Podcasts about dauno

Dorota Terakowska. „Lėliukė“. Vertė Vytas Dekšnys, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romane pasakojama apie pasiturinčią lenkų porą, kuriai gimsta dukra, serganti Dauno sindromu. Kūrinio ašis – prie lengvo ir nerūpestingo gyvenimo įpratusių žmonių reakcija į netikėtą, skaudų išbandymą ir jų pastangas susitaikyti su nauja, kartais nepakeliama tikrove. Romanas skaitytojui sukelia tikrą šoką. Subtiliu pasakojimu pagal geriausias lenkų prozos tradicijas atveriamas kaltės, atsakomybės už savo veiksmus, bėgimo nuo tikrovės problemų pragaras. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Dorota Terakowska. „Lėliukė“. Vertė Vytas Dekšnys, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romane pasakojama apie pasiturinčią lenkų porą, kuriai gimsta dukra, serganti Dauno sindromu. Kūrinio ašis – prie lengvo ir nerūpestingo gyvenimo įpratusių žmonių reakcija į netikėtą, skaudų išbandymą ir jų pastangas susitaikyti su nauja, kartais nepakeliama tikrove. Romanas skaitytojui sukelia tikrą šoką. Subtiliu pasakojimu pagal geriausias lenkų prozos tradicijas atveriamas kaltės, atsakomybės už savo veiksmus, bėgimo nuo tikrovės problemų pragaras. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Dorota Terakowska. „Lėliukė“. Vertė Vytas Dekšnys, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romane pasakojama apie pasiturinčią lenkų porą, kuriai gimsta dukra, serganti Dauno sindromu. Kūrinio ašis – prie lengvo ir nerūpestingo gyvenimo įpratusių žmonių reakcija į netikėtą, skaudų išbandymą ir jų pastangas susitaikyti su nauja, kartais nepakeliama tikrove. Romanas skaitytojui sukelia tikrą šoką. Subtiliu pasakojimu pagal geriausias lenkų prozos tradicijas atveriamas kaltės, atsakomybės už savo veiksmus, bėgimo nuo tikrovės problemų pragaras. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Dorota Terakowska. „Lėliukė“. Vertė Vytas Dekšnys, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romane pasakojama apie pasiturinčią lenkų porą, kuriai gimsta dukra, serganti Dauno sindromu. Kūrinio ašis – prie lengvo ir nerūpestingo gyvenimo įpratusių žmonių reakcija į netikėtą, skaudų išbandymą ir jų pastangas susitaikyti su nauja, kartais nepakeliama tikrove. Romanas skaitytojui sukelia tikrą šoką. Subtiliu pasakojimu pagal geriausias lenkų prozos tradicijas atveriamas kaltės, atsakomybės už savo veiksmus, bėgimo nuo tikrovės problemų pragaras. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Dorota Terakowska. „Lėliukė“. Vertė Vytas Dekšnys, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romane pasakojama apie pasiturinčią lenkų porą, kuriai gimsta dukra, serganti Dauno sindromu. Kūrinio ašis – prie lengvo ir nerūpestingo gyvenimo įpratusių žmonių reakcija į netikėtą, skaudų išbandymą ir jų pastangas susitaikyti su nauja, kartais nepakeliama tikrove. Romanas skaitytojui sukelia tikrą šoką. Subtiliu pasakojimu pagal geriausias lenkų prozos tradicijas atveriamas kaltės, atsakomybės už savo veiksmus, bėgimo nuo tikrovės problemų pragaras. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Dorota Terakowska. „Lėliukė“. Vertė Vytas Dekšnys, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romane pasakojama apie pasiturinčią lenkų porą, kuriai gimsta dukra, serganti Dauno sindromu. Kūrinio ašis – prie lengvo ir nerūpestingo gyvenimo įpratusių žmonių reakcija į netikėtą, skaudų išbandymą ir jų pastangas susitaikyti su nauja, kartais nepakeliama tikrove. Romanas skaitytojui sukelia tikrą šoką. Subtiliu pasakojimu pagal geriausias lenkų prozos tradicijas atveriamas kaltės, atsakomybės už savo veiksmus, bėgimo nuo tikrovės problemų pragaras. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Dorota Terakowska. „Lėliukė“. Vertė Vytas Dekšnys, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romane pasakojama apie pasiturinčią lenkų porą, kuriai gimsta dukra, serganti Dauno sindromu. Kūrinio ašis – prie lengvo ir nerūpestingo gyvenimo įpratusių žmonių reakcija į netikėtą, skaudų išbandymą ir jų pastangas susitaikyti su nauja, kartais nepakeliama tikrove. Romanas skaitytojui sukelia tikrą šoką. Subtiliu pasakojimu pagal geriausias lenkų prozos tradicijas atveriamas kaltės, atsakomybės už savo veiksmus, bėgimo nuo tikrovės problemų pragaras. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

