Podcasts about dainius p

Penktadalis šalies visuomenės nenorėtų gyventi šalia žmonių su intelekto, psichosocialine negalia, bet beveik pusė tam neprieštarautų, parodė naujausia apklausa. Vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras viltingai džiaugiasi rezultatais ir pastebi, kad „Lietuvos visuomenė, nors ir lėtokai, bet vis tik sveiksta nuo visokių prietarų ir baimių“. Kokios dar gajos baimės ir kaip keičiamės? Pokalbis su psichiatru.Sveikatos apsaugos ministerija ketina didinti kompensacijas diabetu sergantiems. Socialiniuose tinkluose piktinamasi, kad kompensacijos medikamentams ir kitoms reikalingoms priemonėms dabar labai mažos, kas keisis?Skelbiama savanorių atranka 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. Kas jais gali būti, ką reiktų veikti ir kokia nauda?Ved. Gabija Narušytė

Jau nuo 2024-ųjų visose bendrojo ugdymo mokyklose tose pačiose klasėse mokysis ir vaikai, turintys įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tikina, kad tam yra puikiai pasiruošta: vietoj dabar veikiančių specialiųjų mokyklų rasis 10-ies specialiųjų ugdymosi poreikių regioninių konsultacinių centrų, kurių veiklai bus skirta virš 5 mln. eurų, be to mokyklose steigiami nauji švietimo pagalbos specialistų: psichologų, socialinių pedagogų, logopedų, surdopedagogų, taip pat mokytojų padėjėjų. Štai, jei pernai maždaug 1 tūkst. šalies mokyklų dirbo 3836 švietimo pagalbos specialistai, tai netrukus bus sukurti dar 150 papildomų etatų. Be to, sukurta 719 mokytojų padėjėjų etatų, tad dabar mokyklose dirba jau 3415 mokytojų padėjėjai. Iš viso nuo 2023 iki 2029 m. mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais integracijai į mokyklas bus skirta 136 mln. eurų.Vis dėlto mokytojai praktikai teigia, esą realybė ne tokia romantiška, kokią piešia ministerijos strategai: daugelyje savivaldybių neįmanoma rasti nei psichologų, nei socialinių pedagogų ar logopedų, nekalbant apie retesnius specialistus: surdopedagogus ar gestų kalbos mokytojus. O štai mokytojų padėjėjų alga tesiekia minimalią algą, tad net ir nekeliant šiems darbuotojams profesinių reikalavimų, neatsiranda, kas norėtų užimti šiuos etatus.Be to, anot mokyklų vadovų, vadinamos normos, kai socialinis pedagogas ar psichologas turi aptarnauti apie 400 mokinių yra per mažos. Šių specialistų pagalbos jau dabar, kol santykinai nedaug mokinių su specialiaisiais ugdymosi poreikiais mokosi mokyklose, nepakanka, o nuo 2024 m. esą pamatysime visą problemų puokštę. Ko reikia, kad sėkmingai integruotume į mokyklų bendruomenes visus, įvairių poreikių mokinius?Diskutuoja: Vilniaus universiteto profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, vaikų su specialiaisiais ugdymosi poreikiais integravimo į mokyklas pradininkė Lietuvoje Alvyra Galkienė, Šiaulių Didždvario gimnazijos direktorius Vitalis Balsevičius ir Utenos Krašuonos progimnazijos direktorius Rolandas Gruodinskas.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Mums nepatinka, kad jį daro tai beprotį, tai herojų. Nu elinis bachuras buvo“, – 1989-aisiais apie Romą Kalantą sakė jo draugai. Jis klausėsi Bitlų, nešiojo ilgus plaukus ir prijautė hipių judėjimui. Tuo pat metu buvo labai religingas, domėjosi politika, istorija ir filosofija, turėjo savo nuomonę ir nebijojo jos pasakyti, net jeigu tai sukeldavo jam nemalonumų.Kai 1972 metais atrodė, kad dauguma lietuvių susitaikę su gyvenimu okupacijoje, Kalanta nuėjo į Kauno centrą ir susidegino, sušukęs „Laisvė Lietuvai!“. Užrašų knygutėje jis paliko žinutę: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.Sovietų sudaryta psichiatrų komisija iškart jam nustatė diagnozę – šizofrenija. Nepriklausomos Lietuvos idėja tuo metu buvo tokia nereali, kad bet koks išsišokimas to meto psichiatrams atrodė kaip ligos požymis, sako psichiatras Dainius Pūras. Bet daliai žmonių jis iškart tapo didvyriu, paskatinusiu netylėti ir juos.Romas Kalanta praėjusiame amžiuje buvo tik vienas iš daugelio pasaulyje, pasirinkęs protesto formą, kurią sociologai vadina altruistine savižudybe – kai žmogus dėl kolektyvinio tikslo paaukoja savo gyvybę. Prieš jį Vietname deginosi budistų vienuoliai, protestuodami prieš religinius suvaržymus, vėliau – amerikiečiai, nepritardami karui Vietname. Galiausiai idėja pasiekė ir komunistinio bloko šalis.Autorės Rūta Dambravaitė ir Sigita Vegytė

