POPULARITY
Estijos kultūros fondas kitais metais minės veiklos 100-metį. Koks yra šio svarbaus Estijos fondo veikimo modelis? Kokios yra pagrindinės finansavimo kryptys ir prioritetai? Kokių didžiausių iššūkių kyla kultūros finansavimo veikloje? Pokalbis su Estijos kultūros fondo vadovu Margusu Allikmaa.Prasideda 15-oji meno mugė „ArtVilnius‘24“, kviečianti švęsti meną ir akcentuojanti Šiaurės Europos kultūrą. Apie „ArtVilnius“ pokyčius ir atradimus – mugės įkūrėja ir vadovė Diana Stomienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius smalsaus, ar galima muziką atskirti nuo politikos, kokios praėjusią savaitę mirusios britų aktorės Maggie Smith sąsajos su muzika ir kokią muzikinę naujovę įdiegė Helsinkio oro uostas.Menotyrininkas, kuratorius ir dailininkas Vidas Poškus jau beveik dešimtmetį vadovauja VDA parodų salėms „Titanikas“. Kodėl šis meno laivas ne skęsta, o plaukia į vis platesnius vandenis? Kas yra gera paroda ir kodėl kuratoriai dažnai nori provokuoti žiūrovą? Pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Vidu Poškumi.Ved. Jolanta KryževičienėNuotrauka © Cultural Endowment of Estonia
Estijos kultūros fondas kitais metais minės veiklos 100-metį. Koks yra šio svarbaus Estijos fondo veikimo modelis? Kokios yra pagrindinės finansavimo kryptys ir prioritetai? Kokių didžiausių iššūkių kyla kultūros finansavimo veikloje? Pokalbis su Estijos kultūros fondo vadovu Margusu Allikmaa.Prasideda 15-oji meno mugė „ArtVilnius‘24“, kviečianti švęsti meną ir akcentuojanti Šiaurės Europos kultūrą. Apie „ArtVilnius“ pokyčius ir atradimus – mugės įkūrėja ir vadovė Diana Stomienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius smalsaus, ar galima muziką atskirti nuo politikos, kokios praėjusią savaitę mirusios britų aktorės Maggie Smith sąsajos su muzika ir kokią muzikinę naujovę įdiegė Helsinkio oro uostas.Menotyrininkas, kuratorius ir dailininkas Vidas Poškus jau beveik dešimtmetį vadovauja VDA parodų salėms „Titanikas“. Kodėl šis meno laivas ne skęsta, o plaukia į vis platesnius vandenis? Kas yra gera paroda ir kodėl kuratoriai dažnai nori provokuoti žiūrovą? Pokalbis su rubrikos „Be kaukių“ svečiu Vidu Poškumi.Ved. Jolanta KryževičienėNuotrauka © Cultural Endowment of Estonia
Lukas Gudiškis – Jurbarko raj. Pieštvėnų km. gyvenantis jaunasis ūkininkas, baigęs VU, grįžo į gimtinę ir entuziastigai kibo į darbus. Biofiziko specialybę turintis ir mokslininko duonos ragavęs vaikinas, prieš 4 metus ėmėsi auginti mėsinius galvijus, sėti javus. Dabar jis turi 200 ha žemės, 40 galvijų ir jaučiasi laimingas, pasirinkęs ūkininkavimą. Pernykštis cukrinių runkelių derlius Lietuvoje buvo rekordinis. Bet tūkstančiai tonų runkelių liko pūti laukuose. Lėmė ne tik šalčiai, bet ir į Lietuvą pirmą kartą istorijoje atvežti perdirbti 30 000 tonų švedų ūkininkų cukrinių runkelių. Klaidų padarė ir lietuvių ūkininkai, ir "Nordic Sugar Kėdainiai" fabrikas. Ką žada naujasis sezonas?Paprastai ramūs Suomijos ūkininkai taip pat surengė nedidelį protestą. Bet jo priežastys kitokios nei Lietuvos žemdirbių. Išsamiau apie jas iš Helsinkio pasakoja LRT radijo bendradarbė Aurelija Kažkelevičienė.Ved. Arvydas Urba