"Hay quienes quisieran borrar la revuelta popular de octubre de 2019 estigmatizándola como un hecho delictual y vandálico. Están los que desde la institucionalidad o la política tradicional pretenden “dar vuelta la página” y dejar este momento histórico enterrado en el olvido. No son pocos los que buscan olvidar y negar su participación en dicho acontecimiento." Conversamos en el #TraficantesDeCultura con Dauno Tótoro Navarro, autor de Así mataron en Octubre, libro editado por LOM EDICIONES. Conduce: Humberto Fuentes

"La institución que degrada el patrimonio de todos los ciudadanos y de todas las ciudadanas suele ampararse en amañadas interpretaciones legales, o en el silencio de las autoridades políticas, o en la ausencia de fiscalización. En el caso de las fuerzas armadas, para justificar su apetito por los bienes públicos, siempre queda bajo la manga el recurso de apelar al opaco universo de la Seguridad Nacional. Y ahí nadie puede meterse." Sobre el negocio inmobiliario de las Fuerzas Armadas, conversamos en el #TraficantesDeCultura con Dauno Tótoro Taulis, autor de Prohibido el Paso. Propiedad Militar, investigación editada por CEIBO EDICIONES. Conduce: Humberto Fuentes

Greta Thunberg ir dar 600 jaunų žmonių padavė Švediją į teismą, kaltindami neveiklumu klimato srityje.Žmonių su Dauno sindromu sportinės gimnastikos Pasaulio čempionate trys Lietuvos atstovės iškovojo 11 medalių.Neseniai pradėjo veikti įkalintų žmonių dirbinių internetinė parduotuvė „Pagaminta kalėjime“.Rimas Bružas pristato savo filmą apie vieną Ukrainos karį – išgyvenusį Mariupolio košmarą ir nelaisvę. Filmo „Karys“ premjera – antradienį per LRT TELEVIZIJĄ.Ved. Agnė Skamarakaitė

In this episode, Anthony and Bernie begin to recap some interesting studies presented at ASH, starting with a discussion the results of the "Dauno-Double" Trial. Should it change practice? Dauno-Double Trial: https://ash.confex.com/ash/2022/webprogram/Paper157126.html Dr. Todd Lee breaking down the non-inferiority numbers: https://twitter.com/DrToddLee/status/1600662377250586627?s=20&t=RdIhJJpMG-G_oPUSH2u2mw

Conversamos en el #TraficantesDeCultura con Dauno Tótoro Taulis y Javier Rebolledo, coautores de “Hasta que valga la pena vivir. La revolución de octubre de 2019 en los muros de Santiago” y cerebros de #CeiboEdiciones. Conduce: Humberto Fuentes

