Podcasts about tarptautinei

„Nusprendžiau, kad gana, noriu išsilaisvinti ir, tuo pačiu įkvėpti kitus gyventi laisvai. Patikėkite, verta“, - sako Aistė Krušinskaitė, neseniai viešai prisipažinusi apie savo netradicinę seksualinę orientaciją.„Kodėl yra manoma, kad heteroseksualioms poroms džiaugtis savo santykiais yra normalu, o homoseksualioms – tai tarsi neįmanoma?“ – piktinasi regos negalią turinti Irma Jokštytė - Stanevičienė, kuri yra ištekėjusi už vyro, judančio neįgaliojo vežimėliu, ir dalinasi kažkada išsakyta draugės mintimi: „Aš tau duosiu milijoną, ar tu sutiksi tapti lesbiete?“. - Juk niekas mūsų neįvels į homoseksualių žmonių ratą, jei mes neturime tokio potraukio“, - pasakoja Irma.Laidoje, skirtoje Tarptautinei žmogaus teisių dienai, pašnekovės sako, kad jos yra dėkingos gyvenimui už dalykus, kurie vyksta ir per juos visi iššūkiai tampa prasme, nes jos gali kalbėti, veikti bei keisti žmonių požiūrį į nepatogias temas. Bei kviečia nepamiršti, kad visi mes esame unikalūs, ir visi norime būti saugūs, priimami, mylėti ir būti mylimi.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Taip, mūsų vaikai tikrai nepatogūs“, - sako sunkią kompleksinę negalią turinčius vaikus auginančios mamos. – „Žodis „nepatogu“ mus lydi kiekvieną dieną ir visur, kur mes su savo vaikais būname, ką bedarome. Jie napatogūs patys sau, nepatogūs aplinkiniams, kurie juos mato, nepatogus ir mūsų pačių gyvenimas“. Keturios mamos, auginančios tokius vaikus, įkūrė fondą „Nepatogūs“. Trys iš jų: Henrika Varnienė, Snežana Glebovė ir Laima Ingileikienė – dalyvauja šioje laidoje, skirtoje Tarptautinei žmonių su negalia dienai.Sunki kompleksinė negalia – dar mažai plačiajai visuomenei pažįstama tema. Laidoje pašnekovės dalinasi savo asmeninėmis istorijomis, pasakoja, su kokiomis problemomis ir džiaugsmais susiduria jos pačios ir jų vaikai. Ir kodėl buvo svarbu įkurti fondą, kuris rūpintųsi oriu ir patogiu gyvenimu jau užaugusiems, turintiems sunkią kompleksinę negalią vaikams, visiškai nepriklausomai nuo jų fizinių ar intelektinių galimybių.„Mūsų vaikams taip pat reikia bendravimo, meilės, dėmesio, draugų. Mūsų vaikams reikia žinių, ugdymo, pažinimo“. „Kiekviena mama, auginanti sunkią negalią turintį vaiką, sugeba prisitaikyti ir šešios valandos miego paroje yra lobis“. „Kviečiame jungtis ir kitas mamas, auginančias „nepatogius“ vaikus, tai tikrai nauja paslauga, o ne fantastinis filmas“, - sako laidoje dalyvaujančios moterys.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Spaudos apžvalga.  Šiandien Zarasų kultūros centre Zarasų viešosios bibliotekos suaugusiųjų teatras „Juodai baltas“ Tarptautinei teatro dienai pristato spektaklį „Gyvenimo viražai pagal Juozą Erlicką“. Aušros Kaminskaitės parengtos teatro įžvalgos. Didžiąją savaitę – vakar – įžanginiu koncertu Šiaulių Švč. Mergelės Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, kuriame skambėjo vieno žymiausių latvių kompozitorių Pėterio Vasko „Mišios“.Tęsiasi metų knygos rinkimai. Šįkart pristatome Prozos kategorijoje geriausia pretenduojančią tapti Danutės Kalinauskaitės knygą „Baltieji prieš juoduosius“.Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūros leidiniai vakar išsiuntė kreipimąsi Lietuvos Respublikos kultūros ministrui Simonui Kairiui ir Medijų rėmimo fondo vadovui Ruslanui Iržikevičiui dėl sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose. Vakar vyko Medijų fondo, Kultūros tarybos, ministerijos ir kultūros periodinių leidinių asociacijos susitikimas.Tarptautinę teatro dieną Klaipėdos dramos teatre tradiciškai buvo apdovanoti geriausi praėjusių metų teatro pastatymai ir jų kūrėjai – vyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Artėjant Tarptautinei teatro dienai LRT Klasika pradeda transliuoti pasakojimus apie įvairiose Lietuvos scenos meno erdvėse dirbančius žmones, visas savo jėgas atiduodančius sklandžiam menininkų idėjų įgyvendinimui.Kuo pasižymi etnografiniais motyvais margintos skrynios?Kodėl svarbus ir kaip vyksta kultūrinis bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Lenkijos?Pradedame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart susipažįstame su Jurgos Tumasonytės romanu „Naujagimiai“.Kasmet kovo 18-ąją minima Raudonos nosies diena. Šiemet „Raudonos nosys. Gydytojai klounai“ siūlo pasikalbėti apie liūdesį.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Laidoje, skirtoje Tarptautinei žmonių su negalia dienai, - pokalbis apie tai, kaip mes jaučiamės, jei mums nustatytas neįgalumas, jei mūsų šeimoje yra artimasis su negalia, jei mes dirbame organizacijoje, atstovaujančioje žmonėms su negalia, ir apskritai, kaip reaguoja mūsų smegenys vien išgirdus šį žodį.Psichologė, vadybos konsultantė, „Primumm ESSE“ vadovė Solveiga Grudienė dalijasi savo asmenine patirtimi, pasakoja, su kuo jai asocijuojasi žodis „negalia“, sako, kad „degančios“ smegenys nesimoko, paaiškina, kaip skiriasi mūsų savijauta nuo to, ką mes jaučiame – empatiją, atjautą, perdegimą, ir kviečia kiekvieną dieną paklausti savęs: „Kaip tu jautiesi šiandien?“Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kęstučio prižiūrimų bonsų jau greitai išvys ir alytiškiai bei miesto svečiai – K. Ptakauskas ruošiasi Tarptautinei bonsų medelių, medžio drožinių ir gamtos fotografijų parodai, kuri Alytaus kraštotyros muziejuje vyks rugsėjo 1–9 d.

