Podcasts about svarbi

Daugiau www.osportas.lt 00:00:00 – Įžanga ir pagarba Kuzminskui 00:10:23 – Užtikrintos pergalės prieš Lenkiją ir Estiją 00:17:20 – Lyderiai ar keli roliniai žaidėjai rinktinėje? 00:30:20 - Isaiah Wongas papildys „Žalgirį“ 00:43:32 – Grigo skandalas ir LKF tyrimas 00:53:05 – Martyno trauma 00:54:16 – Svarbių žaidėjų traumos 00:55:37 – Ar reikia Gudaičio „Rytui“? 00:59:57 – Skaudi Jogėlos netektis

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Koks pasaulyje gyvenančių lietuvių santykis su lietuvių kalba ir kokios kalbinės nuostatos vyrauja?Tvarkydamas namų palėpę, Šventosios gyventojas rado XIX amžiuje išleistą vyskupo Motiejaus Valančiaus knygelę. Kuo ypatingas šis radinys?„Muziejaus vidinis gyvenimas turi labai daug sudėtingų detalių. Tas mechanizmas – kaip laikrodukas“, – sako dailininkas Stasys Eidrigevičius.Tarp Molėtų ir Labanoro esantį Čiulų dvarą įsigijusi jauna šeima ketina jį prikelti antram gyvenimui ir pakviesti į „Skaičių muziejų“.Valstybės Nepriklausomybės stipendija šiemet skiriama filologei Ernestai Kazakėnaitei, tyrinėsiančiai valstybingumą ir tapatybės formavimasį XVI–XVII a. lietuviškuose tekstuose.Mariaus Marcinkevičiaus knyga „Mergaitė su šautuvu“ virto stalo žaidimu.Briuselyje pristatomas pirmą kartą sudarytas Ukrainos Lyčių lygybės indeksas.Menininkė Marija Griniuk Norvegijoje ruošia naują performansą, kuris vyks už poliarinio rato.Ved. Marius EidukonisVU nuotr.

Po Naujųjų smarkiai pakilus vandens lygiui Minijos ir Akmenos upėse savivaldybės lygio ekstremali situacija buvo paskelbta Kretingos, Kretingos miesto, Kartenos, Žalgirio ir Salantų seniūnijose. Sausio 9 dieną ekstremali situacija atšaukta.Potvyniai šiame krašte yra įprastas reiškinys, vis dėlto pastaraisiais metais jie prasideda anksčiau, vyksta dažniau. O paskutinysis potvynis išsiskyrė tuo, jog apėmė ir Salantų seniūniją.Gyventojų patirtys ir nuostoliai skiriasi. Kaip ir jų nuomonės, kas padėtų sumažinti potvynių riziką. Vis dėlto dauguma jų mato potvyniuose ne klimato kaitą, o infrastruktūros klaidas.Tuo metu Vilniaus universiteto mokslininkas hidrologas Gintaras Valiuškevičius į potvynius Vakarų Lietuvoje žvelgia giliau ir sako, jog priežasčių ir sprendimų yra įvairių.Laidoje panaudotos ištraukos iš LRT laidų „Gimtoji žemė“ (2025-01-06) ir „Svarbi valanda“ (2025-01-03)Autorė Inga Janiulytė-TemporinJovitos Gaižauskaitės nuotrauka

Žalgirio žaidėjų vertinimas https://osportas.lt/svarbus-triumfas-didziuli-deficita-barstes-zalgiris-i-pergaliu-kelia-grizo-pries-turkus/    

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

„The Rooster Gallery“ atstovai neseniai grįžo iš tarptautinės meno mugės „Art Dubai 2024“, kur pristatė lietuvių menininko Tomo Daukšos ir latvių tapytojos Sandros Strėlės kūrybą. Apie tai pasakoja „The Rooster Gallery“ meno vadovė Jurgita Juospaitytė-Bitinienė ir menininkas Tomas Daukša.Šiandien 85-eri būtų suėję muzikologui, prof. Jonui Vytautui Bruveriui. Jį prisimena Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė, buvusi profesoriaus studentė Judita Žukienė.LRT KLASIKA pristato ciklą, skirtą supažindinti su knygomis, dalyvaujančiomis „Metų knygos rinkimuose“. Šiandien jums pristatysime knygą, besirungiančią Knygų vaikams kategorijoje. Tai - Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustruotojos Linos Itagaki „Mergaitė su šautuvu“.Džiazo saksofonininkas Kamasi Washington siūlo muzikinius pasivaikšiojimus, kupinas skirtingų skambesių ir jų junginių dvasines keliones. Dokumentinius filmus jis savo „crossoverine“ muzika praturtina skirtybėmis: kiekviename dokumentiniame filme per muziką atskleidžiamas Jungtnių Amerikos Valstijų skirtigų socialinių sluoksnių, didžiųjų ir mažųjų, eltio ir marginalo identitetas. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.1990-ųjų pradžioje smuikininkas Raimondas Butvila su visa šeima ir dar keletu žymių Lietuvos menininkų išvyko į Venesuelą, kur pasiliko 18 metų. Galiausiai nusprendęs grįžti, jis tapo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesoriumi, kurio teigimu, muzikavimui svarbiausias yra grynas muzikos pajautimas. Apie tai, kodėl su vienais scenos partneriais muzikuoti gera, o taip pat – tolimą Venesuelą, jos kultūros pasaulį ir pavojus, tapusius viena iš priežasčių grįžti namo, pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Spaudos apžvalgoje – „Kultūros barai“.„Tapytojas esu, ir viskas. Daugiau nieko nemoku. Oficialaus darbo nedirbu jokio. Nepopuliaru. Tapyba dabar bepročių užsiėmimas. Bet man tai – vienintelis būdas išbūti“, – prieš trisdešimt metų deklaravo Rimvidas Jankauskas-Kampas. Kauno galerijoje „Meno parkas“ atidaryta paroda ir pristatytas tapytojo darbų katalogas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie liūdesiu persmelktas Kalėdas Betliejuje ir palestiniečių menininko sukurtą prakartėlę karui Gazoje įprasminti, pirmąkart Kalėdas gruodžio 25 dieną pasitikusią Ukrainą vienijanti V. Zelenskio kalba bei italų reakcija į popiežiaus sprendimą leisti laiminti tos pačios lyties poras.Klasikos koncertų salė.Kiek vaiko raidai įtaką daro laisvojo žaidimo forma? Pokalbis su vaikų ir paauglių psichologė, „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja Milda Kiele bei MO muziejaus edukacijų vadove Jurgita Zigmante.„Mums labai svarbu save realizuoti ne tik verslo srity. Didesnę prasmę sukuria meno buvimas šitoje erdvėje“, – sako Lukas – vienas iš Plungėje esančio kavos baro „ExLibris“ įkūrėjų. Šioje kavinėje veikia knygynas, vyksta koncertai, daromos parodos, veikia vieno kūrinio galerija. Tad kelkimės į Plungę ir pasižvalgykime po kavos barą kartu su jos įkūrėjais ir kolege Ieva Radzevičiūte.Kaip Naujuosius metus pasitiko pasaulis?Kazlų Rūdoje keramikė, edukatorė, meno vadybininkė Rugilė Navickaitė savo darbais prisideda prie to, kad menas regione būtų prieinamas visiems. Šiuo metu ji kuria instaliaciją, skirtą neregiams. Taip pat moko vaikus ir vietos bendruomenę kurti dirbinius iš molio. Taip pat aktyviai prisideda prie kultūrinių iniciatyvų.

