Podcasts about pasvalio

Geopolitiniai iššūkiai, stichijos sukelia begalę pasekmių ūkininkams. Reaguodamas į šią situaciją, nacionalinis plėtros bankas ILTE siūlo ūkininkams palankias finansines priemones – lengvatines paskolas. Kaip sako žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas, paskolos yra ūkių išgyvenimo sąlyga. ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius pabrėžia ir investicijų svarbą į aukštesnę pridėtinę vertę. Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas sako, kad susidomėjimas lengvatinėmis paskolomis – rekordinis.Užmegzti ryšį su žirgu ne taip paprasta. Kaip sako Pasvalio rajone, Daičiūnų kaime, esančio žirgyno „Gintarinė pasaga“ vadovė, veterinarė Digna Petkinytė, svarbu ne tik žirgo emocinė, fizinė būklė, bet ir žmogaus pasiruošimas.Rubrika „Miestietis kaime“. Vaiva Narušienė visada turėjo dvi svajones – gyventi arčiau gamtos ir įkurti baleto studiją. Abi jos išsipildė. Iš Kauno ji persikraustė į Kaišiadorių rajoną, o Rumšiškėse atidarė baleto mokyklą. Tiesa, Vaiva pripažįsta, kad pasirinkusi tautinių šokių kryptį sulauktų daugiau norinčiųjų ir pritariančiųjų jos veiklai.Ved. Rūta Simanavičienė

Seimas svarstys LRT įstatymo pataisas, kurias valdantieji siekia priimti dar šią pavasario sesiją. Opozicija yra sakiusi, kad įstatymą iš esmės palaikys, jeigu bus pritariama tam variantui, kuriam yra pritaręs Kultūros komitetas.Vakar buvo pirmas kartas, kai dėl į Lietuvą įskridusio drono paskelbtas oro pavojus. LRT radijo klausytojai dalijasi patirtimi, kaip elgėsi gavę pranešimą.12 Pasvalio mokyklų pedagogų netrukus taps dronų instruktoriais ir galės mokyti vaikus. Mokytojus apmokė Pasvalio šauliai. Koks pagrindinis tikslas?

Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Laurynas, kuriam kilo klausimas, kokius asmens duomenis yra saugu pateikti telefonu ar elektroniniu paštu, kai skambina telekomunikacijų ar kitų paslaugų teikimo bendrovės ir siekia identifikuoti vartotoją.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad sugrįžus į per žiemą negyventas sodybas ar sodų namelius, svarbiausias darbas, kurį reikėtų padaryti – kruopščiai sutvarkyti patalpas. Ilgą laiką nešildomose ir negyvenamose erdvėse gali būti įsikūrę graužikai, kurie platina pavojingas užkrečiamąsias ligas, todėl būtina pasirūpinti tinkamu valymu ir savo bei artimųjų saugumu.Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja Radvilė, kuri teiraujasi dėl vaiko priežiūros atostogų sistemos, konkrečiai - dėl vadinamųjų neperleidžiamų mėnesių, skirtų tėvo įsitraukimui skatinti. Ji pastebi, kad priemonė yra sveikintina ir prasminga tais atvejais, kai tėvai gyvena kartu ir gali palaipsniui dalintis vaiko priežiūra. Tačiau kyla klausimų, kaip ši sistema veikia išsiskyrusių ar atskirai gyvenančių tėvų situacijose. Kaip užtikrinti, kad ir tėvų teisės būtų atlieptos ir vaiko interesai? Galbūt tokioms situacijoms yra numatyti lankstesni ar pereinamieji sprendimai, geriau atsižvelgiant į vaiko amžių, šeimos struktūrą ir realias priežiūros sąlygas?Pasvalio rajone dirbanti Viltė Tamulionytė – iš tų retų veterinarijos studentų, kurie pasirenka dirbti ne su smulkiais, o su stambiais gyvūnais, pavyzdžiui, karvėmis - ir sako, kad jai prireikia ir ištvermės, ir netradicinių sprendimų.Auksinio proto atrankos žaidimas ir aptarimas.Ved. Darius Matas.

Šiemet minėdamas įkūrimo 100-metį, LRT RADIJAS pradeda specialių transliacijų ciklą, kuriame žurnalistas Edvardas Kubilius prie laidų vedėjo mikrofono kviečia žmones iš skirtingų regionų.Pirmoji tokia transliacija – iš kilnojamosios radijo studijos prie Pasvalio kultūros centro. Laidos „10-12“ vedėjų kėdę išbando du aktyvūs žmonės – ištikimas LRT RADIJO klausytojas Robertas Lavickas, kuris į Pasvalį iš Vilniaus atsikraustė prieš dešimtmetį ir dabar vadovauja Pasvalio kultūros centrui. Kita vedėja – Monika Zajarskienė, ryški menininkė, pasvalietė, į gimtąjį kraštą sugrįžusi po studijų sostinėje.Ved. Edvardas Kubilius

Po ilgo ir vėsaus balandžio gegužės pradžioje staiga atšilus orams vienu metu pražydo skirtingų rūšių ir veislių tulpės. Vytauto didžiojo universiteto botanikos sode iš viso rudenį buvo pasodinta 480, o Burbiškio dvare - beveik 600 skirtingų veislių tulpių. Visos jos prasiskleidusios laukia atvykstančių lankytojų.Po studijų Kaune šiaulietė Apolonija Vaitkevičienė persikėlė gyventi į Pakruojo rajoną, kur gyvenę jos seneliai bei proseneliai. O čia ją pasitiko ne tik mylima veikla – žirgininkystė, bet ir Senoji Lygumų vaistinė, kurią dabar moteris kartu su šeima kelia antram gyvenimui.Pasvalio rajone, Gulbinėnų kaime viena veikla suvienija viso kaimo gyventojus – čia itin populiarūs stalo žaidimai. Jau trejus metus veikiantis klubas telkia kelias dešimtis įvairaus amžiaus žmonių, kurie kartą per mėnesį pamiršta visus rūpesčius ir neria į azartiškas veiklas.Ved. Arneta Spaičė

