Podcasts about pasvalio

Paskutinėmis pasėlių deklaravimo dienomis seniūnijų specialistams darbo nestinga - paskutinės akimirkos ūkininkai laukia dėl įvairių priežasčių. Paskutinėmis proceso dienomis jau aiškesnės ir šiųmetės deklaravimo tendencijos: deklaruojančių skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai - nekinta. Apie tai pasakojo Pasvalio rajono Pumpėnų ir Pušaloto seniūnijų darbuotojos.Apie žemaitukus ir jų auginimą, būdo savybes - pokalbis su ūkininku iš Kauno rajono Vidu Kūloku.Šiais metais Panevėžio lėlių vežimo teatras 39 kartą leidosi į gastroles po Ukmergės, Kėdainių, Anykščių kaimus. Trupė riedėjo iš vienos gyvenvietės į kitą, vežimo scenoje rodant spektaklius. Tačiau pasitinkančiųjų ir spektaklius žiūrinčiųjų gretos retėja - kaimai traukiasi, pastebi teatro įkūrėjas, režisierius Antanas Markuckis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Norint pastatyti fermą, ūkininkams tenka įveikti sunkiausius biurokratinius reikalavimus. Vieniems tai įveikiami sunkumai, kitiems nepakeliami. Utenos rajono ūkininkas Arūnas Kudrevičius planuodamas fermos statybas užtruko 4 metus, bet, galiausiai, vis tiek nėra tikras, ar pavyks pastatyti fermą. Projektuotojai taip pat įvardija ūkininkams kylančius iššūkius, o Aplinkos ministerijos atstovas sako, kad veiksmų imtasi iškart po susitikimo su ūkininkais.Šiltėjant orams gamtininkai kviečia lankyti pažintinius takus. Kuo jie įdomūs, Metelių regioniniame parke papasakos parko lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys.Rubrika „Miestietis kaime“. Astos Bendoraitienės patirtis, kaip iš miesto teko grįžti į gimtąjį kraštą Pasvalio rajone. Dabar moteris darbuojasi kultūros srityje ir ūkininkauja.Ved. Rūta Simanavičienė

Giedrė ir Robertas Kuskiai, Šilutės r. Šyšos polderio ūkininkai, susiduria ne tik sugamtinėmis kliūtimis, bet ir su polderių nepriežiūra bei aplinkosaugos reikalavimais.Ūkininkų pievos užliejamos ne tik potvynio metu, bet skęsta ir vasarą, nors turėtų būtivanduo iš jų išpumpuojamas. Dalyje pievų galima šienauti tik po rugpjūčio 15-osios,nes tenka saugoti čia perinčius retus paukščius.Lietuvoje deklaruojama, kad net 700 hektarų plote ūkininkaujama susiduriant sugamtinėmis kliūtimis. Nemuno žemupio ūkininkai bei Biržų ir Pasvalio rajoneūkininkaujantys aktyviose karstinių įgriuvų zonose gali pretenduoti į paramą. Ką jie turi žinoti?Aukštaitijos nacionaliniame parke duris atversiančioje Mėnulio laboratorijojemokslininkai ir moksleiviai augins bei tirs augalų galimybę išgyventi neįprastomissąlygomis, nes ateityje augalus augins ne ūkininkai, bet mokslininkai.Ved. Kristina Toleikienė

Sinoptikai sako, kad netrukus jau tikrai įsitvirtins pavasaris, o ne už kalnų – ir vasara. Tuo metu kelininkai skelbia, koks jiems buvo praėjęs žiemos sezonas. Kaip vertinate kelininkų darbą praėjusią žiemą?„Nėra čia ko sarmatytis“, – sako 16-metis Nojus Kašlejus, kuris ne tik dzūkuoja, bet ir labai domisi Dzūkijos etnografija. Pokalbis su juo.Apklausa rodo, kad visai neaukoja apie 30 proc. gyventojų, o 64 proc. žmonių aukoja spontaniškai. Kokie jūsų įpročiai – kaip ir kam aukojate?Dar vienas pokalbis – apie šeimą, kuri gyvena Vilniuje ir turi braškių ūkį Pasvalio rajone. Kaip toliau klostosi ūkio kūrimo istorija – pasakoja Jovita Kizienė.Ved. Edvardas Kubilius

Šeimos ūkiai, auginantys daržoves, džiaugiasi, jog sostinėje daugėja ūkininkų turgelių. Augintojams svarbu parduoti tai, ką pavyksta užauginti. Mindaugas Gečėnas Iš Kurkliškio kaimo Vievio seniūnijoje džiaugiasi, kad jo šeimos ūkis gavo paramąperdirbimo cechui įsirengti. Neparduotas daržoves, galės ir perdirbti. Tokį cechą jauturi Kučinskų šeima, į sostinę užaugintus žalumynus, salotas atvežanti iš Utenosrajono Šeimyniškių kaimo. Pirkėjams siūlo raugintą, džiovintą produkciją. Jau skina ir pirmąjį agurkų derlių, noksta ir braškės.Skaičiuojama, kad Lietuvoje invaziniai augalai, tokie kaip Sosnovskio barščiai, yra okupavę apie 300 hektarų melioracijos griovių šlaitų. Ūkininkai pirmą kartą galės gauti paramą už invazinių augalų naikinimą. Už griovio šlaito sutvarkymą numatomos išmokos: 644 Eur/ha arba 773 Eur/ha, kai vykdoma jungtinė veikla.Miestiečiai kaime. Gyvenimą tarp miesto ir kaimo derina Jovitos Kizienės šeima. Vos tik artėja pavasaris, šeima iš Vilniaus vyksta į Pasvalio rajone esantį 80 arų ploto braškyną. Ūkyje auginamos braškės ir kitos uogos, o taip pat ir arbūzai. Šeima parduoda ne tik uogas iš lauko, bet produkciją dar ir liofilizuoja. Artimiausiuose planuose liofilizuoti ir arbūzus.Vedėja Kristina Toleikienė

Siekdami lygių teisių visoms žemdirbiams atstovaujančioms asociacijoms, Seimo nariai siūlo naikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sako, kad yra priežasčių dvejoti Žemės ūkio rūmų įstatymo reikalingumu. Rūmų atstovų veikla kritikuojama dėl išskirtinių veiklos sąlygų, vadovybės pokyčių stokos, nepakankamo atstovavimo žemdirbių interesams. Kritikos negaili ir pasiūlymų turi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ir buvęs žemės ūkio ministras, dabar Seimo narys Kazys Starkevičius. Į išsakytą kritiką atsako ir ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.Kita tema – apie vieno jauniausių Pasvalio rajono bitininkų, Mangirdo Kondroto, patirtį auginant bites. Draugui patarus bitininkauti, Mangirdas įkūrė bityną „Kalno medus“. Tam, kad sukauptų daugiau žinių, vyras mokėsi profesionaliai, bičių šeimas parsivežė iš puikiai visiems žinomo bitininko Algirdo Amšiejaus. Idėja bitininkauti – pasiteisino.Ved. Rūta Simanavičienė

Baigėsi tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…“ Įspūdžiais dalijasi pirmą kartą vykusios senų traktorių parodos dalyviai Aurimas Vilčinskas iš Širvintų rajono ir Regimantas Gribė iš Pakruojo rajono, medelyno savininkas Dainius Skaparas iš Panevėžio rajono, tarptautinio medžių drožėjų grandininiais pjūklais čempionato organizatorius Raimondas Uždravis.Ties Panevėžio ir Pasvalio rajonų sandūra - vienkiemis, kuriame Martynas Sučyla įsirengė muzikinių instrumentų dirbtuvę. Seneliams priklausiusioje troboje dabar įrengtas tylos kambarys, o magišką atmosferą kuria Dangaus būgnai.Verta žinoti. Švenčionių krašte itin populiari šaknis “švent-”: Švenčionėliai, gyvenvietė Šventa, ežeras, Šventosios upė. Legendomis ir tikrais faktais apie pavadinimų kilmę dalijasi Sirvėtos regioninio parko grupės patarėjas Marius Semaška.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalgaKaip kalba, kurią mes vartojame, veikia tam tikrus mūsų suvokimo dalykus?Pristatyta knyga „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“. Be šio leidinio „Meno forto“ teatre taip pat galima aplankyti parodą „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“.Pasvalio krašto dainuojamoji tradicija atgimsta naujame leidinyje „Alutį gėrio, gražė dainavo“.Tęsiame pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šiandien dėmesį skiriame Rūtos Kačkutės ir iliustratorių Eglės Rudžionytės-Meškėlienės bei Redos Tomingas knygai „Gintaro kelias: nuo Romos iki Baltijos“.Seimo Kultūros komitetas ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis, kuriame bus aptariami svarbūs nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje klausimai.150-ajam M. K. Čiurlionio jubiliejui Emiija Škarnulytė sukūrė naują kūrinį „Sofija“. Kuo Čiurlionis aktualus šiuolaikinei, visame pasaulyje kuriančiai menininkei?Lietuvos menininkai Lina Lapelyte bei „Pakui Hardware“ dalyvaus tarptautiniu mastu pripažintoje bienalėje „Performa 2025“.Minint 150-ąsiais M.K.Čiurlionio gimimo metines Kaunas kviečia susipažinti su nauju turistiniu maršrutu „Čiurlenantis Kaunas“.Ved. Marius Eidukonis

