Podcasts about mikalojus konstantinas

Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras.Tęsiantis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių minėjimui, Vilniuje vyko festivalis „Pasaulio fortepijono žvaigždės sveikina M. K. Čiurlionį“. Rugsėjo 21-ąją jame koncertavo pianistas Alexei Volodinas, rusų kilmės muzikantas, šiuo metu gyvenantis Ispanijoje. Tačiau po koncerto viešojoje erdvėje imta dalintis 2018-aisiais jo socialiniuose tinkluose skelbtomis nuotraukomis – vienoje jų Volodinas vilki megztinį su užrašu „СССР“, kitoje – sveikina su gegužės 9-ąja, Pergalės diena.Šiauliuose siekiama išskirtinio rekordo. Miesto menininkai sukūrė didžiulį pašto ženklą. Jis skirtas kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.Šią savaitę Vilniaus viešosiose erdvėse vyksta Meninių akcijų savaitė, kurios tema šiemet – „Krizė kaip šansas“. Ar meninės akcijos yra tik kūrybinės intervencijos, ar kartu ir protesto, aktyvizmo formos? Ar šių veiksmų pakanka, kad kultūros laukas būtų išgirstas politiniuose procesuose?Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido leidinį „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Lengvai suprantama kalba“. Tai pirmoji knyga apie Čiurlionį, pritaikyta žmonėms, turintiems informacijos suvokimo sunkumų.Savaitgalį Šeduvoje atidarytas žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“.Ved. Justė Luščinskytė

M. K. Čiurlionis. „Žodžio kūryba“. Sudarė ir vertė Vytautas Landsbergis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Mikalojus Konstantinas Čiurlionis kūrė ne vien dailę ir muziką. Kone visą dešimties metų meninės veiklos laikotarpį jis nepaleido iš rankų ir plunksnos, išbandė jėgas literatūroje.Čiurlionis rašė lenkiškai ir savo kūrybos nespausdino. Vienas svarbiausių Čiurlionio palikimo tyrinėtojų Vytautas Landsbergis šią kūrybą išvertė, atkūrė rekonstrukcijos, ypatingų redagavimų metodais, pasinaudojo žinomais originalais, vertimais ir kitais šaltiniais. Taigi šioje knygoje prieš mus atsiskleidžia „trečiasis Čiurlionis“ – rašytojas. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė pateikė Žygimanto Vaičiūno kandidatūrą tęsti energetikos ministro darbą naujoje Vyriausybėje, o Aplinkos ir Kultūros ministerijoms vadovauti siūlomi Kastytis Žuromskas ir Ignotas Adomavičius. K. Žuromskas šiuo metu yra aplinkos viceministras, o I. Adomavičius dirba Seimo vicepirmininko Raimondo Šukio patarėju.Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje paskelbė nuosprendžius kaltinamiesiems. Skirta baudų, dalis paskelbti recidyvistais. Kai kurie nuteisti nuo kelių mėnesių laisvės apribojimo iki kelių metų kalėjimo lygtinai. Dalis kaltinamųjų atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą.Disko metikas Mykolas Alekna tapo pasaulio vicečempionu. Laidoje pokalbis su Mykolo tėvu, olimpiniu čempionu Virgilijumi Alekna.Sukanka 150-imt metų, kai gimė dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Daugelio jis yra laikomas žymiausiu kada nors gyvenusiu Lietuvos menininku, žinomu ir už šalies ribų. Šiomis dienomis Čiurlioniui prisiminti numatyta per du šimtus renginių visoje Lietuvoje ir užsienyje.Medikai sako, kad vis daugiau šalies gyventojų susiduria su geležies trūkumu, kuris gali sukelti mažakraujystę. Vaistininkai pastebi išaugusį geležies papildų poreikį. Gydytojai tikina, kad būna atvejų, kai organizmas geležies neįsisavina.Ved. Andrius Kavaliauskas

