Podcasts about jekaterina lavrinec

Šioje laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie viešą interesą mieste: kas gali jį ginti ir kokias galimybes dalyvauti sprendimų priėmime turi vietos bendruomenės, kai jų rajonai patiria intensyvų plėtros spaudimą. Apžvelgsime, ar šiandien gyventojų balsas teritorijų planavimo procesuose yra reali demokratinio dalyvavimo forma, ar dažniausiai lieka tik procedūriniu formalumu. Taip pat aptarsime, kaip per pastaruosius dešimtmečius keitėsi teisinė aplinka, kokį vaidmenį bendruomenėms numato tarptautinės konvencijos ir kokiomis sąlygomis viešą interesą vis dar įmanoma apginti praktikoje. Laidos svečiai: Viešojo intereso gynimo fondo steigėjas advokatas Saulius Dambrauskas ir LR teismo ekspertas teritorijų planavimo ir statinių projektavimo klausimais, urbanistas dr. Gintautas Tiškus.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Šioje laidoje kalbamės apie terapinius sodus – erdves, kurios kuriamos žmogaus emocinei bei psichologinei gerovei. Kaip ryšys su augalais ir gamtiniais aplinkos elementais veikia mūsų dėmesį, emocinę būseną ir nervų sistemą? Kuo skiriasi dekoratyvinė žaluma nuo aplinkos, kuri padeda atsigauti? Kiek žmogui svarbu ne tik matyti žalumą, bet ir ją prižiūrėti, stebėti augimą, sezonų kaitą, kasdienius mažus pokyčius? Ar miestuose pakankamai galvojame apie aplinkas, kurios ne stimuliuotų, o leistų atsikvėpti? Apie įvairias terapinių sodų formas ir jų poveikį žmogui kalbamės su psichologe Aiste Pranckevičiene, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesore.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kodėl šiandien, kai daugelis Europos miestų ima reguliuoti automobilizaciją, Vilniuje vis dar plečiami parkingai ir vadinamieji „koriai“? Laidoje kalbėsime apie įtampą tarp darnaus judumo planuose deklaruojamų tikslų ir realių sprendimų Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Kaip rengiami ir ar rengiami korių projektai? Kaip analogiškus iššūkius sprendžia kiti Europos miestai? Koks sprendimas būtų veiksmingas ir atitiktų darnaus judumo planuose iškeltus principus? Kokia institucija atsakinga už darnaus judumo planų įgyvendinimą? Ar miestas turi prisitaikyti prie augančio automobilių skaičiaus, ar ieškoti būdų jį reguliuoti?Laidos svečiai: mobilumo ekspertė Kristina Gaučė ir Susisiekimo ministerijos Darnaus judumo planų komisijos narys Eduardas Kriščiūnas.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Laidoje „Žmogus ir miestas“ pažvelgsime į Vilnių per judėjimo istoriją – nuo XVIII a. vežikų iki pirmojo tramvajaus, autobusų ir taksi. Kaip keitėsi miestiečių kelionių įpročiai ir maršrutai, kai gatvėse pasirodė naujos transporto priemonės? Kaip buvo administruojamas Vilniaus transportas ir kokios vizijos liko neįgyvendintos? Kokios iškildavo įtampos tarp skirtingų interesų grupių? Ir kokius viešojo transporto istorijos pėdsakus galime aptikti mieste šiandien?Laidos svečias – Ričardas Žičkus, Vilniaus transporto istorikas, knygos „Viešasis Vilniaus transportas iki 1941 metų“ bei kitų transporto istorijai skirtų publikacijų autorius, Senamiesčio atnaujinimo agentūros vyresnysis specialistas.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Šiandien Lietuvos miestuose vis dažniau matome, kaip vietos bendruomenės siekia apginti natūralias upių pakrantes ir kitas gamtines teritorijas nuo urbanizacijos spaudimo ir užstatymo. Kauno Žemųjų Šančių bendruomenė, Vilniaus iniciatyvos „Išsaugokime Vilniaus Ozo draustinį!“ dalyviai ar Žirmūnų gyventojai reaguoja į konkrečių, jų kasdienybėje svarbių vietų praradimą. Laidoje kartu su geografijos mokslininkais nagrinėjame, kuo miestams svarbus gamtinis karkasas ir kodėl jo vientisumo išsaugojimas tampa vis aktualesnis urbanizuotose teritorijose. Atskiras dėmesys skiriamas miestų upėms ir jų pakrantėms – vietoms, kuriose šis konfliktas ryškiausias.Laidos svečiai – geografai, Vilniaus Universiteto Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentai dr. Giedrė Godienė (Vilniaus universitetas) ir dr. Ričardas Skorupskas.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kaip laiku atpažinti pirmuosius perdegimo signalus kūne ir tinkamai reaguoti? Kur slypi riba tarp nuovargio ir giluminio išsekimo? Kaip mus veikia miesto ritmas – tempas, triukšmas ir judėjimo intensyvumas – ir kaip galime su juo susigyventi? Laidoje ieškome atsakymų, kokie kasdieniai įpročiai, ritualai ir scenarijai padeda puoselėti psichinę bei fizinę gerovę. Dėmesys skiriamas ir mažoms aplinkos detalėms – „netikėtiems medžiams“ – kaip būdui atkurti ryšį su savimi ir aplinka. Pokalbis kviečia permąstyti kasdienius įpročius ir atrasti paprastas praktikas, galinčias tapti pirmu žingsniu iš perdegimo būsenos.Šios laidos viešnia buvo gydytoja dietologė, sertifikuota žindymo konsultantė, sveikatingumo lektorė, knygos „POLIklinika, arba netikėti medžiai“ autorė Barbora Jarašūnė.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Šioje laidoje kalbamės apie tai, kaip aplinka veikia skirtingus žmones ir kodėl „vienas sprendimas visiems“ dažnai neveikia. Remdamiesi neuroįvairovės idėja, aptariame, kaip skirtingai gali būti patiriami garsas, šviesa, judėjimas ar socialinės situacijos, ir kokie veiksniai lemia, kad vieniems erdvė tampa palaikanti, o kitiems – varginanti ar net nepakeliama.Laidos viešnios: kūdikių ir vaikų ergoterapeutė, Ayres sensorinės integracijos praktikė, klinikinė primityviųjų refleksų praktikė Miglė Paukštė ir organizacijos „Draugiški autizmui“ bei autistiškų suaugusiųjų bendruomenės „Mes spektre“ įkūrėja, knygų „Autizmas – dalis manęs“ ir „Kolegos. Kaip bendradarbiams ir kolegoms būti draugiškiems negaliai“ autorė Barbora SuisseVed. Jekaterina Lavrinec