Lenkijos regionų ligoninės jau visą savaitę tęsia vadinamąjį „juodąjį protestą“, perspėdamos apie gilėjančią finansinę krizę ir grėsmes pacientų saugumui. Ligoninių vadovai sako, kad dėl nepakankamo finansavimo, nepadengtų išlaidų ir skolų rajonų gydymo įstaigos atsidūrė ant išlikimo ribos. Kodėl protestuoja regionų ligoninės, ką tai reiškia pacientams?Prezidentas G.Nausėda sako, kad antrąją pensijų pakopą reikia padaryti dar lankstesnę ir panaikinti privalomą pensijų anuitetą. Tai reiškia, kad dalyviai, sulaukę pensijos, sukauptą sumą galėtų atsiimti ne kasmėnesinėmis išmokomis, o didesnėmis dalimis ar net iš karto visą. Jei galėtumėte sulaukę pensijos atsiimti visus sukauptus pinigus iš karto, ar tai paskatintų jus labiau kaupti?Pasvalio rajono, Pumpėnų bendruomenė naujam gyvenimui prikėlė šimtametį malūną. Miestelio simbolis jau buvo kritinės būklės, tačiau dabar, gyventojų pastangomis, jis vėl pilnas gyvybės.Vakarų visuomenėms susiduriant su demografinėmis problemomis, Danijoje egzistuoja sena tradicija, pašiepianti jaunus nevedusius žmones. Sulaukę 25-erių jie apipilami...cinamonu. Tačiau, kaip pasakoja LRT Radijo bendradarbė Danijoje, tradicija sulaukia ir kritiškų vertinimų.Ved. Rūta Kupetytė

Baltijos šalys ir Lenkija ketina kartu stiprinti regiono finansinį saugumą.Seimui teikiamos Baudžiamojo kodekso pataisos, kad smulkūs vagišiai nebūtų įleidžiami į parduotuves nuo vieno mėnesio iki dvejų metų.Jungtinių valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Libano ir Izraelio paliaubos pratęsiamos dar trims savaitėms. Tačiau baiminamasi, kad jos neišsilaikys.Pasvalio rajono, Pumpėnų bendruomenė naujam gyvenimui prikėlė šimtametį malūną. Miestelio simbolis jau buvo kritinės būklės, tačiau dabar, gyventojų pastangomis, jis vėl pilnas gyvybės.Ved. Madona Lučkaitė

Pasvalio rajone dirbanti Viltė Tamulionytė vienetinis atvejis iš jaunų žmonių, kurie studijuojantys veterinariją visgi pasirenka dirbti ne didžiuosiuose miestuose su smulkiais gyvūnais, o išbando savo jėgas ūkiuose su stambiais gyvūnais. Viltė sako, kad darbe reikia ir jėgos, ir atidumo.Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, afrikinio kiaulių maro grėsmė ūkiams sparčiai didėja. Šiais metais liga šernų populiacijoje nustatyta jau 22 šalies savivaldybėse. Didžiausias viruso plitimas nustatomas Panevėžio rajone, jau užregistruota net 616 atvejų. Itin svarbu VMVT pranešti apie pastebėtas šernų gaišenas.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite apie augalų fenotipavimą – auginimą ne dirvožemyje, bet substrate, sukuriant visas reikiamas sąlygas. Kokias galimybes tai atveria, papasakos VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktorė, daktarė Viktorija Vaštakaitė - Kairienė.Ved. R. Simanavičienė

Pumpėnai vilioja renovuotu vandens malūnu. Kriaušiškių kaimas – ant Velnio kalvos pastatytu saulės laikrodžiu. Kalneliškiai liūdi dėl akyse nykstančio dvaro. Vytartų dvaro sodyba mena Sofijos Chodokauskaitės-Smetonienės gimtuosius namus. Ustukių kaimas didžiuojasi Antano Smetonos vardu pavadintu tiltu.Pasvalio krašte lankytis kviečia paveldosaugininkas istorikas Gražvydas Balčiūnaitis, skulptorius Antanas Grušas, Pumpėnų bendruomenės narė Karolina Kačerauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Nuo kovo mėnesio Pasvalio rajone pradėjo veikti mobili biblioteka – bibliobusas. Kaip dalijosi Kraštų kaimo gyventojai, bibliobusas dabar yra kone vienintelis traukos centras, kur galima ne tik knygas pasiimti, bet ir pabendrauti su kaimynais. Be to, bibliobusas yra pritaikytas negalią turintiems asmenims. Įvairių veiklų numatyta ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Plačiau apie viską, pirmiausia, pasakojo bibliobuso projekto vadovė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė.

Vytauto Didžiojo universitete Žemės ūkio akademijoje ketvirtadienį prasidėjo ypatinga, 30-metį mininti tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi“ 2026. Parodoje matyti, kaip žemės ūkio sektorius atranda bendrystę su verslu, mokslu, inovacijomis. Kaip tikina parodoje dalyvavusi premjerė Inga Ruginienė, žemės ūkis yra strateginis sektorius nuo kurio priklauso išgyvenamumas. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis akcentuoja bendradarbiavimo svarbą, o Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis Ropė sako, kad reikia atsigręžti į gyvybingumo kaime stiprinimą. Tobulėjančio žemės ūkio nebūtų ir be naujų technologijų. Parodoje netrūko ir stebinančių sprendimų.Nuo kovo mėnesio Pasvalio rajone pradėjo veikti mobili biblioteka – bibliobusas. Kaip sako Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė, po kaimus keliaujantis bibliobusas veža ne tik knygas, bet ir platesnį įvairių dalykų išmanymą bei galimybę bendrauti. Kaip mobilioje bibliotekoje jautėsi Kraštų kaimo gyventojai išgirsite pasakojime.Ved. Rūta Simanavičienė

Siekdama užkirsti kelią išmokų medžiotojams, Žemės ūkio ministerija nutarė susietosios paramos nebeskirti cukinijų, ropių ir ridikų augintojams. Moliūgų auginimas taip pat išliks po padidinamuoju stiklu. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė sako, kad pokyčiai teigiami, tik nežinia, ar jų pakaks, jei norima galutinai užkirsti kelią fiktyviems augintojams. Reikia skirti dėmesį pajamoms, gautoms iš parduotos produkcijos.Pasvalio rajone su žmona ūkininkaujantis Regimantas Krikščiūnas sako, kad žemės ūkio darbai jam pažįstami nuo pat mažens. Atspirties tašku kurti ūkį tapo galimybė pasinaudoti jaunojo ūkininko parama, o dabar vyras su šeima dirba apie 400 hektarų žemės.Rubrika „Užsienio naujienos“. Ukrainoje šiemet gali brangti grikiai, nes ūkininkai jų pasėjo gerokai mažiau nei pernai. Per pastaruosius metus grikių derlius smarkiai sumažėjo ir dabar nepakanka šalies poreikiams patenkinti. Skaičiuojama, kad rinkoje trūksta apie 30–35 tūkst. tonų grikių, todėl tikėtina, kad grikių kainos kils.Ved. Rūta Simanavičienė