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba glaudžiai susijusi su Druskininkais ir šio miesto apylinkėmis. Čia praleistos vasaros, šeimos namai ir gamtos aplinka tapo šio meninko, kompozitoriaus kūrybos ir įkvėpimo erdve. Šių vietovių architektūrai M. K. Čiurlionis skyrė ir savo eskizus. Druskininkai šiandien kviečia pažinti Čiurlionio kūrybą ir gyvenimą ne tik muziejuje, bet ir vaikštant jo pėdsakais po miestą ir apylinkes. Apie Čiurlionio maršrutus Druskininkų apylinkėse kalbamės su knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ bendraautorėmis, Čiurlionio namų muziejaus direktore Regina Stankevičienė ir muziejininke Sigita Rundytė.Ved. miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.Iliustracija – „Čiurlionių namai Druskininkuose“, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, 1905 m.

Socialdemokratai ir „Nemuno aušra“ apsimainė Kultūros ir Energetikos ministerijomis. „Aušriečiai“ sako pateikę premjerei kandidatus į ministrus.Sukanka 150-imt metų, kai gimė dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Daugelio jis yra laikomas žymiausiu kada nors gyvenusiu Lietuvos menininku. Čiurlioniui prisiminti numatyta per du šimtus renginių visoje Lietuvoje ir užsienyje.Prasideda Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 80-oji sesija.Teismas skelbs nuosprendį vadinamojoje riaušių byloje. Tai didžiausia savo apimtimi byla Lietuvoje. Beveik šimtas asmenų kaltinami dėl neramumų, sukeltų prie Seimo prieš ketverius metus.Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, kuris šiuo metu kaunasi dėl įtakos Aplinkos ministerijai, pats turi interesų aplinkos sektoriuje. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Žemaitaičio kartu su broliu valdomas autoservisas Šilutėje dar pavasarį laimėjo Aplinkos ministerijos įstaigos konkursą mašinų remontui. Įmonei vadovaujantis politiko brolis sako nežinantis, kokias sritis kuruoja Remigijaus Žemaitaičio partija.Žydai chasidai užplūdo nedidelį Ukrainos miestą Umanę. Iš viso pasaulio suvažiavę 50 tūkstančių żydų. Čia pradėti švęsti nauji - 5786-ieji metai.Ved. Darius Matas

Muusikateadlane Tiia Järg sirvib oma märkmeid kultuuriloost.

PavadinimasPakeliui su klasika. Ved. Gerūta Griniūtė Pavadinimas (LRT.LT)Dokumentikos apie Dalią Grinkevičiūtę režisierius: žavi jos drąsa ir kompromiso nebuvimas Paantraštė Dalies pavadinimas Laidos pavadinimas Web trumpas aprašasVytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyrius sukūrė dokumentinę apybraižą, skirtą tremtinei, rašytojai ir medikei Daliai Grinkevičiūtei. Studijoje – pokalbis su dokumentinės apybraižos režisieriumi, scenarijaus autoriumi Donatu Jokūbaičiu.Plėsti akiratį, pažinimą ir architektūrinį, urbanistinį jausmą kviečia projektas Pastatai kalba. Šįsyk jis vyksta Klaipėdoje. Projektas sukurtas remiantis „Open House Vilnius“ patirtimi. Šiemet jį įgyvendina viešoji įstaiga „Architektūra ir žmonės“. Atviros architektūros savaitgalio maršrutai jau sudėlioti, savanoriai pasiruošę, o Agnė Bukartaitė likus kelioms dienoms iki starto kalbina projekto vadovę bei savanorius. Pasirodo, Klaipėdos pastatų pasakojimai unikalūs tuo, jog didesnis dėmesys skiriamas istoriniams pastatams ir paveldui.Garso spektaklis „Tavo laiško balsas: Sofija ir Čiurlionis“ nukelia į 1907-uosius, kai Vilniuje susitiko Sofija Kymantaitė ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Iš pirmo žvilgsnio užgimusi simpatija tapo gilia meile, bendru kūrybiniu gyvenimu ir istorija, kurią nutraukė per anksti nutrūkusi Čiurlionio kelionė. Apie garso spektaklį pasakoja režisierius ir aktorius Justas Tertelis ir aktorė Vesta Šumilovaitė-Tertelienė.Šiaulių miesto lankytojus sveikinantis ir laiką rodantis Gaidys šiemet skaičiuoja jubiliejinius metus. Svarbiausiam Šiaulių simboliui – 50-mt. Ilgiausiame ir seniausiame šalies pėsčiųjų bulvare įrengtas laikrodis įtrauktas net į rekordų knygą ir vis dar yra populiari pasimatymų vieta. Daugiau iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Gerūta Griniūtė

