Podcasts about nors lietuvoje

Dvi sąjungos ragina LRT tarybos narį Joną Staselį atsistatydinti iš Meno kūrėjų asociacijos prezidento pareigų. Dar dvi išreiškė nepritarimą jo veiksmams. Taip jos reaguoja į jo vakar nuo LRT turinio komiteto LRT generalinei direktorei siųstą kreipimąsi, kuriame reikalaujama pasiaiškinti dėl LRT žurnalistų vykdomos protesto akcijos „Šalin rankas“.Europos Komisija viešai įspėjo, jog siūloma supaprastinta LRT vadovo atleidimo tvarka gali prieštarauti Europos žiniasklaidos laisvės aktui. Europos Komisija prašo Lietuvą pasiaiškinti.Pasienyje sulaikyti keturi su kontrabandinių balionų bylomis susiję žmonės, taip pat aptiktas 21 meteorologinis balionas su daugiau negu 42-iem tūkstančiais cigarečių pakelių. Apie tai spaudos konferencijoje pranešęs policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas sako, kad visi asmenys šiuo metu yra suimti, jų atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Paulauskas teigia besitikintis, kad sumažinti tokių nusikaltimų padės ir sugriežtintas Baudžiamasis kodeksas.Nors Lietuvoje ilgą laiką informacinių technologijų sektorius buvo laikomas vienu stipriausių – nenutrūkstamo augimo, aukštų atlyginimų ir nuolatinio darbuotojų trūkumo sritimi, tačiau ekonomistai tvirtina, kad laikas prisisegti saugos diržus. Darbo skelbimų portalų duomenis rodo, kad mažėja informacinių technologijų darbo pasiūlymų skaičius, o atlyginimai nustojo sparčiai augti.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nors Lietuvoje senjorų priežiūros rinka plečiasi rekordiškai, bet nuolat trūksta šių paslaugų. Pristatomas naujas portalas Slauga24.lt – didžiausias nemokamas senjorų namų ir slaugytojų katalogas Lietuvoje. Tai inovatyvi platforma, veikianti kaip „Booking.com“, tik pritaikyta senjorų globos ir slaugos rinkai.Su rubrika „Auga ir balkone“ pasakojimas iš pirmą kartą Vilniuje vykusio Miesto daržininkystės forumo.Specialistai pabrėžia, kad trūksta prieinamų vadovėlių vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių. Anot jų, tokie vadovėliai reikalingi kas dešimtam šalies moksleiviui.Ved. Rūta Kupetytė

Reaguodamas į būsimą JAV ir Rusijos prezidentų susitikimą, Volodymyras Zelenskis atmetė galimybę atiduoti Putinui okupuotas teritorijas.Su kokiomis emocinėmis traumomis susiduria ukrainiečiai ir ar patirtus išgyvenimus įmanoma įveikti?Baltarusijos opozicija Vilniuje mini penktąsias suklastotų savo šalies prezidento rinkimų metines.Druskininkuose vyksta respublikinė Dainavos krašto folkloro šventė, skirta paminėti Lietuvių liaudies dainų metams.Nors Lietuvoje galima sutikti kone keturis šimtus skirtingų paukščių rūšių, tik nedaugelį jų žmonės geba pažinti.Ved. Madona Lučkaitė

Europoje tęsiantis karščio bangai ir Lietuvoje turėsime bent kelias galima sakyti karštas dienas. Europa turi imtis skubių veiksmų dėl ekstremlių karščių, nes temperatūra viršija 40 laipsnių ir artimiausiomis dienomis prognozuojama tūkstančiai perteklinių mirčių, rašo „Politico“.Nuo liepos vilniečių ir miesto svečių laukia nemaži pokyčiai – teks daugiau mokėti už automobilio stovėjimą. Kai kur už stovėjimą teks susimokėti ir elektromobilių vairuotojams, kurie iki šiol galėjo tai daryti nemokamai. Nuo šių metų automobilių parkavimas brango ir Šiauliuose. Kituose miestuose praplėstos mokamos zonos.Įmokas už būsto paskolą per metus susimažino 30 tūkstančių žmonių. Lietuvos banko teigimu, šie paskolų turėtojai bendrai sutaupys 160 milijonų eurų.Kasdien Lietuvoje šešiems vaikams reikalingi budintys globotojai ar globėjai. Nors Lietuvoje prieš kurį laiką neliko vaikų namų, Lietuvoje vis dar trūksta globėjų. Gegužės pabaigos duomenimis, Lietuvoje globėjų šeimose gyveno daugiau nei keturi tūkstančiai vaikų. Tačiau beveik šūkstantis vaikų augo šeiminiuose namuose. Kodėl Lietuvoje vis dar nepavyksta surasti kiekvienam vaikui globėjo?Panevėžyje buvo įteikti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai. Vertinimo komisija atrinko ir įvertino 9 kategorijų laimėtojus. Didysis prizas šiais metais skirtas „Stasys Museum“ – Panevėžio mieste įgyvendintam meno muziejui.Ved. Rūta Kupetytė