Baltijos aplinkos forumo iniciatyva atlikta reprezentatyvi visuomenės ir ūkininkų apklausa, kurioje buvo užduodami klausimai, koks turi būti geras ūkininkas. Apklaustųjų rezultatai rodo, kad lietuviškas, natūralus maistas yra prioritetas. Deja, juo visiškai apsirūpinti kol kas galimybės nėra. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kebliausia situacija su vaisiais, daržovėmis ir kiauliena. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovų teigimu, daržovių auginimui rizikos kyla ne tik dėl investicijų sudėtingumo, bet ir dėl fiktyvių ūkininkų.Iš užsienio su šeima į Panevėžio rajoną grįžusi Jūratė Medutienė atrado širdžiai mielą veiklą. Moteris augina avietes ir gamina vaisių juosteles. Tiesa, įvairių uogų tenka įsigyti ir iš kitų ūkininkų, bet „Skruzdelės ūkio“ įkūrėja džiaugiasi bendradarbiavimu su kitais ūkiais.Rubrikoje „Verslas kaime“ – Braškų šeimos verslumo pavyzdys. Pasvalio rajone, Pumpėnų miestelyje, šeima plėtoja kelis verslus. Viskas prasidėjo nuo modernios sulčių spaudyklos ir išaugo iki mėsinės, kurioje gaminami įvairūs mėsos gaminiai. Zita ir Remigijus Braškai šeimos versluose dirba visu pajėgumu ir sako, kad naujiems klientams tenka ir atsakyti.Ved. Rūta Simanavičienė

Vilniaus Kaziuko mugės istorija siekia XVII amžių, kai ji buvo pradėta rengti Lietuvos globėjui šventajam Kazimierui paminėti. Dabar tai kultūrinis reiškinys, kuriame pristatomas turtingas lietuviškų papročių, amatų, maisto ir liaudies tradicijų lobynas. Prekybos vieta šiais metais kainavo nuo 12 iki 436 eurų. Didžioji dalis prekeivių atkeliavo iš atokesnių šalies miestų, tačiau jie sako – verta.Juostų audėja Virginija Trybienė iš Pasvalio rajono rankų nenuleidžia net išėjusi į pensiją: aukštaitiškose juostose įamžino gyvenviečių pavadinimus.Šiemet „Vaistiniu augalu“ išrinkta vaistinė medetka. Kaip sako viena iš konkurso organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo prof. dr. Ona Ragažinskienė, vaistinės medetkos gydomosios savybės jau nuo seniausių laikų buvo pritaikomos buityje ir sveikatos gerinimui.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Miego trūkumas turi didelę reikšmę ne vien fizinei sveikatai, bet ir emocijoms, o ypač paveikia, kaip interpretuojame kitų emocijas.Pasvalio rajone karvės gyvena pagal muzikos ritmą. Klasikinė melodija gyvuliams diktuoja, kada jie turi ilsėtis, skambanti tranki muzika - ženklas, jog laikas eiti į melžimo aikštelę. Modernias fermas, kuriose muzikos garsai skamba visą parą, įkūrė iš Danijos į Lietuvą atvykęs gyventi ūkininkas.Klaipėdietis keliautoja Aurimas Mockus, užsimojęs irkline valtimi perplaukti Ramųjį vandenyną, sparčiai artėja savo kelionės finišo link. Startavęs San Diego mieste Jungtinėse Valstijose, klaipėdietis turėtų finišuoti Brisbano mieste Australijoje. Kol kas išlaikomas tempas leidžia pagalvoti ir apie pasaulio Gineso rekordą – lietuvis taptų greičiausiai Ramųjį vandenyną irkline valtimi perplaukusiu žmogumi.Praėję metai maitinimo sektoriaus įstaigoms buvo nelengvi. Dalis gerai žinomų restoranų, kavinių ar barų nutraukė veiklą, o tą lėmė įvairios priežastys – ir panaikinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata maitinimo įstaigoms, ir sumažėję klientų srautai. Kokie bus 2025-ieji maitinimo sektoriaus įmonėms?Berlyne veikiančio Jungtinių Valstijų Maršalo fondo instituto pareigas einanti vadovė Aleksandra De Hoop Scheffer sako, kad Vokietija šiuo metu susiduria su rimta identiteto krize, nes žlugo trys pagrindinės šalies užsienio politikos koncepcijos ir kol kas nėra aišku, kuo jas pakeisti. Ekspertė viliasi, kad naujasis Vokietijos kancleris vykdys ryžtingesnę politiką Ukrainos paramos klausimais, tačiau pripažįsta, kad santykiai su Vašingtonu nebus lengvi.Ved. Paulius Selezniovas

Vyriausybės planuose – Maisto tarybos steigimas, kuris turėtų stebėti maisto kaino pokyčius ir teikti pasiūlymus kaip jas koreguoti. Ją formuos Žemės ūkio ministerija. „Visos grandinės dalys, kurios gamina nuo žaliavos iki galutinio produkto vartotojui, dalyvautų šioje taryboje“, - sako Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas. Prekybininkai sako, kad bendradarbiaus, jei į Maisto tarybą bus pakviestos visos pusės, nes prekių kaina – ne tik parduotuvių reikalas. Ką apie tai mano ūkininkai?Pasvalio rajone karvėms Meškalaukyje visą parą skamba klasikinė Mocarto muzika. Idėja karvidėse leisti klasikinę muziką kilo Kooperatyvo „Baltas lašas“ įkūrėjui ir vadovui Hans Kristian Nissen. Karvės gyvena muzikos ritmu, pagal ją supranta, kada ateina laikas gultis, keltis ar keliauti į melžimo aikštelę.Verta žinoti. Karstiniai ežerėliai ir nuolat besikeičiantis, vis dar besiformuojantis Biržų rajono kraštovaizdis. Biržų regioninio parko patarėjas Kęstutis Bagdonas sako, kad kaip tik žiemą palankiausia su juo susipažinti, kol vešli žolė nepaslėpė reljefo.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kaip švedų rašytoja Lina Nordquist vaizduoja moterų istoriją, tamsumas ir likimo jėgą?Kokius filmus lydėjo sėkmė 82-uosiuose „Auksiniuose gaubliuose“?Savaitgalį įteikti LRT metų apdovanojimai. Metų kraštiečių titulas atiteko Pumpėnų bendruomenei Pasvalio rajone. Metų kultūros reiškinys – Panevėžio šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“.Kaip atrodo fotografų diena dabar vykstančiame Dakaro ralyje?Lietuvos kultūros taryba nuo 2025 m. trims metams perima Baltijos kultūros fondo kuravimą.2025-aisiais Lietuvos nacionalinis muziejus mini savo 170 metų jubiliejų.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius EidukonisAP Photo/Chris Pizzello