Rugpjūčio 6 d. Klaipėdoje prasideda tarptautinis teatro festivalis „Jauno teatro dienos“. Pokalbis su aktore, festivalio organizatore Gabija Bargailaite.Mikalojus Konstantinas Čiurlionis savo seserims sakydavo: „Nė viena iš jūsų negali prilygti mamai grožiu“. Kokiais talentais pasižymėjo vargonininką Konstantiną įsimylėjusi vokietaitė ir kokių jos ruoštų valgių receptai pasiekė šių dienų Druskininkus, antrajame ciklo „Čiurlioniai“ epizode domisi Kotryna Lingienė.Rugpjūčio 6 d. pasaulis mini 80-ąsias Japonijos miesto Hiroshimos atominio subombardavimo metines. Kaip šiandienos karinių konfliktų kontekste galime kalbėti ir ko pasimokyti iš 1945-ųjų Hiroshimos ir Nagasakio tragedijos? Pokalbis su japonų menininku Tomoo Nagai ir menininke Renata Valčik bei filosofu, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu.Kiek kalbų nuo mažų dienų gali išmokti vaikai? Tomas Riklius apie dvikalbį ugdymą ir didėjančią tokio ugdymo naudą kalbasi su Vytauto Didžiojo universiteto licėjaus Socratus anglų kalbos ir ispanų kalbos mokytoja metodininke Jolanta Liubkevič.Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorė Nailia Galiamova.Ved. Gerūta Griniūtė

Kaip miegas valo smegenis ir kokią naudą šis kasnakt vykstantis prasivalymas suteikia?Ką reiškia gyventi su nuolat išsiderinusiu dėmesiu ir tik suaugus sužinoti, kad turiu ADHD – dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą?Senąjį rožyną atkūręs Paežerių dvaras Vilkaviškio rajone ruošiasi didžiuliam jau antrajam Rožių festivaliui. Kaip jis atrodys ir kaip apskritai sekasi netoli Rusijos sienos esančiam dvarui? Rubrika „Vasara už Vilniaus“.Valstybės dieną tradiciškai 21 val. viso pasaulio Lietuvos žmonės giedos „Tautišką giesmę“. Pagrindinis iniciatyvos renginys šiemet vyks Druskininkuose, šių metų Lietuvos kultūros sostinėje, kurioje kūrė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Tuo metu Mindaugo Karūnavimo diena minima ir Japonijoje, Osakoje, kur vyksta pasaulinė „EXPO“ paroda.Dažniausiai lietuviai yra šviesiaplaukiai, šviesiaakiai ir labai gerai virškina riebalus. Taip sako Vilniaus universiteto mokslininkai, kurie tiria lietuvių genetinį kodą ir aiškinasi, kokie mūsų tautos ištakose ryšiai su kitomis tautomis bei analizuoja, kokią įtaką turi genai, žmonėms prisitaikant prie aplinkos.Ved. Edvardas Kubilius