Lietuvoje lankosi Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Riutė, kuris šiuo metu laikomas realiausiu kandidatu tapti NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo įpėdiniu. Jam paramą yra išreiškusi Jungtinė Karalystė, Vokietija bei kitos šalys. Ekspertų vertinimu, Riutės vizitas į Lietuvą taip pat yra susijęs su siekiu užsitikrinti ir Vilniaus paramą.Suomių policija pranešė, kad vienas 12-metis moksleivis ėmė šaudyti mokykloje Vantos mieste netoli sostinės Helsinkio. Pasak pareigūnų, vienas šeštos klasės mokinys žuvo, dar du buvo sunkiai sužeisti.Klaipėda skelbia pradedanti maisto atliekų rūšiavimą.Minint pasaulinę autizmo supratimo dieną, Seime diskutuota, kas padeda autistiškiems mokiniams ugdymosi procese.Ved. Agnė Skamarakaitė
Iškirtinės asmenybės rubrikoje apie lenktynininką, inžinierių, „Scuderia Ferrari“ kompanijos įkūrėją Enzo Ferrari. Apie jį pasakoja „Auto muziejaus“ direktorius Povilas EitutisKaip reikėtų ugdyti pabėgėlių vaikus? Atliktas tyrimas atskleidė, kad mokytojai, dirbantys su tokiais vaikais, jaučiasi palikti be pagalbos, vieniši ir perdegę. Diskusijoje dalyvauja Helsinkio privataus tarptautinio darželių tinklo generalinė direktorė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos švietimo valdybos magistrė Simona Lunina, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos doc.dr VaIda Jurgilė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų direktorė Jolanta Navickaitė.Kaip Vilnius atšventė 700-ąjį gimtadienį? Apie tai pokalbis su Strateginių projektų skyriaus vadove, šiuo metu laikinai einančia „Go Vilnius“ direktorės pareigas, Lina Šetikiene.Vilniaus muziejus pristato parodą „Kaupti. Saugoti. Atskleisti. Muziejaus detektyvas“, kurioje eksponatai yra tarsi įkalčiai, padedantys rekonstruoti vilniečių ir paties miesto istoriją. Apie parodą pasakoja vienas parodos kuratorių Povilas Andrius Stepavičius.Apleisti pastatai Kudirkos Naumiesčio centre parapijos kanauninko Donato Jasulaičio iniciatyva suremontuoti ir sujungti į kompleksą. Čia veikia globos namai, labdaros valgykla. Duris atvėrė ir sveikatinimo centras. Reabilitacijos paslaugos teikiamos ne tik globos namų senoliams, bet viso miestelio gyventojams. Netrukus čia veiks ir sporto salė su išmaniaisiais treniruokliais, bus teikiamos ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos. Apie tai Kristinos Toleikienės reportažas.Ved. Agnė Skamarakaitė
Kokių metų šiemet tikisi LRT RADIJO kalbinti gyventojai?Klimato aktyvistai imasi naujų, agresyvesnių, būdų dėmesiui į klimato krizę atkreipti, bet kai kurių valstybių valdininkai siekia atgrasyti aktyvistus nuo protestų.Kur pavojaus atveju slėptųsi Helsinkio gyventojai ir kaip atrodo patys civilinei saugai skirti bunkeriai?ESO jau įdiegė beveik 730 tūkst. išmaniųjų skaitiklių. Kaip juos vertina žmonės ir kiek jiems patogūs šie skaitikliai?Pprestižinis Dakaro dykumų ralis šiemet – istorinis Lietuvai. Jame dalyvaus net 10 lietuviškų ekipažų.Aplinkosaugininkai sako, kad automobilius prižiūrintys autoservisai ar pavieniai asmenys daro vis mažiau pažeidimų.Neblėstant perspektyvai, kad į Baltuosius rūmus sugrįš praėjusią kadenciją ten šeimininkavęs Donaldas Trumpas, daugėja ir nuogąstavimų, jog Amerika paliks Ukrainą likimo valiai.Ved. Edvardas Kubilius
