Podcasts about kokiems

Paskutinę šių metų dieną apie verslui reikšmingus teisės aktų pokyčius, kurie įsigalios 2025-aisiais. Kokiems pasikeitimams derėtų pasiruošti ir kokių veiksmų teks imtis, pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.Tarptautinės sankcijos pastaruosius kelerius metus dažnai minimos tiek politiniame, tiek ekonominiame kontekste. Jų taikymo sritys irgi plačios: nuo valstybių, juridinių bei fizinių asmenų iki specifinių prekių ar paslaugų. Taip pat skiriasi ir sankcijų įgyvendinimo metodai, kurie gali apimti turto įšaldymą, sandorių nevykdymą, draudimą sudaryti sutartis su sankcionuotais subjektais ar kitas ribojamąsias priemones. Kokią įtaką sankcijos daro Lietuvos verslui ir mums visiems? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Karolis Grižas.Atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikšmė. Kam to reikia, nuo ko pradėti, norint atidalinti turtą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos NOOR advokatas Arminas Magyla.Ved. Artūras Matusas

Kiek Lietuvos istorijos tyrinėtojai yra identifikavę istorinių sostinių? Ar galima sakyti, jog istorikų bei archeologų tarpe yra aiškus matymas ir sutarimas, kas ir kokiais kriterijais remiantis yra vadinama „istorine sostine“?Kuri iš jau identifikuotų keturių istorinių sostinių (Kernavė, Trakai, Vilnius, Kaunas) nusipelno seniausios istorinės sostinės vardo?Ar egzistuoja bent menkiausia teorinė galimybė, kad šalia jau egzistuojančių istorinių sostinių gali atsirasti naujų pretendentų į šį statusą? Kokiomis aplinkybėmis tai gali nutikti?Kernavėje detalūs archeologiniai tyrimai nepertraukiamai vykdomi nuo 1979-ųjų. Kaip ir kam gimė idėja imtis šios vietovės tyrimų? Kas buvo šių tyrimų iniciatorius ir svarbiausias ilgametis vykdytojas? Kodėl Kernavė vadinama lietuviškąja Troja?Kokie yra patys svarbiausi sėkmingi žingsniai XX a. II pusėje – XXI a. pr. atlikti senųjų Trakų, Trakų miesto ir pilių tyrinėjimo bei šių vietas paverčiant svarbiomis muziejininkų veiklos bei visuomenės atminties vietomis?Kaip Kernavei pavyko gauti UNESCO Pasaulio paveldo vertybės statusą? Kokiems žmonėms šiuo atveju už jų darbą teikiant paraišką turėtume visų pirma padėkoti?Istorinė sostinė – vietos tapatumo dalis, kuri turėtų būti perduodama iš kartos į kartą.Ar tokio tapatumo užuomazgas galima įžvelgti Kernavėje ir Trakuose gyvenančių žmonių suformuotose bendruomenėse?Kaip šį vietos tapatumą galima būtų brandinti?Pokalbis su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktoriumi doc. dr. Ramojumi Kraujeliu, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus Restauravimo, tyrimų ir skaitmeninimo skyriaus vedėju, archeologu doc. dr. Gintautu Vėliumi, Trakų istorijos muziejaus direktore Alvyga Zmejevskiene, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriumi Dariumi Kvedaravičiumi.Ved. Aurimas Švedas(J. Stasiūno/Kernavės muziejaus nuotr.)

Jungtinių Valstijų Senatas patvirtino daugiau kaip 60 mlrd. dolerių karinės paramos paketą Ukrainai. Tikimasi, kad ilgai laukta ir gyvybiškai svarbi pirmoji karinė parama Ukrainą turėtų pasiekti jau artimiausiu metu.Aktualus klausimas. Kokiems jūsų augalams pakenkė kelias dienas tvyrantys šalčiai bei iškritęs sniegas?Ekonomistas Nerijus Mačiulis vėl priminė cukraus mokestį. Jis sako, kad įvedus tokį mokestį būtų galima gynybai papildomai surinkti apie 100 mln. eurų. Apie tai – „Verslo laike“.Seime ir vėl verda diskusijos dėl automobilių taršos patikrų. Kokios sankcijos galėtų laukti vairuotojų ir kada realiai aplinkosaugininkai galėtų pradėti tokius patikrinimus?Dalis gyventojų abejoja Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pasiekimas. „LRT faktai“ aiškinasi, kaip tiksliai kalbėti apie stebimas permainas ir ką patvirtina statistika?Ved. Edvardas Kubilius