Ketvirta atžala į Sannos ir Sauliaus šeimą atnešė naują realybę. Išgirsta dukros diagnozė sukėlė šoką bei suvokimą, kad gyvenimas keisis. Tačiau įkandin sumišusiems jausmas radosi ir šviesus požiūris - nors gyvenimas bus kitoks, jis nebus blogesnis. Neilgai trukus, pora įsivaikino berniuką su Dauno sindromu.Daugiau kaip dvidešimt metų Lietuvoje gyvenanti švedė ryžosi keisti visuomenės žvilgsnį į žmones su Dauno sindromu - apie nelengvus iššūkius kalbėti pozityviai, pabrėžti šių žmonių unikalumą ir keisti vis dar ydingą požiūrį į tai, kas yra normalu.Ved. Lavija Šurnaitė

Motinos diena – viena gražiausių pavasario švenčių, turinčių gilias tradicijas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Tai diena, kai gražiausi gėlių žiedai, gražiausi žodžiai dovanojami pačiam artimiausiam žmogui – mamai. Šią laidą skiriame visoms Mamoms. Laidoje kalbamės su druskininkiete Svetlana Veselova, kurios sūnui Edmundui jau dvidešimt penkeri, jam stiprus autizmo spektro sutrikimas ir klaipėdiete Ala Arlauskiene, kurios namuose krykštauja dvi dukros – dešimtmetė Urtė ir setynmetė Elzė. Vyresnėlei Urtei yra patvirtinta chromosomos trisomija, geriau žinoma kaip Dauno sindromas, o Elzės ligos medikai tiksliai nustatyti negali iki pat šios dienos. Abiems moterims likimas lėmė ypatingą gyvenimą, tačiau abi moterys, tiek Svetlana, tiek Ala, šiandien tik šypsosi ir stengiasi, kad jų vaikai gyventų maksimaliai laimingą gyvenimą. Apie besąlygišką meilę, kantrybę ir plačią šypseną – atsaką visiems gailesčio kupiniems žvilgsniams, motiniškus džiaugsmus ir rūpesčius, aplinkinių požiūrį ir, kur semiasi jėgų, laidoje dalijasi abi pašnekovės.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Vos pradėjusi lauktis Nora stipriai ir aiškiai jautė, kad kažkas bus ne taip kaip visad. Penkis sveikus vaikus pagimdžiusi moteris, išgirdusi, kad šeštasis turės negalią, šią žinią priėmė sunkiai, tarsi nuosprendį. Atvirai iki nervų galiukų savo istoriją pasakojanti Nora - apie tai, kokį kelią teko nueiti nuo išgąsčio ir atmetimo reakcijos į savo vaiką iki savo pačios transformacijos ir tapimo geresniu žmogumi, kuri nebūtų įvykusi be sūnaus retu vardu Ezras.Ved. Lavija Šurnaitė

My guest today is Andro Martinez.   Andro is an outstanding guitarist, audio engineer, producer and songwriter.   Andro has worked and played with many of the best which includes Darryl Beaton and the D1 Cartel, Gang of Brothers (which includes Dauno, Banel, Fenix Martinez and Buddy Siolo), he's recently engineered and mixed Carlos C Major's upcoming album out of his recording studio Martinez Productions which he shares with his partner and artist Lily Guerrero, and he's currently producing EPs and tracks for a whole bunch of artists out the studio.   We talk about his early days in Chile, touring around with his Father, the great Victor Martinez, and watching his shows from side of stage. Moving with his family to Sydney, not speaking any English yet he and his family found their voice through their art, their music.   We talk about musicians, gigs, the recording process, influences, inspirations, gear, friends and music.   This one has been a long time in the making. Ladies and gentleman, please give it up for Andro Martinez.    This episode was recorded 07/07/2020.    Intro Music: "Mama's Recipe" - Andro Martinez ft Lily Guerrero. Outro Music: "One More Round" - Gang of Brothers   For more info on Andro: Facebook Instagram     Check out The Gig Life Podcast's Music of the Guests Spotify Playlist. ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------   Click here to securely donate to The Gig Life Podcast via PayPal.   Your support is very much appreciated. Thank you. The Gig Life Podcast: Website Instagram Facebook  Twitter  