Vyriausybė pritarė siūlymui perduoti Lietuvos kino centrui prie Kultūros ministerijos patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti likviduojamos UAB „Lietuvos kinas“ turtą, kuris reikalingas Nacionalinės filmotekos projektui vystyti. Pokalbis su su Lietuvos kino centro direktoriumi Laimonu Ubavičiumi ir kino kritike Neringa Kažukauskaite.Artėjant Tarptautinei džiazo dienai ir pasitinkant džiazo žvaigždes Kaune, apie 33-ąjį tarptautinį festivalį „Kaunas Jazz“ kalbamės su festivalio organizatoriumi, meno vadovu Jonu Juču.Dainavimas penkiasdešimt šešiomis kalbomis – tik viena iš daugelio muzikanto iš Izraelio Talo Kravitzo asmenybės spalvų. Multiinstrumentalistas šiuo metu vieši Lietuvoje, ir šiandien, penktadienį, dalyvaus Izraelio Nepriklausomybės dienos minėjimo renginiuose. Kaune su Talu Kravitzu susitiko mūsų kolegė Kotryna Lingienė.Klasikinės muzikos naujienose: festivalio „BBC Proms“ dėmesys moterims, naujos pagrindinės kviestinės dirigentės Londono filharmonijos orkestre ir senosios muzikos ansamblyje „Tafelmusik“ ir Horowitzo pianistų konkurso nugalėtojai.Rubrikoje „Be kaukių“ pasitinkame pianistę Šviesę Čepliauskaitę ir pasikalbėsime apie nenuilstamą meilę fortepijoninei muzikai.Ved. Gerūta Griniūtė