Teismų atstovai sako, kad dažnokai susiduria su problema, kai pagal deklaruotą gyvenamąją vietą niekaip negali rasti ieškomo žmogaus ir įteikti šaukimo į teismą. Kaip tuomet elgiamasi ir kaip ieškoma proceso dalyvio? Kodėl pačiam žmogui yra svarbu laiku gauti šaukimą? Apie teismo šaukimus kalbamės su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpe.Dirbtinio intelekto (DI) naudojimą Europos Sąjungoje reglamentuos neseniai priimtas Dirbtinio intelekto aktas. Tai pirmosios pasaulyje DI veiklos taisyklės. Kokiems pokyčiams pasiruošti? Kas prižiūrės dirbtinio intelekto akto laikymąsi Lietuvoje, kokios galimos sankcijos už jo nesilaikymą ir kam jo bus taikomos? Komentuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ partneris, advokatas Mindaugas Civilka.Dar nemažai darbuotojų susiduria su dvejonėmis, ar kreipusis medicininės pagalbos į specialistus, gali būti tikras, kad vėliau ši informacija nebus atskleista darbdaviui. Žmonėms taip pat kyla klausimų, ar darbuotojai gali būti saugūs dėl savo sveikatos duomenų, ir ar jie privalo dalintis šiais duomenimis su darbdaviais? O kiek patys darbdaviai turi teisę žinoti apie darbuotojo ligas, diagnozes ar kitokius sutrikimus? Paaiškina advokatų kontoros ECOVIS ProventusLaw asoocijuota partnerė, sertifikuota duomenų apsaugos ekspertė Brigida Bacienė.Ved. Artūras Matusas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip nepasiklysti vertime ir kokia ezopinės kalbos ateitis šiuolaikiniame mene.Paskelbti pagrindinio scenos meno apdovanojimo – „Auksinių scenos kryžių“ – nominantai. Kokiems menininkams praėję metai buvo itin sėkmingi?Atgaivintas Raubonių malūnas-karšykla tapo kultūrine erdve, pasakojančia Pasvalio istoriją.Minėdami 20- ąsias Europos Sąjungos plėtros metines aštuoni Europos universitetai įgyendins projektą „Dvidešimt kultūrinio augimo metų suvienytoje Europoje“ trumpai vadinamas CAMINO projektu.Kovo 11- ąją vienuolikai Vilniaus jaunuolių buvo įteikti Mažieji Kristoforai. Dešimtokas Ignas Juozas Tubutis apdovanotas už gimtojo miesto garsinimą savo gamtos fotografijomis ir vienuoliktokas Joris Mikužis apdovanotas už sostinės vardo garsinimą tarptautinėse scenose, aktyvią koncertinę veiklą.Kokią muziką filmams kuria muzikos kūrėjos moterys?Šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Ką jose išvys lankytojai?Savaitė Paryžiuje prasidėjo Lietuvos sezno pristatymo renginiais, o Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė bendradarbiavimo sutartį su žymiuoju Luvro muziejumi.Ved. Marius Eidukonis

Paskelbti pagrindinio scenos meno apdovanojimo - „Auksinių scenos kryžių“ – nominantai. Kokiems menininkams praėję metai buvo itin sėkmingi, kokie procesai vyko Lietuvos teatruose, kokios naujos terndencijos pastebėtos – pokalbis su vertinimo komisijos pirmininke Deimante Dementavičiūte-Stankuviene.„Dabar 2014-ieji. Ir mums pradeda trūkti šviesos. Leviatano šešėlis gaubia vis daugiau žmonių ir gamtos prieglobsčio. Mums reikia utopijos“, – taip savo kalbą pradėjo Leonido Donskio premijos laureatas Lenkijos poetas, „Paribio“ fondo steigėjas Krzysztofas Czyżewskis.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie pirmąsias kino muzikos kompozitores, kurių gretos per pastarąjį dešimtmetį vis didėja. Tai muzikos novatorės, kurios keičia vieno svarbiausių kino komponentų skambesį ir požiūrį į moteriškąją kūrybą.„Teko būti liudininke įdomių ir istoriškai svarbių Lietuvos dailės gyvenimo įvykių, pažinti daug išskirtinių asmenybių. Labai svarbu fiksuoti kūrybos faktus“, - yra sakiusi dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, leidėja Danutė Zovienė. Apie Lietuvos dailės kritiką ir leidybą, apie praėjusio amžiaus meno procesus ir dailininkų gyvenimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Išskirtinės asmenybės“ rubrikoje šį kartą pokalbis apie praėjusią savaitę mirusį partizaną, laisvės kovų metraštininką, Laisvės premijos laureatą Albiną Kentrą.Po Sovietų Sąjungos žlugimo, Lietuvos televizijos ekranuose pasirodžiusi meksikietiška telenovelė „Ir turtuoliai verkia“ sulaukė milžiniško populiarumo. Ieva Balsiūnaitė ir Viktorija Mickutė kuria filmą „Varguoliai irgi verkia“ kuriame žvelgia į to meto pokyčius skirtingų kartų moterų pasauliuose.Šiais metais Karalienės Silvios slaugos apdovanojimas ir galimybė atstovauti Lietuvos slaugytojams Švedijos karalienės priėmime Stokholme atiteko slaugytojai Jurgitai Stankūnienei. Ji pasiūlytė idėją sukurti sergantiems žmonėms pritaikytą higienos stalelį su prausimosi instrukcija.Pokalbis su Dalia Pinkevičiene apie jos disertaciją „Mišri kalba ir jos socialinės reikšmės: keturių darbo aplinkų Vilniuje tyrimas“. Autorė lankėsi keturiose skirtingose Lietuvos įmonėse, iš tyrimo paaiškėjo, kad mišrią kalbą, t.y. lietuvių su angliškais ir rusiškais intarpais darbuotojai naudoja labai tikslingai. Kokiems tikslams? Ir kaip dažnai tai daroma?Ved. Agnė Skamarakaitė

