POPULARITY
Vagys vis dažniau taikosi į elektromobilių įkrovimo stoteles. Labiausiai nusikaltėlius domina krovimo kabeliuose esantis vertingas varis. Kaip siūlytumėte nuo vagių saugoti elektromobilių įkrovimo stoteles?Priedangų daugėja, bet jų vis dar nepakanka. Klausytojai teiraujasi – kas turi inicijuoti ar netgi priversti gyventojus išsikuopti daugiabučių rūsius. Ar ketinate savo daugiabučio namo rūsyje įsirengti priedangą?Naktį į šeštadienį Kybartuose mirus moteriai, namuose, panašiuose į sąvartyną, liko vienas gyventi sunkią negalią turintis vyras. Mirusią moterį tarnybos išvežė, o kaimynams pareiškė, kad būtent jie turi pasirūpinti žmogumi su negalia, nes Vilkaviškio socialinės tarnybos dirbs tik pirmadienį. Kas turi pasirūpinti žmogumi su negalia, kai staiga miršta jo artimasis?Keliausime į Širvintų rajoną, kur ūkininkas Augustinas Martinėlis turi biodinaminį ūkį ir laikosi savitų ūkininkavimo principų - tarkime, čia svarbu, kad galvijai turėtų ragus.Ved. Edvardas Kubilius
Šiuo metu jei bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui namo balkonuose, toks draudimas įvedamas. Seimo narys Julius Sabatauskas sako, kad toks ribojimas neatitinka demokratinių principų ir siūlo, kad draudimas būtų įvedamas tik tokiu atveju, kad sprendimą palaiko daugiau nei pusė namo gyventojų. Klausimas klausytojams - ar dėl draudimui rūkyti balkonuose pakanka vieno gyventojo prašymo, ar reikėtų daugiau nei pusės namo gyventojų?Finansų ministerijos kancleris turi butą Vilniuje, tačiau apsigyveno Seimo viešbutyje su sugyventine, Seimo nare Jurgita Šukevičiene. Pastarajai skirtas butas, kuriame anksčiau gyveno ir buvo paprašyti išsikraustyti nuo karo pabėgę ukrainiečiai. Finansų ministerijos kancleris sako, kad gyvendamas Seimo viešbutyje prisideda prie valstybės biudžeto pildymo.Po gero mėnesio už prekes ir paslaugas mokant grynaisiais, galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama. Taip siekiama apyvartoje palaipsniui mažinti 1 ir 2 centų kiekį. Ekspertai sako, kad ši naujovė privers žmones skaičiuoti, jeigu dėl apvalinimo jie nenorės mokėti daugiau nei kainuoja prekės.Kaip lietuvių diaspora atėjus dienai X įsitrauktų į Lietuvos gynybą. Apie tai šiandien bus diskutuojama Seime.Leidėjai, kūrybinių industrijų sektorius ir pajamas iš individualios veiklos gaunantys kūrėjai sunerimę dėl galimų mokestinių pokyčių. Kas jiems kelia nerimą?Ved. Rūta Kupetytė.
Aktualus klausimas. Viena iš kelių švietimo profsąjungų siūlo trumpinti mokslo metus. Profsąjunga teigia, kad nuo 2017 m., kai imta ilginti mokslo metus, mokinių pasiekimai prastėjo, nors buvo tikimasi, jog jie pagerės. Ar reikėtų trumpinti mokslo metus?Jungtinėms Valstijoms, Rusijai ir Ukrainai toliau kalbantis dėl galimų paliaubų, Europos Sąjungos lyderiai svarsto, kaip išlaikyti konkurencingą ekonomiką, smarkiai didinti finansavimą savo gynybai bei didinti paramą Ukrainai. Tačiau būtent dėl reikšmingos paramos Ukrainai Europos šalys nesutaria.Vengrijos valdžiai siekiant uždrausti LGBT žmonių eitynes, vis daugiau gyventojų gręžiasi į opoziciją.Po stuburo operacijos didžiulius skausmus nuolat kenčiančiai Virginijai gali padėti viena procedūra, bet tam, kad ji ją gautų, reikia laukti pusmetį. Tačiau jeigu ji susimoka kelis šimtus eurų, tą procedūrą gali gauti praktiškai iškart. Kodėl nuolat skausmą kenčiantiems žmonėms išvis reikia laukti eilėje?Rusijai atakavus Ukrainos Sumų regioną ir jo sveikatos priežiūros įstaigas, paramą kariams renkanti organizacija „Visi išvien“ pasidalino žinia, prašančia aukoti įvairių daiktų. Jie bus skirti ligoninėse gydomiems Kursko mūšiuose sužeistiems kariams. Aukos renkamos Kauno Prisikėlimo bažnyčioje.Ved. Edvardas Kubilius
Prasideda vasaros aviacijos sezonas – šiemet iš Lietuvos bus galima skristi šimtu krypčių, tikimasi naujų keleivių rekordų. Kaip jūs vertinate savo galimybes oru susisiekti su likusiu pasauliu?Pradedame pokalbių ciklą apie tai, kaip būti pasirengus, jei prasidėtų karas arba Lietuvą ištiktų kokia nors kita didelė nelaimė. Tokių pokalbių prašo mūsų klausytojai, tad nuo šiol penktadieniais nagrinėsime įvairius praktinius klausimus, kurie praplės jūsų žinias apie mobilizaciją, pilietinį pasipriešinimą bei civilinę saugą. Šiandienos tema – neseniai pristatyta mobilioji programėlė LT72. Ar jau ją parsisiuntėte ir ką joje galima rasti?Gyvenimo įgūdžių programos autoriai skaičiuoja, kad mokyklose išdėstoma maždaug 70 proc. šios programos turinio. Dažniausiai „aplenkiama“ programos dalis – lytiškumas. Kodėl mokyklos bijo vaikams aiškinti apie lytiškumą?Ved. Edvardas Kubilius
