Podcasts about vilpi

VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad neaišku, ar Trumpo administracija turi kokią nors strategiją, be to, kad Donaldas Trumpas būtų dėmesio centre. Pasak Ramūno Vilpišausko, negalime 100 proc. apsaugoti savo strateginės infrastuktūros. Todėl, pasak profesoriaus, reikia ruoštis kuo greičiau tai atstatyti.Ved. Deividas Jursevičius

Netrukus Donaldas Trumpas prisieks amerikiečiams ir antrą kartą pradės prezidento kadenciją.Ar Europa yra pasiruošusi naujajai Trumpo erai? Ypač kai šis pasiuntė neraminančių signalų. Kaip atrodys Trumpo taika? Ir kokią vietą joje užima Baltijos šalys?Diskusijoje dalyvauja: Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.Ved. Mindaugas Aušra

Šiuo metu Otavoje Carletono universitete dėstantis prof. Ramūnas Vilpišauskas sako, kad Europa turi daugiau dėmesio skirti gynybai, nepriklausomai nuo to, kas laimės JAV prezidento rinkimus.Ved. Deividas Jursevičius

Vengrija atveria vartus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Su Vladimiru Putinu susitikęs Viktoras Orbanas nusprendė, jokios grėsmės Europai jie nekelia.Dėl to susirūpino Baltijos ir Šiaurės šalys bei Europos Komisija. Vengrijos užsienio reikalų ministras jau ne pirmą kartą apkaltino Baltijos šalis vykdant melo kompaniją, o rusai esą reikalingi atominės elektrinės statybai.Ar Vengrijos demaršas prieš Baltijos šalis turi sulaukti atsako?Laidoje dalyvauja Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Vengrijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Valdonė Sakalauskaitė-Mosdoczi, Europos parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Petras Auštrevičius, Seimo Europos reikalų komiteto narys Giedrius Surplys.Ved. Marius Jokūbaitis

Donaldo Trumpo ir Joe Bideno prezidentiniai debatai parodė, kad Ukraina, Rusija ir NATO – vienas labiausiai skaldančių klausimų. O amerikiečiai labiau palaiko aršią Trumpo poziciją.Kokias žinutes išgirdo naujus lyderius renkanti Europa ir kariaujanti Ukraina?Dalyvauja: Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir Merilando Universiteto vyr. mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė.Ved. Mindaugas Aušra

Jau trečiadienį Lietuva minės narystės Europos Sąjungoje dvidešimtmetį. Per šį laiką keitėsi ne tik Lietuva, bet ir visa Europos Bendrija.Svarbiausias klausimas – ar prie Europos Sąjungos prisijungs šalys kandidatės – lieka neatsakytas. Sakartvelą, Vakarų Balkanų šalis veikia geopolitiniai pokyčiai, Ukraina kovoja ir su agresoriumi, ir su korupcija, ir su priešišku kai kurių šalių nusistatymu.Ar įmanoma tikėtis Europos sąjungos plėtros artimiausią dešimtmetį?Laidoje dalyvauja Sakartvelo politikos instituto direktoriaus pavaduota Renata Skardžiūtė-Kereselidzė, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Vyriausybės strateginės analizės centro vyriausiasis analitikas Justinas Mickus, buvęs Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, europarlamentaras Petras Auštrevičius.Ved. Marius Jokūbaitis

Į Malmę išvyksta Lietuvos delegacija Eurovizijoje – Lietuvai su daina „Luktelk“ atstovausiantis Silvester Belt į didžiąją Euroviziją važiuoja ramus.Aktualus klausimas. Seimas balsuos, ar dar metams pratęsti sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą ir riboti jų keliones į gimtinę. Ar reikėtų tai padaryti?Traukiasi Lietuvos bitynai. Kodėl? Apie tai – „Verslo laike“.Ką daryti, jei kelyje partrenkiate laukinį žvėrį?Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad kai kurie kandidatai į prezidentus skamba kaip kitų planetų gyventojai.Ved. Edvardas Kubilius

VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas sako, kad ES „zuikiavo“ nemokėdavo kainos už laisvę ir saugumą. Pasak profesoriaus, šiuo metu didžiausias ES iššūkis – investicijos į gynybos pramonę. R. Vilpišauskas pasigenda diskusijų, ką Lietuvai reikš Ukrainos priėmimas į ES.Ved. Deividas Jursevičius