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? Lituanistinių mokytojų stovykloje - pokalbis su dalyviais, kuriuos kalbina JKLB pirmininkė Alvija Černiauskaitė. Svečiai: Živilė Ramašauskienė iš Pasvalio, 23 metai gyvenanti JAV. Justina El Maghrabi iš Kauno, 18 metų gyvena Egipte. Alvyda Simonaitienė iš Radviliškio, 10 metų gyvena Švedijoje. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Kodėl verta saugoti nykstančias senąsias gyvūnų veisles?Genetinės įvairovės praradimą skatina intensyvėjanti žemės ūkio gamyba, produktyviausių gyvūnų veislių pasirinkimas. Tai neigiamai veikia maisto sistemų tvarumą. Klimato kaita, kiti ekstremalūs reiškiniai mažina produktyvių gyvūnų atsparumą ligoms ir kenkėjams. Tad žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimas ateityje apsaugos žemės ūkio gamybos sistemas nuo galimų rimtų sukrėtimų. Tuo dabar susirūpinę visų ES šalių mokslininkai, specialistai. Išsamiau – Ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė Rūta Šveistienė, ŽŪM skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Dirmienė ir Pagėgių sav. ūkininkė Sonata Kalnaitienė.Dažnai pasitaiko, kai ūkininkai, atitrūkę nuo įprastų darbų, laisvalaikį ar atostogas skiria patinkančiam užsiėmimui. Kas renkasi slidinėti kalnuose, kas keliauja su kuprine, aplanko įvairius kraštus. Pavyzdžiui, Pasvalio rajono Valakėlių kaimo ūkininko Ryčio Rutkausko hobis – automobilių sportas. Jam atsidavęs entuziastas varžybose dažnai pelno prizines vietas. Šį jo širdžiai mielą, nors ir brangiai kainuojantį užsiėmimą palaiko šeima ir draugai, šiai sporto šakai neabejingi rėmėjai.Rudenį dar kai kur geltonuojančiuose svarainių krūmuose pamatysime svarainių vaisių, dar vadinamų lietuviškomis citrinomis. Dažna šeimininkė sutiks, kad juos nuskinti ir paruošti žiemai – nelengvas užsiėmimas. O štai klaipėdiškių šeimos įmonėje „Bravo idėja“ gaminama svarainių uogienė, ruošiama pagal tradicinę technologiją ir originalų šeimoje saugomą receptą. Šis gaminys yra pelnęs Kulinarijos paveldo fondo sertifikatą. Išsamiau – įmonės direktorė Eugenija Keršienė.Ved. Regina Montvilienė

Baigiantis javapjūtei ūkininkai skaičiuoja ne tik derlių, bet ir patirtus nuostolius. Per liepą siautusias audras ir liūtis labiausiai nukentėjo Šiaurės Lietuva. Dalis ūkininkų nebegalėję nukulti javų, derlių turėjo palikti laukuose. Apie tai pasakoja ūkininkų sąjungos viceprezidentas Gedas Špakauskas. Klausimas dėl kompensacijų buvo svarstomas ir Seimo Kaimo reikalų komitete.Panevėžio rajone, Kakūnuose yra įsikūręs vienintelis toks šalyje – hortenzijų parkas. 4 hektarų plote žydi per penkiasdešimt skirtingų veislių šių augalų. Parko įkūrėjai sako, hortenzijos taip išpopuliarėjo, kad dabar jų galima pamatyti kone kiekvienoje sodyboje. Apie parką, jo veiklą ir šiemet anksčiau žiedais pradėjusias džiuginti hortenzijas pasakoja Rūta ČepukonytėPasvalio rajone, Ustukių kaimo pašonėje, per seneliams priklausančio lauko žvyrkelį neretai galima pamatyti skriejantį, dulkes keliantį sportinį automobilį. Už jo vairo - dvylikametis Antanas Liubinas, kurį vairuoti paskatino, o dabar ir varžybose palaiko visa šeima - mama Deimantė, sesuo Gerda ir tėtis Antanas. Apie sūnaus kelionę sportinių aukštumų link, pasikalbėjome ir su vyresniuoju Antanu Liubinu.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Kai prieš penketą metų buvę miestiečiai Rasa ir Gediminas Vitkauskai įsigijo sodybą Vilniaus rajone, Naružlionių kaime, galvojo verstis lengviau – uogų auginimu. Bet po poros metų gana netikėtai ūkyje atsirado avys ir ožkos. Kasmet jų daugėjo, ėmėsi iš jų pieno gaminti įvairius produktus. Dabar nėra laiko rūpintis gyvenamųjų namų remontu, pirmiausia reikia pastatų savo augintiniams, technikos ir įrengimų ūkio plėtrai.Važiuodama į Meškalaukio kaime, Pasvalio rajone, ūkininkaujančio Kasparo Mulevičiaus ūkį, jau iš toli matai tvarkingo, gerai suplanuoto ūkio vaizdą. Šio augalininkystės ūkio plotas 700 ha. Auginamos labai įvairios kultūros. Agronomo diplomą turintis jaunasis ūkininkas Kasparas Mulevičius ateityje žada auginti dar įvairesnių kultūrų, toliau modernizuoti ūkį.Ved. Regina Montvilienė

Studijavęs finansų mokslus, jaunasis Utenos r. Leliūnų kaimo ūkininkas Mindaugas Kinderis nusprendė veisti mėsinius limuzinų veislės galvijus. Palaipsniui ūkis tapo ekologinis, o neseniai įsirengė sertifikuotą cechą, kuriame skerdžia galvijus, išpjausto mėsą, ją brandina ir pristato valgytojams visoje Lietuvoje. Anot ūkininko, tokių ūkių šalyje būtų daugiau, jei galvijų augintojai nesusidurtų su pertekliniais reikalavimais, kalnais popierių, atbaidančių norinčius ekologiškai auginti galvijus.Ryčio Rutkausko ūkis Pasvalio rajono Valakėlių kaime prasidėjo iš prekybos technika gautų pinigų. Anuomet, prieš 26 metus, pavyko uždirbti ir pardavus grūdus, ir auginant kiaules, galvijus. Taip plynoje vietoje kilo gamybiniai pastatai, gyvenamasis namas, išskirtinai sutvarkyta jų aplinka. Pasak Ryčio Rutkausko, ūkyje dirbdamas turi skaičiuoti, įvertinti, ar apsimokės investicija dabar, ar vertėtų dar palūkėti. Laukų derlingumą didina tvarkinga melioracija, jai sutrikus, silpniausias vietas ūkininkas tvarko sava technika. Taip darbuojantis ir įvertinimas atėjo – konkurse „Metų ūkis“ rajone pelnyta pirma vieta.Užsienis. Lenkijoje ūkininkų susirūpinimas dėl Žaliosios ES politikos ir griežtų taisyklių neslūgsta, neseniai Varšuvoje vėl organizuoti protestai. Laukuose jau dirbantys ūkininkai nedrąsiai skaičiuoja būsimą derlių ir pripažįsta, kad nerimauja ir dėl Rusijos keliamų karinių bei ekonominių grėsmių.Ved. Regina Montvilienė

Nuo šiaurės Lietuvoje vingiuojančio Tatulos upelio gavusi pavadinimą viešoji įstaiga „Tatulos programa“ jau tris dešimtmečius vienija karstinio regiono – Biržų ir Pasvalio rajonų – ekologinius ūkius. Tik bėda, kad pastaraisiais metais ekologiškai ūkininkaujančių skaičius mažėja. Tai lemia ne tik natūralios priežastys: amžius, ligos, bet didžiule dalimi – valdžios sprendimai. Pasakoja viešosios įstaigos „Tatulos programa“ direktorė Valerija Gražinienė ir ūkininkė Valerija Taurienė.Ūkininkai raginami deklaruoti ir valstybinę žemę. Prieš trejus metus, pasikeitus tvarkai, kiekvienas deklaruojamas plotas turi būti pagrįstas panaudos ar nuomos sutartimis. Deklaravimo procesui įsibėgėjant ūkininkams kyla klausimų, į kuriuos atsako žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.Įdomu žinoti. Augalai, kuriuos dabar iki Joninių ir po jų galima rinkti, žmogui gali padėti nuo įvairių negalavimų. Kuo? Pataria VDU Žemės ūkio akademijos Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros daktaras Marius Lasinskas.Ved. Regina Montvilienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kokia yra Teatro kalba ir kaip ji keičiasi?Vilniuje vyksta Metinė Įvairovės chartijos konferencija.„18 kartų miriau, 18 kartų prisikėliau“, – sako Mindaugas Garalevičius, kuris dirba su jaunimu Vaškuose, Pasvalio rajone. Čia jis „užaugino” jau 18-ka grupių.Komentuodamas Apeliacinio teismo sprendimą atmesti Olegos Polevikovos ieškinį dėl Vilniaus Senojo teatro vadovo konkurso sąlygų, kultūros ministras pareiškė, kad tokie procesai turi neigiamų pasekmių kultūros sektoriui. Kaip vertinti nebe pirmą kartą kartojamą tokią ministro frazę?Kaip šimtmečio dainų šventei ruošiasi nė vienos jų nepraleidęs Valstybinis kamerinis choras „Polifonija“.Pirmą kartą istorijoje dvi šiuolaikinio cirko kūrėjos tapo „Circusnext“ laureatėmis.Laura Kešytė-Mexeny pristato savo pirmąjį albumą „Siaubo pasakos“.Ved. Marius Eidukonis