Įnoringa žiema ne tik išbandė žmonių kantrybę, bet ir paliko pėdsakų neretame ūkyje. Braškių augintojams rūpestis, kaip atstatyti po žiemos dėl gausaus sniego sulūžusius šiltnamius. Pasvalio rajono ūkininkė Jurgita Armonavičienė sako, kad bėda ne pats atstatymas, bet tai, kad trūksta medžiagų tai padaryti. Situaciją vertins ir Lietuvos uogų augintojų asociacijos atstovas.Birštono apylinkėse prie Nemuno įsikūrusioje „Panemunio sodyboje“ su šeima šeimininkauja Kristina Dargenienė. Nors rūpinantis sodyba reikia įdėti daug darbo, tačiau žmonės išvyksta pailsėję ir tai didžiausias komplimentas šeimininkams.Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kodėl perkant maisto produktus per socialinius tinklus reikėtų būti atsargesniems.Ved. Rūta Simanavičienė

Martinaičių šeima, po geresnio gyvenimo paieškų užsienyje, grįžo gyventi į gimtą Pasvalio kraštą, o namus rado Gulbinėnų kaime. Šis pavasaris - pirmas, kai jų ūkyje bus imamas šparagų derlius. Kol laukiama pirmųjų žalių stebelių, Toma Martinaitienė pasakoja ir apie savą pomėgį, virtusį verslu – kurti minkštus žaislus vaikams.Iš Šiaulių į Kražius, Kelmės rajoną persikėlę gyventi menininkai Diana ir Gintautas Stunguriai vietinėje seniūnijoje įkūrė Mažąją galeriją: „Siena negali būti tuščia. Eini iš seniūno sutvarkęs reikalus, pakeli galvą – matai paveikslus. Kaip kitaip kaimo žmogų pakviesti meno pažiūrėti?“Kodėl arkliai žvengia, o ne skleidžia kokį kitokį garsą? Paaiškėjo, kad jų žvengimas - unikalus gyvūnijos pasaulyje. Tai patyrinėti nusprendę Danijos mokslininkai tikina įminę šią paslaptį.

Mezgimu suvienyti rajoną stengėsi Kupiškio mokykla „Varpelis“. Dviejų mokytojų inciatyva numegzta ilgesnė nei šimto metrų gija, prie kurios kūrimo prisidėjo ir mokyklos mokiniai, ir socialiniai partneriai, ir daugybė rajono įmonių. Kovo 11-osios popietę, megzta ir nerta trispalvė Gija apjuos Kupiškio centrinę aikštę.Pasvalio rajone puoselėjamos senųjų pirštinių mezgimo tradicijos. Kiekvieną trečiadienio vakarą Valakėlių kultūros namuose darbuotis virbalais renkasi keliolika moterų. Anot mezgimo vakarų sumanytojos Linos Bartašienės, čia pasisemiama ne tik žinių apie senuosius amatus, bet ir bendrystės.Lietuvai atgavus nepriklausomybę autobusų stotelė Sidabravo gyvenvietėje buvo paversta išskirtinio dizaino parduotuve, kurioje visus tuos metus darbuojasi pardavėja Aušra. Pokalbis apie parduotuvę ir aplink ją verdantį gyvenimą.Ved. Arneta Spaičė

Pasvalio kraštą pažinti padės istorikas, paveldosaugininkas Gražvydas Balčiūnaitis.„Šilo geniai“ ruošiasi naujiems darbams. Skulptorius Arūnas Grušas apie Vileišių šeimos sodybvietę ir skulptūras Velniakalnyje.Katalikiškame Pasvalio krašte salelę rado vienintelė evangelikų reformatų šventovė. Švobiškis. Apie kaimą mintimis dalijasi bendruomenės ir parapijos narės Lina Bžeskienė bei Odeta Rapkevičienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiemet gaisrai itin negailestingi - nusinešė dešimtis ne tik žmonių, bet ir naminių gyvūnų gyvybių. Kaip dera saugoti save ir aplinką primena Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.Besiruošiant Užgavėnėms – pokalbis apie tradicinį aukštaitišką patiekalą, dažniausiai valgytą per Gavėnią – linų sėmenų spirginę. Apie ją pasakoja buvusi agronomė, Linų muziejaus Panevėžio rajone muziejininkė dr. Elvyra Gruzdevienė.Vasario 15 dieną Pasvalio rajone Pumpėnuose vyks šventinis koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, taip pat inicijuojamas paramos Ukrainai rinkimas. Apie tai pasakoja iniciatyvos autorius, koncerto organizatorius Virgilijus Navalinskas.Ved. Arneta Spaičė

Vasario 15 dieną Pasvalio rajone Pumpėnuose vyks šventinis koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, taip pat inicijuojamas paramos Ukrainai rinkimas. Apie tai pasakoja iniciatyvos autorius, koncerto organizatorius Virgilijus Navalinskas.

Kas yra smėlio terapija ir kokiais atvejais ji gali būti taikoma? Pasakoja „Smėlio terapijos instituto“ direktorė Asta Liumparienė.Kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai? Diskusija su apie tai knygą parašiusia Barbora Suisse ir socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA“ direktore Jurgita Kupryte. Knygoje dvidešimt žmonių, turinčių skirtingas negalias, dalijasi patarimais kaip būti negaliai draugišku kolega ar kolege.Pokalbis su senojo mezgimo amato puoselėtoja Lina Bartašienė apie tradicines Pasvalio krašto pirštines - jų mezgimą, raštus ir reikšmes ir dar apie tai ką žmogui duoda mezgimas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Šiais laikais žmonės dažniau mezga iš storų siūlų ir storais virbalais, sako senojo mezgimo amato puoselėtoja Lina Bartašienė. Laidoje „10-12“ – apie tradicines Pasvalio krašto pirštines: jų mezgimą, raštus. Ir ką žmogui duoda mezgimas?Ved. Agnė Skamarakaitė

Ganymas gali būti naudingas ir pačiai gamtai. Apie tai pasakoja tyrimus neseniai atlikusio Baltijos Aplinkos forumo komunikacijos ekspertė Rita Grinienė, įžvalgomis dalijasi Labanoro regioninio parko gamtininkas Andrejus Gaidamavičius.Taujėnų dvare - karaliauja povai. Net ir šaltuoju sezonu, jei tik patys nori, yra išleidžiami pasivaikščioti po erdvų kiemą. Apie šiuos paukščius, jų plunksnų panaudojimą pasakoja Monika Stackevičienė.Pasvalio rajono Atžalyno bendruomenė prieš trejus metus Diliauskų kaime įkūrė skalbyklą. Greta bendruomenės namų, moduliniame namelyje nepaliaujamai sukasi skalbyklių būgnai, o klientai - ne tik pavieniai kaimo gyvenotjai, bet ir miesto įmonės. Pasakoja Atžalyno bendruomenės pirmininkė Gražina Paliulienė.Ved. Arneta Spaičė