84-erių Mėčius Razminas iš Kelmės rajono teismui apskundė medikų sprendimą nebeleisti vairuoti, nes jam įtaria demenciją. Mėčius sako, kad, praradus tiesę vairuoti, jo gyvenimas sužlugo. Mėčius siūlo regionuose gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms dar kurį laiką leisti vairuoti tik jų rajone. Ar pritartumėte tokiai idėjai – leisti kaimuose gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms dar kurį laiką vairuoti tik jų rajono teritorijoje?25-erių Adas Juška iš Radviliškio rajono jau 7 mėnėsius riedlente keliauja aplink Europą. Kaip jam sekasi tai daryti?Kaip Lietuvoje gyvena kurtieji?Ved. Edvardas Kubilius
Daugėja avarijų, kai vairuotojai tamsiu paros metu mirtinai sužaloja pėsčiąjį. Itin skaudi nelaimė įvyko kelyje Klaipėda-Palanga, kai vieną pėsčiąjį pervažiavo keli automobiliai. Statistika rodo, kad absoliuti dauguma sužalotų pėsčiųjų nedėvi jokių atšvaitų. Ką daryti?Mitybos ekspertai primena, kad valgyti pusryčius yra itin svarbu, bet dalis žmonių jų nevalgo jau daug metų. Ar jūs valgote pusryčius? Jei taip, ką valgote?Apklausa rodo, kad tik pusė darbuotojų, gaunančių Kalėdų dovanas iš savo darbdavių, jas vertina teigiamai. Kaip neprasmingiausias dovanas darbuotojai įvardija suvenyrus, puodelius, saldumynus ar maisto produktus. Ką darbdaviai turėtų dovanoti savo darbuotojams? O gal išvis tokių dovanų nereikia?Ved. Edvardas Kubilius
Vienas iš akustinių Giedrės ir Andrejaus Polevikovo koncertų nugulė vinilo plokštelėje „Akustiškai VOL. I“. „Klausytojai galės parsinešti visą koncertinį jausmą namo, tiek mano balsą, tiek Andrejaus fortepijono garsus. Akustiniai koncertai labai pasiteisino, šios dainos, lyginant su pop elektroninės muzikos versijomis, išryškina visai kitas dainos prasmes, geriau girdisi tekstas. Aš žinau, kad žmonėms šito albumo reikėjo“, – apie gerbėjams prie prasidedančio koncertinio turo skirtą dovaną kalba Giedrė Kilčiauskienė. Pirmąją albumo dalį pristatanti atlikėja nežada sustoti: „Tas VOL. 1 diktuoja, kad visai gali būti, jog bus VOL. 2, VOL. 3, VOL. 5“, – pasakoja Giedrė. Ved. Marius Andrijauskas
Lietuva didelių įmonių vadovybėje siekia lyčių lygybės. Seimas toliau svarsto įstatymo pataisas, kurios numato, kad didelių įmonių valdybose ir jų priežiūros organuose moterų būtų bent 33 proc.Aktualus klausimas. Lengvatinis pridėtinės vertės mokestis būtiniausiems maisto produktams, „Ignitis grupės“ akcijų delistingavimas, drąsesnis pensijų indeksavimas, valstybė kompensuos pusę daugiabučio renovacijos išlaidų, būtina gerinti santykius su Rusija, Baltarusija ir Kinija. Tai tik keli pažadai, kuriuos partijos vardija per šią Seimo rinkimų kampaniją. Kiek rinkėjams pavyksta atskirti, kurie politikų rinkimų pažadai įgyvendinami, o kurie – tik populizmas?Statybininkų stygius toks, kokio nėra buvę, sako dalis rinkos atstovų. Irma Janauskaitė aiškinasi, kuo tai baigsis.Lietuva toliau peržiūri šalies pasirengimą karui ar ekstremaliajai situacijai ir tam pastaruoju metu treniruojasi. Kaip sekasi tai daryti?Kauno centrinio pašto rūmuose 2027 m. bus atidarytas Nacionalinis architektūros institutas. Kol bus rekonstruojamas centrinio pašto pastatas, institutas laikinai veiks kitose patalpose Kauno centre.Ved. Edvardas Kubilius
Į LRT GIRDI kreipėsi Jonas, klausiantis, ar normalu, kad baseinuose, kuriuose vaikai mokosi plaukti, dušai atviri – be užuolaidų, durų, nerakinami. Jonas taip pat klausia, ar atviri dušai nepažeidžia vaikų privatumo ir ar jiems nedaroma žala, matant kitus nuogus žmones? Ar persirengimo kambariuose baseinuose dušai turėtų būti uždari? Diskutuoja Vilniaus Lazdynų baseino vadovas, plaukikas olimpietis Vytautas Janušaitis, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė bei Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė.Ar reikėtų uždrausti motociklus kurortuose? Tokį klausimą keliame Druskininkų merui pareiškus, kad jeigu motociklininkai ir toliau taip triukšmaus vakarais, jam teks imtis drastiškų priemonių ir motociklus uždrausti.Koks Stelmužės ąžuolo – seniausio Lietuvos medžio – likimas, pablogėjus jo būklei? Padėtį komentuoja VSTT vyriausioji patarėja Rūta Baškytė ir Arboristikos centro vadovas Algis Davenis.Ved. Edvardas Kubilius