Du dešimtmečius Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Minėdami šią sukaktį, rengiame kelių pokalbių ciklą. Šį kartą – pokalbis su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriumi Ramūnu Vilpišausku ir Europos Sąjungos žinovu Mariumi Vaščega.Šiais metais minima avarijos Jonavos „Azoto“ gamykloje trisdešimt penkerių metų sukaktis. Sovietų Sąjungoje avarija ir jos padariniai buvo slepiami, ir apie nelaimę vis dar žinoma labai mažai, sunku atskirti, kas yra tiesa, o ko išsiaiškinti nebeįmanoma. Ar avarijos pasekmės vis dar pastebimos? Ekspertai sako, kad taip gali būti, bet aiškaus atsakymo nėra. Apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Po metų, praleistų Afrikoje, sugrįžę Ignas Andriukevičius vėl sveikinsis LRT eteryje.Nors investuotojų skaičius Lietuvoje didėja ir investuoti renkasi vis jaunesni žmonės, tačiau jų dalis vis dar labai maža. Vienas pagrindinių faktorių, anot ekspertų, kuris daugelį stabdo nuo investavimo, yra baimė. Kodėl žmonės bijo investuoti?Nuo lazanijos iki raganų – su kuo pirmajame „Eurovizijos“ pusfinalyje susirungs Lietuvos atstovas Silvester Belt? Likus mažiau nei trims savaitės iki 2024 m. „Eurovizijos“ kviečiame iš arčiau kviečiam pažvelgti į šių metų konkurso dalyvius. Artimiausiuose Suvienyti „Eurovizijos“ epizoduose išgirsite visas šių metų konkurso dainas, sužinosite įdomiausius faktus bei išgirsite ryškiausias istorijas apie šių metų konkurso kūrinius, atlikėjus, atrankas bei dalyvaujančias šalis. Šios savaitės tinklalaidės epizode – pažintis su Lietuvos atstovo Silvester Belt varžovais pirmajame pusfinalyje, kurie į sceną žengs gegužės 7-ą dieną. Justo Buivydo rengiamos tinklalaidės Suvienyti Eurovizijos ištraukos kviečiame paklausyti ir laidoje.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.

Ukrainai įtraukus Vičiūnų grupę į karo rėmėjų sąrašą niekas nesikeičia. Prekybos tinkluose įmonės produkcija ir toliau išlieka, ekspertai sako, kad ir pardavimai nesumažės. Kaip nesumažėjo tūkstančių kitų įmonių prekių, kuriomis prekiaujama ir Rusijoje.Ką gali padaryti politikai, prekybininkai ir vartotojai, kad verslai, remiantys karą, mūsų šalyje turtų nesikrautų.Dalyvauja:VU YSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas – TeamsSeimo NSGK narys Arvydas PociusSeimo NSGK narys Jonas JarutisINVL vyriausia ekonomistė Indrė Genytė PikčienėIniciatyvinės grupės „STOP prekybai rusijoje“ savanoris Ignas PlunksnisPrekės ženklų ir rinkodaros strategas Marius RatkevičiusMaxima kominukacijos vadovė Indrė Trakimaitė-ŠeškuvienėLidl korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas BubnelisVed. Jurgita Čeponytė

Vengrija blokavo 50 milijardų eurų Europos Sąjungos paramą Ukrainai. Tačiau nesutrukdė sprendimui pradėti derybas su Ukraina dėl narystės Bendrijoje.Užsienio žiniasklaida skelbia, kad iš Vengrijos gali būti atimta balso teisė, svarstoma ir kitaip izoliuoti šalį. Tačiau analitikai sako, kad taip padaryti bus nelengva, o Vengrija užsiima politiniu turgumi.Ar įmanoma sutramdyti paramą Ukrainai blokuojančią Vengriją?Laidoje dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, politologas Liutautas Gudžinskas, Seimo narys Matas Maldeikis.Ved. Marius Jokūbaitis

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje, tikimasi, taps istoriniu. Nuo išaugusio narių skaičiaus iki atnaujintų gynybos planų. Tačiau ką gaus Ukraina vis dar neaišku. Ar tikrai šis susitikimas taps istoriniu? O gal įsirašys į vadovėlius kaip nuviliantis ir vakarų nuovargį demonstruojantis?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Dovilė Šakalienė;VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė; VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas.Ved. Jurgita Čeponytė

Italijos rinkimuose, remiantis preliminariais rezultatais, laimėjo dešinioji koalicija. Tai labiausiai į dešinę nutolusi valdžia nuo Antrojo pasaulinio karo.Mažieji koalicijos partneriai bičiuliaujasi su Rusija ir ragina atšaukti sankcijas. O pati – tikėtina – naujoji premjerė Giorgia Meloni lyginama su Vengrijos lyderiu Viktoru Orbanu.Kas laukia į kraštutinę dešinę pasukusios Italijos? Kaip šis kurso keitimas trečioje didžiausioje Europos Sąjungos ekonomikoje keis situaciją Bendrijos viduje ir užsienio santykius? Apie tai – politologai Valentinas Beržiūnas ir profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir LRT RADIJO bendradarbė Italijoje Daiva LapėnaitėVed. Jurgita Čeponytė.