Įtarus, kad Estiją ir Suomiją jungiantį dujotiekį „Balticconnector“ galėjo pažeisti Rusija, Lietuvos Nacionalinis krizių valdymo centras skelbia apie pakeltą budrumo lygį prie strategiškai svarbių objektų. Situacijai aptarti sušauktas Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupės posėdis.Medikai reiškia susirūpinimą, kad moterys dėl krūties vėžio tikrinasi pasyviai. Viena priežasčių, kodėl dalis moterų neatvyksta tirtis, toli nuo namų esančios gydymo įstaigos.Klaipėdos savivaldybė pristatė uostamiesčio Baltijos prospekto, Šilutės ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos eigą.Iš karo apimto Izraelio į Vilnių lėktuvu grįžta Lietuvos ir kitų šalių piliečiai.Ved. Madona Lučkaitė

Prisimename a.a. Almą Adamkienę.Susipažįstame su pasaulio kultūros įvykiais.50-metį minintis fotografijos muziejus kuria Šiaulių albumą ir demonstruoja roko muzikos ištakas bei pasakoja apie muzikinės scenos maištininkus.Panevėžyje vyksta pirmą kartą pasauliniu mastu vykdomas unikalus projektas simpoziumas „Gyvpasakis“.Pirmą kartą Lietuvoje renkasi geriausi jaunieji Europos džiazo muzikantai, dalyvaujantys unikaliame projekte – Euroradijo džiazo orkestas.Į uostamiestį renkasi profesionalūs teatralai, teatrų ir festivalių skautai. Čia netrukus prasidės septintasis tarptautinis festivalis TheATRIUM.Kaip bus plėtojami Lietuvos ir Japonijos muziejų ryšiai?Kokia Kumiko Hirano knygos „Meidži eros Japonija, apie kurią svajojo Lietuva“ sukūrimo istorija?Ved. Marius Eidukonis

„Mes, liberalūs internacionalistai, daug dėmesio, ir pelnytai, skyrėme kitai pasaulio pusei, tačiau pamiršome savo pačių visuomenių pusę. Nelygybė buvo ne tik ekonominė ir socialinė, ji buvo kultūrinė: dėmesio ir pagarbos nelygybė. Kiek daug su simpatija parašytų straipsnių apie sunkumus, su kuriais susiduria baltoji darbininkų klasė vargingesniuose regionuose, skaitytojai galėjo atrasti liberaliuose metropolių laikraščiuose, kaip kad „The New York Times“ ir „The Guardian“, – savo knygoje „Tėvynės: asmeninė Europos istorija“ analizuodamas demokratijai kylančius iššūkius ir populistinių jėgų stiprėjimą rašo istorikas Timothy Gartonas Ashas. O kiek dėmesio patiriantiems socialinę atskirtį skiria mūsų žiniasklaida ir kaip konkrečiai tai atsispindi mūsų spaudos fotografijoje?Kiek dėmesio kokybiškai fotografijai ir fotožurnalistikai skiria žiniasklaidos priemonės Lietuvoje? Kaip ugdyti visuomenės raštingumą analizuoti fotografijas? Kaip socialiniai tinklai ir išmanieji telefonai keičia spaudos fotografiją? Kaip spaudos fotografijoje atspindimas karas Ukrainoje ir kokios Lietuvos bei pasaulio temos praėjusiais metais sulaukė didžiausio spaudos fotografų dėmesio? Albumo „Lietuvos spaudos fotografija ‘23“ pasirodymo proga visus šiuos klausimus analizuojame su Lietuvos žurnalistų sąjungos „Spaudos fotografų klubo“ pirmininke Evgenia Levin.Ved. Donatas Puslys

Seimas priėmė Kultūros ministerijos parengtus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos pertvarkomas paramos žiniasklaidai modelis ir bus steigiama nauja viešoji įstaiga – Medijų rėmimo fondas. Komentuoja LR kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius ir Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas Gytis Norvilas.Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės proga paskelbti geriausi 2022 m. bibliotekininkai. Pokalbis su geriausia jaunąja bibliotekininke paskelbta Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadove Greta Kėvelaitiene.Rytoj prasideda eksperimentinės muzikos festivalis „Jauna muzika“. Kaip apie buvimą šalia kito bus kalbama per kūrybą? Pasakoja festivalio meno vadovė Kateryna Alymova.Ieva Buinevičiūtė paruošė Emerald Fenel populiariosios muzikos grojaraštį.Poetės, vertėjos, vienos „Bazilisko ambasados“ įkūrėjų Greta Ambrazaitės gyvenime kūryba užima išskirtinę vietą. Jos knyga „Adela“, atrinkta į geriausių metų poezijos knygų penketuką prabyla apie praeitį ir laiką pačiais įvairiausiais rakursais. Svarbią vietą pašnekovės kūryboje užima ir muzika. Apie visa tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kornelija Anelauskaitė, 2018 metų pavasarį instagrame pradėjusi dalintis jai patinkančiais filmais, spektakliais, muzika, davė pradžią kultūros tinklaraščiui „-ANE?“. Projektą su komanda ji išaugino iki laidos, o vėliau – ir iki knygos, o dabar jau ruošiasi penkerių metų gimtadienio šventei. Pasikalbėjome, ką atnešė tie metai, ką reiškia sutikti žmonės, kodėl svarbu švęsti ir matyti jų projektą sekančius žmones, kokius svečius pakvietė į Vilniuje vyksiantį penkmečio renginį ir kaip jam ruošiasi.Kalbina Inga Ramoškaitė.