Rusijai atakavus Ukrainos Sumų regioną ir jo sveikatos priežiūros įstaigas, paramą kariams renkanti organizacija „Visi išvien“ pasidalino žinia, prašančia aukoti įvairių daiktų. Jie bus skirti ligoninėse gydomiems Kursko mūšiuose sužeistiems kariams. Aukos renkamos Kauno Prisikėlimo bažnyčioje.Dėl gaisro elektros pastotėje visai dienai uždarius Londono Heathrow oro uostą keliami klausimai kaip vienas didžiausių Europos oro uostų turi tik vieną elektros šaltinį. Gaisro tyrimui vadovauja Jungtinės Karalystės policijos kovos su terorizmu padalinys, tačiau teigiama, kad šiuo metu nusikaltimo požymių nematyti.Pyktis, nusivylimas ir abejonės, ar Jungtinės Valstijos vis dar yra Kanados sąjungininkės, ar į jos suverenumą besikėsinanti agresyvi jėga. Tokiomis emocijomis dalijasi LRT Kanadoje kalbinti Jungtinių Valstijų šiauriniai kaimynai. Prezidento Donaldo Trumpo muitai ir retorika apie Kanados tapimą 51-ąja valstija per kelis mėnesius sugriovė daugybės kanadiečių pasitikėjimą šalimi, kuri dešimtmečius laikyta artimiausia sąjungininke.Nors Lietuvoje kasmet išmetama 400 tūkst. tonų maisto, beveik 450 tūkst. gyventojų jo stokoja. „Maisto bankas“ galėtų dalį šio išmetamo maisto išdalinti, bet gyventojai ir prekybos centrai nėra skatinami jo perduoti.„Tesla“ paskelbė atšaukianti beveik visus „Cybertruck“ elektromobilius. Ši žinia pasirodė bendrovei susiduriant su smukusiais automobilių pardavimais Europoje ir krentančiomis akcijomis. Pastarosios žinios siejamos su "Teslos" savininko Elono Musko pasisakymais ir kišimusi į Europos šalių politiką.Lietuvos vyrų futbolo rinktinė šiandien pradeda atranką į kitų metų pasaulio čempionatą. Varšuvoje lietuviai susitiks su Lenkijos komanda, kurią palaikys 60 tūkstančių vietinių aistruolių.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Vaikystėje tėvai nepykdavo, kai parsitempdavau žaltį į balkoną“, - juokiasi gamtininkas, varliagyvių tyrinėtojas Andrius Pašukonis. Mokslininkas, 17 metų praleidęs klajodamas po pasaulį ir tyrinėdamas gyvąją gamtą, atvirauja, jog suskaičiavus praleistą laiką, net 3 metus išbuvo džiunglėse stebėdamas varles. Nors Lietuvoje gyvena tik 13 varlių rūšių, pasaulyje jų skaičiuojama apie 8000, o dar tiek pat, manoma, neaprašyta.Kaip atrodo mokslininko kasdienybė atogrąžų miškuose? Ką apie žmones ir mūsų pasaulį gali pasakyti varlių tyrinėjimai? Kokie nepaprasti šių gyvūnų gebėjimai žavi mokslininkus?Pokalbis su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininku dr. Andriumi Pašukoniu.Ved. Ignas Klėjus

„Tai gali suteikti ramybę, jei išmoksti gyventi tokios gamtos ritmu“, – apie darbą ir gyvenimą poliarinės nakties sąlygomis pasakoja Švedijos šiaurėje dirbanti lietuvė gydytoja Gabrielė Smilginė. Praleidusi dešimtmetį studijuodama mediciną Lietuvoje, Gabrielė nusprendė savęs ieškoti kitoje šalyje, už poliarinio rato, kurioje klimato sąlygų kontrastingumas paveikia net ir daug metų čia gyvenančių vietinių savijautą. Nors Lietuvoje įprasta girdėti norą lygiuotis į Švedijos visuomenės pasiekimus, gydytoja pripažįsta, kad lietuviai per daug nuvertina savo šalies medicinos prieinamumą.Kaip atrodo gydytojo darbas Švedijos šiaurėje? Koks čia gyvenančių žmonių požiūris į psichikos sveikatą? Ar šioje Skandinavijos šalyje egzistuoja „mobingas“?Pokalbis su šeimos medicinos gydytoja rezidente Gabriele Smilgine.Ved. Ignas Klėjus

Siekiant pritraukti policininkus dirbti į Šilutę, jiems bus skiriama vienkartinė 6 tūkst. eurų išmoka arba ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų gyvenamajam būstui įsigyti Šilutės rajone. Nors Lietuvoje trūksta maždaug daugybės specialistų, sakoma, kad siūlydamos įvairius priedus, šios tik „pavogia“ specialistus iš kitų rajonų.Minimos 80-osios Vilniaus geto likvidavimo metinės. Dvejus metus egzistavęs getas mena vieną brutaliausių Lietuvos istorijos puslapių.Neįgalieji eilėse pas stomatologus laukia po kelerius metus.Marijampoles apylinkių gyventojai skundžiasi, kad dėl Via Baltikos kelio darbų į miestą užtrunka atvažiuoti kone trigubai ilgiau.Ved. Gabija Narušytė