„Iš tiesų retai pasitaiko, kad Amerikos prezidentas dalyvautų keturšaliame pokalbyje ir, ko gero, būtų mažiausiai pastebimas asmuo visoje grupėje, tačiau būtent taip nutiko 1975-ųjų birželį, kai prezidentas Geraldas Fordas lankėsi Vatikane. Ta proga Fordas susitiko su popiežiumi Pauliumi VI-uoju. Susitikime dalyvavo ir tuometinis arkivyskupas Agostino Casarolis, legendinis Vatikano diplomatas, kuris buvo Šv. Sosto Ostpolitik, t. y. santykių su sovietų bloku, politikos autorius. Tuo metu Casarolis atliko pagrindinį vaidmenį derybose, kurios pasibaigė Helsinkio susitarimais. Tai susitarimai, suvieniję visas Europos valstybes, Rytų ir Vakarų, taip pat Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą, kuriuos popiežius Pranciškus ir jo padėjėjai ne kartą minėjo kaip daugiašalio bendradarbiavimo pavyzdį. Tarp pokalbio dalyvių buvo ir Henry Kissingeris, tuo metu dar Amerikos valstybės sekretorius ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, bene žymiausias ir kontroversiškiausias XX a. valstybės veikėjas.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.„Gražiausi Liudviko ir Zelijos Martenų laiškai“ - lietuviškai „Magnificat leidinių“ išleistus šv. Teresės Lizjietės tėvų laiškus pristato Vilniaus piligrimų centro projektų koordinatorė Vilija Tauraitė.Spaudos apžvalga: kaip turėti vilties griūvančiame pasaulyje? (parengė Laurynas Peluritis)„Krikščioniškoji mintis“: pastabos apie tai, kaip suartėja ir susigiminiuoja amerikiečių vienuolio, taikdario, tikėjimo mokytojo Thomo Mertono ir popiežiaus Pranciškaus biografija, pasaulėžiūra, raštai.Tėvas Antanas Saulaitis SJ: advento liturgijoje atsirandančios apokaliptinės nuotaikos ir vadinamoji „eschatologinė perspektyva" nebūtinai reiškia žemės drebėjimus, iš dangaus krentančias žvaigždes ir kitokias baisybes.Eleonoros Terleckienės pasakojimas apie įžymųjį XVI-XVII a. vokiečių astronomą Johaną Keplerį ir jo sukurtą intriguojantį fantastinį romaną.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.
Kelmės raj. ūkininkas, mėsinių galvijų augintojų asociacijos pirmininkas Vytautas Barkauskas sako, kad mėsos supirkėjai gudrauja, iš ūkininkų pirkdami pieninių veislių galvijus, dažniausia karves, bet pirkėjams visada siūlantys kaip jautieną. Tikroji jautiena – mėsinių galvijų mėsa skiriasi kokybe, bet vartotojams trūksta informacjos. Ko reiktų, kad visuomenė žinotų daugiau, kad mėsa nebūtų brangi? Kalba ir gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius.Lietuvoje yra apie 2000 apleistų sodininkų mėgėjų sklypų. ŽŪM parengė tvarką, pagal kurią apleisti sklypai turėjo būti parduoti aukcione. Tačiau tvarka nuo sausio pradžios neįsigalios. Kodėl? Aiškina ministerijos departamento direktorė Aura Šalugienė, o kodėl jos reikėtų – Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos vadovas Juozas Ravinis.Ko suomiai galėtų pasimokyti iš lietuvių? LRT radijo bendradarbė Aurelija Kaškelevičienė pasakoja apie Helsinkio gyventojų norą daržoves, vaisius, uogas ir kitus ūkininkų išaugintus, perdirbtus ir paruoštus vartoti maisto produktus pirkti turgeliuose. Tačiau tokių turgelių Suomijoje nėra, o ypatingai miestiečiai labai pasigenda bendravimo su ūkininkais.Ved. Arvydas Urba
Šį sykį Mažosios studijos Knygų klube - romanas iš Suomijos. Skaitytojas keliauja ir laike, ir erdvėje: po devyniasdešimtųjų Snižnę, nepriklausimos Ukrainos Dniepropetrovską ir jau visai artimos praeities Helsinkį. Kas nutinka Šūnų aikštelėje? Kodėl dviejų moterų susitikimas toks paslaptingas ir emocionalus? Postsovietinės Ukrainos realijos, surogatinių motinų atranka, Donbaso kasyklos iržmonės, baimė bei sielvartas. Kas tai trileris, dienoraštis ar kultūros istorija? Knygą moteriškai subtiliai aptaria Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, Ugnė Kabelkaitė ir Viktorija Ivančenko.Red. Jūratė Gailiūtė-Bernotienė
