Podcasts about atminties

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje menininkė Monika Žaltauskaitė-Grašienė (Žaltė) ir kompozitorius Kipras Mašanauskas pristato vaizdo ir garso instaliaciją „Atminties ritmas“. Taip Kaune atidaroma trečioji paroda, įkvėpta M. K. Čiurlionio kūrybos.„Mano mamą vadindavo smetoniška dainininke“, – pasakoja operos mecosoprano Birutės Almonaitytės dukra Dovilė Eidukaitė. Nors daugelyje šaltinių Birutės Almonaitytės gimtadienio data netiksliai įvardijama gegužę, iš tikrųjų jos gimtadienis – gruodžio 20-oji, ir rytoj solistė būtų šventusi savo 90-metį. Rasos Murauskaitės-Juškienės pasakojime operos primadoną prisimena jos dukra Dovilė Eidukaitė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Asta Krikščiūnaitė.Tik penkias minutes – tiek truko registracija, kurios metu šešiasdešimt verslų ir organizacijų spėjo gauti savo žaliaskarę, kurią galėtų papuošti Tauragės kalėdinių eglučių alėjoje. Akcijoje dalyvaujantys sako, kad savos eglutės puošyba ne tik linksmas užsiėmimas, tačiau ir galimybė pajausti bendrystę. Kiekviena tauragiškių eglutė alėjoje skirtinga, jas puošia ne tik plastikiniai, tačiau ir natūralūs papuošimai. Kas skatina tauragiškius dalyvauti kalėdinių eglučių alėjos akcijoje ir kaip šventiniu laikotarpiu gyvena Tauragės organizacijos ir verslai? Pasakoja Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Vienos filharmonijos moterų alternatyvą Naujųjų metų koncertui, benamių blokuojamą teatrą Paryžiuje ir tris operas: apie kardinolų susirinkimą, naftos gavybos kompaniją ir lenkiškas tradicijas.Socialinį projektą „Orūs namus“ įkūrusi Marija Bunkaitė džiaugiasi sukūrusi sąlygas senjorams gyventi saugiai, bendruomeniškai, taupiai ir patogiai. Atjauta jai ne svetima nuo vaikystės, tad sako, jog negalėjusi nepamėginti. „Orūs namai“ jau yra Vilniuje ir Alytaus rajone. Kokią namų naudą jau jaučia čia gyvenantys, kokie iššūkiai ir atradimai pačiai įkūrėjai? Marija Bunkaitė – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Architektė Eglė Bazaraitė pastebi, kad kapinės Lietuvoje šiandien yra tapusios granito ir betono trinkelių dykromis, kur nesinori užsibūti.Tyrinėdama istorinius laidojimo vietų kraštovaizdžius Europoje, savo darbuose ji aprašo kapines kaip parkus, ar sodus, o taip pat kaip miškingas erdves, kurios buvo būdingos Lietuvai iki pat XIX a. Ji siūlo į kapines žvelgti kaip į kultūrinio kraštovaizdžio dalį, kolektyvinės atminties vietas ir išskirtinės svarbos viešąsias erdves, kur taip pat svarbus tvarumas.Kapinės miestuose galėtų būti bioįvairovės priebėga ir vieta, kur gamta suteikia progą apmąstyti amžinąjį gyvybės ciklą. Taip mano VU botanikė Radvilė Rimgailė-Voicik, kartu su bendraminčiais Trakuose tyrinėjanti senųjų karaimų kapinių biologinę įvairovę. Įkvėpimo jie semiasi iš botanikės Nadziejos Rojeckos, kuri prieš 90 metų aprašė šių kapinių florą – tai buvo pirmoji ir iki šiol vienintelė tokia mokslo publikacija apie kapinių augalus šalyje.Laidoje aptariame įvairius būdus žvelgti į tai, kas auga kapinėse, ir kokią reikšmę turi mūsų supratimas apie tinkamą amžinojo poilsio vietos priežiūrą.Autorė Vaida Pilibaitytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Kokias premjeras savo žiūrovams žada Šilutės kamerinis dramos teatras?Kuršių nerijos istorijos muziejuje atidaroma paroda „Muziejų kuriame kartu ‘24: ATRADIMAI“.Į Kauną sugrįžta šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš Arti”.Vienu realiausių kandidatų užimti kultūros ministro poziciją įvardijamas Šarūnas Birutis. Kokios kultūros politikos galime tikėtis?Savaitgalį pasibaigė paroda „Paris photo“, kurioje ypatingo dėmesio sulaukė Lietuva.Šveicarijoje vykusiuose prestižiniuose scenos meno apdovanojimuose lietuvių choreografė ir šokėja Anna-Marija Adomaitytė pelnė kylančios kūrėjos apdovanojimą.Ved. Marius Eidukonis

Laidoje „Iš balkono“ dailėtyrininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė dr. Giedrė Mickūnaitė pasakoja apie menotyros ir Viduramžių studijas, prieštaringą Vytauto didžiojo įvaizdį, atminties politiką ir kodėl šiuolaikinis menas jai atrodo Sizifo darbas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Šią savaitę minėsime Baltijos kelio 35-metį. Rugpj82io 20 d. Estijoje, Taline prasideda šiai sukakčiai paminėti skirta iniciatyva – senovinės technikos žygis. Iš Telšių rajono, Vygantiškių kaimo į šią išvyką leidosi ir senovinių automobilių klubo „Klasika“ vadovas Albinas Montsavičius.Kernavės prieigose savą ūkį, tiksliau ELNIŲ SPA puoselėja Rima Janužytė su šeima. Jie čia ne tik leidžia paglostyti, pamaitinti gyvunus, bet ir veda eudkacijas.Vėlyvą naktį pakėlę akis į dangų galite išvysti raibuliuojančią šiaurės pašvaistę. Kaip ją užfiksuoti atvirauja Tadas Janušonis, mėgėjas fotografas, dangaus stebėjimo entuziastas, o kaip susidaro - paskoja dr. Vidas Dobrovolskas, Vilniaus universiteto astrofizikas.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Kaip būtų galima nusakyti kultūrinės spaudos vaidmenį, o gal net misiją Atgimimo procese Lietuvos ir Latvijos visuomenėse?Kokius svarbiausius skirtumus tarp Lietuvoje ir Latvijoje Atgimimo epochoje veikusioje kultūrinėje spaudoje būtų galima įvardinti?Kiek šiose šalyse leistoje kultūrinėje spaudoje pradėtose diskusijose pamatiniais visuomenės ir valstybės gyvenimo klausimais buvo girdimas ir reikalingas išeivių mokslininkų, menininkų, visuomenės veikėjų balsas?Atgimimo epochoje vyko „lietuvių kultūrinio herojaus“ paieškos. Kokios asmenybės pretendavo į tokio herojaus statusą? Kodėl (skirtingai nei Latvijoje) tokio vienintelio ir vienijančio herojaus mūsuose neatsirado?Aptariamu laikotarpiu tiek Lietuvos, tiek ir Latvijos visuomenei buvo labai svarbu iš naujo nusakyti savo vietą erdvėlaikyje. Lietuvos visuomenės savivokai itin svarbiu tapo LDK istorijos permąstymas. Atgimimo epochoje kultūrinėje spaudoje tarp „intensyviausiai mitologizuotų legendinių herojų“ buvo didysis kunigaikštis Gediminas. Kokiomis, aplinkybėmis, koks šios asmenybės portretas kurtas to meto spaudoje, viešumoje vykusiose diskusijose?Dar vienu svarbiu atskaitos tašku Lietuvos visuomenei tapo „prarasto rojaus“ arba Pirmosios Lietuvos Respublikos atmintis. Viena svarbiausių šios epochos simbolinių figūrų – paskutinysis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Tuo tarpu Latvijos visuomenėje svarbia simboline ir netgi mitologizuota figūra tapo paskutinysis Latvijos Respublikos Prezidentas Karlis Ulmanis. Koks šio žmogaus paveikslas iškyla prieš akis skaitant ano meto spaudą?1987-1990-ieji – kultūrinės spaudos aukso amžius. 1990-aisiais Lietuvoje buvo įspūdingi kultūrinės spaudos tiražai: „Nemunas“ – 94; „Metai“ – 30; „Šiaurės Atėnai“ – 51; „Literatūra ir menas“ – 75; „Kultūros barai“ – 60 tūkstančiai egzempliorių. Po metų situacija – visiškai kita. Kas nutiko? Ar panaši dramatiška kaita vyko ir Latvijoje?Pokalbis su literatūrologe, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke dr. Viktorija Jonkute, ką tik visuomenei pristačiusia monografiją „Tarp praeities ir ateities. Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje“.Ved. Aurimas Švedas

