Podcasts about remiantis

Jau kelerius metus negalią turintys žmonės, kurie nori mokytis, dirbti, būti savarnkiškesni gali naudotis asmeninio asistento paslaugomis. Vis tik realybė kiek kitokia. Remiantis liepos mėnesio duomenimis, asmeninio asistento pagalbos laukia beveik 250 žmonių, daugiausia jų Vilniuje ir Kaune.Lietuvoje kasmet išrašoma keliasdešimt milijonų receptų įvairiems medikamentams įsigyti. Gydymo įstaigoms vis labiau pereinant prie elektroninės sistemos Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad į vaistines žmonių vis dar atnešamus popierinius receptus į elektroninius perrašytų pačios vaistinės. Jos šiam siūlymui nepritaria. Kiek jums vis dar tenka gauti popierinių receptų, ar tokius jums vis dar išrašo gydytojai?Šią savaitę turi paaiškėti galutinė Vyriausybė dėlionė. Iš keturiolikos siūlomų ministrų šiuo metu keturios moterys. Kiek anksčiau rinkimus laimėjusių socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas tikina, kad sieks užtikrinti lyčių lygybę jo vadovaujamame ministrų kabinete. Tiesa, politikas pabrėžia – tai priklausys ir nuo kitų ministrus į Vyriausybę deleguojančių koalicijos partnerių požiūrio.Projekto „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip Lietuvoje galima spręsti būsto įperkamumo problemą. Sparčiai augančios nekilnojamojo turto kainos ir didėjanti nuomos našta apsunkina gyvenamosios vietos paieškas. Vienas iš galimų sprendimų – vadinamasis kolivingas, pasaulyje populiarėjantis kaip ekonomiška, bendruomeniška ir lanksti gyvenimo forma. Ar šis modelis galėtų būti veiksmingas Lietuvoje?Ved. Rūta Kupetytė

Į mokyklas grįžta sovietinė tvarka: dalis sostinės mokyklų nuo šio rugsėjo apsisprendė nebeleisti mokiniams perrašyti kontrolinių; net jei šie gavo neigiamą kontrolinio darbo pažymį, taigi, nesuprato temos. O jei mokinys susirgo ar dėl kitų priežasčių nebuvo mokykloje, jam rašomas vienetas iki kol šis grįš po ligos į mokyklą ir parašys kontrolinį, kurio nerašė kartu su bendraklasiais.Be to, daugėja mokytojų, kurie neleidžia mokiniams parsinešti į namus ištaisytų savarankiškų ar kontrolinių darbų. Esą užduotys - tai mokytojo „know how“, kitaip sakant, intelektinė (komercinė) paslaptis.Remiantis kokiu teisės aktu mokytojai neleidžia mokiniams parsinešti į namus ištaisytų kontrolinių darbų, rašo vienetus už tai, kad jie nedalyvavo pamokoje, ir neleidžia perrašyti kontrolinio, net jei šie gavo neigiamą pažymį? Koks iš tiesų mokytojų tikslas: išmokyti mokinį dalyko ar nubausti prastu pažymiu? Ar mokytojai, bausdami mokinį prastais pažymiais, iš tiesų motyvuoja ir įnorina jį daugiau ir labiau mokytis ar, priešingai, demotyvuoja ir atgraso nuo griežtojo mokytojo dėstomos disciplinos?Kodėl tos pačios savivaldybės mokyklose galioja skirtingos tvarkos?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Diana Petkūnienė, Vilniaus miesto savivaldybės Bendrojo ugdymo skyriaus vedėja, Vaida Venskutonytė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, bei Kęstutis Mikolajūnas, Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Botanikas Zigmantas Gudžinskas aiškina, kada augalas tampa piktžole, ar ateityje reikės piktožes saugoti. Taip pat pasakoja apie rugius ir jų laukuose augančias piktžoles, tokias kaip rugiagėlės ir raugė, dar rugiuose auga pavojingas grybas – skalsė, kuri gali sukelti apsinuodijimus.Remiantis Žuvinto biosferos rezervato duomenimis, gandrų populiacija Lietuvoje yra arti savo maksimumo, nors jų gyvenimo sąlygos keičiasi dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, elektros linijų tiesimas po žeme. Dar ornitologas Liutauras Raudonikis pastebi, kad keičiasi gandrų migracijos keliai, ypač dėl geopolitinių konfliktų kelionės maršrutuose.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Jungtinės Valstijos ir Vokietija nesutinka, kad Ukraina naudotų jų siunčiamus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje. Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas kalba, kad aljanso narės Kyjivui turėtų leisti naudoti Vakarų ginkluotę atakuojant Rusiją. Tokią poziciją išsako ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Žuzepas Burelis. Kyjivas jau kurį laiko bando įtikinti vakarų partnerius, kad ginklų nukreipimas į objektus Rusijos teritorijoje ženkliai keistų karo eigą.Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, neseniai viešėdamas Lietuvoje, demonstravo pasiryžimą laikytis duotų pažadų dėl Bundesvero brigados. Tačiau, pasak portalo lrt.lt šiandien keliamas klausimas, ar tokius pažadus pavyks įgyvendinti, mat visa priklausys, kas laimės kovą dėl biudžeto pinigų valdančiojoje koalicijoje Vokietijoje.Šešėlinė ekonomika Lietuvoje traukiasi „rekordiniais tempais“, teigia finansų ministerija. 2023 metais į biudžetą iš šešėlio pavyko ištraukti bent 238 mln. eurų papildomų pajamų. Tačiau šešėlis Europoje vis dar išlieka gerokai mažesnis nei Lietuvoje.Remiantis naujausia apklausa, devyni iš dešimties vairuotojų yra linkę viršyti greitį. Atsižvelgiant į šią situaciją pradedmaa saugaus eismo akcija, kuria siekiama paskatinti vairuotojus elgtis atsakingai.Panevėžyje naikinamos vandens kolonėlės. Penkiasdešimt metų veikusios vadinamosios vandenpylės, pasak jas prižiūrinčios bendrovės - nuostolinga veikla. Ši žinia, ypač papiktino panevėžiečius, kurie iki šiol neprisijungę prie centralizuoto vandentiekio.Ved. Madona Lučkaitė