Paskutinis dvidešimto amžiaus dešimtmetis Lietuvoje – tai ne tik politinis ir ekonominis lūžis, bet ir išsilaisvinusios vaizduotės sprogimas. 1987–1998 m. po dešimtmečius galiojusių draudimų vėl pradėti dalinti sklypai individualiai statybai, o svajonė apie nuosavą namą tapo nepriklausomybės ir naujos tapatybės simboliu. Tūkstančiai žmonių statė patys, su architektais ar be jų, skolinosi idėjas, improvizavo, eksperimentavo ir taip kūrė naują Lietuvos priemiesčių veidą. Nuo pilaičių ir „dvarų“ iki postmodernistinių eksperimentų – šio laikotarpio architektūra šiandien dažnai vertinama ironiškai, kartais vadinama „kolūkiniu baroku“, tačiau iš tiesų ji pasakoja daug gilesnę istoriją. Šiandien laidoje „Žmogus ir miestas“ bandysime pažvelgti į devintojo dešimtmečio individualius namus kaip į svarbų kultūros fenomeną ir ateities paveldą. Laidos svečias – muziejininkas, architektūros istorikas Nojus Kiznis.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Balkonai – tai mažos, bet labai iškalbingos miesto erdvės. Tarp privataus ir viešo gyvenimo, tarp buto vidaus ir gatvės, jie tampa vieta, per kurią atsiskleidžia kasdieniai įpročiai, svajonės, rūpesčiai ir net santykis su miestu bei gamta. Vieni balkonus paverčia mažais sodais, kiti – sandėliukais, dar kiti – jaukiomis kasdienio gyvenimo stebėjimo aikštelėmis ir meditacijos vietomis. Šioje laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbėsime apie balkonus kaip kasdienio gyvenimo veidrodžius: ką juose auginame, kaip juos dekoruojame ir ką šie pasirinkimai pasako apie mus pačius ir miestą, kuriame gyvename. Laidos viešnia – LRT Radijo laidų vedėja, balkono sodų entuziastė Rūta Simanavičienė.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Politikų vizijose natūralios pakrantės neretai laikomos nebaigtomis arba neįrengtomis. Tačiau būtent jos vėsina aplinką, palaiko biologinę įvairovę ir leidžia miestui kvėpuoti. Laidoje „Žmogus ir miestas“ kartu su geografijos mokslininkėmis kalbamės apie natūralių Neries pakrančių reikšmę miestui: vandens lygių kaitą, šlaitų eroziją, požeminius šaltinius, migracijos koridorius ir mikroklimatą. Aptariame ir Vilniaus miesto pristatomus Neries urbanizacijos planus: kokios upės ir jos pakrančių funkcijos dažniausiai lieka nepastebėtos ir kokios būna pakrančių urbanizacijos pasekmės? Kokia yra žygeivystės Lietuvoje tradicijas formavusių ir plėtojančių geografių patirtis keliaujant su gyventojų grupėmis Neries krantais? Kaip kinta Neris ir kaip urbanizacijos apraiškos paveikia miestų upes ir upelius? Geografijos perspektyva padeda pažvelgti į upę ne kaip į dar „neįrengtą“ erdvę, bet kaip į sudėtingą gamtinę infrastruktūrą, palaikančią miesto gyvybę.Laidos viešnios – geografijos mokslininkės: daugelį metų Gamtos tyrimų centre dirbusi dr. Regina Morkūnaitė, žygeivystės Lietuvoje pradininkė ir Antakalniečių bendruomenės tarybos narė Nijolė Balčiūnienė ir Vilniaus Universiteto CHGF Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė dr. Giedrė Godienė.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Šioje laidoje „Žmogus ir miestas“ nukeliausime į Meksikos sostinę, o mūsų vedlys bus filosofas, muzikantas, Panamerikos universiteto (Universidad Panamericana) profesorius dr. Mindaugas Briedis. Su juo kalbėsimės apie Meksiko chaosmosą – patirties režimą, kuriame miestas atsiveria ne kaip stabilus ir tvarkingas gyvenimo fonas, bet kaip nuolat persitvarkantis ryšių, judesių ir įtampų laukas. Kaip prijaukinamos erdvės, kai miestą ir kūnišką buvimą jame nuolat perrašo šventės ir protestai, spontaniški socialiniai susibūrimai bei žemės drebėjimai? Kaip formuojasi saugumo mieste pojūtis? Kaip perbrėžiamos ribos: nesaugių vietų ir nesaugių temų? Koks yra santykis tarp privačios ir viešosios miesto erdvės? Kaip miestas ima diktuoti maršrutus, pakeičia laiko organizavimą ir virsta naujais kasdieniais ritualais?Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Šviesa architektūroje – daugelį aspektų apimanti tema. Nors dažnai suvokiama kaip techninis sprendimas, šviesa formuoja mūsų kūnišką ir emocinę patirtį mieste ir interjeruose, erdvių nuotaiką, saugumo ir artumo jausmą. Šviesa kuria architektūros ir viso miesto laiką ir ritmą, bet taip pat brėžia ir išryškina socialines skirtis. Apšvietimo taikymas gali būti analizuojamas ir kaip galios bei kontrolės instrumentas: tai skatina kalbėti ir apie šviesos dramaturgiją, kurios formavime dalyvauja architektas, užsakovas ir gyventojai. Architektas Justinas Dūdėnas gilinasi į Saulės vaidmenį architektūroje: kaip galima praplėsti Saulės šviesos ir energijos panaudojimą, mažinant neigiamą poveikį aplinkai? Kaip į šį iššūkį atsako „solarpunk“ ir „pasidaryk pats“ judėjimai? Šios laidos svečias – architektas, Vilniaus dailės akademijos doktorantas Justinas Dūdėnas.Ved. antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kokias galimybes mums suteikia miesto gamta, kai siekiame atstatyti savo jėgas ir palaikyti savo psichinę sveikatą? Kaip medžiai, paukščiai ir ramaus pasivaikščiojimo takai tampa ne tik malonia aplinka, bet ir gydymo dalimi? Kaip gamta integruojama į meno terapiją? Kokį vaidmenį atlieka žalieji plotai prie darboviečių, sveikatos – ir ypač psichinės sveikatos – įstaigų? Ir kodėl ypatingai svarbu išlaikyti miesto žaliųjų plotų natūralumą?Šios „Žmogaus ir miesto“ laidos svečiai: psichologijos mokslininkė Dovilė Šorytė (Lietuvos psichologų sąjungos Aplinkos psichologijos grupės narė, dirbanti VU Filosofijos fakulteto Psichologijos institute) ir dailės terapeutas Mantas Televičius, dirbantis su psichikos sveikatos sunkumus patiriančiais žmonėmis.Ved. Jekaterina Lavrinec.

Pastarąjį dešimtmetį Vilniaus rajonai sparčiai tankinami, argumentuojant, jog tankinimas stabdys miesto plytimąsi (drieką) į pakraščius – kurios miestai pagrįstai norėtų išvengti. Juk plytimasis į pakraščius reikalauja nemažai resursų siekiant išlaikyti viešąsias paslaugas, infrastruktūrą. Vis dėlto miesto tankinimo kokybės klausimas stebėtinai retai svarstomas: kokią aplinką, paslaugų tinklą siekiama sukurti senuose rajonuose? Kaip atliekamos konversijos: t.y. kaip pertvarkomos rajonuose esančios teritorijos (pvz. Žirmūnų „Impulso“ arba „Banginio“ sklypai) ir pritaikomos naujoms funkcijoms? Ko netenka gyventojai, kai vietoje paslaugų įvairovę teikiančių centrų arba sveikatinimosi erdvių gauna dar vieną gyvenamąjį kvartalą? Kaip užtikrinti kokybišką miesto rajonų plėtrą? Kokie teritorijų planavimo įrankiai yra prieinami savivaldybei, siekiant užtikrinti kokybišką rajonų vystymą?Laidos svečias – dr. Gintautas Tiškus, urbanistas, architektas, Lietuvos Respublikos teismo ekspertas teritorijų planavimo, statinių projektavimo klausimais.Ved. Jekaterina Lavrinec.