Volodymyras Zelenskis: Rusijos pajėgos tyčia žudo civilius gyventojus, sprogdina ligonines, mokyklas, gyvenamuosius rajonus.Situacija Mariupolyje išlieka katastrofiška. Tačiau ir Černihive padėtis sparčiai prastėja.Vilniaus geležinkelio stoties perone, kur stoja Rusijos tranzitiniai traukiniai, veikia karo nuotraukų paroda, kuria siekiama atkreipti keliautojų dėmesį į tai, kas vyksta Ukrainoje.Stabdomas traukinių judėjimas tarp Helsinkio ir Sankt Peterburgo.Per kiek laiko nuo karo bėgantys ukrainiečiai gali pramokti lietuvių kalbos?Kodėl susirgus būtina laikytis mediko paskirto gydymo režimo?Seime svarstomas siūlymas leisti mirusiųjų pelenus išbarstyti Baltijos jūroje ir upėse.Ved. Madona Lučkaitė
Vakar Vilniuje, o šiandien Šiauliuose vyksta misterijos „Ein saulelė aplink dangų“, dedikuotos Marijos Gimbutienės šimtmečiui, premjeros. Misteriją kūrė net keturi kompozitoriai: Algirdas Martinaitis, Nijolė Sinkevičiūtė, Donatas Zakaras ir Juta Pranulytė. Apie kūrinį pasakoja premjerą ruošusio Šiaulių valstybinio kamerinio choro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Linas Balandis ir dvi kompozitorės – Nijolė Sinkevičiūtė ir Juta Pranulytė.Naujausioje Nacionalinio Kauno dramos teatro premjeroje „Frankenšteino kompleksas“, kuri gimsta kartu su Latvijos „Dirty Deal“ teatru, jėgas sujungė režisierius Valters Sīlis, dramaturgas Kārlis Krūmiņš ir dirbtinis intelektas. Apie tai, kaip Aizeko Azimovo idėjos ir „Kraftwerk“ grupės įvaizdis atrodo mūsų dabartyje, o jų ateityje, su režisieriumi kalbasi Kotryna Lingienė.Klasikinės muzikos naujienų apžvalgoje – smuikininkės Eldbjørg Hemsing kontraktas su įrašų leidykla „Sony Classical“, Susannos Mälkki pasitraukimas iš Helsinkio filharmonijos vyriausiosios dirigentės pareigų, Provanso Ekso festivalio vadovo Pierre'o Audi pasilikimas antrajai kadencijai, naujas Romos operos teatro superintendantas ir išgelbėta Afganistano nacionalinio muzikos instituto bendruomenė.Per dvidešimt penkerius metus viena Klaipėdos ligoninių tapo muziejumi, kuriame eksponuojama per 130 autorių ir beveik 700 kūrybos darbų, tarp menininkų garsiausios klaipėdiečių dailininkų pavardės. Anksčiau akcija buvo žinoma pavadinimu “Menininkai pacientams”, ją pasitikdavo ligoninės personalas ir besigydantys žmonės , šį kartą Advento popietė ypač kukli. Tačiau, du dešimtmečiai bendrystės jau įprasminti meno albumuose “ Ars Vitae I” ir “Ars Vitea II”. Yra viltis, kad trečias bus išleistas po penkerių metų.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši solistė, sopranas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Asta Krikščiūnaitė, per Šv. Kūčias mininti gražią sukaktį. Pokalbis - apie džiaugsminga vaikystę Pasvalyje, vartant „Literatūrą ir meną“, pomėgį ieškoti vis naujos muzikos tiek laisvalaikiui, tiek scenai, ir būtinybę kiekvienam leisti bandyti išpildyti savo svajonę.Ved. Rasa Murauskaitė
Klasikos koncertų salėDave‘o Brubecko 100-mečiui: 1964-2004 metų Brubeck Quartet koncertai iš Helsinkio, Stokholmo ir Londono.