Pokalbis su Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi, Vilniaus universiteto profesoriumi Dainiumi Pūru apie žmogaus teisių padėtį, priešpriešas ir nuomonių kovas pasaulyje, kuomet viena krizė keičia kitą. Būdamas specialiuoju Jungtinių Tautų pranešėju sveikatai, aplankęs keliasdešimt pasaulio šalių ir stebėjęs žmogaus teisių klausimus, Dainius Pūras teigia, kad norėtųsi brandesnio visuomenės ir vyriausybių požiūrio į nepatogius klausimus.Dvylika punktų kartu su prof. Dainiumi Pūru apie aktualiausias žmogaus teisių problemas Lietuvoje ir pasaulyje.Ved. Ignas Klėjus

Viešai prabilus, kad advokatai atstovauja Rusijos įmonėms, kurioms taikomos sankcijos, ir apie tai net nepranešta finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, kilo nuogąstavimų, jog norintys išvengti viešumo advokatai gali slapukaudami atstovauti sankcionuotus juridinius asmenis to nedeklaruodami net ir teismui. Teigiama, kad jau yra pavyzdžių, kur iš pateikiamų atsiliepimų ar skundų akivaizdu, kad jis rašytas Lietuvos teisę gerai išmanančių asmenų, tačiau advokatas nenurodomas. Seime prabilta apie prievolę advokatams deklaruoti klientus. Pasakoja Asta Martišiūtė.Žmogaus teisių stebėjimo institutas šiandien pristato 2020-2021 m. žmogaus teisių apžvalgą. Kartu su ekspertais, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais bus diskutuojama apie šiandieninę žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, kaip būtų galima jau dabar teisiškai ir praktiškai sustiprinti žmogaus teisių apsaugą ir kokios galėtų būti tolesnės žmogaus teisių Lietuvoje raidos kryptys. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius, profesorius Dainius Pūras.Verslinių sodų savininkai sako, kad dėl buvusių šalnų, vėliau liūčių laukiamas labai menkas obuolių derlius. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė ir žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.Aktualus klausimas. Ar Jūs mėgstate valgomuosius ledus. Kokių išskirtinių, įsimintinų jų rūšių esate ragavę? Pašnekovė - Bendrovės Unilever valgomųjų ledų naujų produktų vystymo grupės Baltijos šalyse vadovė Vida Šukienė.Rusija į Kaliningradą visada veždavo daugiau prekių nei reikdavo anklavo poreikiams. Ir užsiėmė eksportu. Todėl dabar jos nenori prarasti šio kąsnio, sako Lietuvos vežėjų sąjungos sekretorius ryšiams su užsienio šalimis Mečislovas Atroškevičius. Jis sako, kad čia jokių išimčių negali būti, tačiau nemato keista, kad Kaliningrade veikia lietuviško kapitalo pervežimo įmonės. Jį kalbino kolega Marius Jokūbaitis.Epidemiologai sako, kad Covid – 19 niekur toli nepasitraukė. Užsikrėtusių koronavirusu skaičiai Lietuvoje kelia nerimą. Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė, Sveikatos mokslų universiteto profesorius, Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys – Balevičius.Prancūzijos mokslininkai, pasitelkę naująsias virtualios realybės technologijas, ištyrė, kad žaluma miestuose kelia žmonių moralę. Klimatologai sako, kad tinkamai plėtojama miesto infrastruktūra ir žaliosios oazės gali padėti kovoje su karščiais. Plačiau apie žaliosios augalijos mieste naudą žmogui - Justės Urbonaitės reportaže.Komentaras. Autorius klimatologas, filosofas Silvestras Dikčius.Edvardas Kubilius