Vaišės policininkams, lagamine iš kalėjimo išneštas vaikas ir giminių maisto prašinėjantis dėdė. Tiek istorijų telpa į Straupių šeimos pasakojimą apie Antrojo pasaulinio karo metu Šarnelėje gelbėtus žydus. Su seneliu Juozu ir anūke Monika kalbasi Kotryna Lingienė.Svarbių šaliai švenčių proga girdime apie užsakomus muzikinius kūrinius. Kokie šie kūriniai turėtų būti ir kaip atsirado proginių kūrinių užsakymo tradicija?Šiemet „Aukso paukštė“ už „Nuopelnus tautinei kultūrai“ atiteko birbynininkui, dirigentui Vytautui Alenskui. Su juo kalbamės apie tautinio meno ateitį ir kelius, kaip užtikrinti šio meno išlikimą.„Baletas nėra švelnus darbas, dažnai reikia daryti per skausmą – visą laiką balansuojama ant grožio, patogumo ir skausmo ribos“, – sako Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto vadovė Rūta Butvilienė po pirmosios teatro organizuotos baleto pamokos suaugusiems. Ar ji pateisino dalyvių lūkesčius ir kuo baleto praktika naudinga kūnui?„Kuomet aptarinėjame švietimo viziją, dėmesio centre atsiduria ne individo išsilavinimo, erudicijos, įsipareigojimo ir atsakomybės už save ir kitus principai, bet visa sekanti ir kontroliuojanti valstybės biurokratinė mašina, varoma paranojiško nepasitikėjimo savo piliečiais“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas BoguševičiusPasaulio įvykių apžvalgoje apie knygų rankraščius iš žymių rašytojų ne vienerius metus slapta vogusį italą, „Oskarų“ apdovanojimų hipokritiškumą Ukrainos atžvilgiu bei naują U2 muziką.2022-ųjų kovą Lietuvos kino kūrėjai, paskatinti režisieriaus Vytauto Puidoko, ėmė burtis į savanorišką projektą, tuomet pavadintą „Mėlyna/ Geltona“. Jo tikslas – fiksuoti tai, kas Ukrainai itin sudėtingu metu vyko Lietuvoje. Apie metus bęsitęsiantį ir dar nesibaigusį darbą prie filmo „Laiškas Ukrainai“, ilgus montažo mėnesius ir jų metu aplankiusius apmąstymus, distancijos ir kritinio žvilgsnio į karą būtinybę – pokalbis dokumentikos montažo režisieriumi Miku Žukausku.Nuotr. pixabay.comVed. Marius Eidukonis

Kalbamės su režisiere Greta Štiomer, kviečiančia į spektaklio „L. YRA S.“ premjerą Vilniaus mažajame teatre. Spektaklis, kuriama pasakojama V.Šekspyro „Karaliaus Lyro“ priešistorė, pastatytas pagal to paties pavadinimo dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės pjesę. „Tai pamąstymas, koks Lyras galėjo būti jaunystėje, koks jo žiaurumo priežastingumas, kodėl jis toks tapo“, - sako režisierė. Svarbi ir toksiško vyriškumo tema – kaip princą Lyrą veikia bendravimas su tėvais, kokios atsakomybės jam užkraunamos, kad jis tampa toks žiaurus ir tam tikra prasme neišsipildęs. Anot režisierės, spektaklyje skambės ir daug puikios muzikos, ypač hip hopo.Kalbino Inga Ramoškaitė

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – krepšinio atstovų pasirodymas rinkimuose 05:30 – antausis „Rytui“ 18:21 – išvyka į Boną 22:15 – „Lietkabelio“ viešnagė Slovėnijoje 26:44 – MVP tapęs K.Jakučionis 32:27 – svarbi „Žalgirio“ savaitė Rėmėjų dalyje kalbėta šiomis temomis: 42:29 – kas geriau atidirba savo algą 45:52 – „Lietkabelį“ dominantys žaidėjai 48:31 – geriausios sąlygos tobulėti jaunimui 53:50 – rėmėjo pavadinimas prie „Žalgirio“ vardo 57:28 – geri papildymai „Žalgiriui“ vasarą 1:03:51 – apie G.Einikio dokumentiką 1:11:57 – dalininkų pinigų skolinimas klubui 1:13:20 – dvi lietuvių komandos Europos taurėje 1:15:59 – bausmė LKL teisėjams 1:17:55 – „Jeep“ arenos padidinimas 1:21:26 – kodėl lietuviški klubai nėra vakarietiški 1:26:45 – ar galima laimėti be įžaidėjų 1:28:26 – kamuolio metimas į orą 1:30:08 – permainos „Neptūne“