Klasikos koncertų salėDedikacijos Charlie Parkeriui iš 1964 m. Helsinkio džiazo festivalio bei 2020 m. Prancūzijos radijo studijos.
Johanno Sebastiano Bacho „Pasija pagal Joną“. Atlieka: Tuomas Katajala (tenoras), Aarne Pelkonen (bosas), Elja Puuko (baritonas), Helena Juntunen (sopranas), Monica Groop (kontraltas), Tommi Niskala (tenoras), Tuuli Lindberg (sopranas), Sirkku Rintamaki (sopranas), Antii Tikkanen (smuikas), Seidi Palonen (obojus), Kaisa Kortelainen (fleita), Markus Malmgren (vargonai). Tiesioginė transliacija iš Helsinkio. Ved. Rasa Murauskaitė.
Lietuvoje labai dažnai sakome – estai ir vėl pirmi, estai ir vėl mus aplenkė. Kodėl Estijoje jau puikiai veikia valstybinės sistemos, o mes vis dar skęstame reformose? Du kartus mažesnė mūsų kaimynė įvarė mums tiesiog nepilnavertiškumo kompleksą. O ką apie save galvoja patys estai? Kaip jie suvokia save, kaip vertina nueitą kelią, įvykusius pokyčius. Vasario pabaigoje Vilniuje viešėjo Talino ir Helsinkio universitetų profesorius, filosofas, japonologas, rašytojas Reinas Raudas, jis buvo inauguruotas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu. Apie Estiją ir Lietuvą kalbamės su gerai Estijos ir Lietuvos gyvenimą pažįstančiu kultūrologu, kūrėju Reinu Raudu.Ved. Jolanta Kryževičienė.
Eglė Grėbliauskaitė ir Aurelija Bulaukaitė parodoje „Mes turime būti ypatingai atsargūs“ atveria viešas paslaptis, galios sistemas ir nesusikalbėjimo prarajas Vilniaus dailės akademijoje. Pasakoja Juta Liutkevičiūtė. Berlyne gyvenantis 3D pasakojimų studijos „NowHere Media“ įkūrėjas Felixas Gaedtke festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatė virtualios realybės projektą „Namai po karo“. Pokalbis su menininku apie projektą bei tai, kuo ši raiška pranašešnė už dokumentinį kiną. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Lietuvos žmogaus teisių centrui minint 25-erių metų jubiliejų, apie žmogaus teisių problemas šiandieninėje Lietuvoje kalbėsimės su Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadove Jūrate Juškaite, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertu Donatu Paulausku ir Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite. Helsinkio universiteto komparatyvistinės literatūros dėstytojas dr. Kai Mikkonen pasakoja apie tai, kaip keičiasi komiksai ir jų skaitytojai moderniųjų technologijų amžiuje. Jį kalbino Alma Valantinienė. Kultūros renginiai.Ved. Indrė Kaminckaitė.
