybinį, tapo pilnakrauju meno kolektyvu, aktyviai dalyvaujančiu šių dienų kultūros gyvenime. Apie Lietuvos valstybinį simfoninį orkestrą – muzikinėje viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Moljerą.Ved. Viktoras Paulavičius.

Žurnalas „Santara“ skaitytojus pasiekia jau tris dešimtis metų. Kuo buvo svarbus šis žurnalas sovietmečiu ir kokią reikšmę jis turi dabar?Mintimis dalijasi žurnalo redakcinės kolegijos nariai - žurnalo redaktorius Romualdas Norkus, Prezidentas Valdas Adamkus, Unesco generalinio direktoriaus patarėjas Henrikas Juškevičius, kardiologas dr. Pranas Šerpytis ir rašytojas Vytautas Martinkus.Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Mintimis apie keliones ir svajones dalijosi teatro režisierius Artūras Areima. Laidos vedėja: Inga Ramoškaitė.

Su kokiais sunkumais susiduria romai Lietuvoje? Kokias tradicijas ir vertybes jie puoselėja?Mintimis dalijasi romų ansamblio „Sare Roma“ vadovas ir dainininkas Ištvanas Kvikas, Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Renkamas Europos metų medis. Lietuva pristato Raudonės liepą. Mintimis dalijasi Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis.

Susipažinsime su Birštono vienkiemio bendruomenės teatru. Mintimis dalysis Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininko pav. Birutė Vokietaitienė ir teatro režisierė Beata Klimavičienė.Nemajūnų bendruomenės santalkos Amatų centre Geležūnuose vyksta edukacinės programos. Pati populiariausia – dzūkiškų bandų kepimas. Supažindina kepėja Edita Jakučionienė ir Nemajūnų bendruomenės santalkos pirmininkė Irena Joana Šliaužienė.Nemuno kilpų regioninio parko dešiniajame Nemuno krante, Matiešonių kaime, ūkininkauja Irina Putrimiemė. Visi kviečiami išmokti spausti iš ožkų pieno sūrį ar suslėgti kvapnų sūrį iš obuolių. Gal kam nors reikia ir relaksacijos?Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Susipažinsime su Birštono vienkiemio bendruomenės teatru. Mintimis dalysis Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininko pav. Birutė Vokietaitienė ir teatro režisierė Beata Klimavičienė.Nemajūnų bendruomenės santalkos Amatų centre Geležūnuose vyksta edukacinės programos. Pati populiariausia – dzūkiškų bandų kepimas. Supažindina kepėja Edita Jakučionienė ir Nemajūnų bendruomenės santalkos pirmininkė Irena Joana Šliaužienė.Nemuno kilpų regioninio parko dešiniajame Nemuno krante, Matiešonių kaime, ūkininkauja Irina Putrimiemė. Visi kviečiami išmokti spausti iš ožkų pieno sūrį ar suslėgti kvapnų sūrį iš obuolių. Gal kam nors reikia ir relaksacijos?Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Ūkio naujienos. Pokalbis: Kam ekologiniam ūkiui biodujų jėgainė? Jame dalyvaus Švenčionių rajono Modžiūnų kaimo ūkininkas Petras Pošiūnas, sūnūs Darius ir Andrius. Jurbarkietis ūkininkas Vidmantas Karabinas pasakos kaip jam sekasi uogų auginimo verslas. Kuo svarbus ir brangus valstybei bei Lietuvos žmonėms medžių karalius ąžuolas? Mintimis dalinsis rašytojas, publicistas Šarūnas Laužadis. Ved. Algirdas Steponavičius.

Ūkio naujienos. Pokalbis: Kam ekologiniam ūkiui biodujų jėgainė? Jame dalyvaus Švenčionių rajono Modžiūnų kaimo ūkininkas Petras Pošiūnas, sūnūs Darius ir Andrius. Jurbarkietis ūkininkas Vidmantas Karabinas pasakos kaip jam sekasi uogų auginimo verslas. Kuo svarbus ir brangus valstybei bei Lietuvos žmonėms medžių karalius ąžuolas? Mintimis dalinsis rašytojas, publicistas Šarūnas Laužadis. Ved. Algirdas Steponavičius.

