Podcasts about i lietuvos

Tomas Purlys, Lukas Malinauskas ir Augustas Šuliauskas aptaria Eurolygos finišą Kaune, išskirtinį serbų dėmesį „Žalgiriui“, Donato Motiejūno ateitį Monake, sukrėtimus LKL ir istorinį Justės Jocytės žingsnį. Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Atėjus tikrajam pavasariui, naujienos mūsų el. parduotuvėje! Marškinėlių dizainus papildė KOSMOSAS, ĄŽUOLAI ir ĄŽUOLAI 2.0. O su nuolaidos kodu NAUJIENA10, gausite dar ir 10% nuolaidą šiems marškinėliams! https://shop.basketnews.lt/collections/marskineliai Temos: Šokiruojančios žinios dėl Karolio (0:00); Serbai prašo nelyginti „Partizan“ ir „Crvena Zvezda“ fanų (2:36); „Partizan“ pražudė savas žmogus ir daug pasakantis Smailagičiaus komentaras (7:09); Kodėl Trinchieri iš tikrųjų tiki Smailagičiumi? (10:21); Keisti sprendimai (21:13); Planas atgaivinti Mitchellą ir gerėjantis Brazdeikis (23:12); Išskirtiniai „Žalgirio“ legionieriai ir į rūbinę beldęsis fanas (29:04); „Žalgirio“ ginklas blaškyti varžovus (34:09); Vidutinis kauniečių rezultatas (40:03); Chaosėlis Monake ir kokia Donato Motiejūno ateitis (42:16); Istorinis įvykis Lietuvos krepšinyje (51:55); Kodėl atleistas Georgios Vovoras ir kas gali pakeisti jį (57:45); Iš Lietuvos dingęs legionierius, kurio laukiama sugrįžtant (1:07:35); Remigijaus Milašiaus užminta mįslė (1:12:14).

Ką valgydavo Lenkijos karaliai ir Lietuvos didžieji kunigaikščiai? Apie tai pasakojama istorikės Neringos Dambrauskaitės-Martinkėnės knygoje „Valdovai valgo“;Po tapytojo Jono Dailidėno mirties atrasti niekur iki šiol neeksponuoti atgimimo laikotarpio darbai. Pokalbis su Jono Dailidėno vaikais, meno kritike, kuratore ir menotyrininke Julija Dailidėnaite-Palmeirao ir stiklo menininku Viktoru Dailidėnu;Skandalas Latvijos kino pasaulyje paskatino šalį griežtinti intymių scenų filmavimo tvarką. Latvijos, Estijos ir Lietuvos intymumo koordinatorės siūlo idėją – Baltijoms šalims sukurti bendras darbo su intymumo koordinatoriais gaires;Valdovų rūmų muziejuje atverta nauja paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“, kurioje pirmą kartą plačiajai visuomenei atskleidžiama dar tarpukariu Lietuvos banko pradėta kaupti garsiausių to laiko ir šių dienų dailininkų kūrinių kolekcija;Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi mažų tiražų vinilinių plokštelių įrašų studijos „Darkroom Records“ įkūrėjas Dovilis Paliukas.Ved. Donatas Šukelis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Pasaulio kultūros naujienos.Valdovų rūmų muziejuje atverta nauja paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“.Kino kritikas Dmitrij Gluščevskij apžvelgs filmą „Bobas Dylanas: visiškai nežinomas“.Išdalinti Britų kinų akademijos apdovanojimai.Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą šiemet papildė keturios tradicijos: Grūšlaukės Užgavėnės, kanklės ir kankliavimas Lietuvoje, margučių marginimas vašku šeimose Alytaus apylinkėse ir žvejyba Kuršių mariose.Prasidėjo 75-asis Berlyno kino festivalis.Indijoje įvyko ne vienas literatūrinis renginys, kuriame buvo skirta dėmesio ir lietuvių literatūrai.Ved. Marius Eidukonis