Kino teatruose pradedamas rodyti Vytauto V. Landsbergio dokumentinis filmas apie vieną garsiausių Lietuvos grafikų Mikalojų Povilą Vilutį „Homo Vilutis“. Kuo išskirtina ši asmenybė ir kokias mintis sukelia filmas?Artėjant Tarptautinei šokio dienai MO muziejus pristato lietuviškų šokio filmų programą, kurioje trys naujausi darbai: „Šokis tėčiui“, „Airos šokis“ ir „Atsinešiau su savimi“. Šių darbų premjeroje apsilankė ir savo įspūdžiais dalijasi teatro kritikė Ugnė Kačkauskaitė.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolanta Kryževičienė pristato neseniai knygynuose pasirodžiusią knygą „Regos nervas”.Kompozitorė Juta Pranulytė pirmąją savo operą pristatė didžiausioje Berlyno operoje „Deutsche Oper Berlin“. Tai dokumentinė kamerinė opera „Physical Education“. Apie premjeros Berlyne įšspūdžius – Juta Pranulytė iš Austrijos.Lietuviškos populiariosios muzikos klasikas, kurio melodijas niūniuoja jau kelios kartos – kompozitorius, pedagogas ir atlikėjas Laimis Vilkončius vėl kviečia į koncertą Motinos dienos proga ir tikisi, kad tai bus „gražus, nostalgiškas vakaras, pirmiausia man pačiam“. Apie kūrybinį džiaugsmą, pagavią melodiją ir mielą kasdienybę – kompozitorius Laimis Vilkončius rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija NarušytėMarcus Lieberenz nuotrauka

Prasidėjo keturias dienas truksianti 23-ioji Vilniaus knygų mugė. Šiemet ji skiriama Vilniaus jubiliejui ir karą išgyvenančiai Ukrainai, taip pat Europos laisvės kovų literatūrai. Mugėje laukiama daugiau kaip 60 svečių iš Ukrainos – rašytojų, poetų, iliustruotojų, žurnalistų, kino režisierių, diplomatų, politikų.Rytoj sukaks vieneri metai nuo didelio masto karo Ukrainoje pradžios. Šiandien Jungtinėse tautose bus balsuojama dėl dar vienos Rusijos agresiją pasmerkiančios rezoliucijos.Buvęs NATO pareigūnas, atsakingas už saugumo iššūkius, profesorius Jamie Shea sako nėra nerealu, kad Putiną vieną dieną pamatysime teisiamųjų suole, o šis karas ir agresija prieš ukrainiečius taip pat yra ir lemiamas išbandymas Tarptautinei teisei.Diskusijoje apie plastiko atliekų ir pakuočių tvarkymą mokslininkai ragina verslą galvoti, kaip komercinį plastiką pakeisti biologinės kilmės bioskaidžiomis medžiagomis. Už tai, kad Lietuva perdirba mažai plastiko pakuočių, kasmet Europos Sąjungai sumokama apie 13-ka milijonų eurų siekianti bauda. Lietuvos užduotis yra perdirbti 55-is procentus plastiko taros. Šalyje per metus susikaupia apie 90 tūkstančių tonų šių atliekų.Smiltynėje pradedami pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida tvarkymo pirmojo etapo darbai. Šis etapas apima 13 kilometrų atkarpą nuo Smiltynės iki Juodkrantės.Lietuvoje skinami pirmieji naujojo derliaus agurkai, o štai Didžiojoje Britanijoje atskiri prekybos tinklai dėl tiekimo problemų riboja vaisių ir daržovių pardavimą. Kai kuriose parduotuvėse vienas pirkėjas gali įsigyti tik tris agurkus, griežtai limituojamas ir pomidorų bei paprikų pardavimas.Ved. Madona Lučkaitė