Ką ir kaip gali pakeisti skurdo patirtį turinčių asmenų įsitraukimas į socialinės politikos formavimą? Kaip gali pasikeisti institucijų ir plačios visuomenės požiūris į pagalbos suteikimą, transporto organizavimą, socialinimo būsto prieinamumą ir plėtrą – kai sprendimai priimami kartu su skurdo iššūkius patyrusiais žmonėmis? Kaip pasiekti, kad skurdą patiriančių asmenų patirtis ir siūlymai būtų ne tik išgirsti, bet ir taptų sisteminių pokyčių dalimi? Apie tai „Žmogaus ir miesto“ laidoje kalbamės su Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadove Aiste Adomavičiene.Taip pat šioje laidoje savo patirtimi įveikiant skurdo iššūkius pasidalijo anonimiškumo pageidavusi moteris iš Klaipėdos, kuri įsitraukė į Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo veiklą. Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba glaudžiai susijusi su Druskininkais ir šio miesto apylinkėmis. Čia praleistos vasaros, šeimos namai ir gamtos aplinka tapo šio meninko, kompozitoriaus kūrybos ir įkvėpimo erdve. Šių vietovių architektūrai M. K. Čiurlionis skyrė ir savo eskizus. Druskininkai šiandien kviečia pažinti Čiurlionio kūrybą ir gyvenimą ne tik muziejuje, bet ir vaikštant jo pėdsakais po miestą ir apylinkes. Apie Čiurlionio maršrutus Druskininkų apylinkėse kalbamės su knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ bendraautorėmis, Čiurlionio namų muziejaus direktore Regina Stankevičienė ir muziejininke Sigita Rundytė.Ved. miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.Iliustracija – „Čiurlionių namai Druskininkuose“, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, 1905 m.