Paramą Ukrainai renkančios organizacijos pastebi, kad artėjant vasarai mažėja žmonių aukojančių Ukrainai. Ar Lietuvos gyventojai pavargo?Kraujo centrai ir gydymo įstaigos skelbia, kad vėl trūksta kraujo. Tokius pranešimus girdime išties dažnai. Nors Lietuvoje auga kraujo donorų skaičius, jų vis dar trūksta. Kaip paskatinti kraujo donorystę?Šeimos verslas, kurį valdo tėvas ir keturi jo sūnūs, bei krautuvėlė Kėdainiuose, kurioje net zefyrai - agurkų skonio. Darius Matas laidoje „Pinigų kaina“ tęsia pokalbių ciklą su skirtingų regionų verslininkais. Trečia šio ciklo stotelė – Kauno apskritis.Dauguma vairuotojų neslepia, kad viršija greitį. Tyrimo duomenimis, net 40 proc. greitį viršijančių vairuotojų visiškai savimi pasitiki. Tiesa, kiek sumažinti greitį vairuotojus skatina greičio radarai ir matuojami vidutinio greičio ruožai Tai atskleidė Lietuvos transporto saugos administracijos užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.Respublikonas, Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas stoja į kovą dėl Jungtinių Valstijų prezidento posto. Nepasant to, kad republikonų gretose tvirtai pirmauja Donaldas Trumpas, dalis partijos narių būtent DeSantisą vadina partijos ateitimi. Apie tai rubrikoje „Naujienų žemėlapis“.LRT radijo premjera: dainininkas ir dainų autorius Alanas Chošnau pristato naujausią savo dainą „Kiek upė turi krantų?“.Ved. Rūta Kupetytė

LRT patalpose nuo savaitės pradžios šurmuliuoja pirmąkart Lietuvoje suburtas Euroradijo džiazo orkestras, kurį sudaro talentingiausi jaunosios kartos džiazo muzikantai iš visos Europos. Reportažas iš repeticijos.Klaipėdoje triukšmingai prasidėjo dar vienas teatro festivalis. Jei „TheAtrium“ Lietuviško teatro vitrina skirta patyrusiems ir žinomiems vardams, tai „Jauno teatro dienos“ – šiemet Lietuvos teatro ir muzikos akademijos Klaipėdos fakultetą baigiantiems bakalaurams.Švieži įspūdžiai iš praėjusią savaitę pasibaigusios Tarptautinės kompozitorių tribūnos Hagoje. Pokalbis su pergales pelniusių šalių delegatais ir pirmąsyk į Rostrumą atvykusiais radijo prodiuseriais.Kauno valstybiniame muzikiniame teatre premjera – Anatolijaus Šenderovo baletas „Dezdemona“. Pirmą kartą baletas pastatytas dar 2005-ais metais Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Šį kartą žiūrovai kviečiami į, anot kūrėjų, visiškai kitokią „Dezdemonos“ versiją.Nors Lietuvoje negyvena jau seniai, pianistas, pedagogas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Rimantas Vingras iš mūsų kultūrinės erdvės nedingsta. Kokie keliai jį atvedė į Londoną? Kaip menininkui jame nepaskęsti? Kokius pokyčius menininko gyvenime sukėlė karas Ukrainoje? Pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Spaudoje apžvalgoje – naujas žurnalo „Kultūros barai“ numeris.„Ką galėtume padaryti, kad vyresnieji rašytojai gautų jiems taip reikiamo dėmesio ir neliktų atskirtyje?“ – komentare klausia ir apie nesusikalbėjimą tarp kartų pasakoja rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.Nors Lietuvoje romai gyvena šimtus metų, ši tauta, ko gero, yra viena mažiausiai pažįstamų ir labiausiai stereotipais apipintų bei nepelnytai iš anksto nuvertinamų. Integruotis į visuomenę romai bando rodydami, kad jų bendruomenė puoselėja savo vertybes bei tradicijas, ir kartu yra atvira visiems. Vienas tokių projektų – Atviros romų šokio pamokos, vykdomas jau 4 kartą.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Šiemet minint Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metį, Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildo 7 nauji reiškiniai.LRT KLASIKOS eteryje toliau pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Pokalbis su su knygų vaikams kategorijoje nominuotos knygos „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“ autorėmis – rašytoja Evelina Daciūte ir iliustratore Aušra Kiudulaite.Teatro bendruomenei švenčiant Tarptautinę teatro dieną, vakar Scenos meno kritikų asociacija paskelbė kasmetinių apdovanojimų – „Teksto rakto“ ir „Meno rakto“ laureatus. „Meno raktu“ asociacija apdovanoja scenos menų kūrėjus arba prodiuserius, ypač nusipelniusius scenos menų kūrimui ir sklaidai. Šiais metais juo apdovanotas ilgametis teatro „Meno fortas“ vadovas Audrius Jankauskas už renginių ciklą, dedikuotą Eimunto Nekrošiaus 70-mečiui.Finansų ministerija praėjusią savaitę pristatė porą metų rengtą mokesčių pakeitimų paketą ir pranešė apie siekį individualios veiklos apmokestinimą priartinti prie darbo santykių apmokestinimo. Kultūrinių ir kūrybinių industrijų atstovai šiais laikais darbo vietą sau vis dažniau susikuria patys – kaip šie pokyčiai juos palies?Ved. Urtė Karalaitė

Daugelyje pasaulio šalių radijas išlieka vienintele prieinama žiniasklaidos priemone. Nors Lietuvoje pasirinkimas gerokai platesnis, tačiau radijas ir Europoje laikomas viena patikimiausių medijų. FM99 žurnalistų Eglės ir Liudo pokalbis su klausytojais apie radiją ir ne tik.