Šiemet Lietuvoje jau penktą kartą rengiama „Geografijos naktis“ – pasaulinė iniciatyva, kviečianti gyventojus ir įvairias organizacijas įsitraukti į geografinius metodus ir tyrimus įdomiai atskleidžiančias veiklas. Pasak organizatorių, savo aplinkos pažinimą skatinantį ir geografiją populiarinantį renginį gali surengti kiekvienas žmogus. Taigi, kaip mūsų kasdienė aplinka susijusi su geografija? Kokius geografų metodus galime taikyti siekdami geriau pažinti savo gyvenvietę ir pasaulį? Kaip prie geografijos populiarinimo prisideda kavinės, vyno žinovai ir istorijų pasakotojai? Kaip surengti geografijai skirtą šventę savo kieme? Kaip gyventojų renkami duomenys gali būti naudojami geografiniuose tyrimuose ir kas yra „piliečių mokslas“? Apie tai papasakojo šios laidos viešnia, „Geografijos nakties“ renginių platformos koordinatorė Lietuvoje, Vilniaus Universiteto CHGF Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros dėstytoja dr. Giedrė Godienė.Šiemet pasaulinė „Geografijos naktis“ vyks balandžio 14 d., tačiau registruoti geografiją populiarinančius sumanymus rengėjai kviečia iki vasario 5 d. „Geografijos naktis“ pirmąkart surengta 2016 m. Kroatijoje, Zadaro mieste, o 2017 m. tokią geografinių renginių platformą nacionaliniu mastu pirmąsyk inicijavo Prancūzijos Nacionalinis geografijos komitetas. Europos geografinių asociacijų organizacijos EUGEO pastangomis ši iniciatyva išplito Europoje, o įsitraukus Tarptautinei geografų sąjungai IGU - visame pasaulyje. Daugiau informacijos apie dalyvavimą Geografijos naktyje galite rasti Lietuvos geografų draugijos puslapyje https://www.lgd.lt/ , o geografijos nakties iniciatyvas gyventojai kviečia registruoti pasauliniame renginių žemėlapyje: https://www.geonight.netLaidos vedėja miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Žmogaus gyvybės apsauga ir puoselėjimas nuo prasidėjimo iki natūralios mirties yra Bažnyčios misijos šerdis. Tačiau kaip geriausiai tai liudyti pasaulyje, kuriame dažnai jaučiamas priešiškumas krikščioniškam mokymui? Daugelis konservatyvių katalikų neslepia nepasitenkinimo, kad žmogus, kuriam popiežius Pranciškus patikėjo atsakomybę tęsti šią diskusiją, stengiasi pakeisti Bažnyčios požiūrį į žmogaus gyvybės gynimą. Arkiv. Vincenzo Paglia, Popiežiškosios Gyvybės akademijos prezidentas ir Popiežiškojo Jono Pauliaus II santuokos ir šeimos mokslų teologinio instituto kancleris, yra įsitikinęs, kad būti „už gyvybę“ reiškia daugiau nei tik iš naujo išdėstyti tradicinį Bažnyčios nepritarimą abortams ir kontracepcijai. Plačiau – vedamojo skiltyje.Įspūdžiais iš Krokuvoje vykusio jaunimo simpoziumo „Kelkis! Kristus tave šaukia“ dalinasi Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadovė Kristina Trinkūnaitė ir referentė Miglė Viselgaitė.Lauryno Peluričio komentaras, skirtas Tarptautinei filosofijos dienai.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Laidoje, skirtoje Tarptautinei išsėtinės dienai paminėti – įkvepiantis pokalbis, kuriame dalyvauja: Ana Staševičienė išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininkė, draugijos narys, verslininkas Mantas Chodosevičius ir socialinių mokslų daktarė, pozityvaus mąstymo trenerė Gintė Martinkėnė.Pašnekovai pasakoja, kodėl svarbu minėti tarptautinę išsėtinės sklerozės dieną, paneigia daugybę mitų, susijusių su šia liga, pristato draugijos organizuojamus renginius šiai dienai paminėti. Taip pat dalijasi savo patirtimis, kaip nepalūžti ir pozityviai mąstyti, koks svarbus kiekvieno fizinis aktyvumas bei fizinio ir dvasinio kūno vienybė, pristato konkrečius įrankius, skirtus, pagelbėti sau.Laidoje išsakytos mintys ir patarimai tikrai pravers ir bus naudingi kiekvienam. Daugiau informacijos apie renginius galite rasti čia: https://www.facebook.com/feniksaiVed. Žydrė Gedrimaitė

