Podcasts about nesvarbu

Orumo sąvoką girdime dažnai, tačiau ar susimąstome, kas tas orumas ir ką reiškia gyventi oriai? Ką rodo mūsų orumas mums patiems ir aplinkiniams? Ar dažnai tenka paminti orumą dėl kokių nors priežasčių? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus laidoje ieškome su Laura Stadalninkaite – mama, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos darbuotoja, neregių bendruomenės nare, ir teisininku Egidijumi Grigoniu, atstovaujančiu žmonių su judėjimo negalia bendruomenę.„Artėjant Pasaulinei orumo dienai, linkiu sau ir kitiems būti vieni kitiems tolerantiškiems“, - sako Laura Stadalninkaitė. – „Nesvarbu, kokie yra mūsų įsitikinimai, pasirinkimai ar skirtumai, tiesiog būkime savimi. Svarbiausia, kad siekdami savo orumo nepamintume kitų žmonių vertybių”. „Dėl savo nesėkmių nekaltinkime kitų. Neišskiriant negalios buvimo ar ne, kiekvienas ieškokime būdų, kaip nemenkinti savo ir kitų orumo“, - antrina Egidijus Grigonis.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Parašyti pirmą knygą – daug lengviau, jei nepavyks, niekas jos nematys. Kai rašai antrą – negali padaryti blogiau“, – sako neseniai antrąjį romaną „Voyage, voyage“ išleidęs Kastytis Sarnickas-Kastetas. „Skaitydavau, ką parašiau, gerdavau kavą, ir pats juokiausi“, – pirmosios knygos „Turnė“ užuomazgas prisiminė „G&G Sindikatas“ narys. Nesvarbu, kurią autoriaus knygą skaitysite pirmiau, tai nėra pirmosios tęsinys, nors veikėjai – tie patys. Galite pradėti ir nuo solo albumo „Žėručio gatvės byla“, nuo kurio ir prasidėjo K. Sarnicko pasakojimų serija. Ved. Marius Andrijauskas

„Nesvarbu kiek turi pinigų, svarbu, ką pažįsti“ - apie kelionę į krizės ir protestų kaustytą Venesuelą, pasakoja keliautojai Irmantas Škėrys ir Ridas Beržauskas. Prieš penkerius metus, kai gyventojai bėgo iš šios šalies, jie ten vyko filmuoti dokumentinio filmo. Iš pradžių jų tikslas buvo užfiksuoti vietinių medikų darbą, tačiau sutikus lietuvių kilmės žurnalistę, istorikę Jūratę Statkutę de Rosales, planai pasikeitė.Kartu aplankę ne vieną tolimą šalį, kurdami dokumentinius filmus apie vietinių žmonių gyvenimus, Irmantas ir Ridas pripažįsta, kad būnant tokiose tolimose šalyse priimi save tokį, koks esi iš tikrųjų, o sutikti žmonės tikrai privers pajusti, jei tu jiems nepatinki.Dvylika punktų apie keliautojų Irmanto Škerio ir Rido Beržausko keliones.Ved. Ignas Klėjus

„Lietuvos senjorų pažinimo gebėjimai kone prasčiausi Europoje“ - teigia evoliucinės psichologijos profesorius emeritas Albinas Bagdonas. Nesvarbu, kiek jums metų, turbūt esate pastebėję savo paties pokyčius gyvenime. Žinoma, fizinio kūno pasikeitimai pastebimi lengviau nei subtilūs psichikos ir smegenų procesai. Senstant kūnui, prastėja žmogaus gebėjimas pažinti, sutelkti dėmesį ir atsiminti, o moksliniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų vyresnių nei 50 metų pažintinis senėjimas yra išskirtinai spartus.Kodėl lietuvių smegenys taip sparčiai sensta? Kodėl vieni žmonės išlaiko savo pažinimo gebėjimus, o kiti vargsta?Pokalbis ir dvylika punktų apie smegenų senėjimą su evoliucinės psichologijos prof. Albinu Bagdonu.Ved. Ignas Klėjus