Augant sergamumui peršalimo ligomis medikai rekomenduoja vengti kontaktuoti su kitais žmonėmis ir, jei įmanoma, dirbti nuotoliu. Taigi kokios galimybės darbuotojams ir darbdaviams susitarti dėl nuotolinio darbo?Aktualus klausimas. Lietuvoje yra per 200 tūkst. žmonių su negalia. Daliai jų dėl įvairių priežasčių sunku judėti. Kiek mūsų miestai bei įvairios įstaigos ar institucijos yra pritaikytos žmonėms su judėjimo negalia?Europos Komisija siūlo direktyvą, kuri neleistų verslams meluoti, kad jų produktai draugiški aplinkai, nors ką tiesų taip nėra. Daugiau apie tai – „Verslo laike“.Artėjant didžiosioms metų šventėms nevyriausybininkai ragina atsigręžti į įvairius sunkumus patiriančius žmones. Kokiems žmonėms ir kokios pagalbos labiausiai reikia šiuo šventiniu laikotarpiu?Ukrainos karo ekspertas Olegas Ždanovas teigia, kad Rusija siekia atkurti karines pajėgas ir apginkluoti pusantro milijono karių didesnei konfrontacijai Ukrainoje.Ved. Edvardas Kubilius

Kokiems menininkų interesams atstovaus nauja organizacija – Meno darbuotojų profesinė sąjunga?„Išgirsti“ queer archyvo kuratoriai Viktorija Kolbešnikova ir Augustas Čičelis šią vasarą pakvietė į ekskursiją po 10-ojo dešimtmečio queer Kauną. Kodėl svarbu savitais būdais ieškoti niekur neužrašytų istorijų, kurios gali įkvėpti kuriant LGBT bendruomenės ateitį?Visame pasaulyje išgarsėjusi, tačiau per II-ąjį pasaulinį karą nuniokota Telšių ješiva atgijo.Kitur nykstanti socialistinio modernizmo architektūra yra viena iš priežasčių, priviliojančių tarptautinių kino projektų komandas į Lietuvą. Anot Baltijos šalyse viešėjusių lokacijų vadybininkų, mūsų šalis turi 3 iš keturių pagrindinių kinematografinės vietos bruožų.Sostinėje turėtų atsirasti nauja kultūrinė erdvė – „Lewben Art Foundation“ šiuolaikinio meno centras. Tačiau senamiesčio patalpas paversti meno centru nepavyko taip greitai, kaip tikėtasi. Čia aptikti istoriškai svarbūs radiniai, apie kuriuos nežinojo net paveldosaugininkai.„Šią rugsėjo 1-ąją galėtume švęsti mokytojų pavyzdinę drąsą nebūti savojo darbo įkaitais, nesutikti su biurokratinės, ciniškos ir nužmoginančios mašinerijos prievarta“, –sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, mokytojas Domas Boguševičius.„Pelkė ir jos studijos suteikia gilaus laiko perspektyvą, kuri netgi išlaisvina nuo mirties ir pabaigos baimės“, – svarstydama apie tai, ko galime išmokti iš pelkių kompleksiškumo, sako Nomeda Urbonas. „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje – susitikimas su tarpdisciplininiais menininkais Gediminu ir Nomeda Urbonais.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos kultūros taryba minėdama 10 metų veiklos sukaktį forume „Kultūra esi Tu!“ vertina nuveiktus darbus ir aiškinasi, kas toliau? Kokia jos misija šiandien ir kokios ateities gairės, ko tikėtis kultūros laukui?Vasarą vėl visi kviečiami skaityti: iniciatyvą „Vasara su knyga“ Lietuvos viešosios bibliotekos organizuoja jau aštuntą kartą. Tikslas – perskaityti penkias knygas pagal parengtas užduotis. Koks šios vasaros skaitymo iššūkis ir kodėl smagu jį įveikti?Nacionaliniame dramos teatre pristatoma paskutinė sezono premjera - spektaklis pagal Franco Kafkos kūrybą „Metamorfozė“. Jame vaidina ne tik aktoriai-žmonės, bet ir gyvūnai.Šią savaitę pasaulį apskriejo žinia, kad mirė vienas ryškiausių šiuolaikinio meno atstovų Ilja Kabakovas. Skraidantys herojai kaip Komorovas, totalinės instaliacijos, kuriose jaučiamės lyg gyvenantys, ir ilgametis bendradarbiavimas su mylimąj sukūrė alternatyvią tikrovę, kurioje menininkas nesijautė visišku „lūzeriu“.Antropologė Agnieška Avin, išgirdusi klausimą apie romus dar būdama 18-os, suprato, kad apie šios tautybės žmones labai daug ko nežino. Būtent taip ir susidomėjo jų istorija bei kultūra, kurios tyrimams skiria visą laiką, ką jau kalbėti apie pagabą romų atstovams. Apie romų istoriją, tapatybę, kasdienybę ir džiuginančią veiklą – Agnieška Avin rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Savanoriškos mentorystės programa „Big Brothers Big Sisters“ plečia veiklą, tad dar daugiau veikų ir paauglių sulauks emocinės pagalbos.Estijos kariuomenės vadas sako, kad Baltijos šalys turi rengtis kitai Rusijos agresijai prieš mus. Ką tai reiškia?Į kosmosą pakilo dar keturi Lietuvoje sukurti palydovai.Tūkstančiai vairuotojų pastarosiomis dienomis sulaukė pranešimų apie judriame kelyje Klaipėdos rajone viršytą greitį, bet vairuotojai su tuo nesutinka. Situacija domisi Paulius Selezniovas.Paskelbti LRT Metų apdovanojimų laureatai.Ved. Gabija Narušytė