„Ką daryti ir kur kreiptis, jeigu prie mano namo ėmė kirsti mišką? Kur sužinoti, kad tai teisėti kirtimai? Kodėl kertama prie pat gyvenviečių? Kodėl išduodami leidimai tokiems kirtimams?“ – šiuos klausimus kasmet iškelia skirtingų vietovių gyventojai, kuriems teko susidurti su kirtimais savo gyvenamojoje aplinkoje. 2021 metais Aplinkos ministerija buvo inicijavusi Nacionalinį susitarimą dėl miškų, kurio tikslas buvo „susitarti dėl ilgalaikės subalansuotos miškų politikos krypties“. Viena iš susitarimo krypčių buvo skirta miškų sektoriaus atvirumui ir visuomenės išsamesniam informavimui bei įtraukimui į spendimų, susijusių su miškų tvarkymu, priežiūra, planavimu, priėmimą. Sektoriaus atvirumą turėjo užtikrinti aiškiai nustatytos visuomenės dalyvavimo procedūros rengiant miškų planavimo ir projektavimo dokumentus bei programas. Tačiau praėjus keleriems metams po miškų susitarimo, gyventojams lygiai taip pat tenka ieškoti pagalbos ieškant informacijos apie jų gyvenamąją aplinką tiesiogiai liečiančius pokyčius.Kokį kelią teko nueiti bendruomenėms, siekiantiems apsaugoti mišką prie savo namų – ir dalyvauti jį tvarkant? Kaip užtikrinti, kad informacija apie miškus būtų iš tiesų prieinama ir suprantama gyventojams? Kurioje stadijoje gyventojai turėtų būti įtraukiami į sprendimus dėl savo gyvenamosios aplinkos? Ar valstybinių įstaigų ir jų rengiamų dokumentų kontrolė turi būti piliečių funkcija – kurią jie atlieka laisvalaikiu? Kokie pokyčiai turi įvykti miškų tvarkymo modelyje, kad gamtos ištekliai būtų naudojami iš tiesų „su saiku“ – kaip tai numato LR Konstitucija? Kada Nacionalinio miškų susitarimo nuostatos bus perkeltos į teisės aktus?Laidos viešnios – Vokės bendruomenės atstovė Jurgita Rotomskienė ir Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė. Abi viešnios yra subalansuotos miškų politikos (gamtiniu, socialiniu ir ūkiniu požiūriais) siekiančio organizacijų ir žmonių sambūrio „Girių spiečiaus“ iniciatyvinės grupės narės.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kaip formuojami ir palaikomi solidarumo tinklai darbovietėse ir vietos bendruomenėse? Ko galima pasiekti steigus profesinę sąjungą? Kiek resursų reikalauja profesinių sąjungų steigimas ir gyvybingumo palaikymas? Kokio pasipriešinimo sulaukia norintys steigti profesines sąjungas? Kas yra „geltonosios“ profesinės sąjungos? Šioje „Žmogus ir miestas“ kalbėsimės apie drąsą kelti, svarstyti ir keisti savo darboviečių problemas bei apie tai, iš ko susidaro orios darbo sąlygos.Laidos svečiai – Gegužės pirmosios profesinės sąjungos (G1PS) darbuotojas Jurgis Valiukevičius ir teisininkė Emilija Švobaitė. Abu savo laiku pirmininkavo G1PS. Emilija dirba teisinį darbą advokatų profesinėje bendrijoje „ReLex“ ir nevyriausybinėje organizacijoje „Sienos grupė“, o Jurgis padeda gyventojams steigti profesines sąjungas darbe; jis yra vienas iš socialinio centro „Emma“ Kaune įkūrėjų ir festivalio „Kombinatas“ vienas iš organizatorių.Laidos ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Mūsų nugyventas laikas dažnai virsta daiktų sankaupomis. Kai tenka keltis į kitus namus, šios sankaupos tampa iššūkiu – ką su savimi pasiimti, ką palikti, kokias daiktais atsikratyti? O kaip tvarkomi daiktai šeimininkams mirus? Ar mūsų visuomenėje galima atrasti savo namų organizavimo tradicijų, analogiškų švediškajam susitvarkymui prieš mirtį („döstädning“), kai šeimininkai patys nusprendžia savo sukauptų daiktų likimą?Laidos viešnia – socialinė verslininkė Milda Paukštė; jos kūrybinė, tiriamoji ir švietėjiška veikla skirta antrinio daiktų panaudojimo temai. Ji kuruoja DĖK'ui kabyklų projektą, skatindama organizacijas įdiegti tvarius dalijimosi daiktais įpročius. Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Šioje „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ laidoje nagrinėjame, kaip suderinti miesto plėtrą su želdynų apsauga. Kokią reikšmę turi gamtinės teritorijos miesto ir rajonų tapatumui? Kaip planuojamos ir administruojamos miesto gamtinės teritorijos? Kokie teisiniai dokumentai užtikrina arba turėjo užtikrinti didelio potencialo rekreacinių teritorijų apsaugą? Kokia instancija turi prižiūrėti, kad Vilniaus Bendrojo plano sprendiniai neprieštarautų Vilniaus specialiesiems planams? Kodėl Vilniaus intensyvaus naudojimo rekreacinėse teritorijose yra suformuoti sklypai – koks scenarijus laukia šių želdynų?Kokia instancija galėtų ir turėtų ginti viešąjį interesą apsaugojant miesto gamtines teritorijas? Ar Architektų rūmai gali ginti viešąjį interesą – ir kokias transformacijas patiria architekto profesija Lietuvoje? Kokių pokyčių lauktume administruojant nenaudojamus statinius su priklausomaisiais želdynais – parduoti aukciono būdu ar perduoti miestui ir pritaikyti augantiems socialiniams poreikiams? Taip pat laidoje apžvelgiami paskutiniai įstatyminiai pokyčiai, darantys įtaką atskirųjų ir priklausomųjų želdynų planavimui ir įrengimui.Laidos svečias – dr. Gintautas Tiškus, urbanistas, architektas, LR teismo ekspertas teritorijų planavimo, statinių projektavimo klausimais.Laidą veda miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Europos miestuose pastaruosius dešimtmečius vyksta intensyvūs mobilumo pokyčiai formuojant naujus gyventojų kelionių įpročius. Miestai skelbia, kad pertvarkydami mobilumo sistemas, ketina išspręsti taršos ir triukšmo problemas, užtikrinti sveiką aplinką gyventojams; siekia geresnės gyvenimo kokybės. Tačiau taiko skirtingas strategijas ir priemones. Šioje „Žmogus ir miestas“ laidoje kalbėsimės apie užsienio ir Lietuvos miestų patirtis organizuojant mobilumą, apie tai, kaip miestai užsibrėžia tikslus ir nustato prioritetinius keliavimo mieste būdus. Apie darnaus judumo planus ir viešosios komunikacijos strategijas siekiant pagrįsti pokyčius. Apie viešojo transporto plėtros galimybes, pėsčiųjų ir dviratininkų patirtis bei apie stovėjimo aikštelių kiemuose problemos formulavimą ir sprendimų kryptis.Laidos svečiai: mobilumo konsultantė, Žaliojo susisiekimo ambasadorė dr. Kristina Gaučė ir architektas, tinklaraščio apie miestus „100 minčių“ autorius Aidas Kazakevičius.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Sklandžiai veikiantis viešasis transportas – sveiko miesto sąlyga. Iš kokių veiksnių susidaro viešojo transporto patrauklumas? Kokiomis nuostatomis viešojo transporto atžvilgiu vadovaujasi politikos formuotojai? Ar viešasis transportas turi būti pelningas? Ką būtina gerinti viešojo transporto vadyboje, kad keleiviai galėtų keliauti oriai? Laidos svečias – Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Marius Markevičius.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Miesto parkai, skverai, pievos ir žalieji kiemai yra reikšmingas miestų įvaizdžio aspektas. Taip pat miestų želdynai ir pavieniai želdiniai yra ypatingai svarbi komfortiškos, sveikatą tausojančios miesto aplinkos dalis. Šioje „Žmogus ir miesto“ laidoje diskutuosime, kaip galima pagerinti miesto želdinių ir jų aplinkos priežiūrą, kokie reikalingi specialistų pajėgumai ir kuo gali prisidėti miesto gyventojai. Apžvelgsime iššūkius ir europines praktikas gerinant medžių augimo sąlygas. Laidos svečiai: Lietuvos arboristų asociacijos direktorius Arnas Švelnikas, augalų augintoja ir gyventojų susivienijimo „Gelbėkime Vilniaus medžius“ iniciatyvų kuratorė Ligita Poškutė ir Lietuvos parkų paveldo tyrinėtojas dr. Dainius Labeckis.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Vilnius, en Lituanie, est la capitale verte de l'Union européenne cette année. Un titre décerné par la Commission européenne pour récompenser les efforts réalisés pour se développer de manière plus durable. Cette ville de 600 000 habitants, en constante croissance, a de grandes ambitions et veut devenir un lieu d'expérimentation. De notre correspondante à Vilnius,Vue du ciel, Vilnius est une ville verte : 61% du territoire est recouvert par la nature. On trouve même une forêt en plein centre-ville. Jekaterina Lavrinec, anthropologue, explique : « Vilnius a sa couronne verte, des plantations qui entourent la ville et qui sont visibles de nombreux endroits dans la ville. Au début du XXᵉ siècle, on plantait encore des allées à Vilnius, ce qui a incité à se déplacer à pied dans la ville. »La ville a obtenu ce titre pour les efforts faits dans différents domaines, comme la qualité de l'air, l'adaptation de la ville au réchauffement climatique ou la diversité biologique. Jurga Mikutiene, responsable du projet de capitale verte, déclare : « Nous cherchons à préserver la faune et la flore à divers endroits et notre décision de ne pas tondre tous les espaces verts comme c'est habituel a été très remarquée. »Place aux piétons et aux cyclistes La municipalité a aussi réduit la largeur de certaines voies pour faire de la place aux piétons et aux vélos. Comment mieux se déplacer dans la ville est l'une des grandes préoccupations. « Il y a cinq ans, la ville a restreint le flux de voiture pouvant circuler dans le centre. Pour moi, cela a permis aux gens de comprendre que se rendre partout en voiture n'est pas forcément un mieux », affirme Silvestras Dikcius, formateur en développement durable.Plus d'une centaine de kilomètres de pistes cyclables relient désormais les différents quartiers de Vilnius, une ville très étendue. Les transports en commun sont de plus en plus écologiques. « Les trolleybus sont des bus reliés par des antennes à un réseau électrique. Maintenant, nous avons des véhicules qui rechargent leurs batteries en roulant connecté au réseau, énonce Jurga Mikutiene, la responsable du projet de capitale verte. Ils peuvent être autonomes pendant un certain temps et ainsi, il n'y a aucune émission de CO2. »Néanmoins, tout n'est pas rose pour l'anthropologue Jekaterina Lavrinec : « Les surfaces dures augmentent dans la ville. De plus en plus d'espaces verts disparaissent pour faire place à de nouveaux quartiers. C'est dû au modèle économique. Les prêts immobiliers sont bon marché et la demande est là. »Durant cette année où Vilnius sera la capitale verte de l'Europe, l'accent sera mis sur la communication et la sensibilisation à l'écologie. En 2030, Vilnius a l'ambition de devenir neutre du point de vue climatique.À lire aussiLituanie: racheter des terres pour préserver les forêts primaires et la biodiversité