Austrų režisieriui Michaeliui Haneke sukanka 80 metų. „Kodėl aš prievartauju žiūrovą? Aš tikiu jo intelektu“,- yra sakęs legendinis kūrėjas. Apie režisieriaus kūrybos principus, svarbiausius filmus kalbamės su filosofu, kino tyrinėtoju ir scenaristu Nerijumi Mileriu.Moldovos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Svetlana Bivol pasakoja apie nemokamus koncertus Ukrainos pabėgėliams, apie kylantį nerimą ir žmonių ryžtą tiek padėti ukrainiečiams, tiek išlaikyti savo šalies nepriklausomybę.Smuiko žvaigždės Vineta Sareika koncertas Vilniuje. Pokalbis su Latvijos smuikininke.Visą šią savaitę LRT KLASIKOJE skamba Tarptautinei senosios muzikos dienai skirti koncertai. Paslaptingieji Viduramžiai, iškilusis Renesansas ar puošnusis Barokas… O šiandien nusikelsime į XVII amžiaus Angliją, kurioje skambėjo Matthew Locke muzika. Apie geriausiu violų konsortu visoje planetoje vadinamo ansamblio „Fretwork“ naują darbą – Igno Gudelevičiaus pasakojimas.Šiandien, Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste kyla diskusijos, kaip dabar vertinti Rusijos literatūrą? Kokią įtaką visuomeniniams procesams turi literatūra ir jos kūrėjai? Kokie yra istoriniai kultūros ir visuomenės santykiai? Rubrikos „Be kaukių“ svečias - VU Rusų filologijos katedros vedėjas, docentas, dr. Pavelas Lavrinec.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Rusų kultūros centras Lietuvoje išreiškia poziciją nepalaikantis Putino „nei balsu, nei tyliu pritarimu“. Kada, anot Kultūros centro, neįmanomas viešas Rusijos karinių veiksmų pasmerkimas?Pastarosiomis dienomis Lietuvos mokyklose vis daugiau dėmesio skiriama Ukrainos istorijai. Ką svarbiausio turėtume žinoti kiekvienas mūsų?Kaip koordinuojama Klaipėdoje gyvenančių ir čia studijuojančių ukrainiečių pagalba nuo karo bėgantiems Ukrainos gyventojams? Kokios paramos jie šiuo metu sulaukia?„Klasikos koncertų salės“ apžvalga.Kokios pozicijos, pasklidus žiniai, kad Kauno miesto savivaldybė neplanuoja nutraukti bendradarbiavimo su Rusijos miestais, laikosi šių metų didžiausias šalies tarptautinis kultūros renginys „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“?Kuo šiuo metu gyvena Lenkijos visuomeninės organizacijos ir kaip jiems padėti gali Lietuva?Lietuvos kinematografininkų sąjunga išplatino kvietimą atsisakyti rusiškų filmų rodymo kino festivaliuose, teatrų repertuaruose, televizijose, nutraukti bet kokias verslo sutartis su Rusijos kompanijomis. Kaip į šį raginimą jau atsiliepė šalies kino bendruomenė ir ar tikrai priimti sprendimai – visuomet teisingi?Į Lietuvos kultūros instituto iniciatyva išplatintą kreipimąsi nutraukti ryšius su Rusijos Federacijos institucijomis sureagavo Frankfurto knygų mugė – iš renginio šalina Rusijos nacionalinį stendą. Kokią dar įtaką Lietuvos iniciatyvos gali turėti tarptautinei bendruomenei?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Vitos Ličytės pasakojimas apie 2022 m. filmų premjeras, muzikos albumus ir naujus muziejus.Tarptautinei ir Lietuvos auditorijai pristatomas vienas inovatyviausių šviesą skleidžiančių menininko Lino Kutavičiaus kūrinys „Smilga“.Menininkas ir tyrėjas Julijonas Urbonas savo Venecijos bienalėje kurtą „Planetą iš žmonių“ nusprendė padovanoti Nacionaliniam dailės muziejui. Koks tolesnis projekto J. Urbono projekto likimas?Pokalbis su režisieriumi Rimu Tuminu apie jo mintis, išsakytas interviu Rusijos televizijai ir darbo Rusijoje perspektyvas.Ukrainoje išleidžiamas turizmo vadovas po Lietuvai reiškmingo kultūros paveldo istorines vietas Ukrainoje.LRT Metų apdovanijimuose net trijose nominacijose įvertinti kultūros bendruomenės atstovai – Giedrė Žickytė, Giedrė Šlekytė ir „8 Days a week“ komanda.Ved. Marius Eidukonis

Vyriausybė Seimui atsiskaitė už praėjusių metų darbus. Politologo Lauro Bielinio komentaras.Visuomenei pristatytas nuo pirmadienio įsigaliosiantis Galimybių pasas.Tarptautinei bendruomenei raginant nutraukti kovas Gazos Ruože, islamistų judėjimas Hamas pranešė, jog artimiausiu metu turėtų būti pasiektos paliaubos. Pokalbis su Izraelio premjero patarėju Arijeliu Bulšteinu.Ved. Irina Andrianova

Tarptautinei radijo dienai skirti pokalbiai su radijo kolegomis apie radiją, darbą ir nuotykius radijuje eterio metu. Savo mintimis apie radiją ir patirtis dalinasi LRT Radijo žinių vedėjas Adomas Šimkus ir buvęs LRT Opus laidų vedėjas Bernardas Šaknys. Laidos vedėjas Donatas Šukelis