Šeduvoje kuriamas didžiausias Europoje memorialas Lietuvos žydams.„Kai mes kalbame apie migrantus, dažnai pamirštame, kad jie yra žmonės ir jie yra vaikai. Mūsų pagrindinis tikslas yra atkreipti dėmesį pirmiausia į tai, kad jie yra vaikai ir jaunuoliai“, – pasakodama apie kūrybines misijas, sako Menų agentūros ARTSCAPE integracijos projektų koordinatorė Raimonda Lebelionytė-Alseikienė.Kodėl lietuviai sukūrė komiksą apie XX amžiaus Albanijos ichtiologę Sabiha Kasimati?Pasaulio kultūros apžvalgoje apie Pulitzerio premijos laureatus, menininkų prisijaukintą slėptuvę Charkive ir anapilin iškeliavusią Brazilijos muzikos legendą Ritą Lee.Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ skandalas gali būti suvedamas į kalbos ir jos vartojimo problemą – akcentuoja kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Kaune veikianti paroda „Paskutinis skambutis“ paroda kviečia pažinti unikalaus menininko Vaclovo Strauko žvilgsnį ir naujai pažvelgti į tuometę mokyklinių švenčių kultūrą.„Nesvarbu, mane vertinsite iš meno ar komercijos pusės, niekada neišdaviau savęs ir neparsidaviau“, – sako performansų kūrėja Monika Dirsytė. Klaipėdoje ir Vilniuje rengiamos jos kūrybos dešimtmečiui skiriamos parodos, abi vadinasi „Dirsytė“. Pokalbis su Monika apie menininkės tapimą prekės ženklu, nuolatinį savų baimių įveikimą performanso arenoje ir jos, vienišės, kartais ne itin draugišką santykį su Lietuvos meno bendruomene.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėV. Strauko nuotr.

Antrojo tinklalaidės „Penki kilometrai“ sezone Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliaudami pėsčiomis nagrinės įvairias vartojimo formas ir kels klausimus, ar galime rasti balansą tarp natūralių ir dirbtinai sukurtų žmogiškųjų poreikių. Pokalbiai su įvairių pažiūrų ir gyvenimo būdo žmonėmis - nuo tikrų asketų iki užkietėjusių vartotojų. Sezono pradžioje Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliauja pėsčiomis su muzikantu, grupės Golden Parazyth lyderiu Giedriumi Širka. Kiek muzikos kūryba, koncertai ir leidyba yra vartotojiška? Kodėl Giedrius kritikuoja tradicijas ir kaip atrodo jo kelionės?