Taikų ginčų sprendimo būdą, mediaciją, sėkmingai galima taikyti ne tik darbo, verslo ar paveldėjimo konfliktuose, bet ir sprendžiant nepilnamečių bendravimo ar patyčių problemas. Per pastarąjį dešimtmetį ilgėja Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė.LRT tyrimas: V. Matijošaitis ir jo verslas nusitaikė į saugomas teritorijas.Netrukus suaktyvės automobilių pirkimai ir pardavimai. Estija planuoja tiesti geležinkelio tunelį tarp Estijos ir Suomijos sostinių – Talino ir Helsinkio. Jau pradėtas projekto atitikimo aplinkosaugos reikalavimams vertinimas.Interneto „troliai“.Prieš penkerius metus, 2014 m. vasario 18 d., Kijevo Maidano aikštėje prasidėjo prieš šalies prezidentą nukreipti protestai, vyko žiaurios masinės žudynės.L.Kojalos komentaras. Verslo naujienos iš Portugalijos. Spaudos ir sporto apžvalga. Kultūros renginių anonsas. Ved. Artūras Matusas.
Žolinių dieną žvilgsnis į Pivašiūnus, kur rengiami Žolinės atlaidai. Vakar prasidėję dar vadinami Švenčiausiosios Mergelės Marijos dangun ėmimo atlaidai iš viso truks 8-ias dienas. Kaip šis Dzūkijos kaimas, garsėjantis savo Žolinės atlaidais, rengiasi didžiausiai metuose šventei ir kuo gyvena kasdien? Ekspedicija „BRYDĖ PER PASAULĮ 2018“ baigia kelionę. Tik ką žurnalistai ir geografai iš Japonijos atskrido į Helsinkio oro uostą. Kokie Lenkijoje gyvenančių lietuvių lūkesčiai? Dūzgiant medaus šventėms – apie medaus gerąsias savybes mūsų sveikatai.Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Rūta Vainienė).Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Kultūros renginiai.Užsienio autorių knygų apžvalga. Ved. Gabija Narušytė ir Saulius Liauksminas.
Pasaulio dėmesys D.Trumpo ir V.Putino susitikimui. Tiesioginė spaudos konferencijos transliacija iš Helsinkio. Prancūzai pasitinka pasaulio futbolo čempionus. Savo širdžių čempionus pasitinka ir Kroatija. Naujausi archeologiniai radiniai įrodo, kad Kuršių Nerijoje žmonės gyveno kur kas anksčiau nei manyta iki šiol.Iš Ukrainos grįžo Nacionalinė ekspedicija.
Pasaulio dėmesys D.Trumpo ir V.Putino susitikimui. Tiesioginė spaudos konferencijos transliacija iš Helsinkio. Prancūzai pasitinka pasaulio futbolo čempionus. Savo širdžių čempionus pasitinka ir Kroatija. Naujausi archeologiniai radiniai įrodo, kad Kuršių Nerijoje žmonės gyveno kur kas anksčiau nei manyta iki šiol.Iš Ukrainos grįžo Nacionalinė ekspedicija.
Kūčių dieną 95-ąjį gimtadienį pasitinka kino kūrėjas Jonas Mekas. Apie M. K. Čiurlionio menų mokyklos tradiciją – abiturientų statomą operą. Menininkas Kęstutis Grigaliūnas pristato didžiulę apžvalginę kūrybos parodą „Tu manai, kad tu manai“. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Latvijos ir Helsinkio universitetų dėstytoja, prof. Laimutė Balodė pasakoja, kaip kaimynai latviai ir suomiai švenčia Kalėdas. Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija apdovanota aktorė Eglė Gabrėnaitė.