Agrarinės aplinkosaugos spartuolės, kuriose pernai buvo deklaruotas didžiausias žemės ūkio naudmenų plotas su ekologinių sistemų priemonėmis, buvo Šilalės rajone esanti Upynos seniūnija, taip pat Panevėžio rajono Krekenavos ir Naujamiesčio seniūnijos. Apie ūkininkų pasirinkimus ūkininkauti ekologiškai ir užkrečiantį pavyzdį – pokalbis su seniūnijų atstovais.Audronė Loreta Kazlauskienė iš Ukmergės rajono baltą sūrį vadina „sūrių mama“. Anot jos, turėdamas tokį sūrį niekada neliksi alkanas. Moteris dalijasi savo ūkininkavimo istorija bei gardžiausiais receptais.Pasvalio rajone gaivinamas pramoninis paveldas. Net keli objektai šiuo metu keliami antram gyvenimui, o sunykę – atkuriami pasitelkiant naujas technologijas. Pasakoja istorikas, kultūros paveldo specialistas Gražvydas Balčiūnaitis ir Pasvalio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Jolita Šležaitė.Ved. Arneta Spaičė

Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė apibendrina metų tendencijas ir bendruomenių pasiekimus Panevėžio rajone.Tauragės rajono Pagramančio bendruomenės centro „Gramančia“ pirmininkė Raselė Stružeckienė pasakoja apie bendruomenės ir socialinio verslo jubiliejus bei veikiančią bendruomenės kavinę.Pasvalio rajono Atžalyno bendruomenės tarybos pirmininkė Gražina Paliulienė pristato įgyvendintus projektus ir išpopuliarėjusias maisto edukacijas.Kupiškio rajono Skapiškio miestelio istorijomis ir paslaptimis dalijasi Skapiškio bibliotekininkė, gidė Roma Bugailiškienė.Ved. Arneta Spaičė

Panevėžio dailės galerijoje eksponuojamoje parodoje „Sena/s/nauja/s“ susijungia senosios lino tradicijos ir naujas technologinis žvilgsnis.Kas yra lyčiai jautri kalba, ar ją įmanoma sklandžiai Lietuvoje?Kaune įvyko šių metų Lietuvos beatbox'o čempionatas. Pirmą kartą istorijoje varžybose atverta scena ir naujai U16 kategorijai.Seime liko vienas žingsnis iki valstybės biudžeto patvirtinimo. Kokia finansinė kitų metų perspektyva Lietuvos kultūros laukui?Šiandien įvyks naujo lietuviško dokumentinio filmo „Pakalbėkime apie tvarumą 2.0. Giedrius Savickas gelbsti pasaulį“ premjera.Pasvalio gimnazijoje veikianti dailės galerija švenčia savo veiklos 50-metį.Ved. Marius Eidukonis

Išdalyti „Geriausio ūkininko čempionato“ apdovanojimai. Pokalbis su vertinimo komisijos nariais ir „Publikos simpatijų“ nominaciją atsiėmusiu ūkininku Mindaugu Kinderiu.28 kaimai – tiek šiemet Pasvalio rajone aplankys iniciatyva „Būk geresnis“ ir „Off-road Club Pasvalys“ komanda. Gruodžio 12 ir 13 dienomis iš kaimo į kaimą važiuos dešimt lemputėmis papuoštų visureigių, vieno jų traukiamos milžiniškos rogės, o visus pasitiks kalėdiškai nusiteikusios vietos bendruomenės.Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė – apie namuose gaminamą arbatą ir su sodininkyste susijusius netolimos ateities planus.Ved. Arneta Spaičė

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia aplankyti Buvusioje areštinėje įrengtą ekspoziciją, kur galima pajausti sovietinės kasdienybės absurdą, žaidžiant pabėgimo kambario žaidimą „Ištrūkti iš spąstų“.Šeši dokumentinio paveldo objektai įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. Tai - Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus „Odė palaimintajam Stanislovui Kostkai”, Rankraštiniai latviškos maldos „Tėve mūsų” taisymai (1552 m.), Rankraštinis lietuvių-vokiečių žodynas „Clavis Germanico-Lithvana“, Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus, vyskupo, 1794 m. sukilėlių vyriausybės – Lietuvos Vyriausiosios tautos tarybos – nario, pamokslas, Giesmynas „Clavis coeli“, Lietuviški ritinėliai pianolai.Sukčiai vis dažniau apsimeta prekybos tinklais. Internete, socialiniuose tinkluose siūlo dovanų kortelių, ragina dalyvauti žaidimuose ar įsigyti pigių prekių. Siekdami įtikinti gyventojus savo apgaule, naudoja panašius logotipus ar kitas priemones.Pasvalio rajono gyventojas Romas Marcinkevičius, pravarde Lemputė, turėjo išskirtinį gebėjimą - žmonių teigimu - savaip jausti šviesos šaltinius. Autobusu keliaudamas po Panevėžio apskritį, jis surinko beveik 2-iejų tūkstančių lempučių kolekciją. Ši kolekcija, spektaklis, fotografijų paroda ir apskritai Lemputės istorija pristatoma Pasvalio krašto muziejuje.Ved. Darius Matas