Kultūros žurnalo „Literatūra ir menas“ naujausio numerio apžvalga.„Nežinau, apie ką buvo šis spektaklis“, – pasaulinio garso amerikiečių režisieriaus Roberto Wilsono spektaklį „Dorianas“ Nacionaliniame Kauno dramos teatre sako kritikė Aušra Kaminskaitė.Lietuvoje apsilankė tarptautiniu mastu meno pasaulyje garsus muzikos kuratorius, konsultantas Andreas Vierzigeris. Austrų kilmės kūrėjo klientų gretose – nuo Vivienne Westwood iki „Netflix“. Kokiais atvejais žmonės kreipiasi į muzikos kuratorių? Ar norint sukurti šiuolaikišką klasikinės muzikos formatą tikrai reikia daugybės pinigų? Apie tai su juo kalbasi Vaidotas Burokas.„Spėju, kad lietuviškam kinui, kuriam Vėlyvis vis nori oponuoti, stereotipiškai tradiciška priskirti teatrališkus dialogus. O ant šio grėblio „Piktųjų karta“ užlipa ne kartą“, – Emilio Vėlyvio filmą „Piktųjų karta“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Šiandien prasideda visą mėnesį truksiantis kino festivalis „Jaunas lenkų kinas“, kuriame – jaunų debiutantų darbai, tarptautiniuose festivaliuose įvertinti bei žiūrovų pamėgti filmai. Festivalio repertuare keturi dokumentiniai ir penki vaidybiniai filmai. Nesvarbu, ar juose pasakojama dabar populiariausio prezidento, ar vienišos motinos istorija, kiekvienam kūrėjui labiausiai rūpi žmogus ir jo kova.Spalio 20 dieną vienas ryškiausių šalies architektų Audrius Ambrasas pasitinka 60-ies metų jubiliejų. Anot kūrėjo, nors buvimas architektu reikalauja daug drąsos, visgi, pavyzdžiui, pilotams, jos prireikia kur kas daugiau. Prieš metus architektas pelnė nacionalinę kultūros ir meno premiją, ta proga su juo tuomet pasikalbėjo kolegės Gabija Narušytė ir Rasa Murauskaitė. Laidoje girdime ištrauką, kurioje jubiliatas pasakoja apie ryšį tarp visuomenės brandos ir architektūros skonio.Kultūros ministerijos užsakymu buvo atliktas tyrimas „Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje tikslinių priemonių ir jų poveikio vertinimas“, kurio pagrindinis tikslas – ištirti esamas priemones, įgyvendinti išsamias konsultacijas su kultūros sektoriaus atstovais bei pateikti išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje. Kas išryškėjo tyrimo metu ir kaip galima tobulinti kultūros sklaidą užsienyje, kalbamės su Kultūros ministerijos atstove Daiva Parulskiene.Rytoj Vilniuje prasideda didžiausias Baltijos šalyse šiuolaikinės muzikos forumas – Tarptautinis aktualios muzikos festivalis GAIDA. Dėl smuikininko Gidono Kremerio ligos į vėlesnę datą perkeliamas pirmasis festivalio koncertas, tad „Gaida“ startuos viena diena vėliau nei numatyta – spalio 21 d. Kaip festivalis pasitinka iššūkius ir ko tikėtis šių metų programoje, atskleidžia vadovas Remigijus Merkelys.Ved. Urtė Karalaitė