Pasak VU profesoriaus, filosofo Vytauto Radžvilo, valdžia nesuformavo aiškios migracijos politikos, nes sutrukdė karas Ukrainoje. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad, nors sienos apsauga stiprinama, apgręžimo politiką reikia tęsti, be to, bus siekiama ir toliau riboti dalies migrantų judėjimo laisvę. Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Dainiaus Pūro, migrantus iš Artimųjų Rytų politikai demonizuoja, todėl kyla klausimas, ar sugebėsime integruoti ukrainiečius, į kuriuos kol kas žiūrima palankiai.Dalyvauja Rytų Europos studijų centro politikos analitikas Vladimiras Laučius, Vilniaus universiteto profesorius, filosofas Vytautas Radžvilas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos patarėjas Giedrius Mišutis,Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas, doktorantas Linas Kontrimas, „Epso-G” komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis, „SOS Ukraine” direktorius Dovydas Vitkauskas, rašytojas Markas Zingeris, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras.Ved. Audrius Lelkaitis

Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas Dainius Pūras teigia, kad sienas reikia saugoti, tačiau negalima taikyti kolektyvinio apgręžimo į Baltarusiją, kuri yra nesaugi. Pasak jo, hibridiniu karu prisidengiama, nes galimam migrantų priėmimu pasiruošta nebuvo. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad Lietuva nėra gavusi ES nurodymo priimti „visą Afriką”, o apgręžimo politiką, nors ir laikinai, Briuselis leidžia. „Luminor” banko ekonomistas Žygimantas Mauricas Europos Sąjungai, kuri neturi aiškios migracijos politikos, siūlo įsivesti „mėlynosios” kortos loteriją, o nelegalių ekonominių migrantų nepriimti.Ved. Audrius Lelkaitis

Analitikas Vladimiras Laučius teigia, kad migrantų apgręžimo politika, hibridinio karo akivaizdoje, pasiteisino — dabar dalis ES šalių siekia, jog valstybės nebūtų baudžiamos už pareigą saugoti sienas. Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras tikina, kad apgręžimo praktika grubiai pažeidžia tarptautinę teisę, nes ignoruojami migrantų interesai, be to, kelia susirūpinimą sąlygos, kokiomis migrantai laikomi Lietuvoje. Anot Seimo Saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, niekas nepatenkintų migrantų prievarta nelaiko. Pasak jo, tvora pasienyje bus pastatyta iki kitų metų rugsėjo, kaip planuota.Ved. Audrius Lelkaitis

Ana Florence, PhD (she/her) is a Clinical Psychologist, a postdoctoral associate at the Yale Program for Recovery and Community and an Unapologetically Black Unicorn. It's the second week of recovery month and we hear Ana's perspective on how psychology differs in Brazil compared to the United States and how the Psychiatric Reform Movement brought everyone together. They talk about the “Wisdom Project” and how Keris also got involved, how Brazilians have been hesitant with the term “recovery” because it's coming from U.S., the disparities and inequities that occurred during the pandemic and the impact of Dainius Pūras, former UN Special Rapporteur on Rights to Health. If you or someone you know is in a mental or substance use disorder crisis, call the National Suicide Prevention Lifeline: 1-800-273-8255. The “Mad In America” article Ana Florence did with Dainius Pūras: https://www.madinamerica.com/2020/05/bringing-human-rights-mental-health-care-interview-dainius-puras/ The UN Handover Dialogues 2021: https://www.handover-dialogues.org/