Sostinės Užupyje – neeilinis meno įvykis: Dizaino ir meno galerijoje „Kalve“ svečiuojasi pasaulyje žinomas australų fotomenininkas Ralph Kerle. Menininkas iš Sidnėjaus svečiuojasi ir LRT KLASIKOS studijoje kartu su galerijos bendrasavininke Ramune Kalvėne.Šokėja ir choreografė Gabrielle Emily Aidulis pristato pirmąjį savo kurtą ir pačios atliekamą šokio spektaklį „Kailis“. Kūrėja per judesį ir pasikartojimą siekia atskleisti kūne slypinčius išgyvenimus, patirtis ir prisiminimus. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Ką šiandien mums papasakotų Mikalojus Konstantinas Čiurlionis? Tokį klausimą kelia MO muziejus, kartu su visais minėdamas menininko 150-ąsias gimimo metines ir greta kompozitoriaus ir dailininko vardu pavadintos Nacionalinės menų mokyklos „prakalbina“ Žilvino Landzbergo sukurtą menininko biustą. Taip jis tampa 25-ąja Vilniaus kalbančia skulptūra.Tauragėje jau kuris laikas veikia socialinės dirbtuvės „Metų ratas“. Jose vykdomomis veiklomis siekiama didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo galimybes, taip pat stengiamasi juos ugdyti ir lavinti. Kai kurie dirbtuves lankantys žmonės jau rado naujų pomėgių, tapo drąsesniais ir socialiai aktyvesniais. Ką žmonės veikia socialinėse dirbtuvės „Metų ratas“ ir kodėl tokia veikla gali pasitarnauti visuomenei? Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gabija Narušytė

Annemieke Bosman in gesprek met Han Steenbruggen, directeur van museum Belvédère in Heerenveen. Museum Belvédère is het eerste museum in Nederland dat deze maanden een tentoonstelling wijdt aan het werk van Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911). Čiurlionis is de belangrijkste componist én beeldend kunstenaar van Litouwen. Kunsthistorici noemen zijn naam in één adem met die van tijdgenoten als Gustav Klimt, Edvard Munch en Wassily Kandinsky. Hoewel het werk van Čiurlionis gedurende de jaren waarin Litouwen deel uitmaakte van de Sovjetunie in het westen vrijwel onbekend bleef, zijn er de laatste decennia door vele grote musea over de hele wereld tentoonstellingen aan hem gewijd. Het accent van de tentoonstelling in Museum Belvédère ligt op Čiurlionis' latere werken, geschilderd met temperaverf, waarin hij in zijn geheel eigen symbolistische stijl een symbiose vindt tussen beeldende kunst en muziek.    

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. „Žodžio kūryba“. Skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. „Žodžio kūryba“. Skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Il 22 settembre 1875 nasce a Varena Mikalojus Konstantinas Ciurlionis. Federico Capitoni lo racconta a WikiMusic

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – žymiausias Lietuvos menininkas. Pasak menotyrininkės Rasos Žukienės, jis „į Europos kultūros istoriją įėjęs kaip naujų kelių muzikoje ieškojęs kompozitorius, kaip tapybą ir muziką sintezavęs dailininkas“. Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros profesorė Rasa Žukienė paskaitoje „Čiurlionio asmenybė ir kūryba istorijos tėkmėje“ primena svarbiausius M. K. Čiurlionio gyvenimo faktus, nusako jo kūrybos recepciją šimtmečio perspektyvoje, atkreipia dėmesį į savo krašto mitologijos, simbolikos pažinimą, senosios pasaulėžiūros pajautą. Viena paskaitos dalis skiriama Čiurlionio įsitraukimui į tautinį atgimimą XX a. pradžioje aptarti.

con Luca Damiani

Pariisis Orsay Muuseumis esitletud näitus „Vabad hinged. Sümbolism Baltimaade kunstis” on käinud vaatamas 250 000 huvilist. Näituseest räägivad sates Eesti, Läti ja Leedu kruaatorid ja mille peakuraatoriks on prantsuse väljapaistev sümbolismiuurija Rodolphe Rapetti. 150 teost Baltimaade kunstiloo märgilistelt autoritelt (Janis Rozentālsi, Vilhelms Purvītise, Mikalojus Konstantinas Čiurlionise, Kristjan Raua, Nikolai Triigi, Konrad Mägi, Oskar Kallis) on koondatud põhiteemdeks – „Müüdid ja legendid”, „Hing” ja „Loodus” – väljendavad kunstnike vaimustumist romantilistest jutustustest, inimese individuaalsest sisemaailmast ja loodusmüstikast.