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Portugalijoje gyvenančiu Arnu Raulinaičiu. Kaip jo kasdienybę pakeitė portugališkas vėjas ir bangos?Iš Lietuvos nesitraukiant šilumai kai kurie paukščiai jauniklius pradėjo perėti ir du kartus, medžiai vėl pradeda žydėti. Kokią įtaką klimato kaita turi paukščių migracijai?Minint Pasaulinę Psichikos sveikatos dieną „Jaunimo linija“ organizuoja akciją „Žalia šviesa gyvenimui“. Kaip ugdyti jaunų žmonių emocinį atsparumą?LRT faktų rubrika apie rinkimus ir netikras paskyras, raginančias balsuoti už politikus.Tošininkystė, dirbinių iš beržo žievės kūrimas - jau labai retai puoselėjamas amatas Lietuvoje. Jį išmano šios mūsų laidos „10-12“ pašnekovė - Mažeikių rajone gyvenanti Raimonda Ramanauskienė.Ved. Urtė Korsakovaitė

LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad „Vičiūnų“ grupei priklausanti „Plungės kooperatinė prekyba“ daugiau nei dešimt kartų į Rusiją vežė prekes, kurioms taikomos sankcijos. Jos buvo eksportuojamos į Kaliningrado srityje, Sovetske, esančią gamyklą. Iš Lietuvos vežtos ir prekės bei technologijos, priskiriamos aukšto prioriteto kovos lauko prekėms.Jau dvyliktus metus Eglė Jokužytė kuria Taško istoriją. Susipažinusi su regos negalią turinčiais vaikais pamatė, kad jiems trūksta knygų ir žaidimų, kuriuos galėtų skaityti ir žaisti kartu su reginčiais ir taip atsirastų didesnė galimybė visus suartinti. Brailio raštu parašytos knygos su iliustracijomis ne tik padeda pažinti pasaulį, bet ir skatina kūrybiškumą ir vaizduotę.Migracijos departamento duomenys rodo, kad Lietuvoje mažėja gyvenančių ukrainiečių.Lietuvai diskutuojant, ar reikėtų griežčiau kontroliuoti lošimų verslus ir jų reklamą, projekto „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokias priemones yra pritaikiusios kitos šalys ir kokią pagalbą nuo lošimų priklausomi žmonės gali gauti Lietuvoje. Pasak specialistų, pagalbos priklausomiems lošėjams stokojama. Spragų pastebima ir finansavime – pagal europinius projektus nemokama reabilitacija skiriama tik tiems lošėjams, kurie be patologinio lošimo dar turi ir gretutinių priklausomybių nuo psichotropinių medžiagų.Ved. Darius Matas

Menotyrininkė ir parodų kuratorė dr. Karolina Jakaitė pasakoja apie lietuviško dizaino kapsules tarptautiniuose meno centruose Londone ir Berlyne. Kovo 24 d. Berlyno Kultūros forumo (Kulturforum) ir Taikomosios dailės muziejaus (Kunstgewerbemuseum) salėse atidaryta tarptautinė paroda „Retrotopija. Dizainas socialistinėms erdvėms“ (Retrotopia. Design for Socialist Spaces). Ji vainikuoja keletą metų trukusį tarptautinį dizaino istorijos tyrimų ir kuratorinio bendradarbiavimo projektą, kuris leido naujai įvertinti dizaino vaidmenį buvusiame socialistinių šalių bloke nuo XX a. šeštojo iki devintojo dešimtmečių ir padėti pamatus dekolonijiniam dizaino istorijos rašymui. Parodoje dalyvauja Estija, Lietuva, Lenkija, Vengrija, Slovakija, Kroatija, Slovėnija ir Ukraina. Iš Lietuvos į parodą Berlyne atrinkta daugiau kaip 50 taikomosios dailės ir dizaino objektų. Apie juos ir talentingus kūrėjus pasakoja ką tik iš tarptautinės parodos grįžusi kuratorė ir knygų autorė dr. Karolina Jakaitė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Per kelias artimiausias dienas Suomija pateiks prašymą stoti į NATO. Kremliaus reakcija į tokį Suomijos sprendimą – tai neabejotina grėsmė Rusijai.Rusijoje gyventojai žino, kad Ukrainoje žudomi žmonės, tačiau jie ieško tam pateisinimų ir tiki propaganda. Jie agresyviai abejingi šiuo klausimu, LRT RADIJUI sako opozicinės Rusijos liaudies partijos PARNAS narys Dmitrijus Androsovas, kuris gegužės 9 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir smaugiamas, kad pasirašytų perspėjimą dėl atsakomybės už dalyvavimą įvairiose neleistinose protesto akcijose.Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba surengtame neeiliniame posėdyje dėl padėties Ukrainoje pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje ir pavadino jį „visišku blogiu“. Taryba balsuos dėl rezoliucijos projekto, kuriame raginama ištirti įtariamus Maskvos nusikaltimus.Iš Lietuvos jau išvyko per 500 Ukrainos karo pabėgėlių. Dalis jų grįžo namo, dalis – į kitas valstybes. Šiandien Kauno autobusų stotyje, į kurią išvyko autobusas į Lvivą, lankėsi kolega Daumantas Butkus.Seime prisistatė prezidento į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus teikiamas Egidijus Šileikis. Jo teigimu į šias pareigas neprivalu pateikti sveikatos pažymos ir užpildyti klausimyną dėl darbo su slapta informacija.Slaugytojai ir jų padėjėjai išsekę ir neviltyje. Medicinos darbuotojai skundžiasi, kad darbo krūviai ir menkas atlygis atbaido jaunus žmones rinktis slaugytojo kelią. Ligonių vadovai suka galvas kaip išlaikyti esamus darbuotojus, o Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad pokyčiai bus greitai ir šios profesijos prestižas bus sugrąžintas.Seimas atmetė siūlymą nuo kitų metų įpareigoti kavines ir restoranus svečiams paprašius duoti vandens iš čiaupo nemokamai. Kaip tokį sprendimą vertina verslai ir gyventojai?Ved. Agnė Skamarakaitė