Kūčių dieną 95-ąjį gimtadienį pasitinka kino kūrėjas Jonas Mekas. Apie M. K. Čiurlionio menų mokyklos tradiciją – abiturientų statomą operą. Menininkas Kęstutis Grigaliūnas pristato didžiulę apžvalginę kūrybos parodą „Tu manai, kad tu manai“. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Latvijos ir Helsinkio universitetų dėstytoja, prof. Laimutė Balodė pasakoja, kaip kaimynai latviai ir suomiai švenčia Kalėdas. Už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija apdovanota aktorė Eglė Gabrėnaitė.
Rengiantis Valstybės atkūrimo 100-mečiui verta prisiminti Oną Lukauskaitę-Poškienę (1906–1983), laisvos dvasios literatę ir pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvę. Apie ją – dr. Loretos Mačianskaitės paskaita.Kas gi buvo Ona Lukauskaitė-Poškienė, kurią sovietmečiu Tomas Venclova suvokė kaip įrodymą, kad Lietuvoje yra mažų mažiausiai vienas visiškai laisvas žmogus, o Algirdas Julius Greimas apibūdino kaip žmogaus taurumo švystelėjimų pavyzdį? Poetė, Tautos tarybos kūrėja, vėliau politinė kalinė, nuo 1976 m. Lietuvos Helsinkio grupės narė, 1979 m. Nobelio taikos premijos kandidatė, deja, šiandien Lietuvoje nepakankamai prisimenama ir vertinama. Lukauskaitės biografijos aktualizavimas iškelia svarbius istorinės atminties, moterų įvaizdžių, kūrybos percepcijos klausimus svarstymais, kiek sugebame atpažinti moralinio gyvenimo aukštumas. Pabaigoje išgirsime trumpą disidento, dabar jau amžiną atilsį Viktoro Petkaus pasakojimą, kaip jie su Tomu Venclova prikalbino Oną Lukauskaitę-Poškienę tapti Helsinkio grupės nare.
Rengiantis Valstybės atkūrimo 100-mečiui verta prisiminti Oną Lukauskaitę-Poškienę (1906–1983), laisvos dvasios literatę ir pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyvę. Apie ją – dr. Loretos Mačianskaitės paskaita.Kas gi buvo Ona Lukauskaitė-Poškienė, kurią sovietmečiu Tomas Venclova suvokė kaip įrodymą, kad Lietuvoje yra mažų mažiausiai vienas visiškai laisvas žmogus, o Algirdas Julius Greimas apibūdino kaip žmogaus taurumo švystelėjimų pavyzdį? Poetė, Tautos tarybos kūrėja, vėliau politinė kalinė, nuo 1976 m. Lietuvos Helsinkio grupės narė, 1979 m. Nobelio taikos premijos kandidatė, deja, šiandien Lietuvoje nepakankamai prisimenama ir vertinama. Lukauskaitės biografijos aktualizavimas iškelia svarbius istorinės atminties, moterų įvaizdžių, kūrybos percepcijos klausimus svarstymais, kiek sugebame atpažinti moralinio gyvenimo aukštumas. Pabaigoje išgirsime trumpą disidento, dabar jau amžiną atilsį Viktoro Petkaus pasakojimą, kaip jie su Tomu Venclova prikalbino Oną Lukauskaitę-Poškienę tapti Helsinkio grupės nare.
Kuo muzikos selektorius skiriasi nuo didžėjaus?Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalga: Linos Buividavičiūtės knyga „Helsinkio sindromas“ ir Onos Jautakės knyga „Sekmadienį lengva nešti“.Per paskutinį mėnesį vaikų literatūros pasaulis neteko dviejų šviesių asmenybių: Didžiosios Britanijos vaikų rašytojo Michaelo Bondo ir Švedijos vaikų ir paauglių rašytojo Ulfo Starko. Kuo svarbus jų palikimas Lietuvos ir pasaulio vaikams bei suaugusiesiems?„Klasikos enciklopedija“: Nelsonas Mandela.