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Ohajo universiteto profesorius Algis Mickūnas yra vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, profesoriaus paskaitas vis galima išgirsti įvairiuose Lietuvos universitetuose. Algio Mickūno biografijoje gausu tapatybės paieškos vingių, nuo dalyvavimo Korėjos kare iki inžinerijos. Kaip tapatybės paieškas mato filosofai? Kokiems gyvenimo vingiams iššvaistome daugiausiai laiko?Dvylika punktų apie tapatybės paieškas, jos formas ir nenuspėjamą gyvenimą su prof. Algiu Mickūnu.Ved. Ignas Klėjus

Kultūrinės spaudos apžvalga.Kauno rajone, Zapyškyje, nuo šio pavasario švartuosis kultūros ir meno laivas „Nemuno 7“. Organizatorių tikinimu, menui ir kultūrai pritaikomas laivas – pirmas toks Lietuvoje, galbūt - ir pasaulyje.LRT Klasikos eteryje – naujas „Homo Cultus. Mažosios Europos pokalbių“ ciklas „Keliaujantis žmogus“. Kokius klausimus kels ir temas nagrinės jo vedėjai Donatas Puslys ir istorikas, profesionalus gidas Vladas Liepuonius?Ar užtenka žinoti istorinių įvykių faktus tam, kad išmoktume jų duotas pamokas? Filosofo Aldžio Gedučio komentaras.„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga jau tryliktą kartą rengia Metų verstinės knygos rinkimus. Ekspertės Dovilė Kuzminskaitė ir Lina Buividavičiūtė pristato komisijos atrinktas verstines grožinės šiuolaikinės literatūros knygas.Keli šiauliečiai kuria Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros maketą. Kas, anot maketo kūrėjų, svarbiausia, kuriant 30 kartų mažesnę katedros kopiją?Balandžio 12-oji – Tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena. Kodėl aviacija – vienas svarbiausių Lietuvos valstybingumo simbolių? Kokiems pokyčiams, jau metus vykstant rekonstrukcijos darbams, šiuo metu ruošiasi Lietuvos aviacijos muziejus?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Dėl kokių Abiejų Tautų Respublikos istorijos įvykių, reiškinių, procesų vertinimo polemizavo ir netgi kariavo lenkų bei lietuvių istorikai tarpukariu? Kaip antilenkiškas Lietuvos visuomenės nuostatas bandė savo poreikiams išnaudoti sovietinė ideologija? Kokius senosios ir naujosios abiejų tautų istorijos siužetus stengėsi iškraipyti, suklastoti, perrašyti (pabrėždamos lietuvių – lenkų antagonizmą) sovietinė istoriografija?Kokių menamų „lenkų klastų“ eidami Nepriklausomybės keliu labiausiai bijojo lietuviai paskutiniajame XX a. dešimtmetyje?Didelę XX amžiaus dalį Lenkijoje buvo gajus „pikto ir priešiško lenkui lietuvio mitas“.Kada įvyko tokios esminės slinktys lenkų mąstysenoje? Kokios asmenybės ir kokios šių asmenybių išsakomos idėjos sugebėjo pakeisti Lenkijos visuomenės požiūrį į Lietuvą ir lietuvius?Kokiems kūrybiniams sumanymams atveria galimybes susiklosčiusi geranoriška atmosfera tarp dviejų šalių istorikų bendruomenių XXI amžiuje?Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto direktoriumi habil. dr. Alvydu Nikžentaičiu.Ved. Aurimas Švedas