Kaip Lietuva ketina mažinti infliaciją? Pasak Statistikos departamento, sausį, išankstiniais vertinimais, metinė infliacija lyginant su pernai tuo pačiu laiku, siekė per dvylika procentų. Tokia infliacija paskutinį kartą tokia buvo 2008 metų rugpjūtį.Verslas siekia, kad būtų palengvintas darbo jėgos iš trečiųjų šalių atvykimas į Lietuvą. Kaip keičiasi Lietuvos ir Kinijos santykiai ir ką siūlo Vyriausybė?Kokia ES reakcija ir veiksmus dėl Kinijos ekonominio ir politinio spaudimo Lietuvai, kurį šalis patiria dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje.Ar Baltarusija Lietuvai galėtų riboti dujų ir krovinių tranzitą? Iš Lietuvos per Baltarusiją daugiausiai vežami naftos produktai, trąšos, juodieji metalai. Naftos produktus ir azoto trąšas į Ukrainą gabena „Orlen Lietuva“ ir Jonavos „Achema“. Pasak kai kurių ekonomistų, apribojus dujų tranzitą, dujų kainos Lietuvoje smarkiai pakiltų.Ved. Madona Lučkaitė

Nepaisant sveikatos ekspertų ir valdžios atstovų rekomendacijų šią vasarą nevykti atostogauti už Lietuvos ribų, tūkstančiai lietuvių visgi traukia ilsėtis į užsienį. Iš Lietuvos oro uostų kasdien pakyla dešimtys lėktuvų, ir visi jie sausakimši atostogautojų. Tačiau ne vienam, kraunančiam lagaminus išsvajotoms atostogoms, greičiausiai kyla minčių – o kas jei kelionėje aš ar mano šeimos narys užsikrės koronavirusine infekcija. Skiepyti asmenys, jei pasitaikytų besimptomė ligos forma, to gali nė nepastebėti, tačiau neskiepytiems grįžtant namo reikės atsivežti ir neigiamą COVID-19 testą. Ką daryti ir kur kreiptis, jeigu paaiškėja, kad COVID-19 testas yra teigiamas? Kaip išsirinkti tinkamiausią kelionės draudimą, kuris per atostogas ne tik suteiks didžiausią apsaugą nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų, bet ir padengs su COVID-19 liga susijusias išlaidas? Laidoje dalyvauja Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis ir Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotoja Jolita Būčytė-Šidlauskienė.Neaiškumų kyla ir per pandemiją su vaikais keliaujantiems tėvams. Mat kiekvieną savaitę kaičiasi užsienio šalių statusas pagal jose vyraujantį sergamumą COVID-19: šalys perskirstomos į žalią, geltoną, raudoną ir pilką zonas. Tai reiškia, kad kartu gali keistis ir reikalavimai iš užsienio parvykstantiems ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Kada keliaujančiam vaikui būtina turėti COVID-19 neigiamą testą, o kuriems jų tenka grįžusiems dar ir izoliuotis – pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės informavimo specialiste Justina Petravičiene.Laidos pabaigoje – ne mažiau aktuali tema: akiniai nuo saulės. Pirkdami akinius nuo saulės specializuotuose optikos salonuose dažniausiai dėmesį kreipiame tik į gaminio kainą ir stilių. Tačiau praeidami pro akinių stendą turguje ar nespecializuotoje parduotuvėje sudvejojame – galbūt čia parduodami akiniai nieko verti ir akių nuo kenksmingų saulės spindulių neapsaugos. Mitas tai ar tiesa? Pokalbis su optimetrininke Božena Kuftin.Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvoje pirmą kartą aptikta delta koronaviruso atmaina.Seime svarstomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai.Lietuvoje žmonės gali skiepytis be išankstinės registracijos.Seimas Konstitucinio Teismo pirmininke paskyrė Danutę Jočienę.JAV prezidento Džo Bideno ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas sulaukė daug įvairiausių atgarsių, o mes palyginsime šį susitikimą su ankstesniais šių valstybių prezidentų susitikimais.Valstybės kontrolė teigia, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbai atliekami nesilaikant grafiko.Europos aplinkos agentūra praneša, kad daugiau nei pusėje Europos miestų - per didelis oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Naujausias atliktas tyrimas rodo, kad blogiausias situacija Lenkijoje, Italijoje ir Kroatijoje. Geriausia - Švedijoje, Suomijoje ir Portugalijoje. Iš Lietuvos miestų yra tik duomenys iš Vilniaus, jame oro tarša vidutinė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Daugeliui atrodo, kad laisvė reiškia teisę daryti ką nori. Ar tai nėra pernelyg supaprastintas požiūris? Iš Lietuvos kilusio žydų mąstytojo Emmanuelio Levino filosofija atveria subtilesnę laisvės suvokimo perspektyvą. Pasak Levino, laisvės pagrindas yra atsakomybė už Kitą. Ir ne bet kokia, o absoliuti, besąlygiška atsakomybė. Kodėl Levinas, rašęs po Holokausto ir totalitarizmo patirčių, taip pabrėžė įsipareigojimo Kitam svarbą? Ar jo etikos samprata gali mums padėti kurti etiškai atsakingesnę politiką? Kaip atrodytų tokia politika? Apie tai diskutuojame su filosofu, leidėju, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoju ir Levino knygos „Laikas ir Kitas“ vertėju dr. Viktoru Bachmetjevu.Ved. Simas Čelutka

2020 metus LR Seimas paskelbė UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metais. Kiek iš tikrųjų žinome, ką veikia UNESCO Lietuvoje ir kodėl taip svarbu patekti į Pasaulio paveldo sąrašus? Šiame epizode kalbėjomės su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesore, knygų autore Marija Drėmaite. O svarbiausia – ar 2022-aisiais turėsime dar vieną UNESCO pasaulio paveldo objektą – Kauno istorinį naujamiestį. „Iš Lietuvos architektūrinio paveldo, ką galime priskirti pasauliniam lygmeniui, tai turbūt tokia banali frazė, kad Vilniaus barokas ir Kauno tarpukario modernizmas“. Apie Kauno modernizmo architektūrą sužinoti daugiau galite www.modernizmasateiciai.lt Kviečiame klausytis! Sekite mus Facebook / Twitter / Spotify / YouTube / LinkedIn Tinklalaidę kuria URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas Intro/outro skamba M. Aaron Heick – Man of His World

E-sveikatos problemos. SAM žinojo apie sistemos spragas, bet nieko nedarė?Daugėja nurodymų kur nuo rytdienos reikia dėvėti kaukes. Kodėl abejojama jų veiksmingumu?Iš Lietuvos pašto darys Lietuvos banką. Kokios galimybes?Baltarusijoje iki šiol didžiausi opozicijos protestai.Minime Medininkų tragedijos metines. Sukanka treji metai, kai tęsiasi islamą išpažįstančios etninės mažumos rohinjų persekiojimas Mianmare.Ved. Deividas Jursevičius.