Ukrainos aktualijas aptariame su LRT RADIJO bendradarbiu Alvydu Medalinsku.„Svarbiame pokalbyje“ - sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.Liepą „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip su augančiomis kainomis kovoja kitos valstybės. Diskusijoje kokius receptus pritaikyti augančioms kainoms dalyvauja finansų ministrė Gintarė Skaistė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas.„Gyventi su kojos protezu galima lygiai taip pat įprastai, kaip ir be jo“ - tą teigia jojimo sportu aktyviai užsiimanti Roberta Orlauskaitė, kojos netekusi būdama 22-ejų. Jos protezuotojas Rytis Strautnikas pastebi, kad Roberta savo aktyvumu kai kada pralenkia net ir jį patį. Kaip neužstrigti stereotipuose, kad esi kitoks, kaip siekti savo tikslų ir įkvėpti tai daryti kitus? Apie tai – Vilniaus universiteto analitinės žurnalistikos studentės Elizabet Beržanskytės parengtame pasakojime.Kalbant apie karą Ukrainoje šiandien minimos ir Afrikos valstybės: kaip tos, kurios kentės nuo kilsiančios maisto krizės ir tos, kurių palankumą bando pelnyti Rusija. Rusijos propaganda veikia ir Afrikoje: apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažasVed. Agnė Skamarakaitė

Pasak VU profesoriaus, filosofo Vytauto Radžvilo, valdžia nesuformavo aiškios migracijos politikos, nes sutrukdė karas Ukrainoje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad, nors sienos apsauga stiprinama, apgręžimo politiką reikia tęsti, be to, bus siekiama ir toliau riboti dalies migrantų judėjimo laisvę. Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Dainiaus Pūro, migrantus iš Artimųjų Rytų politikai demonizuoja, todėl kyla klausimas, ar sugebėsime integruoti ukrainiečius, į kuriuos kol kas žiūrima palankiai.Dalyvauja Rytų Europos studijų centro politikos analitikas Vladimiras Laučius, Vilniaus universiteto profesorius, filosofas Vytautas Radžvilas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos patarėjas Giedrius Mišutis,Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas, doktorantas Linas Kontrimas, „Epso-G” komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis, „SOS Ukraine” direktorius Dovydas Vitkauskas, rašytojas Markas Zingeris, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras.Ved. Audrius Lelkaitis

VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad Kinija laikosi taip vadinamo „prorusiško neutralumo”, nes baiminasi, jog galimos Vakarų sankcijos stabdys ekonomikos plėtrą. Pasak VU profesoriaus Vytauto Radžvilo, Kinija elgiasi kaip senovės Romos imperija - užgrobtose žemėse nekeičia santvarkos, tačiau ima mokesčius. Nepriklausomas tarptautinių santykių ir saugumo ekspertas Marius Laurinavičius perspėja Vakarus, kad bendradarbiavimas su Kinija kelia grėsmę demokratijos išlikimui.Ved. Audrius Lelkaitis

Galima tiesiog nutėkšti mėsos bryzą ant keptuvės ir jį po to sunaikinti nekvaršinant sau galvos. O galima ir išsiaiškinti, kokie fizikos ir chemijos procesai tame bryze vyko jam drybsant keptuvėje. Ir taip tikrai įdomiau. Apie tai pokalbis su Giedriumi Vilpišausku.Ved. Aidas Puklevičius

Giedrius Vilpišauskas – maisto tinklaraštininkas, kulinarinės knygos „Virtuvės užkariavimo menas“ autorius. Pagal specialybę – IT specialistas. Galbūt todėl Giedrius, gamindamas įvairius patiekalus, mėgsta klausti „kodėl“ ir ieško išsamių atsakymų apie maisto gamybą. O tada nereikia jokių receptų – juos galima kurti pačiam.Ved. Vytaras Radzevičius

VU profesorius Romas Lazutka apgailestauja, kad Sąjūdžio karta, išgyvenusi santvarkos pasikeitimą, ekonomikos nuosmukį bei krizes, gauna pensijas, kurios verčia balansuoti ties skurdo riba. Politologas Ramūnas Vilpišauskas perspėja, kad politikų norai didinti pensijas pandemijos metu keltų riziką, jei nebūtų įvertinta, kaip bus finansuojami išaugę įsipareigojimai. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžia, kad pensijas didinti galima arba mažinant šešėlinės ekonomikos lygį, arba didinant mokesčius.Aut. Audrius Lelkaitis