Aplinkos ministerija skelbia, kad per ką tik pasibaigusį 2023-2024 metų vilkų medžioklės sezoną sumedžiota 280 vilkų. Tai pirmas kartas, kai nebuvo išnaudotas nustatytas rekordiškai aukštas limitas – 341 vilkai.Pagal prieš dešimtmetį patvirtintą Vilko apsaugos planą Lietuvoje galėtų gyventi maždaug perpus mažiau vilkų nei priskaičiuota pernai, t.y. 32–62 vilkų šeimos – apie 500 vilkų. Remiantis tyrimais, kasmet nustatomos ir medžioklės kvotos, kurios turėtų padėti palaikyti tokį populiacijos dydį.Specialistai sako, kad vilkų populiaciją Lietuvoje dabar sudaro ne mažiau kaip 91 šeima ir greičiausiai pasiekė ribą, kai vilkai nebeturi, kur plėstis. „Vilkai nėra klajūnai, jie užsiima teritoriją ir ten gyvena metai iš metų, neįsileidžia svetimų vilkų. Vadinasi jauniems individams nebėra, kur išeiti“, – sako vilkus Lietuvoje tyrinėjanti VDU mokslininkė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė.„Ginčų apie vilko apsaugą buvo ir bus“, – mano Aplinkos ministerijos specialistas Algirdas Klimavičius. Kartu jis pažymi, kad lyginant su ankstesniais metais, suinteresuotų pusių diskusija yra kur kas konstruktyvesnė, nes remiasi duomenimis.Vaidas Balys iš asociacijos „Baltijos vilkas“ sutinka, kad duomenų apie vilkus Lietuvoje jau pakanka, bet tikina, kad Vilko apsaugos plane įrašytą vilkų šeimų skaičių laikas peržiūrėti . „Tyrimai atliekami tikrai išsamūs ir rezultatai gilūs, patikimi. Lieka klausimas, kaip nustatinėjant sumedžiojimo limitą nepamesti idėjos, kodėl visa tai daroma.“Autorė Vaida Pilibaitytė

Už išpuolį Maskvoje atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“. Pasak apžvalgininkų, tai didžiausio masto teroristinis išpuolis Rusijoje per pastarąjį dešimtmetį.Slovakija šiandien balsuoja pirmąjame prezidento rinkimų ture. Aršiausia kova prognozuojama vyks tarp dviejų kandidatų – premjerą Robertą Ficą remiančio ir antivakarietiškais pasisakymais garsėjančio Pėterio Pelegrinio, bei liberalios ir demokratinės opozicijos atstovo Ivano Korčoko. Slovakų ekspertai rinkimus įvardija kaip ypatingos svarbos, kurie nulems, ar šalis pasuks autoritarizmo keliu, ar sugebės išlaikyti demokratinį ir provakarietišką kelią.Visame pasaulyje rinkimines apklausas vykdanti nepriklausoma organizacija „Balsuok užsienyje” teigia, kad už Vladimirą Putiną balsavusių rusų skaičius Vilniuje gali siekti 30 procentų. Nors už Putina balsuojantys atvirai pasisakė tik 4 procentai rusų, 27 procentai nurodyti, už ką balsavo atsisakė. Remiantis organizacijos duomenimis, užsienio rinkimų apylinkėse Vladimiras Putinas surinko mažiau nei pusę balsų 42-ose šalyse, praėjusiuose rinkimuose jis laimėjo visur.Šiandien Lietuvos lenkų sąjunga Vilniuje organizuoja eitynes ir mitingą prieš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planus pertvarkyti rusakalbių mokyklas. Mitingo organizatoriai nurodo ginantys ir Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių vaikų interesus. Esą vykstant karui tautinių mažumų mokyklos Lietuvoje tapo ypač svarbios, nes jose mokosi ir nuo karo Ukrainoje pabėgę vaikai. Tačiau Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai tvirtina, kad organizatoriai jais naudojasi kaip skydu - ukrainiečiai nepritaria šiam mitingui, jame nedalyvaus ir sako esantys už integravimąsi į Lietuvos visuomenę. Bei atkreipia dėmesį, kad kvietimu į mitingą dalijasi laikinus leidimus gyventi Lietuvoje turintys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai.Nuo 2022 metų Lietuvoje įgyvendinamas bandomasis šeimų lankymo projektas skirtas besilaukiančioms, pagimdžiusioms ir vaikus iki dvejų metų auginančioms šeimoms. Visoje šalyje planuojama teikti nuo 2025 metų gegužės.Jungtinės Karalystės sosto įpėdinio žmona Keit Midlton pranešė, kad yra gydoma nuo vėžio. Viešame vaizdo kreipimesi ji sako, kad šiuo metu yra ankstyvoje gydymo stadijoje.Kasmetis Lietuvos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“ šiemet mini 40 ies metų jubiliejų. Šį savaitgalį prasidedanti tris savaites truksianti teatro šventė Rokiškyje parodys dvi dešimtis spektaklių ir kvies atrasti šiame krašte užkoduotą teatrinį geną.Ved. Gabija Narušytė