Apie kiną ir ne tik su Vilniuje viešėjusiu britų kino kūrėju Peteriu Greenaway. Mintimis dalijasi Klaipėdos chorinės bendrijos „AUKURAS“ pirmininkas, dainų švenčių dirigentas, pedagogas, kompozitorius Algirdas Šumskis. Pasakoja dalininkų plenere Molėtų rajone dalyvaujantis menotyrininkas ir tapytojas Vidas Poškus. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Klaipėdoje prasidėjo tarptautinis projektas „Violončelės anatomija“. Tradicinėje laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim” susitikimas su teatro ir kino aktore, Egle Mikulionyte, filme „Stebuklas“ sukūrusia pagrindinį - kiaulių fermos Irenos – vaidmenį, kuris aktorei pelnė „Sidabrinę gervę“.

Apie kiną ir ne tik su Vilniuje viešėjusiu britų kino kūrėju Peteriu Greenaway. Mintimis dalijasi Klaipėdos chorinės bendrijos „AUKURAS“ pirmininkas, dainų švenčių dirigentas, pedagogas, kompozitorius Algirdas Šumskis. Pasakoja dalininkų plenere Molėtų rajone dalyvaujantis menotyrininkas ir tapytojas Vidas Poškus. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Klaipėdoje prasidėjo tarptautinis projektas „Violončelės anatomija“. Tradicinėje laidos dalyje „Sėskim ir pakalbėkim” susitikimas su teatro ir kino aktore, Egle Mikulionyte, filme „Stebuklas“ sukūrusia pagrindinį - kiaulių fermos Irenos – vaidmenį, kuris aktorei pelnė „Sidabrinę gervę“.

Punske gyvena keistuolis Petras Lukoševičius. Verslininkas buvusiame Šilainių kaime, netoli Punsko, 8 ha kuria jotvingių ir prūsų gyvenvietę.„Mūsų kraštą Lietuvoje žino tie, kurie atvažiuoja apsipirkti. Laikas susipažinti giliau su lietuvių etnine žeme. Su jos istorija, kultūra, šiltais ir atvirais dzūkais. Atvažiuokite, mes Jūsų laukiame...“, – sako Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.Punske atgimsta regioninės liaudies amatų tradicijos. Prie jų atgimimo prisideda įkurta Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija. Mintimis dalijasi draugijos pirmininkė Aldona Vaicekauskienė ir audėja Nastutė Sidarienė.Jolanta Latvienė supažindina su XIX–XX a. etnografine sodyba pastatyta vos pusė km nuo Punsko centro. Ten pat įsikūręs ir „Pasakų kiemelis“.

Punske gyvena keistuolis Petras Lukoševičius. Verslininkas buvusiame Šilainių kaime, netoli Punsko, 8 ha kuria jotvingių ir prūsų gyvenvietę.„Mūsų kraštą Lietuvoje žino tie, kurie atvažiuoja apsipirkti. Laikas susipažinti giliau su lietuvių etnine žeme. Su jos istorija, kultūra, šiltais ir atvirais dzūkais. Atvažiuokite, mes Jūsų laukiame...“, – sako Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas.Punske atgimsta regioninės liaudies amatų tradicijos. Prie jų atgimimo prisideda įkurta Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugija. Mintimis dalijasi draugijos pirmininkė Aldona Vaicekauskienė ir audėja Nastutė Sidarienė.Jolanta Latvienė supažindina su XIX–XX a. etnografine sodyba pastatyta vos pusė km nuo Punsko centro. Ten pat įsikūręs ir „Pasakų kiemelis“.

Šiais metais Aukštadvariui suteiktas Lietuvos mažųjų miestelių kultūros sostinės vardas. Žadama daug renginių, kurie atskleis krašto savitumą ir išskirtinumą.Aukštadvaris kviečia į pavasario šventę „Pagal Jurgį ir jurginas“. Laidoje kalbėsime apie senas ir naujai formuojamas tradicijas.Mintimis dalijasi Trakų r. kultūros rūmų Aukštadvario padalinio administratorė Lina Mikutavičienė, Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas ir vyr. kultūrologė, žolininkė, senųjų tradicijų puoselėtoja Rita Balsevičūtė.

Šiais metais Aukštadvariui suteiktas Lietuvos mažųjų miestelių kultūros sostinės vardas. Žadama daug renginių, kurie atskleis krašto savitumą ir išskirtinumą.Aukštadvaris kviečia į pavasario šventę „Pagal Jurgį ir jurginas“. Laidoje kalbėsime apie senas ir naujai formuojamas tradicijas.Mintimis dalijasi Trakų r. kultūros rūmų Aukštadvario padalinio administratorė Lina Mikutavičienė, Aukštadvario regioninio parko vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas ir vyr. kultūrologė, žolininkė, senųjų tradicijų puoselėtoja Rita Balsevičūtė.