Lietuvą sukrėtė dar vienas smurto atvejis - per Kalėdas žiauriai buvo sumušta dvimetė mažylė. Vaiko teisių apsaugos specialistai sako, kad per šias šventines dienas sulaukta daugiau nei 150 pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Per šventės saugioje aplinkoje buvo apgyvendinta daugiau nei 80 vaikų.Gobalios Lietuvos apdovanojimai – vieninteliai apdovanojimai Lietuvoje, pastebintys ir įvertinantys išskirtinį Lietuvos diasporos profesionalų indėlį į Lietuvos ekonomikos, mokslo, kultūros bei kitų sričių augimą ir tarptautinį pripažinimą.Nors Lietuvoje iš gyventojų sukčiai vis dar išvilioja reikšmingas sumas pinigų, situacija keičiasi - per pirmąjį pusmetį sustabdyta įtartinų mokėjimų už daugiau nei 1,5 mln. Eur, o nukentėjusiems – grąžinta virš milijono eurų, rodo naujausia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ataskaita.Ved. Rūta Kupetytė

Šiandien rubrikoje LRT FAKTAI – tema apie tai, kaip veikia Kinijos propaganda. Nors Lietuvoje tai nėra plačiai aptariama tema, daugiau žinoma apie Rusijos veiksmus, ekspertai įspėja, kad Kinija šiame lauke vis agresyvesnė. Kaip Kinija kontroliuoja informaciją, žiniasklaidą, socialinius tinklus ir gyventojų nuomonę, aiškinosi LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Pokalbis su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu.LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, Lietuvos stačiatikių arkivyskupija siekia perimti daugiau kaip 130 nekilnojamojo turto objektų iš stačiatikių parapijų visoje šalyje. Esą turtą norima sutelkti į vienas rankas baiminantis parapijų atskilimo. Pati arkivyskupija sako, kad parapijomis pasitiki, o veiksmai su turtu atliekami pagal įstatymus. Pasakoja Mindaugas Aušra.Aktualus klausimas. Kaip vertinate sprendimą, kad darbdaviai darbuotojams privalės suteikti iki penkių neapmokamų darbo dienų per metus atostogų savišvietai. Komentuoja idėjos autorius Seimo narys Lukas Savickas.Ukrainoje vykstančio karo metu sužeisti kariai reabilitaciją atlieka ir Lietuvoje. Palangoje fronto linijose patirtus sužalojimus besigydantis karo medikas Nikolajus sako, kad širdimi ir mintimis jis yra Ukrainoje bei nori kuo greičiau grįžti į šalį ir toliau kovoti už jos laisvę. Vyras sutiko LRT radijui papasakoti apie tai, kas vyksta Ukrainoje bei ką tenka išgyventi kariams. Karo mediką Nikolajų kalbino Paulius Selezniovas.Komentaras. Autorius žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Ramūnas Terleckas.Ved. Edvardas Kubilius

Nors Lietuvoje pastaruoju metu ir toliau mažėja apleistų žemės sklypų – šiuo metu šalyje jų suskaičiuojama per 40 tūkstančių. Naujausia Valstybės žemės fondo paruošta informacija apie apleistus žemės ūkio naudmenų plotus registruotuose sklypuose skelbiama Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirų duomenų platformoje REGIA, o savivaldybių tarybos imasi iniciatyvos bausti apsileidėlius. Kuriose savivaldybėse apleistų žemės plotų daugiausia ir kokie žemės plotai laikomi neprižiūrimais – pokalbis su Valstybės žemės fondo projektų vadove Irma Karosaite.Giedrius Klimkevičius sakalinkystės tradicijas Lietuvoje puoselėja daugiau nei du dešimtmečius. Pakruojo dvare jis augina dvylika plėšriųjų paukščių, kurie jam gelbsti medžioklėje, o prijaukinti buvo kantrybe bei meile.Užsienio naujienos. Ūkininkai Ukrainoje baiminasi ne tik iššūkių eksportuojant derlių: jei kuro kainos nekris, o sausra nesitrauks – kviečių jie nenukuls.Kol Lietuvą merkia lietūs, daug pasaulio šalių kenčia nuo sausros: kai kur vandens stinga ne tik augalams, bet ir žmonėms.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Nuo birželio vidurio Lietuvoje pastebimai kyla sergamumas COVID-19 liga. Praėjusią savaitę paros užsikrėtimų skaičius vidutiniškai siekė apie 400 atvejų, o šią savaitę jau peržengėme ir 600 ribą. Nors Lietuvoje koronaviruso sekoskaita laikinai sustabdyta ir konkrečių duomenų apie šalyje plintančius mutavusius variantus nėra, visgi medikų ir epidemiologų bendruomenė įsitikinusi, kad naujai COVID-19 susirgimų bangai postūmį davė naujos omikron varianto atmainos BA4 ir BA5, kurios netrukus turėtų išstumti šiuo metu vyraujantį BA2 potipį.BA4 ir BA5 povariančiai nėra visiškai nauji, jie šių metų pradžioje buvo užfiksuoti Pietų Afrikoje. Pasaulio sveikatos organizacija naujuosius BA4 ir BA5 potipius dar šių metų kovą įtraukė į stebėsenos sąrašą ir priskyrė susirūpinimą Europoje keliantiems variantams. Ką per pastaruosius šešis mėnesius, stebint šias naujas mutacijas, pavyko išsiaiškinti mokslininkams? Kokiu greičiu jos plinta, kokie šioms mutacijoms būdingi COVID-19 ligos simptomai ir kiek veiksmingos BA4 ir BA5 potipių akivaizdoje lieka vakcinos? Pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologu dr. Mariumi Strioga.Kitas neraminantis klausimas – kokių priemonių prieš kylančią naują COVID-19 susirgimų bangą šį kartą ketina imtis Sveikatos apsaugos ministerija? Ministerijai pavaldus Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pirmadienį išplatino rekomendacijas, kuriomis siūlo gyventojams tiesiog laikytis bendrų ir visiems žinomų prevencijos priemonių: vengti masinių susibūrimų, patalpose ir viešajame transporte dėvėti apsaugines kaukes, laikytis saugaus 2 metrų atstumo, dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, o visus susitikimus planuoti lauke. Tačiau gyventojus neramina, ar kylant sergamumui bus imtasi kitų, taip pat visiems gerai pažįstamų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, ar įsibėgėjant atostogų sezonui gali sugrįžti galimybių pasas? Ar ministerijos užkulisiuose svarstomi karantino scenarijai? Pokalbis su SAM Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Jurgita Pakalniškiene.Ved. Laura Adomavičienė