Rusijos Federacijos sudėtyje esantis Baškortostanas atsidūrė pasaulio žiniasklaidos akiratyje po to, kai srities miestuose gyventojai ėmė protestuoti prieš valdžią ir teisėsaugą. O prasidėjo viskas nuo to, kad buvo 4-eriems metams buvo nuteistas už baškirų kalbą, bendruomenės tradicijas ir gamtos apsaugą kovojantis vietos aktyvistas Failis Alsynovas. Žmonės iš pradžių išėjo į gatves Baimake, o vėlaiu protestai įsismarkavo ir regiono sostinėje Ufoje.Demografai skelbia, kad Lietuvoje gyventojų mažės, tačiau ramina, kad nėra ko baimintis, nes ir mažesnė Lietuva gali puikiai gyvuoti. Todėl buvo atliktas pirmasis sociologinis tyrimas skirtingose savivaldybėse 65 metų ir vyresnių asmenų ketinant išsiaiškinti demografinės prognozes savivaldybėse.Kodėl ir kuo skundžiasi Klaipėdos kūrėjai? Jų išklausyti atvyko kultūros ministras Simonas Kairys.Paklausa ginkluotei ir kitoms karinėms prekėms auga visoje Europoje, pastebi „Brolis Semiconductors“ akcininkas Kristijonas Vizbaras. Lietuviai jau tiekia optinius taikiklius NATO kariuomenėms.Į LRT girdi kreipėsi siuntų pervežimo įmonėmis nusivylę klientai, teigiantys sumokėję pinigus už siuntos pristatymą į namus, tačiau galiausiai gavę pranešimą apie paliktą siuntą paštomate. Tokio pranešimo sako sulaukausi ir regos negalią turinti Eglė. Klausytojai piktinasi mokantys už brangesnę, o gaunantys pigesnę paslaugą. Įmonių atstovai aiškina, kad taip nutinka tiek dėl kurjerių, tiek dėl klientų klaidų.Ved. Liuda Kudinova
Prasidėjus vasarai gerokai daugiau žmonių valgo šaltibarščius. Restoranų ir kavinių savininkai sako, kad poreikis toks didelis, jog kartais jų pagaminti ir nebespėja.Lietuvos gyventojai dažniausiai perka juodus, baltus ir pilkus automobilius. Bet prekybininkams lengviausia parduoti žalios spalvos automobilius, o sunkiausia – geltonos.Seimas atmetė siūlymą pagalbinį apvaisinimą leisti nesusituokusioms poroms. Kaip tai vertina LRT RADIJO klausytojai?Atidaroma Vilniaus universiteto Idėjų observatorija – mokslo komunikacijos, edukacijų ir laisvalaikio erdvė. Idėjų observatorija telksis į įvairių mokslo sričių komunikacijos veiklas, įgyvendins mokslo ir meno sintezės projektus, lankytojus kvies atrasti naujus idėjų kūrimo ir realizavimo procesus.Ved. Edvardas Kubilius
Kauno kelių policija neseniai tikrino automobilių skleidžiamą triukšmą. Kaip pareigūnai tikrina transporto priemonių triukšmą ir kada už tai jau galima gauti baudą?Esant geriems orams žmonės ieško vis daugiau galimybių laiką praleisti gamtoje. Ką šį sezoną siūlo nacionaliniai bei regioniniai parkai ir ar šią vasarą tilps visi norintieji Kuršių nerijoje?Paaiškėjo, kuriuo numeriu didžiajame Eurovizijos finale pasirodys Monika Linkytė. Kaip vertinate jos pasirodymą? Kas labiausiai įstrigo stebint šių metų Euroviziją?Pusę metų po Lietuvą keliaujanti paroda apie kino teatrus šiuo metu lankosi Panevėžyje. Kuo ypatinga ši keliaujanti paroda ir ką joje galima pamatyti?Ved. Edvardas Kubilius
Kone pačiame Klaipėdos miesto centre įsisuko bebrai. Malūno parke pastaruoju metu stūkso ne vienas apgraužtas medis, dalis jų įvirtę ir į čia esantį tvenkinį. Anot savivaldybės atstovų, bebrų suaktyvėjimas miesto teritorijoje fiksuojamas jau nuo lapkričio, tačiau kol kas nežinoma, kiek gyvūnų naktimis čia darbuojasi. Aplinkosaugininkai sako, kad būdų spręsti šią problemą - yra, tačiau viskas priklauso nuo savivaldybės norų.Vakarų Ukrainos sostine vadinamas Lvivas jau beveik metus tapęs didžiausiu humanitarinės pagalbos skirstymo centru. Lvivo gyventojai kasdien patiria nepatogumų dėl dingstančios elektros, gaudžiančių oro pavojaus sirenų, tačiau sako, kad tai laikinos smulkmenos. Daumantas Butkus Lvive lankosi kartu su Organizacijos Stiprūs kartu savanoriais, kurie savaitgalį perdavė didžiausią iki šiol elektros generatorių ir šildytuvų siuntą iš Lietuvos.Pakeitus egzaminų tvarką ir mokyklose įvedus tarpinius atsiskaitymus, bus tokių mokinių, kurie, surinkę maksimalų balą per atsiskaitymus, jau bus išlaikę dalyko egzaminą. Kaip taip gali būti ir ar