Skaitykite daugiau www.osportas.lt 

Domimės Margionių kaimo bendruomenės padėkos ir paramos vakaru, skirtu Margionių klojimo teatro pastato atstatymui ir geradariams, padedantiems klojimo teatrui atgimti.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolanta Kryževičienė pristato mūsų laikui svarbias dvi negrožinės literatūros knygas: apie Ukrainos istoriją, naujausius karo įvykius ir prisiminimų galią. Jurijus Felštinskis ir Michailas Stančevas „Trečiasis pasaulinis. Mūšis dėl Ukrainos“ ir Veronica O`Keane „Kaip mes kuriame atsiminimus ir kaip atsiminimai kuria mus“.Filmas „Rose Namajunas: aš esu čempionė“ yra ne tik apie sportininkės kelią pasaulio čempionės titulo link, bet ir apie Rose išgyventus psichologinius sunkumus bei kovos menuose atrastą saugią erdvę. Pokalbis su filmo režisieriumi Mariumi Markevičiumi.Minint žinomo liaudies meistro, skulptoriaus ir kryždirbio, Jono Tvardausko 85-ąsias gimimo metines, Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje surengta paroda „Tautodailininko Jono Tvardausko dirbiniai iš paslapčių skrynios“. Parodoje pirmą kartą eksponuojami prieš 50 metų sukurti Jono Tvardausko meno dirbiniai iš gintaro.Rubrikoje „Be kaukių?“ vieši daugeliui melomanų puikiai pažįstama Zina Nutautaitė-Indrikonienė. Tai – ilgametė Vilniaus plokštelių studijos redaktorė. Kiek kilogramų muzikos (skaičiuojant plokštelėmis) ji perklausė?Ved. Gerūta Griniūtė

Ukraina kategoriškai atmeta Vakarų raginimus pradėti derybas su Rusija.Minskas nacionalizuos „nedraugiškų šalių“ įmones, jeigu bus bandoma jas parduoti.Pirmalaikiai prezidento rinkimai Kazachstane turėtų įtvirtinti dabartinio šalies vadovo valdžią.Irane daugiau nei du mėnesius neslūgsta masiniai protestai.Kaip metų pabaigos švenčių maratonui ruošiasi Kalėdų seneliai?Ved. Madona Lučkaitė

Rėmėjais galite tapti paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – nefunkcionuojantys žalgiriečiai 08:07 – ar tikrai „Žalgiris“ yra gynybinė komanda 13:26 – nesuprantamas motyvas įsigyti L.Birutį 15:53 – pozityvas žaidime 17:06 – proga iškovoti pirmą pergalę 21:15 – Šaro atvykimas 27:28 – du „Ryto“ pralaimėjimai LKL‘e 31:14 – ką byloja sprendimas pasilikti T.Lekūną 37:00 – individualistų komanda iš Herclijos 42:53 – „Lietkabelio“ slystelėjimas Utenoje 45:25 – silpnai atrodanti „Ratiopharm“   Rėmėjų dalyje kalbėta šiomis temomis: 49:43 – kaip Rolandas atsidūrė „Ryte“ 56:23 – treneris ar direktorius? 1:03:14 – rado blogiau nei tikėjosi 1:05:50 – kas laukė pinigų, o kas reikalavo 1:15:30 – D.Adomaitis negavo žadėto biudžeto 1:20:50 – J.Vainauskas kišo pagalius į ratus 1:24:53 – bendradarbiavimas su P.Motiejūnu 1:30:00 – kaip priimtas iškritimas iš Europos taurės 1:33:33 – ar C.Bairstow būtų baigęs sezoną, jeigu ne jo nutraukimas

VDU licėjaus „Sokratus“ direktorius Mindaugas Nefas perspėja, kad žmonės po pradinio šoko ima abejoti, ar Rusija gali užpulti Lietuvą. Lietuvos Šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo dešimtosios rinktinės vadas Mindaugas Milius teigia, kad noras tapti šauliais, užsitęsus karui Ukrainoje – prislopo. Pasak Seimo pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo, pasipriešinti Rusijai ukrainiečiams padėjo ne tik išsaugota „valdžios vertikalė“ – prezidentas, parlamentas, miestų merai išliko veiklūs, bet ir žmonių susitelkimas: civiliams tenka ne tik padėti kariuomenei gintis, bet ir palaikyti tvarką. Anot „Išgyvenimo mokyklos“ instruktoriaus ir įkūrėjo Augusto Žukausko, žmonės turi būti pasiruošę ekstremaliose situacijose pasirūpinti patys savimi.Ved. Audrius Lelkaitis

Kviečiame drauge sukurti dar vieną futbolo laidą! https://contribee.com/o-dangau

Dalyje savivaldybių darbą pradės gerovės konsultantai.Ką daryti, kad sveikatos apsaugos sistema nebūtų laikoma viena labiausiai korupcijos paveiktų viešojo sektoriaus sričių?Per pusmetį Lenkija pastatė užtvarą pasienyje su Baltarusija.Kodėl Pietų Lietuvos miestuose keičiami gatvių pavadinimai?Ved. Madona Lučkaitė

Krankliams ir kovarniams puolant ūkininkų gyvulius ir gadinant šieno rulonus, susirūpinta, ką daryti su šiais paukščiais. Jų padaryta žala iki šiol nebuvo kompensuojama. Kokius sprendimo būdus mato augintojai, žemės ūkio ministerija ir ornitologai?Jau 6 metus Molėtų rajone gyvena amerikietis Skotas Marion, kuris su žmona Aiste vienkiemyje augina šeivamedžius ir iš uogų gamina sirupą. Amerikoje ajurvedos gydytoju dirbęs vyras tikina, kad sirupas turi daug vertingų gydomųjų savybių, svarbu mokėti jį paruošti.Ved. Rūta Katkevičienė