Sekmadienį Kubą apėmusią trisdešimt metų nematytą protestų bangą lydi komunistinės valdžios represijos: dalis aktyvistų vis dar už grotų,Havanoje sustiprintos pareigūnų pajėgos, šalyje ribojamas internetas. Kubiečius į protestą išstūmė didžiausia ekonominė krizė nuo Sovietų Sąjungos žlugimo laikų. Valdžia dėl jos kaltina Vašingtono taikomą blokadą, bet padėtį bando taisyti: paskelbė, kad atvykstantieji į šalį gali atsivežti neribojamą kiekį vaistų ir maisto. Kubiečiai tvirtina, kad reikia sisteminių reformų, o ne parodomųjų žingsnių. Pasakoja Živilė Raškauskaitė.Nacionalinės Lietuvos turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ užsakymu, buvo atliktas vidinio turizmo tyrimas. Jo metu siekta išsiaiškinti, kiek pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai rinkosi poilsiauti Lietuvoje. Taip pat tirti žmonių prioritetai renkantis nakvynės vietą ir atostogoms skiriamų išlaidų dydis. Išsamiau Rūta Nikitinaitė.„Naujienų žemėlapis“. Protestai Kuboje. Živilė Raškauskaitė.Kokiems žmonėms karščiai itin pavojingi? Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis.Orai. Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis.Nelegalių migrantų problemų sprendimo pliusai ir minusai. Buvę vidaus reikalų ministrai Rita Tamašunienė ir Eimutis Misiūnas.Nors moka didesnius nei vidutinius atlyginimus, dalis Ukmergės verslo sunkiai randa darbuotojų. Detales lėktuvams ir inventorių sportininkams Ukmergėje gaminančios įmonės sako, kad specialistams prisivilioti Ukmergėje trūksta būstų. Rajono valdžia žada, jog netrukus Ukmergėje ims kilti nauji ekonominės klasės daugiabučiai. Regione, kur nedarbo lygis viršija 14-a procentų, lankėsi Daumantas Butkus.Savaitės įvykių apžvalga. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Irmina Matonytė ir Vilniaus universiteto partnerystės profesorius, advokatas Algimantas Šindeikis.Tiesiogiai iš 7–osios nacionalinės ekspedicijos. Edvardas Kubilius.Savaitės komentaras, Autorė – žurnalistė Rita Miliūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Kokiems kultūros sektoriams atiteks 65 mln. eurų iš finansinio pagalbos paketo "Naujos kartos Lietuva"?Susipažįstame su spaudos ir interneto publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kuo operos solistai ir dainavimo dėstytojai gali būti naudingi žmonėms persirgusiems COVID-19? Apie projektą „Įkvėpti gyvenimo“ kalbame su LNOBT vadovu Jonu Sakalausku ir LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovu prof. Raimondu Kubiliumi.Klaipėdoje įgyvendinamas Erdvės platformos projektas „Aš nesu tik siena“. Pirmasis šio projekto darbas – kauniečių menininkų Žygimanto Amelyno ir Tado Šimkaus gatvės meno kūrinys „Ekspedicija po neišgalvotus pasaulius“.Kokią vasarą prognozuoja renginių organizatoriai ir kino rodytojai? Kaip sekasi susigrąžinti žiūrovus į kino sales?Iš finansinio paramos projekto „Naujos kartos Lietuva“ 65 mln. eurų bus skirti kultūrai. Kas galės pretenduoti į šią paramą?Tęsiame pasakojimų ciklą apie moteris kompozitores.Vilnius iki 2030 metų planuoja įgyvendinti sovietmečiu statytų rajonų atnaujinimo projektą Miestas+. Miesto savivaldybės planus aptariame su architektu-urbanistu Vytautu Buinevičiumi.Ved. Marius Eidukonis

Kokiais atvejais galimas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą? Kokiems asmenims ir už kokius nusikaltimus jis gali būti taikomas?Apie vairuotojų blaivumo patikrinimo tvarką ir kaip elgtis, jeigu nesutinkate su nustatytu neblaivumu?Rinkos ekspertai konstatuoja, kad pandemija smarkiai išjudino nekilnojamojo turto rinką, o antstoliai sako, kad šis suaktyvėjimas neaplenkė ir varžytynių procesų. Pastebima, kad pastaruoju metu šluote šluojami ne tik įvairūs žemės sklypai, butai, namai, bet ir sklypų dalys, garažai ir netgi tokie statiniai, kurie iki šiol niekam nerūpėjo. Tad ką vertėtų žinoti skolų turintiems žmonėms ir varžytynių dalyviams?Laidoje dalyvauja: advokatų kontoros ILAW LEXTAL advokatas Audrius Pėstininkas, teisės ekspertas Darius Dzikas, antstolis Jonas PetrikasVed. Artūras Matusas