Kalbėsim apie didžiąsias pasaulio scenas ir mūsų miestelius, daug žadantį Lietuvos kiną, naujus požiūrius į tradiciją ir mažai liečiamas temas mene. Taip pat juoką, be kurio būtų liūdna šiame sudėtingame pasaulyje. Mintimis apie reikšmingiausius darbus, besibaigiančius metus dalysis dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, operos solistė Justina Gringytė, aktorius Marius Repšys, komiksų autorė Miglė Anušauskaitė, dainininkė Sigutė Trimakaitė, dailininkai Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Ray Bartkus bei literatūros mokslininkė Inga Vidugirytė-Pakerienė.

Kalbėsim apie didžiąsias pasaulio scenas ir mūsų miestelius, daug žadantį Lietuvos kiną, naujus požiūrius į tradiciją ir mažai liečiamas temas mene. Taip pat juoką, be kurio būtų liūdna šiame sudėtingame pasaulyje. Mintimis apie reikšmingiausius darbus, besibaigiančius metus dalysis dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, operos solistė Justina Gringytė, aktorius Marius Repšys, komiksų autorė Miglė Anušauskaitė, dainininkė Sigutė Trimakaitė, dailininkai Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Ray Bartkus bei literatūros mokslininkė Inga Vidugirytė-Pakerienė.

Pirmoji 2016-ųjų „Kultūros savaitė“ kviečia pasižvalgyti po prabėgusius metus ir susitikti su pašnekovais, kuriems praėję metai buvo kuo nors išskirtiniai – kupini įvykių, įdomių darbų, sumanymų bei pripažinimo ženklų. Mintimis apie kūrybą, darbus dalysis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai – grafikė Birutė Žilytė ir aktorius Dainius Gavenonis, rašytoja, tarptautinio dėmesio sulaukusios operos „Geros dienos“ libreto autorė Vaiva Grainytė, vis dažniau Lietuvoje koncertuojantis pianistas Lukas Geniušas, po karščiausius pasaulio taškus keliaujantis fotografas Artūras Morozovas, operos primadona Violeta Urmana ir du šiuolaikinio meno kūrėjai – šių metų Venecijos bienalėje Lietuvai atstovavęs Dainius Liškevičius ir perkusijos meistras Vladimiras Tarasovas.

Pirmoji 2016-ųjų „Kultūros savaitė“ kviečia pasižvalgyti po prabėgusius metus ir susitikti su pašnekovais, kuriems praėję metai buvo kuo nors išskirtiniai – kupini įvykių, įdomių darbų, sumanymų bei pripažinimo ženklų. Mintimis apie kūrybą, darbus dalysis Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai – grafikė Birutė Žilytė ir aktorius Dainius Gavenonis, rašytoja, tarptautinio dėmesio sulaukusios operos „Geros dienos“ libreto autorė Vaiva Grainytė, vis dažniau Lietuvoje koncertuojantis pianistas Lukas Geniušas, po karščiausius pasaulio taškus keliaujantis fotografas Artūras Morozovas, operos primadona Violeta Urmana ir du šiuolaikinio meno kūrėjai – šių metų Venecijos bienalėje Lietuvai atstovavęs Dainius Liškevičius ir perkusijos meistras Vladimiras Tarasovas.

Pokalbio fragmentas su aktoriumi Martynu Nedzinsku apie naujausius vaidmenis ir bendraamžių kartą teatre. Mintimis apie mūsų laiką dalijasi fotografas Antanas Sutkus. Rašytoja Vytautė Žilinskaitė apie vaikų literatūrą. Pokalbis su šiuolaikinio meno kūrėju Žilvinu Kempinu. Šventinis-muzikinis kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras. Šiuolaikinio meno kūrėjas Deimantas Narkevičius apie meno ir pasaulio dialogą, apie meno vaidmenį dabartiniame neramiame laike. Pokalbis su dirigente Mirga Gražinyte-Tyla. Pokalbis su rašytoju profesoriumi Tomu Venclova.