Kokia Lietuvos medikų parama Ukrainos medikams?Visame pasaulyje rinkimines apklausas vykdanti nepriklausoma organizacija teigia, kad už Vladimirą Putiną balsavusių rusų skaičius Vilniuje gali siekti 30 procentų. Remiantis organizacijos duomenimis, užsienio rinkimų apylinkėse Putinas surinko mažiau nei pusę balsų 42-ose šalyse, praėjusiuose rinkimuose jis laimėjo visur.Tarp įvairių būdų, kaip kovoti su plastiko atliekų problema – ir plastiką skaidyti bei virškinti galintys organizmai.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Šią savaitę Lietuvos mokslo taryba pristatė Lietuvos universitetų bei mokslo tyrimų institutų atliekamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ekspertinį mokslo kokybės vertinimą, kiek anksčiau spalio gale buvo pristatytas ir vadinamas kasmetinis universitetų bei institutų kasmetinis mokslo kokybės vertinimas, o spalio viduryje - kolegijų mokslo veiklos vertinimas.Remiantis ekspertiniu universitetų ir mokslo tyrimų institutų mokslo kokybės vertinimu, net 7-ių institucijų mokslo veiklos kokybė vienoje ar daugiau mokslo krypčių yra aukščiausio arba arti aukščiausio tarptautinio lygio. Tai nustatė tarptautiniai mokslo ekspertai, vertinę Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomos MTEP kokybės lygį tarptautiniame kontekste.Kita vertus, yra nemažai mokslo krypčių, kurių mokslas tesiekia vienetą ar dvejetą.Nuo 2029 m. tų aukštųjų mokyklų mokslo krypčių, kurios nebus pasiekusios dvejeto, nebegalės būti rengiami nei bakalaurai, nei profesiniai bakalaurai, o jei mokslo kryptys nepasieks trejeto, tai universitetai nebegalės rengti tų krypčių ne tik doktorantų, o ir magistrantų.Tiesa, yra įvairių išlygų. Universitetai dėl silpnų krypčių gali sudaryti konsorciumus su dar dviem kitais Lietuvos universitetais ar mokslo institutais ir, jei aritmetinis vidurkis pasieks reikiamą balą, jie ir toliau galės rengti tiek pirmos, tiek antros ar trečios pakopos studentus. Jei partneris yra užsienio šalies institucija, užteks vienos partnerystės sutarties.O ką galvoti stojantiesiems? Kiek svarbu, renkantis bakalauro ar vientisąsias studijas, universiteto krypties mokslo lygis? O gal užtenka tik, kad universitetas turi konkrečios studijų krypties puikių dėstytojų teoretikų ar praktikų?Laidoje dalyvauja dr. Gintaras Valinčius, Lietuvos mokslų tarybos pirmininkas, dr. Eugenijus Stumbrys, Mokslo ir studijų politikos analizės skyriaus vedėjas, dr. Leonas Balaševičius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Mokslo komiteto pirmininkas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Daugiau nei prieš trejus metus Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, numatančius centralizuotą visų šalies darželinukų bei moksleivių priėmimą į ugdymo įstaigas. Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimais, naujajai viešajai įstaigai „Mokausi Lietuvoje“, vykdysiančiai centralizuotą darželinukų ir moksleivių priėmimą į savivaldybių ir valstybines švietimo įstaigas, sukurti reikės 2,5 mln. eurų.Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ turėjo pradėti veikti prieš pusantrų metų 2022 m. sausio 1 d., bet grupė parlamentarų pateikė siūlymus atidėti naujos (darželinukų ir moksleivių registracijos į ugdymo įstaigas) tvarkos įsigaliojimą iki 2024 m. sausio 1 d.Taigi, iki naujos tvarkos įsigaliojimo (kai tėveliai turės atžalas registruoti nebe į darželius ar mokyklas per savivaldybių centralizuotas sistemas arba tradiciniu būdu – teikdami popierinius prašymus darželiams, mokykloms ar vietos Švietimo skyriams), o teikti prašymus viešajai įstaigai „Mokausi Lietuvoje“, liko tik apie penki mėnesiai.Kaip iki šiol atrodė darželinukų ir moksleivių priėmimas į ugdymo įstaigas ir kaip veiks naujoji priėmimo sistema?LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja Aidas Aldakauskas, l. e. p. Nacionalinės švietimo agentūros vadovas, Alina Kowalewska, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja, Jolita Sakaliūnienė, Kauno miesto Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, Violeta Kolesnikienė, Jonavo rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja, Darius Rekis, Akmenės rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pasaulio lyderių rubrika. Kas iš tiesų yra Aleksejus Navalnas? Netrukus sueis treji metai nuo rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimo. Didžiausiu Putino priešu laikomas politikas šiuo metu įkalintas Rusijoje. Tačiau dalies žmonių ši asmenybė vertinama prieštaringai. Visų pirma, dėl jo nacionalistinių pažiūrų, kalbų apie Krymo aneksiją ir rodomo palankumo neseniai sulaikytam buvusiam Rusijos karo vadui Igoriui Strelkovui.Lietuva ir visa Europa mini romų genocido atminties dieną. Remiantis oficialiais išlikusiais duomenimis, nacistinės Vokietijos okupacijos metais nužudytas beveik kas trečias Lietuvos romas. Aukų atminimas šiandien pagerbiamas Vilniuje Panerių memoriale. Kaip gyvena romai Lietuvoje šiandien?Politikas, kuris neslepia patiriamo streso ir perdegimo – nekelia pasitikėjimo ar demonstruoja lyderio stiprybę? Tokias diskusijas paskatino Danijos gynybos ministras ir ministro pirmininko pavaduotojas Jakobas Ellemannas-Jensenas, šią savaitę grįžęs į darbą po šešių mėnesių atostogų, kurių buvo išėjęs dėl streso ir pervargimo. Metų pradžioje, minėdama perdegimą, postą paliko Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern.Klimatologams įspėjant, kad rekordinės karščio bangos ateityje tik stiprės ir dažnės, dalis mokslininkų diskutuoja, kiek fiziologiškai prisitaikyti prie klimato karštėjimo gali žmogus?Ved. Darius Matas

Pasaulio lyderiai sveikina dar vienai kadencijai perrinktą Turkijos ilgametį vadovą Redžepą Taipą Erdoaną. Iš viso surinkęs kiek daugiau nei 52-u procentus balsų jis antrajame ture įveikė opozicijos kandidatą Kemalį Kiličdarohlų.Vilniaus savivaldybė pranėša, kad per NATO viršūnių susitikimą sostinės senamiestyje, kai kur naujamiestyje ir aplink oro uostą eismas bus visiškai uždarytas. Į uždarytas teritorijas nebus leidžiama įvažiuoti ir taksi, pavežėjams bei kurjeriams. Viešasis transportas į autobusų ir geležinkelio stotis vyks, tačiau pakoreguotais maršrutais. Taip pat 30-ties kilometrų spinduliu aplink LITEXPO parodų rūmus bus draudžiami visi komerciniai skrydžiai.Visuomeninis elektros tiekimas nuo liepos pinga: Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino galutinius elektros tarifus. Jiems jau nebus reikalinga valstybės kompensacija. Remiantis patvirtintomis kainomis, bendrovės „Ignitis“ „Standartinio“ vienos laiko zonos plano tarifas sieks 22,7 cento už kilovatvalandę (su PVM). Tai 18,93 proc. arba 5,3 cento mažiau nei kovo-birželio mėn. nustatytas tarifas (28 centai už kWh).Dešimtadalis gyventojų per pastaruosius metus davė kyšį, labiausiai korumpuotomis sritimis jie laiko sveikatos apsaugą, Seimą, teismus, partijas. Verslininkai kyšio reikalautojais dažniausiai nurodo savivaldybes ir Statybų inspekicą. Lietuvos korupcijos žemėlapį pristačiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba teigia, kad situacija, vis dėlto kasmet gerėja.Policija išaiškino maisto įvežimą ir realizavimą vykdžiusią nusikalstamą grupuotę, ji rinkoje galėjo realizuoti produktų už 1 mln. eurų.Klaipėdos universiteto mokslininkai dvejus metus tyrė Girulių mišką ir jo vertybes. Specialistai aptiko ir vienintelę Lietuvoje miesto ribose esančią vakarų taigą - tokių miškų tankiai gyvenamose teritorijose įprastai nėra.Ved. Madona Lučkaitė