Šalyje verda aštrios diskusijos dėl pandemijos suvaldymo priemonių, rengiami įvairūs protestai ir mitingai. Ar tai įtakos politinius procesus? Prakalbta apie S. Skvernelio naujos frakcijos kūrimą – ji bus opozicinė ar prisijungs prie valdančiosios koalicijos? Ar gali įvykti ministrų pakeitimai dabartinėje vyriausybėje?Diskutuoja Ramūnas Vilpišauskas, Vytautas Bruveris, Mindaugas Jurkynas ir kt.Ved. Virginijus Savukynas

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pateikė prezidentui Gitanui Nausėdai Simono Krėpštos kandidatūrą dirbti centrinio banko valdyboje. Pastaruosius dvejus metus Simonas Krėpšta dirba prezidento vyriausiuoju patarėju, yra Prezidentūros Ekonomikos ir socialinės politikos grupės vadovas. Prieš tai Simonas Krėpšta daugiau nei 10 metų dirbo Lietuvos banke. Su prezidenūra susisiekti LRT radijo naujienų tarnybai nepavyko, prezidentūros komentaro dėl šio fakto pateikti negalime.Buvęs prezidento Valdo Adamkaus vyriausiasis patarėjas, Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė.Premjerė Ingrida Šimonytė Atėnuose susitiko su Graikijos ministru pirmininku Kyriaku Mitsotakiu, siekiant perimti graikų patirtį sprendžiant migrantų krizę. Premjerė sako paprašiusi Graikijos ekspertų paramos, taip pat pagalbos apmokyti Lietuvos pareigūnus, įgyvendinančius prieglobsčio procedūras Lietuvoje.Pokalbis su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.Šįryt paskelbti lietuvių kalbos, matematikos, informacinių technologijų ir chemijos brandos egzaminų rezultatai. Nacionalinė švietimo agentūra skelbia, kad matematikos ir lietuvių kalbos egzaminų rezultatai šiemet geresni nei pernai. Matematikos brandos egzamino šiemet neišlaikė maždaug 15 procentų abiturientų, kai prieš metus neišlaikė kas trečias. Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, geresni rezzultatai – visos švietimo bendruomenės nuopelnas. dėkoja mokytojams už pagalbą abiturientams ruošiantis egzaminams ir sako, kad geresni lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų rezultatai – visos švietimo bendruomenės nuopelnas.Nacionalinės švietimo agentūros Stebėsenos ir vertinimo departamento direktorius Vidmantas Jurgaitis ir ISM universiteto profesorius Tadas Šarapovas.Automobilių taršos mokestis. Rengia Edita Vitė Spaudos konferencijoje dalyvauja aplinkos ministras Simonas Gentvilas, susisiekimo ministras Marius Skuodis, aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė, olimpietė dviratininkė Simona Krupeckaitė, dainininkas, keliautojas Vaidas Baumila.Užsienis – Ieva Balsiūnaitė – Vengrija.Sportas. Aivaras DočkusVed. Vaida Zakarkienė

Finansų ministerija pristatė planą, kur investuotų daugiau nei 2 mlrd.eurų, Europos Komisijos skiriamus ekonomikai gaivinti. Ar numatytos 22 reformos būtent tos, kurių reikia Lietuvai? O gal laiko diskusijoms palikta per mažai?Apie tai antradienį „LRT Aktualijų studijoje“ diskutuos finansų ministrė Gintarė Skaistė, vyriausiasis prezidento patarėjas Simonas Krėpšta, Seimo Ateities komiteto pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir LRT RADIJO apžvalgininkas Marius Jokūbaitis.Ved. Liepa Želnienė

How do Estonia and Lithuania view Brexit? How did Tallinn and Vilnius approach the negotiations? What are the prospects for the future bilateral relations with the UK? Piret Kuusik from the Estonian Foreign Policy Institute/ICDS in Tallinn and Ramūnas Vilpišauskas from Vilnius University join Cleo Davies and Hussein Kassim to discuss.