tai gerai?Daugėja žmonių, kurie yra linkę atsiskaityti ne grynaisiais pinigais. Tačiau čia pat absoliuti dauguma gyventojų nurodo, kad grynuosius pinigus naudoja praktiškai kasdien. Klausytojai, kaip jūs dažniausiai atsiskaitote – mokėjimo kortele, išmaniuoju įrenginiu, pavyzdžiui, telefonu ar visgi esate linkę naudoti grynuosius?Kibernetiniai įsilaužėliai, reikalaujantys išpirkos už užrakintus įmonių duomenis, tampa vis didesne problema pasaulio verslui. Tai buvo ir viena iš temų Pasaulio ekonomikos forume Davose, į kurį buvo pakviestas ir Lietuvos kompanijos „Tesonet“ vadovas Tomas Okmanas.Elektros kainas užfiksavę gyventojai svarsto, ką daryti, nes elektra biržoje smarkiai atpigo ir dalis jų sako permokantys tiekėjams. Energetikos ministerija ragina nepriklausomus tiekėjus reaguoti į pokyčius ir aktyviau atnaujinti siūlomus planus. Viceministrė Inga Žilienė taip pat siūlo ir gyventojams peržiūrėti savo sutartis, o esant geresniems pasiūlymams - keisti tiekėją.Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba nesuranda daugiau nei 6-ių tūkstančių karo prievolę vykdyti turinčių jaunuolių. Kai kurių šauktinių ieško jau ne vienus metus. Kaip vykdoma tarnybos vengiančių šauktinių paieška ir kas jiems gresia, domisi Vaidotas Burokas.Ved. Edvardas Kubilius
Dalis visuomenės piktinasi, o dalis nesupranta, ką blogo pasakė prezidentas Gitanas Nausėda, Vokietijos kariuomenę palyginęs su mergina. Kaip turėtų kalbėti politikai, kad nieko neįžeistų? Kiek Jūs tokio pobūdžio pasisakymuose įžvelgiate seksizmo, stereotipizavimoLietuvoje veikia melo detektorius, kuriuo gali naudotis privatūs asmenys. Daugiausia kreipiasi poros, norėdamos išaiškinti partnerio neištikimybę, ir verslas, norėdamas išaiškinti nesąžiningus darbuotojus. Pokalbis su šio modernaus ir reto melo detektoriaus savininku, teisės psichologu Povilu Pigaga.Kaip didmiesčiams sekasi iš daugiabučių namų kiemų šalinti nebenaudojamus, surūdijusius ir apdaužytus automobilius?Dieną – žuvininkas, o naktį – didžėjus. Toks yra 45-erių Laurynas Dapšys, Vilniaus baruose iš vinilinių plokštelių leidžiantis muziką ir keliantis žmonėms nuotaiką.Ved. Edvardas Kubilius
Pasipiktinusių klausytojų balsai pasiekė radijo stotį ir galiausiai, regis problema sprendžiasi. Klausykite, kaip. Klausytojai, savivaldybės atstovai ir meras Nerijus Cesiulis.
Prezidentas sako , kad ministrų atsistatydinimui premjerės įvertinimo nereikia, tai jų pačių atsakomybė.Susisiekimo ministras pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas. Uosto vadovo nuomone, įmonė jokių pažeidimų nėra padariusi.Per pastarąsias dvi paras ugnis šalyje pasiglemžė 4 žmonių gyvybes. Šiemet gaisruose iš viso jau žuvo 75 žmonės. Miesteliuose ir kaimo vietovėse šiemet žuvo 2,3 karto daugiau žmonių nei miestuose.Lietuvos paštas primena – liko paskutinės dienos išsiųsti šventines siuntas į užsienį.JAV valstybės departamentas paragino „visas šalis, kurios vertina demokratines institucijas, plėsti bendradarbiavimą su Taivanu“.Tibeto rėmimo grupės nariai Vilniuje surengė piketą prie Kinijos ambasados dėl žmogaus teisių pažeidimų šioje šalyje bei Pekino žiemos olimpiados.Klausytojai skundžiasi dėl triukšmo, sklindančio iš naujojo policijos komisariato Vilniuje.Ved. Paulius Šironas
Tema: Kaip pasirinkti tinkamą planuotoją. Kokia planuotoja turėtų būti. Ar iš tiesų planuotojos padeda taupyti pinigus. Kuo skiriasi koordinatorė nuo vestuvių planuotojos. Kaip išvengti klaidų per šventę. Šiandien studijos vedėjai Tomas Kul. ir Karolina Meginytė pakalbės apie vestuvių planavimą. Karolina - žmogus, kuris turi 15 metų patirties, organizavo virš 400 švenčių, vienintelis žmogus Lietuvoje, kuris turi teisę organizuoti net olimpines žaidynes, KM vestuvių įkūrėja. Karolina Meginytė papasakos apie planuotojų darbo specifiką, kas jos darbe jai patinka labiausiai. Taip pat bus kalbama apie tai, kaip pasirinkti tinkamą planuotoją savo šventei ir kokia planuotoja turėtų būti. Antroje podcast‘o dalyje padiskutuosime apie tai, ar iš tiesų planuotojos padeda taupyti pinigus? Planuotoja patars, ko tikrai nereikėtų daryti jaunavedžiams per vestuves, kaip rasti kompromisus. Pakalbėsime apie skirtumus tarp vestuvių koordinatorės ir vestuvių planuotojos, kokie yra koordinatorių ir planuotojų įkainiai. Klausytojai turės galimybę sužinoti apie konsultacijas, kurias teikia planuotojos ir kokie yra įkainiai. Jeigu Jums patinka šis podcast’as, užprenumeruokite jį spausdami šią nuorodą. https://manychat.com/l1/apiesventes Raginame aktyviai komentuoti ir siūlyti temas apie kurias norėtumėte daugiau išgirsti. Mes norime, kad tai jums būtų įdomu ir naudinga! Nepraleiskite naujų podcast’ų ir sekite mus Facebook puslapyje. Podcast‘o vedėjai: Tomas Kul. ir Karolina Meginytė Garso operatorius: Titas Morkūnas Otus Sound