Seimo opozicija nuogąstauja, kad jau po keletos metų nuo 40 iki 60 proc. visų dešimtokų bus užtrenktos durys į baigiamąsias gimnazijos klases. Mat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė Švietimo įstatymo pataisas, remiantis kuriomis dešimtokai, neišlaikę pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) nebūtų keliami į vienuoliktą (III gimnazinę) klasę. Jie būtų nukreipti mokytis į profesinę mokyklą.Remiantis pastarųjų metų tendencijomis, PUPP neišlaiko apie 40 proc. visų dešimtokų, dar apie 20 proc. išlaiko pačiam silpniausiam teigiamam pažymiui – ketvertui. Tiek Prezidentūra, tiek kai kurie parlamentarai nuogąstauja dėl to, kad po dešimtos klasės yra itin menkas profesinio mokymo programų asortimentas, o bendrojo ugdymo lygis dažnoje profesinėje mokykloje yra itin žemas. Iš maždaug 5 tūkst. moksleivių, ateinančių mokytis profesijos bei įgyti bendrojo ugdymo išsilavinimo, retas laiko valstybinius brandos egzaminus, o į kolegijas ar universitetus stoja kasmet tik apie 50 profesinių mokyklų absolventų.Be to, kaip pastebi Švietimo įstatymo pataisų kritikai, dažnas regione gyvenantis tėvas neturėtų pinigų, o ir drąsos išleisti savo paauglį sūnų ar dukrą mokytis į geresnę profesinę mokyklą didmiestyje. Dar vienas aspektas, kurį įžvelgia pataisų oponentai, jei į gimnazines klases būtų leista pereiti tik apie 40-iai procentų visų dešimtokų, aukštosios mokyklos jau netrukus susidurtų su iki šiol neregėta studentų krize. Kita vertus, ar tikrai visi moksleiviai, kurie ateina mokytis į devintą klasę turi baigti gimnaziją ir stoti į aukštąją mokyklą? Ką siūlo pozicija ir ką siūlo opozicija?Diskutuoja Prezidento patarėjas švietimo klausimais Pauliaus Baltokas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja prof. Vilija Targamadzė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Šiandien – lygiai trys savaitės, kai Rusija užpuolė ir toliau puola Ukrainą. Rusijos pajėgos toliau apšaudo ištisus miestus, žūsta civiliai, labiausiai apgultuose miestuose ima trūkti maisto.Rusijai užpuolus Ukrainą, smarkiai padaugėjo norinčiųjų gauti licenciją ginklui, o ginklų pardavėjai sako, kad labai išaugo įvairių ginklų bei šaudmenų paklausa.Lietuva padeda ir nuo karo kenčiantiems Ukrainos kultūros atstovams. Kauno centriniame pašte menininkams iš Ukrainos šiandien atidaroma speciali kūrybinė erdvė, o Vilniuje šiandien vyks Ukrainos menininkų darbų aukcionas.Seimas šiandien turėtų nubalsuoti už didesnį finansavimą gynybai šiemet, o prezidentas sako, kad valdantieji delsia padėti žmonėms, sunkiau gyvenantiems dėl infliacijos ir augančių kainų. Pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste.LRT Tyrimų skyriaus duomenys rodo, kad po žemės ūkio ministro ir aplinkosaugininkų vado slapto apsilankymo Kauno rajone esančiame ūkyje, jo patikrinimai imti stabdyti. Remiantis dokumentais, asmeniškai imtis stambaus ūkininko klausimo ministrą ragino interesų grupės.Kai kuriose mokyklose ne itin tinkamos fizinio lavinimo pamokos, dėl to kyla rizika vaikams susižaloti. Tokias preliminarias išvadas daro po Lietuvą važinėjanti ir moksleivius tirianti inovatyvi mobilioji laboratorija.Ved. Edvardas Kubilius

51 proc. visų šeimų Lietuvoje yra išsituokusios. Šių šeimų vaikai dažniausiai gyvena su vienu iš tėvų. Dažnas (45,2 proc.) vaikas, augantis su vienu iš tėvų, skursta.Remiantis oficialiąja statistika, mūsų šalyje 2020 m. skurdo kas penktas vaikas.Kaip pasitikti ir jaukiai išgyventi šventes, kai reikia rinktis - "su katruo iš tėvų" valgyti Kūčių vakarienę, o su katruo išpakuoti dovanas Kalėdų rytą? Kaip pajusti šventės prasmę ir pilnatvę, jei mandarinai ant šventinio stalo yra tokia pati neprieinama ir prabangi prekė, kaip kad tai buvo sovietmečiu?Pagaliau, ar yra kokia nors laikina užuovėja šventinėmis dienomis tiems vaikams, kurie kasdien išgyvena traumuojančias patirtis, nes jų tėvai girtauja ar psichologiškai smurtauja?O ir, kaip elgtis artimiesiems bei kaimynams, jei matai, kad iš pažiūros šeimoje viskas gerai, bet iš tiesų taip nėra?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja:Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė ir Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro psichologas Gintautas Katulis.Ved. Jonė Kučinskaitė

Statistikos departamentas skelbia, kad per dešimtmetį nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo beveik 8 -iais procentais. Šalyje neliko maždaug 233-jų tūkstančių žmonių. Remiantis pirminiais šiemet vykusio gyventojų surašymo duomenimis, šių metų sausį Lietuvoje gyveno 2 milijonai 810 tūkstančių žmonių. Kaip vyko netradicinis surašymas ir kiek tikslūs šie duomenys?Į JAV sankcijų sąrašą patekę baltarusiškų trąšų eksportuotojai LRT radijui atskleidė, kad jei Lietuva sustabdytų tranzitą, Baltarusija atsakytų panašiomis priemonėmis – stabdytų tranzitą į Lietuvą. „Belaruskaja kalinnaja kompanija“ atstovė Irina Savčenko tikino, kad ieškinius Lietuvai pateiktų ne tik Baltarusijos valstybinė įmonė, bet ir trąšų pirkėjai.Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas galės tęsti darbus, po susitikimo su Prezidentu Gitanu Nausėda sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.Šiandien svarstomos Seimo Statuto pataisos, reikalaujančios iš Seimo narių galimybių paso prieš patenkant į parlamento rūmus. Dalis nepritariančiųjų tokioms pataisoms abejoja, ar tai dera su šalies Konstitucija.Klaipėdos apylinkės teismas dviem sutuoktiniams skyrė pusmečio laisvės apribojimo bausmes už tai, kad jie "Sodros" darbuotojai davė kyšį. Bylos duomenimis, skirta bausmė yra švelnesnė nei galėjo būti, nes kaltinamieji pripažino padarę nusikaltimą.Šventiniu laikotarpiu gyvūnų prieglaudos stabdo keturkojų atidavimą. Toks sprendimas priimtas, siekiant, kad gyvūnas netaptų Kalėdų dovana, kuri neretai vėliau niekam nebereikalinga ir po švenčių grąžinama atgaL į prieglaudas.Ved. Darius Matas

Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad naujasis kariuomenės poligonas turėtų būti steigiamas netoli Rūdninkų kaimo Šalčininkų rajone, dabartinėje Viešojo saugumo tarnybos treniruočių vietoje.Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ pranešus apie naujos partijos kūrimą, ekspremjeras, frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis viliasi, kad partiją pavyks įsteigti ateinančių metų pradžioje. Politikas akcentuoja, kad kuriama politinė jėga orientuosis į kairiosios pakraipos socialinę-ekonominę politiką bei puoselės tautines vertybes.Ekonomikos komitetas pritarė siūlomoms priemonėms, kaip sušvelninti nuo kitų metų smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams. Seimas jas svarstys jau rytoj. Penkių įstatymų pakeitimai leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant.30-tyje šalies mokyklų pradėtas bendrojo ugdymo vertinimas, siekiant išsiaiškinti, kaip įgyvendinamas įtraukusis ugdymas. Tai reiškia, kiek mokyklos yra pasiruošusios priimti įvairių poreikių vaikus. Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planu, visos Lietuvos mokyklos įtraukiomis turėtų tapti iki 2024-tų metų.Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai organizuoja akcijos „Lašiša“ reidą Anykščių ir aplinkiniuose rajonuose. Ką svarbu žinoti?Ved. Paulius Šironas