Lietuvos jūrų muziejus nusprendė suburti karo laivo M52 „Sūduvis“ bičiulių draugiją.Koks yra žodžio kelias į žodyną ir ar įmanoma pasakyti, kiek žodžių yra lietuvių kalboje?Pasvalio krašto muziejuje atidaryta paroda „Lemputės lemputės“, skirta ne tik lemputės istorijai, bet ir Pasvalio rajono gyventojui Romui Marcinkevičiui, pravarde Lemputė.Kaip dokumentuoti protestą, kaip fiksuoti pilietinio veiksmo pėdsakus ir kodėl tai yra ypatingai svarbu?Teatro laboratorija „Atviras ratas“ kviečia į režisieriaus Justo Tertelio premjerą „Spektras“, paremtą knyga „Autizmas – dalis manęs“.Panevėžio rajono savivaldybės taryba spalio 30 d. pritarė kultūros centrų reorganizacijai. Kokie procesai toliauvyksta su Panevėžio rajono kultūros centrais?Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus mažojo teatro vadovo konkursą laimėjo Simonas Keblas, anksčiau jau vadovavęs šiai meno institucijai. Kokie pokyčiai, naujovės ar tęstinumas laukia šio teatro?Iranietė dirigentė Paniz Faryousefi tapo istorija. Ji pirmoji moteris, dirigavusi Teherano simfoniniam orkestrui. Praėjusią savaitę Teherane, Vienybės koncertų salėje Irano filharmonijos dirigentė vadovavo muzikantams grojant Aramo Chačaturiano „Kardų šokį“.Pasvalio rajono gyventojas Romas Marcinkevičius, pravarde Lemputė, turėjo išskirtinį gebėjimą „jausti“ šviesos šaltinius. Autobusu keliaudamas po Panevėžio apskritį, jis surinko beveik 2 tūkst. lempučių kolekciją. Ši kolekcija, spektaklis, fotografijų paroda ir apskritai Lemputės istorija pristatoma Pasvalio krašto muziejuje.Teatro laboratorija „Atviras ratas“ šiandien kviečia į režisieriaus Justo Tertelio premjerą „Spektras“.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Lietuvai toliau stiprinant oro erdvės kontrolę, nustatytas 26 ribojamųjų zonų tinklas visoje šalies teritorijoje, teigia susisiekimo ministras Juras Taminskas. Šios zonos bus aktyvuojamos prireikus skubiai panaudoti karinę jėgą prieš bepiločius, kurie pažeidė Lietuvos oro erdvę.Naujausia Eurobarometro apklausa rodo, kad du iš trijų Lietuvos gyventojų namuose turi žibintuvėlį arba žvakių, bet mažiau nei pusė turi sukaupę vandens ar maisto atsargų. Absoliuti dauguma gyventojų yra įsitikinę, kad nelaimės atveju jiems efektyviai pagelbės tarnybos.Būsimasis Trampo ir Zelenskio susitikimas, pasak apžvalgininkų gali būti visiškai nenuspėjamas. Ukrainos vadovas atvyko į Vašingtoną su tikslu gauti sparnuotųjų raketų „Tomahok“. Sprendimą Jungtinių Valstijų prezidentas žadėjo priimti artimiausiu metu, tačiau Kyjivo lūkesčius temdo žinia, kad susitikimo išvakarėse Trampas pasikalbėjo su Putinu ir sutarė dar kartą pasimatyti akis į akį.Kaip užtikrinti Ukrainos finansavimą? Tai vienas iš klausimų, kurį aptaria šiomis dienomis JAV, Tarptautiniame valiutos fonde besilankantis Lietuvos banko pirmininkas Gediminas Šimkus.Soduose baigiami skinti lietuviški obuoliai. Šiemet derlius prastas, tad skynėjai beveik neturi darbo. Pasvalio rajono soduose kasmet obuolius skindavo keli šimtai žmonių, šiemet - keliolika. Sodininkai sako, kad lietuviškų obuolių vargu ar šiemet užteks iki metų pabaigos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Telšių savivaldybė šią savaitę savivaldybės kultūros įstaigų vadovams išplatino laišką, kuriame ragina juos laikytis „neutralios pozicijos“ prieštaringai vertinamo kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus atžvilgiu. Apie situaciją ir žodžio laisvės problematiką laidoje kalbės Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, žurnalistė Rita Miliūtė, Pasvalio kultūros centro vadovas Robertas Lavickas.Minime filologės, profesorės Viktorijos Daujotytės-Pakerienės 80-ąjį jubiliejų.Vokietijos ambasada nekviečia naujojo ministro į Vienybės dienos renginį. Kokią įtaką naujojo ministro paskyrimas turės Lietuvos reputacijai Europoje? Apie tai kalba Lietuvos kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Nuo rugsėjo 1 d. augalininkystės ūkių šeimininkai galės kreiptis draudimo įmokų kompensavimo ne tik dėl sausrų ir iššalimo, bet ir ilgo lietingo laikotarpio. Tam pakoreguotos ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginio plano intervencinės priemonės veiklos „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“ įgyvendinimo taisyklėse. Apie naujovės ypatumus kalba Žemės ūkio ministerijos, draudikų ir ūkininkų atstovai.Vilniaus rajone Iną ir Vytautą Greckus iš miesto į kaimą ūkininkauti atginė ramybės bei gamtos pajautimo noras. Jiedu įkūrė šeimos ūkį, kur auginamos įvairios uogos, apie kurias Ina veda edukacijas. Moteris su nekantrumu laukia rugsėjo, kai darželinukai ir mokyklinukai ne tik susipažįsta su ūkininkavimo principais, bet ir padeda nurinkti aviečių derlių.Prieš du metus muzikos mokytoja Sonata Tamašauskiatė-Petkienė sostinės dūzgesį išmainė į kiek ramesnį gyvenimą Pasvalio rajone, Pušaloto miestelyje. Anot jos, prieš dešimtmetį ir pati tokio sprendimo iš savęs nebūtų laukusi, o dabar jaučia, kad įkvėpimas muzikai, kūrybai ateina ne tik iš gamtos, bet ir vasarą šalia namų prižiūrimo daržo. Pokalbis ne tik apie asmeninius pokyčius, bet ir Pasvalio muzikos mokyklos Muzikos erdvės Pušalote mokslo metus.Ved. Arneta Spaičė

Vilniaus rajone, Sudervėje Viktoras ir Julija įkūrė alpakų ūkį. Šeima prieš keletą metų nusprendė persikelti gyventi į gamtą, mat vienas jų vaikų turi autizmo spektro požymių. Sūnaus diagnozė buvo viena iš priežasčių, kodėl nutarta įkurti ūkį ir ne įprastą, o alpakų.Pušalote pernai įkurta pirmoji Pasvalio rajone muzikos mokykla. Populiarumas buvo toks didelis, kad šiais metais nuspręsta paslaugų spektrą plėsti dar labiau ir įkurti dailės mokyklą. Tai proga žinias gilinti ir savą laiką įprasminti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Apie tai pokalbis su Pušaloto seniūnijos seniūne Inga Jankauskaite-Ališauske.Žolininkei Giedrei Radzevičiūtei vasara - pats darbymetis, tačiau greta įprastų darbų, ji jau ruošiasi ir rudens iššūkiams - išleisti savą knygą. Pokalbis apie būsimą kūrinį, pokyčius žolynų laukuose bei vaistažolių darželiuose ir Ukmergės rajono žolynų ypatybes.Ved. Arneta Spaičė