Briuselyje tęsiasi NATO gynybos ministrų susitikimas. Šiandien šalys aptars pastarojo meto atakas Aljanso teritorijoje, už kurių, įtariama, stovi Rusija.Šių metų gegužę Lietuvoje nuskendo šešiolika žmonių, tai yra daugiau nei pernai ar užpernai. Be to, pagal skendimų skaičių Lietuva keletą kartų viršija Europos Sąjungos vidurkį. Ką daryti, kad sumažintumėme skendimų skaičių Lietuvoje, kaip jūs saugotės vandenyje?Vakar vakare paaiškėjo, kad keturi Lietuvos restoranai „Demo“, „Džiaugsmas“, „Nineteen18“ ir „Pas mus restoranas“ įvertinti viena prestižinio „Michelin“ gido žvaigžde. Viena žvaigždė suteikiama restoranams už „aukštos kokybės maistą, dėl kurio verta sustoti važiuojant pro šalį“.Visoje šalyje minint Gedulo ir vilties dieną Lietuvos jaunimo organizacijų taryba kviečia susitikti atminties akcijoje „Atminties neištremsi“ ir savo lūpomis išsaugoti tūkstančius klaidžiojančių lietuvių likimų namo. Šiandien bus įprasminti tremtinių bei politinių kalinių likimai, perskaitant jų vardus, pavardes ir likimus.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. Ankstų 1941-ų metų birželio 14-tosios rytą sovietų represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokiausias Sovietų Sąjungos šiaurės teritorijas. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, visoje Lietuvoje bus skaitomi tremtinių vardai ir pavardės – įvairiuose šalies miestuose prasidės beveik parą vyksianti akcija „Atminties neištremsi“. Okupacijos aukos prieš vidurdienį pagerbtos tylos minute.Politikams kritikuojant valstybės institucijas dėl to, kad šios neinformavo apie galimas reputacines rizikas dėl Monikos Navickienės skrydžio į Dubajų, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas LRT RADIJUI sakė, kad tokios informacijos teisiškai negalima rinkti ar teikti.Kokios įtakos didžiojo septyneto (G-7) šalių lyderių susitikimo sprendimai turės Ukrainai?NATO gynybos ministrų antros dienos posėdyje aptariamos pastarojo meto provokacijos Aljanso šalių teritorijoje. Baltijos valstybės įspėja, kad Rusija vyko hibridinį karą, tačiau specialiosios tarnybos su grėsmėmis susitvarko.Vilniuje vyksta Laisvųjų Postrusijos valstybių forumas. Šia, prieš pora metų įsteigta tarptautine visuomeninė-politine platforma, siekiama skatinti taikią ir nesmurtinę Rusijos dekolonizaciją. Forume dalyvauja beveik visų dabartinės Rusijos regionų išsivadavimo judėjimų, taip pat Europos, Amerikos ir Azijos šalių atstovai.Renginiais visoje Lietuvoje prasideda Europos archeologijos dienos.Vokietijoje startuoja Europos futbolo čempionatas, kuriame dėl nugalėtojos titulo kovos 24-ių šalių rinktinės.Ved. Madona Lučkaitė