NATO patvirtino atnaujintą Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planą. Ką mainais gavo planą blokavusi Turkija? Nuo šiandienos įsigalioja automobilių taršos mokestis. Nuo liepos smarkiai intensyvėja skrydžiai Iš Lietuvos.Vokietijai perimant pirmininkavimą Europos Sąjungai, Lietuva prašo padėti spręsti Astravo saugumo klausimą. Užsienio naujienos. Jungtinės Valstijos nusipirko beveik visas pasaulines vaistų atsargas, skirtas sunkios būklės COVID-19 pacientams.Klaipėdiečiai ir toliau skundžiasi iš uosto sklindančia tarša. Vedėjas Deividas Jursevičius.

Iš Lietuvos į kitą šalį išsikeliantiems verslams nuo šių metų galioja vadinamasis išėjimo mokestis. Kodėl toks atsirado? Ar jis sustabdys įmonių emigraciją svetur? Ar daug tų bėgančių iš šalies? Iš kokių sektorių ir kodėl? Ir, svarbiausia, ką verslo iškėlimas reiškia Lietuvos ekonomikai ir darbo rinkai? Laidos „Aukso amžius“ viešnios – VMI Teisės departamento vyresnioji patarėja Alina Gaudutytė, LBAA prezidentė Daiva Čibirienė, LLRI vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė. Ved. Irma Janauskaitė.

Vilniaus oro uoste kurį laiką išskrendančius išlydėdavo ženklas: „Iš Lietuvos – į pasaulį“. Naujai išrinktas Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „privalome pirmiausia išlikti lietuviais, o jau tada europiečiais ir visu kitu.“ Tačiau geopolitinė realybė rodo, kad Lietuvai atsiriboti nuo „pasaulio“ nepavyks, norint išspręsti didžiuosius šiandienos pasaulio klausimus: klimato krizę, augančią Kinijos įtaką, įtampas Europos sąjungoje. „Pasaulis per 10 metų pasikeitė, bet Lietuvos užsienio politika – ne“, – sako Marylando universiteto vyr. mokslininkė, saugumo specialistė Eglė Murauskaitė. Šis „Nyla Update“ epizodas įrašytas diskusijų festivalyje „Būtent!“ Birštone rugsėjo pradžioje. Pirmąją jo pusę Eglė analizavo Lietuvos užsienio politiką iš tarptautinės perspektyvos, o antrąją atsakinėjome į klausytojų klausimus. Palaikykit „Nyla“: https://www.patreon.com/NanookMultimedia Išgirskit visus epizodus: https://nyla.lt 

Iš Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų į atsargą savo noru išėjo apie 40 karių. Dėl sveikatos – du. Kai kurie dabar bylinėjasi su sistema ir sako, kad nusivylė ja – susiejus sveikatos blogėjimą su tarnyba, priklausytų kompensacija.

Kodėl Lietuva neturi nė vieno Nobelio premijos laureato?Iš Lietuvos kilusių Nobelio premijos laureatų būta. Tačiau dar nėra nė vieno Lietuvoje dirbusio ir parvežusio į mūsų šalį šį prestižinį apdovanojimą. Nors, regis, buvome per plauką. Kodėl iki šiol neparsivežėm Lietuvon Nobelio už išskirtinius atradimus ir nuopelnus žmonijai? Juk šviesuolių ir darbštuolių turime ir davėme pasauliui apsčiai. Ar kažką darome ne taip? Ar mums tai įmanoma? Kada ir kokiose srityse? Į ką dairytis, iš ko imti pavyzdį?Ved. Audrius Matonis.

Kodėl Lietuva neturi nė vieno Nobelio premijos laureato?Iš Lietuvos kilusių Nobelio premijos laureatų būta. Tačiau dar nėra nė vieno Lietuvoje dirbusio ir parvežusio į mūsų šalį šį prestižinį apdovanojimą. Nors, regis, buvome per plauką. Kodėl iki šiol neparsivežėm Lietuvon Nobelio už išskirtinius atradimus ir nuopelnus žmonijai? Juk šviesuolių ir darbštuolių turime ir davėme pasauliui apsčiai. Ar kažką darome ne taip? Ar mums tai įmanoma? Kada ir kokiose srityse? Į ką dairytis, iš ko imti pavyzdį?Ved. Audrius Matonis.