Kasmet kovo 21 d. minima Pasaulinė Dauno sindromo diena, kurią 2011 m. gruodžio 19 d. paskelbė Jungtinių Tautų Organizacija. Trečio mėnesio 21-a diena pasirinkta neatsitiktinai – šie skaičiai siejami su 21-osios chromosomos defektais, kurie ir sukelia Dauno sindromą. Pasaulinė Dauno sindromo diena skirta visame pasaulyje didinti visuomenės supratimą apie Dauno sindromą, skatinti asmenų, turinčių Dauno sindromą, teisių, socialinės įtraukties ir gerovės palaikymą, žmonių toleranciją, dalijimąsi gerosiomis patirtimis bei paraginti kiekvieną iš mūsų išdrįsti pabūti kitokiais. Laidoje svečiuojasi dvi mamos, auginančios ypatingus vaikučius – Dalia Bacevičienė, pirmoko Donato mama ir Rasa Vaškienė, darželinukės Vanesos mama. Moterys dalijasi savo istorijomis, kaip jos pačios, šeimų nariai ir aplinkiniai priimė žinią, kad nuo šiol jos augina vadinamus Saulytės vaikus, kaip renkasi ugdymo įstaigas savo vaikams, su kokiais argumentais tenka susidurti, kai išgirsta žinią, kad nepriims vaiko į ugdymo įstaigą, kaip į kitokį reaguoja vaikų bendraamžiai, jų tėvai, pedagogai. Dalia sako: „Donatas galėtų būti tikrasis lygių teisių ambasadorius“.Laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.

„Baisiausia buvo tas vienišumo jausmas... Atrodo, kad tu vienas šitame pasaulyje su tokia bėda. Tau niekas nepadės, nepatars, nežinosi, ką daryti, sėdėsi namie užsidariusi, be darbo ir tiesiog sunyksi.“Šiandien kviečiu klausyti pokalbio su Viktorija Jankauskiene, kuri su vyru Rimvydu augina aštuonerių dukrą Simoną ir šešerių sūnų Dovydą, kuris turi Dauno sindromą.Šiame pokalbyje telpa tiek emocijų ir išgyvenimų, kad man ne kartą kūnu bėgiojo šiurpuliukai. Viktorija sako, kad kitoks žmogus, kitoks vaikas gali būti ne problema, kliūtis, o galimybė ir nuostabus tų gyvenimo pamokų mokytojas, kurių nerasime nė vienoje mokyklos pamokoje ar universiteto paskaitoje. Anot jos, kai gimsta kitoks vaikas, supranti, kad negyveni cukraus vatoje, kurioje iki tol sėkmingai sau, rodos, gyvenai.Ši mama sugeba taip paprastai ir ramiai, be jokio patoso pasakyti, rodos, esminius dalykus. Labai džiaugiuosi galėjusi išgirsti jos pasidalinimą apie ypatingą kelionę, kuri prasidėjo savo viso likusio gyvenimo piešimu juodomis spalvomis ir dužimu į šipulius, o šiandien leidžia labai nuoširdžiai sakyti, kad laimė nuo chromosomų skaičiaus nepriklauso. Jei trūksta vieno vienintelio dalyko – žmogiškumo – viskas gali griūti. „Mūsų vaikas gimė iš meilės, tai joje turėtų ir užaugti“, – sako ji.Ačiū Vilniaus universiteto radijo stočiai START FM už galimybę įrašyti šį pokalbį.Ačiū už įvairiausią jūsų paramą – tikrai labai džiugu, kad šie pokalbiai randa kelią į jūsų širdis. Jei norėtumėte paremti tinklalaidę finansiškai, tą labai paprastai galite padaryti Patreon platformoje. Ačiū!O dabar kviečiu susipažinti su Viktorija ir jos ypatinga kelione.Kalbėkime, mamos!Linkėjimai,Marija