Bulgarijoje rinkimus laimėjusi nauja antikorupcinė partija pradeda sudėtingas derybas dėl valdančiosios koalicijos. Sekmadienį bulgarai jau trečią kartą šiais metais rinko parlamentą — šalis atsidūrė politinėje aklavietėje, nes susiskaldžiusios politinės partijos nesugeba susitarti dėl valdančiosios daugumos. Pokyčių perspektyvomis po rinkimų Bulgarijoje išsamiau domėjosi Žygimantas Kapočius.Europos vaistų agentūrai sprendžiant, ar patvirtinti vakcinaciją nuo COVID-19 vaikams nuo penkerių metų, Jungtinėse Amerikos Valstijose per pirmąją savaitę paskiepyta beveik du milijonai jaunesnių nei dvylikos vaikų. Europoje, nesulaukusi oficialaus Europos vaistų agentūros patvirtinimo, jaunesnio amžiaus vaikus skiepyti pradėjo Austrijos sostinė. Tuo metu Švedijoje tik įsibėgėja paauglių vakcinacija. Išsamiau pasakoja Rūta Nikitinaitė.Šiandien - tarptautinė tolerancijos diena. Bus pristatyti 2021 m. atlikto Lietuvos gyventojų nuostatų etninių ir religinių grupių atžvilgiu tyrimo bei žiniasklaidos stebėsenos rezultatai. Organizacijos Media4change steigėja ir direktorė Neringa Jurčiukonytė bei Migracijos sociologė, nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group” tyrimų vadovė, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto atstovė Giedrė Blažytė.Ar pateisino save 100 eurų išmokos nepasiskiepijusiems senjorams.? Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus ir du Seimo nariai: Jurgita Sejonienė bei Aurelijus Veryga.Užsienio įvykių apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Transporto pertvarka. Vilniečiai ir miesto svečiai pastaraisiais metais neišvengiamai pastebi daug pakeitimų sostinės eisme. Nesvarbu, ar tai vairuotojas, dviratininkas, ar pėsčiasis, miesto valdžios noras išpopuliarinti viešąjį transportą palietė jau turbūt visus. Ypač daug klausimų kelia kai kurių gatvių sankryžų pertvarkymas į į žiedines. Vilniaus miesto savivaldybės vyriausias miesto inžinierius Anton Nikitin ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Transporto inžinerijos fakulteto Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros prof. Henrikas Sivilevičius.Vesta Tizenhauzienė iš Panevėžio apie brangstančias malkas.Šiemet malkų kainos išaugo daugiau nei trečdaliu. Privatūs pardavėjai sako, kad kainas kelti priversti dėl brangstančių žaliavų. Specialistai sako, kad tam įtakos turėjo smarkiai sumažėjęs baltarusiškos medienos importas. Išsamiau kolegė Vesta Tizenhauzienė iš Panevėžio.Šalies verslininkai ruošiasi Kalėdoms. Eglių plantacijose darbai prasidėjo dar spalį. Tad pirmosios kalėdinių eglių siuntos jau iškeliavo į užsienį. Verslininkai sako, kad šiemet netrūksta rūpesčių ir ne tik dėl pandemijos. Daugiau iš didžiausios Lietuvoje eglių plantacijos Aina Mizgirdė.Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas iš Briuselio, kur vyksta šalių užsienio reikalų bei krašto apsaugos ministrų susitikimas.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Socialiniuose tinkluose ir toliau plinta įvairios melagienos apie koronavirusą. Štai savaitgalį pasirodė įrašas, jog po trečiosios skiepo dozės mirė keturiasdešimt septynerių metų kėdainietė. Tačiau nei ligoninė, nei Kėdainių rajono savivaldybė šios informacijos – nepatvirtino. Po melagienomis kartais aptinkami ir medikų komentarai. Specialistai atviri – tokie veiksmai daro itin didelę žalą sveikatos sistemai. Plačiau – Pauliaus Selezniovo pasakojime.Savaitės komentaras. Autorius– apžvalgininkas Virginijus Savukynas.Ved. Rūta Kupetytė

Nesvarbu, ar tai būtų bandymas tilpti į 90-60-90, ar išvirti tobulus cepelinus, noras save sutalpinti į visuotinai pripažįstamas dėžutes, dažniausiai keliauja greta su saviplaka ir savinepakankamumu. Disleksija, apie kurią kalbamės šioje LAIMĖS DIETOJE, ir kurios savaitė visame pasaulyje minima būtent spalio mėnesį, ilgus metus buvo laikoma tiesiog tingėjimu. Laimei, atsiradus daugiau informacijos, ši stigma nyksta - juk su mokymosi sunkumais, iššūkiu skaityti susiduria daugiau nei dešimtadalis vaikų. Tarp jų kažkada buvo ir Albertas Einšteinas, Waltas Disnėjus, Leonardo Da Vinci, Tomas Cruise'as, Jim Carrey ir Juozapas, kurio mama svečiuojasi šioje laidoje. Taigi, apie laimingas pamokas, kurias išmoko į gyvenimą atkeliavus disleksijai, kalbamės su psichologe, lavybininke, karjeros trenere, Mokymosi ypatumų centro „Labirintas“ vadove Asta Blažinskiene.Ved. Rimantė Kulvinskytė