Lygiai prieš 142 metus rugsėjo 22 d. gimė vienas žymiausių ir unikaliausių lietuvių kūrėjų – kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Pasigrožėję jo nesenstančia ir amžinai modernia M. K. Čiurlionio kūryba, klausysimės maestro Virgilijaus Noreikos įdainavimų, kadangi šiandien, Operos ir baleto teatre vyks Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso Finalas. Toliau nusikelsime į savaitgalį, kur rugsėjo 24 d., sekmadienį, 13.00 val. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų kieme įvyks tradicinis „AGATA langų“ koncertas skirtas Tarptautinei muzikos dienai. O laidą užbaigsime pianisto ir dirigento Danieliaus Barenbiumo interpretuojamais klasikos opusais.

Lygiai prieš 142 metus rugsėjo 22 d. gimė vienas žymiausių ir unikaliausių lietuvių kūrėjų – kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Pasigrožėję jo nesenstančia ir amžinai modernia M. K. Čiurlionio kūryba, klausysimės maestro Virgilijaus Noreikos įdainavimų, kadangi šiandien, Operos ir baleto teatre vyks Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso Finalas. Toliau nusikelsime į savaitgalį, kur rugsėjo 24 d., sekmadienį, 13.00 val. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų kieme įvyks tradicinis „AGATA langų“ koncertas skirtas Tarptautinei muzikos dienai. O laidą užbaigsime pianisto ir dirigento Danieliaus Barenbiumo interpretuojamais klasikos opusais.

„Naujienų pulse“: Garsiausia pastarųjų dešimtmečių Amerikos operos diva Renée Fleming dar nebaigia karjeros, Vašingtono radijo stočiai NPR (National Public Radio) operos primadona teigia, jog ją neteisingai suprato dienraštis „The New York Times“;Tuo tarpu Niujorko aukcionas „New York Christie“ skelbia, kad rengiamasi parduoti „Metropolitan Operos“ gildijos kolekcijos, kurioje saugomi rankraščiai ir įžymybių relikvijos, keletą vertingų artefaktų;Italijos žurnalas „Classic Voice“ skelbia, kad veikiausiai Milano „La Scala“ teatro bilietai yra internetu parduodami brangiausiai – net po 300 Eurų. Kas slypi už skaičių?Maždaug po pusvalandžio studijoje svečiuosis menotyrininkė dr. Nida Gaidauskienė ir pianistas, M. K. Čiurlionio namų Vilniuje direktorius prof. Rokas Zubovas, nešini nauja čiurlionianos studija-knyga „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje“. Apie tai pokalbis studijoje podraug su M. K. Čiurlionio muzika. O paskutinės laidos minutės praskries skambant šmaikščiosios grupės „Passo avanti“ grakščioms klasikos aranžuotėms.

1875 m. rugsėjo 22 dieną gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – žymiausias Lietuvos menininkas. Pasak menotyrininkės Rasos Žukienės, „į Europos kultūros istoriją įėjęs kaip naujų kelių muzikoje ieškojęs kompozitorius, kaip tapybą ir muziką sintezavęs dailininkas“. Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros profesorė Rasa Žukienė paskaitoje „Čiurlionio asmenybė ir kūryba istorijos tėkmėje“ primena svarbiausius M. K. Čiurlionio gyvenimo faktus, nusako jo kūrybos recepciją šimtmečio perspektyvoje, atkreipia dėmesį į savo krašto mitologijos, simbolikos pažinimą, senosios pasaulėžiūros pajautą. Viena paskaitos dalis skiriama Čiurlionio įsitraukimui į tautinį atgimimą XX a. pradžioje aptarti.Laida skiriama M. K. Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms.

1875 m. rugsėjo 22 dieną gimė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – žymiausias Lietuvos menininkas. Pasak menotyrininkės Rasos Žukienės, „į Europos kultūros istoriją įėjęs kaip naujų kelių muzikoje ieškojęs kompozitorius, kaip tapybą ir muziką sintezavęs dailininkas“. Vytauto Didžiojo universiteto Menotyros katedros profesorė Rasa Žukienė paskaitoje „Čiurlionio asmenybė ir kūryba istorijos tėkmėje“ primena svarbiausius M. K. Čiurlionio gyvenimo faktus, nusako jo kūrybos recepciją šimtmečio perspektyvoje, atkreipia dėmesį į savo krašto mitologijos, simbolikos pažinimą, senosios pasaulėžiūros pajautą. Viena paskaitos dalis skiriama Čiurlionio įsitraukimui į tautinį atgimimą XX a. pradžioje aptarti.Laida skiriama M. K. Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms.