Vilnius, en Lituanie, est la capitale verte de l'Union européenne cette année. Un titre décerné par la Commission européenne pour récompenser les efforts réalisés pour se développer de manière plus durable. Cette ville de 600 000 habitants, en constante croissance, a de grandes ambitions et veut devenir un lieu d'expérimentation. De notre correspondante à Vilnius,Vue du ciel, Vilnius est une ville verte : 61% du territoire est recouvert par la nature. On trouve même une forêt en plein centre-ville. Jekaterina Lavrinec, anthropologue, explique : « Vilnius a sa couronne verte, des plantations qui entourent la ville et qui sont visibles de nombreux endroits dans la ville. Au début du XXᵉ siècle, on plantait encore des allées à Vilnius, ce qui a incité à se déplacer à pied dans la ville. »La ville a obtenu ce titre pour les efforts faits dans différents domaines, comme la qualité de l'air, l'adaptation de la ville au réchauffement climatique ou la diversité biologique. Jurga Mikutiene, responsable du projet de capitale verte, déclare : « Nous cherchons à préserver la faune et la flore à divers endroits et notre décision de ne pas tondre tous les espaces verts comme c'est habituel a été très remarquée. »Place aux piétons et aux cyclistes La municipalité a aussi réduit la largeur de certaines voies pour faire de la place aux piétons et aux vélos. Comment mieux se déplacer dans la ville est l'une des grandes préoccupations. « Il y a cinq ans, la ville a restreint le flux de voiture pouvant circuler dans le centre. Pour moi, cela a permis aux gens de comprendre que se rendre partout en voiture n'est pas forcément un mieux », affirme Silvestras Dikcius, formateur en développement durable.Plus d'une centaine de kilomètres de pistes cyclables relient désormais les différents quartiers de Vilnius, une ville très étendue. Les transports en commun sont de plus en plus écologiques. « Les trolleybus sont des bus reliés par des antennes à un réseau électrique. Maintenant, nous avons des véhicules qui rechargent leurs batteries en roulant connecté au réseau, énonce Jurga Mikutiene, la responsable du projet de capitale verte. Ils peuvent être autonomes pendant un certain temps et ainsi, il n'y a aucune émission de CO2. »Néanmoins, tout n'est pas rose pour l'anthropologue Jekaterina Lavrinec : « Les surfaces dures augmentent dans la ville. De plus en plus d'espaces verts disparaissent pour faire place à de nouveaux quartiers. C'est dû au modèle économique. Les prêts immobiliers sont bon marché et la demande est là. »Durant cette année où Vilnius sera la capitale verte de l'Europe, l'accent sera mis sur la communication et la sensibilisation à l'écologie. En 2030, Vilnius a l'ambition de devenir neutre du point de vue climatique.À lire aussiLituanie: racheter des terres pour préserver les forêts primaires et la biodiversité

Kuo kvepia kasdienės ir šventinės miesto erdvės? Kaip galime patys formuoti savo poilsio ir darbo erdves pasitelkdami kvapus? Apie miestiečių santykį su kvapais ir būdus tyrinėti kvapus savarankiškai ir kartu su kitais pasakoja parfumerijos, aromakologijos ir kvapų kultūros edukatorė, olfaktorinių ir sensorinių degustacijų vedlė Toma Vyšniauskienė.Ladą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec

Kaip miestą patiria regos negalią turintys žmonės? Kaip silpnaregių ir neregių patirtis gali padėti geriau pritaikyti miestą kitoms naudotojų grupėms? Kokie Vilniaus rajonai patogesni ir saugesni gyventi? Kokios technologijos ir dizaino sprendiniai padeda geriau orientuotis miesto erdvėse? Ką būtina tobulinti Vilniaus viešojo transporto valdyme, kad jis taptų draugiškas visiems? Kada pagalba silpnaregiui yra sveikintina, o kada – perteklinė?Laidos viešnia – Eglė Jarmolavičiūtė, LRT garso režisierė. Eglė yra ir šios laidos garso režisierė. Ji aktyviai testuoja ir apžvelgia technologijas, skirtas pagerinti regos negalią turinčių žmonių kasdienį patyrimą (Youtube kanalas „Mano akys yra Iphonas“).Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Spaudos kioskai ir laikraštininkai bei jų būdai pritraukti pirkėjus buvo XX a. pradžios Vilniaus miesto scenografijos dalis. Kokios temos ir problemos rūpėjo modernėjančio miesto gyventojams, skirtingoms etninėms grupėms? Su kokiais iššūkiais susidurdavo satyrinės spaudos, reaguojančios į tuometines aktualijas, leidėjai? Kas buvo satyrinės spaudos leidėjai? Ir kaip veikė tuometinė cenzūra? Šios laidos „Žmogus ir miestas“ viešnia – Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Olga Mastianica-Stankevič.Laidą veda dr. Jekaterina Lavrinec.