„Nesvarbu, kaip toli begyventume nuo pakrantės, vandenyno ekosistemų būklė veikia visų mūsų gyvenimus“, – skelbia šį pavasarį startavusi pirmoji Lietuvoje vandenynų edukacijos platforma „Pobangom.lt“.Kodėl mums turi rūpėti ne tik Baltijos jūros švara, bet ir vietos, kuriose blykšta koralai bei dainuoja kuprotieji banginiai? Pokalbis apie tai ir daugiau su platformą kuriančiomis vandenyno entuziastėmis – Barselonos universiteto okeanografijos ir jūros aplinkos valdymo magistro studente Greta Stukonyte bei ką tik aplinkos mokslų, politikos ir valdymo magistrą Centriniame Europos universitete baigusia Rimante Balsiūnaite.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Šeima yra mus vedantis kompasas, įkvėpimas siekti daugiau ir užutėkis akimirkoms, kai pritrūksta jėgų. Nesvarbu, kokio dydžio būtų namai, svarbiausia, kad juose tvyrotų daug meilės. Laidos viešnia meilės kiekiu tikrai nesiskundžia. Išskirtinės ramybės ir išminties kupinas pokalbis su 14 vaikų mama, globėja, veltinio amatininke Egle Vaitkevičiene.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Nesvarbu, kaip gertumėte kavą, tiesiog užsipylę verdančio vandens, filtruotą ar espresso, kiekviename puodelyje yra ne tik kofeino. Jame plaukioja istorija, nusidriekianti nuo Abisinijos ožkų, sugalvojusių paskabyti kavos krūmą, iki aistringų pamfletų, kuriais XVII a. moterys kvietė vyrus atsisakyti šio klastingo gėrimo. Ved. Aidas Puklevičius

Nesvarbu, kas nurodyta prie mūsų pareigų – mama, inžinierius ar studentas – visi mes esame projektų vadovai. Susiplanuoti kasdienybę, darbus daryti be streso, o dieną baigti be kaltės jausmo yra ir mokslas, ir menas. Tad „Laimės dietoje“ - pokalbis apie asmeninio efektyvumo paslaptis, vidinę motyvaciją ir meną planuoti. Laidos viešnia - Lietuvos projektų vadybos asociacijos direktorė, tinklaraščio planasgyvenimas.lt autorė Dovilė Daugvilaitė-Zubcovė.Ved. Rimantė Kulvinskytė

„Nesvarbu, kas ant tavo stalo atguls – miesto prostitutė ar pats karalius, su jais turi elgtis vienodai pagarbiai“, – sako bioarcheologė, antropologė dr. Justina Kozakaitė. Kodėl istoriniai dokumentai gali pagražinti realybę, tačiau žmogaus kaulai nenutylės nieko? Kaip atrodo mirusiųjų palaikus tyrinėjančių mokslininkų darbas? Ką palaikų analizė mums pasakoja apie Lietuvos partizanų istoriją, Adolfo Ramanaukso-Vanago ir Antano Kraujelio-Siaubūno kankinimus? Pokalbis su dr. Justina Kozakaite.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė

Nuo kada dukros gali naudoti makiažą? Ką papasakoti vaikams apie grožio ir savęs priežiūros ritualus? Apie tai kalbamės su mama, grimo dailininke Vaida Venckute.

M.K. Čiurlionio menų mokyklos absolventas fortepijono studijas tęsė Maskvos konservatorijoje, vėliau -Jungtinėse Valstijose, kol galiausiai apsistojo Didžiojoje Britanijoje, Londone. Čia jis ne tik koncertuoja, dirba pedagoginį darbą, aktyviai dalyvauja lietuvių bendruomenės veikloje, tačiau stengiasi megzti ir puoselėti kultūrinius ryšius su Lietuvos muzikų bendruomene, rengdamas įvairius bendrus edukacinius ir socialinius projektus. Seimui paskelbus Pasaulio lietuvių metus iš Šiaulių kilęs menininkas pažymėjo, kad jam yra labai svarbi lietuviškoji tapatybė: „Nesvarbu,kur begyventum reikia žinoti, kas esi“. Apie kultūrą, kultūros politiką, kuri Lietuvos politikų viršūnių buvo išplėsta ir už Lietuvos geografinių ribų, aprėpdama viso pasaulio lietuvius, ir suksis pokalbis.Ved.J.Kuodytė.