Nors Lietuvoje išduota daugiau nei keturi tūkstančiai gidų pažymėjimų, po pandemijos šios profesijos atstovų - trūksta.Poilsis prie vandens telkinių gali baigtis nuostoliais. Lietuviai dažnai po vandeniu paskandina savo mobiliuosius telefonus bei kitus vertingus daiktus. Kaip to išvengti bei ką daryti, jei tokia nelaimė nutiko?Lietuviai plūsta į kaimo turizmo sodybas: norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio ir ramiai pailsėti reikėtų suskubti, mat laisvos vietos sparčiai tirpsta.Ved. Paulius Selezniovas

Naujausia informacija iš karo niokojamos Ukrainos. Ją apžvelgia užsienio naujienų redaktorius.Pastovumas partijų populiarumo rikiuotėje ir pagerėjęs valdančiųjų politikų vertinimas. Tokias tendencijas atskleidžia naujausia tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa.Nors Lietuvoje uždrausta retransliuoti propagandą skleidžiančius Rusijos televizijos kanalus, žmonės pastebi, kad draudimai apeinami. Juos matyti galima internete ar įsigijus specialius priedėlius.Ukraina ir Vakarų šalys nuolat įspėja, kad Rusija kare gali panaudoti biologinį arba cheminį ginklą. Kokie tai ginklai ir kiek jie yra pavojingi? Apie tai antroje laidos dalyje pasakoja ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.Lenkijoje vizitą tęsia Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas. Šiandien Džo Bidenas susitiks su Lenkijos vadovu Andžejumi Duda.Dar viena tema. Vilniečiai kviečiami tapti mentoriais, kurie padėtų į šalį atvykusiems užsieniečiams įsikurti, perprasti vietos tvarką ir įsilieti į miesto gyvenimą.Ved. Darius Matas

Šiuo metu vyksta lapių vestuvės, o kada laukti lapiukų? Apie šį lapių gyvenimo etapą pasakoja biologas Eugenijus Tijušas. Be lapės neišsiverčia jokia pasaka. O ar be jos gali būti miškai, laukai, pievos? Nors Lietuvoje detalesni lapių tyrimai nevykdomi, tenka kliautis kitų šalių mokslininkų darbais.Ar kada matėte baltą varną ar kitą neįprastos spalvos paukštį? Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys renka įvairių spalvinių variacijų paukščių nuotraukas.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Šiandien uždaromas didžiausias šalyje „Litexpo“ parodų rūmuose Vilniuje įrengtas skiepijimo centras. Kur bus galima pasiskiepyti ir kaip tai paveiks bendrą žmonių nusiteikimą vakcinuotis?Kai kurie gyventojai, atlikę PGR testą, gauna ne konkretų atsakymą, bet pranešimą apie „įtariamą“ COVID-19 atvejį.Šiandien minima pasaulinė sniego diena. Nors Lietuvoje šiandien šio žiemos atributo sudėtinga rasti, įprastai ši diena yra proga įvairiose pasaulio šalyse rengti šventes, kuriose gyventojai aktyviau kviečiami mėgautis žiemos sportu. Jei ne lauke, tai bent įvairiose Sniego arenose ar kitose erdvėse, kur yra dirbtinio sniego. Apie sąlygas Lietuvoje mėgautis žiemos pramogomis ir jų populiarumą, pasikalbėsiu su panašių renginių organizatoriumi ir sporto inventoriumi prekiaujančios parduotuvės vadovu.Įvairūs duomenys rodo, kad vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas išmeta apie 50 kg maisto per metus, t. y. kiek daugiau nei 4 kg kas mėnesį mėnesį. Pagrindinės priežastys - sudėtinga tinkamai planuoti pirkinius, stinga laiko šaldytuvo peržiūrai ar idėjų receptams iš maisto likučių. Laidoje apie rūšiavimo svarbą ir patarimai, kaip gyventi taupiau.Po savaitės, sausio 22-ąją Kaunas oficialiai taps Europos kultūros sostine. Kitą savaitgalį mieste įspūdingas atidarymas prie Žalgirio arenos, daugybė renginių ir atidaromos trys didžiulės parodos. Viena iš jų – Viljamo Kentridžo „Tai, ko nepamename“.Ved. Darius Matas