Tomas yra vyresnysis IT saugumo konsultantas „Transcendent Group“ organizacijoje. Jis yra IT saugumo specialistas, turintis tiek praktinės saugumo valdymo patirties, tiek teorinių žinių įvairiose IT saugumo disciplinose. Jis turi daug praktinės patirties saugumo testavimo, reagavimo į saugumo incidentus ir saugumo architektūros srityse. Prieš prisijungdamas prie „Transcendent Group“, Tomas buvo atsakingas už bendrą IT saugumo incidentų reagavimo ir grėsmių žvalgybos koordinavimą „Swedbank“ grupėje. Remiantis įgyta patirtimi iš „PenTest“ įsilaužimo testavimo užsakymų specialistas papasakos apie tai, kokios priemonės nepaprastai apsunkina įsilaužėlio — legalaus arba nelegalaus — gyvenimą. Plačiau esd.eset.lt

Jauniausia COVID-19 auka Lietuvoje – nė 30 metų nesulaukęs vyras. Remiantis pirminiais duomenimis, mirusysis neturėjo gretutinių susirgimų. Užsikrėtimas koronavirusu yra siejamas su šeiminiu protrūkiu.Kaip Savivaldybės ruošiasi skiepijimui nuo koronaviruso? Panevėžio savivaldybė pradeda vykdyti pasirengimą vakcinacijai COVID-19. Todėl mieste veikiančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos prašomos pateikti informaciją apie įstaigoje dirbančius darbuotojus ir gyventojus pagal prioritetines grupes.Vakcinos laikymas vienoje vietoje, netoli Vilniaus. Ar patogu bus transportuoti, ar saugu laikyti?Vilniaus apygardos administracinis teismas pradeda nagrinėti verslininkų skundą dėl karantino metu įvestų draudimų teikti paslaugas.ES vadovai tarsiasi dėl koronaviruso suvaldymo priemonių, vakcinos platinimo strategijos.Parlamentarai spręndžia ar įteisinti nuotolinio Seimo darbo galimybę. Pagal projektą, Seimo posėdžiai nuotoliniu būdu būtų organizuojami Seimo valdybos sprendimu, kai šalyje įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir „gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių gali kilti pavojus Seimo narių sveikatai, gyvybei, ir Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose“.Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlanai Cichanouskajai ragina Lietuvos Vyriausybę svarstyti sankcijas trąšų gamintojai „Belaruskalij“, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė žada svarstyti tokią galimybę.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ketvirtadienis yra paskutinė diena, kai Seimo rinkimuose vyksta išankstinis balsavimas, savo valią gali išreikšti ir besiizoliuojantieji gyventojai.Remiantis naujausia apklausa, didžiausia socialine problema žmonės Lietuvoje laiko mažas pajamas ir aukštas kainas.Artėjant Jungtinių Valstijų prezidento rinkimams demokratų ir respublikonų kandidatai daugiausiai ginčijosi su koronavirusu susijusiais klausimais.Pianistės Mūzos Rubackytės muzikos albumas laimėjo tarptautinio Ferenco Listo įrašų vertinimo Grand Prix.Ved. Paulius Šironas

Šį kartą - apie banalumą muzikoje, o gal ir ne tik. Dažnai girdime sakant: tai banalu, jie mąsto banaliai, banali situacija, tame kūrinyje viskas labai banalu. Ar tikrai nuodėmė būti banaliam, kurti banalų meną ir žavėtis banalybėmis? Remiantis įvairių epochų muzikos pavyzdžiais į šiuos ir kitus jautrius estetinio lygmens klausimus ieškoma atsakymų naujoje „Audiologų“ laidoje.Ved. Giedrius Kuprevičius.

Apie Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje skambėsiantį ciklą „Alma mater musicalis“ pasakoja jį rengiančio Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė.Tarptautinio festivalio ir to paties pavadinimo teatro „Aura“ įkūrėją ir vadovę Birutę Letukaitę kalbina Kotryna Lingienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistės Ingos Mitunevičiūtės parengtoje knygų apžvalgoje – Anthony Doerro septynių apsakymų rinkinys „Kriauklių rinkėjas“ bei Peterio Wohllebeno pažintinė knyga vaikams „Ar girdi, kaip medžiai šneka?“.Remiantis statistika, drąsiai būtų galima teigti, kad Vilnius – vienas seniausių operos miestų. Vos Italijoje operos žanrui užgimus, kai daugelyje šalių apie jį dar nieko nežinota – Vilniuje jau įvyko pirmasis operos spektaklis. Deja, feodalinė Lietuva skyrėsi nuo Italijos, tad ir operos čia laukė kita dalia. Vilniuje buvo vaidinamos žinomiausios operos, čia dainuodavo ne viena pasaulio garsenybė, bet savojo nuolatinio, tikrai stacionaraus operos teatro miestas sulaukė tik po trijų šimtmečių. Pirmadienio viktorinoje – apie Vilniaus operą.Ved. Viktoras Paulavičius.

Prezidentė perspėjo, kad artėjančioje Seimo pavasario sesijoje tvyros įtampa dėl būsimų prezidento ir Europos Parlamento rinkimų. Alytuje duris atvėrė Senelių namai – asociacijos „Pasitinkant senatvę” globos skyrius. Pradėjo veikti atnaujintas naujienų portalas LRT.lt. Per didžiausią Šiaurės šalių regiono banką „Nordea“, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kartu su Norvegijos grupe DNB valdantį banką „Luminor“, per 12 metų buvo pervesta apie 700 mln. eurų galbūt nešvarių pinigų. Remiantis naujausia Eurobarometro ataskaita, žmonės Europos Sąjungoje labiausiai pasitiki radiju ir televizija.

Kodėl mokyklų direktoriai ir pavaduotojai nepastebi mokytojų „perdegimo"?Remiantis prieš keletą metų Lietuvoje atliktais tyrimais, kai kuriose šalies mokyklose išsekę ir „perdegę" yra apie 30 proc. visų dirbančių pedagogų. Praėjusį savaitgalį socialinius tinklus sudrebino žiežmariškių tėvų įrašas, kuriame girdėti, kaip Žiežmarių gimnazijos lituanistė brutaliu tonu moko progimnazinio amžiaus mokinukus kirčiavimo. Iš mokytojos tono akivaizdu, kad pedagogė yra pervargusi ir gal net „perdegusi"? Kas yra perdegimo sindromas? Ar įmanoma pačiam tai pastebėti ir pajusti? Kas turėtų atkreipti dėmesį į mokytojų nuovargį? Ką turėtų padaryti mokyklų vadovai, kad perdegę mokytojai neišlietų savo nevilties, įniršio, pykčio ant vaikų? Laidoje dalyvaus Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto direktorius (dekanas), doc. dr. Antanas Valantinas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Orai. Žurnalistai ragina atšaukti ribojimus gauti registrų duomenis. Remiantis šiandien pristatomo eksperimento rezultatais, trečdalis šalies gyventojų labai negatyviai reaguoja į galimą socialinių būstų įrengimą kaimynystėje. Specialistai sako, kad Lietuvoje su skurdu susiduria daugiau nei pusė bedarbių. SAM Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiamoje spaudos konferencijoje pristatė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projektą. Latvijos parlamentas šiandien žada priimti įstatymo pataisas dėl su sovietiniu saugumu bendradarbiavusiu asmenų pavardžių paviešinimo. Gyventojai jau keturioliktus metus kviečiami rinkti labiausiai patikusias metų knygas. Visoje Lietuvoje vyko dvyliktasis Konstitucijos egzaminas. Sportas. Ved. Česlovas Burba.