Šį pokalbį paskatino gatvės menininkų bendruomenės reakcijos į Vilniaus mero V. Benkunsko paskelbtą kovą su grafičiais, kainuosiančią 1,5 mln. eurų. Prasidėjus anksčiau legalizuotų sienų valymui, gatvės menininkai ima kelti klausimą apie kovos su grafičiais tikslingumą ir svarsto jo pasekmes. Jie klausia, ar kova su grafičiais yra politinių viešųjų ryšių akcija?Šioje „Žmogaus ir miesto“ laidoje apžvelgėme Vilniaus grafičių kaitą, kaip kito gatvės meno geografija ir kokie buvo pirmieji užrašai ant daugiabučių rajonų sienų. Palietėme gatvės menininkų etikos klausimus. Pasigilinome, kaip vystosi gatvės menas sudarant sąlygas kūrybiniams eksperimentams ir kokios sąlygos tam reikalingos. Kuo skiriasi Vilniaus ir Kauno santykis su gatvės menu? Kaip šių metų Europos kultūros sostinė Tartu puoselėja gatvės meno tradicijas? Ar iš gatvės meno galima išgyventi?Laidos dalyviai: gatvės menininkas Kipras Petrulis, graffiti tyrinėtoja Veronika Urbonaitė-Barkauskienė ir gatvės meno projektų kuratorius Julius Narkūnas.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Markučių rajone gyvenantis fotomenininkas Saulius Paukštys savo publikacijose atskleidė daugelio Lietuvos istorinių veikėjų ir pasaulio garsenybių ryšius su šia unikalia vieta. Saulius mielai sutiko aprodyti šį istorinį Vilniaus priemiestį, kurį yra išvaikščiojęs su savo pudeliu. Šis istorinis priemiestis išsiskiria ne tik dinamišku kraštovaizdžiu, bet ir kontrastingu garsovaizdžiu, kuriame persipina lėktuvų ūžesys ir gaidžių giesmės. Kalbėjomės apie literatūrines ir fotografines mistifikacijas, Markučių kaitą ir fotografiją. Šiuo metu Vilniuje veikia dvi Sauliaus Paukščio fotografijos parodos, viena iš kurių skirta šiam rajonui: „Markučių kaleidoskopai“ (AP Galerija, paroda veikia iki rugsėjo 15 d., 2024 m.) ir „Markučių kaleidoskopai“ (Vilniaus Rotušė, paroda veikia iki rugsėjo 28 d., 2024 m.). Šios laidos klausytojai sužinos, kas sieja su Vilniaus Markučiais aktorių Ričardą Girą, boksininką Muchammadą Ali, išradėją Nikolą Teslą, grupės „King Crimson“ gitaristą Robertą Frippą ir grupės „Blondie“ dainininkę Debbie Harry – ir tai tik maža dalis istorijų, atskleidžiančių šio rajono vaidmenį pasaulio kultūroje.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Aštuntajame dešimtmetyje Miunchene sukurtas edukacinis mini miesto projektas suteikė galimybę vaikams kurti ir valdyti savo miestą. Jame veikė pilnaverčiam miesto gyvenimui reikalingos įstaigos ir įmonės, vaikai jame mokėsi, dirbo, pramogavo ir užsiėmė politika. Jie patys priimdavo sprendimus aktualiais klausimais ir galėjo kurti savo taisykles. „Mini-Munich“ modelis įkvepė daugelį kitų pasaulio miestų, buvo išbandytas ir Lietuvoje. Šios laidos viešnios pasakoja apie savo atradimus lankantis Miuncheno mini mieste ir rengiant mini miestus Lietuvoje. Jos pabrėžia: mini miestai nėra komercinė iniciatyva, ji atvira visiems vaikams. Šiuo metu jos siekia įkurti „Mini-Vilnių“.Laidos viešnios: Gintė Marija Ivanauskienė – Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė, tirianti ir dirbanti su žaidimo, mokinių dalyvavimo ir demokrainės kultūros kūrimo mokykloje temomis ir Justė Paulina Kubertavičiūtė – neformalaus ugdymo praktikė-ekspertė, mokytoja.Laidos ved. miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Apie daugiabučių rajonų kasdienybę, potencialą, atmintį ir ateitį kalbamės su žurnalistu Donatu Šukeliu, vedančiu laidą „Rajonas” (LRT OPUS).Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Miestai, ypač didmiesčiai, teikia galimybę rinktis tarp darbo vietų įvairovės ir pagerinti savo ekonominę bei socialinę padėtį. Tačiau barjeru, siekiant oriai gyventi, gali tapti susisiekimas, socialinio būsto politika, apskritai būsto prieinamumas, sveikatos bei kitų paslaugų prieinamumas. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė nurodo, kad Lietuvoje kas penktas gyventojas patiria skurdo riziką. Siekiant mažinti skurdą bei socialinę atskirtį būtinas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, į kurį turi įsitraukti skirtingos ministerijos. Kita šios „Žmogus ir miestas” laidos viešnia, Vilniaus Arkivyskupijos Caritas direktorės pavaduotoja socialiniams centrams ir programoms Aida Karčiauskienė, pabrėžia, kad siekiant padėti žmogui įsitvirtinti, neišstumti jo atgal į skurdo ratą, reikalingas institucinis lankstumas ir jautrumas konkretiems atvejams.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Nuo šių metų lapkričio mėnesio įsigaliosintys Statybos įstatymo pokyčiai skatina kelti klausimą, kas sudaro visuomenės intereso objektą? Kurioje teritorijų planavimo proceso stadijoje visuomenė turėtų būti įtraukiama į sprendimų priėmimą dėl savo rajonų ir kvartalų plėtros? Šios „Žmogus ir miestas” laidos svečias – LR teismo ekspertas teritorijų planavimo ir statinių projektavimo klausimais, urbanistas dr. Gintautas Tiškus – pabrėžia: svarstyti su visuomene reikia žemės sklypo naudojimo būdo pasirinkimą. Būtent šioje stadijoje turi būti derinami gyventojų ir NT statytojų interesai, užtikrinant subalansuotą rajonų plėtrą. Pristatant visuomenei tik parengtus projektinius pasiūlymus apsiribojama diskusijomis apie projektuojamų objektų detales, praleidžiant rajonų ir kvartalų vystymui esminius klausimus. Su šios laidos svečiu apžvelgėme ir teigiamas praktikas, kai NT statytojai ima svarstyti su vietos bendruomene priešprojektinius pasiūlymus.Laidą veda miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Kodėl svarbu pažinti vietovių geologinę sandarą? Kartu su savo žmona hidrogeologe Ramune organizuojantis pažintines geologines keliones dr. Jonas Šečkus šioje laidoje atskleidžia, kaip Lietuvos miestai, miesteliai ir net didmiesčių rajonai galėtų kildinti savo tapatumą iš savo geologinių savybių. Geologinės sandaros išmanymas ir savo poveikio aplinkai suvokimas svarbus ir priimant sprendimus dėl vietovių plėtros, ir net renkantis priemones aplinkos priežiūrai (pvz. renkantis tarp druskų ir skaldos kelių priežiūrai).Laidos svečias – geologinių kelionių įmonės „Geologo kelionės” įkūrėjas, geologijos mokslų daktaras, Klaipėdos universitetų lektorius Jonas Šečkus.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.(R. Šečkuvienės nuotr.)

Apie ribų vaidmenį geografijos moksle, simbolines ribas ir fizines ribų išraiškas, apie kaimų ir priemiesčių transformacijas urbanizacijos įtakoje ir apie uždarų kvartalų tyrimus pasakoja šios „Žmogus ir miestas“ laidos viešnios, geografės dr. Dovilė Krupickaitė (Vilniaus Universiteto Geomokslų instituto profesorė) ir dr. Gintarė Pociūtė-Sereikienė (Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto, Regionų ir miestų tyrimų skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja).Laidą veda miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec.