In today's episode, Steve Lawlor sits down with Dainius PŪRAS, as they discuss about his previous role as UN special rapporteur and about his insights relating to challenges and opportunities regarding mental health on a global scale. It is a fascinating and insightful episode which I can guarantee will provide you with more questions than answers !

Michelle Funk is the Unit Head of the Policy, Law, and Human Rights at the Department of Mental Health and Substance Use at the World Health Organization. She has created and leads the WHO Quality Rights Initiative that aims to assess and improve human rights standards in existing services and advance the full implementation of the UN Convention on the Rights of Persons with Disabilities (CRPD). In this interview, we discuss the launch of the new “Guidance on Community Mental Health Services: Promoting Person-Centred and Rights-Based Approaches.” The document is grounded on the principles of recovery and rights-based approaches. It presents successful examples of best practices in mental health service provision respecting dignity, moving to zero coercion, and eliminating neglect and abuse. Among the best practices showcased in the document are Open Dialogue as practiced in Tornio, Finland, Soteria Berne in Switzerland, Afiya House in Western Massachusetts, Basal Exposure Therapy in Norway, and Hearing Voices Support Groups. The Guidance builds on the momentum created by the critical voice of Dainius Pūras, former UN Special Rapporteur on the Right to Health. Puras criticized the dominance of the biomedical model in the Mental Health field and highlighted the harms associated with ignoring the social determinants of health that impact a person's mental health, such as violence, poverty, lack of proper nutrition, housing instability, lack of universal health coverage, discrimination and others. In our conversation, Michelle Funk described the process of engaging stakeholders and persons with lived experience throughout the design and development of the document, the challenges of ensuring geographical representation given the global inequalities, and the hopes for the future.

Didžiuma šalies pradinukų vėl grįžo mokytis į mokyklas, nuo šio pirmadienio gyvai vyksta pamokos ir daugumai šalies abiturientų. O kitą savaitę į mokyklas turėtų grįžti ir 5-11 klasių moksleiviai. Bet grįš mažuma. Kodėl?Po to, kai Vyriausybė delegavo savivaldybėms mokinių sugrąžinimo į mokyklas tvarką, dalis savivaldybių bei mokyklų administracijų ir pedagogų ėmė kratytis deleguotos lyderystės. Dalis savivaldybių bei mokyklų administracijų nenorą ieškoti būdų, kaip saugiai grąžinti mokinius į mokyklas, pagrindė mokinių bei tėvų apklausomis.Daugelio senos demokratijos šalių ekspertai laikosi priešingos nuostatos: vaikams ir paaugliams mokytis nuotoliniu būdu daugiau nei 2 mėnesius yra pavojinga, nes, jei jie yra izoliuoti nuo bendraamžių daugiau nei 6 mėnesius, gali prasidėti rimti psichoemociniai sutrikimai, kuriems gydyti ateityje prireiks daug laiko bei lėšų.Kiek mūsų pedagogai bei mokyklų administracijos ir savivaldybės ruošėsi mokinių grįžimui į mokyklas? Kodėl dalis mokinių, jų mokytojų ir mokyklų administracijų nebenori šiais metais grįžti į kontaktinį ugdymą? Ar tikrai buvo būtina grąžinti vaikus į mokyklas, kai iki mokslo metų pabaigos teliko vos keletas savaičių? Kokios yra užsitęsusio nuotolinio ugdymo pasekmės vaikų ir paauglių psichikos sveikatai? Kodėl pasaulio psichologai ir psichiatrai akcentuoja, kad vaikams ir paaugliams yra pavojinga būti saviizoliacijoje daugiau nei du mėnesius?Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto profesorė, psichologė Roma Jusienė bei Vilniaus universiteto profesorius, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras.Ved. Jonė Kučinskaitė