„Pakeliui su klasika“ – dedikuota tarptautinei džiazo dienai. „Naujienų pulse“ – apie Luiso Armstrongo fono susirūpiną džiazo bendruomene. Fondas skyrė 1 mln. dolerių nuo koronaviruso nukentėjusiai bendruomenei, kurios, ekosistema, anot fondo prezidento, visiškai sugriuvo. Vėliau laidoje – kartu su džiazologe Laima Slepkovaite aptarsime pastaraisiais metais džiazo muzikų aktualizuojamas temas: Brado Mehldau, Antonio Sanchezo atsaką į Donaldo Trumpo kalbas, sprendimus, tautinių mažumų ignoravimą, Grenfell bokšto gaisrą, smurto protrūkius, rasizmą, pabėgėlių, apsistojusių penkiose Europos šalyse jam session, moteris muzikoje ir kritišką požiūrį į visuomenę. Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Mokesčių inspekcija sako, kad šią savaitę pajamas deklaravę, bet gyventojų pajamų mokesčio laiku nesumokėję gyventojai dar gali tai padaryti, antraip pinigai bus išieškomi. Tarptautinei jaunimo dienai. Ar lengva būti jaunam? Sociologo komentaras. Vilniečių nuomonės. Nauja LRT laida „Ypatingas būrys“

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Tarptautinei knygų mylėtojų dienai. Pokalbis tiesioginiame eteryje: kam reikia senų knygų? Senų knygų likimas, kur jas galima nunešti.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Tarptautinei knygų dovanojimo dienai: knygos vertė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Sodra: pensijų pristatymo problemos. Verslas: asmens duomenų saugumas ir panaudojimas. Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai. Orų prognozė savaitei.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai. Pro memoria: J.Mekas. Vilniaus paveikslų galerijoje unikalaus žemėlapio paroda. Žiemos pramogos.

Kultūros ministras su Vilniaus meru tariasi dėl Lukiškių aikštės memorialo.Skaitmeninės technologijos vis dažniau integruojamos į švietimo sistemas. Lietuvos vartotojų teisių gynėjai teigia, kad Vakarų šalių pacientams prieinami brangesni ir kokybiškesni vaistai bei medicininės paslaugos, nes jos yra turtingesnės, jų rinkos didesnės, jų valstybinės institucijos turi didesnę derybinę galią. Apie dvigubą kokybę bus diskutuojama Vilniuje rengiamoje konferencijoje.Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai, rengiama tarptautinė šiai dienai ir kovai su diskriminacija skirta konferencija.Klaipėdoje atidaroma analogų Lietuvoje neturinti bendradarbystės erdvė „Light House“.Vilnius švenčia gimtadienį ir jį pasitinka Šviesų festivaliu, truksiančiu visą savaitgalį.Parodoje ADVENTUR kviečiama atrasti ir pajausti kelionių džiaugsmą. Kokią turizmo patirčių įvairovę keliautojams šiandien siūlo Lietuva ir koks čia yra gido vaidmuo?Pirmasis pasaulyje viešbutis, kuriame dirba vien robotai, patiria sunkumų. Tačiau, nepaisant to, robotų pagalbininkų kiekvienais metais turėsime vis daugiau. Tik ar to būtinai reikia? Simono Bendžiaus pasakojimas „Naujienų žemėlapyje“.Taip pat laidoje – orai, spaudos apžvalga, sportas. Savaitės komentaras (parengė Raimonda Medeišienė). Kultūros renginiai.LRT žaidimas PROTOTO.Ved. Artūras Matusas.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pakeitimai Vyriausybėje: trijų ministrų atleidimas. Prezidentės susitikimas su Lenkijos vadovu: komentaras. Tarptautinei žmonių su negalia dienai.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pakeitimai Vyriausybėje: trijų ministrų atleidimas. Prezidentės susitikimas su Lenkijos vadovu: komentaras. Tarptautinei žmonių su negalia dienai.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pro memoria: atsisveikinimas su architektu A.Nasvyčiu. Tarptautinei dienai romų genocido aukoms atminti. A.Puškino literatūrinis muziejus Markučiuose kviečia į parodas. Orų prognozė mėnesiui.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Pro memoria: atsisveikinimas su architektu A.Nasvyčiu. Tarptautinei dienai romų genocido aukoms atminti. A.Puškino literatūrinis muziejus Markučiuose kviečia į parodas. Orų prognozė mėnesiui.