Pēc kārtīgas pasaules apceļošanas septiņu mēnešu laikā mūsu raidījumos, esam beidzot nonākuši pavisam tuvu mājām un mūsu pašu dienvidu kaimiņvalsti Lietuvu. Viens no iemesliem sarunai ir tur notiekošās parlamenta vēlēšanas. Pirmā kārta bija 11. oktobrī un tagad, 25. oktobrī, būs otrā. Bet runājam arī par kaimiņattiecībām, ko domājām mēs par lietuviešiem, ko lietuvieši domā par mums. Kāds interesants fakts par Lietuvu saistās ar Eiropas centru. Esam pieņēmuši, ka Kolkas rags atrodas Eiropas centrā, bet 1989. gadā franču zinātnieks Žans-Džordžs Afholders aprēķināja, ka tieši Lietuvā atrodas Eiropas centrs. Viņš ņēma vērā gan gravitācijas centru, gan Eiropas ģeometrisko figūru, veicot aprēķinus. Vēsture liecina, ka 13.gadsimtā Lietuva bija lielākā valsts Eiropā, kas līdz pat 14. gadsimta beigām iekļāva tagadējās Baltkrievijas un Ukrainas teritorijas. Mūsdienu Lietuvas Republikā pamatiedzīvotāji apmēram 84 procenti ir lietuvieši un lielākā etniskā minoritāte ir poļi – nepilni 7% un krievi – nepilni 6%. Atšķirībā no divām citām Baltijas valstīm - Latvijas un Igaunijas -, kas ir vairāk sekulāras, trīs ceturtdaļas Lietuvas iedzīvotāju ir katoļi. Problēmas Lietuvā ir līdzīgas tām, kas ir Latvijā, – sabiedrības novecošanās un nepieciešamība reintegrēt atpakaļ darba tirgū cilvēkus pensijas vecumā; inovācijas ekonomikā, eksporta konkurētspējas celšana; būtisks neizmantots potenciāls ir darbaspēka efektivitātes rādītāju celšana.  Vienlaicīgi Lietuvā arī dzīvo Baltijā bagātākais cilvēks - "Vilniaus Prekyba Group" īpašnieks Nerijus Numavičius. Viņa īpašumu vērtība tiek lēsta virs 2 miljardiem eiro. Zināmākais brends ir veikali "Maxima", kura tirdzniecības impērija sāk izplesties ne tikai Baltijas valstīs, bet arī Bulgārijā. Lietuvas un Latvijas attiecības kopumā lūdzām komentēt Viļņas Universitātes Starptautisko attiecību un politikas zinātnes institūta profesoram un tā bijušajam direktoram, Dr. Ramūnam Vilpišauskam.

Save Baltarusijos prezidentu vadinantis A. Lukašenka grasina Lietuvai nukreipti tranzito krovinius iš Lietuvos į Rusiją. Statistikos departamentas teigia, kad visas Lietuvos transporto paslaugų eksportas į Baltarusiją (įskaitant ir kelių transportą) 2019 metais siekė 380 mln. eurų, t.y. apie 0.8% BVP. O kiek dėl tokio sprendimo nukentėtų pati Baltarusija? Ar A. Lukašenka?Apie tai diskutuoja politologas A. Medalinskas, ekonomistas N. Mačiulis, TSPMI profesorius R. Vilpišauskas. Ved. Virginijus Savukynas

Antradienį Europos Sąjungos vadovai Briuselyje po karštų ginčų susitarė dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto. Ką pasiekė Lietuva? Kaip numatyti pinigai bus panaudojami stiprinant ekonomiką?Apie tai laidoje diskutuos Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas, šio komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius. Telefonu kalbinsime Prezidento G. Nausėdos patarėją J. Neverovič, ekonomistą Nerijų Mačiulį, TSPMI profesorių Ramūnas Vilpišauską. Ved. Virginijus Savukynas.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad dažnai skubama kelti aplinkosaugines problemas, neišsiaiškinus jų priežasčių./Žurnalistė Birutė Davidonytė įvertino premjero Sauliaus Skvernelio politinius sprendimus. Anot jos, panašu, kad ministras pirmininkas ruošiasi kadencijos pabaigai./Europos Sąjungos šalių vadovai tęsią derybas dėl ateinančių septynerių metų bendrijos biudžeto. Tarp valstybių narių susiformavo du blokai – vieni nori mažesnio biudžeto, kiti – kad jis būtų dosnesnis./Gyventojams vis dažniau kreipiantis dėl galimai pažeistų jų teisių, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pastebi naują tendenciją – ketvirtadaliu išaugo nepagrįstų kreipimųsi skaičius./Specialistai įspėja, kad dėl neįprastai šiltos žiemos dalis erkių liko aktyvios, todėl rizika užsikrėsti erkiniu encefalitu ar Laimo liga - didesnė nei įprastai.Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Seimo kovo 11–osios akto salėje vyksta pirmasis Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimas.  Sukanka 20 metų, kai Lietuva oficialiai pradėjo derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą. Politologas Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad šių derybų pradžią 2000-aisiais lėmė Lietuvos politikų pastangos.  Šiandien vakare Žalgirio arenoje vyks nacionalinės Eurovizijos finalas. Kur be kita ko ir Valstybei skirti renginiai.  Praėjusią savaitę Valstybinei ligonių kasai pasiūlius gyventojams pasitikrinti, kiek valstybei per pastaruosius penkerius metus kainavo kiekvieno jų gydymas, aistros nerimsta iki šiol.  Taip pat studijoje su politologe kalbėsime apie tai, kiek Lietuvoje reikia liberalias pažiūras atstovaujančių partijų? Ved. Darius Matas