Visuomenės nuomonė apie partijas pastaruoju metu ženkliai nekito, rodo „Vilmorus“ apklausa.Projekto „Tyrinėjimo menas Vilniuje“ aptarimas su dayviais.Nors Lietuvoje kas 7-as žmogus neturi darbo, dalis verslo atstovų sako, kad norinčiųjų dirbti trūksta.Ved. Olga Ugriumova

Nors Lietuvoje oficialiai baltarusiška elektra neprekiaujama, tačiau, kaip sako Lietuvos energetikos reguliuotojas, dalis Astravo elektros mūsų šalyje jau buvo paversta pinigais. Pasiūlyti kilmės sertifikatai elektrai gali ir nesuveikti, o derybose su latviais ir estais dar pabaigos nematyti.Laidoje dalyvauja Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Žygimantas Pavilionis, nepriklausomas energetikos ekspertas, buvęs Kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovas Vidmantas Jankauskas ir rusiška elektra prekiaujančios bendrovės „Inter RAO Lietuva“ Komunikacijos vadovas Juozas Ruzgys.Ved. Marius Jokūbaitis

Jau gerą savaitę žmonės tvarko artimųjų kapus – šluoja nukritusius lapus, sodina rudeninės gėles. Ar ant kapo nuolat turi žydėti įvairiaspalviai žiedai, gal derėtų kapavietę sutvarkyti taip, kad visus metus nereikėtų darbuotis, o gal kapavietės priežiūra, savotiška pagarba Anapilin išėjusiems?Etnologas Libertas Klimka primins senuosius Visų Šventųjų dienos ir Vėlinių papročius etnografinėje Lietuvoje.Apsilankysime Kretingos rajone esančiame didžiausiame Europoje japoniškame sode, kuris šiemet dėl itin šilto rudens kone visas pasipuošė gražiausiomis spalvomis.Nuo kitos savaitės Lietuvoje prasideda nuotolinis mokymas, vaikai mokysis prie kompiuterių namuose. Tačiau ne visiems vaikams pavyksta įsijungti kamerą, atsisiųsti reikiamą programą ar priduoti namų darbus. Tad, žmonės, išmanantys IT, kviečiami būti savanoriais.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.„Ryto garsai“: lapkričio 1 d. nuo 7.05 iki 9.00 val. per LRT RADIJĄ

Nors Lietuvoje gyvulių skaičius mažėja, Raimondas Raškys augina ne tik karves, bet ir mėsinius galvijus. Jis ūkyje tvarkosi racionaliai: diegia darbą spartinančias technologijas, didelį dėmesį skiria veislininkystei.Virginijus Preidžius, gyvenantis Kalno kaime, Pasvalio rajone, arbūzus augina prie pomidorų, o sėklų išsiima iš prekybos centruose įsigytų vaisių.Įdomu žinoti: kaip pasirinkti vaismedžius ir vaiskrūmius?Ved. Saulenė Pečiulytė

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis atsitraukia nuo ankstesnio siūlymo dėl nulio promilių įteisinimo? SAM: koronavirusas peržengęs ES sienas, gali pasiekti ir Lietuvą, todėl neatmetama plėsti apsaugos priemones. Lietuviai gyvenantys Kinijoje sako esantys nežinioje.Prekybos tinklui „Maxima“ ir mėsos perdirbimo įmonių grupei „Biovela Group“ už rinkai pateiktą salmonelėmis užkrėstą mėsą gali grėsti tūkstantinės baudos.Minint pasaulinę radijo dieną, žiniasklaidos ekspertai atkreipia dėmesį, kad šios medijos svarba pasaulyje išlieka didelė. Nors Lietuvoje ankstyvo pavasario orai, ornitologai pastebi, kad toliausiai žiemoti išskridę baltieji gandrai grįžti neskuba.Sportas. Laidos vedėja Madona Lučkaitė.

Specialistai pastebi, kad maistas Lietuvoje kasmet brangsta maždaug penkiais procentais ir kainos artėja prie Europos Sąjungos vidurkio.Europos ŽIV tyrimų savaitė. Nemokamai iki lapkričio 29 d. galima pasitikrinti įvairiose Lietuvos medicinos įstaigose. Greitajam nemokamam tyrimui nereikalingas gydytojo siuntimas, kraujas imamas iš piršto, o atsakymo laukti ilgai nereikia – jis paaiškėja po vienos minutės.Paštininkai sako, kad jau parsidėjo šventinių siuntų sezonas. Ką svarbu atlikti, kad šiame siuntų sraute artimiems žmonėms skirtos dovanos nepasiklystų ir juos pasiektų laiku? Baigiasi LRT kelionė, skirta pasaulio lietuvių metams. Žurnalistai Giedrė Čiužaitė ir Mindaugas Laukagalis lankosi Glazgo galerijoje.Kodėl mes mažiau domimės meno leidiniais nei estai?Nors Lietuvoje pagal Europos Sąjungos direktyvas senieji gyvsidabrio termometrai vaistinėse nebeparduodami jau dešimtmetį, dalis žmonių savo namų vaistinėlėje tokį termometrą turi. Kaip dažnai ugniagesiams tenka rinkti išsipylusį gyvsidabrį ir ką daryti sudaužius tokį termometrą, domėjosi Evelina Stankūnaitė.Didžiųjų miestų viešojo transporto kontrolieriai jau kurį laiką segi vaizdo kameras. Jos pradėtos naudoti siekiant užtikrinti kontrolierių saugumą bei palengvinti konfliktų sprendimą. Ved. Artūras Matusas.