Kada paskutinį kartą savęs klausei „Kodėl aš tai valgau?“? Tai - ne tik viena dažnų priežasčių, kodėl internetiniai mitybos planai ilgalaikėje perspektyvoje neveikia, bet ir daugelio mums kenksmingų medžiagų vartojimo priežasčių. Vienas tokių - cukrus. BET.. Trumpam staptelėsiu priminti, kad prie BreakingFit rėmėjų patronų prisijungė Dainius ir Aistė, kurie kaip ir kiti mūsų patronai pirmieji išgirdo šį epizodą bei gali įtakoti mūsų tolimesnį turinį, diskutuoti, užduoti mums klausimus privačioje grupėje. Jeigu ir tu norėtum padėti mums augti ir kartu turėti šias mano išvardintas galimybes, kurių tikrai bus ir daugiau, gali mus paremti Patreon arba Contribee (naujiena, kad šioje platformoje gali mus paremti ir vienkartine pasirinkta suma). Taigi, ką šiame epizode kalbėjome su gydytoju dietologu Edvard Grišin: Kas yra cukrus;Kaip jis veikia mūsų organizmą;Kokie yra žinomi, patvirtinti šalutiniai poveikiai;Kokiais metodais galime suprasti, ar esame jautrūs cukrui,Kodėl nepakanka sekti maisto produktų glikeminio indekso, o reiktų atkreipti dėmesį ir į glikeminį krūvį,Ar galime cukraus vartojimą prilyginti alkoholio vartojimui ar narkotinių medžiagų vartojimui?Kokiems žmonėms cukrus gali sukelti „pagirias“ ir kokie tai simptomai?Ar galima cukrui įgyti toleranciją, norėti jo vis daugiau?Koks yra cukraus šalutinio poveikio priešnuodis?Tai kodėl cukrus neuždraustas?Kodėl mitybos „draudimai“ yra veiksmingi?Kodėl vis dar gyvuoja begalės mitybos mitų? Ir kitomis temomis. Štai trumpa ištrauka iš mūsų pokalbio: Aurelija: „Išvadų pasidarę žmonės yra visokių, yra ir aktyvistų, kurie cukrų sulygina su narkotinėm medžiagom, alkoholio vartojimu. Ir tokių yra keleta pagrindinių turbūt, jeigu taip einam į psichologinę priklausomybę. Tai viena iš jų yra, kad cukrus sukelia pagirių jausmą, kad simptomus panašius į pagirias gali jausti, sakykim, tas pats nerimas, agresija, depresija ir taip toliau. Kaip tu manai?“ Edvard: „Taip, tikrai tai gali sukelti. Bet vėlgi, tai yra tie žmonės, kurie visų pirma yra jautrūs angliavandeniams ir jie turi stažą angliavandenių vartojimo, tai kad ir galvos skausmai, migreniniai skausmai dėl didelio cukraus suvartojimo gali atsirasti. Tikrai tų požymių yra labai daug. Ne visiems jie pasireiškia, bet jų tikrai yra. Ir tam tikrais požymiais, kaip cukrus, kokią daro įtaką mūsų nervinei veiklai, kokius centrus jis aktyvina, mes jį galime sulyginti su narkotikų vartojimu. Nes, pavyzdžiui, jeigu mes žiūrėsim būtent tuos mechanizmus, tai ta pati mezolimbinė sistema yra aktyvinama, na, ir tie patys neuronai ir neuronų centrai, kurie išskiria dopaminą, jie yra taip pat aktyvinami. Tiek prie cukraus suvartojimo, tiek prie opioidų suvartojimo. Tačiau, toks pat panašumas yra rastas ir vartojant didesnį kiekį riebalų.“ Aurelija: „O kaip prielaida, kad cukrui tu gali kaip ir toleranciją susikurti?“ Edvard: „Taip taip, gali toleranciją susikurti. Čia manau yra tas pats kaip ir su diabetu. Insulinas pirmiausia išsiskiria, išsiskiria, išsiskiria, bet po to jau ląstelės tampa nebejautrios jam. Ir kad tą patį efektą padaryti, turi daugiau insulino išsiskirt, kol kasa neišsenka. Tas pats ir čia - kad tą patį malonumą gauti, kas sukelia dopamino sekreciją, mums reikės su vis kiekvienu kartu kuo toliau, tuo daugiau cukraus, daugiau, daugiau ir dar daugiau. Ir jeigu tas, taip sakant, veiksmas nebus sukontroliuotas, tai gali privesti prie tikrai neigiamų padarinių, kur mes galim patirti ir, taip sakant, nutraukimo požymius. Būtent, kaip ir būna su alkoholiu, būna pas alkoholikus, ane? Arba nuo narkotikų priklausomus žmones. Tai gali būti ir tachikardijos ir galvos skausmai, drebuliai, sąmonės netekimai, psichozės ir kiti įvairiausi sutrikimai. Taip gali būti, bet tai yra kraštutinumai.“ Taigi, kviečių paklausyti mūsų išsamaus pokalbio apie vieną dažniausiai vartojamų medžiagų - cukrų.