„Muzikiniame pastiše“ – apie Pažaislio muzikos festivalį ir Kauno kultūrinio gyvenimo pulsą.Antrą laidos dalį skirsime Tarptautinei vaikų gynimo dienai, klausydamiesi jaunųjų solistų, vaikų chorų bei ansamblių interpretuojamos muzikos.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Tarptautinei vaikų gynimo dienai. Viktorina–žaidimas. Orų prognozė savaitei.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Tarptautinei vaikų gynimo dienai. Viktorina–žaidimas. Orų prognozė savaitei.

„Muzikiniame pastiše“ – apie Pažaislio muzikos festivalį ir Kauno kultūrinio gyvenimo pulsą.Antrą laidos dalį skirsime Tarptautinei vaikų gynimo dienai, klausydamiesi jaunųjų solistų, vaikų chorų bei ansamblių interpretuojamos muzikos.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Mokytojų protestai. Tarptautinei žavėjimosi augalais dienai. Tiesioginiame eteryje – pokalbis apie savaitgalio renginius. Žaidimas: prizas – bilietai į teatrą.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Mokytojų protestai. Tarptautinei žavėjimosi augalais dienai. Tiesioginiame eteryje – pokalbis apie savaitgalio renginius. Žaidimas: prizas – bilietai į teatrą.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. „Sodros“ ataskaita: gyventojų pajamos. Aukštųjų mokyklų reitingai. Tarptautinei judėjimo dėl sveikatos dienai. Rusų kultūros centre paroda.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. „Sodros“ ataskaita: gyventojų pajamos. Aukštųjų mokyklų reitingai. Tarptautinei judėjimo dėl sveikatos dienai. Rusų kultūros centre paroda.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Tarptautinei holokausto aukų atminimo dienai. Pasaulio ekonomikos forumo Davose rezultatai. Vilniuje paroda „Adventur“. Akcija „Paukščiai prie mano namų“. Orų prognozė savaitei.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Nacionalinis susitarimas dėl reformų. Rinkimai Austrijoje: komentaras. Tarptautinei nugaros dienai.

Nobelio taikos premija buvo paskirta Tarptautinei branduolinių ginklų uždraudimo kampanijai (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons, ICAN). Užsienio spaudos apžvalga, kurią rengia Mykolas Drunga. Socialdemokratų etikos ir procedūrų komisija spręs, ką daryti su devtniais partijos nariais, kurie liko koalicijoje su valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Kino apžvalga, kurią rengia Karina Urbanavičiūtė. Šią savaitę Strasbūre vyko Europos parlamento sesija. Daugiau nei septyniems šimtams europarlamentarų padeda ir šimtai vertėjų, vien iš Lietuvos jų kelios dešimtys. Vincentas Vobolevičius apie Seimo narius, likusius koalicijoje su valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Tiesioginiame etryje – pokalbis apie mokyklas, mokinius ir mokytojus. Tarptautinei mokytojų dienai.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Rubrika „Mes kartu“: T.Gaitandži. Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai. „Tėvų linija“.

Lygiai prieš 142 metus rugsėjo 22 d. gimė vienas žymiausių ir unikaliausių lietuvių kūrėjų – kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Pasigrožėję jo nesenstančia ir amžinai modernia M. K. Čiurlionio kūryba, klausysimės maestro Virgilijaus Noreikos įdainavimų, kadangi šiandien, Operos ir baleto teatre vyks Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso Finalas. Toliau nusikelsime į savaitgalį, kur rugsėjo 24 d., sekmadienį, 13.00 val. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų kieme įvyks tradicinis „AGATA langų“ koncertas skirtas Tarptautinei muzikos dienai. O laidą užbaigsime pianisto ir dirigento Danieliaus Barenbiumo interpretuojamais klasikos opusais.

Lygiai prieš 142 metus rugsėjo 22 d. gimė vienas žymiausių ir unikaliausių lietuvių kūrėjų – kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Pasigrožėję jo nesenstančia ir amžinai modernia M. K. Čiurlionio kūryba, klausysimės maestro Virgilijaus Noreikos įdainavimų, kadangi šiandien, Operos ir baleto teatre vyks Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso Finalas. Toliau nusikelsime į savaitgalį, kur rugsėjo 24 d., sekmadienį, 13.00 val. Lietuvos Respublikos Prezidento rūmų kieme įvyks tradicinis „AGATA langų“ koncertas skirtas Tarptautinei muzikos dienai. O laidą užbaigsime pianisto ir dirigento Danieliaus Barenbiumo interpretuojamais klasikos opusais.