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras teigia, kad socialinė lytis susiformuoja veikiama visuomenės kultūros normų, kurios gali skatinti agresiją moterų atžvilgiu. Vilniaus Gedimino technikos universiteto filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorius Tomas Kačerauskas tikina, kad Stambulo konvencija prieštarauja feminizmo principams, nes nuo smurto reikėtų ginti ne moteris, o visus žmones. Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė konvencijos priešininkus ragina bendrai ieškoti efektyvių priemonių itin dideliam smurto lygiui artimoje aplinkoje mažinti.Ved. Audrius Lelkaitis

„Žmogus tuo ir skiriasi nuo kitų gyvų būtybių, kad jis nuolat yra tam tikroj dozuoto nerimo būsenoj ir tai reiškia, kad žmogus nesustoja paauglystėje – vyksta vystymasis, raida, gyvenimas, o tai, man atrodo, įeina į sveiko žmogaus apibrėžimą,“ – naujame epizode sako Dainius Pūras, gydytojas-psichiatras, Vilniaus universiteto profesorius. Pirmame šių metų epizode drąsiai ir nepatogiai pažiūrim į vieną opiausių Lietuvos žaizdų – emocinę visuomenės ir individo sveikatą. Kas mums trukdo būti sveika visuomene? Kaip įprotis dangstyti problemas atsiliepia bendram visuomenės audiniui? Kodėl psichoterapija Lietuvoje pralaimi prieš medikamentinį gydymą? Ar tikrai prisitaikymas prie netinkamos sistemos yra sprendimas? Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti ––> Patreon Interviu ir montažo autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Filipe Raposo Podkasto kūrimą dalinai finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas bei Benedikto Gylio fondas. Podkasto draugai – portalas 15min.lt, garso reklamos studija „Dropaudio", Vilniaus universiteto radijo stotis „Start FM“ Pokalbio klausyk Spotify, iTunes, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir www.karalaite.com/podkastas

Koronavirusas riboja mūsų bendravimą su aplinkiniais, bet ar vaikams užtenka pokalbių su draugais telefonu ar internetu? Ar pakanka gyvo bendravimo tik klasėje? Kokių neigiamų pasekmių vaikų psichinei sveikatai turi šie ribojimai ir kaip juos apeiti?Dalyvauja gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras, profesorius Dainius Pūras ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis. Ved. Laura Adomavičienė

Dainius Pūras is a medical doctor and human rights advocate. He is currently serving the final year of his term as the United Nations Special Rapporteur on the right of everyone to the enjoyment of the highest attainable standard of health. He is also a professor at Vilnius University, Lithuania, and the director of the Human Rights Monitoring Institute, an NGO based in Vilnius. Pūras has been a human rights activist for 30 years involved in national, regional, and global activities that promote human rights-based policies and services, with a focus on mental health, child health, disabilities, and the prevention of violence and coercion. He was a member of the UN Committee on the Rights of the Child from 2007 to 2011. From the time he was appointed to the United Nations Human Rights Council in 2014, Pūras has pushed for a paradigm shift in mental health care. During his mandate, he has written several reports that emphasize the importance of the social determinants of health and criticize the dominance of the biomedical model and the medicalization of depression. While his work has occasionally been met with derision from some mainstream psychiatric institutions, he continues to bring attention to coercive practices and human rights violations and to call for greater investment in rights-based approaches to mental health care and suicide prevention. In this interview, Pūras discusses his own journey as a psychiatrist, his decision to get involved in human rights work, his goals for his UN reports, and the future of rights-based mental health care.