Rėmėjais galite tapti paspaudę čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – progos patylėti nepraleidęs E.Atamanas 17:06 – T.Sedekerskio karjeros mačas 23:24 – piktas M.Jamesas ir „X faktorių“ reikšmė 34:22 – solidus R.Jokubaitis ir gynybinė dvikova 45:14 – Čempionų lygos nugalėtojai 51:40 – NKL čempionai ir klaustukas dėl LKL 1:00:11 – „Juventus“ kertinė pergalė ir „Neptūno“ pralaimėjimai Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:10:28 – ar LKL liks su 11 klubų? 1:13:17 – finansavimas Pasvalio klubui ir kokią rinktis viziją 1:20:25 – ar „Šiauliai“ pagaliau įsigis ryškesnį lietuvį 1:25:16 – darbus jau pradėjęs „Nevėžis“ 1:30:44 – „CBet“ vadybos darbo atspindys 1:33:42 – A.Antetokounmpo požiūris ir ateitis klube 1:38:07 – baigėsi G.Vovoro magija? 1:43:20 – kaltas ne treneris, o sudėtis? 1:51:34 – kontraktą užsitarnavęs O.Kostičius 1:55:44 – atkrintamosioms besirengiantis trejetukas

Į Lietuvos rinką patenkančios rusiškos daržovės neramina ūkininkus: Šiltnamių asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas pastebi, kad situacija darosi vis rimtesnė, o Žemės ūkio ministras sako, kad su rusiškų daržovių problema bus bandoma tvarkytis europiniu lygiu.Rūta Stonkienė iš Pasvalio rajono - bene vienintelė senovinių skrynių kūrėja Lietuvoje. Ji savo rankomis kuparus kuria nuo pradžios iki pabaigos: nuo medinių lentų supjovimo, iki skrynios išmarginimo tradiciniais raštais.Keliaujant po egzotines šalis atsispirti spalvingiems žiedams, kvapams, lapų formoms - beveik neįmanoma, gali kilti noras vieną kitą sėklą parsivežti namo. Deja, Vilniaus universiteto augalų kolekcijų kuratorė Teresė Jokšienė pabrėžia, toks sprendimas gali sukelti nemalonumų. Kaip jų išvengti?Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Apie 500 moksleivių iš 11 rajonų lanko VDU Žemės ūkio akademijos suburtas Sumanaus moksleivio akademijos inžinerines klases. Šiemet aktyviausi vyresniųjų klasių moksleiviai, kurie, tarsi, matuojasi inžinieriaus profesiją. Atvažiuoja paklausyti pažintinių paskaitų inžinerijos fakultete, jau rinkosi projektinių darbų temas. Pasvalio ir Plungės rajonų moksleivių ir mokytojų vertinimai, projektą kuruojančio doc. Jono Čėsnos komentaras.Raseinių raj. Blinstrubiškių kaime senelių žemėje gyvenantis Ildefonsas Garbaliauskas – išskirtinis ūkininkas: kovą jam sukako 90 m., šeima patyrė tremtį, susigrąžino žemes ir atstatė sodybą, o atkurtą ir modernizuotą ūkį jau perdavė anūkui Martynui. Jaunasis ūkininkas tęsia giminės tradicijas ir savo, ką tik gimusiam sūnui davė Adomo vardą, abiejų proprosenelių, ūkininkų ir taip pat Adomų garbei.Daugiau kaip 20 m medienos apdirbimu Jurbarko raj. Motiškių kaime užsiimantis Arvydas Sviderskis jau mažina apsukas. Anuomet komandą turėjęs, dabar viską daro pats: pjauna iš rastų lentas ar brūselius, gamina nesudėtingus baldus, tekina, virina metalą. Patirties daug, bet sveikatos sumažėjo, o svarbiausia gaminti ką nors neapsimoka, geriau pirkti – parduoti.Ved. Arvydas Urba

Spaudos apžvalga.Kaip Holokausto atmintį suprantame ir naudojame šiandien? „Kaip nusavintą ir sumuziejintą praeitį, atsietą nuo istorinės perspektyvos, ar vis tik kaip universalų etinį imperatyvą?“ – komentare svarsto vertėja Toma GudelytėArtėjant teatro dienai, tęsiame ciklą iš įvairių Lietuvos teatrų. Šįkart keliamės į Šiaulius.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Dirbtinis intelektas ir autorių teisės – rengiamas forumas šių sričių sąveikai aptarti.Tęsiame pažintį su Lietuvos metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien jums pristatysime knygą, besirungiančią knygų paaugliams kategorijoje. Šį kartą tai Dalios Dilytės pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“.Koks buvo Sigito Paliulio dešimtmetis Pasvalio kultūros centro Suaugusiųjų dramos teatre per profesinę ir asmeninę emocinę prizmę ir pastangas į kūrybinius procesus įtraukti vietos bendruomenę?„Miestu mieste“ vadinamos Grigiškės siekia tapti pėsčiųjų judėjimo pavyzdžiu.Ved. Justė Luščinskytė

Vis labiau griežtėjantys reikalavimai, nestabilumas, pertekliniai patikrinimai, baimė, nežinomybė dėl ateities, neskaičiuojamos darbo valandos – tai keletas veiksnių, keliančių stiprią psichologinę įtampą ūkininkams. Užsienyje vis daugiau dėmesio mokslininkai skiria aiškindamiesi to priežastis ir pasekmes. Ir Lietuvoje turime atliktų tyrimų, kuriuos plačiau pakomentuos Vilniaus universiteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė. LJJŪS pirmininkas Vytautas Buivydas pakomentuos, su kokiais išgyvenimais susiduria jauni ūkininkai, šeimos ūkių atstovai.Darbą prie kompiuterio sostinėje Marius Maračinskas iškeitė į ūkio darbus gimtajame krašte, Pasvalio rajone. Su šeima persikėlęs gyventi į kaimą Marius dėl sprendimo nesigaili. Ir važiuoti iki darbo arčiau, ir veiklų įvairovė didesnė.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ kviesime savanoriauti Lietuvos saugomose teritorijose. Aplinkos projektų valdymo agentūros projektų veiklų koordinatorius Saulius Draugūnas pakomentuos, kodėl tai svarbu ir ką reikia žinoti prieš nusprendžiant savanoriauti.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – antradienį, kovo 26 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Saločiai garsūs savo ne tik istorija, bet ir naujomis tradicijomis. Renginys Antaninės ant Mūšos pritraukia svečių ne tik iš Pasvalio krašto, bet ir visos Lietuvos. Šios šventės sumanytojas Boleslovas Tuskėnas, Antano Poškos pagrindinės mokyklos dailės mokytojas. Profesionalus menininkas mokykloje įkūrė dailės galeriją, su moksleiviais spalvingais motyvais ištapė Saločių miestelio pastatų sienas, vykdo įvairias kultūrines veiklas.Skulptorius, akmentašys Valius Remeika kūrybiniais darbais puošia ne tik Saločių miestelį, bet ir visą Pasvalio rajoną. Kartais į draugiją kviečia su metalu dirbantį meistrą Donatą Prėną.Apie Saločių istoriją ir dabartį pasakoja istorijos mokytoja Roma Jakubonienė ir Saločių seniūnas Sigitas Savickas.Raubonių vandens malūne veikia karšykla ir verpykla, vyksta edukacijos. Kulinarinio paveldo edukacijose galima raityti, virti ir skanauti Raubonių virtienių, atsigerti Tatulos mėtų arbatos.Prie Raubonių malūno vadovas Vaidotas Gikys pristato unikalų praeities architektūros ir retą inžinerijos statinį su gerai išsilaikiusiais technologiniais įrenginiais.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kovo 16-oji paskelbta Knygnešio diena. Tai žymiausio knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena. Nelegalią spaudą per sieną gabeno ne tik vyrai, bet ir moterys.„Iš tiesų, mes grosime gražiau negu grojome“, – žada Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius, kalbėdamas apie orkestro skambesį naujai įrengtoje buvusių Kongresų rūmų salėje.Raubonių malūne-karšykloje-verpykloje lankytojai kviečiami susipažinti su Pasvalio krašto istorija, vilnos amatu ir kitomis tradicijomis.Pasaulio kultūros apžvalgoje apie įkalinimo bausmės išvengusius klimato aktyvistus iš Belgijos, į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą įtrauktą Berlyno techno muzikos sceną, iš Niujorko zoologijos sodo pabėgusį ir daugiau nei metus laisvėje gyvenusį didįjį apuoką, kuriam vietiniai ketina pastatyti paminklą, bei šią savaitę mirusio Eric'o Carmen muziką.Domo Boguševičiaus komentaras apie švietimo gaisrą, „kuris įgyja vis daugiau apokaliptinės tragedijos požymių“.Beveik penki šimtai nukryžiuotujų akių žvelgia į instaliacijos „Ovalas“ centre atsidūrusį lankytoją. Jos kūrėjas Ramutis Petniūnas kviečia atrasti savo santykį su nukryžiuotuoju ir pasirinkti savo žvilgsnio kampą.Šią savaitę paskelbti nacionalinių scenos meno apdovanojimų „Auksinių scenos kryžių“ nominantai. Apie „Auksinių scenos kryžių“ komisijos matomą Lietuvos teatro paveikslą bei šiuos apdovanojimus kaip teatro bendruomenę vienijančią, o gal net kiršinančią tradiciją – pokalbis su teatro kūrėju, Lietuvos kultūros tarybos teatro srities ekspertu Jonu Terteliu.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kaip atrodo kasdienybė tų, kurie rūpinasi Lietuvai atstovaujančiais ir ją garsinančiais sportininkais? Kokios šiuolaikinės technologijos pasitelkiamos ir ar tikrai sportas ir skausmas – neatsiejami palydovai. Pokalbis su Lietuvos sporto medicinos federacijos prezidentu Pauliumi Petraičiu.Apleisti ir iš pirmo žvilgsnio niekam nereikalingi pastatai gali tapti puikia turizmo infrastruktūra. Tuo įsitikinusi Karolina Želvė, kuri kartu su bendraminčiais ir savanoriais siekia nenaudojamus šalies pastatus paversti keliautojams skirtais nameliais.Robotika užsiimantys Lietuvos moksleiviai ne tik pasižymi tvirtomis vertybėmis ir palaikymu nuo Rusijos agresijos kenčiančiai Ukrainai. Šalies jaunuoliai skina laurus įvairiose itin reikšmingose tarptautinėse varžybose. Kiek dėmesio robotikai tenka šalies švietimo sistemoje ir ko trūksta, kad ją užsiimti galėtų daugiau moksleivių?Pozityvaus nusiteikimo nestokojanti Simonos ir Mariaus Maračinskų šeima dabar įsikūrę Pasvalio rajone, nors dar prieš daugiau nei keletą metų teko gyventi pagal miesto taisykles – skubėjimas ir triukšmas buvo kasdienybė. Kaip pasikeitė Maračinskų šeimos gyvenimas persikėlus į kaimą domėjosi LRT Radijo laidos „Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.„Auksinio proto“ atrankos žaidimasVed. Darius Matas