„Muzikiniame pastiše“ – dėmesys „Didžiajam muzikų paradui“ ir Tarptautinei muzikos dienai.Antroje laidos dalyje roko klasiką kviesime austi simfoniniais siūlais.

„Muzikiniame pastiše“ – dėmesys Tarptautinei menininkų rezidencijai Druskininkuose. Antrąją laidos valandą panirsime į ispanišką siestą: mūsų muzikos taikinyje – kompozitorius Enriqué Granados.

Muzikinėje dėžutėje“ – „Tramtatulis“ 2015. „Margaspalvė ir skaisčiaveidė mūsų Lietuva – mums visiems viena, ir mes čia – kaip šeimoje. Skirtingi, spalvingi, saviti, įdomūs, turtingi – vienoje, savo Lietuvoje“. Šie žodžiai lyg lietuvių liaudies muzikos puoselėtojų priesaika, kurios nedrįstų sulaužyti dainuojantys, šokantys, grojantys ir tarmiškai šnekantys mažieji lietuvaičiai. Konkurso „Tramtatulis 2015“ laureatų koncertas, skirtas Etnografinių regionų metams ir Tarptautinei tėvo dienai iš Rumšiškių liaudies buities muziejaus.

Muzikinėje dėžutėje“ – „Tramtatulis“ 2015. „Margaspalvė ir skaisčiaveidė mūsų Lietuva – mums visiems viena, ir mes čia – kaip šeimoje. Skirtingi, spalvingi, saviti, įdomūs, turtingi – vienoje, savo Lietuvoje“. Šie žodžiai lyg lietuvių liaudies muzikos puoselėtojų priesaika, kurios nedrįstų sulaužyti dainuojantys, šokantys, grojantys ir tarmiškai šnekantys mažieji lietuvaičiai. Konkurso „Tramtatulis 2015“ laureatų koncertas, skirtas Etnografinių regionų metams ir Tarptautinei tėvo dienai iš Rumšiškių liaudies buities muziejaus.

Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje atidaryta neregių ir silpnaregių vaikų keramikos darbų paroda „Matau pasaulį kitaip“. Ją pristato projekto vadovė Eglė Jokužytė ir darbų autoriai.Seime surengta konferencija, skirta Tarptautinei kurčiųjų dienai paminėti. Apie kurčiųjų problemas kalba Seimo narė Raminta Popova ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė.

Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje atidaryta neregių ir silpnaregių vaikų keramikos darbų paroda „Matau pasaulį kitaip“. Ją pristato projekto vadovė Eglė Jokužytė ir darbų autoriai.Seime surengta konferencija, skirta Tarptautinei kurčiųjų dienai paminėti. Apie kurčiųjų problemas kalba Seimo narė Raminta Popova ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė.

Tarptautinei vaikų gynimo dienai: laimingą vaiką gali užauginti tik laiminga mama.„Būti mama yra tarnystė, bet tarnystė nėra vergystė...“, – pokalbis su psichoterapeutu Gintautu Vaitoška.

Tarptautinei vaikų gynimo dienai: laimingą vaiką gali užauginti tik laiminga mama.„Būti mama yra tarnystė, bet tarnystė nėra vergystė...“, – pokalbis su psichoterapeutu Gintautu Vaitoška.

Vaikų teisių gynėjai gąsdina tėvus: kodėl?Fizinės bausmės skatina vaikų smurtą. Pokalbis su Vaikų linijos vadovu, psichologu Robertu Povilaičiu.Kaip šviesti tėvus, suteikti žinių apie vaikų psichologiją. UNESCO klubo „Rafaelis“ dešimties metų veiklos patirtis. Pasakoja klubo vadovė Marija Leliugienė.Tarptautinei muziejų dienai. Kokie muziejai geri, naujos tendencijos. Architektės Salvinijos Kirvaitienės apmąstymai.

Vaikų teisių gynėjai gąsdina tėvus: kodėl?Fizinės bausmės skatina vaikų smurtą. Pokalbis su Vaikų linijos vadovu, psichologu Robertu Povilaičiu.Kaip šviesti tėvus, suteikti žinių apie vaikų psichologiją. UNESCO klubo „Rafaelis“ dešimties metų veiklos patirtis. Pasakoja klubo vadovė Marija Leliugienė.Tarptautinei muziejų dienai. Kokie muziejai geri, naujos tendencijos. Architektės Salvinijos Kirvaitienės apmąstymai.