Šalyje įvestas karantinas gali būti proga persigalvoti apie nėštumo nutraukimą galvojančioms moterims. Taip pareiškęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sulaukė aršios kritikos. Kur pandemijos metu dingo žmogaus teisės? Ką daryti keblioje situacijoje atsidūrusioms moterims? Atsakymų laidoje ieškos Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė, sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė Ved. Mindaugas Jackevičius.

Notre invitée Doris Provencher, de l’AGIDD-SMQ, nous parle de ce regroupement national et de sa mission et nous parle des nombreux enjeux concernant la santé mentale. Doris revient aussi sur la venue au Québec de M. Dainius Pūras, ayant été Rapporteur spécial des Nations Unies sur le droit à la santé. Au segment Espresso et à l'Espresso allongé avec Pierre et Yvan, c’est : l'effet Greta Thunberg. En début de deuxième partie de l’émission, notre collaborateur Jocelyn Morettini, neuropsychologue, nous présente la réalité virtuelle en thérapie psy. Animateur, intervieweur et producteur: Yvan Bujold Preneur de son et chroniqueur aux segments Espresso: Pierre Laporte Site Web de Folie Douce: antenne.qc.ca © Copyright Antenne Communications Tous droits réservés

Laidoje viešėjęs Vilniaus universiteto profesorius, psichiatras Dainius Pūras pasakojo, kad tik pasirinkęs vaikų ir paauglių psichiatrijos sritį, suprato, jog „remontuoti“ reikia ne pačius vaikus ar žmones, o jų aplinką. D. Pūras laidoje pripažįsta, kad mėgsta atvirai pasisakyti psichinės sveikatos ar socialinės apsaugos sistemos klausimais. Dėl to, kaip pats pasakoja, visuomenėje sulaukia įvairių nuomonių ir atgarsių. „Čia sąmoningas apsisprendimas. Kiekvieną kartą, prieš darydamas kokį sprendimą, kuris atrodys kaip akibrokšatas, pagalvoju. Ir artimiesiems ne visada patinka, nes jie gal norėtų, kaip sakoma, gyventi saugiau. Ne kiekvieną kartą aš ir apsisprendžiu tų malkų paskaldyti, bet jeigu pamatau prasmę ar nutariu, kad jei to nepadarysiu, tiesiog savęs negerbsiu, tuomet įsijungia toks mechanizmas ir tada jau sulaikyti savęs negaliu“, – sakė laidos svečias ir pridurė, kad labiausiai savęs negerbtų, jeigu pastebėtų, kad yra „užsikrėtęs“ konformizmo virusu. Pašnekovas, atsakydamas į klausimą, ar lietuviai psichine prasme gyvena sveikoje aplinkoje, pabrėžė, kad mūsų visuomenė neturi vizijos, niekaip neapsisprenžia dėl tapatumo bei nežino, kas yra ir kuo nori būti. Taip pat D. Pūras pastebi, kad paskutiniu metu atsiranda balsų, kurie gąsdina Vakarų vertybėmis.

Gamtininkai įspėja, kad rugpjūtį suaktyvėjusios širšės.Jeigu jūsų seneliai ar tėvai gyvena vieni, o juos aplankyti beveik neturite laiko, jau galbūt greitai tai galės padaryti laiškininkai.Premjeras Skvernelis šiandien prezidentui pristatys atnaujintą Ministrų kabinetą.Mitingas dėl griaunamų paminklų. Paminklai, atminimo lentos šiuo metu Vilniuje kelia daug aistrų.Kaip minėsime Baltijos kelio 30-metį?Mokslininkai teigia, kad laboratorijose užauginta mėsa arba augalinės kilmės produktai, skoniu ir išvaizda primenantys mėsą, gali padėti spręsti maisto trūkumo ir globalinio atšilimo problemas.Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu išlieka didžiausias Europoje.Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su Ekonomikos ir inovacijos ministru Virginijumi Sinkevičiumi praneša, kad šis bus teikiamas į eurokomisaro postą. Nausėda teigia, kad per vakarykštį susitikimą su išrinktąja Europos Komisijos vadove Ursula fon der Lajen, Sinkevičius buvo įvertintas labai gerai.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Kokias knygas skaito gydytojas psichiatras Dainius Pūras? R. Valatkos komentaras. Ved. Rūta Kupetytė.