Prieš keletą savaičių paprašėm savo klausytojų, kad atsiųstų savo nuotraukas ir nepabijotų būti paroastintiems. Per šį epizodą pabandėm lengvai pasišaipyti iš savo klausytojų, ačiū visiems, kas išdrįso tai padaryti, Jums tūkstantis plojimų ir didžiausia pagarba!! Trumpai pakalbėjom apie Gargždų ir Gražulio reikalą, apie komedijos rašymą įvairiose laidose.Patreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta
Kaip per karantiną jaučiasi LRT RADIJO klausytojai? Psichologės Lauros Rimkutės konsultacija.LRT RADIJAS tęsia pokalbių „Mums 30“ ciklą su 1990 m. kovo 11 d. gimusiais trisdešimtmečiais. Šįkart – Dovilė Caronkienė, su vyru gyvenanti Šiauliuose ir auginanti du sūnus. Interviu su JAV lietuviu, stilizuoto Vyčio autoriumi Gintaru Karosu, sovietmečiu pasauliui skleidusiu žinią apie okupuotą Lietuvą bei jos kultūrą. Ved. Edvardas Kubilius.
Kaip per karantiną jaučiasi LRT RADIJO klausytojai? Psichologės Lauros Rimkutės konsultacija.LRT RADIJAS tęsia pokalbių „Mums 30“ ciklą su 1990 m. kovo 11 d. gimusiais trisdešimtmečiais. Šįkart – Dovilė Caronkienė, su vyru gyvenanti Šiauliuose ir auginanti du sūnus. Interviu su JAV lietuviu, stilizuoto Vyčio autoriumi Gintaru Karosu, sovietmečiu pasauliui skleidusiu žinią apie okupuotą Lietuvą bei jos kultūrą. Ved. Edvardas Kubilius.
Tema: Kaip pasirinkti tinkamą planuotoją. Kokia planuotoja turėtų būti. Ar iš tiesų planuotojos padeda taupyti pinigus. Kuo skiriasi koordinatorė nuo vestuvių planuotojos. Kaip išvengti klaidų per šventę. Šiandien studijos vedėjai Tomas Kul. ir Karolina Meginytė pakalbės apie vestuvių planavimą. Karolina - žmogus, kuris turi 15 metų patirties, organizavo virš 400 švenčių, vienintelis žmogus Lietuvoje, kuris turi teisę organizuoti net olimpines žaidynes, KM vestuvių įkūrėja. Karolina Meginytė papasakos apie planuotojų darbo specifiką, kas jos darbe jai patinka labiausiai. Taip pat bus kalbama apie tai, kaip pasirinkti tinkamą planuotoją savo šventei ir kokia planuotoja turėtų būti. Antroje podcast‘o dalyje padiskutuosime apie tai, ar iš tiesų planuotojos padeda taupyti pinigus? Planuotoja patars, ko tikrai nereikėtų daryti jaunavedžiams per vestuves, kaip rasti kompromisus. Pakalbėsime apie skirtumus tarp vestuvių koordinatorės ir vestuvių planuotojos, kokie yra koordinatorių ir planuotojų įkainiai. Klausytojai turės galimybę sužinoti apie konsultacijas, kurias teikia planuotojos ir kokie yra įkainiai. Jeigu Jums patinka šis podcast’as, užprenumeruokite jį spausdami šią nuorodą. https://manychat.com/l1/apiesventes Raginame aktyviai komentuoti ir siūlyti temas apie kurias norėtumėte daugiau išgirsti. Mes norime, kad tai jums būtų įdomu ir naudinga! Nepraleiskite naujų podcast’ų ir sekite mus Facebook puslapyje. Podcast‘o vedėjai: Tomas Kul. ir Karolina Meginytė Garso operatorius: Titas Morkūnas Otus Sound #TomasKul #Vestuviuplanuotoja #KarolinaMeginyte #DJ #TitasMorkunas #KMvestuves #patarimai #visatiesaapiesventes #podkastas #svente #vestuves #podcast #podcasting #interview #newpodcast #podcastshow
Režisierius Saulius Baradinskas su bendraminčių komanda paleido į pasaulį naują projektą – muzikos kanalą „Sapiens Music“. „Tai – sudokumentuota muzika žmonių portretais. Žmogus yra filmuojamas iš labai arti, ir tai padaryta su prasme – noriu analizuoti artimą kontaktą su atlikėju ir skatinti žmones kalbėti apie emocinę sveikatą per muziką“, - LRT OPUS eteryje pasakojo Saulius, youtube kanale jau paskelbęs tris vaizdo klipus, kuriuose mums gerai pažįstami muzikantai parodomi be kaukių, intymiai ir nuoširdžiai. Klausytojai jau įvertino naują projektą, kas Saulių be galo džiugina. „Labai didelis palaikymas: „Svarbu ir gera, kad žmonės ne tik žiūri, bet taip gerai vertina“. Kalbino Inga Ramoškaitė.