Kas mums nutiko, kad iš kasdienio bendravimo dingo „laba diena“ ir beliko „laba“, pranyko „ačiū“, „viso gero“, „linkime greičiau pasveikti“? Nejaugi tarpusavio ryšius taip nuskurdino internetas, jog elgiamės lyg socialiai apleisti vaikai, užaugę kur nors džiunglėse su gyvūnais? Juk rašant agresyvius komentarus internete, nereikia nei pasisveikinti, nei padėkoti, nei ko nors gražaus palinkėti.Nesvarbu, kokio amžiaus esame, mandagumo vis labiau trūksta. Kodėl? Gal tai virto atgyvena, nes nebeatlieka savo paskirties? O gal ką gali mandagus elgesys mes net nežinome?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Darbdavys moka nepakankamai. Viršininkai elgiasi lyg konclagerio prižiūrėtojai. Viskas protu nesuvokiamai brangu. Politikai nieko daugiau nedaro – tik egoistiškai vienas kitam įrodinėja savo pranašumą. Visi, kas prie valdžios, korumpuoti, jų nagai tik į save lenkti. Merginos – savanaudės, siekiančios išnaudoti vaikinus. Vaikinai – kelmai, nevykėliai, mamų sūneliai. Universitetai ir jų programos netikę. Gero darbo nesurasi. Stereotipinių skundų sąrašas begalinis. Tuo pačiu nepatenkinti Vilniuje, Šiauliuose, Kintuose ar Kavarske. Nesvarbu, kad mokslo žmonės net užkimę tvirtina, kad žmonija niekada geriau negyveno nei šiandien, bet mums jų išvedžiojimai nė motais.Nuo kada ėmėme tikėti, kad kažkur po šia saule egzistuoja gyvenimas be vargo ir rūpesčių? Kaip atsikratyti šio vaikiško lūkesčio? Kaip įsisąmoninti, jog gyvenimas yra sunkus tol, kol jo pakilimų ir nuokryčių nepriimame kaip natūralios tėkmės?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Darbdavys moka nepakankamai. Viršininkai elgiasi lyg konclagerio prižiūrėtojai. Viskas protu nesuvokiamai brangu. Politikai nieko daugiau nedaro – tik egoistiškai vienas kitam įrodinėja savo pranašumą. Visi, kas prie valdžios, korumpuoti, jų nagai tik į save lenkti. Merginos – savanaudės, siekiančios išnaudoti vaikinus. Vaikinai – kelmai, nevykėliai, mamų sūneliai. Universitetai ir jų programos netikę. Gero darbo nesurasi. Stereotipinių skundų sąrašas begalinis. Tuo pačiu nepatenkinti Vilniuje, Šiauliuose, Kintuose ar Kavarske. Nesvarbu, kad mokslo žmonės net užkimę tvirtina, kad žmonija niekada geriau negyveno nei šiandien, bet mums jų išvedžiojimai nė motais.Nuo kada ėmėme tikėti, kad kažkur po šia saule egzistuoja gyvenimas be vargo ir rūpesčių? Kaip atsikratyti šio vaikiško lūkesčio? Kaip įsisąmoninti, jog gyvenimas yra sunkus tol, kol jo pakilimų ir nuokryčių nepriimame kaip natūralios tėkmės?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Aivaras Abromavičius įsitikinęs, kad įvairioms Lietuvos institucijoms labai trūksta šviežio požiūrio, kuris būtų koncentruotas į galutinį rezultatą, o ne į patį procesą. Tam, anot laidos svečio, trukdo tai, kad daugelis politika užsiimančių žmonių niekada nėra dalyvavę verslo kūrimo procese. „Daugelis iš jų versle niekada nėra buvę, o žino tik kaip būti valstybiniuose organuose, valstybiniame aparate ir tarp žmonių, kurie mažai uždirba. Žvelgdami į privatų verslą, jie jaučia tam tikrą pavydo laipsnį, nes ten atlyginimai aukštesni. Bet vis tiek nieko nedaro, kad reformuotų valstybinę tarnybą, pakeistų visuomenės požiūrį į ją ir ji taptų patraukli, prestižiška bei kad būtų stipriai pakelti atlyginimai.“, – mano A. Abromavičius. Laidos vedėjo paklaustas, kaip besielgiantys vadovai pasiekia daugiausiai, A. Abromavičius atsakė, kad jam svarbiausi du vadovaujančių žmonių bruožai. Tai – sąžiningumas ir smalsumas, kuris grindžiamas nuolatiniu naujovių ieškojimu. „Ką bedarytum, tai turi daryti geriau už kitus, tiksliau, turėti tikslą būti geriausiu savo nišoje. Nesvarbu, turi mažą restoranėli ar esi fizinio lavinimo treneris“, – savo mintis išsakė laidos „ Boso valanda su S. Jovaišu” svečias.