Jonas Žotkevičius – ypatingas ūkininkas, gyvenantis Padubysio kaime Kauno rajone. Pradėjęs ūkininkauti nuo nulio per tris dešimtmečius sukūrė modernų 640 ha ūkį. Su žmona Roma kalbinti prieš šventes, neprisiminė ypatingų vardadienio šventimų, mat tą dieną labiau mėgsta pakeliauti. Tačiau abu labai didžiuojasi, kad anūkas Arnoldas perima ūkį ir per Jonines seneliui visada atveža dovaną – ąžuolo vainiką.Pasvalio rajono Pumpėnų bendruomenė siekia rekordo – ilgiausio Joninių vainiko Lietuvoje. Aktyviausi vietos gyventojai plušėjo visą savaitgalį ir pirmadienį, į vientisą ilgesnį nei 700 metrų kūrinį, sujungę tūkstančius laukų gėlių žiedų ir medžių šakelių. Kas paskatino Pumpėnų seniūnijos bendruomenių žmones siekti rekordo, kuo ypatingas buvo darbas?Fiksuoti gamtos grožį ir jos ypatumus patogiausia – fotografams. Akmenės ir Mažeikių krašto fotografų klubo „Lokys”, vienijančio tris dešimtis entuziastų, klubo pirmininkas Sigitas Kazlauskas pasakoja kodėl traukia apylinkių gamta, kaip surandami įdomiausi vaizdai.Ved. Arvydas Urba

Dėl paaštrėjusio Izraelio ir Irano konflikto Amerikos prezidentas anksčiau nei planuota paliko G7 lyderių susitikimą.Aktualus klausimas. Prasideda maudymosi sezonas, Pasvalio rajone, sodybos tvenkinyje, savaitgalį nuskendo mažametis. Kaip dažnai renkatės tas maudymosi vietas, kuriose budi gelbėtojai?Elektroninėmis cigaretėmis ir skysčiais prekiaujanti bendrovė „Ekodūmas“ nuolat baudžiama už įstatymų pažeidimus, tačiau sankcijų nepaiso – toliau platina Lietuvoje draudžiamas medžiagas. Kontroliuojančios institucijos teigia, kad sistemiškai prasižengti verslininkams leidžia įstatymų spragos.Degalinių atstovai skundžiasi, kad jie parduoda vis mažiau degalų, valdžiai ir toliau didinant degalų akcizus. Ar pavyksta valstybei surinkti daugiau pinigų iš degalų akcizų ir kokia didinamų akcizų įtaka verslui bei produktų ir paslaugų kainoms?Gyvūnų globėjai sako, kad daugėja atvejų, kai miršta augintiniai, tiesiog lauke apsinuodiję žiurkių nuodais. Kodėl?Ved. Edvardas Kubilius

Paskutinėmis pasėlių deklaravimo dienomis seniūnijų specialistams darbo nestinga - paskutinės akimirkos ūkininkai laukia dėl įvairių priežasčių. Paskutinėmis proceso dienomis jau aiškesnės ir šiųmetės deklaravimo tendencijos: deklaruojančių skaičius mažėja, tačiau deklaruojami plotai - nekinta. Apie tai pasakojo Pasvalio rajono Pumpėnų ir Pušaloto seniūnijų darbuotojos.Apie žemaitukus ir jų auginimą, būdo savybes - pokalbis su ūkininku iš Kauno rajono Vidu Kūloku.Šiais metais Panevėžio lėlių vežimo teatras 39 kartą leidosi į gastroles po Ukmergės, Kėdainių, Anykščių kaimus. Trupė riedėjo iš vienos gyvenvietės į kitą, vežimo scenoje rodant spektaklius. Tačiau pasitinkančiųjų ir spektaklius žiūrinčiųjų gretos retėja - kaimai traukiasi, pastebi teatro įkūrėjas, režisierius Antanas Markuckis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Norint pastatyti fermą, ūkininkams tenka įveikti sunkiausius biurokratinius reikalavimus. Vieniems tai įveikiami sunkumai, kitiems nepakeliami. Utenos rajono ūkininkas Arūnas Kudrevičius planuodamas fermos statybas užtruko 4 metus, bet, galiausiai, vis tiek nėra tikras, ar pavyks pastatyti fermą. Projektuotojai taip pat įvardija ūkininkams kylančius iššūkius, o Aplinkos ministerijos atstovas sako, kad veiksmų imtasi iškart po susitikimo su ūkininkais.Šiltėjant orams gamtininkai kviečia lankyti pažintinius takus. Kuo jie įdomūs, Metelių regioniniame parke papasakos parko lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys.Rubrika „Miestietis kaime“. Astos Bendoraitienės patirtis, kaip iš miesto teko grįžti į gimtąjį kraštą Pasvalio rajone. Dabar moteris darbuojasi kultūros srityje ir ūkininkauja.Ved. Rūta Simanavičienė

Giedrė ir Robertas Kuskiai, Šilutės r. Šyšos polderio ūkininkai, susiduria ne tik sugamtinėmis kliūtimis, bet ir su polderių nepriežiūra bei aplinkosaugos reikalavimais.Ūkininkų pievos užliejamos ne tik potvynio metu, bet skęsta ir vasarą, nors turėtų būtivanduo iš jų išpumpuojamas. Dalyje pievų galima šienauti tik po rugpjūčio 15-osios,nes tenka saugoti čia perinčius retus paukščius.Lietuvoje deklaruojama, kad net 700 hektarų plote ūkininkaujama susiduriant sugamtinėmis kliūtimis. Nemuno žemupio ūkininkai bei Biržų ir Pasvalio rajoneūkininkaujantys aktyviose karstinių įgriuvų zonose gali pretenduoti į paramą. Ką jie turi žinoti?Aukštaitijos nacionaliniame parke duris atversiančioje Mėnulio laboratorijojemokslininkai ir moksleiviai augins bei tirs augalų galimybę išgyventi neįprastomissąlygomis, nes ateityje augalus augins ne ūkininkai, bet mokslininkai.Ved. Kristina Toleikienė

Sinoptikai sako, kad netrukus jau tikrai įsitvirtins pavasaris, o ne už kalnų – ir vasara. Tuo metu kelininkai skelbia, koks jiems buvo praėjęs žiemos sezonas. Kaip vertinate kelininkų darbą praėjusią žiemą?„Nėra čia ko sarmatytis“, – sako 16-metis Nojus Kašlejus, kuris ne tik dzūkuoja, bet ir labai domisi Dzūkijos etnografija. Pokalbis su juo.Apklausa rodo, kad visai neaukoja apie 30 proc. gyventojų, o 64 proc. žmonių aukoja spontaniškai. Kokie jūsų įpročiai – kaip ir kam aukojate?Dar vienas pokalbis – apie šeimą, kuri gyvena Vilniuje ir turi braškių ūkį Pasvalio rajone. Kaip toliau klostosi ūkio kūrimo istorija – pasakoja Jovita Kizienė.Ved. Edvardas Kubilius