Pasaulinę radijo dieną UNESCO ragina prisiminti, kaip radijas palaiko įvairovę. Laidoje kalbinsime tautinių bendrijų laidas LRT radijuje ir LRT Klasikos programoje kuriančius kolegas – Olgą Ugriumovą, kuri pradeda naują laidą apie žydų istoriją Vilniaus Gaono metams, Moniką Juškevičiūtę, kuri dirba naujienų laidose rusų ir lietuvių kalbomis ir Darijušą Malinovskį, laidų lenkų kalba žurnalistą.Sakoma, kad šių dienų pasaulyje vis sunkiau atskirti melą nuo tiesos. Apie melavimo ir melo narpliojimo mechanizmus – su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesoriumi Gintautu Valicku. Šeštadienį – nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finalas. Interviu su viena iš komisijos narių Gerūta Griniūte. Klausytojai galės laimėti kvietimų į renginį.Laidos vedėja Giedrė Čiužaitė.
Neseniai pasirodė nauja istoriko Tomo Balkelio knyga „Lemtingi metai. Lietuva 1914–1923 m. Karas revoliucija ir tautos gimimas“. Autorius supažindino su knygos parašymo aplinkybėmis, nusakė, kodėl jam svarbus tas laikotarpis. Klausytojai išgirs, kaip į Lietuvą keitėsi ją supančių valstybių požiūris, ar negalėjo jos ištikti Baltarusijos likimas, kokią įtaką darė lietuvių kalba, pagaliau, kodėl verta skaityti Tomo Balkelio knygą. Diskusiją moderavo Arūnas Gelūnas, pasisakė istorikai Česlovas Laurinavičius ir Vasilijus Safronovas. Įrašyta Vilniaus knygų mugėje vasario 22 d..
„Apie mus prieš 100 metų ir dabar“ – į tokią diskusiją kvietė VDU prof. Liudas Mažylis ir jo kolegė jaunesnioji mokslo darbuotoja Rasa Zozaitė. Pretekstas atsirasti šiai diskusijai buvo neseniai Liudo Mažylio ir Rasos Zozaitės sudaryta knyga „Lietuvos valstybės atkūrimo procesas. 1917 m. liepa – gruodis. Dokumentų rinkinys“. Klausytojai išgirs, kas atvedė Lietuvą prie nepriklausomybės paskelbimo, kokie politiniai procesai tai apsprendė. Diskusijos dalyviai primins, kaip atsirado 1917 m. gruodžio 11-osios aktas, kaip su okupacine vokiečių valdžia derėtasi dėl žodžio „nepriklausomybė“. Rasa Zozaitė nepriklausomybės byloje pateiks detektyvinių elementų.Diskusijos moderatorius VDU prof. Juozas Augutis. Įrašyta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.
„Apie mus prieš 100 metų ir dabar“ – į tokią diskusiją kvietė VDU prof. Liudas Mažylis ir jo kolegė jaunesnioji mokslo darbuotoja Rasa Zozaitė. Pretekstas atsirasti šiai diskusijai buvo neseniai Liudo Mažylio ir Rasos Zozaitės sudaryta knyga „Lietuvos valstybės atkūrimo procesas. 1917 m. liepa – gruodis. Dokumentų rinkinys“. Klausytojai išgirs, kas atvedė Lietuvą prie nepriklausomybės paskelbimo, kokie politiniai procesai tai apsprendė. Diskusijos dalyviai primins, kaip atsirado 1917 m. gruodžio 11-osios aktas, kaip su okupacine vokiečių valdžia derėtasi dėl žodžio „nepriklausomybė“. Rasa Zozaitė nepriklausomybės byloje pateiks detektyvinių elementų.Diskusijos moderatorius VDU prof. Juozas Augutis. Įrašyta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.
„Žmogus, kuris nieko nenori ar nežino, ko nori, ar neleidžia sau norėti, ar netiki, kad gali norėt, yra vienas sunkiausių psichologų klientų, jie yra tėvų nudrąsinti norėti,“– teigia psichologė, psichoterapeutė Rasa Bieliauskaitė. Kodėl ir kaip tėvai nudrąsina savo vaikus reikštis?Kartos, užaugusios be žaibo baimės, nebijo žaibo nei mieste, nei gamtoj. Ir žmonės nustoja saugotis. Todėl dabar vėl ima daugėti žaibo sužalojimų. Mitai ir tiesa apie žaibus ir jų pavojus. Pokalbis su gydytoju chirurgu, VU chirurugijos dėstytoju Dariumi Kubiliumi.Klausytojai klausia: kas gi yra ta taip dažnai minima meditacija? Atsakome japonų gydytojo Shigeo Haruyamo knygos „Tikroji sveikata prasideda galvoje“ fragmentu apie meditaciją ir jos naudą.