Žurnalistai ragina atšaukti ribojimus gauti registrų duomenis. Remiantis šiandien pristatomo eksperimento rezultatais, trečdalis šalies gyventojų labai negatyviai reaguoja į galimą socialinių būstų įrengimą kaimynystėje. Specialistai sako, kad Lietuvoje su skurdu susiduria daugiau nei pusė bedarbių. SAM Sveikatos apsaugos ministerijoje rengiamoje spaudos konferencijoje pristatė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projektą. Latvijos parlamentas šiandien žada priimti įstatymo pataisas dėl su sovietiniu saugumu bendradarbiavusiu asmenų pavardžių paviešinimo. Gyventojai jau keturioliktus metus kviečiami rinkti labiausiai patikusias metų knygas. Visoje Lietuvoje vyko dvyliktasis Konstitucijos egzaminas. Ved. Česlovas Burba.

Mokytoju bus galima tapti ne tik baigus pedagogikos universitetą ar kolegiją. Tai numato naujas Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtas Pedagogų rengimo reglamentas.Remiantis šiuo reglamentu, mokytojauti bus galima ir įgijus pedagogo kvalifikaciją mažiau formalizuotais būdais, pavyzdžiui, baigus programą „Renkuosi mokyti!“ Mokytojai bus rengiami šiuo metu aukštųjų mokyklų bazėse kuriamuose nacionaliniuose pedagogų rengimo centruose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, pasitelkiant tarptautinių ekspertų patirtį. Po studijų šiuose centruose numatoma vienerių metų trukmės pedagoginė stažuotė. Jos metu studijas baigęs darbą pradedantis mokytojas pasitikrins savo apsisprendimą dirbti mokykloje.Aukštosioms mokykloms, anot ŠMM, atveriamas kelias rengti kelių dalykų mokytojus ir suteikti daugiau savarankiškumo mokyklų bendruomenėms – numatyta atverti galimybę jau dabar dirbantiems pedagogams mokyti ir kitus jo mokomojo dalyko srities dalykus. Ar tai reiškia, kad jau netrukus į mokyklas ateis dirbti motyvuoti pedagogai ir tėvai galės lengviau atsidusti, nes jų vaikams nebereikės repetitorių, visko mokiniai išmoks mokyklose?Kaip naująją tvarką sutinka mokyklų vadovai? Ar tikrai jau netrukus mokyklų vadovams nebereikės sukti galvos ne tik kaip rasti gerą mokytoją, bet ir kur rasti nors kokį mokytoją? Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto doc. dr. Aušra Rutkienė ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė.

Mokytoju bus galima tapti ne tik baigus pedagogikos universitetą ar kolegiją. Tai numato naujas Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtas Pedagogų rengimo reglamentas.Remiantis šiuo reglamentu, mokytojauti bus galima ir įgijus pedagogo kvalifikaciją mažiau formalizuotais būdais, pavyzdžiui, baigus programą „Renkuosi mokyti!“ Mokytojai bus rengiami šiuo metu aukštųjų mokyklų bazėse kuriamuose nacionaliniuose pedagogų rengimo centruose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, pasitelkiant tarptautinių ekspertų patirtį. Po studijų šiuose centruose numatoma vienerių metų trukmės pedagoginė stažuotė. Jos metu studijas baigęs darbą pradedantis mokytojas pasitikrins savo apsisprendimą dirbti mokykloje.Aukštosioms mokykloms, anot ŠMM, atveriamas kelias rengti kelių dalykų mokytojus ir suteikti daugiau savarankiškumo mokyklų bendruomenėms – numatyta atverti galimybę jau dabar dirbantiems pedagogams mokyti ir kitus jo mokomojo dalyko srities dalykus. Ar tai reiškia, kad jau netrukus į mokyklas ateis dirbti motyvuoti pedagogai ir tėvai galės lengviau atsidusti, nes jų vaikams nebereikės repetitorių, visko mokiniai išmoks mokyklose?Kaip naująją tvarką sutinka mokyklų vadovai? Ar tikrai jau netrukus mokyklų vadovams nebereikės sukti galvos ne tik kaip rasti gerą mokytoją, bet ir kur rasti nors kokį mokytoją? Laidoje dalyvauja: Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos instituto doc. dr. Aušra Rutkienė ir Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Danutė Bronė Puchovičienė.

„Dešimt balų": netrukus visi mokiniai Lietuvoje mokysis ne trumpiau nei iki 16–17 val.Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiama Visos dienos mokyklos koncepcija. Šiuolaikinių didaktikų centras ministerijos užsakymu atliko ir pristatė „Visos dienos mokyklos“ tyrimą, kuriame analizuojamos kitų šalių patirtys, taip pat pristatoma daugiau nei 1600 Lietuvos tėvų apklausa – kiek reikalingos visą dieną veikiančios mokyklos.Remiantis apklausa, didžiausi ilgesnio mokyklos darbo laiko entuziastai didmiesčių bei kaimų gyventojai, taip pat tėvai su aukštuoju išsilavinimu. Mažų miestelių ir rajonų centrų gyventojai, taip pat mažiau išsilavinę ir žemesnio socialinio statuso tėvai visos dienos mokyklos idėją vertina skeptiškiau.Kas ir kodėl iškėlė visos dienos mokyklos Lietuvoje idėją?Kiek jau yra taip dirbančių mokyklų Lietuvoje?Kas mokės už privalomą kasdienį mokinių mokymąsi mokyklose iki 16–17 val.?Kas užims mokinius iki vakaro?Ar jie tikrai atliks namų užduotis mokyklose?Ar visos dienos mokyklos atitiks vaikų neformaliojo švietimo (tai yra galimybės lavintis būreliuose) poreikius?Kiek yra pritaikytų mokyklų veikti visą dieną?Kokiose mokyklų erdvėse vaikai galės pailsėti po pamokų, ar jie per visą dieną nepervargs? Ką rodo kitų šalių, kuriose yra visos dienos mokyklos, kaip antai, Suomijos, Anglijos, Graikijos, Portugalijos patirtis: ar pailginus pamokų laiką tikrai gerėja akademiniai mokinių pasiekimai? Laidoje dalyvauja Šiuolaikinių didaktikų centro direktorė dr. Daiva Penkauskienė, Vilniaus Šv. Juozapo gimnazijos direktorė Rūta Šalkauskienė, švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius. Vedėja Jonė Kučinskaitė.