Tendencingos informacijos gausoje užsidarius tarp keturių sienų nesunku ir paskęsti. Taip ir liejasi visokiausi patarimai kaip tvarkytis su stresu ir nerimu. O jei to nejauti? Jei viduje tvyro ramybė ar net entuziazmas? Ar taip jaustis nepadoru? Ar krykštaujantį vaiką būtina sudrausminti, nes jo jausmai netinkami tokiu sunkiu laikotarpiu? Ar negalime džiūgauti ir švęsti? Kas veikia mūsų savijautą? Kokiems žmonėms lengviau prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Vytauto Kazielos knyga „Alyvmedžiai“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“.2020 metai paskelbti Čijunės Sugiharos metais. Apie Japonijos ir Lietuvos ryšius pasakoja Inga Pažereckaitė-Kalėdienė.2020-ieji pasaulio kultūroje: kam ruoštis ir ko tikėtis. Pokalbis su liaudies kultūros tyrimų žurnalo „Būdas“ redaktore Saule Matulevičiene apie prasidėjusius tautodailės metus. „Knygų šašlyko“ skandalu startavo Trakų – Lietuvos kultūros sostinės – metai. Kokiems kultūriniams iššūkiams ruošiasi senoji šalies sostinė domisi Indrė Kaminckaitė.2019-ųjų pasaulio kultūros apžvalga. Praėjusius metus Lietuvos kultūros ir visuomenės gyvenime apžvelgia meno kritikė Aistė Paulina Virbickaitė, istorikas Tomas Vaiseta, filosofas Paulius Gritėnas. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Kaip gyvūnai patenka į prieglaudas? Kokiems žmonėms leidžiama pasiimti gyvūną nuolatinei globai? Apie tai papasakos ne vienerius metus apleistų gyvūnų globa užsiimanti Tautmilė Stanevičiūtė – „Tautmilės prieglaudėlės“ įkūrėja ir vadovė. Taip pat laidoje – pokalbis su kultūros žurnalistu Gediminu Kajėnu, išleidusiu knygą „33 potretai“.Antrą laidos valandą gidas Raimundas Šakalys atskleis, kur išsišakoję Vilniaus požemiai ir ką juose galime sutikti. Ved. Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis.

Ūkio naujienos. Kaip praėjusį ketvirtadienį vyko Lietuvos artojų čempionatas, kas tapo nugalėtoju ir kuo įdomios tokios savitos varžybos? Kokiems vynmedžiams nebaisios Lietuvos žiemos? Ved. Arvydas Urba.

Ūkio naujienos. Kaip praėjusį ketvirtadienį vyko Lietuvos artojų čempionatas, kas tapo nugalėtoju ir kuo įdomios tokios savitos varžybos? Kokiems vynmedžiams nebaisios Lietuvos žiemos? Ved. Arvydas Urba.

Pirmajame epizode paliečiame tokias temas: ar reikia atvirai kalbėti apie motinystę? Ar motinystės patirtis turėtų būti privati ir išgyvenama tik už namų durų? Kam yra naudingas motinystės romantizavimas? Kokiems mechanizmams veikiant motinystės patirtis lieka gyvenimo paraštėse? Kaip rašymas apie motinystę įtakoja mūsų santykį su vaikais? Diskutuoja: Veronika Urbonaitė Barkauskienė - iš blogo „Pterodaktilis", Aliona Šalaj - rašanti blogą „Vienok.lt", Miglė Mekšrūnaitė - iš blogo „Mašinos Dinozaurai". Dėkojame dainų autorei ir atlikėjai Ievai Narkutei, kurios muziką girdite.

Kokiems valstybinių brandos egzaminų pokyčiams turi ruoštis abiturientai?Nacionalinio egzaminų centro specialistai baigė išsamią paskutinių brandos egzaminų analizę. Kokios yra būdingiausios abiturientų daromos klaidos, kas jas lemia, ar įmanoma ir kaip pakeisti situaciją? Ar tikrai, jei neturi repetitoriaus, neįmanoma aukštu balu išlaikyti egzaminų? Kokie egzaminų pokyčiai numatomi šiemet bei kokią dalį bendrame egzaminų vertės, matuojamos stojant į aukštąsias mokyklas, krepšelyje sudarys nuo šių mokslo metų įvedamo brandos darbo pažymys?Laidoje dalyvauja Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė.

Kokiems valstybinių brandos egzaminų pokyčiams turi ruoštis abiturientai?Nacionalinio egzaminų centro specialistai baigė išsamią paskutinių brandos egzaminų analizę. Kokios yra būdingiausios abiturientų daromos klaidos, kas jas lemia, ar įmanoma ir kaip pakeisti situaciją? Ar tikrai, jei neturi repetitoriaus, neįmanoma aukštu balu išlaikyti egzaminų? Kokie egzaminų pokyčiai numatomi šiemet bei kokią dalį bendrame egzaminų vertės, matuojamos stojant į aukštąsias mokyklas, krepšelyje sudarys nuo šių mokslo metų įvedamo brandos darbo pažymys?Laidoje dalyvauja Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė.