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kaip nepasiklysti vertime ir kokia ezopinės kalbos ateitis šiuolaikiniame mene.Paskelbti pagrindinio scenos meno apdovanojimo – „Auksinių scenos kryžių“ – nominantai. Kokiems menininkams praėję metai buvo itin sėkmingi?Atgaivintas Raubonių malūnas-karšykla tapo kultūrine erdve, pasakojančia Pasvalio istoriją.Minėdami 20- ąsias Europos Sąjungos plėtros metines aštuoni Europos universitetai įgyendins projektą „Dvidešimt kultūrinio augimo metų suvienytoje Europoje“ trumpai vadinamas CAMINO projektu.Kovo 11- ąją vienuolikai Vilniaus jaunuolių buvo įteikti Mažieji Kristoforai. Dešimtokas Ignas Juozas Tubutis apdovanotas už gimtojo miesto garsinimą savo gamtos fotografijomis ir vienuoliktokas Joris Mikužis apdovanotas už sostinės vardo garsinimą tarptautinėse scenose, aktyvią koncertinę veiklą.Kokią muziką filmams kuria muzikos kūrėjos moterys?Šią savaitę duris atveria naujos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus pastatų patalpos. Ką jose išvys lankytojai?Savaitė Paryžiuje prasidėjo Lietuvos sezno pristatymo renginiais, o Lietuvos nacionalinis muziejus pasirašė bendradarbiavimo sutartį su žymiuoju Luvro muziejumi.Ved. Marius Eidukonis

Nuo miško ligų ir kenkėjų ypač nukentėjo eglynų, kitų spygliuočių miškai. Teko iškirsti didelius jų plotus. Kaip, kokiu lapuočių ir spygliuočių medžių santykiu bus atkuriami miškai, ar tam pakaks medelynuose išaugintų sodmenų? Aptaria Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė, Panevėžio regioninio padalinio miško auginimo specialistas Valdas Juozaitis ir Medelynų padalinio laikinasis vadovas Egidijus Kaluina.Šiemet tarp penkių mažųjų Lietuvos kultūros sostinių yra ir Onuškio miestelis. Nuo šiol aktyviau bus siekiama stiprinti vietos kultūrinę tapatybę, organizuoti prasmingas pramogas, ugdyti ir skatinti kūrybinių bei meninių raiškų įvairovę. Taip pat bus skatinama kurti išliekamąją meninę vertę turinčius kūrinius. Tai atvers platesnius kelius Onuškio krašto žinomumui, skatins vietos žmonių norą keistis, tobulėti. Išsamiau – Trakų kultūros ir meno centro Onuškio padalinio kultūrinių renginių organizatorė Liuda Korsanovienė.Moters hobis tapo verslu. Pasvalio rajone, Valakėlių kaime, Inga Rutkauskienė nuo vaikystės mėgo gaminti. Tačiau tik pastaraisiais metais, ūgtelėjus vaikams, nusprendė pomėgį paversti verslu. Vyro padedama, įkūrė kepyklėlę „IR saldėsiai“. Kepa tortus, pyragėlius, sausainius. Jos gaminiai turi paklausą, užsakymų nestinga. Ateityje svajoja išmokti kepti šakočius.Ved. Regina Montvilienė

Versliniai sodai Lietuvoje užima 4000 ha ir juose užauginti obuoliai sudaro 80 proc. šalies obuolių rinkos. Pasvalio rajone yra vienas didžiausių šalyje sodų. Bendrovėje „Aukštikalnių sodai“ yra beveik 200 ha derančių obelų sodų. Tik jų derlius dėl gamtos išdaigų ne visada gaunamas geras. Pasak bendrovės direktoriaus Arvydo Paškevičiaus, pernai dėl pavasarinių šalnų tesurinko 27 proc. įprasto obuolių derliaus. Ne tik nederlingi metai trukdo plėsti sodų plotus. Išsamiau – Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė.Akmenės rajono ūkininkas Viktoras Gedaminskis – darbštus žmogus. Ir nevengė imtis nelengvų verslų. Pradžioje patraukė šiltnaminė daržininkystė, tačiau dėl išaugusios konkurencijos ir smukusių supirkimo kainų teko jos atsisakyti. Pradėtą veislinių kiaulių verslą nukonkuravo šalia įsikūręs kompleksas. Tad kiaules ūkyje keitė karvės. Kaip su jomis pasisekė?Bundanti gamta, kasdien vis skaisčiau nušvintanti saulė kviečia į miškus bei laukus pasigrožėti juose vykstančiomis permainomis. Anot gamtininkų, jos jau prasidėjo vasario pabaigoje. Išsamiau apie gamtoje vykstančius pokyčius – gamtininkas Almantas Kulbis.Ved. Regina Montvilienė

Kai sakome, kad Pasvalys yra žemdirbių, molio, smegduobių ir aludarių kraštas – tiesos daug, bet... Būtinai reikia pasakyti, kad būtent Šiaurės Lietuvoje gimė daug žinomų asmenybių, kurių darbai ir šiandien ugdo jaunąją kartą.Pasvalys pagal istoriką Gražvydą Balčiūnaitį.Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje įkurta Dailės galerija verčia suklusti, kokie meno lobiai saugomi šioje švietimo įstaigoje. Pasakoja gimnazijos istorijos muziejaus vadovė Regina Grubinskienė, direktorė Gitana Kruopienė, gimnazistės Viktorija Chmieliauskaitė bei Beatričė Vasiliūnaitė.Pasvalio krašto muziejus. Jolita Šležaitė supažindina su gatvės menu ir keliautojo Antano Poškos ekspozicija. Muziejininkė Gita Rachmančiukienė pristato smegduobių parką. Didžiausioje parko bevandenėje smegduobėje įrengtas šešių šimtų vietų amfiteatras, aikštynai sportuoti.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šešis šimtus šitakių rąstelių turinti šeima sako, kad, norintys pradėti auginti, rąsteliais turėtų pasirūpinti jau dabar. Loreta negaili patarimų, kaip užsiauginti vienus populiariausių grybų, kurie ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai. Ciuniai augina ne tik grybus, bet ir šilauoges. Produkciją realizuoja savitarnos kioskelyje, išveža ir klientams į Vilnių.Ugdymo įstaigos vis aktyviau domisi galimybėmis vaikus maitinti ekologiškais bei pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintais produktais. Šiais metais paramą tokiam maitinimui gaus 70 darželių – septyniais daugiau nei pernai. Plačiau apie tai, kaip veikia paramos priemonė, pakomentavo Žemės ūkio ministerijos viceministras Vytautas Abukauskas.Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ susipažinsite su Simonos ir Mariaus Maračinskų šeima iš Pasvalio rajono. Ilgus metus sostinėje gyvenę Maračinskai visgi nusprendė gyventi ramiau ir skirti šeimai daugiau laiko. Įsikūrę kaime Simona ir Marius nenuobodžiavo, rekonstravo seną namą, vyras prisijungė prie darbų tėvų ūkyje, o Simona įgyvendina idėjas keramikos srityje, daug laiko skiria skaitymui, nes įkūrė ir knygų klubą Pasvalyje.Ved. Rūta Simanavičienė