Dainos Opolskaitės „Dienų piramidės“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. Romoje augęs Simonas Jurkevičius šiandien italų turistus priima Kaune, kuria muziką, rašo, o pirmieji jo tekstai išspausdinti dar žurnale „Genys“. Istorijos mokytoja Marija Serbinaitė pamokų metu vaikams bando paaiškinti, kad herojais buvo ne vien vyrai. Kaip sekasi tai padaryti, kai privalomų 12-okams žinoti asmenybių sąraše yra tik viena moteris?Kodėl visuomenė nemato žmonių su Dauno sindromu ar net bijo su jais bendrauti? Aktorius ir režisierius Darius Gumauskas pristato spektaklį „Mongolija“ apie Dauno sindromą turinčių žmonių gyvenimą. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: prie sienos priklijuoto banano istorija, pabėgėlių situaciją primenanti prakartėlė Kalifornijoje, kovos prieš cenzūrą Kirgizijoje. Iš maisto ir kitų objektų instaliacijas ir piešinius kurianti menininkė Jolita Vaitkutė pristato pirmąją parodą #foodporn. 25 aktuose iš vaisių, daržovių ir arbatos nuogumo nėra – yra tik maisto produktai. J. Vaitkutė sako, kad nuogumas yra mūsų pačių interpretacija. Pokalbis apie interpretacijos ir cenzūros susidūrimą mene. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Apie negalios etiketą ir kampaniją „Daugiau pažinimo – mažiau sutrikimo”. Ką reikia pasitikslinti prieš griebiantis pagalbos veiksmų žmogui su negalia, kodėl svarbu nepamiršti humoro ir kiti klausimai bei patarimai iš tų, kurie kasdien atsiduria ne visiems įprastose situacijose. Laidos svečiai: Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentė Dovilė Juodkaitė, Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos direktorė Neringa Šalugienė, Andžėjus Ravanas iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Žmonių su negalia sąjungos atstovė Ginta Žemaitaitytė.Ved. Giedrė Čiužaitė.

„Kai negalią priimi kaip normalų dalyką, pamatai, kas yra už jos. Pamatai žmogų, kuris gali nuostabiai judėti, yra neįmanomai muzikalus, kaip jis pagal muziką atsimena šokio tekstą, koks yra jautrus tam, kas vyksta scenoje, kokią turi koncentraciją, kaip intuityviai komunikuoja su kiekvienu šokėju. Tai reikia pamatyti už negalios, bet tam reikia įprasti“, – sako choreografė, „Šeiko šokio teatro“ įkūrėja ir meno vadovė Agnija Šeiko, pastačiusi spektaklį „Mano Piteris Penas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Julius Jurevičius, turintis Dauno sindromą. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Stagnaciją formuoja neišmanėliška politika, o mes toleruojame“, – apie kompetencijos badą, šarlatanizmą menuose savo komentare svarsto kompozitoriaus Giedrius Kuprevičius.„Menininkas sugeria labai daug jautrių socialinių temų, ir kartais jos tikrai pradeda slėgti – juk nebūtinai esi pajėgus lengvai jomis varijuoti. Nuo socialinių temų perėjau prie abstrakcijų, nors tematiškai kalbu apie tą patį: laikinumą, trapumą, mūsų laikmetį, mus pačius, pasaulio dabartinę padėtį“, – pasakoja fotomenininkė Dovilė Dagienė, Vilniaus fotografijos galerijoje pristatanti parodą „Čia tada, ten dabar“.„Klasikos enciklopedija“: Empire State Building.Ved. Austėja Kuskienė.