Šiandien Didžioji Britanija palieka Europos Sąjungą. Tiesa, iki metų galo dar galios pereinamasis laikotarpis.Keleiviai skundžiasi naująją persikėlimo per Kuršių marias tvarka, pagal kurią asmenims, turintiems teisę į bilieto kompensavimą, reikia pateikti asmens dokumentą.12-ka metų Škotijoje gyvenanti menininkė Marija Nemčenko pastebi, kad vis netyla kalbos apie referendumą.JK ambasadorius Lietuvoje Brian Olley.Ar kultūra gali būti įdomi ne tik meno ir kultūros pasaulio žmonėms? Taip, sako visuomeninis transliuotojas, kuriame apstu įvairiausios informacijos šia tema, tačiau žurnalistai susiduria taip pat ir su tam tikrais iššūkiais, pritraukiant auditoriją kol kas dar mažiau visuomenei patraukliai sričiai. LRT skelbiant geriausius darbuotojus – šį vakarą bus įteiktos Auksinės bitės.Studijoje – TSPMI profesorius, dr. Ramūnas Vilpišauskas, Europarlamentaras Petras Auštrevčius.„Naujienų žemėlapis“: Plintant naujam koronavirusui, keliami klausimai apie jo šaknis.Taip pat laidoje – orų, spaudos, sporto apžvalga. Kaip rytą pradeda fotožurnalistas Artūras Morozovas? Verslo laikas. Istoriko Norberto Černiausko komentaras. Ved. Rūta Kupetytė.

Antradienį Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui pavyko išsaugoti savo postą. Tai iškėlė klausimą, ar egzistuoja valdančioji dauguma. Be to, Viktoras Pranckietis prabilo apie pirmalaikius Seimo rinkimus. Koks mūsų laukia politinis ruduo. Apie tai „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas V. Bruveris, TSPMI profesorius R. Vilpišauskas, telefonu kalbinsime politikos apžvalgininką K. Girnių.Ved. Virginijus Savukynas.

Speciali laida, skirta prezidento rinkimams aptarti. Pirmoje vietoje – Ingrida Šimonytė, antroje – Gitanas Nausėda. Valdovų rūmuose – kandidatų į prezidentus spaudos konferencijos: Vytenis Andriukaitis, Valdemaras Tomaševskis, Mindaugas Puidokas. Komentuoja LRT Tyrimų skyriaus žurnalistė Jurga Tvaskienė ir MRU politologas Vytautas Dumbliauskas, politologas Virgis Valentinavičius ir Klaipėdos universiteto doc. Saulius Šiliauskas, VU TSPMI dir. Ramūnas Vilpišauskas. Ved. Madona Lučkaitė, Darius Kuodis.

Apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitą Lietuvoje LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ diskutavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas. Juos kalbino žurnalistė Indrė Makaraitytė.

Politologai – kritiškasis elitas ar intelektinė greitoji pagalba žiniasklaidai? Politikos mokslų disciplinai VU – ketvirtis amžiaus, kaip ir Nepriklausomai valstybei. Ar jos kūrėjai mano pasiekę savo tikslų, ar politologo funkcija jau aiški visuomenei? Pokalbis apie tai su VU TSPMI kūrėjais ir vadovais: prof. Egidijumi Kūriu, prof. Gediminu Vitkumi, prof. Ramūnu Vilpišausku.

Kodėl Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis ir jo pavaduotoja partijoje Greta Kildišienė – net sušaukę spaudos konferenciją – neatsakė į visuomenei rūpimus klausimus dėl automobilio, kuriuo važinėja Seimo narė? Kam skirti viešųjų ryšių triukai, tokie kaip kalbėjimo imitavimas ir ką jų besigriebiantis politikas iš tiesų apie save praneša?Pokalbis su LVŽS pirmininku Ramūnu Karbauskiu, VU TSPMI profesoriumi Ramūnu Vilpišausku, apžvalgininku Ramūnu Bogdanu, viešųjų ryšių specialistu Arijumi Katausku.

Seime pristatyta septynioliktosios Vyriausybės programa – strateginis visos šalies dokumentas, numatantis kaip toliau vystysis mūsų valstybė.Anot paskirtojo Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, šios Vyriausybės tikslas – pasiekti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi. Tačiau, analitikų teigimu, konkrečių tikslų ir ypač – aiškių jų įgyvendinimo būdų – programoje beveik nenumatyta.Apie tai laidoje kalbamės su ekonomikos ir politikos specialistais: VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriumi profesoriumi Ramūnu Vilpišausku, VU Ekonomikos fakulteto profesoriumi Teodoru Medaiskiu, ekonomiste, konsultante Rūta Vainiene, žurnalistu Vaidotu Beniušiu.