Telšiai, Žemaitijos sostinė, puikuojasi ant septynių kalvų. Šiandien miestas pulsuoja turizmo, kultūros ir meno ritmu.Kviečia Žemaitijos turizmo informacijos centras!Ar tikrai žemaičių vaikus per badmetį išaugino meškos, šiandien tapusios Telšių miesto simboliu? Kokius norus pildo žydeliai, įsikūniję miesto gatvių mažojoje skulptūroje? Ar tikrai žemaičių žodis ėsti yra tarptautinis? Ką reiškia stačia ar prigulusi kiaulės uodega? Žemaičių tradicijos ir legendos gajos ir šiandien Telšiuose.Telšių senamiestis, urbanistikos paminklas, vilioja mažąją architektūra, stebuklingais norų pildymais, muziejais, galerijomis, kavinėmis, viešbučiais, edukacijomis ir degustacijomis.Su Telšiais ir telšiečiais supažindina Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius.Telšių švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios parapijos klebonas, prelatas Juozas Šiurys pasakoja apie šventovės istoriją ir šiandienos gyvenimą, vaišina arbata, o kunigas Egidijus Kumža džiaugiasi saulėta žiemos diena.Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys Telšių ješiva įkurtas istorinėje Telšių žydų aukštojoje mokykloje. Direktorė Eva Stonkevičienė ir pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė kviečia apžiūrėti naujų ekspozicijų, susipažinti su Telšių Atminties knyga: „Ješiva visuomet buvo skambi lyg audringa jūra. Studentai diskutavo gausiose grupelėse ir ne tik ješivos pastate, bet visur ir visada: gatvėje, bendrabutyje, per pasivaikščiojimus laukuose ar prie ežero – galiausiai visas Telšių miestas virto didele ješiva, kurioje net akimirkai nenutrūkdavo studijos“.Mažąsias Telšių miesto puošmenas kuria VDA Telšių fakulteto studentai. Jie turi galeriją, kurioje telšiečius ir svečius supažindina su savo darbais. Parodų kuratorė Rugilė Titaitytė.Senamiesčio kavinėje Telšiuose vyksta žemaitiškų valgių degustacija. Paragauti gausite ne tik giros, kastinio, cibulinės, šonkauliukų su troškintais kopūstais, bet ir kiaulės uodegos. Taip pat pramoksite žemaitiškai kalbėti ir dainuoti. Senamiesčio kavinės savininkė Vaiva Klingerienė, įsikūrusi senoviniame žydų name, taip pat kepa tradicinius žydiškus beigelius.Harmony Stay savininkas Remigijus Juška viešbutyje žada atidengti Šlovės sieną, kad atvykę svečiai galėtų susipažinti su nusipelniusiais Telšių kraštui žmonėmis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Teismas šią savaitę atmetė Jono Sakalausko ieškinį dėl LNOBT vadovo konkurso organizavimo. Advokatas Petras Ragauskas tikina, jog teismo atmestas ieškinys įtakos skundams dėl konkursų kitose kultūros įstaigose daryti neturėtų.Buvusiame senųjų Kauno kapinių adminsitraciniame pastate įsteigta mokslofikcinė institucija, sukurta tyrinėti atminties saugojimo bei jos aktyvavimo procesus.Kodėl liaudies dainose Kalėdos atvažiuoja pas mus? Ką simbolizuoja dvylika Kūčių patiekalų?Pasaulio kultūros apžvalgoje – Kalėdų senelio linkėjimai iš Suomijos, Panch‘o Clauso geri darbai Teksase bei pirmą kartą oficialiai Kalėdas gruodžio 25-ąją švęsiančių ukrainiečių mintys.„Pasitikėti reikalauja stipresnis. Auka šito gali tik maldauti“, – sako rašytoja Sandra Bernotaitė, parengusi komentarą apie mums keliamą reikalavimą pasitikėti.Ne medžius taikyti prie architektūros, bet architektūrą prie medžių – tokį požiūrį skatina 2025-ųjų Venecijos architektūros bienalei paviljoną kuriantis architektas Gintaras Balčytis.„Lietuvos rinkos dydis iš tiesų yra ribotas, todėl mąstant apie veiklos apimtis ir galimybes formuoti turinį, generuoti pajamas, yra privalu galvoti apie tarptautinį kontekstą, nes vien Vilniaus žiūrovais „sotūs“ nebūsim“, – kalbėdama apie mūsų kultūros eksportą, sako prodiuserinės kompanijos „Operomanija“ vadovė Ana Ablamonova.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“ pirmame aukšte šiandien atidaroma Gitenio Umbraso (g. 1961 m.) „Retrospektyva“. Tai išsamiausia menininko kūrybą pristatanti paroda, kurioje galima pamatyti ir gerai žinomus, ir dar tebekuriamus darbus. Pastaruoju metu G. Umbrasas kuria Vilniaus patronui – Šv. Kristoforui skirtą mozaiką Vilniaus savivaldybės pastato fasadui. Autoriaus darbai išsiskiria puikia piešinio, mozaikos, freskos technika ir begaliniu preciziškumu, o taip pat ekologinės pajautos ir mitologinių simbolių jungtimi. Vilniuje galima pamatyti ne vieną savitą G. Umbraso meno kūrinį: miniatiūrines freskas Sereikiškių parko medžių drevėse (1990), mozaiką – grindinio plytelę „Stebuklas“ Katedros aikštėje (1994), skulptūrą „Čiulbantis Kryžius” Žvėryne, Latvių ir Blindžių g. sankirtoje (2000). Menininkas sukūrė mozaiką „Trejybė“ Tuskulėnų rimties parko kolumbariumo kupole, memorialinę lentą žydų rašytojui Moišei Kulbakui. Pagal G. Umbraso projektą suskurta „Atminties siena“: iškalti nužudytų kovotojų už Lietuvos laisvę vardai ir slapyvardžiai buvusio KGB ir gestapo pastato cokolyje Vilniuje. 2004 m. buvo įgyvendintas dailininko projektas „Meilės krantai“: šalia Žaliojo tilto dešiniajame Neries krante iš žydinčių gėlių suformuotas užrašas „Aš tave myliu”, o kairiajame – „Ir aš tave”. G. Umbrasas sukūrė ir įgyvendino daug kitų meno kūrinių: freskų, mozaikų, scenovaizdžių, skulptūrų objektų, aitvarų. Menininko kūrybos retrospektyva VDA „Titanike“ veiks iki gruodžio 30 d.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Prisiminsime lygiai prieš penkiasdešimt metų išleistą anglų grupės „The Who“ albumą, roko operą „Quadrophenia“ ir dar keletą, 1973 metais, tomis pat spalio dienomis pasirodžiusias labai skirtingas plokšteles – nuo Suzi Quatro iki Herbie Hancock'o.Ved. Lukas Devita

Eglė Vertelkaitė tyrinėja atmintį ir ieško naujų jos saugojimo ir sklaidos būdų. Pasitelkusi fotografiją, koliažą, objektus ir judančius vaizdus ji kuria tėvo atminimui skirtą instaliaciją „Briedžių sala“ galerijoje „Kairė-dešinė“. „Briedžių sala“ yra ir tikras geografinis pavadinimas, ir menama vieta, susikuriama vaizduotėje seneliams ir tėvams pasakojant apie tėviškę, kurios nebėra. Lietuvą okupavę sovietai naikino ne tikvietos gyventojus, bet ir pavadinimus – trynė atmintį, per kurią užmezgamas ryšys su žeme irpraeitimi. Juos pakeitė ideologizuotos abstrakcijos – TAIKA, ATEITIS, TĖVYNĖ, ŠVYTURYS, LAISVĖ. Žemėlapį padengė svetimų herojų – Lenino, Černiachovskio, Melnikaitės, Dzeržinskio vardais pavadinti miestai, rajonai, kolūkiai.Menininkės Eglės Vertelkaitės tėvas buvo inžinierius-hidrotechnikas ir žinojo visus Lietuvosežerus, ežerėlius, tvenkinius, kūdras, upes ir upelius, net kanalus, vaizdavo juos savo braižomuose žemėlapiuose, surasdavo ir „valdiškuose“, kuriuose visa Lietuva buvo suskirstyta į 44 rajonus. O laisvalaikiu kurdavo kryžiažodžius, kur griežtose konstrukcijose susikabindavo literatūriniai, istoriniai, geografiniai vardai, asmeninės patirtys ir laikmečio aktualijos. Pokalbis su menininke apie atminties performatyvumą.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Viena tvirčiausių Ukrainos sąjungininkių Lenkija paskelbė nebetieksianti šaliai ginklų, eskaluojantis diplomatiniam ginčui dėl grūdų. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nuo tokių pareiškimų laimi tik Rusija. Tuo metu Lenkijos turto ministras Jacekas Sasinas neseniai pareiškė, kad ateityje šalis galėtų atnaujinti ginklų tiekimą.Po vakar paskelbtų paliaubų Kalnų Karabache, prasidėjo derybos dėl regiono integracijos į Azerbaidžaną. Kalnų Karabacho separatistai apkaltino Azerbaidžaną šiandien vėl vykdžius apšaudymus regione, Baku šią informaciją neigia.Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad valstybinėse mokyklose dirbančių mokytojų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius viršija du tūkstančius du šimtus eurų ir yra dešimtadaliu didesnis už šalies vidurkį. Agentūra teigia, kad Valstybės kontrolės ataskaitoje buvo nurodyta klaidinanti informacija apie praėjusių metų mokytojų vidutinį darbo užmokestį iki mokesčių. Švietimo ministerija skelbė, kad jis siekė 2041 eurą.Naujame LRT Tyrimų skyriaus tyrime „Laisvės partijos ralistai“ atskleidžiami lenktynininkų organizacijų ir valdančiųjų politikų ryšiai, siekiant pakeisti lenktynių trasos „Nemuno žiedas“ valdymą.Minint Vilniaus geto likvidavimo 80-ąsias metines, vyskat Atminties kelio eisena nuo Panerių geležinkelio stoties į Panerių memorialą.Kodėl lig šiol nėra nacionalinės demencijos strategijos?Ved. Darius Matas