Kaip parlamentarų siūlymus vertina premjeras? Kieno sąskaita pavyks rasti sutarimą? Studijoje premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.Kaune, Laisvės alėjoje veikianti Spurginė savo veiklą pradėjo prieš keturiasdešimt metų. Tiesa, nuo 1960-ųjų čia veikė valgykla. Spurginės direktorė tikina, kad verslo sėkmės paslaptis paprasta – keletą dešimtmečių nekeistas spurgų su džemu receptas, pritraukiančius ne tik kauniečius, bet ir miesto svečius.Smurtas prieš moteris. Vaikų dienos centrai.Jungtinių Amerikos Valstijų rinkoje vos ne kiekvieną mėnesį atsiranda po naują internetines filmų ir serialų transliacijas siūlančių kompanijų. Nors Lietuvoje šias paslaugas siūlančių tinklalapių taip pat daugėja, tačiau vis dar gajus piratavimas.Didžiausioje šalies nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje specialiai apmokytas šuo padeda sutrikimų ar skaitymo sunkumų turintiems vaikams. Išklausydamas skaitančius vaikus, šuo padeda jiems lavinti kalbą, įveikti skaitymo sutrikimus ir baimes. Mamos pripažįsta – vaikai šuniui skaito kur kas noriau, nei joms.Taip pat laidoje – orų, spaudos, sporto ir socialinių tinklų apžvalga. Kaip rytą pradeda komikas Olegas Šurajevas? Savaitės įvykių apžvalga su Indre Urbaite. Verslo laikas. Apžvalgininko Lino Kojalos komentaras. Ką rekomenduoja skaityti Susisiekimo ministerijos ekspertas Vidmantas Pumputis? Ved. Darius Matas.

Vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus startuos Astravo atominė elektrinė. Ką daryti įvykus šios elektrinės nelaimei?Šią savaitę turėtų paaiškėti daugiau detalių, kurie ministrai keisis atnaujintoje vyriausybėje, o kurie liks.Kodėl Ukrainos saugumo tarnyba anksčiau kartu su karine prokuratūra sulaikė Rusijos tanklaivį, pernai lapkritį blokavusį ukrainiečių karinius laivus per incidentą Kerčės sąsiauryje? Kokie galimi tolimesni veiksmai? Lietuvos gamtosaugininkai priešinasi aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos sprendimui stabdyti Punios šilo rezervato išplėtimo procesą. Nors Lietuvoje jau ne vienerius metus rengiami socialiai atsakingų bendrovių rinkimai ir tam skiriama vis daugiau dėmesio, tačiau daugeliui bendrovių dar reikia smarkokai pasitempti. Kokių tarptautinių aktualijų laukti šią savaitę?Baltijos kelio 30-metis.Ką skaityti pataria rašytoja Evelina Daciūtė.Ar vaikui sveika duoti saldumynų ir kaip apskritai ruošti maistą?Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Verslo naujienos iš Ispanijos. R. Bogdano komentaras. Ved. Darius Matas.

LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“ – laipiojimo sienelės, skardžiai, kalnai ir net kranai! Pirmasis pašnekovas – laipiotojas uolomis, šios sporto šakos treneris ir laipiojimo centro „Bonobo Climbing“ įkūrėjas Marius Galaburda. Į LRT RADIJO studiją atvykęs pašnekovas pabrėžia, kad laipiojimas uolomis ir alpinizmas yra du skirtingi dalykai.Skirtumus tarp pastarųjų sudėlioti padeda ir skambutis alpinistui, dar 14-os kalnais susidomėjęs ir 2016 m. geriausiu alpinistu išrinktas alpinistas Juras Jorudas.Antroje laidos valandoje – jau puikiai pažįstama turizmo tema. Nors Lietuvoje neturime nei laipiojimui tinkamų uolų, nei iššūkį alpinistams galinčių mesti kalnų, dirstelėti į gamtos grožį tikrai gali padėti skardžiai. Jų mūsų šalyje netrūksta, o asmeniniu rekomenduojamų pastarųjų penketu dalinasi internetinio puslapio „pamatykLietuvoje.lt“, kuriame – maždaug 7 tūkst. dėmesio vertų pažintinių objektų, įkūrėjas Arvydas Dotas.„Vasaros popietės“ pabaigoje – skambutis žurnalistei ir aukštalipei Kotrynai Reimerytei, kuri šiuo metu Klaipėdoje... dažo kraną!Prie mikrofonų – Tomas Lukaševičius ir Inga Ramoškaitė.