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo apylinkių teismų veiklos teritorijų pokyčiai ir buvo uždaryti Skuodo, Akmenės, Lazdijų, Pakruojo, Pasvalio rūmai. Šių rūmų veikla perkelta į Plungės, Mažeikių, Alytaus, Joniškio ir Biržų rūmus. Apie šiuos pasikeitimus pokalbyje su Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Egidija Tamošiūniene.Tiekėjo, dalyvaujančio viešojo pirkimo konkurse, įtraukimas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą – ne tik dėmė įmonės reputacijai, bet ir gresiantys finansiniai nuostoliai dėl atimtos galimybės dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų viešuosiuose pirkimuose tam tikrą laiką. Teisininkai pastebi, kad tiekėjų, įtrauktų į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, skaičius gan ženkliai išaugo, o teismų praktikoje atsirado keletas naujų aspektų. Kaip patenkama į vadinamąjį melagių sąrašą ir kokios galimybės pasinaudoti „apsivalymo“priemonėmis, apie kurias žino ne visi? Komentuoja advokatų kontoros „Sorainen“teisininkė Monika Balčaitienė.Prieš gerą mėnesį Radijo byloje kalbėjome apie Lietuvos advokatūros ir Caritas nemokamų teisinių konsultacijų akciją, kai neišgalinčius susimokėti už teisininkų paslaugas konsultavo advokatai ir jų padėjėjai. Nemokamos teisinės konsultacijos visoje Lietuvoje aštuntą kartą buvo teikiamos nuo lapkričio 20-osios iki gruodžio 8-osios dienos. Kiek žmonių pakonsultuota, dėl kokių teisininko patarimo reikalaujančių situacijų kreiptasi? Ar nemokamos teisinės pagalbos akcijų įmanoma surengti daugiau? Laidoje dalyvauja Lietuvos Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė ir Vilniaus arkivyskupijos Carito reikalų vedėja Edita Kundrotienė.Ved. Artūras Matusas

Pakruojo raj. ūkininko Simono Butkaus kviečius rugpjūčio kruša, tarsi, išdaužė iš varpų ir pasėjo 20 kartų didesne norma. Javai sudygo taip tankiai, kad nustelbė posėlį ir dabar atrodo kaip vešli pieva. Iš viso ūkininkas neteko apie 400 tonų grūdų, nuostoliai siekia 100 tūkst. eurų. Nedrausti pasėliai – ne vienintelė pamoka. Bėda padės geriau pasirinkti partnerius, kurie ne visi geranoriškai perkelia įsipareigojimus, patikrins draugus. NMA žada netaikyti sankcijų, jei laiku gaus informaciją apie krušos padarytą žalą.Prieš 4 metus Pasvalio raj. Pušalote įsikūrė viešoji įstaiga “Savi žmonės”, veikia Maltiečių ir Raudonojo kryžiaus grupės, kurių pagrindinis rūpestis padėti sunkiau gyvenantiems. Per metus išdalinama apie 10 tonų maisto produktų. Kuo ypatinga labdaros organizacijų veikla? Pasakoja savanorės Roma Matuzienė, Gitana Pranckūnienė ir Emilija Judinskiene.Spalio pradžioje JAV Medisone vyko kasmetė pienininkystės paroda. Genetikos mokslas, ypatingų veislių gyvuliai, moderniausios gyvulininkystės technologijos vilioja lankytojus iš viso pasaulio. Per dieną parodą aplanko apie 10 tūkst. specialistų, tarp jų šiemet buvo ir Lietuvos atstovai. Apie renginio išskirtinumus pasakoja Kazimieras Jucevičius.Ved. Arvydas Urba

Neariminėms sėjamosioms pirkti iš Modernizavimo fondo 5 m numatyta 30 mln eurų. Per pirmuosius 2 m išmokėta 1.3 mln ir dar tiek sudaryta sutarčių. Aplinką tausojančiai technikai pirkti labiausia kliudo valdininkų sumanymas atsisakyti lengvatinio dyzelinio kuro, priklausomai nuo sėjamosios pločio. Žemdirbiai pasigenda ūkine logika pagrįstų skaičiavimų, o valdininkai sako – priemonės tikslas yra mažinti iškastinio kuro naudojimą. Mažeikių raj. ūkininkas Audrius Vanagas ir Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.Priešingai nei daug kur regionuose, Pakruojo raj. Lygumuose mokyklinio amžiaus vaikų daugėja jau treti metai. Dabar pagrindinėje mokykloje 209 vaikai, pernai buvo 205, o užpernai – 180. Viena priežasčių prie mokyklos pastatytas modulinis vaikų darželis. Kas dar lemia mokyklos plėtrą pasakoja direktorė Asta Gasiūnienė.Prieš mėnesį Pasvalio raj. Aukštikalnių kaime atidaryta pirmoji šalyje gamykla, kuri tieks biometaną į magistralinį dujotiekį. Projektas įgyvendintas kartu su biodegalų gamintoja „Kurana“, kuri kaip žaliavą naudoja ne tik maisto atliekas, bet kukurūzų ir maistui netinkančius javų grūdus. Sparti biometano gamybos plėtra padės Lietuvai mažinti iškastinio kuro vartojimą. Gal reikės ir daugiau kukurūzų grūdų? Aiškina gamyklos vadovė Jolanta Kukurienė.Ved. Arvydas Urba

Pasvalio raj. augalininkystės ūkio šeimininkas Marius Vainauskas leido savo laukuose dirbti mokslininkams. Joniškėlio bandymų stoties vadovas dr. Vidas Damanauskas 2 m tyrė technologinių vėžių įtaką dirvos suspaudimui, javų derliui ir purenimo svarbą. Anot mokslininko, 100 ha lauke susidaro apie 50 km technologinių vėžių, o jų nepurenant derlius mažėja 15 %. Ūkininkas įvertino tyrimo naudą ir koreguoja darbus laukuose.Loreta Zakarauskienė – Šakių raj. Barzdų gyvenvietėje vadinama daktaryte. Ji beveik 40 m dirbo medicinos punkte, kuris šiemet uždarytas, o ji perkelta į už 9 km esančią Griškabūdžio ambulatoriją. Kaip keičiasi kaimo žmonių medicininis aptarnavimas ir jų pačių požiūris į sveikatą?Pakruojo raj. Stačiūnuose išlikęs vėjo malūnas – unikalus. Jis vienintelis Lietuvoje, turintis vidinį kepurės pasukimo mechanizmą. Mediniai dantračiai, skriemuliai, pasukimo įrenginys restauruoti, nors neveikia, bet atrodo panašiai, kai malūnas buvo pastatytas 1890m. Stačiūnų bendruomenės pirmininkė Jolanta Gutauskienė, surinkusi daug istorinės informacijos, priima ekskursijas ir pasakoja apie malūno išskirtinumus.Ved. Arvydas Urba

Po vizito Vašingtone, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsitikrino dar vieną karinės paramos paketą, kurio vertė per 300 milijonų dolerių. Pakete ne tik oro gynybos sistemos, artilerijos svietiniai ir inžinierinė technika, bet ir ilgalaikio bendradarbiavimo susitarimas. Pagal jį Ukraina su amerikiečių pagalba pati pradės gaminti oro gynybos sistemas. Kiek tam pasirengusi Ukrainos karo pramonė?Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnaziją sukrėtė smurto protrūkis. Per pamoką 14 metų mokinys užpuolė ir sumušė mokytoją. Po incidento pedagogas išvežtas į ligoninę. Konfliktas kilo dėl to, kad mokytojas iš paauglio paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Kaip pažaboti paauglių smurtą prieš mokytojus?Paminklo poetui Justinui Marcinkevičiui statybos pritaria kiek daugiau nei trečdalis bendrovės Baltijos tyrimai apklaustų gyventojų. Rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Panašiai tiek pat mano, kad sprendimą reikia palikti ateities kartoms. Beveik penktadalis paminklo statybos nepritaria.Lietuvos kaimo vietovėse pradedama masinė gyvūnų sterilizacija. Ja siekiama pristabdyti spartų šunų ir kačių populiacijos plitimą šalies regionuose. Visa tai finansuoja Suomijos gyvūnų globos draugija, todėl gyventojams už tai mokėti nereikės. Šiandien pirmoji šios iniciatyvos diena, ji vyksta Pasvalio rajone.Lietuvojė fiksuojant rugsėjo šilumos rekordus, Šiaurės Švedijoje, Kirunoje, iškrito neįtikėtinai daug sniego: danga siekia beveik 40 cm.Ved. Andrius Kavaliauskas