Apie LRT metinę ataskaitą pokalbis su LRT generalinė direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene.Interviu su žymiu Rusijos žurnalistu tyrėju, „Svarbių istorijų“ redaktoriumi Romanu Aninu. Paskutiniame savo tyrime jis atskleidė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino jauniausios dukters partneris yra Vokietijoje gyvenantis baleto artistas Igoris Zelenskis.Lietuviai mažame miestelyje Norvegijoje naujam gyvenimui prikėlė pastatą - vaiduoklį ir šeštadienį atidaro jame Rogalando lietuvių bendrijos namus. Taip pat nuo penktadienio šiame miestelyje vyksta Europos lietuvių dienos.Apie tai pasakoja Rogalando lietuvių bendrijos valdybos pirmininkas, Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos pirmininkas Saulius Trepekūnas.Lietuvių menininkas Tomas Upskas sukūrė figūrėles, pašiepiančias Rusijos karines pajėgas – rusų kariai vaizduojami vagiantys tualetus ir radiatorius. Šiuos meno kūrinius autorius parduoda aukcione, o gautus pinigus ketina skirti Ukrainai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jau ketvirtį amžiaus gėles ir daržoves Utenos r. auginantys Birutė ir Rimas Sabaliai sėkmingai jas parduoda vietos ir sostinės pirkėjams. Tik rinką užplūdusi lenkiška produkcija verčia augintojus mažinti gėlių ir daržovių pardavimo kainas. Anot Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, ši konkurencija ne vienus metus žlugdo daržininkus.Birželio 4- ąją „Joniškio aruodas“ minės 15 metų jubiliejų. Šimtą narių vienijantis kooperatyvas valdo 17 tūkstančių hektarų žemės. Viena pagrindinių įmonės veiklų yra prekyba grūdais. Kaip sako kooperatyvo direktorė Jurita Zubauskienė, svarbiausia, kad augtų pajininkų gretos, pelnas ir grąža ūkininkams.Svarbią vietą Graikijos ekonomikoje užimantis žemės ūkis pastaruoju metu patiria didelių išbandymų. Gyvulininkystę žlugdo triskart išaugusios pašarų kainos. Karas Ukrainoje taip pat pakenkė Graikijos žemės ūkiui ir perdirbimui. Išsamiau LR bendradarbė Graikijoje Jurgita Montvydaitė.Ved. Regina Montvilienė

Kaune – jau tradicinės Skandinavų dienos. Pokalbis apie šios šventės priešistorę ir Kauno draugystę su Baltiją supančio regiono miestais.Paulina Sofija Nalivaikaitė parengė klasikinės muzikos naujienas, kuriose - nuo karo pradžios praėjus trims mėnesiams vėl atidarytas Kyjivo operos teatras ir pokyčiai vadovų gretose: Graco operos ir Buenos Airių Kolono teatruose, Brėgenco festivalyje ir Japonijos filharmonijos orkestre.Prasidėjus karui Ukrainoje, mūsų kolegei Agnei Šimkūnaitei teko nelengva LRT KLASIKOS redakcijos užduotis, pasidomėti situacija, nuotaikomis daugiataučiame Vilniaus rajone. Čia margos ir daugiakultūrės mokyklos jau pasipildė iš Ukrainos atvykusiais moksleiviais. Pasakojimas apie iššūkius, su kuriais susiduria mokyklos, o taip pat ir žurnalistinio darbo keblumais, renkant informaciją.Komunikacijos specialistė Indrė Sekevičienė išleido knygą ir lietuvių, ir ukrainiečių vaikams. Apie jau penktąjį, šįkart dvigubai prasmingą leidinį – gyvai studijoje.Dovilė Butnoriūtė – ir muzikos vadybininkė, ir didžėja, ir kino industrijos atstovė. Kodėl „Kaunas 2022“ paviliojo atgal į gimtąjį miestą ir kuo Dovilė atgims projektui pasibaigus? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Kotryna Lingienė

Kėdainių rajone pienininkystę plėtojantys Erlenda ir Laimutis Turskiai tiki ūkio perpektyvomis ateityje. Dabar jie savo apylinkėse kone vieninteliai laikantys didesnę melžiamų karvių bandą. Anot Erlendos, išsilaikyti padeda tik plėtra, todėl ūkyje artimiausiu metu turi atsirasti 2 melžimo robotai, jau įsigyta ir tiesioginės sėjos sėjamoji.Meilė žirgams jauną šeimą, Martą ir Marių Kardokus iš miesto atlydėjo į kaimą. Varėnos rajone Kalėnų kaime esančiame vienkiemyje šeima pildo savo gyvenimo svajones, viena jų – įkurtas žirgynas.Ved. Rūta Katkevičienė

Protestas prie Vokietijos ambasados Vilniuje sulaukė kritikos, nes tai gali būti tiesioginis Rusijos interesas. Valdžios kritikai kaltinami veikiant prieš valstybę. O Rusijos propagandinių kanalų išjungimą kai kurie vadina žodžio laisvės ribojimu. Kiek karo metu svarbi demokratija? Kur riba tarp žodžio laisvės ir realaus veikimo prieš valstybę?Dalyvauja: 15min.lt Tyrimų skyriaus vadovė Jūratė Damulytė; Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys; Komunikacijos ekspertas Jaunius Špakauskas; VU Komunikacijos fakulteto docentas Andrius Šuminas.Ved. Jurgita Čeponytė

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Pokalbis su menotyrininke, kuratore ir vizualiųjų menų redaktore žurnale „Nemunas“ Aiste Marija Grajauskaite, kuriai parašiau iškart, kai perskaičiau jos straipsnį „Literatūroje ir mene“ pavadintą „Mūsų vaikai, gėda ir lietuviški muziejai“. Aistė mano, jog „Lietuvoje muziejai pamiršo, kad parodų ekspozicijos turėtų būti sukurtos atsižvelgiant į kelis dėmenis. Svarbi ne tik puiki, suaugusiųjų akims graži parodų architektūra, bet ir puikiai sukurta edukacinė programa vaikams. Jei parodos neišlaiko šio balanso, tuomet kyla klausimas, kaip galime norėti, kad meninės edukacijos nepatyrę vaikai pernakt taptų dvidešimtmečiais meno mylėtojais ir žinovais?..“ Sakote, vaikai nemėgsta muziejų? Klausiate, kaip juos sudominti? Kodėl verta juos ten vestis? Būtent apie tai ir kalbėsime su Aiste, dešimt metų dirbančia su muziejais ir galerijomis. Pirmieji jos motinystės metai prabėgo Nyderlanduose, o patirtimi apie lankymąsi meno erdvėse su vaikais ji gali pasidalinti iš įvairių šalių. Kuo ta patirtis kitokia, nei Lietuvoje? Ką galime padaryti, kad ir pas mus į vaiką muziejuje būtų žiūrima kaip į įprastą lankytoją, o ne kaip į naštą, trukdį, o kartais net ir visai nepageidaujamą svečią? Aistė pasidalino mintimis, ką galėtų padaryti Lietuvos muziejai ir galerijos, o ką – tėvai, kad vaikams pažinti meną būtų gera ir įdomu, kad visi galėtume sugyventi po viena saule prie to paties paveikslo. Aistės patarimas tėvams – padaryti namų darbus ir atsipalaiduoti: „Eiti į muziejų nebūtinai kaip į šventę, bet ir ne kaip į darbą. Priimti jį natūraliai. Tai yra natūrali erdvė, kurioje mes visi turime jaustis gerai.“ Kviečiu klausytis ir tapti rėmėjais Patreon ar Contribee, kur turėsite galimybę klausyti papildomus pokalbius, skirtus tik rėmėjams. Ačiū! Pokalbis įrašytas VU radijo stotyje START FM, kurios klaustyti galite radijo bangomis 94.2 Vilniuje. Nuotraukos autorė Eglė Juzumas. Gero klausymo! Linkėjimai, Marija