Alternatyvus reabilitacijos būdas – kaniterapija – vis dažniau naudojamas ugdymo įstaigose, dirbant su tėvų globos netekusiais, negalios paliestais vaikais, suaugusiaisiais ir garbingo amžiaus žmonėmis. Nors Lietuvoje kaniterapija kol kas nėra įteisinta oficialiai, tačiau specialistai pastebi, kad profesionalių kaniterapijos paslaugų poreikis šalyje auga. Plačiau apie tai papasakos Kaniterapijos asociacijos prezidentė Vilmantė Pakalniškienė.Taip pat laidoje – pokalbis su Santaros klinikų šviesuolio titulą pelniusiu Rūteniu Vytu. Technologu Valstybinio patologijos centro Patologijos technologijų laboratorijoje Rūtenis dirba dvejus metus, čia jis atlieka intraoperacinius tyrimus. Tai – chirurginės operacijos metu atliekami tyrimai, kurie lemia tolesnę jos eigą. Pašnekovas sako, kad jaudulys ir adrenalinas dirbant dar neišblėso – juk nuo to kaskart priklauso žmonių gyvybės.Ved. Karolina Bieliauskaitė ir Karolina Panto.

Alternatyvus reabilitacijos būdas – kaniterapija – vis dažniau naudojamas ugdymo įstaigose, dirbant su tėvų globos netekusiais, negalios paliestais vaikais, suaugusiaisiais ir garbingo amžiaus žmonėmis. Nors Lietuvoje kaniterapija kol kas nėra įteisinta oficialiai, tačiau specialistai pastebi, kad profesionalių kaniterapijos paslaugų poreikis šalyje auga. Plačiau apie tai papasakos Kaniterapijos asociacijos prezidentė Vilmantė Pakalniškienė.Taip pat laidoje – pokalbis su Santaros klinikų šviesuolio titulą pelniusiu Rūteniu Vytu. Technologu Valstybinio patologijos centro Patologijos technologijų laboratorijoje Rūtenis dirba dvejus metus, čia jis atlieka intraoperacinius tyrimus. Tai – chirurginės operacijos metu atliekami tyrimai, kurie lemia tolesnę jos eigą. Pašnekovas sako, kad jaudulys ir adrenalinas dirbant dar neišblėso – juk nuo to kaskart priklauso žmonių gyvybės.Ved. Karolina Bieliauskaitė ir Karolina Panto.

Ar pavyks naujajai valadžiai pažaboti biurokratiją?Nors Lietuvoje gyventojų kasdien mažėja, valdininkų, skaičiuojant užimtus etatus, daugėja. Ar pavyks naujajai valstiečių Vyriausybei pažaboti biurokratijos augimą, padidinti jos veiklos efektyvumą ir atskaitingumą visuomenei? Apie tai pokalbis su Vyriausybės kanclere Milda Dargužaite ir „Swedbank“ vyr. ekonomistu dr. Nerijumi Mačiuliu, verslininku Jonu Jagminu, Lietuvos savivaldybių asociacijos dir. Roma Žakaitienė.

Lietuviškos ir verstinės jaunimo literatūros skirtumai.„Man buvo labai įdomu pažiūrėti, su kokiomis normomis susiduria vertėjai versdami slengą, keiksmažodžius, kurie gal ir priimtini paaugliams, bet nelabai priimtini suaugusiesiems“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto britų literatūros dėstytoja dr. Brigita Dimavičienė, tyrinėjanti jaunimo literatūrą ir jos raidą nulėmusius istorinius veiksnius Lietuvoje ar Vakaruose. Nors Lietuvoje didelė dalis jaunimui skirtų knygų yra vertimai iš anglų kalbos, kurie kartu atpučia naujų vėjų į lietuvišką jaunimo literatūrą, pastarosios kultūrinės ir kalbinės normos yra griežtesnės.„Manau, kad toje, kaip aš vadinu, geroje literatūroje, slengo ir keiksmažodžių nėra daug“, – sako ilgametė leidyklos „Alma littera“ vaikų ir jaunimo literatūros redaktorė Bronė Balčienė.

Lietuviškos ir verstinės jaunimo literatūros skirtumai.„Man buvo labai įdomu pažiūrėti, su kokiomis normomis susiduria vertėjai versdami slengą, keiksmažodžius, kurie gal ir priimtini paaugliams, bet nelabai priimtini suaugusiesiems“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto britų literatūros dėstytoja dr. Brigita Dimavičienė, tyrinėjanti jaunimo literatūrą ir jos raidą nulėmusius istorinius veiksnius Lietuvoje ar Vakaruose. Nors Lietuvoje didelė dalis jaunimui skirtų knygų yra vertimai iš anglų kalbos, kurie kartu atpučia naujų vėjų į lietuvišką jaunimo literatūrą, pastarosios kultūrinės ir kalbinės normos yra griežtesnės.„Manau, kad toje, kaip aš vadinu, geroje literatūroje, slengo ir keiksmažodžių nėra daug“, – sako ilgametė leidyklos „Alma littera“ vaikų ir jaunimo literatūros redaktorė Bronė Balčienė.

Laidos svečias – VMI vadovas Dainoras Bradauskas. Nors Lietuvoje mokesčių lygis yra panašus į kitų Europos valstybių, tačiau vis dar atsiliekame pagal tai, kokią dalį nuo BVP paskirstome per biudžetą. Atsakymas vienas – didelė šešėlinė ekonomika. Kaip ją sumažinti? Kaip geriau surinkti mokesčius? Ko galime imtis?