Kaip mus veikia Ukrainoje vykstantis karas ir ką galime padaryti Lietuvoje be kasdienės paramos? Menininkė ir Vilniaus dailės akademijos menų doktorantė Jelena Škulis 2022 m. spalį kompiuterizuotomis nytinėmis staklėmis pradėjo austi atminties „upę“. Kiekvienas 10 metrų ilgio kūrinio siūliukas pravertas ir sudėtas rankomis. Dabar šį darbą galima pamatyti instaliacijų parodoje „Pauzė. Prie karo upės“ galerijoje „Meno niša“ (kuratorė Sonata Baliuckaitė).Ši paroda yra menininkės autoetnografinio tyrimo dalis, vykstanti stebint save ir aplinkinius bendrose emocinėje ir geopolitinėje erdvėse. Kūrinį įkvėpė ukrainietės žodžiai, kuriuos Jelena išgirdo per radiją. Mergina iš Ukrainos savo gyvenimą apibūdino žodžiais „karas“, „ašaros“ ir kad gyvena „laukimu“. Šiuos žodžius ukrainiečių kalba J. Škulis išdėliojo įvairia lėtai audžiamoje „laiko juostoje“ su pauzėmis arba beveik įskaitomus. „Ukrainiečių kalba man yra galimybė pajusti fiziškai ir suprasti ne savo kalbą ir ne savo mąstymą. Kaip mes išgyvename dabartinę kasdienybę? Pati patiriu, kad turi būti pauzė, kad karas turi baigtis“, – sako menininkė.Jelena Škulis yra menininkė ir tyrėja, kurios kūryba grįsta medžiagos (de)konstravimu ir santykiu su bendruomene. Menininkė yra baigusi socialinius mokslus Vilniaus universitete ir vizualiuosius menus Vilniaus dailės akademijoje, savo kūryboje naudoja įvairius metodus: lėtą audimą, rankų darbą, kasdienę kalbą, performatyvų veiksmą, apklausas, bendruomenės įtraukimą į kūrybos procesą.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema spaudoje.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Ką Lietuvos kino kūrėjai žino apie lenkų kiną ir atvirkščiai – ką lenkų kino profesionalai žino apie mus?Kaip Taivane buvo sutikta lietuvių opera-performansas „Saulė ir jūra“?Kaip skatinti visuomenės įsitraukimą į istorinės atminties iniciatyvas?Vasaras Dzūkijoje leidžia rašytojas Kazys Saja. Kokios naujos idėjos gimsta rašytojui?Savaitgalį Lietuvos kultūriniame žemėlapyje atsirado dvi naujos lankytinos vietos – duris atvėrė Gegužinės bažnyčios partizanų štabo muziejus, Šilavote, kunigo Antano Radučio parke, lankytojų laukia naujas skulptūrų skveras.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Broliai Albinas ir Saulius Kuliešiai, prieš keletą metų kaimui įamžinti pastatę unikalų stogastulpį, sukūrė gimtinės istorinį atminties lauką. Jame ne tik širdį rankose laikantis angelas, bet ir kaimo žmonių, gyvenusių pastaruosius 200 m pavardės, medeliai, suoliukai – vieta susiburti dabartiniams Ukmergės rajono Toliūnų gyventojams. Jie čia renkasi ir įvairių švenčių proga.Mažeikių rajono Pikelių gyvenvietėje išlikęs 1930 m statytas paminklas Vytautui Didžiajam. Prie jo renkasi bendruomenė ypatingų švenčių proga, taip pat ir liepos 6 d. Bendruomenės pirmininkas Danielius Gedutis su žmona Jadvyga pasakoja kokias tradicijas turi vietos gyventojai.Skuodo rajono Ylakių miestelis – seniūnijos centras. Jame liepos 6 d. pradėta minėti dar anksčiau nei buvo paskelbta oficialia Valstybė diena. Prisiminimais ir emocijomis kuo svarbi tautiška giesmė kiekvienam, dalijasi termtinys ir ūkininkas Algirdas Rozga, buvusi mokytoja Irena Baušienė ir kultūrinio darbo organizatorė Jurgita Nikartienė.Ved. Arvydas Urba

Spaudos apžvalga.Vienintelis toks Europoje – vaistažolių rinkimo čempionatas jau devintą kartą vyko Švenčionių rajone. Renginys subūrė vietos bendruomenę ir svečius, kvietė pažinti vaistinguosius Švenčionių rajono augalus.Neseniai Seime gimė iniciatyva išbraukti Kaliningrado pavadinimą ir vartoti tik lietuviškąją formą – Karaliaučius.Įgarsintas vaizdas.Birželio 14-ąją Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. Šią dieną LRT kviečia būti kartu – laukia speciali programa, skirta prisiminti ir pagerbti nukentėjusiuosius nuo sovietų represijų. Aiškinsimės, kaip mene yra įprasminama atminties tema.Vyko pirmasis tradicinių Kuršių marių laivų regatos Burpilis etapas, skirtas Eduardo Jonušo atminimui.„Baltic Film & Creative Tech Cluster“ dalyvavo Šiaurės Amerikos lietuvių verslo forume. Kokios perspektyvos Lietuvos kino industrijai?Vilniaus aukcionas šį penktadienį dalyvauja „Kultūros naktyje“, kur pakvies į labdaros aukcioną, skirtą Ukrainai paremti.Ved. Karolina Bieliauskaitė.

Šį kartą „Homo cultus klubas“ svečiuojasi radijo balkone. Diskusijų temą padiktavo gyvenimas: „Paminklas kaip prakeiksmas? Viešoji erdvė ir atminties politika“. Paminklų statymas ir griovimas yra amžinesnis už pačius paminklus. Kiekviena nauja politinė valdžia rūpinasi savo herojų ir vertybių įamžinimu, o dažnai ir ankstesnės santvarkos ženklų sunaikinimu. Brandžiose demokratinėse valstybėse įamžinimo politika turi nusistovėjusius principus ir derina profesionalų požiūrį ir visuomenės dalyvavimą. Kokia situacija Lietuvoje? Kaip čia suprantama viešoji erdvė, jos įprasminimas, atvėrimas visuomenei ar užgrobimas, naujos viešojo meno formos ir vizuali tarša. Apie tai diskutuoja laidos „Žmogus ir miestas“ kūrėjai: miesto antropologė Jekaterina Lavrinec bei architektai Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas, laidos „Mažosios Europos pokalbiai“ vedėjas publicistas Donatas Puslys ir laidos „Tarp praeities ir ateities“ autorius filosofas Simas Čelutka.Ved. Laima Kreivytė

Menotyrininkė ir parodų kuratorė prof. dr. Rasa Andriušytė-Žukienė pasakoja apie M. K. Čiurlionio kūrybos tyrimus – jo meninių idėjų lauką tarp simbolizmo ir modernizmo ir naują žvilgsnį į tai, kaip šiuolaikiškai pristatyti įvairiapusę kūrybą. Kartu tai pokalbis apie istorinę atmintį ir jos formų įvairovę parodose. Rasa su kolegomis kuravo ir prisidėjo kuruojant parodas „1972-ieji. Pramušti sieną“, „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ ir„Lygtis su nežinomaisiais. Lietuvos dailininkai Vokietijoje nuo 1945 iki dabar“ Vytauto Kasiulio dailės muziejuje.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė

Vieniems tai būdas pagerbti praeitį. Kitiems – priežastis pasibarti dėl dabarties. Tačiau kodėl vieni paminklai priimami su visuotine simpatija, o dėl kitus norima versti jų dar nepastačius?Ved. Aidas Puklevičius

Vokiečių istorikas Clausas Leggewie teigia, kad bendrą Europos atmintį ar bent jau pastangas tokią turėti galime įsivaizduoti kaip septynis koncentrinius apskritimus, kurių kiekvienas simbolizuoja skirtingus klausimus. Pradėdamas nuo to, kad Holokausto atmintis yra negatyvus Europos steigties mitas, įsikūnijęs posakyje „niekada daugiau“, toliau jis kalba apie tokius klausimus kaip totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimai, priverstiniai Europos gyventojų perkėlimai kaip bendraeuropinė trauma, karą ir karo metų atmintį, Europą kaip imigracijos tikslą, Europos sėkmės istoriją po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Nuošalyje nelieka ir dar vienas esminis Europos istorijos dėmuo – kolonializmo istorija ir jos palikimas šiandienai. Tad šiandienos laidos tema – Europos kolonializmo istorija ir skirtingas Europos valstybių santykis su šia praeitimi.Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Paminklų statymas ir griovimas iššaukia visuomenės reakciją, dažnai ir ją supriešina. Apie praeities instrumentalizavimą ir simbolių svarbą visuomenei šiandieniniame kontekste - Pilietiškumo dėlionėje pokalbis su diplomate, istorike. profesore Irena Vaišvilaite.

Spaudos apžvalga.Nors ilgai lauktas Šiaulių koncertinės įstaigos remontas artėja į pabaigą, salė lieka be geros akustikos. Kultūros ministerija papildomų lėšų „Saulės“ koncertų salei neskirs, o Šiaulių savivaldybei pusantro milijono eurų per dideli pinigai.Filosofas Aldis Gedutis komentare nagrinėja, kas sudaro miesto DNR. Ar turime paisyti praeityje gyvenusių ir seniai mirusių bendra-miestiečių nuomonių ir vertybių?Klasikos koncertų salė.Įtraukianti patirtis – daugybę kartų įvairiuose anonsuose skambėjusi frazė. „Kauno kantata“ – vienas paskutiniųjų didžiųjų „Kaunas 2022“ renginių, taip pat viena svarbiausių „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ iniciatyvų. Tiesa, šis reginys sulaukė ne tik pagyrų, tačiau ir kritiško žvilgsnio.„Lokys, liūtas ir šakelė“ programos pradžia.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Šiandien minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena ir ir Vilniaus geto likvidavimo 79 metinės. Skaudus istorijos tarpsnis prisimenamas jau tradiciniu tapusiu „Atminties keliu“.Rubrikoje „Aktualus klausimas“ – ar Europa turėtų priimti nuo mobilizacijos bėgančius Rusijos piliečius?Maskva inicijuoja pseudo referendumus okupuotose Ukrainos teritorijose. Kremliaus remiami separatistai aneksinius referendumus pranešė rengsiantys nuo šiandien iki rugsėjo 27 d. Balsavimas vyks apsišaukėliškose Donecko ir Lugansko „liaudies respublikose“, kurias V.Putinas paskelbė nepriklausomomis prieš pat pasiųsdamas karius į Ukrainą vasario mėnesį.Kaip tai keis karo eigą Ukrainoje?Rubrikoje „Naujienų žemėlapis“ apie Briuselio ir Vengrijos santykius. Europos Komisija dėl teisinės valstybės principo pažeidimų ir galimai netinkamo ES lėšų valdymo pasiūlė įšaldyti trečdalį Vengrijai skirtų lėšų. Dažnai prieš Europos Sąjungos institucijas maištaujantis Budapeštas žada pasitaisyti ir kovoti su korupcija.Grupė „Airija“ švenčią 30-metį ir pristato naujai suskambusią bene garsiausią dainą „Kasdien į karą“.Ved. Gabija Narušytė

Šiandien susitinkame prie Naujojo Židinio. Naujausiame kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraštyje „Naujasis Židinys-Aidai“ skaitytojus pasitinka Laiškas redaktoriui, nagrinėjantis aktualią atminties kovų temą ir jos ryšį su vadinamaisiais kultūriniais karais. Laiško autorius, filosofas ir kultūros istorikas Vytautas Ališauskas šiandien vieši prie Naujojo Židinio, o jį kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Apie ligą, pagalbą sergantiems. Atminties kavinę ir pagalbą artimiesiems pokalbis su Egle Steponavičiene - geriatre, Atminties kavinės projekto savanore ir Aušra Visocke - Alytaus ambasadore, Integruotųjų Neuromokslų Asociacijos nare ir Atminties kavinės projekto savanore.

Kultūros aktualijos spaudos puslapiuose.Unikalią kalbą ir religiją išsaugoję karaimai Lietuvoje gyvena jau per 600 metų. Karaimų kultūrą jau ne vienerius metus tyrinėja ir apie tai knygą rašo istorikas Saulius Kurnickas. Su juo apie mažutę belikusią karaimų bendruomenę Panevėžyje kalbasi kolega Tomas Mizgirdas.Kuo lietuviai genetiškai panašūs į baskus ar Sardinijos salos gyventojus? Kaip jie galėjo atrodyti senovėje? Į šiuos ir kitus klausimus bando atsakyti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkė, daktarė Alina Urnikytė, su kuria kalbėjosi Karolina Panto.Donatas Puslys šįkart mus ragina leistis minties keliu nuo Panerių iki Trondheimo ir apžvelgia Zigmo Vitkaus knygą „Atminties miškas. Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje“ bei Simon‘o Stranger‘io „Šviesos ir tamsos enciklopediją“.Plungės miestas šiemet švenčia 230-ąjį jubiliejų, o tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis – itin svarbus dėmuo nūdienos Plungės miesto muzikiniame gyvenime. Ką išgirsime šių metų festivalyje rugpjūčio 27 – rugsėjo 24 dienomis?Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, rusų kalba retransliuojamų televizijos programų (rusiškų bei baltarusiškų) žiūrėjimo įpročiai Lietuvoje pasikeitė. Apie tai, kaip jie kinta, kalbamės su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstove.„Žmogus turi būti laisvas – gerbti save ir suprasti, pats atrasti jam įdomias veiklas. Labai dažnai jaunas žmogus stumiamas link kokių nors pomėgių, kuriais užsiima dėl, tarkime, lyderio ar mokytojo. Mes šito vegiame ir skatiname, kad jaunuoliai patys pasirinktų užsiėmimus, kad tai būtų jų sprendimai. Tada mes ištiesiame ranką“, – teigia Visagino menų rezidencijos „Taškas“ vadovas Aleksas Urazovas. Į Visaginą užsuko kolegė Karina Metrikytė.Rugpjūčio 26 – 27 dienomis Mykolo Žilinsko dailės galerija Kaune virs dideliu klausymosi prietaisu ir muzikos instrumentu. Besibaigiančios vasaros dienomis čia susiburs Raimundo Malašausko kuruojamas tarptautinis renginys „Marsas sugrįžta“, kurio metu daugiau nei 10 šiuolaikinio meno kūrėjų iš įvairiausių šalių pripildys galerijos erdves garsu, performansais, filmais ir poezija.Paskutinį vasaros savaitgalį stalo žaidimų entuziastai rinksis Druskininkuose, kur vyks jau šeštasis stalo žaidimų festivalis „PineCon 2022“. Renginio dalyvių lauks dviejų dienų programa, kurioje – stalo ir vaidmenų žaidimai, čempionatai, naujausių žaidimų pristatymai, lietuviškų žaidimų prototipų konkursas, populiaraus žaidimo „Akmuo, popierius, žirklės“ turnyras.Ved. Urtė Karalaitė