„Kai negalią priimi kaip normalų dalyką, pamatai, kas yra už jos. Pamatai žmogų, kuris gali nuostabiai judėti, yra neįmanomai muzikalus, kaip jis pagal muziką atsimena šokio tekstą, koks yra jautrus tam, kas vyksta scenoje, kokią turi koncentraciją, kaip intuityviai komunikuoja su kiekvienu šokėju. Tai reikia pamatyti už negalios, bet tam reikia įprasti“, – sako choreografė, „Šeiko šokio teatro“ įkūrėja ir meno vadovė Agnija Šeiko, pastačiusi spektaklį „Mano Piteris Penas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Julius Jurevičius, turintis Dauno sindromą. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Stagnaciją formuoja neišmanėliška politika, o mes toleruojame“, – apie kompetencijos badą, šarlatanizmą menuose savo komentare svarsto kompozitoriaus Giedrius Kuprevičius.„Menininkas sugeria labai daug jautrių socialinių temų, ir kartais jos tikrai pradeda slėgti – juk nebūtinai esi pajėgus lengvai jomis varijuoti. Nuo socialinių temų perėjau prie abstrakcijų, nors tematiškai kalbu apie tą patį: laikinumą, trapumą, mūsų laikmetį, mus pačius, pasaulio dabartinę padėtį“, – pasakoja fotomenininkė Dovilė Dagienė, Vilniaus fotografijos galerijoje pristatanti parodą „Čia tada, ten dabar“.„Klasikos enciklopedija“: Empire State Building.Ved. Austėja Kuskienė.

Dauno Martinez! Chilean born bass player, guitarist, drummer, virtuoso, artist. Theres nothing this guy cant do. Having played all over the world with some of the greatest musician, Sydney is wear his pocket and groove is at. Recorded in Northmead, NSW Australia 09/10/18   https://www.youtube.com/channel/UCEvBnw1RGi5eweO6tkWdPZQ http://www.gangofbrothers.net/About.html https://www.facebook.com/gangbrothers/ https://youtu.be/zjlwCO09f1M https://www.facebook.com/dauno.martinez/about?lst=549383766%3A522764765%3A1539596651

Kur mokytis neįgaliems vaikams ir jaunuoliams?Lietuvoje įtraukusis neįgaliųjų ugdymas ir švietimas egzistuoja tik teoriškai, o praktiškai, anot vaikus su negalia auginančių tėvų, mokyklų direktoriai neįgaliųjų kratosi tarsi raupsuotųjų. Kodėl bijome kitokių vaikų? Ką apie tai mano vaikus su negalia auginantys tėvai?Kaip išmintingai integruoti vaikus, kad gera iniciatyva nevirstų patyčiomis? Pagaliau, kokias negalias turinčių vaikų integracija neįmanoma bendrojo ugdymo mokyklose ir kokias negalias turinčių pasiteisina? Laidoje dalyvaus neįgalią dukrą auginanti ir „Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijai“ vadovaujanti vilnietė Neringa Šalugienė bei Vilniaus „Šilo“ mokyklos direktorė Egidija Urbanavičienė.

Kur mokytis neįgaliems vaikams ir jaunuoliams?Lietuvoje įtraukusis neįgaliųjų ugdymas ir švietimas egzistuoja tik teoriškai, o praktiškai, anot vaikus su negalia auginančių tėvų, mokyklų direktoriai neįgaliųjų kratosi tarsi raupsuotųjų. Kodėl bijome kitokių vaikų? Ką apie tai mano vaikus su negalia auginantys tėvai?Kaip išmintingai integruoti vaikus, kad gera iniciatyva nevirstų patyčiomis? Pagaliau, kokias negalias turinčių vaikų integracija neįmanoma bendrojo ugdymo mokyklose ir kokias negalias turinčių pasiteisina? Laidoje dalyvaus neįgalią dukrą auginanti ir „Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijai“ vadovaujanti vilnietė Neringa Šalugienė bei Vilniaus „Šilo“ mokyklos direktorė Egidija Urbanavičienė.