„Pas mus iš pusiau profesionalaus krepšinio pragyventi sunku. Žmona taip pat sportininkė. Pradėjome svarstyti: o kas bus toliau? Iš Lietuvos niekada nenorėjome išvažiuoti. Sprendimas buvo kardinalus. Grįžome į tėvo Stanislovo Bačiulio ūkį ir pradėjome darbuotis“, – prisimena buvęs krepšininkas Gitanas Bačiulis.

„Pas mus iš pusiau profesionalaus krepšinio pragyventi sunku. Žmona taip pat sportininkė. Pradėjome svarstyti: o kas bus toliau? Iš Lietuvos niekada nenorėjome išvažiuoti. Sprendimas buvo kardinalus. Grįžome į tėvo Stanislovo Bačiulio ūkį ir pradėjome darbuotis“, – prisimena buvęs krepšininkas Gitanas Bačiulis.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pokalbis apie knygą „Iš Lietuvos į Šantiniketaną: Šlomit Flaum ir Rabindranat Tagore“ – apie Lietuvos, Izraelio ir Indijos ryšius.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pokalbis apie knygą „Iš Lietuvos į Šantiniketaną: Šlomit Flaum ir Rabindranat Tagore“ – apie Lietuvos, Izraelio ir Indijos ryšius.

„Naujienų pulse“: naują sezoną Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ pasitinka su šūkiu „Griūvančios sienos“; Vokietijoje gyvenantis pianistas Gintaras Januševičius išpildė savo ilgametę svajonę – nuo šiol jo namuose skambės 1922 metais pagamintas „Steinway & Sons“ fortepijonas; 55-asis Bydgoščiaus muzikos festivalis (Bydgoski festiwal muzyczny) šiemet pavadintas „Kontrastai. Lenkija ir kaimynai“, o viename jo koncertų – „Iš Lietuvos žemės...“ („Z litewskiej ziemi...“) - kaimynams lietuviams atstovavo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir jo meno vadovas, dirigentas Modestas Pitrėnas.Po to studijoje svečiuosis LMTA atstovai kompozitorius prof. Dr. Antanas Kučinskas ir garso režisierius Vytis Puronas praėjusią savaitę Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vykusios II tarptautinės konferencijos „Muzika ir garso dizainas kine bei naujosiose medijose. Teorijos ir praktikos sankirtos“ organizatoriai. Likusios laidos minutės prabėgs skambant kino muzikai.

„Naujienų pulse“: naują sezoną Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ pasitinka su šūkiu „Griūvančios sienos“; Vokietijoje gyvenantis pianistas Gintaras Januševičius išpildė savo ilgametę svajonę – nuo šiol jo namuose skambės 1922 metais pagamintas „Steinway & Sons“ fortepijonas; 55-asis Bydgoščiaus muzikos festivalis (Bydgoski festiwal muzyczny) šiemet pavadintas „Kontrastai. Lenkija ir kaimynai“, o viename jo koncertų – „Iš Lietuvos žemės...“ („Z litewskiej ziemi...“) - kaimynams lietuviams atstovavo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir jo meno vadovas, dirigentas Modestas Pitrėnas.Po to studijoje svečiuosis LMTA atstovai kompozitorius prof. Dr. Antanas Kučinskas ir garso režisierius Vytis Puronas praėjusią savaitę Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje vykusios II tarptautinės konferencijos „Muzika ir garso dizainas kine bei naujosiose medijose. Teorijos ir praktikos sankirtos“ organizatoriai. Likusios laidos minutės prabėgs skambant kino muzikai.

Kaip bus stabdoma emigracija? Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga paskelbė, jog inicijuos partijų susitarimą dėl emigracijos iš Lietuvos mažinimo. Iš Lietuvos išvažiuoja ne tik nerandantys darbo, bet ir turintys puikų išsilavinimą, kūrybingi žmonės. Kartu su jais išvyksta ir jų šeimos nariai.Kodėl žlugo tikėjimas Lietuvos ateitimi? Ką turėtume keisti, jei norime išsaugoti Lietuvos valstybę?Apie tai diskutuos Seimo nariai Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis.