Kodėl istorikai, gebantys atskleisti sudėtingiausias praeities paslaptis ir atsakyti į klausimą „kas nutiko?“, dažnai pasijunta bejėgiais susidūrę su atminties plotme, mėgindami suprasti ką, kaip ir kodėl mes prisimename apie nutikusius dalykus.Kas yra atminties vieta? Kaip atminties vietos gimsta, kokiu būdu jos įkraunamos tam tikrais pasakojimais bei emocijomis, kaip tokios vietos auga, kinta, pagaliau – miršta?Kokie svarbiausi ir sunkiausi iššūkiai laukė istoriko, ėmusio tirti Panerių kaip smurto teritorijos ir atminties vietos biografiją?Ar tikrai Panerių istorijoje galima pamatyti plačius kontekstus, skirtingose epochose įgyvendintą istorijos politiką, ją pagrindusią ideologiją, o taip pat dėl tos politikos ilgainiui susiklosčiusias skirtingas istorinės kultūros formas?Kodėl Panerių memorialas ilgus metus ir dešimtmečius tiek architektūriniu, tiek ir muziejiniu požiūriu buvo plėtojamas taip silpnai?Kodėl Paneriai XXI a. Lietuvos visuomenei yra vis dar neatrasta, nesuaktualinta, naujomis prasmėmis neįkrauta vieta?Ved. Aurimas Švedas

Spaudos apžvalga.Šalia seno popieriaus fabriko įkurtoje menininkės studijoje gimsta išskirtiniai tapybos darbai. Lankomės svečiuose pas menininkę Aistę Kirvelytę.Knygų apžvalgoje – Vladimiro Nabokovo romanas „Blyški ugnis“ ir Jono Meko raštų pirmas tomas, kuriame publikuojama lietuviškai ir angliškai rašyta poezija.Ar įmanoma į žmonių egzistavimo modelius pažvelgti iš augalų perspektyvos? O gal augalų intelektas gali padėti pakeisti požiūrį ne tik į save kaip į žmogų, bet ir į visą mus supančią aplinką? Atsakymų į šiuos klausimus ieško režisierius Naubertas Jasinskas premjeroje „Vegetacinė būklė“.Šiandien atminties diplomais bus pagerbti ir į Vilniaus universiteto (VU) bendruomenę grąžinti 27 buvę jos nariai, kurie dėl totalinių režimų veiklos negalėjo baigti VU prieš daugiau kaip aštuonis dešimtmečius. Apie tai pokalbis su VU rektoriumi profesoriumi Rimvydu Petrausku.Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis, ir šiandien žvilgsnį kreipnsime į poezijos kategoriją.Pokalbis su į Lietuvą nuo karo siaubo Ukrainoje pabėgusiu režisieriumi ir operatoriumi Oleksandr Dirkovskij.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Sausio 27-ąją minime Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Apie gyvos atminties reikšmę ir vakar Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje vykusią diskusiją „Holokausto (ne)pabaiga“ bei Kęstučio Grigaliūno parodos ir knygos pristatymą - pokalbis su Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene.Šiandien minime ir 180-ąsias anglų rašytojo Lewis Carroll gimimo metines.Apie gana trumpą Vokiečių gatvę Vilniuje kalbama ir rašoma daug ir seniai. Žinome, kada gatvė kilo, degė, atgimė, buvo sugriauta ir užstatyta. Senosiose Vokiečių gatvės fotografijose gausu žmonių, tačiau apie juos žinome gerokai mažiau. Kas jie? Kuo jie užsiėmė? Pasakoja viena parodos kuratorių istorikė Viktorija Kurienė.Klasikinės muzikos naujienos, kurias parengė Paulina Sofija Nalivaikaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ - jaunosios kartos kompozitorius Dominykas Digimas. Pašnekesys apie kūrybos procese išsiplėtojančias naujas inspiracijas, mus supančią garsinę aplinką, ir originalią muzikos kalbą.Ved. Ignas Gudelevičius

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako pasiryžęs trauktis iš pareigų dėl reputacinės žalos valstybei po to, kai paaiškėjo, kad „Belaruskalij“ trąšos toliau keliauja pro Lietuvą, nors JAV sankcijos įmonei jau įsigaliojo. G. Landsbergio teigimu, jis laukia premjerės atsakymo.Susisiekimo ministras sako, jog nutraukus sutartį su sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ Lietuvai gresia didelės vertės ieškiniai. Anot „Lietuvos geležinkelių“ vadovo, nutraukus sutartį su „Belaruskalij“, Lietuvos įmonei gali tekti mokėti šimtus milijonų eurų siekiančias baudas.Vilniuje rengiamas aukcionas „Už jūsų ir mūsų laisvę!“ paremti politinius kalinius ir jų šeimas Baltarusijoje.Telšiuose eisena paminėtas vietos žydų sunaikinimo 80-metis. Tai bus paskutinis šiais metais „Atminties kelio“ renginys.Seimas pritarė Žvalgybos kontrolieriaus tarnybos įsteigimui.Šii tarnyba tirs skundus dėl žvalgybos institucijų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento – veiklos, taip pat vertins žvalgybos pareigūnų veiksmų ir jų priimtų sprendimų bei teisės aktų atitikimą įstatymams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams.Ved. Madona Lučkaitė

Kaip Kauno IX fortas padeda mums pažinti carinės Rusijos imperijos, Pirmojo pasaulinio karo ir kaizerinės okupacijos, tarpukario epochos ir Pirmosios Lietuvos Respublikos, Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto Lietuvoje, o taip pat – pirmosios ir antrosios sovietinės okupacijų istoriją?Kaip IX fortas iš istorijos veikėjo virto muziejumi? Kokius sovietinio istorinio pasakojimo akcentus buvo siekiama išryškinti forto vietoje įsteigtoje ir 1959-ųjų gegužės 30 d. pradėjusioje veikti atminties institucijoje bei joje rodytoje ekspozicijoje? Ką IX forto muziejui atnešė epochinės permainos ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas? Kaip buvo bandoma atnaujinti muziejų ekspozicijoje pasakojant apie sovietinio režimo nusikaltimus prieš Lietuvos visuomenę ir tuo pačiu permąstant Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto Lietuvoje istoriją?Pokalbis su istoriku, muziejininku, Kauno IX forto muziejaus direktoriumi Mariumi Pečiuliu.Ved. Aurimas Švedas

Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardoje susitiko trijų sienų Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos pasienio pareigūnai.Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai ir Pietų Afrikos Respublikos pareigūnai aptaria pandemijos padėtį šalyje, kurioje aptikta nauja COVID-19 atmaina ir daugybę jos mutacijų. Mokslininkų teigimu, ji kelia didelį susirūpinimą ir yra blogiausia iki šiol matytų bei gali būti atsparesnė skiepams.Kinija nuo ketvirtadienio stabdo vizų išdavimą Lietuvoje, pranešė šalies ambasada. Ji nurodo, kad išdavimas stabdomas dėl techninių priežasčių, tačiau tai nutiko tęsiantis Lietuvos ir Kinijos santykių krizei dėl Vilniaus ryšių su Taivanu.Profesinės sąjungos kritikuoja Teisingumo ministerijos inicijuojamą Bausmių vykdymo sistemos pertvarką, sakydamos, kad joje skirta per mažai dėmesio darbuotojų atlyginimams ir sąlygų gerinimui.Premjerė Vyriausybės rūmuose susitiko su mokytojais, kurie visoje Lietuvoje organizavo „Atminties kelio“ minėjimus.Kasčiūnų kaimokapinėse netoli Merkinės palaidotas Merkio rinktinės partizanas, politinis kalinys, Laisvės premijos laureatas Juozas Jakavonis-Tigras.Ved. Paulius Šironas

Kinijos ambasada sustabdė vizų išdavimą Lietuvoje.PAR mokslininkai pranešė aptikę naują koronaviruso atmainą.Vyriausybėje bus pagerbti "Atminties kelio" renginius organizavę mokytojai.Ved. Olga Ugriumova

Daugelyje Vakarų šalių, taip pat ir Lietuvoje, itin aštrias diskusijas provokuoja istorinės atminties klausimai. Kas lemia tokį jautrų požiūrį į atmintį ir kodėl ji vis labiau politizuojama? Kuo apskritai skiriasi atmintis ir istorija? Kaip didžiuosius valstybinius pasakojimus gali koreguoti mikroistorijos, asmeninės refleksijos, šeimos genealogijos ir mažujų vietovių tyrinėjimai? Ar mes galime ir turime brėžti paraleles tarp praeities įvykių ir nūdienos politinių procesų? Ar istorija mus gali kažko išmokyti? O gal jos funkcija visai kita? Apie tai – pokalbis su istorike, kultūrologe, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesore dr. Violeta Davoliūte.Ved. Simas Čelutka

Šiame pokalbyje su istorike Monika Kareniauskaite aptariamos net kelios aktualios temos: Lietuvos visuomenėje vis dar vyraujantys stereotipai ir mitai apie sovietmetį, partizanų judėjimą ir V. Landsbergio „sugriautus kolūkius“; sovietinių teisinių ir politinių praktikų įtaka Lietuvoje po Nepriklausomybės atgavimo; Sausio 13-osios įvykių išgyvenimas, supratimas ir interpretavimas žvelgiant iš tų įvykių dalyvių, aukų perspektyvos. Pokalbyje taip pat diskutuojama apie istorinės atminties peripetijas, sudėtingus posovietinės transformacijos slenksčius ir nesibaigiančias pastangas juos peržengti, o galiausiai ir apie nūdienos mokslo pasauliui vis aktualesnį tarpdiscipliniškumą ir akademines keliones bei stažuotes. Kviečiame klausyti pokalbio su Vilniaus universiteto ir Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Monika Kareniauskaite.Ved. Simas Čelutka

Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-mečio minėjimas Vytauto Didžiojo universiteto Andrejaus Sacharovo demokratinės plėtros tyrimų centre.LRT tyrimas: kol Lietuvoje svarstoma dėl nacionalinių sankcijų trąšų gigantei „Belaruskalij“, kita valstybinė Baltarusijos įmonė per Lietuvą Europą aprūpina metalais.Minint 80–ąsias masinio žydų naikinimo Lietuvoje metines, Kaune surengta „Atminties kelio“ eisena.Ved. Irina Andrianova.

Šiuolaikiniai muziejai ir galerijos šiandien peržiūri savo parodų politiką ir kuria ekspozicijas, kurios atliepia šiandienos lūkesčius – yra įvairesnės, interaktyvesnės, atspindinčios skirtingų visuomenės grupių patirtis, subalansuotai reprezentuojančios menininkes ir menininkus. Kaip buvo kuriama pastovioji Nacionalinės galerijos ekspozicija, ko siekta, į kokius principus atsižvelgta? Koks vaidmuo teko parodos kuratorėms ir architektams? Ir kokios naujos parodos atsidarys netrukus? Apie tai kalbamės su menotyrininke, parodų kuratore ir Nacionalinės dailės galerijos vadove dr. Lolita Jablonskiene.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Specialistai sako, kad Lietuva augina abstinentų kartą, nes tyrimai rodo, jog labai daug vaikų ir paauglių alkoholio visiškai nevartoja arba, jei ir vartoja, tai labai nedaug. Ar tikrai Lietuva auginasi abstinentų kartą ir kokie jaunimo alkoholio vartojimo įpročiai?Tęsiasi „Atminties kelio“ akcija, kuria siekiama paminėti Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną ir Vilniaus geto likvidavimo 78-ąsias metines. Didžiausias „Atminties kelio“ renginys vyks šiandien sostinėje.Palangoje prasideda tradicinė vadovų konferencija „Lūžio taškas“.Prezidentūra sako, kad Jungtinės Tautos galėtų imtis priemonių, padedant Lietuvai ir kaimyninėms šalims spręsti neteisėtų migrantų krizę. Pokalbis su prezidento vyriausiąja patarėja Asta Skaisgiryte.Atvėsus orams, savivaldybės pradeda galvoti apie šildymo sezono pradžią. Daugiabučių gyventojai šilumos savo namuose gali sulaukti ir anksčiau. Kaip tai padaryti?Ved. Edvardas Kubilius

Siekiant didinti pacientų saugą ir išvengti klaidų medikų darbe reikia palankesnio teisinio reguliavimo, sako Kauno klinikų vadovai.Ar dėl pasikeitusios mažos vertės siuntų iš trečiųjų šalių tvarkos sumažėjo siuntinių?Avių augintojai rengia vieningą akciją visoje Europoje, siekiant atkreipti dėmesį į vilkų daromą žalą.Rusijoje prasideda tris dienas truksiantys žemųjų parlamento rūmų – Dumos rinkimai. Stebėtojai neabejoja, kad balsavimą laimės prezidentą Vladimirą Putiną remianti partija “Vieningoji Rusija”.Minint 80–ąsias žydų naikinimo Lietuvoje metines, Kėdainiuose surengta „Atminties kelio“eisena.Atkreipdama dėmesį į metus kalinamus nevyriausybinių organizacijų atstovus Baltarusijoje, „Freedom House “ skelbia virtualų pasaulinį protestą.Ved. Madona Lučkaitė

Įsigaliojo galimybių paso prievolė. Kaip tiek vartotojai, tiek prekybininkai ir verslininkai.Ženevoje vyksta aukšto lygio konferencija dėl pagalbos Afganistanui. Jungtinės Tautos sako, kad šaliai iškilo „humanitarinės katastrofos grėsmė“. Konferencijoje bus sprendžiamas spartaus finansavimo didinimo klausimas, kad būtų galima tęsti žmonių gelbėjimo humanitarinę operaciją.78-ajame Venecijos kino festivalyje lietuvių režisieriaus Lauryno Bareišos ilgametražis filmas „Piligrimai“ buvo išrinktas geriausiu konkursinėje programoje „Horizontai“. Kaip režisierius Laurynas Bareišas vertina filmo sėkmę?Minint 80–ąsias masinio žydų naikinimo Lietuvoje metines, „Atminties kelio“ eisena šiandien rengiama Šakiuose. 1941-ųjų birželio-liepos mėnesiais Batiškės miške prie Šakių buvo nužudyti keli šimtai žydų vyrų, o rugsėjo 13-tą dieną toje pačioje vietoje sušaudyti likę Šakių žydai.Tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ renginiai teigia, kad šio festivalio tema „Nepapasakotos istorijos išnyksta“.Ved. Madona Lučkaitė