Pokalbio fragmentas su aktoriumi Martynu Nedzinsku apie naujausius vaidmenis ir bendraamžių kartą teatre. Mintimis apie mūsų laiką dalijasi fotografas Antanas Sutkus. Rašytoja Vytautė Žilinskaitė apie vaikų literatūrą. Pokalbis su šiuolaikinio meno kūrėju Žilvinu Kempinu. Šventinis-muzikinis kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras. Šiuolaikinio meno kūrėjas Deimantas Narkevičius apie meno ir pasaulio dialogą, apie meno vaidmenį dabartiniame neramiame laike. Pokalbis su dirigente Mirga Gražinyte-Tyla. Pokalbis su rašytoju profesoriumi Tomu Venclova.

Gyvenimas – buvimo dainose kelias.Vėlinių dienos laida skiriama vienai didžiai asmenybei, praėjusią žiemą pasitraukusiai į amžinuosius dausų sodus – Jonui Trinkūnui, nuosekliam, ramiam, bet iš pasirinkto kelio nesitraukusiam lietuvybės šaknų gaivintojui, esmingiausių metų ir žmogaus gyvenimo apeigų ir švenčių atkūrėjui, vienam iš folkloro rinkimo ir gaivinimo sąjūdžio pradininkų, daugelio kitų iniciatyvų skelbėjui, Romuvos bendruomenės, apeigų folkloro grupės “Kūlgrinda” įkūrėjui, senojo baltų tikėjimo kriviui. Mintimis apie kiekvieno dvasioje savaip jo paliktus įspaudus dalysis žygeivis, geografas Tadas Šidiškis, senosios kultūros ženklų dabartyje „prikėlėja“, renginių ir projektų sumanytoja Eglė Plioplienė, jaunimo atstovas – filosofas Ignas Šatkauskas, mitologijos ir religijos tyrinėtojas Dainius Razauskas. Skambės ir paties Jono mintys bei dainavimas.

Gyvenimas – buvimo dainose kelias.Vėlinių dienos laida skiriama vienai didžiai asmenybei, praėjusią žiemą pasitraukusiai į amžinuosius dausų sodus – Jonui Trinkūnui, nuosekliam, ramiam, bet iš pasirinkto kelio nesitraukusiam lietuvybės šaknų gaivintojui, esmingiausių metų ir žmogaus gyvenimo apeigų ir švenčių atkūrėjui, vienam iš folkloro rinkimo ir gaivinimo sąjūdžio pradininkų, daugelio kitų iniciatyvų skelbėjui, Romuvos bendruomenės, apeigų folkloro grupės “Kūlgrinda” įkūrėjui, senojo baltų tikėjimo kriviui. Mintimis apie kiekvieno dvasioje savaip jo paliktus įspaudus dalysis žygeivis, geografas Tadas Šidiškis, senosios kultūros ženklų dabartyje „prikėlėja“, renginių ir projektų sumanytoja Eglė Plioplienė, jaunimo atstovas – filosofas Ignas Šatkauskas, mitologijos ir religijos tyrinėtojas Dainius Razauskas. Skambės ir paties Jono mintys bei dainavimas.

Neįgalieji literatai pasigenda anksčiau leistų kūrybos almanachų. Mintimis dalijasi literatės Stefanija Fedulaitė ir Alvyra Grėbliūnienė.Kaunietė Lina Vitkuvienė dalijasi patirtimi, kaip jų šeima augino sunkiai vaikštantį neregį sūnų, kuris dabar jau Vytauto Didžiojo universiteto antro kurso studentas.

Neįgalieji literatai pasigenda anksčiau leistų kūrybos almanachų. Mintimis dalijasi literatės Stefanija Fedulaitė ir Alvyra Grėbliūnienė.Kaunietė Lina Vitkuvienė dalijasi patirtimi, kaip jų šeima augino sunkiai vaikštantį neregį sūnų, kuris dabar jau Vytauto Didžiojo universiteto antro kurso studentas.

Šį kartą laidoje - pokalbis apie poetą Henriką Radauską. Mintimis apie rašytoją ir jo kūrybą dalijasi literatūrologas dr. Giedrius Viliūnas, poetai Julija Švabaitė ir Jonas Juškaitis, aktorius Sigitas Kubilius.

Šį kartą laidoje - pokalbis apie poetą Henriką Radauską. Mintimis apie rašytoją ir jo kūrybą dalijasi literatūrologas dr. Giedrius Viliūnas, poetai Julija Švabaitė ir Jonas Juškaitis, aktorius Sigitas Kubilius.