„Žmogus, kuris nieko nenori ar nežino, ko nori, ar neleidžia sau norėti, ar netiki, kad gali norėt, yra vienas sunkiausių psichologų klientų, jie yra tėvų nudrąsinti norėti,“– teigia psichologė, psichoterapeutė Rasa Bieliauskaitė. Kodėl ir kaip tėvai nudrąsina savo vaikus reikštis?Kartos, užaugusios be žaibo baimės, nebijo žaibo nei mieste, nei gamtoj. Ir žmonės nustoja saugotis. Todėl dabar vėl ima daugėti žaibo sužalojimų. Mitai ir tiesa apie žaibus ir jų pavojus. Pokalbis su gydytoju chirurgu, VU chirurugijos dėstytoju Dariumi Kubiliumi.Klausytojai klausia: kas gi yra ta taip dažnai minima meditacija? Atsakome japonų gydytojo Shigeo Haruyamo knygos „Tikroji sveikata prasideda galvoje“ fragmentu apie meditaciją ir jos naudą.
Podkastas būtų nieko vertas be klausytojų. Šiandienos epizode norime geriau pažinti savuosius. Paskambinome „Facebook“ biure Silicio slėnyje dirbančiai Julijai, Mianmaro viešbučio vadybininkei Eglei, kosmoso technologijų inžinierei Olandijoje Agnei, o Vilniuje susitikome su kompiuterinių žaidimų kūrėju Vaidu, kino prodiusere ir studente Veronika ir iš savanorystės Islandijoje ką tik grįžusia Silvija. Kuo jie gyvena – ir kodėl ne tik klauso, bet ir remia NYLA? // Prisidėkit prie NYLA kūrimo: http://patreon.com/NanookMultimedia
Tęsiame paskaitų ciklą apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Mykolas Biržiška – mokslininkas, kultūros ir tautosakos tyrinėtojas, redaktorius, politikas. Apie jį prof. Andriaus Vaišnio paskaita „Mykolo Biržiškos Vilniaus nuotykis“. Paskaitoje kalbama apie M. Biržiškos specialias politines misijas Vilniuje per dramatišką Lietuvos ir Lenkijos konfliktą, trukusį tarp dviejų pasaulinių karų. Prof. Andrius Vaišnys išskirs nuotykius, kurie rodė M. Biržišką aktyviai dalyvavus ieškant vienintelio sprendimo – kad Vilnius priklausytų Lietuvai. Klausytojai išgirs, kodėl tas paieškas, prasidėjusias 1918-ųjų gruodžio 30 dieną, galima apibūdinti kaip prof. M. Biržiškos gyvenimo dramą.
Tęsiame paskaitų ciklą apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Mykolas Biržiška – mokslininkas, kultūros ir tautosakos tyrinėtojas, redaktorius, politikas. Apie jį prof. Andriaus Vaišnio paskaita „Mykolo Biržiškos Vilniaus nuotykis“. Paskaitoje kalbama apie M. Biržiškos specialias politines misijas Vilniuje per dramatišką Lietuvos ir Lenkijos konfliktą, trukusį tarp dviejų pasaulinių karų. Prof. Andrius Vaišnys išskirs nuotykius, kurie rodė M. Biržišką aktyviai dalyvavus ieškant vienintelio sprendimo – kad Vilnius priklausytų Lietuvai. Klausytojai išgirs, kodėl tas paieškas, prasidėjusias 1918-ųjų gruodžio 30 dieną, galima apibūdinti kaip prof. M. Biržiškos gyvenimo dramą.
Apie poilsį, kuris įkvepia, kuris grąžina pilnatvės jausmą. „Aš manau yra labai svarbu, kad klasikinė muzika taptų populiari“, – sako režisierė Dalia Ibelhauptaitė, jos klausiu, kodėl? – „ Klausytojai gauna didelį dvasinį pasitenkinimą, gauna tokias emocijas, kurių galbūt gyvenime nepatiria. Jie atpalaiduoja savo dūšią ir tada jų fantazija skleidžiasi, galbūt opera, klasikinė muzika yra tai, kas gali tave išvalyti, harmonizuoti,“– bet kalbamės ne apie darbą, – kokia Dalia yra anapus uždangos? „Labai originalus peizažas. Milijonai alyvmedžių, įspūdingai žydi migdolų medžiai, rausvi dideli žiedai, neveltui emigrantus iš Apulijos pražudo ilgesys rausvos žemės, pilkų alyvmedžių, jūros, mėlyno dangaus ir žinoma saulės, ten patyri pilnatvės jausmą,“– sako kino kritikė Auksė Kancerevičiūtė. Jos pasakojimas apie Apuliją (Italija).