Siekdami atstatyti jėgas, dažnu atveju intuityviai renkamės išvyką į mišką arba parką ilgesniam arba trumpesniam laikui. Tačiau žaliosios zonos turi nevienodą įtaką žmogaus organizmui. Šios laidos svečiai teigia, kad išlikę natūralūs šalies miškai suteikia Lietuvai galimybę užimti išskirtines pozicijas plėtojant gamtos terapijos paslaugas. Šios paslaugos yra ne tik populiarėjančio sveikatingumo turizmo dalis: miško terapija integruojama į sveikatos priežiūros bei švietimo sistemas. Perimant Japonijos patirtį Europos šalyse steigiami gydomieji miškai (healing forests, angl.), o moksleiviams ir darželinukams vedami miško užsiėmimai su specialiai paruoštais miško gidais. Gamtos ir miško terapijos specialistus imta rengti ir pas mus: Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) atidaryta podiplominių studijų programa „Gamtos ir miško terapijos pagrindai ir poveikis sveikatai“. Miškų poveikis sveikatai yra ir pasaulinio miškų kongreso, kasmet rengiamo skirtingose pasaulio šalyse, tema. Tai galimybė susipažinti ne tik su naujausiais moksliniais tyrimais, bet ir su nemedieninės miško ekonomikos pavyzdžiais. Šiemet pasaulinis miškų kongresas rengiamas Lietuvoje, ir kartu su Tarptautine miško terapijos draugija, LSMU, Nacionaline sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacija, Lietuvos kurortų asociacija, Lietuvos gamtos terapijos asociacija, Miško terapijos ir edukacijos centru asociacija „Gyvo Žalio“ kviečia prisijungti norinčius prisidėti prie kongreso, vyksiančio rugsėjo 18-20 d., organizavimo. Šios laidos svečiai: asociacijos „Gyvo Žalio“ vadovė Monika Peldavičiūtė, asociacijos „Gyvo Žalio“ bendraįkūrėja Austė Juozapaitytė ir visuomenininkas-aplinkosaugininkas, tarptautinės miško terapijos asociacijos narys dr. Stanislovas Čepinskas.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kaip kuriame savo namus? Kokiais principais ir mitais vadovaujamės formuodami savo erdves? Kas sieja Afrikos savanas ir mūsų namų interjerą? Kokių įžvalgų semiasi interjero kūrėjai iš aplinkos psichologijos? Kokios sąsajos tarp interjero spalvų ir kūniško patyrimo? Šios „Žmogaus ir miesto” laidos viešnia – interjero architektė Gitana Valavičiūtė, kuri daugelį metų gilinasi į namų jaukumo koncepciją ir išgrynina, kas būdinga lietuviškų namų jausmui. Su Gitana kalbamės apie šviesą ir šešėlius, spalvų teorijas ir spalvų parinkimą, naminius augalus ir augalus už lango, o taip pat kiemo (ir plačiau, kraštovaizdžio) svarbą kuriant jaukius, tausojančius namus.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kokie mūsų santykiai su daiktais ir ypatingai – su dovanomis? Kaip nustatome simbolinę dovanojamų daiktų vertę? Kiek mūsų namuose daiktų, kuriais beveik nesinaudojame, o galbūt net ir pamiršome apie jų egzistavimą? Kada nusprendžiame, kad laikas atsikratyti daiktais? Kodėl dažnu atveju dėmės laikomos daikto tarnavimo pabaiga? Kaip atsikratome daiktais – ir kaip nusprendžiame priimti daiktus į savo namus? Taip pat aptarsime išmetamų ir atidavimui atnešamų daiktų žemėlapį – Vilniaus mastu. Apie daiktų biografiją ir mūsų vaidmenį joje kalbamės su socialine verslininke, DĖK'ui galerijos kuratore Milda Paukšte. Milda šiuo metu studijuoja tekstilės meną ir dizainą, o jos kūrybinė, tiriamoji ir švietėjiška veikla didele dalimi susijusi su antriniu daiktų panaudojimu: Milda veda antrinio dizaino kūrybines dirbtuves, aplinkosaugos klausimams skirtus mokymus moksleiviams ir verslui. Laidos „Žmogus ir miestas” klausytojams Milda meta iššūkį, skirtą sąmoningam santykiui su daiktais.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kokios nuostatos lemia įtampas rengiant teritorijų planavimo projektus ir kaip tas nuostatas keisti? Kodėl gyventojai dažnu atveju vis dar paliekami nuošalyje sprendžiant jų aplinką ir gyvenimo kokybę tiesiogiai liečiančius klausimus? Kokius klausimus Kauno bendruomenių atstovai ir specialistai adresuoja projektui „Kauno krantinių atgimimas” ir jo rengimo eigai? Kokia bendruomenių patirtis pačioms inicijuojant savo rajono vizijos rengimą kartu su architektais, sociologais, istorikais ir menininkais (ryškus gyventojų įsitraukimo į savo rajono vizijos rengimą bendradarbiaujant su architektais atvejis – Šančių bendruomenės projektas „Genius Loci: urbanizacija ir pilietinė visuomenė” (2020-2023), kuris gavo tarptautinį Naujojo europinio bauhauzo apdovanojimą)? Ir kokia upių reikšmė šiuolaikiniame mieste? Laidos svečiai: architektas Linas Tuleikis, menininkė Vita Gelūnienė ir aplinkosaugininkas Saulius Pikšrys. Laidos pabaigoje skamba prologas iš Šančių bendruomenės operos „Kopūstų laukas”.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.Nuotraukos aut. Darius Petrulis.

„Upės jungia”, – teigia iniciatyvos „Švęskime upę!” organizatorės. Kartu su upių pakrantėse įsikūrusiomis miestų ir miestelių bendruomenėmis jos plėtoja kultūrinius maršrutus skirtus Lietuvos upių ir jų pakrančių pažinimui. Iniciatyva gimė „Kaunas 2022” programos rėmuose, apėmė Kauną ir Kauno rajoną, ir auga toliau. Per keletą metų išplėtotos veiklos kviečia giliau pažinti upes ir patirinėti savo ryšį su upėmis: plenerai ir dirbtuvės pakrantėse, upių biologinei įvairovei skirtos specialistų paskaitos, prie upių įsikūrusių miestelių istorijos ir unikalaus nematerialaus kultūros paveldo pažinimas, o svarbiausia – upių kultūrinių maršrutų gaivinimas. Planuose – žemės menui skirtos iniciatyvos. Organizatorės pabrėžia, kad miestams puoselėjant ryšius su upėmis svarbu pažinti ir išmokti branginti pakrančių natūralumą. Šios „Žmogus ir miestas” (Homo cultus) laidos viešnios – iniciatyvos „Švęskime upę!” organizatorės: jūrų skautė, buriuotoja, Vilijampolės bendruomenės centro „Veršva” Amatų klubo vadovė Vitalija Kuršienė ir bendruomenių kultūrinių veiklų iniciatorė Romena Puikytė.Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Šį kartą laidoje „Žmogus ir miestas“ leisimės į kelionę laiku: pasinersime į Kačerginės tarpukario kurorto atmosferą kartu su ilgamete Kauno rajono kultūros darbuotoja Lina Sinkevičiene. Antroje laidos dalyje kalbėsime apie Prano Mašioto pasakų parką, įkurtą žemės sklype, kurį kartu su vasarnamiu miesteliui padovanojo vaikų rašytojo ir vertėjo anūkė Baniutė Mašiotaitė-Kronienė 2001 metais. Pušyne kairiajame Nemuno krante esančiame miestelyje ir šiandien galima atrasti nemažai istorinių ženklų, o taip pat ir naujų traukos vietų. O plačiau paėmus, ši laida yra apie topofiliją bei vietovių atmintį puoselėjančius žmones.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Šios laidos viešnia – kraštovaizdžio architektė Goda Characiejienė. Daugelis pažįsta, ir ne kartą fotografavo jos kūrinius Neringoje – pritraukiančius ne tik žmones, bet ir bites, kamanes ir drugius. Su laidos viešnia aptarsime kraštovaizdžio architektūros objektų formavimo principus. Kas svarbiausia kraštovaizdžio architekto darbe ir kokių būna netikėtumų, atradimų? Kaip kraštovaizdžio architektai taiko urbanistinės akupunktūros koncepciją? Kaip Nidoje ir Juodkrantėje formuojami želdynai pasakoja šių vietovių istoriją ir kaip atspindi Kuršių nerijos charakterį? Ir kokia infrastruktūra reikalinga siekiant formuoti kokybiškus želdynus – ypat tokioje unikalioje vietoje kaip Kuršių nerija?Laidos ved. Jekaterina Lavrinec