Mykolas Kleopas Oginskis Plungės dvarą, miestelį ir jo apylinkes įsigijo 1873 m. Vedęs žinomos lenkų didikų giminės atstovę Mariją Skurzewską, jis Plungėje įkūrė grožiu ir kultūros veikla garsėjusią rezidenciją. Šiandien atnaujinta, restauruota Plungės dvaro sodyba duris atveria lankytojams.Po gausių ūkio ir technikos naujovių, negęstančią šlovę Plungės dvaro šeimininkams pelnė mecenavimo veikla: įsteigta prieglauda našlaičiams vaikams, finansuota lituanistinė veikla, įkurta muzikos ir orkestro mokykla, kurioje grojo ir mokėsi bei pirmuosius kūrybinius bandymus pradėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.Su Plungės Oginskių dvaro sodyboje esančiomis ekspozicijomis supažindina Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotoja Danutė Einikienė.

Mykolas Kleopas Oginskis Plungės dvarą, miestelį ir jo apylinkes įsigijo 1873 m. Vedęs žinomos lenkų didikų giminės atstovę Mariją Skurzewską, jis Plungėje įkūrė grožiu ir kultūros veikla garsėjusią rezidenciją. Šiandien atnaujinta, restauruota Plungės dvaro sodyba duris atveria lankytojams.Po gausių ūkio ir technikos naujovių, negęstančią šlovę Plungės dvaro šeimininkams pelnė mecenavimo veikla: įsteigta prieglauda našlaičiams vaikams, finansuota lituanistinė veikla, įkurta muzikos ir orkestro mokykla, kurioje grojo ir mokėsi bei pirmuosius kūrybinius bandymus pradėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.Su Plungės Oginskių dvaro sodyboje esančiomis ekspozicijomis supažindina Žemaičių dailės muziejaus vyr. rinkinių saugotoja Danutė Einikienė.

„Muzikinėje dėžutėje”- vasaros miško žavesys.Šį kartą Kolombina kartu su savo mažaisiais klausytojais keliaus į mišką. Ieškodami miško pasakos, klausysimės gražiausių kūrinių apie miško tylą ir ošimą. Sužinosime kokiame miške lankėsi kompozitoriai: Antonynas Dvoržakas, Ferencas Listas, Sofija Gubaidulina ir lietuvių kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Klausysimės pasakos apie vasaros lietų.

„Muzikinėje dėžutėje”- vasaros miško žavesys.Šį kartą Kolombina kartu su savo mažaisiais klausytojais keliaus į mišką. Ieškodami miško pasakos, klausysimės gražiausių kūrinių apie miško tylą ir ošimą. Sužinosime kokiame miške lankėsi kompozitoriai: Antonynas Dvoržakas, Ferencas Listas, Sofija Gubaidulina ir lietuvių kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Klausysimės pasakos apie vasaros lietų.

Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė kartu su Kolombina papasakos vaikams daug įdomių istorijų, susijusių su šiais Lietuvai svarbiais žmonėmis.Sužinosite, ką Šlapelių namuose veikė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vydūnas, Jonas Basanavičius ir kokia muzika čia skambėjo.Klausysimės Miko Petrausko pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ pirmojo veiksmo.

Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė kartu su Kolombina papasakos vaikams daug įdomių istorijų, susijusių su šiais Lietuvai svarbiais žmonėmis.Sužinosite, ką Šlapelių namuose veikė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vydūnas, Jonas Basanavičius ir kokia muzika čia skambėjo.Klausysimės Miko Petrausko pirmosios lietuviškos operos „Birutė“ pirmojo veiksmo.