Prezidentas, Seimo pirmininkė ir Seimo valdyba aptarė rudens sesijos darbus. Kokių iššūkių kelia politinis sezonas?Aplinkos ministras siūlo būdus, kaip mažinti atliekų gabenimą į sąvartynus, bei kaip skatinti rūšiuoti komunalines atliekas.Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje aptartas Lietuvoje esančių migrantų teisių klausimas. Liepą priimtomis pataisomis sutrumpintos prieglobsčio prašymo procedūros ir apribotos kai kurios neteisėtai sieną kirtusių žmonių teisės. Minėto komiteto pirmininkas kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos siūlomus pakeitimus, kuriais neteisėtai sieną kirtusius migrantus būtų leidžiama sulaikyti neribotam terminui ir sako, kad pakeitimais Lietuvoje esą būtų kuriama getų sistema.Šalies ligoninėse medikai skiepijami trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze. Sustiprinamoji dozė suleista ir pirmiesiems Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojams.Prancūzijoje prasidėjo teismo procesas dėl 2015-ųjų lapkričio atakų Paryžiuje, kai baruose, restoranuose ir koncertų salėje „Bataclan“ buvo nužudyta 130 žmonių, šimtai sužeista. Didžiausias per šalies dabartinę istoriją teismo procesas tuks iki kitų metų gegužės. Jį kuruos per tris šimtus teisininkų. Bylą sudaro milijonas puslapių, kurie sustatyti į eilę sudarytų 53 metrus. . Atsakomybę už išpuolius, planuotus iš Sirijos, vėliau prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“.Minint 80-ąsias žydų žudynių metines, Alytuje surengta „Atminties kelio“ eisena, skirta Holokausto aukų atminimui. Žydai masiškai pradėti persekioti 1941-mų metų liepą, buvo įsteigtas nedidelis getas, kuriame buvo sutelkti Alytaus ir apskrities žydai. Didžiausios žudynės Alytuje įvyko 1941-ųjų rugsėjo 9-ąją Vidzgirdo miške.Ved. Madona Lučkaitė

Kaip atrodys migrantų vaikų mokymas?Šalies ligoninėse medikai skiepijami trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze.Pasaulinės parodos „EXPO 2020“ Dubajuje Lietuvos paviljono pristatymas.Minint 80-ąsias žydų žudynių metines, Alytuje vyks „Atminties kelio“ eisena, skirta Holokausto aukų atminimui.Ved. Irina Andrianova

Galimybių pasą galima atsiimti daugelyje vaistinių, pašto skyriuose, „Sodros“ padaliniuose, paslaugą teikia Registrų centras.Pasieniečių mokykloje pristatytas migrantų apgyvendinimo planas.Prezidentas G. Nausėda su komanda dirba Lazdijų rajone.„Atminties kelio 1941 – 2021“ esisena Ariogaloje.Ar Amerikoje bus pradėti drausti abortai?Ved. Madona Lučkaitė

Iš „Mažosios studijos“ archyvų: teatrologė Audronė Girdzijauskaitė, knygos „Atminties šuliniai“ autorė, dalinasi prisiminimais apie gyvenimą pokario Vilniuje.Redaktorius Julius Sasnauskas

Lietuvoje baigiasi daugiau kaip pusę metų trukęs karantinas, atsisakoma didelės dalies ribojimų, tačiau išlieka reikalavimai dėvėti veido kaukes uždarose erdvėse, lieka kai kurios galimybių paso privilegijos.Su karantino režimo nutraukimu baigiasi ir kai kurių finansinių pagalbos priemonių galiojimas. Nebeteikiamos subsidijos labiausiai nukentėjusioms įmonėms, kurių apyvarta kirto daugiau nei 50 procentų, nebelieka ir turgavietės mokesčio kompensacijų. Dirbantys savarankiškai nebegaus 260 eurų paramos.Visoje Europos Sąjungoje pradėjo galioti skaitmeninio COVID pažymėjimo sistema, palengvinanti keliones po bendrijos šalis pasiskiepijusiems arba persirgusiems asmenims. Toks pažymėjimas – specialus QR kodas, leidžia keliauti be testavimosi ir saviizoliacijos reikalavimo. Kiek sėkmingai ir vieningai ši sistema galios?Seimo žmogaus teisių komiteto darbotvarkę aptarė prezidentūros komanda ir parlamento komitetas.Vilniaus universitetas tęsia “Atminties diplomų” teikimą. Jie teikiami žmonėms, kurie dėl totalitarinių režimų po 1940 metų birželio 15 dienos buvo pašalinti iš Vilniaus Universiteto.Ved. Vaida Zakarkienė

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija Ministrų kabinetui siūlys netęsti karantino ir palikti galioti ekstremalią situaciją.Per praėjusią parą Lietuvoje nuo koronaviruso nemirė nė vienas žmogus. Tokios statistikos nebuvo nuo pernai spalio pradžios.Prezidentas su generaline prokurore aptarė prokuratūros veiklą.Šimtai turgaviečių prekybininkų atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. „Invega“ iš jų reikalauja grąžinti kompensacijas, suteiktas pirmojo karantino metu.Gargžduose vyko Atminties kelio eisena, skirta paminėti 80-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines.Sukanka penkeri metai nuo 2016-aisiais įvykusio „Brexito“referendumo.Anot tyrimo, Lietuvoje kasdien į darbą ateina apie 10 tūkst. neblaivių darbuotojų.Sinoptikai fiksuoja karščio rekordus Lietuvoje. Ar kaitra tęsis?Ved. Deividas Jursevičius

Įvertintas palapinių miestelis Pabradėje: ne aukštos klasės viešbutis, bet minimalias sąlygas atitinka, viena bėdų – vertėjų trūkumas. Pokalbis su pabėgėliu iš Afganistano.Artėjant tarptautinei pabėgėlių dienai skelbiama ataskaita apie pabėgėlių situaciją pasaulyje.Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kartu su jos iniciatyva įsteigtais Tolerancijos ugdymo centrais bei kitais partneriais, inicijuoja nacionalinį projektą „Atminties kelias 1941–2021“.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Prieš 21 metus menininkas Dainius Liškevičius sukūrė videoperformansą „Kliaksas / Restartas“ (2000, MO muziejaus kolekcija). Jame simuliuojamas ateities Lietuvos virsmas iš nacionalinės valstybės į atvirą, daugiakultūrinę visuomenę. Šiam kūriniui menininkas panaudojo lietuvišką trispalvę. Tuo metu Liškevičiaus videofilmas nesulaukė platesnio atgarsio. Tačiau visai neseniai kūrinys buvo ištrauktas iš konteksto ir parodytas per „šeimų maršo„ šou Vingio parke kaip tariamas vėliavos išniekinimas. Apie istorinį, kultūrinį ir institucinį kūrinio kontekstą bei atminties karus radijo balkone kalbasi menininkas Dainius Liškevičius ir istorikas Tomas Vaiseta.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-Jadevičienė