Šeimos ūkiai, auginantys daržoves, džiaugiasi, jog sostinėje daugėja ūkininkų turgelių. Augintojams svarbu parduoti tai, ką pavyksta užauginti. Mindaugas Gečėnas Iš Kurkliškio kaimo Vievio seniūnijoje džiaugiasi, kad jo šeimos ūkis gavo paramąperdirbimo cechui įsirengti. Neparduotas daržoves, galės ir perdirbti. Tokį cechą jauturi Kučinskų šeima, į sostinę užaugintus žalumynus, salotas atvežanti iš Utenosrajono Šeimyniškių kaimo. Pirkėjams siūlo raugintą, džiovintą produkciją. Jau skina ir pirmąjį agurkų derlių, noksta ir braškės.Skaičiuojama, kad Lietuvoje invaziniai augalai, tokie kaip Sosnovskio barščiai, yra okupavę apie 300 hektarų melioracijos griovių šlaitų. Ūkininkai pirmą kartą galės gauti paramą už invazinių augalų naikinimą. Už griovio šlaito sutvarkymą numatomos išmokos: 644 Eur/ha arba 773 Eur/ha, kai vykdoma jungtinė veikla.Miestiečiai kaime. Gyvenimą tarp miesto ir kaimo derina Jovitos Kizienės šeima. Vos tik artėja pavasaris, šeima iš Vilniaus vyksta į Pasvalio rajone esantį 80 arų ploto braškyną. Ūkyje auginamos braškės ir kitos uogos, o taip pat ir arbūzai. Šeima parduoda ne tik uogas iš lauko, bet produkciją dar ir liofilizuoja. Artimiausiuose planuose liofilizuoti ir arbūzus.Vedėja Kristina Toleikienė

Siekdami lygių teisių visoms žemdirbiams atstovaujančioms asociacijoms, Seimo nariai siūlo naikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą. Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sako, kad yra priežasčių dvejoti Žemės ūkio rūmų įstatymo reikalingumu. Rūmų atstovų veikla kritikuojama dėl išskirtinių veiklos sąlygų, vadovybės pokyčių stokos, nepakankamo atstovavimo žemdirbių interesams. Kritikos negaili ir pasiūlymų turi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ir buvęs žemės ūkio ministras, dabar Seimo narys Kazys Starkevičius. Į išsakytą kritiką atsako ir ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus.Kita tema – apie vieno jauniausių Pasvalio rajono bitininkų, Mangirdo Kondroto, patirtį auginant bites. Draugui patarus bitininkauti, Mangirdas įkūrė bityną „Kalno medus“. Tam, kad sukauptų daugiau žinių, vyras mokėsi profesionaliai, bičių šeimas parsivežė iš puikiai visiems žinomo bitininko Algirdo Amšiejaus. Idėja bitininkauti – pasiteisino.Ved. Rūta Simanavičienė

Baigėsi tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…“ Įspūdžiais dalijasi pirmą kartą vykusios senų traktorių parodos dalyviai Aurimas Vilčinskas iš Širvintų rajono ir Regimantas Gribė iš Pakruojo rajono, medelyno savininkas Dainius Skaparas iš Panevėžio rajono, tarptautinio medžių drožėjų grandininiais pjūklais čempionato organizatorius Raimondas Uždravis.Ties Panevėžio ir Pasvalio rajonų sandūra - vienkiemis, kuriame Martynas Sučyla įsirengė muzikinių instrumentų dirbtuvę. Seneliams priklausiusioje troboje dabar įrengtas tylos kambarys, o magišką atmosferą kuria Dangaus būgnai.Verta žinoti. Švenčionių krašte itin populiari šaknis “švent-”: Švenčionėliai, gyvenvietė Šventa, ežeras, Šventosios upė. Legendomis ir tikrais faktais apie pavadinimų kilmę dalijasi Sirvėtos regioninio parko grupės patarėjas Marius Semaška.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalgaKaip kalba, kurią mes vartojame, veikia tam tikrus mūsų suvokimo dalykus?Pristatyta knyga „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“. Be šio leidinio „Meno forto“ teatre taip pat galima aplankyti parodą „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“.Pasvalio krašto dainuojamoji tradicija atgimsta naujame leidinyje „Alutį gėrio, gražė dainavo“.Tęsiame pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šiandien dėmesį skiriame Rūtos Kačkutės ir iliustratorių Eglės Rudžionytės-Meškėlienės bei Redos Tomingas knygai „Gintaro kelias: nuo Romos iki Baltijos“.Seimo Kultūros komitetas ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdis, kuriame bus aptariami svarbūs nekilnojamojo kultūros paveldo užsienyje klausimai.150-ajam M. K. Čiurlionio jubiliejui Emiija Škarnulytė sukūrė naują kūrinį „Sofija“. Kuo Čiurlionis aktualus šiuolaikinei, visame pasaulyje kuriančiai menininkei?Lietuvos menininkai Lina Lapelyte bei „Pakui Hardware“ dalyvaus tarptautiniu mastu pripažintoje bienalėje „Performa 2025“.Minint 150-ąsiais M.K.Čiurlionio gimimo metines Kaunas kviečia susipažinti su nauju turistiniu maršrutu „Čiurlenantis Kaunas“.Ved. Marius Eidukonis

Baltijos aplinkos forumo iniciatyva atlikta reprezentatyvi visuomenės ir ūkininkų apklausa, kurioje buvo užduodami klausimai, koks turi būti geras ūkininkas. Apklaustųjų rezultatai rodo, kad lietuviškas, natūralus maistas yra prioritetas. Deja, juo visiškai apsirūpinti kol kas galimybės nėra. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, kebliausia situacija su vaisiais, daržovėmis ir kiauliena. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos atstovų teigimu, daržovių auginimui rizikos kyla ne tik dėl investicijų sudėtingumo, bet ir dėl fiktyvių ūkininkų.Iš užsienio su šeima į Panevėžio rajoną grįžusi Jūratė Medutienė atrado širdžiai mielą veiklą. Moteris augina avietes ir gamina vaisių juosteles. Tiesa, įvairių uogų tenka įsigyti ir iš kitų ūkininkų, bet „Skruzdelės ūkio“ įkūrėja džiaugiasi bendradarbiavimu su kitais ūkiais.Rubrikoje „Verslas kaime“ – Braškų šeimos verslumo pavyzdys. Pasvalio rajone, Pumpėnų miestelyje, šeima plėtoja kelis verslus. Viskas prasidėjo nuo modernios sulčių spaudyklos ir išaugo iki mėsinės, kurioje gaminami įvairūs mėsos gaminiai. Zita ir Remigijus Braškai šeimos versluose dirba visu pajėgumu ir sako, kad naujiems klientams tenka ir atsakyti.Ved. Rūta Simanavičienė