„BasketNews podkasto“ vedėjai Karolis Tiškevičius, Jonas Lekšas ir debiutuojantis Lukas Malinauskas aptarė iki šiol aktyviausią Lietuvos klubų savaitę ir susižeidusių krepšininkų situacijas. Temos: įžanga (0:00); „Ryto“ iššūkis – FIBA Čempionų lygos čempionai (3:45); „Labas GAS“ vyr. trenerio Mariaus Leonavičiaus išstojimas apie nepagarbą iš teisėjo (12:23); apie iš rikiuotės iškritusius žalgiriečius ir laukiantį mačą su „Bayern“ (19:20); apie vis patogiau besijaučiantį Jure Zdovcą ir Emmanuelio Mudiay progresą (25:07); Eurolygos savaitės intrigos (32:16); Joffrey Lauvergne'o traumos situacija (41:27); Būtina pergalė „Lietkabeliui“ Europos taurėje (46:58); Eurolygos niekada nelaimėjusių žaidėjų penketukai (53:25).

Šalies žemdirbiai žaliojo kurso iššūkius aptarė su Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi. Jis akcentuoja, kad pokyčiai neišvengiami, o parama žemės ūkiui, prisitaikant prie naujų reikalavimų, turi būti skiriama ir nacionaliniu lygmeniu, ir iš ES fondų.Šilutės rajono pieno ūkio šeimininkas Tomas Skurdelis sako, kad pieno supirkimo kainos žemos, nemažai jo seniūnijos ūkininkų pieninkystės veiklos atsisako, tačiau jis pasiduoti neketina.„Verta žinoti“. Vilniaus universiteto Botanikos sodo specialistė Rasa Ryliškienė papasakos, kas slypi rasakilos augalo sukauptuose rasos lašuose ir kuo šis augalas naudingas, ypač moterims.Ved. Rūta Katkevičienė.

Birželį sukaks penkeri metai, kaip mūsų šalies didžiuosiuose teismuose pasitelkiami savanoriai, kurie padeda liudytojams, nukentėjusiems bei kitiems teismo lankytojams.Įsibėgėjant žmonių vakcinacijai nuo COVID-19, vis dažniau pasitaiko atvejai, kai vieną ar dvi skiepo dozes gavęs asmuo susiduria su sergančiuoju. Apie taikomą saviizoliacijos tvarką ir jos išimtis, pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstove Valerija Ravdo.Iki gegužės pabaigos vyksta registracija į mokyklas. Pradinukų tėvai piktinasi negalintys gauti mokyklos šalia namų, sunkiau į mokyklas patenkama ir po pradinio ugdymo.Šiandien švęsti 613-ąją miesto sukaktį kviečiami kauniečiai, miesto svečiai ir visa Lietuva. Pasinerti į šventinį sūkurį mieste galima ir virtualioje erdvėje, kur bus tiesiogiai transliuojami ryškiausi akcentai.Šįvakar - Eurovizijos dainų konkurso finalas, kuriame pasirodys ir geltona spalva išsiskirianti lietuviškoji viltis - grupė „The Roop“.Ved. Darius Matas

Advokatas Vytautas Mizaras paskirtas Konstitucinio Teismo teisėju.Seimas sudarė naują Vyriausiąją komisiją. Jos vadove paskirta Jolanta Petkevičienė, atmesta Jono Udrio kandidatūra.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja iki 2025-ųjų šalyje sukurti 150 vadinamųjų „Tūkstantmečio mokyklų“, užtikrinant šiuolaikišką mokymosi infrastruktūrą ir ugdymo metodus.Sušaukta neeilinė ES užsienio reikalų taryba dėl padėties Izraelyje ir Palestinoje.Beveik 4 dešimtys piliečių pasirašė kreipimąsi į Seimo Užsienio reikalų komitetą dėl jo pozicijos Izraelio ir Palestinos klausimu.Baltarusijos saugumo tarnybų agentai surengė kratas pagrindinio nepriklausomo naujienų portale Tut.by redakcijoje ir kelių jo žurnalistų namuose, pats tinklalapis užblokuotas.Ko tikėtis iš pirmojo „Eurovizijos“ pusfinalio, kuriame Lietuvos atstovai – grupė „The Roop“ pasirodys pirmieji.Ved. Agnė Skamarakaitė

Psichologai sako, kad Lietuvoje labai neišnaudota vyresnių žmonių ir profesinė savanorystė, kai laisvu laiku gali savanoriauti pagal savo profesiją.Nors pamažu, bet vis daugiau žmonių atsisako žalingų įpročių – narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimas, Lietuvoje, kaip ir Europoje, stabilizuojasi.Tuo tarpu, cigarečių kontrabanda į Lietuva gabenama vagonuose, o cigaretės talpinamos valstybinių įmonių patalpose.Kai kurios Estijos gydymo įstaigos planuoja savo darbuotojams skiepus nuo covid-19 padaryti privalomus.Augantis jaunuolių nedarbo lygis kai kuriose Europos šalyse siejamas ne tik su pandemija.Gedimino kalno papėdėje, surastas paskutinis nežinomas Žemutinės pilies gynybinės sienos bokštas. Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos mokslinių tyrimų koordinatorius Stanislovas Patkauskas taip pat pasakojo, kad Gedimino kalno būklė šiuo metu yra stabili.Etnologo Liberto Klimkos pastabos - apie papročių kalendoriaus Sodininkų dienas, obelims Lietuvoje pražydus.Ved.Alvyda Bajarūnaitė