Po įtemptų visai Europai Prancūzijos prezidento rinkimų, naujuoju Prancūzijos vadovu tapo vos 39-erių centro kandidatas Emanuelis Macronas. Ko galima tikėtis iš naujojo šalies prezidento ir kaip jį vertina prancūzai?Po slapto balsavimo grupuotė Hamas išsirinko naują lyderį, kuris spėjama bandys pagerinti grupuotės tarptautinį įvaizdį. Kaip reikėtų vertinti pokyčius islamistinėje palestiniečių grupuotėje? Nuo Londono iki Paryžiaus, Niujorko iki Helsinkio - skurdas dažniausiai apsistoja miestų rytinėje dalyje. Kodėl skurdas žiūri į rytus?
Po įtemptų visai Europai Prancūzijos prezidento rinkimų, naujuoju Prancūzijos vadovu tapo vos 39-erių centro kandidatas Emanuelis Macronas. Ko galima tikėtis iš naujojo šalies prezidento ir kaip jį vertina prancūzai?Po slapto balsavimo grupuotė Hamas išsirinko naują lyderį, kuris spėjama bandys pagerinti grupuotės tarptautinį įvaizdį. Kaip reikėtų vertinti pokyčius islamistinėje palestiniečių grupuotėje? Nuo Londono iki Paryžiaus, Niujorko iki Helsinkio - skurdas dažniausiai apsistoja miestų rytinėje dalyje. Kodėl skurdas žiūri į rytus?
Lietuvos prekybos centruose vaisiai ir daržovės – žemiausios antrosios klasės. Vaikų liudijimas teismuose apie smurtą šeimoje.OPEC šalys nusprendė mažinti naftos gavybą. Helsinkio grupei – 40 metų.Tarptautinė AIDS diena.Kalėdinėje mugėjė Vilniuje apsilankė prezidentė D. Grybauskaitė.
Alantoje vyksta „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas. Kodėl Joninės tokios svarbios Latvijoje pasakoja Latvijos ir Helsinkio universitetų dėstytoja, kalbininkė Laimutė Balodė. Susitikimas su iliustruotoju Jonu Špoku. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Užsienio kultūros apžvalga. Turkijoje gyvenančios menininkės apie kūrybą ir gyvenimą Turkijoje.
Alantoje vyksta „Santaros-Šviesos“ suvažiavimas. Kodėl Joninės tokios svarbios Latvijoje pasakoja Latvijos ir Helsinkio universitetų dėstytoja, kalbininkė Laimutė Balodė. Susitikimas su iliustruotoju Jonu Špoku. Andriaus Jakučiūno kultūros komentaras. Užsienio kultūros apžvalga. Turkijoje gyvenančios menininkės apie kūrybą ir gyvenimą Turkijoje.
„Europos institucijos, priešingai Europos principams, Europą nori suvienodinti, sukurti bendrus standartus, ją unifikuoti. Galbūt kažkokioje ES retorikoje ir pripažįstama pagarba Kitokiam, tačiau praktikoje ji naikinama. Mūsų įvairovė yra mūsų turtas ir dėl to agurkų kreivės visuose ES šalių ūkiuose unifikavimas pasitikėjimo Europa nekelia“, – sako prof. Reinas Raudas.Apie europietišką tapatybę ir tai, kas Europą vienija ir kas įkvepia euroskeptikus – pokalbis su rašytoju, Talino ir Helsinkio universiteto profesoriumi Reinu Raudu.
„Europos institucijos, priešingai Europos principams, Europą nori suvienodinti, sukurti bendrus standartus, ją unifikuoti. Galbūt kažkokioje ES retorikoje ir pripažįstama pagarba Kitokiam, tačiau praktikoje ji naikinama. Mūsų įvairovė yra mūsų turtas ir dėl to agurkų kreivės visuose ES šalių ūkiuose unifikavimas pasitikėjimo Europa nekelia“, – sako prof. Reinas Raudas.Apie europietišką tapatybę ir tai, kas Europą vienija ir kas įkvepia euroskeptikus – pokalbis su rašytoju, Talino ir Helsinkio universiteto profesoriumi Reinu Raudu.