Šiandien sukanka 609 metai nuo Žalgirio mūšio.Penktadienį prisiekė naujasis prezidentas Gitanas Nausėda. Kokie santykiai susiklostys su Seimu ir Vyriausybe?Prekyba internetu.Valdančiųjų „valstiečių“ taryba šiandien spręs dėl pasitikėjimo partijos lyderiu Ramūnu Karbauskiu ir ar perduoti Seimo pirmininko poziciją koalicijos partneriams „socialdarbiečiams“.Prezidentas G.Nausėda su pirmuoju oficialiu vizitu vyks į Lenkiją.Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi galimybe nereceptinių vaistų įsigyti parduotuvėse ar degalinėse.Poetui Alfonsui Nykai-Niliūnui šiandien būtų sukakę 100 metų. Ką rekomenduoja skaityti vaikų psichiatras Dainius Pūras?Europos ekonomika.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Tarptautinės aktualijos. Apžvalgininko Ramūno Bogdano komentaras.Ved. Darius Matas.

Kodėl į madą grįžta sąmokslo teorijos, o visuomenėje plinta melagingų naujienų epidemija? Kaip mindomos vaikų, moterų, seksualinių mažumų ar sergančių psichikos ligomis teisės? Laidos svečias – Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius, Vilniaus universiteto profesorius Dainius Pūras. Ved. Mindaugas Jackevičius.

Dainius Pūras – vaikų ir paauglių psichiatras, VU profesorius, Jungtinių Tautų (JT) specialusis pranešėjas teisei į sveikatą. Pagal statistiką, didžiausias pedofilijos paplitimas tarp vyrų yra nuo 3 iki 5 proc. Šiame epizode Beata teiraujasi Dainiaus, kodėl vyrai? Kaip atpažinti pedofilą? Kaip apsaugoti savo vaikus nuo nederamo seksualinio elgesio ir kaip atpažinti, kad vaikas patyrė seksualinį smurtą? Paremk Nebegėdą: www.patreon.com/nebegeda

„LRT Aktualijų studijoje“ – prof. Dainius Pūras, atsistatydinęs iš Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovo pareigų.Apie padėtį Lietuvos psichiatrijoje, verslininkų „mokymus“ psichiatrinėse ligoninėse ir alkoholio prieinamumą ribojančius įstatymus.

„LRT Aktualijų studijoje“ – prof. Dainius Pūras, atsistatydinęs iš Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovo pareigų.Apie padėtį Lietuvos psichiatrijoje, verslininkų „mokymus“ psichiatrinėse ligoninėse ir alkoholio prieinamumą ribojančius įstatymus.

Kodėl toks atotrūkis tarp vaikų ir suaugusių, ką daryti siekiant sumažinti susvetimėjimą? Laidos svečias psichiatras, psichologas, visuomenės veikėjas Dainius Pūras. Vedėjas Valentinas Mitė.

„Investicija į tautos dvasinę sveikatą yra pati geriausia valstybės investicija“, – sako psichiatras prof. Dainius Pūras. Pokalbyje dalyvauja psichiatras prof. Arūnas Germanavičius, Vaiko raidos centro vadovė Jovita Petrulytė ir „Vilties“ bendrijos vadovė Dana Migaliova.„Geriausiu pripažintas aklųjų choras „Feniksas“ pademonstravo ne tik puikų dainavimą, bet ir susitelkimą, didelę atsakomybę už artimą“, – teigia choro vadovė Lina Puodžiūnienė.