Tam, kad ūkininkavimas neštų naudą, reikia pažinti savo žemę ir jos būklę. Telšių rajono ūkininkas Gedas Lukoševičius skiria didelį dėmesį dirvožemio tyrimams ir taiko naujausias technologijas.Veislinių paukščių auginimas – kantrybės ir daug žinių reikalaujantis darbas. Savo gyvenimą retų paukščių veisimui yra pašventęs Gediminas Jančauskas iš Joniškio rajono.Užsienio naujienos. Į Prancūzijos ūkininkų derlių nusitaikė šalčiai. Praradimai jau dabar skaičiuojami milijonais, o kaip tai paveiks gėrimų ir maisto kainas, dar nežinoma.Ved. Rūta Katkevičienė.

Prieš šešerius metus Nacionalinė emancipacijos diena pradėta minėti kaip atsvara vienavyriam kalbėjimui, kuris dominuoja viešojoje erdvėje ir hierarchiškai projektuoja patriarchalinę ateitį. Konferencijose, parodose, kalbose iš balkono feministės aiškiai pasakė, kad lyčių lygybės reikia DABAR. Atėjo laikas į ateitį pažvelgti moterų akimis ir įsiklausyti į jų žodžius. Vasario 17-oji – Nacionalinė emancipacijos diena – kviečia burtis ne ideologijų ar politinių įsitikinimų, bet žmogaus teisių ir laisvių pagrindu. Apie emancipacijos dieną – kodėl ji svarbi, kaip atsirado, ir kokie emancipacijos iššūkiai aktualiausi – diskutuoja kino ir vizualumo tyrinėtoja, VU TSPMI profesorė dr. Natalija Arlauskaitė ir dėstytoja, doktorantė, Moterų teisių judėjimo Lietuvoje aktyvistė Rūta Latinytė.Laidoje skamba Migloko daina „Rožės“ ir Ericos Jennings, Migloko ir Cheri „Girls“ („Merginos“).Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė – Sonata Barčytė-JadevičienėVaizdas: Nacionalinės emancipacijos dienos vėliava – 2021 m. karantino versija. Pagal Šaltmiros piešinį

Kokios dar galimos karantino griežtinimo priemones, šalyje ir toliau negerėjant situacijai dėl koronaviruso. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra užsiminęs, kad svarstoma griežtinti ribojimus prekybai, plėsti nuotolinį ugdymą, atsisakyti išimčių laisvalaikio paslaugoms, be kita ko, pratęsti karantiną iki gruodžio 31 dienos. Prezidento Gitano Nausėdos suburta Sveikatos ekspertų taryba siūlo savaitgaliais uždaryti ne maisto prekių parduotuves, išskyrus vaistines, veterinarijos, optikos, ortopedinių priemonių parduotuves.Ar baigtas Vyriausybės formavimas ? Kaip Prezidentas Gitanas vertina kandidato į žemės ūkio ministrus Kęstučio Navicko politinę patirtį? Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jis geba dirbti su bendruomenėmis, turi dalykinę kompetenciją ir ypač Europos žaliojo kurso išmanymą.Kas tapo Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatais. Premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, kurie buvo sukurti per pastaruosius septynerius metus. Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatų diplomai bei ženklai bus įteikti Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga tęsia derybas dėl ateities santykių, kurie turėtų įsigalioti kitais metais - pasibaigus dabar galiojančiam pereinamam laikotarpiui. Po trumpos pertraukos diskusijos atnaujintos, tačiau proveržio nematyti. Tuo metu Londonas grasina - jei susitarimas nebus surastas greitai, jie iš derybų pasitrauks.Kol didieji šalies miestai varžosi, kas išradingiau bei gražiau papuoš miestą Kalėdiniais atributais, Vydmantų miestelio gyventojai dekoracijas kuriasi patys. Miestelį papuošė pačių vydmantiškių rankomis sukurta prakartėlė, atsiradusi itin simboliškoje vietoje.Ved. Darius Matas

„Demokratijos“ sąvoką mums padovanojo senovės graikai, tačiau ar žinome, kaip veikė jų demokratija? Ką apie demokratijos prigimtį atskleidžia jų kasdienė politinė patirtis? Kodėl, nepaisant visų šios santvarkos privalumų, Atėnų piliečiai skyrė mirties bausmę Sokratui? Kodėl Platonas, vienas didžiausių visų laikų filosofų, taip aštriai kritikavo demokratiją, ir kodėl Aristotelis, Platono mokinys, ją vertino palankiau? Kuo graikų demokratijos samprata gali būti aktuali mums, šiandien svarstantiems apie demokratijos trūkumus ir jų sprendimo būdus? Apie tai diskutuojame su filosofu, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Viliumi Bartninku.Ved. Simas Čelutka

Pirmadienio liūčiai užpylus „Registrų centro“ serverinę, sutriko daugelio svarbių sistemų funkcijos: neveikiant e.sveikatai, gydymo įstaigos negalėjo įkelti dokumentų, išrašyti elektroninių receptų, vaistinės negalėjo išduoti pacientams vaistų. Dėl neveikiančių registrų, negalėjo dirbti notarai, strigo Nekilnojamojo turto sandorių elektroninė paslauga ir Užimtumo tarnybos darbas. Kodėl palyginus nedidelė vasariška stichija iš rikuotės išveda tiek daug svarbių įstaigų, kiek apsaugoti mūsų duomenys ir visa valstybės registrų sistema? Dalyvauja: „Registrų centro“ generalinis direktorius Saulius Urbanavičius, informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius, MRU doc. Marius Laurinaitis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Skaitmeninės darbotvarkės departamento direktorius Arūnas Cijūnaitis.Ved. Artūras Matusas.