„Dešimt balų": netrukus visi mokiniai Lietuvoje mokysis ne trumpiau nei iki 16–17 val.Švietimo ir mokslo ministerijoje rengiama Visos dienos mokyklos koncepcija. Šiuolaikinių didaktikų centras ministerijos užsakymu atliko ir pristatė „Visos dienos mokyklos“ tyrimą, kuriame analizuojamos kitų šalių patirtys, taip pat pristatoma daugiau nei 1600 Lietuvos tėvų apklausa – kiek reikalingos visą dieną veikiančios mokyklos.Remiantis apklausa, didžiausi ilgesnio mokyklos darbo laiko entuziastai didmiesčių bei kaimų gyventojai, taip pat tėvai su aukštuoju išsilavinimu. Mažų miestelių ir rajonų centrų gyventojai, taip pat mažiau išsilavinę ir žemesnio socialinio statuso tėvai visos dienos mokyklos idėją vertina skeptiškiau.Kas ir kodėl iškėlė visos dienos mokyklos Lietuvoje idėją?Kiek jau yra taip dirbančių mokyklų Lietuvoje?Kas mokės už privalomą kasdienį mokinių mokymąsi mokyklose iki 16–17 val.?Kas užims mokinius iki vakaro?Ar jie tikrai atliks namų užduotis mokyklose?Ar visos dienos mokyklos atitiks vaikų neformaliojo švietimo (tai yra galimybės lavintis būreliuose) poreikius?Kiek yra pritaikytų mokyklų veikti visą dieną?Kokiose mokyklų erdvėse vaikai galės pailsėti po pamokų, ar jie per visą dieną nepervargs? Ką rodo kitų šalių, kuriose yra visos dienos mokyklos, kaip antai, Suomijos, Anglijos, Graikijos, Portugalijos patirtis: ar pailginus pamokų laiką tikrai gerėja akademiniai mokinių pasiekimai? Laidoje dalyvauja Šiuolaikinių didaktikų centro direktorė dr. Daiva Penkauskienė, Vilniaus Šv. Juozapo gimnazijos direktorė Rūta Šalkauskienė, švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius. Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Ar įvedus mokyklų vadovų rotaciją pakils visų Lietuvos švietimo įstaigų lygis?Įsigaliojo nauja mokyklų vadovų skyrimo tvarka: nuo šiol direktorius mokyklai galės vadovauti ne ilgiau nei penkerius metus. Pasibaigus kadencijai, direktorius galės dar kartą dalyvauti viešame konkurse ir pretenduoti į vadovus dar penkeriems metams. Remiantis ką tik įsigaliojusiomis Švietimo įstatymo pataisomis, nuo šiol mokyklų vadovų veikla bus vertinama kasmet, o jų metų veiklos ataskaitos bus skelbiamos viešai.Personalo ištekliams atokesnėse šalies mokyklose užtikrinti bus kuriamas švietimo įstaigų vadovų rezervas. Į šį rezervą bus įtraukti: vadovai, kurių kompetencijos buvo įvertintos gerai, bet pasirinkto konkurso jie nelaimėjo arba jau baigė 5-erių metų kadenciją ir nepageidavo pakartotinai dalyvauti konkurse į tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas; taip pat pretendentai, pageidaujantys tapti švietimo įstaigų vadovais, bet kuriems dar trūksta kai kurių specifinių žinių ir mokymų; vadovai mentoriai, kurie padės nepatyrusiems vadovams; taip pat pretendentai, kurie yra įsivertinę kompetencijas, bet dar nėra dalyvavę jokiame konkurse.Kokių pokyčių ši tvarka suteiks mokykloms? Kokius pavojus ir kokius naujosios vadovų skyrimo tvarkos pliusus mato kadenciją baigę prestižinių mokyklų vadovai?Laidoje dalyvauja buvęs KTU gimnazijos direktorius doc. Bronislovas Burgis ir buvęs Panevėžio 5-osios gimnazijos direktorius Antanas Doniela.

Ar įvedus mokyklų vadovų rotaciją pakils visų Lietuvos švietimo įstaigų lygis?Įsigaliojo nauja mokyklų vadovų skyrimo tvarka: nuo šiol direktorius mokyklai galės vadovauti ne ilgiau nei penkerius metus. Pasibaigus kadencijai, direktorius galės dar kartą dalyvauti viešame konkurse ir pretenduoti į vadovus dar penkeriems metams. Remiantis ką tik įsigaliojusiomis Švietimo įstatymo pataisomis, nuo šiol mokyklų vadovų veikla bus vertinama kasmet, o jų metų veiklos ataskaitos bus skelbiamos viešai.Personalo ištekliams atokesnėse šalies mokyklose užtikrinti bus kuriamas švietimo įstaigų vadovų rezervas. Į šį rezervą bus įtraukti: vadovai, kurių kompetencijos buvo įvertintos gerai, bet pasirinkto konkurso jie nelaimėjo arba jau baigė 5-erių metų kadenciją ir nepageidavo pakartotinai dalyvauti konkurse į tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas; taip pat pretendentai, pageidaujantys tapti švietimo įstaigų vadovais, bet kuriems dar trūksta kai kurių specifinių žinių ir mokymų; vadovai mentoriai, kurie padės nepatyrusiems vadovams; taip pat pretendentai, kurie yra įsivertinę kompetencijas, bet dar nėra dalyvavę jokiame konkurse.Kokių pokyčių ši tvarka suteiks mokykloms? Kokius pavojus ir kokius naujosios vadovų skyrimo tvarkos pliusus mato kadenciją baigę prestižinių mokyklų vadovai?Laidoje dalyvauja buvęs KTU gimnazijos direktorius doc. Bronislovas Burgis ir buvęs Panevėžio 5-osios gimnazijos direktorius Antanas Doniela.

Istoriko Algimanto Kasparavičiaus paskaitos objektas ne tiek lietuvių žvalgės Marcelės Kubiliūtės veiklos detalės, metodika ar užkulisiai 1919 m. vasarą demaskuojant Lenkų karinės organizacijos (POW) sąmokslą Lietuvoje, kiek veiklos rezultatas: sąmokslo demaskavimo istorinė reikšmė. Paskaitoje aptariamas POW sąmokslo grėsmės Lietuvos valstybingumui 1919 m. vasarą mastas: analizuojama 1918 m. pabaigos – 1919 m. vasaros lenkų žvalgybinės organizacijos antivalstybinė veikla, jos vadovai, struktūra, politiniai tikslai. Remiantis naujausia lenkų istoriografija, nušviečiamos antivalstybinio perversmo detalės – Lietuvos kariuomenės vado gen. Silvestro Žukausko įsipainiojimas į sąmokslą bei kovose prieš bolševikus Žemaitijoje išgarsėjusio plk. Vinco Grigaliūno-Glovackio kontaktai su sąmokslininkais. Per POW sąmokslo mastą išryškinama ir lietuvių žvalgės Marcelės Kubiliūtės veiklos istorinė reikšmė.Dar laidoje išgirsite istoriko prof. Antano Tylos vertinimą, Marcelę Kubiliūtę pažinojusios Jonės Ladigaitės-Ardžiūnienės atsiminimų, pačios Marcelės užrašų ištraukų.