Ką mums žada į Seimą kandidatuojančios partijos ir ko vertos jų rinkimų vilionės?Sekmadienį atiduosime savo balsus už tuos, kurie ateinančius ketverius metus, mūsų vardu, dirbs valstybės parlamente. Politinių partijų rinkimų programas aptarsime su specialistais. Lietuvos liberalų sąjūdžio ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų programas analizuos VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas, banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.

Kaip Lietuvą pakeitė narystė Europos Sąjungoje? Mūsų šalis Europos Sąjungos nare tapo prieš daugiau nei 11 metų. Kas per tą laiką pasikeitė? Ką laimėjome iš šios narystės? Laidoje dalyvauja Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, knygos „Pirmasis Lietuvos dešimtmetis Europos Sąjungoje: transformacija ar imitacija“ vieni autorių Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas ir konsultacijų bendrovės ESTEP partneris Darius Žeruolis.

Kaip Europos Sąjunga tvarkosi su krizėmis?Pabėgėlių krizė. Euro krizė, Rusijos agresijos krizė. Kaip Europos Sąjunga į tai reaguoja, už ką ji labiausiai yra kritikuojama. Šiuos ir kitus klausimus aptaria prof. Ramūno Vilpišausko paskaita, kuriai dingstį davė saugumo krizė, susijusi su konfliktu Sirijoje.Dar paskaitoje kalbama, ar kas nors Europoje imasi lyderio vaidmens, ką šios krizės reiškia Lietuvai, pagaliau kaip krizės pakeitė ES. Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.

Kaip Europos Sąjunga tvarkosi su krizėmis?Pabėgėlių krizė. Euro krizė, Rusijos agresijos krizė. Kaip Europos Sąjunga į tai reaguoja, už ką ji labiausiai yra kritikuojama. Šiuos ir kitus klausimus aptaria prof. Ramūno Vilpišausko paskaita, kuriai dingstį davė saugumo krizė, susijusi su konfliktu Sirijoje.Dar paskaitoje kalbama, ar kas nors Europoje imasi lyderio vaidmens, ką šios krizės reiškia Lietuvai, pagaliau kaip krizės pakeitė ES. Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.

Ar Didžioji Britanija liks Europos Sąjungoje?Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pateikė 4 reikalavimus, kuriuos įgyvendinus jis žada referendume agituoti už šalies narystę Europos Sąjungoje. Tie reikalavimai: ES narės, išsaugojusios savo nacionalinę valiutą, turėtų būti traktuojamos taip pat kaip euro zonai priklausančios valstybės, užtikrinamas didesnis konkurencingumas, Didžioji Britanija galėtų atsiriboti nuo dar glaudesnės sąjungos, kova su piktnaudžiavimu teise laisvai judėti. Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas.

Sienų kontrolė Šengeno erdvėje – trumpam ar ilgam? Kelios Europos Sąjungos šalys narės dėl plūstančių pabėgėlių laikinai atnaujino sienų kontrolę. Pasigirsta kalbų apie Šengeno erdvės žlugimą. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Šengeno erdvės, kurios viduje nėra pasienio kontrolės, žlugimas būtų kraštutinumas, kurio reikia išvengti.Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas Virgis Valentinavičius.

Viena iš svarbiausių dabarties tarptautinių aktualijų – saugumo situacija Europoje. Kaip į ją reaguoja Europos Sąjunga? Ar pakankamos ekonominės sankcijos ir ar yra kitų būdų apsisaugoti nuo Rusijos agresijos? Apie tai VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus profesoriaus Ramūno Vilpišausko paskaita. Paskaitoje taip pat aptariama, kodėl Lietuvai svarbu, kas vyksta Ukrainoje, ir tai, kaip elgiasi Rusijos vadovybė kitų suverenių šalių atžvilgiu. Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.

Viena iš svarbiausių dabarties tarptautinių aktualijų – saugumo situacija Europoje. Kaip į ją reaguoja Europos Sąjunga? Ar pakankamos ekonominės sankcijos ir ar yra kitų būdų apsisaugoti nuo Rusijos agresijos? Apie tai VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus profesoriaus Ramūno Vilpišausko paskaita. Paskaitoje taip pat aptariama, kodėl Lietuvai svarbu, kas vyksta Ukrainoje, ir tai, kaip elgiasi Rusijos vadovybė kitų suverenių šalių atžvilgiu. Paskaita parengta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu.

Kodėl Lietuvos visuomenė bijo euro ir nenori atsisakyti lito? Kokias pamokas turėjome išmokti, kai nepavyko euro įsivesti 2006 metais? Ar nebūdami euro zonoje, neturėsime balso Europos Sąjungoje? Diskusijoje dalyvauja buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriai Jonas Čičinskas ir Ramūnas Vilpišauskas bei europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Diskusijos vedėjas – „Verslo žinių“ apžvalgininkas Rytas Staselis.Įrašas iš 2013 m. Vilniaus knygų mugės.