„Miškininkas iš prigimties yra paprastas, kuklus žmogus, dažnai kilęs iš kaimiškosios vietovės. Jis ne šnekom sutvertas. Kadangi daug laiko vienas praleidžia miške, sumenksta bendravimo įgūdžiai“, – sako visada energingas ir pozityvus miškininkas Raimundas Ereminas.Tikras žemaitis eigulys iš Palangos atsikraustė į Vilnių ir nusprendė mokyti miestiečius pažinti mišką, nuo mažens vaikams skiepyti meilę gamtai. „Mišką visur nešiojuosi. Nesvarbu kur būti – Palangoje, Vilniuje ar galai žino kur...“, – šypsosi jaunasis miškininkas R. Ereminas.

„Miškininkas iš prigimties yra paprastas, kuklus žmogus, dažnai kilęs iš kaimiškosios vietovės. Jis ne šnekom sutvertas. Kadangi daug laiko vienas praleidžia miške, sumenksta bendravimo įgūdžiai“, – sako visada energingas ir pozityvus miškininkas Raimundas Ereminas.Tikras žemaitis eigulys iš Palangos atsikraustė į Vilnių ir nusprendė mokyti miestiečius pažinti mišką, nuo mažens vaikams skiepyti meilę gamtai. „Mišką visur nešiojuosi. Nesvarbu kur būti – Palangoje, Vilniuje ar galai žino kur...“, – šypsosi jaunasis miškininkas R. Ereminas.

Nesvarbu, kiek aukštųjų mokslų diplomų turėtume, kiek televizijos programų bežiūrėtume, siauraprotiškumo problema išlieka gaji. Toks asmuo viską ir visus matuoja tik savo masteliu, net nemėgindamas pasižiūrėti plačiau. Jam egzistuoja tik viena tiesa – jo tiesa, ir kitaip būti negali. Viskas, kas netelpa į šio žmogaus suvokimo ar patyrimo ribas, menkinama, kritikuojama, atmetama ir reikalaujama „pasaulio pagal mane“. Kokios tokio nelankstaus mąstymo priežastys ir ilgalaikės pasekmės?

Nesvarbu, kiek aukštųjų mokslų diplomų turėtume, kiek televizijos programų bežiūrėtume, siauraprotiškumo problema išlieka gaji. Toks asmuo viską ir visus matuoja tik savo masteliu, net nemėgindamas pasižiūrėti plačiau. Jam egzistuoja tik viena tiesa – jo tiesa, ir kitaip būti negali. Viskas, kas netelpa į šio žmogaus suvokimo ar patyrimo ribas, menkinama, kritikuojama, atmetama ir reikalaujama „pasaulio pagal mane“. Kokios tokio nelankstaus mąstymo priežastys ir ilgalaikės pasekmės?

Pamėgome kalbėti apie atsakomybę, tačiau, kaip rodo gyvenimas, dažnai nesuprantame, ką ji reiškia. Vienam atsakomybė tėra žiauri prievarta, kitam – skambus lozungas, skirtas apibūdinti „geram” žmogui, trečiam – žodžio laikymasis.Nesvarbu, kaip atsakomybę suprantame, bet jos atsisakymas turi visiems juntamų pasekmių: žlunga šeimos, verslai, valstybinės iniciatyvos, vyksta galios kovos, liejasi agresijos upės, gimsta nepasitikėjimas, įtarumas, nusivylimas.Kaip sugrąžinti į gyvenimą atsakomybę?