Kaip bus stabdoma emigracija? Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga paskelbė, jog inicijuos partijų susitarimą dėl emigracijos iš Lietuvos mažinimo. Iš Lietuvos išvažiuoja ne tik nerandantys darbo, bet ir turintys puikų išsilavinimą, kūrybingi žmonės. Kartu su jais išvyksta ir jų šeimos nariai.Kodėl žlugo tikėjimas Lietuvos ateitimi? Ką turėtume keisti, jei norime išsaugoti Lietuvos valstybę?Apie tai diskutuos Seimo nariai Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis.

„Skausmo neįmanoma išmatuoti. Matai persigandusį gyvūną, kuris žino, kad lėtai artinasi mirtis“, - sako gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos „Animals International“ Europos padalinio vadovas Gabrielis Paunas. Organizacija neseniai paviešino tyrimą, kuris, jų teigimu, atskleidžia grubius galvijų transportavimo pažeidimus Europos Sąjungos ir kitose šalyse. Jų padarytuose vaizdo įrašuose bei nuotraukose matyti karvės ir jaučiai, padengti savo pačių mėšlu, nepajėgiantys įlipti į laivus ir mušami prižiūrėtojų, naudojančių elektrošoką. Vaizdo medžiaga iš Artimųjų rytų, Šiaurės Afrikos ir Turkijos skerdyklų, į kurias keliauja Europos galvijai – ypač šokiruojanti. Iš Lietuvos per metus eksportuojama daugiau kaip 130 tūkst. galvijų, apie 30 tūkst. kiaulių, apie 2 mln. paukščių. Atsakingos institucijos tikina, kad pažeidimų užfiksuojama labai mažai. Kartu jie pripažįsta, kad oficiali statistika visos galvijų kelionės ir jos sąlygų neatspindi.Tuo metu Europos Komisijos duomenys rodo, kad šalių priežiūros institucijos daugybę metų nepajėgia užtikrinti tinkamo teisės aktų įgyvendinimo.

„Skausmo neįmanoma išmatuoti. Matai persigandusį gyvūną, kuris žino, kad lėtai artinasi mirtis“, - sako gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos „Animals International“ Europos padalinio vadovas Gabrielis Paunas. Organizacija neseniai paviešino tyrimą, kuris, jų teigimu, atskleidžia grubius galvijų transportavimo pažeidimus Europos Sąjungos ir kitose šalyse. Jų padarytuose vaizdo įrašuose bei nuotraukose matyti karvės ir jaučiai, padengti savo pačių mėšlu, nepajėgiantys įlipti į laivus ir mušami prižiūrėtojų, naudojančių elektrošoką. Vaizdo medžiaga iš Artimųjų rytų, Šiaurės Afrikos ir Turkijos skerdyklų, į kurias keliauja Europos galvijai – ypač šokiruojanti. Iš Lietuvos per metus eksportuojama daugiau kaip 130 tūkst. galvijų, apie 30 tūkst. kiaulių, apie 2 mln. paukščių. Atsakingos institucijos tikina, kad pažeidimų užfiksuojama labai mažai. Kartu jie pripažįsta, kad oficiali statistika visos galvijų kelionės ir jos sąlygų neatspindi.Tuo metu Europos Komisijos duomenys rodo, kad šalių priežiūros institucijos daugybę metų nepajėgia užtikrinti tinkamo teisės aktų įgyvendinimo.

Iš Lietuvos toliau išvyksta žmonės. Ekspertai tai sieja su BREXITU. Policija neleido į Lietuva ir kitas valstybes patekti beveik 3,5 mln. padirbtų eurų. Aplinkos ministerija lengvina grybavimo taisykles. Pasaulis susirūpinęs dėl saugumo problemų, kurias kelia žaidimas „Pokemon Go“. Vaikinas automobiliu apvažiavo Lietuvą – siekė rekordo.

„Gamta – visų namai“: Gamta po didžiųjų vasaros švenčių, Iš Lietuvos žvėrynų istorijos. Kurį zoologijos sodą lankysime, kuriame matysime įdomiausius gyvūnus?

„Gamta – visų namai“: Gamta po didžiųjų vasaros švenčių, Iš Lietuvos žvėrynų istorijos. Kurį zoologijos sodą lankysime, kuriame matysime įdomiausius gyvūnus?