Kaip surasti kontaktą su vaikais?Kaip juos įnorinti, motyvuoti siekti aukštesnių tikslų, atitraukti nuo gatvės pagundų?Kas lemia, kad dalis vaikų nebaigia ne tik gimnazijos, o ir progimnazijos, prastai mokosi? Arba net ir tie, kuriuos vadiname gabiais, talentingais, nusimoko, neatskleidžia jiems Dievo duotų talentų, prasigeria, jau paauglystėje įsitraukia į gaujas, daro nusikaltimus, pagaliau patenka arba į socializacijos centrus arba į jaunimo mokyklas? Kiek tame yra tėvų, patėvių, pedagogų bei kitų suaugusiųjų „indėlio“?Ar įmanoma vaikui iš socializacijos centro tikėtis kažkokios kitos perspektyvos nei kalėjimas arba skurdus gyvenimas? Ką tėvai bei pedagogai turėtų daryti, ar nedaryti, kad mūsų vaikai norėtų mokytis niekieno neverčiami, siektų didesnių tikslų, būtų empatiški, savanoriškai padėtų kitiems, kartu būtų kūrybiški, mąstytų netrafaretiškai – gebėtų pasirūpinti tiek savimi, tiek kitais?Laidoje dalyvauja Šiluvos Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo parapijos klebonas kunigas Erastas Murauskas.Jį kalbiname neatsitiktinai. Kunigas Erastas pats vaikystėje yra patyręs skaudžių išgyvenimų. Jis keletą metų mokėsi internate, vėliau grįžo į šeimą, baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, dešimt metų dirbo projektuotoju Kaune, po kiek laiko perėjo į Užsienio reikalų ministeriją, tapo diplomatu, dirbo Kanadoje, kol būdamas 33-ejų pajuto pašaukimą ir įstojo į Kunigą seminariją. Nuo to laiko kunigas Erastas visą savo laisvą laiką skiria atstumtiesiems – vaikams iš socialinio paribio šeimų, taip pat jauniems nusikaltėliams, esantiems pataisos namuose ir kolonijose bei sergantiems vaikams – paženklintiems Dauno sindromu, autistams ar kamuojamiems kitokių negalių.

Kaip surasti kontaktą su vaikais?Kaip juos įnorinti, motyvuoti siekti aukštesnių tikslų, atitraukti nuo gatvės pagundų?Kas lemia, kad dalis vaikų nebaigia ne tik gimnazijos, o ir progimnazijos, prastai mokosi? Arba net ir tie, kuriuos vadiname gabiais, talentingais, nusimoko, neatskleidžia jiems Dievo duotų talentų, prasigeria, jau paauglystėje įsitraukia į gaujas, daro nusikaltimus, pagaliau patenka arba į socializacijos centrus arba į jaunimo mokyklas? Kiek tame yra tėvų, patėvių, pedagogų bei kitų suaugusiųjų „indėlio“?Ar įmanoma vaikui iš socializacijos centro tikėtis kažkokios kitos perspektyvos nei kalėjimas arba skurdus gyvenimas? Ką tėvai bei pedagogai turėtų daryti, ar nedaryti, kad mūsų vaikai norėtų mokytis niekieno neverčiami, siektų didesnių tikslų, būtų empatiški, savanoriškai padėtų kitiems, kartu būtų kūrybiški, mąstytų netrafaretiškai – gebėtų pasirūpinti tiek savimi, tiek kitais?Laidoje dalyvauja Šiluvos Švenčiausios Mergelės Marijos gimimo parapijos klebonas kunigas Erastas Murauskas.Jį kalbiname neatsitiktinai. Kunigas Erastas pats vaikystėje yra patyręs skaudžių išgyvenimų. Jis keletą metų mokėsi internate, vėliau grįžo į šeimą, baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, dešimt metų dirbo projektuotoju Kaune, po kiek laiko perėjo į Užsienio reikalų ministeriją, tapo diplomatu, dirbo Kanadoje, kol būdamas 33-ejų pajuto pašaukimą ir įstojo į Kunigą seminariją. Nuo to laiko kunigas Erastas visą savo laisvą laiką skiria atstumtiesiems – vaikams iš socialinio paribio šeimų, taip pat jauniems nusikaltėliams, esantiems pataisos namuose ir kolonijose bei sergantiems vaikams – paženklintiems Dauno sindromu, autistams ar kamuojamiems kitokių negalių.

Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos direktorė Neringa Šalugienė ir dienos centro „Šviesa“ direktorė Jūratė Tamašauskienė pristato šventę, skirtą žmonėms su Dauno sindromu.Katalikiškojo Prano Daunio fondo viceprezidentas Juozas Valentukevičius kviečia į aklųjų maldos dieną, kuri vyks birželio 2 d. Trakuose.

Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos direktorė Neringa Šalugienė ir dienos centro „Šviesa“ direktorė Jūratė Tamašauskienė pristato šventę, skirtą žmonėms su Dauno sindromu.Katalikiškojo Prano Daunio fondo viceprezidentas Juozas Valentukevičius kviečia į aklųjų maldos dieną, kuri vyks birželio 2 d. Trakuose.

Das Ziel der vorliegenden Studie war es, Arbeitsbedingungen zu ermitteln, die einen Einfluss auf die Inkorporation von verarbeiteten Substanzen in der zentralen Zytostatikazubereitung in Krankenhäusern ausüben könnten. Anhand der Daten sollten Handlungsempfehlungen für eine Expositionsprophylaxe abgeleitet werden. In einer prospektiven Längsschnittstudie über drei Jahre sammelten 87 Apothekenmitarbeiter von 14 verschiedenen Kliniken bis zu 3 Mal fraktioniert 24 h Urin am Ende einer Arbeitswoche. Zusätzliche Proben wurden nach zwei Tagen sowie nach wenigstens drei Wochen Abwesenheit vom Arbeitsplatz gewonnen. Cyclophosphamid, Ifosfamid, Doxo-, Dauno-, Epi-, und Idarubicin sowie Platin (von den Medikamenten Cis- und Carboplatin) wurden mittels Gaschromatographie, Massenspektrometrie, HPLC und Voltammetrie bestimmt. Folgende Arbeitsbedingungen wurden per Fragebogen erhoben: Technische Ausstattung des Arbeitsplatzes, Reinigung des Arbeitsplatzes, Umgang mit den Primärverpackungen, Entsorgung des Zytostatika-Abfalls, die verarbeiteten Mengen an Zytostatika, sowie persönliche Schutzmaßnahmen (Material, Stärke und Tragedauer der Handschuhe). Die Ergebnisse beziehen sich im ersten Zyklus auf 87, im zweiten auf 81 und im dritten auf 69 Probanden. 64 % der Probanden hatten mindestens einen positiven Befund innerhalb der drei Zyklen (56 der ursprünglich 87 Probanden). 7 positive Befunde waren mit keiner dokumentierten Handhabung der Substanzen in Verbindung zu bringen. Es konnte gezeigt werden, dass Mitarbeiter, die Material anreichten, genauso betroffen waren, wie Mitarbeiter, die die Applikationen zubereiteten. Die Abfallaufbewahrung im Labor und die Anzahl der Zubereitungen waren signifikant mit der relativen Häufigkeit der positiven Befunde assoziiert. Die gehandhabte Menge und die Anzahl der Zubereitungen von Cyclophosphamid hatte einen signifikanten Einfluss auf einen positiven Befunden mit Cyclophosphamid. Es ist somit zu fordern, dass für Mitarbeiter, die Material anreichen, die gleichen Schutzvorschriften gelten wie für zubereitenden Personal. Weiterhin sollte die Möglichkeit für Schmierkontamination im Labor minimiert werd