Kodėl Lietuvos visuomenė bijo euro ir nenori atsisakyti lito? Kokias pamokas turėjome išmokti, kai nepavyko euro įsivesti 2006 metais? Ar nebūdami euro zonoje, neturėsime balso Europos Sąjungoje? Diskusijoje dalyvauja buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriai Jonas Čičinskas ir Ramūnas Vilpišauskas bei europarlamentaras Zigmantas Balčytis. Diskusijos vedėjas – „Verslo žinių“ apžvalgininkas Rytas Staselis.Įrašas iš 2013 m. Vilniaus knygų mugės.

„Kultūros savaitė“ sveikina savo klausytojus! Šie metai buvo tikrai nelengvi, kupini įvairiausių įvykių, ne visada gera žadančių pokyčių. Todėl paskutinėje metų laidoje, nutarėme pakartoti Valstybės dieną kalbintų įvairių sričių pašnekovų nuomones, pamąstymus apie mūsų valstybę. Girdėsite neseniai gimnaziją baigusių jaunuolių nuomones, kalbės iš Jungtinės Karalystės į Tėvynę sugrįžusi jauna architektė Agnė Selemonaitė, Nobelio Verslo taikos premijos laureatas verslininkas Vladas Lašas, paskutinį metų komentarą mums parengė filosofė Jūratė Baranova. Taip pat susitiksime su Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto laboratorijos vadovu dr. Daumantu Matuliu, o apie tai, kas yra toji politika ir kam ji mums reikalinga kalbėsime su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriumi profesoriumi Ramūnu Vilpišausku.

„Kultūros savaitė“ sveikina savo klausytojus! Šie metai buvo tikrai nelengvi, kupini įvairiausių įvykių, ne visada gera žadančių pokyčių. Todėl paskutinėje metų laidoje, nutarėme pakartoti Valstybės dieną kalbintų įvairių sričių pašnekovų nuomones, pamąstymus apie mūsų valstybę. Girdėsite neseniai gimnaziją baigusių jaunuolių nuomones, kalbės iš Jungtinės Karalystės į Tėvynę sugrįžusi jauna architektė Agnė Selemonaitė, Nobelio Verslo taikos premijos laureatas verslininkas Vladas Lašas, paskutinį metų komentarą mums parengė filosofė Jūratė Baranova. Taip pat susitiksime su Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto laboratorijos vadovu dr. Daumantu Matuliu, o apie tai, kas yra toji politika ir kam ji mums reikalinga kalbėsime su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriumi profesoriumi Ramūnu Vilpišausku.

„Kultūros savaitė“ sveikina savo klausytojus! Šie metai buvo tikrai nelengvi, kupini įvairiausių įvykių, ne visada gera žadančių pokyčių. Todėl paskutinėje metų laidoje, nutarėme pakartoti Valstybės dieną kalbintų įvairių sričių pašnekovų nuomones, pamąstymus apie mūsų valstybę. Girdėsite neseniai gimnaziją baigusių jaunuolių nuomones, kalbės iš Jungtinės Karalystės į Tėvynę sugrįžusi jauna architektė Agnė Selemonaitė, Nobelio Verslo taikos premijos laureatas verslininkas Vladas Lašas, paskutinį metų komentarą mums parengė filosofė Jūratė Baranova. Taip pat susitiksime su Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto laboratorijos vadovu dr. Daumantu Matuliu, o apie tai, kas yra toji politika ir kam ji mums reikalinga kalbėsime su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriumi profesoriumi Ramūnu Vilpišausku.

„Kultūros savaitė“ sveikina savo klausytojus! Šie metai buvo tikrai nelengvi, kupini įvairiausių įvykių, ne visada gera žadančių pokyčių. Todėl paskutinėje metų laidoje, nutarėme pakartoti Valstybės dieną kalbintų įvairių sričių pašnekovų nuomones, pamąstymus apie mūsų valstybę. Girdėsite neseniai gimnaziją baigusių jaunuolių nuomones, kalbės iš Jungtinės Karalystės į Tėvynę sugrįžusi jauna architektė Agnė Selemonaitė, Nobelio Verslo taikos premijos laureatas verslininkas Vladas Lašas, paskutinį metų komentarą mums parengė filosofė Jūratė Baranova. Taip pat susitiksime su Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto laboratorijos vadovu dr. Daumantu Matuliu, o apie tai, kas yra toji politika ir kam ji mums reikalinga kalbėsime su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriumi profesoriumi Ramūnu Vilpišausku.