Ukraina žada imtis teisinių veiksmų dėl Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos sprendimo neįsileisti ukrainietiškų grūdų. Šalys teigia, kad į Bendriją iš Ukrainos plūstantys žemės ūkio produktai kenkia ūkininkams ir nepaiso Europos Komisijos raginimo leisti grūdų importą.Savaitę žiniasklaidoje mirgėjo gandai esą Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas smarkiai negaluoja. Buvo skelbta, kad jis paniro į komą, kad jam buvo persodintas inkstas, o sekmadienį pasirodė gandų esą Kadyrovas mirė. Šiuos gandus mėginta paneigti paviešinus įrašą, kuriame pats Kadyrovas siūlo sportuoti ir neskaityti melagienų. Visgi šiandien dar pranešta, esą Ramzanas Kadyrovas atostogauja ir tai daro nuo pat liepos 3 dienos.Policija praneša, kad Vilniuje taksi vairuotojas galimai vertė neblaivią nepilnametę merginą tenkinti lytinę aistrą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip keliauti saugiai taksi?Ilgalaikiam streikui besirengiančios mokytojų profesinės sąjungos turėtų sėsti prie derybų stalo su Švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu. Ministras dėl kitų metų biudžeto, nuo kurio ir priklausys, kiek galės kilti atlyginimai mokytojams, ketina derėtis su finansų ministre Gintare Skaiste, kurios vyras, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Audrius Skaistys buvo priverstas atsiprašyti už tai, kad streikuojančius mokytojus išvadino komuniagomis ir broileriais.Pasvalio rajone pradėjo veikti „Tube Green“ biometano gamykla, kuri per metus pagamins 100 tūkst. megavatvalandžių biometano. Tokio kiekio užtektų visus metus dujomis aprūpinti 110 tūkst. Lietuvos gyventojų arba pilnai patenkinti 26 proc. dujomis šalyje varomo transporto poreikio. Pagal gamybos pajėgumą „Tube Green“ jėgainė bus viena didžiausių Europoje.Atšvaitų tamsiu paros metu nedėvi keturi iš dešimties šalies gyventojų. Dažniausiai žmonės nurodo, esą nevaikšto tamsiu paros metu, todėl ir atšvaitas nereikalingas. Siekiant atkreipti dėmesį į problemą, sostinėje vyko socialinė akcija „Nematomų žmonių autobusas“.Ved. Liepa Želnienė

Pasvalio r. Kalno kaimo ūkininkai Lina ir Vytautas Židoniai turi 400 ha augalininkystės ūkį. Augina žieminius kviečius ir rapsus, pupas, laiko pūdymą. Abu specialistai – agronomai ir rūpinasi pasirinkti tinkamiausias technologijas auginamoms kultūroms, racionaliai naudoti trąšas, pesticidus, tvariai ūkininkauti. Tačiau ne viskas nuo ūkininko priklauso – gamta ir šiemet pakoregavo planus, sausra sumažino derlių. Dar gerai, kad pastarųjų savaičių negandos ūkį aplenkė ir jau pusė javų bei rapsų derliaus aruoduose.Urėdijų pertvarka ne vieną miškininką privertė rinktis kitą gyvenimo kelią. Taip atsitiko ir Zarasų rajone miškininkų šeimai Daliai ir Rimui Vaitukaičiams. Iš Šlapių kaimo bėgti nepanoro, tad nusprendė plėtoti jau anksčiau pradėtą kurti bityną, rado ir kitos širdžiai mielos veiklos. Rimas – vaikų futbolo treniruotes, o Dalia – rengia žygius miške, su bitėmis susijusias edukacijas.Įdomu žinoti. Artėjant rudeniui, jau reikėtų pasirūpinti vasaros pradžioje į lauką išneštais augalais. Juos reikėtų patręšti, jei labai suvešėjo – persodinti ir po truputį pratinti prie kambario sąlygų. Ir tai atlikti nelaukiant šalnų. Išsamiau – Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė.Ved. Regina Montvilienė

Buvęs vestuvių muzikantas, šiandien braškių augintojas Viktoras Masiulis iš Utenos rajono Bikūnų kaimo, savo ūkyje rengia ekskursijas ir braškių degustacijas. Tai ūkininkas daro tam, kad kuo daugiau žmonių pažintų tikrą braškių skonį ir pirkdami braškes mieste nebūtų apgaudinėjami nesąžiningų prekeivių.Kaimuose užsidarant mokykloms, mažėja ir bibiotekų. Graži išimtis – Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos Daugėlų filialas. Jaukiose, šviesiose, erdviose patalpose kiekvieną lankytoją maloniai sutinka bibliotekininkė Audronė Siautilienė. Kaimo žmonės į biblioteką užsuka ne tik knygų ar laikraščių, bet ir apžiūrėti rengiamas parodas, pasinaudoti kompiuteriais.Pasvalio rajono Girsūdų bendruomenės pirmininkui – 22-eji. Ir nors Algirdas Strelčiūnas studijuoja Amerikoje, į gimtą kaimą grįžta ne tik pas tėvus, bet ir vietos gerove, renginiais, naujais projektais rūpintis. Pokalbis apie pokyčius vietos bendruomenėje ir išsikeltus naujus veiklos tikslus.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Prieš 12 metų Kristina ir Viktoras Kavaliauskai kėlėsi iš Klaipėdos į Šukės kaimą Kretingos rajone ir šalia savo įprastos veiklos nusprendė užsiimti žemės ūkio verslu. Iš pradžių pasirinko sraiges, bet jų auginimas nepasiteisino, nebuvo rinkos. Dabar ūkyje beveik 2 ha braškių, jų paklausa didesnė - parduoda tiesiog iš ūkio.Net išėjusi į pensiją Pasvalio rajono, Pušaloto gyventoja Virginija Trybienė neturi laiko atsipūsti. Po to, kai pasirūpina auginamomis vištomis bei karvėmis, ji sėda austi aukštaitiškų juostų bei juostelių. Pati jų nepardavinėja, tačiau vos spėja suktis, nes prašančių jų suvenyrams – itin gausu.Biržų rajono, Pačeriaukštės bendruomenė ėmėsi verslo – teikia mobilaus SPA paslaugas. Įgyvendinta idėja tokia sėkminga, kad jau svarstoma apie naujas verslo perspektyvas. Mažiau nei 300 gyventojų turintis kaimas šiemet ir Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Apie bendruomeninį verslą ir mažosios kultūros sostinės renginius Pačeriaukštėje pasakoja bendruomenės pirmininkė Edita Čepokienė, kuri pries aštuonis metus su vyru į Latvijos pasienį persikėlė gyventi iš Kauno.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Kupiškio rajone ūkininkaujantys tėvas ir sūnus, Vygantas ir Linas Giedriai, yra vieni inovatyviausių rajono ūkininkų. Jų laukuose darbuojasi ne tik stambioji žemės ūkio technika, bet ir telefonu valdomi dronai. Vygantas tikina 60 ha rapsų pasėjęs būtent su dronu ir džiaugiasi rezultatais. Sėjant dronais pavyksta ne tik sumažinti išlaidas, neminama žemė, bet ir taupomas ūkininko laikas. Įmonės „Agrodronas“ įkūrėjas Mindaugas Dorelis džiaugiasi ūkininkų inovatyvumu ir sako, kad jų idėjos leidžia tobulinti technologiją.Pasvalio rajono bendruomenės minėdamos veiklos 20-metį ryžosi prasmingai iniciatyvai - molinei Pasvalio krašto žemėlapio dėlionei. Pokalbis apie idėją ir jos prasmę su Pasvalio bendruomenių sąjungos pirmininke Helena Naglaziene ir idėjos autore Gintare Gikiene.Lotyniškai žodis caudex reiškia medžio kamieną. Kaudeksiniais vadinami augalai, kurie kaupia maisto ir vandens atsargas sustorėjusiuose medėjančiuose stiebuose ar šakniagumbiuose. Vladimiras Eicher Lorka pasakoja apie Afrikai būdingas, bet ir lietuviškuose balkonuose augančias gėles, kurių šaknys atrodo kaip akmuo, dalijasi patarimais, kaip tokias gėles prižiūrėti.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Aplinkos ministerijoje vykusiame žemdirbių visuomeninių organizacijų atstovų susitikime su aplinkos ir žemės ūkio ministrais aptarti aktualiausi, dabar įtampą sektoriuje keliantys klausimai. Ūkininkų atstovai patenkinti dalykiška diskusija, o ministras Simonas Gentvilas pažadėjo mažinti biurokratiją – “padėti nueiti ūkininkams nuo popierių ir grįžti prie žemės”.Didžiausioje šalyje parodoje šiemet dalyvavo ir keli lietuviškos žemės ūkio technikos gamintojai. Tauragės raj. indvidualios įmonės savininkas Julius Ragelskis, „Pasvalio agrodilerio“ ir „Laumetrio“ bendrovės. Kuo ypatingi jų gaminiai, kodėl „Laumetrio" vandenvežė pelnė parodos medalį?Pavasario viduryje atvėsę orai nekeičia paukščių gyvenimo Žuvinto biosferos rezervate, tačiau, anot vyriausiojo ekologo Arūno Pranaičio, vasaroti sugrįžo dar ne visi sparnuočiai. Kodėl?Ved. Arvydas Urba