Lietuvos architektų rūmų veikla - architektūros kokybės ir socialinės atsakomybės link.Kaip tą kokybę įtakoti ir veikti? Kas yra LAR ir koks šios organizacijos vaidmuo siekiant architektūros kokybės? Kas nepadaryta ir ko siekiama artimiausiu metu miesto formavimo ir architektūros kokybės veikloje? Ar yra opozicija ir kokie jos siekiai? Kodėl LAR kaip organizacija yra svarbi visuomenei? Pokalbis su architektais, Lietuvos architektų rūmų l.e.p.pirmininku Luku Rekevičiumi ir Audriu Karaliumi. Ved. Tomas Grunskis.

Artėja Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena. Kodėl vis dar aktualu burtis ir reikalauti „ne tulpių, o teisių“? Kas įkvepia moteris eiti į maršus, nors gyvename demokratiškoje visuomenėje? Kodėl moterys nuvertinamos – jų patirtis ir profesinė kompetencija, talentas ir tiesiog kūnas? Кokios istorinės asmenybės gali mums tapti pavyzdžiu – ir kokių pasipriešinimo strategijų išmokyti? Apie visa tai kalbamės su laidos viešniomis – Lygių galimybių plėtros centro eksperte dr. Margarita Jankauskaite ir rašytoja, feministinių ekskursijų gide Elena Gasiulyte, ką tik išleidusią knygą „Lietuvos vizionierės“ (Tyto alba, 2019)Ved. Laima Kreivytė.

Svarbiausi Vilniaus „Ryto“ rungtynių akcentai ir įdomiausi trenerio bei žaidėjų komentarai po dvikovos, kuriuos pateikia Dainius Černauskas. 

Kalėdinėje laidoje sužinosite ne tik apie tai, kaip išpopuliarėjo Kalėdos, bet pasikalbėsime ir apie bažnytinio paveldo reikšmę Lietuvos kultūrai. Ar žinojote, jog bažnyčiose galima rasti ir šiuolaikinio meno? Apie tai pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Ar Švč. Mergelė Marija svarbi katalikų kartai, gimusiai po Nepriklausomybės paskelbimo? Pokalbis su Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro vadove K.Trinkūnaite ir centro sielovadininku kun. D.Narkun. Ved. Jūratė Kuodytė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Seimas iš naujo suteikė įgaliojimus Vyriausybei. Mokslo metų trumpinti neketinama. Tai Algirdas Monkevičius sakė po susitikimo su savivaldybių ir mokyklų bendruomenių atstovais. Ministro teigimu, centrinė valdžia turėtų įgalinti ir pačias savivaldybės bei mokyklas patiems racionaliau organizuoti mokymo procesą. Estijoje viešintis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda pasiūlė atkurti Baltijos šalių prezidentų susitikimus. Estija ir Estijos lietuvių bendruomenė ruošiasi Baltijos kelio 30mečiui. Svarbių tarptautinių įvykių apžvalga. Užsienio reikalų ministro komentaras.

Solistai scenoje nėra vieni – greta jų būna žmonės-orkestrai, arba – koncertmeisteriai. Apie dažnai ne taip ryškiai matomą, bet ypač svarbią koncertmeisterio specialybę kalbėsimės su studijos viešniomis: pianistėmis Monika Laukaityte ir Egle Kižyte-Ramoniene. Antroje laidos dalyje skambės šildanti pietietiška muzika. Ved. Gerūta Griniūtė.

Svarbių rinkimų proga bendram pašnekesiui susibūrė visi trys KATukai. Kas džiugina, ko trūksta ir kas įdomiausia prezidento rinkimų kampanijose aptarė M. Katkus, A. Katkevičius ir A. Katauskas.

„Svarbių klausimų nėra daug. Kai po gero dykinėjimo išmeti tuos pseudoklausimus, gyventi yra paprasčiau“, – sako poetas Donaldas Kajokas. Solidi eilėraščių rinktinė „Poezija, o gal ne ji“ yra gera proga atsigręžti į vieno populiariausių šiuolaikinių lietuvių poeto Donaldo Kajoko kūrybos visumą, pasvarstyti, kiek ten poezijos, o gal ir ne tik. Laidoje su autoriumi kalbėsime apie tai, kaip sudarinėjo savo antrąją rinktinę, kas keitėsi, o kokie motyvai keliauja per visą kūrybą. Kada rašymas krauju baigėsi ir prasidėjo rašymas širdimi? Kokios sąlygos lėmė atsigręžimą į tikrovę, ir kokie subtilūs skirtumai tarp realybės ir tikrovės yra Donaldo Kajoko pasaulėjautoj? Kas yra dykinėjimas ir kaip jis susijęs su poetiniu matymu? Ir iš kur jo poezijoje tiek deminutyvų su dvigubu dugnu?

„Svarbių klausimų nėra daug. Kai po gero dykinėjimo išmeti tuos pseudoklausimus, gyventi yra paprasčiau“, – sako poetas Donaldas Kajokas. Solidi eilėraščių rinktinė „Poezija, o gal ne ji“ yra gera proga atsigręžti į vieno populiariausių šiuolaikinių lietuvių poeto Donaldo Kajoko kūrybos visumą, pasvarstyti, kiek ten poezijos, o gal ir ne tik. Laidoje su autoriumi kalbėsime apie tai, kaip sudarinėjo savo antrąją rinktinę, kas keitėsi, o kokie motyvai keliauja per visą kūrybą. Kada rašymas krauju baigėsi ir prasidėjo rašymas širdimi? Kokios sąlygos lėmė atsigręžimą į tikrovę, ir kokie subtilūs skirtumai tarp realybės ir tikrovės yra Donaldo Kajoko pasaulėjautoj? Kas yra dykinėjimas ir kaip jis susijęs su poetiniu matymu? Ir iš kur jo poezijoje tiek deminutyvų su dvigubu dugnu?

„Gamta – visų namai“:Svarbi žiemos riba - Pusiaužiemis. Ką veikia visi Lietuvos barsukai? Suskaičiuokime savo sodo ir kiemo paukščius. Apie marias, ledą ir stintas.

„Gamta – visų namai“:Svarbi žiemos riba - Pusiaužiemis. Ką veikia visi Lietuvos barsukai? Suskaičiuokime savo sodo ir kiemo paukščius. Apie marias, ledą ir stintas.