Dar dvi savaites abiturientai gali LAMA BPO sistemoje teikti bei taisyti prašymus, ką ir kokiose aukštosiose mokyklose jie norėtų studijuoti. Tuo pačiu vyksta dar vienas procesas: aukštąsias mokyklas baigę kolegijų ir universitetų bakalaurai bei magistrai ieškosi darbo.Kokiems specialistams su aukštuoju išsimokslinimu teks ilgiausiai laukti darbo pasiūlymų ir kodėl. Kam darbdaviai moka didžiausius atlyginimus, o kas turi tenkintis kukliu darbo užmokesčiu? Kiek abiturientų suvokia, kad profesijos pasirinkimas – tai investicinis sprendimas? Kaip protingai rinktis studijas?Laidoje dalyvaus Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Dar dvi savaites abiturientai gali LAMA BPO sistemoje teikti bei taisyti prašymus, ką ir kokiose aukštosiose mokyklose jie norėtų studijuoti. Tuo pačiu vyksta dar vienas procesas: aukštąsias mokyklas baigę kolegijų ir universitetų bakalaurai bei magistrai ieškosi darbo.Kokiems specialistams su aukštuoju išsimokslinimu teks ilgiausiai laukti darbo pasiūlymų ir kodėl. Kam darbdaviai moka didžiausius atlyginimus, o kas turi tenkintis kukliu darbo užmokesčiu? Kiek abiturientų suvokia, kad profesijos pasirinkimas – tai investicinis sprendimas? Kaip protingai rinktis studijas?Laidoje dalyvaus Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Alvydas Puodžiukas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

„Kas vėjo – vėjui“. Taip trečiąją savo poezijos knygą pavadino jaunosios kartos poetas Vainius Bakas, iš savo kartos išsiskiriantis santūria laikysena ir ištikimybe klasikinėms poezijos formoms. Kokiems literatūros vėjams toliau priešinasi šis autorius ir ką reiškia poezijoje eiti prieš vėją ir pavėjui?Laidoje išgirsite pokalbį su V. Baku ir eilėraščius iš naujos jo knygos „Kas vėjo – vėjui“.

„Kas vėjo – vėjui“. Taip trečiąją savo poezijos knygą pavadino jaunosios kartos poetas Vainius Bakas, iš savo kartos išsiskiriantis santūria laikysena ir ištikimybe klasikinėms poezijos formoms. Kokiems literatūros vėjams toliau priešinasi šis autorius ir ką reiškia poezijoje eiti prieš vėją ir pavėjui?Laidoje išgirsite pokalbį su V. Baku ir eilėraščius iš naujos jo knygos „Kas vėjo – vėjui“.

Kokiems kultūros objektams lėšų reikia labiausiai? Pokalbis su poetu Kęstučiu Navaku. Archyvinis pokalbis su dailininku Augustinu Savicku. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Daina Urbanavičienė apie artėjančią šventę Vilniuje. Kas trukdo, kad skaitytojus pasiektų gera knyga?

Kokiems kultūros objektams lėšų reikia labiausiai? Pokalbis su poetu Kęstučiu Navaku. Archyvinis pokalbis su dailininku Augustinu Savicku. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Daina Urbanavičienė apie artėjančią šventę Vilniuje. Kas trukdo, kad skaitytojus pasiektų gera knyga?

Atidėlioti sprendimus pakeisti darbą, pradėti studijuoti, imtis verslo, daugiau ir efektyviau dirbti, atsisakyti žalingų įpročių ir gyventi sveikai – gyvenimo skolon požymiai. Užuot ėmęsi veiksmų, gyvenimo skolininkai dejuoja dėl pasitenkinimo gyvenimu ir laimės stygiaus, skurdo ar niekam tikusių santykių.Kaip ir kodėl įbrendama į tokias skolas? Ką išgyvena toks skolininkas? Ar įmanoma iš nelaimėlio virsti savo gyvenimo šeimininku? Kokiems žygiams tenka pasiryžti?Laidos viešnia – teisininkė Ilona Šliožytė.

Atidėlioti sprendimus pakeisti darbą, pradėti studijuoti, imtis verslo, daugiau ir efektyviau dirbti, atsisakyti žalingų įpročių ir gyventi sveikai – gyvenimo skolon požymiai. Užuot ėmęsi veiksmų, gyvenimo skolininkai dejuoja dėl pasitenkinimo gyvenimu ir laimės stygiaus, skurdo ar niekam tikusių santykių.Kaip ir kodėl įbrendama į tokias skolas? Ką išgyvena toks skolininkas? Ar įmanoma iš nelaimėlio virsti savo gyvenimo šeimininku? Kokiems žygiams tenka pasiryžti?Laidos viešnia – teisininkė Ilona Šliožytė.