„Investicija į tautos dvasinę sveikatą yra pati geriausia valstybės investicija“, – sako psichiatras prof. Dainius Pūras. Pokalbyje dalyvauja psichiatras prof. Arūnas Germanavičius, Vaiko raidos centro vadovė Jovita Petrulytė ir „Vilties“ bendrijos vadovė Dana Migaliova.„Geriausiu pripažintas aklųjų choras „Feniksas“ pademonstravo ne tik puikų dainavimą, bet ir susitelkimą, didelę atsakomybę už artimą“, – teigia choro vadovė Lina Puodžiūnienė.

Naujasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vadovas Manfredas Žymantas kviečia suinteresuotus asmenis dalyvauti susitikimuose ir regionuose kylančias problemas spręsti kartu.Junginių Tautų specialusis pranešėjas teisės į sveikatą klausimais, vaikų psichiatras prof. Dainius Pūras pristatė antrąją savo knygą „Apie proto sveikatą ir jos sutrikimus“.

Naujasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vadovas Manfredas Žymantas kviečia suinteresuotus asmenis dalyvauti susitikimuose ir regionuose kylančias problemas spręsti kartu.Junginių Tautų specialusis pranešėjas teisės į sveikatą klausimais, vaikų psichiatras prof. Dainius Pūras pristatė antrąją savo knygą „Apie proto sveikatą ir jos sutrikimus“.

Pirmoji laidos tema - apie psicholiginę pagalbą vaikams, kurios gali nelikti. Vieną aukščiausių vaikų patyčių ir savižudybių rodiklių ES turinti Lietuva gali likti be emocinės paramos vaikams ir paaugliams tarnybos Vilniuje. Vaikų psichologai sunerimę - vaikų linijos didžiausiam padaliniui sostinėje gresia uždarymas. Kita tema laidoje - apie hepatitą C. Ši liga dažnai vadinama "tyliuoju žudiku", mat šiuo virusu užsikrėtę žmonės ilgą laiką nepastebi jokių akivaizdžių ligos požymių. Laidą baigsime kalbėdami apie alergiją - kaip kūdikiui galima ją įtarti ir kaip saugotis ligos paūmėjimų?Laidos pašnekovai - "Vaikų linijos" vadovas dr. Robertas Povilaitis, vaikų ir paauglių psichiatras doc. Dainius Pūras, "Vaikų linijos" savanorė Kotryna Brunzaitė, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės vaikų intensyviosios terapijos sk. gyd. Goda Cibulskienė, VU ligoninės Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. hab. dr. Jonas Valantinas ir Vaikų ligoninės VU ligoninės Santariškių klinikų filialo pulmonologijos ir alergologijos centro vedėja doc. Odilija Rudzevičienė.

Pirmoji laidos tema - apie psicholiginę pagalbą vaikams, kurios gali nelikti. Vieną aukščiausių vaikų patyčių ir savižudybių rodiklių ES turinti Lietuva gali likti be emocinės paramos vaikams ir paaugliams tarnybos Vilniuje. Vaikų psichologai sunerimę - vaikų linijos didžiausiam padaliniui sostinėje gresia uždarymas. Kita tema laidoje - apie hepatitą C. Ši liga dažnai vadinama "tyliuoju žudiku", mat šiuo virusu užsikrėtę žmonės ilgą laiką nepastebi jokių akivaizdžių ligos požymių. Laidą baigsime kalbėdami apie alergiją - kaip kūdikiui galima ją įtarti ir kaip saugotis ligos paūmėjimų?Laidos pašnekovai - "Vaikų linijos" vadovas dr. Robertas Povilaitis, vaikų ir paauglių psichiatras doc. Dainius Pūras, "Vaikų linijos" savanorė Kotryna Brunzaitė, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės vaikų intensyviosios terapijos sk. gyd. Goda Cibulskienė, VU ligoninės Santariškių klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovas prof. hab. dr. Jonas Valantinas ir Vaikų ligoninės VU ligoninės Santariškių klinikų filialo pulmonologijos ir alergologijos centro vedėja doc. Odilija Rudzevičienė.