Mokslininkai aiškinasi, ar Lietuvos gyventojai yra įgiję imunitetą nuo cOVID–19. Kaip toliau elgsis Lietuva: ar kvies gyventojus skiepytis nuo COVID–19 ir ar tam bus vakcinų?Vilnius baigia šildymo sezoną. Šią savaitę šildymo sezoną ketina baigti Rokiškio ir Pasvalio rajonų savivaldybės. Koks buvo šis šildymo sezonas?Aktualus klausimas. Kalvarijos savivaldybėje šeimos augintinis pririštas šuo 4-erių metų berniukui įkando į veidą. Tokių atvejų vis pasitaiko. Kaip jūs elgiatės su savo augintiniais, kad jie nesužalotų jūsų ar jūsų mažamečių vaikų?Sugriautos Ukrainos pirmuosius atstatymo darbus Lietuva pradėjo dar rudenį. Tai kas jau nuveikta per gerą pusmetį biudžeto lėšomis, ir kas – privačiomis? Ką lietuviai gali ten padaryti?Lietuva ketina ir toliau didinti degalų akcizą, ypač – dyzelino, o nuo 2025 metų planuojama įvesti vadinamąją CO2 dedamąją, kuri litrą benzino ir dyzelino pabrangins dar bent keliais centais. Ar nuolat brangstantys degalai paskatins gyventojus rinktis aplinkai draugiškesnį transportą?Ved. Edvardas Kubilius

Savaitgalį Kauno rajone vykusioje 27-oje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2023“ demonstruoti mokslo ir agroverslo bendradarbiavimo rezultatai, pristatytos naujausi technologiniai žemės ūkio pasiekimai, vyko paskaitos bei seminarai. Vyko vienintelis Lietuvoje „Medžio drožėjų motoriniais pjūklais čempionatas“. Pakalbinti parodos lankytojai ir dalyviai pasidalijo sava nuomonę apie šiųmetį renginį.Šeštadienį Pasvalio rajone, Valakėliuose vyko muzikos festivalis „Bandūrėlis“. Apie puoselėjamą dambrelio muziką bei tradicijas – pokalbis su Pasvalio kultūros centro Valakėlių skyriaus meno vadovu, dambrelius gaminančiu Albertu Bartašiumi, o su istorinėmis instrumento ištakomis supažindina muzikantas Simas Janulis.Kartu su Verbų sekmadieniu prasideda ir didžioji savaitė. Apie paskutinio sekmadienio prieš Velykas simbolį ir Vilniaus krašto verbų išskirtinumą pasakoja Amatų centro Houvalto dvare vedėja Jolanta Lapinskaja.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Norite daugiau turinio? Jį rasite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – rungtynės su R.Jaručiu 02:32 – „Žalgirio“ pralaimėjimas Stambule 14:30 – lemiama savaitė žalgiriečiams 27:39 – teisėjų sprendimai „Jeep“ arenoje Rėmėjų dalyje kalbėta šiomis temomis: 46:15 – M.Kiltinavičiaus kritika teisėjams 51:40 – kuo P.Šakinis geriau už P.Juodį 55:06 – nauja vizija Pasvalio klubui 1:00:02 – naujas treneris „Šiauliams 1:03:35 – savo vietą radęs G.Petrauskas 1:08:34 – M.Brazio darbo įvertinimas 1:12:04 – ar „CBet“ pakils aukščiau 1:14:45 – nefunkcionuojantis „Juventus“ serbas 1:20:11 – ar „Lietkabelis“ išvengs 4 vietos 1:22:23 – kaip atrodys „Wolves“ 1:27:55 – „Rytui“ dairytis atgal nebereikėjo 1:32:00 – Šaro ir K.Maksvyčio minutės jaunimui

Šiandien Prezidentūroje teikiamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos.Pasvalio rajone, Valakėlių kaime puoselėjama unikali Vasario 16-osios tradicija – Lietuvos valstybės atkūrimo diena pasitinkama visą naktį šokant. Pasakoja renginio organizatorė Lina Bartašienė.Atrinktas kinematografiškiausių lietuvių rašytojų kūrinių dešimtukas. Apie tai kalbamės su viena „Knyga + kinas“ komisijos narių, scenariste, režisiere Gaile Garnelyte ir vienu iš atrinktųjų, knygos „Bėgliai“ autoriumi Justinu Žilinsku.Ieva Buinevičiūtė prisimena praėjusią savaitę pasaulį palikusį Burtą Bacharahą.Meilės dieną kviečiame nusikelti į meilės romanus. Kodėl tai vienas populiariausių literatūros žanrų – meilės romanai puikuojasi knygynų topuose, o bibliotekuose nusidriekia ilgos virtualios eilės? Į šį žanrą gilinasi kolegė Karolina Bieliauskaitė.Seserys Rūta Krasnovaitė ir Lina Krasnovaitė-Siparienė dega meile praeičiai. Gilindamosi į XIX a. istoriją ir kultūrą – nuo unikalių laikmečio atvirukų iki istorinių desertų, jos pasakoja kitiems retai pasakojamas istorijas, tarp jų – ir XIX a. Šv. Valentino dienos tradicijas. Kokios būdavo populiariausios dovanos mylimiesiems? Kas per reiškinys būdavo „antivalentino“ atvirukai? Apie tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Rėmėjais galite tapti paspaudę šią nuorodą: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – klaidos Belgrade 07:17 – ko trūksta „Real“ 15:50 – T.Cavanaugh pasitikėjimas savimi 18:25 – A.Butkevičiaus nuostabus darbas 23:30 – pergalė su vienu gynėju 25:02 – pagyros L.Biručiui 27:35 – siūlomas Sh.Napieras 30:14 – nenuspėjama „Bayern“ 34:04 – „Ryto“ šansai 35:45 – pralaimėjimas „gatvės krepšininkams“ 44:51 – nuviliantys pasirodymai ČL 51:07 – „7bet-Lietkabelio“ pralaimėjimas Bursoje 1:02:10 – Pasvalio bomba 1:06:57 – kas biržoje buvo pašaukti žemiau 1:09:10 – savęs nerandantis M.Arlauskas

00:00 – sveikinimas 01:17 – rinktinės mačas su ispanais 05:56 – neįsibėgėjantis Lekavičius 08:01 – kam patikėti lemiamą ataką 09:31 – traumų problemos 12:27 – startinis penketukas 15:11 – menedžerio žaidimas 19:20 – Tautvydo komentavimas 24:23 – laidos dalyvių „pasikapojimas“ 26:00 – „Hamletas“ 26:26 – „Šiaulių“ ir „Juventus“ darbai 30:37 – Nausėdos pavardžių spėliojimas 34:33 – kokie klubų pasiekimai būtų geri 39:08 – „Wolves“ šliejimasis prie Alytaus 44:15 – kiek LKL krepšininkų laikosi režimo 45:55 – realiausias variantas ir Krepsinis.net spėlionė 47:04 – Europos čempionato grupių prognozės 1:00:21 – pavardės krepšinyje 1:01:43 – LKL lankomumas 1:03:59 – krepšininkų darbas vasarą 1:07:51 – kodėl „Pieno žvaigždės“ remia Pasvalio klubą 1:09:51 – kova su žaidėjų natūralizacija 1:15:00 – krepšininkai olimpiadų rungtims 1:17:40 – žaidėjų akcijos 1:19:30 – ar Sirvydis nekviečiamas dėl Jokubaičio? 1:22:27 – agentų uždarbis 1:24:12 – bosnių ašaros ir mūsiškių patriotiškumas 1:30:02 – ką pakviestume į podkastą 1:33:40 – Krepsinis.net atributika