Apie poilsį, kuris įkvepia, kuris grąžina pilnatvės jausmą. „Aš manau yra labai svarbu, kad klasikinė muzika taptų populiari“, – sako režisierė Dalia Ibelhauptaitė, jos klausiu, kodėl? – „ Klausytojai gauna didelį dvasinį pasitenkinimą, gauna tokias emocijas, kurių galbūt gyvenime nepatiria. Jie atpalaiduoja savo dūšią ir tada jų fantazija skleidžiasi, galbūt opera, klasikinė muzika yra tai, kas gali tave išvalyti, harmonizuoti,“– bet kalbamės ne apie darbą, – kokia Dalia yra anapus uždangos? „Labai originalus peizažas. Milijonai alyvmedžių, įspūdingai žydi migdolų medžiai, rausvi dideli žiedai, neveltui emigrantus iš Apulijos pražudo ilgesys rausvos žemės, pilkų alyvmedžių, jūros, mėlyno dangaus ir žinoma saulės, ten patyri pilnatvės jausmą,“– sako kino kritikė Auksė Kancerevičiūtė. Jos pasakojimas apie Apuliją (Italija).
Laida „Ryto rasa krito”, kuri kreipiasi į visus besidominčius mūsų gimtąja kultūra, branginantiems ją ir laikantiems savo prasmingo gyvenimo dalimi, pirmąja nauja 2017-ųjų metų programa prisideda prie mūsų valstybės sprendimo šiuos metus paskelbti Piliakalnių metais. Klausytojai kviečiami neskubriu, ramiu žingsniu pasivaikščioti po Lietuvos gamtos ir kultūros kraštovaizdį, kurio ryškiu elementu yra mūsų piliakalniai. Šį pasivaikščiojimą lydės žmogus, pats skersai išilgai išvaikščiojęs tėviškės žemę, ne tik kopęs, bet ir kaip mokslininkas tyrinėjęs ne vieną piliakalnį – tai archeologas, prigimtinės kultūros tyrinėtojas, archeologinių ir kompleksinių ekspedicijų vadovas, KU profesorius, hum. m. dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas Vykintas Vaitkevičius.
Laida „Ryto rasa krito”, kuri kreipiasi į visus besidominčius mūsų gimtąja kultūra, branginantiems ją ir laikantiems savo prasmingo gyvenimo dalimi, pirmąja nauja 2017-ųjų metų programa prisideda prie mūsų valstybės sprendimo šiuos metus paskelbti Piliakalnių metais. Klausytojai kviečiami neskubriu, ramiu žingsniu pasivaikščioti po Lietuvos gamtos ir kultūros kraštovaizdį, kurio ryškiu elementu yra mūsų piliakalniai. Šį pasivaikščiojimą lydės žmogus, pats skersai išilgai išvaikščiojęs tėviškės žemę, ne tik kopęs, bet ir kaip mokslininkas tyrinėjęs ne vieną piliakalnį – tai archeologas, prigimtinės kultūros tyrinėtojas, archeologinių ir kompleksinių ekspedicijų vadovas, KU profesorius, hum. m. dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas Vykintas Vaitkevičius.
LRT RADIJAS tęsia Švedijos radijo tiriamosios dokumentikos ciklą apie Sirijos pabėgėlius „Europos tvirtovė“. Šio radijo žurnalistai bendradarbiaudami su kitais Europos visuomeniniais transliuotojais 2014 m. stebėjo daugiau kaip 70-ties Sirijos pabėgėlių kelią.Radijo žurnalistų parengti dokumentiniai pasakojimai vaizdžiai, asmeniškai ir jautriai vaizduoja įvairius Sirijos pabėgėlių bandymus ištrūkti iš karo draskomos šalies. Turkijoje Sirijos pabėgėlių yra daugiau nei milijonas. Tarp jų – Yazanas, Hatemas, Muhanadas ir Mahmoudas. Visi iš skirtingų Sirijos vietų, įvairaus išsilavinimo ir dėl įvairių priežasčių nusprendę palikti namus. Klausytojai išgirs istoriją apie tai, kaip atskirai ir kartu jie bandė iš Turkijos pakliūti į Europos Sąjungą.
LRT RADIJAS tęsia Švedijos radijo tiriamosios dokumentikos ciklą apie Sirijos pabėgėlius „Europos tvirtovė“. Šio radijo žurnalistai bendradarbiaudami su kitais Europos visuomeniniais transliuotojais 2014 m. stebėjo daugiau kaip 70-ties Sirijos pabėgėlių kelią.Radijo žurnalistų parengti dokumentiniai pasakojimai vaizdžiai, asmeniškai ir jautriai vaizduoja įvairius Sirijos pabėgėlių bandymus ištrūkti iš karo draskomos šalies. Turkijoje Sirijos pabėgėlių yra daugiau nei milijonas. Tarp jų – Yazanas, Hatemas, Muhanadas ir Mahmoudas. Visi iš skirtingų Sirijos vietų, įvairaus išsilavinimo ir dėl įvairių priežasčių nusprendę palikti namus. Klausytojai išgirs istoriją apie tai, kaip atskirai ir kartu jie bandė iš Turkijos pakliūti į Europos Sąjungą.
„Gamta – visų namai“: ką mums atneša ruduo. Mūsų laidos šventė. Klausytojai ir autoriai su laida gyvavę nuo pirmosios dienos. Ar gali baigtis žinios apie gamtą?
„Gamta – visų namai“: ką mums atneša ruduo. Mūsų laidos šventė. Klausytojai ir autoriai su laida gyvavę nuo pirmosios dienos. Ar gali baigtis žinios apie gamtą?