Pamėgome kalbėti apie atsakomybę, tačiau, kaip rodo gyvenimas, dažnai nesuprantame, ką ji reiškia. Vienam atsakomybė tėra žiauri prievarta, kitam – skambus lozungas, skirtas apibūdinti „geram” žmogui, trečiam – žodžio laikymasis.Nesvarbu, kaip atsakomybę suprantame, bet jos atsisakymas turi visiems juntamų pasekmių: žlunga šeimos, verslai, valstybinės iniciatyvos, vyksta galios kovos, liejasi agresijos upės, gimsta nepasitikėjimas, įtarumas, nusivylimas.Kaip sugrąžinti į gyvenimą atsakomybę?

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: alkis, užmaskuotas iliuzijomis. Mėgstame iš musės išpūsti dramblį, neigti akivaizdžius dalykus, į visus kylančius klausimus surasti įmantriausių proto išvedžiojimų. Ir visa tai darome tik todėl, kad nepripažintume skausmo, kurį kelia alkis. Alkstame emocinio ryšio, pripažinimo tokiais, kokie esame, kai nusiimame savo socialines kaukes. Alkio skausmas toks stiprus, kad jį sumažintume lyg kokį narkotiką „vartojame“ iliuzijas: „Nesvarbu, kad jis mane sumušė, bet vis tik mane myli. Ji mėgsta išgerti, bet iš meilės man to įpročio atsisakys. Mano tėvai manimi nesirūpino, gyveno savo gyvenimus, bet širdies gilumoje jie buvo geri žmonės ir mylėjo mane“, – taip guodžiame save.Ar įmanoma atsisakyti iliuzijų? Kaip atrodo gyvenimas be jų? Kaip „pamaitinti“ savo sielą?

„Pašnekesiai apie tave ir kitus“: alkis, užmaskuotas iliuzijomis. Mėgstame iš musės išpūsti dramblį, neigti akivaizdžius dalykus, į visus kylančius klausimus surasti įmantriausių proto išvedžiojimų. Ir visa tai darome tik todėl, kad nepripažintume skausmo, kurį kelia alkis. Alkstame emocinio ryšio, pripažinimo tokiais, kokie esame, kai nusiimame savo socialines kaukes. Alkio skausmas toks stiprus, kad jį sumažintume lyg kokį narkotiką „vartojame“ iliuzijas: „Nesvarbu, kad jis mane sumušė, bet vis tik mane myli. Ji mėgsta išgerti, bet iš meilės man to įpročio atsisakys. Mano tėvai manimi nesirūpino, gyveno savo gyvenimus, bet širdies gilumoje jie buvo geri žmonės ir mylėjo mane“, – taip guodžiame save.Ar įmanoma atsisakyti iliuzijų? Kaip atrodo gyvenimas be jų? Kaip „pamaitinti“ savo sielą?

Si menesi Dr. Kudirka kalbes apie kaip pasiruosti stichines nelaimes. Indijos Juros Tsunami, Hurricane Katrina, Haiti zemes drebejimas, 2011 metu pugas. Nesvarbu kur gyveni, visados yra galimybe nelaimesm, tai reikia paruosti seima nelaimes atveju. 1. Paruoskite "Disaster Kit" del seimos. Turi uztekti maisto, vandens, drabuziu kiekvienam seimos nariui bent trim dienom. 2. Padarykite "Disaster Plan" kad kiekvienas seimos narys zinotu kur susitikti su seima pavojaus metu, ir kad zinotu kaip vienas kitam perduoti informacija per sutartus kontaktu numerius. 3. Turektie radija kur veiktu pakrauta baterijomis, kad galetumete klausyti ziniu is valdzios nelaimes metu. Taip pat, aplankykite valdzios tinklapius, kurie pades...