Šį sykį Homo cultus klubo tema – ateitis. Kodėl mums taip sunku konstruktyviai ir vaisingai mąstyti apie ateitį? Kaip mūsų ateities suvokimą formuoja grėsmių horizontas, ypač klimato kaita? Kiek prie mūsų bejėgystės jausmo prisideda socialiniai tinklai ir žiniasklaida, nuolatos kurstantys mūsų neigiamas emocijas? Ar galima sakyti, kad dėl šių grėsmių prarandame ateities dimensiją ir vietoj to mėginame saugiai pasislėpti dabarties rūpesčiuose? O gal yra priešingai – ateities iššūkiai mus kaip tik verčia burtis į bendruomenes ir drauge spręsti problemas? Kiek šiandien dar reikalingos didingos vizijos ir utopijos? Apie tai diskutuojame su Homo cultus juostos kūrėjais – miesto antropologe Jekaterina Lavrinec, istoriku Aurimu Švedu ir architektu Matu Šiupšinsku.Ved. Simas Čelutka

Kaip tirti kultūros programų ir inicityvų poveikį miestui ir visuomenei? Kokius argumentus ir kokias praktikas pasitelkdami galime skatinti į kultūros prieinamumą orientuotą miesto rajonų ir rajonų miestelių vystymą? Kokius pokyčius Kauno ir Kauno rajono gyventojų nuostatose išjudino „Kauno – Europos kultūros sostinės“ programos? Kaip pakito gyventojų santykis su savo miestu ir su Kauno rajone esančiais kaimais bei miesteliais? Apie tai kalbamės su „Kauno – Europos kultūros sostinės“ poveikio tyrimą kartu su komanda atlikusiu sociologu dr. Tadu Šarūnu. Su tyrimo išvadomis galima susipažinti čia: https://kaunas2022.eu/leidiniai/Laidos vedėja dr. Jekaterina Lavrinec

Post-industrinėse erdvėse glūdi galingas potencialas, galintis praturtinti miestų kultūrinį ir socialinį gyvenimą. Rezidencijos menininkams ir eksperimentams atvira meno galerija, o taip pat muzikos festivalis – tai tik pagrindinės kryptys, kurias plėtoja nepriklausoma meno platforma „Iškrovos“ (iskrovos.com) Panevėžio mieste. Šioje laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbėsimės apie tai kaip alternatyvi miesto kultūra prisideda prie miesto virsmo, kaip keitėsi Panevėžys ir jo erdvės bei apie „Iškrovos“ istoriją. Laidos svečias – tarpdiscipininis menininkas, muzikos, meno ir kultūros renginių organizatorius Mantas Varnas. Laidos metu išgirsite DDL PLK dainą „Prerijų Šuo“.Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Vasara – puikus laikas nukeliauti į pievas ir patirinėti jų gyvenimą, ir tuo pačiu permąstyti savo ryšį su aplinka. Kokia yra pievų biologinė ir kultūrinė reikšmė, ir kaip ji kinta? Kokie yra drugių ir augalų ryšiai? Ko galime išmokti iš augalų ir drugių stebėdami jų gyvenimą? Kaip organizuoti stebėjimą? Kaip įveikti nežinojimo baimę ir kaip išmokti aprašyti augalus? Kaip formuojasi augalams ir vabzdžiams skirtas žodynas ir ką jis pasako apie mus pačius? Laidos viešnios: dr. Radvilė Rimgailė-Voicik — botanikė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro docentė ir Eglė Vičiuvienė — biologė, gamtos fotografė. Laidoje išgirsime ir komunikacijos bei informacijos tyrėjos Gretos Valvonytės komentarą apie kartu su Radvile pradėtą eksperimentinę programą, skirtą augalams.Laidą veda Jekaterina Lavrinec, miesto antropologė.Nuotraukos autorė: Eglė Vičiuvienė, 2biologists.

Norvegų antropologas Thomas Hylland Eriksen nukalė metaforą „perkaitęs pasaulis“ (angl. k. an overheated world), kuria nusakomas gyvenimas, kupinas skubėjimo, pervargimo, panikos priepuolių, baimės ir netikrumo dėl ateities, nesolidarumo, bandymų gelbėtis iš alinančių lenktynių pavieniui.Ar „Homo cultus“ laidų kūrėjai jaučia perkaitimo simptomus? Kaip įmanoma kovoti su šiais simptomais?Kiek pasaulio perkaitimo jausmą didina mūsų pomėgis apie savo gyvenimą pasakoti įvairiuose socialiniuose tinkluose, o vėliau – lyginti savąsias sėkmes su kitų žmonių pasiekimais? O kaip mus veikia „tobulų atostogų“ chimeros vaikymasis? Kiek tiesos teiginyje, jog gyvenantys didmiesčių gyventojai gali sulėtinti tempą tik pabėgę į gamtos prieglobstyje įsikūrusį vienkiemį arba kaimą?Kaip mes dažniausiai elgiamės su tais, kuriems „perkaitęs pasaulis“ tampa ne galimybių erdve, o egzistencine aklaviete? Ar mes pasiruošę priimti pralaimėjimą kaip integralią mūsų gyvenimo dalį?Pokalbis su „Homo cultus“ laidų kūrėjais Simu Čelutka, Jekaterina Lavrinec, Justu Dudėnu, Matu Šiupšinsku, Donatu Pusliu, besisvečiuojančiais „Istoriko teritorijoje“.Ved. Aurimas Švedas

Apie Islandiją, jos viešąjį transportą, viešąsias miesto erdves, bendravimą tarp žmonių, socialines iniciatyvas, laisvalaikio formas, verslus ir jų komunikaciją kalbamės su programuotoju, lektoriumi Vytautu Jonu Stripeika. Dirbdamas Reikjavike, Vytautas ėmė tyrinėti šio miesto rajonus ir išbandė gido vaidmenį. Jo pastabos apie islandų požiūrį į darbą, laisvalaikį ir kritines situacijas skatina naujai pažvelgti į savo pačių kasdienybę – gal net perimti nuostatas, kurios apsaugo islandus nuo streso.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Nuo ko prasideda kiemų, rajonų ir miestų gyvenimą praturtinančios kultūrinės iniciatyvos? Kaip organizuoti veiksmingą komunikaciją, palaikyti atgalinį ryšį su gyventojais? Kaip palaikyti aktyvius gyventojus ir jau susibūrusias bendruomenes? Kuo bendruomeninių iniciatyvų kuratoriai gali padėti architektams? Kokie resursai prieinami bendruomenėms formuojant miestų kultūrinį kraštovaizdį? Kaip išspręsti atvirų kultūrinių erdvių stokos problemą? Kaip palengvinti bendruomeninių iniciatyvų finansavimą? Šioje „Žmogus ir miestas“ laidoje aptarsime Kauno bendruomenių ir bendruomeninių iniciatyvų kuratorių veiklas, pradėtas „Kaunas - Europos kultūros sostinė 2022“ rėmuose, ir šiuo metu plėtojamas toliau. Laidos viešnios Simona Savickaitė ir Aistė Ptašinskaitė–Paukštė – bendruomeninių iniciatyvų praktikės, turinčios daugiau nei 4 metus patirties buriant žmones kūrybinėms veikloms.Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.Nuotraukos autorius Gražvydas Jovaiša