Istoriko Algimanto Kasparavičiaus paskaitos objektas ne tiek lietuvių žvalgės Marcelės Kubiliūtės veiklos detalės, metodika ar užkulisiai 1919 m. vasarą demaskuojant Lenkų karinės organizacijos (POW) sąmokslą Lietuvoje, kiek veiklos rezultatas: sąmokslo demaskavimo istorinė reikšmė. Paskaitoje aptariamas POW sąmokslo grėsmės Lietuvos valstybingumui 1919 m. vasarą mastas: analizuojama 1918 m. pabaigos – 1919 m. vasaros lenkų žvalgybinės organizacijos antivalstybinė veikla, jos vadovai, struktūra, politiniai tikslai. Remiantis naujausia lenkų istoriografija, nušviečiamos antivalstybinio perversmo detalės – Lietuvos kariuomenės vado gen. Silvestro Žukausko įsipainiojimas į sąmokslą bei kovose prieš bolševikus Žemaitijoje išgarsėjusio plk. Vinco Grigaliūno-Glovackio kontaktai su sąmokslininkais. Per POW sąmokslo mastą išryškinama ir lietuvių žvalgės Marcelės Kubiliūtės veiklos istorinė reikšmė.Dar laidoje išgirsite istoriko prof. Antano Tylos vertinimą, Marcelę Kubiliūtę pažinojusios Jonės Ladigaitės-Ardžiūnienės atsiminimų, pačios Marcelės užrašų ištraukų.

2017-uosius Seimas yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Klausysimės hum. m. dr. Solveigos Daugirdaitės paskaitos „Simonaitytės herojė – Simonaitytė“. Pasak lektorės, Simonaitytė vadinama paskutiniąja Mažosios Lietuvos metraštininke. Tačiau ji ne tik kūrė Prūsų Lietuvos paveikslą, bet ne mažiau ir savo autobiografiją bei viešąjį asmenį. Remiantis rašytojos kūryba bei amžininkų atsiminimais svarstoma, kaip, kodėl, kokį rašytoja sukūrė savo literatūrinį ir gyvenimiškąjį personažą, Paskaita įrašyta 2017 m. sausio 23 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusiame seminare-diskusijoje „Ievos Simonaitytės aktualumas“. Skiriama rašytojos 120-osioms gimimo metinėms.

2017-uosius Seimas yra paskelbęs Ievos Simonaitytės metais. Klausysimės hum. m. dr. Solveigos Daugirdaitės paskaitos „Simonaitytės herojė – Simonaitytė“. Pasak lektorės, Simonaitytė vadinama paskutiniąja Mažosios Lietuvos metraštininke. Tačiau ji ne tik kūrė Prūsų Lietuvos paveikslą, bet ne mažiau ir savo autobiografiją bei viešąjį asmenį. Remiantis rašytojos kūryba bei amžininkų atsiminimais svarstoma, kaip, kodėl, kokį rašytoja sukūrė savo literatūrinį ir gyvenimiškąjį personažą, Paskaita įrašyta 2017 m. sausio 23 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusiame seminare-diskusijoje „Ievos Simonaitytės aktualumas“. Skiriama rašytojos 120-osioms gimimo metinėms.

Laidoje gvildenami trys su muzikos menu susieti klausimai – kilmė, laikas ir nauda. Juose telpa daugybė įdomiausių reiškinių, nuomonių, vertinimų.Kada ir kaip gimė muzikos menas? Ką reiškia jos laikas? Ar muzikos meno nauda yra svarbiausia siekiamybė? Remiantis gausiais muzikos pavyzdžiais į tuos klausimus ne tiek atsakoma, kiek kviečiama patiems klausytojams pamąstyti apie klausai skirto meno ištakas, erdves ir reikmes.

Laidoje gvildenami trys su muzikos menu susieti klausimai – kilmė, laikas ir nauda. Juose telpa daugybė įdomiausių reiškinių, nuomonių, vertinimų.Kada ir kaip gimė muzikos menas? Ką reiškia jos laikas? Ar muzikos meno nauda yra svarbiausia siekiamybė? Remiantis gausiais muzikos pavyzdžiais į tuos klausimus ne tiek atsakoma, kiek kviečiama patiems klausytojams pamąstyti apie klausai skirto meno ištakas, erdves ir reikmes.

Dr. Loretos Vaicekauskienės paskaitoje „Grėsmės lietuvių kalbai: stereotipai ir mokslinis požiūris“ pateikiamas mokslininko požiūris į vyraujančias neigiamas nuostatas apie lietuvių kalbos pokyčius. Galbūt tai, kas laikoma grėsme, yra visiškai normalus kalbos raidos etapas?Remiantis naujausių sociolingvistinių tyrimų rezultatais, aptariama raštingumo samprata, mokinių lietuvių kalbos egzaminų rezultatai, jaunimo kalbos ypatybės, anglų kalbos poveikis lietuvių kalbai.Loreta Vaicekauskienė – Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus vadovė ir Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro docentė.

Dr. Loretos Vaicekauskienės paskaitoje „Grėsmės lietuvių kalbai: stereotipai ir mokslinis požiūris“ pateikiamas mokslininko požiūris į vyraujančias neigiamas nuostatas apie lietuvių kalbos pokyčius. Galbūt tai, kas laikoma grėsme, yra visiškai normalus kalbos raidos etapas?Remiantis naujausių sociolingvistinių tyrimų rezultatais, aptariama raštingumo samprata, mokinių lietuvių kalbos egzaminų rezultatai, jaunimo kalbos ypatybės, anglų kalbos poveikis lietuvių kalbai.Loreta Vaicekauskienė – Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus vadovė ir Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro docentė.

Dr. Ainės Ramonaitės paskaitoje „Kaip paaiškinti tai, kas nenuspėjama“ naujai žvelgiama į Sąjūdžio atsiradimo istoriją ir bandoma atsakyti į klausimą, kaip tariamai pasyvioje ir prisitaikėliškoje sovietinėje visuomenėje galėjo susikurti veiksmingas socialinis judėjimas.Taip pat aptariami iki Sąjūdžio veikę sovietinei sistemai nepaklususios visuomenės židiniai – etnokultūrinis judėjimas, menininkų ir mokslininkų rateliai, diskusijų klubai, žaliųjų ir paminklosaugos judėjimai. Remiantis gausia empirine medžiaga, taikant istorinius ir sociologinius metodus analizuojama, kokioje socialinėje terpėje kilo Sąjūdžio idėja, kas buvo šio judėjimo pirmtakai.(Paskaita skaityta 2012 m. vasario 6 d. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, šiam minint įkūrimo 20-metį.)

Dr. Ainės Ramonaitės paskaitoje „Kaip paaiškinti tai, kas nenuspėjama“ naujai žvelgiama į Sąjūdžio atsiradimo istoriją ir bandoma atsakyti į klausimą, kaip tariamai pasyvioje ir prisitaikėliškoje sovietinėje visuomenėje galėjo susikurti veiksmingas socialinis judėjimas.Taip pat aptariami iki Sąjūdžio veikę sovietinei sistemai nepaklususios visuomenės židiniai – etnokultūrinis judėjimas, menininkų ir mokslininkų rateliai, diskusijų klubai, žaliųjų ir paminklosaugos judėjimai. Remiantis gausia empirine medžiaga, taikant istorinius ir sociologinius metodus analizuojama, kokioje socialinėje terpėje kilo Sąjūdžio idėja, kas buvo šio judėjimo pirmtakai.(Paskaita skaityta 2012 m. vasario 6 d. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, šiam minint įkūrimo 20-metį.)