Vilniaus Kaziuko mugės istorija siekia XVII amžių, kai ji buvo pradėta rengti Lietuvos globėjui šventajam Kazimierui paminėti. Dabar tai kultūrinis reiškinys, kuriame pristatomas turtingas lietuviškų papročių, amatų, maisto ir liaudies tradicijų lobynas. Prekybos vieta šiais metais kainavo nuo 12 iki 436 eurų. Didžioji dalis prekeivių atkeliavo iš atokesnių šalies miestų, tačiau jie sako – verta.Juostų audėja Virginija Trybienė iš Pasvalio rajono rankų nenuleidžia net išėjusi į pensiją: aukštaitiškose juostose įamžino gyvenviečių pavadinimus.Šiemet „Vaistiniu augalu“ išrinkta vaistinė medetka. Kaip sako viena iš konkurso organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo prof. dr. Ona Ragažinskienė, vaistinės medetkos gydomosios savybės jau nuo seniausių laikų buvo pritaikomos buityje ir sveikatos gerinimui.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Miego trūkumas turi didelę reikšmę ne vien fizinei sveikatai, bet ir emocijoms, o ypač paveikia, kaip interpretuojame kitų emocijas.Pasvalio rajone karvės gyvena pagal muzikos ritmą. Klasikinė melodija gyvuliams diktuoja, kada jie turi ilsėtis, skambanti tranki muzika - ženklas, jog laikas eiti į melžimo aikštelę. Modernias fermas, kuriose muzikos garsai skamba visą parą, įkūrė iš Danijos į Lietuvą atvykęs gyventi ūkininkas.Klaipėdietis keliautoja Aurimas Mockus, užsimojęs irkline valtimi perplaukti Ramųjį vandenyną, sparčiai artėja savo kelionės finišo link. Startavęs San Diego mieste Jungtinėse Valstijose, klaipėdietis turėtų finišuoti Brisbano mieste Australijoje. Kol kas išlaikomas tempas leidžia pagalvoti ir apie pasaulio Gineso rekordą – lietuvis taptų greičiausiai Ramųjį vandenyną irkline valtimi perplaukusiu žmogumi.Praėję metai maitinimo sektoriaus įstaigoms buvo nelengvi. Dalis gerai žinomų restoranų, kavinių ar barų nutraukė veiklą, o tą lėmė įvairios priežastys – ir panaikinta pridėtinės vertės mokesčio lengvata maitinimo įstaigoms, ir sumažėję klientų srautai. Kokie bus 2025-ieji maitinimo sektoriaus įmonėms?Berlyne veikiančio Jungtinių Valstijų Maršalo fondo instituto pareigas einanti vadovė Aleksandra De Hoop Scheffer sako, kad Vokietija šiuo metu susiduria su rimta identiteto krize, nes žlugo trys pagrindinės šalies užsienio politikos koncepcijos ir kol kas nėra aišku, kuo jas pakeisti. Ekspertė viliasi, kad naujasis Vokietijos kancleris vykdys ryžtingesnę politiką Ukrainos paramos klausimais, tačiau pripažįsta, kad santykiai su Vašingtonu nebus lengvi.Ved. Paulius Selezniovas

Rėmėjais galite tapti paspaudę čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – progos patylėti nepraleidęs E.Atamanas 17:06 – T.Sedekerskio karjeros mačas 23:24 – piktas M.Jamesas ir „X faktorių“ reikšmė 34:22 – solidus R.Jokubaitis ir gynybinė dvikova 45:14 – Čempionų lygos nugalėtojai 51:40 – NKL čempionai ir klaustukas dėl LKL 1:00:11 – „Juventus“ kertinė pergalė ir „Neptūno“ pralaimėjimai Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:10:28 – ar LKL liks su 11 klubų? 1:13:17 – finansavimas Pasvalio klubui ir kokią rinktis viziją 1:20:25 – ar „Šiauliai“ pagaliau įsigis ryškesnį lietuvį 1:25:16 – darbus jau pradėjęs „Nevėžis“ 1:30:44 – „CBet“ vadybos darbo atspindys 1:33:42 – A.Antetokounmpo požiūris ir ateitis klube 1:38:07 – baigėsi G.Vovoro magija? 1:43:20 – kaltas ne treneris, o sudėtis? 1:51:34 – kontraktą užsitarnavęs O.Kostičius 1:55:44 – atkrintamosioms besirengiantis trejetukas

Saločiai garsūs savo ne tik istorija, bet ir naujomis tradicijomis. Renginys Antaninės ant Mūšos pritraukia svečių ne tik iš Pasvalio krašto, bet ir visos Lietuvos. Šios šventės sumanytojas Boleslovas Tuskėnas, Antano Poškos pagrindinės mokyklos dailės mokytojas. Profesionalus menininkas mokykloje įkūrė dailės galeriją, su moksleiviais spalvingais motyvais ištapė Saločių miestelio pastatų sienas, vykdo įvairias kultūrines veiklas.Skulptorius, akmentašys Valius Remeika kūrybiniais darbais puošia ne tik Saločių miestelį, bet ir visą Pasvalio rajoną. Kartais į draugiją kviečia su metalu dirbantį meistrą Donatą Prėną.Apie Saločių istoriją ir dabartį pasakoja istorijos mokytoja Roma Jakubonienė ir Saločių seniūnas Sigitas Savickas.Raubonių vandens malūne veikia karšykla ir verpykla, vyksta edukacijos. Kulinarinio paveldo edukacijose galima raityti, virti ir skanauti Raubonių virtienių, atsigerti Tatulos mėtų arbatos.Prie Raubonių malūno vadovas Vaidotas Gikys pristato unikalų praeities architektūros ir retą inžinerijos statinį su gerai išsilaikiusiais technologiniais įrenginiais.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip atrodo kasdienybė tų, kurie rūpinasi Lietuvai atstovaujančiais ir ją garsinančiais sportininkais? Kokios šiuolaikinės technologijos pasitelkiamos ir ar tikrai sportas ir skausmas – neatsiejami palydovai. Pokalbis su Lietuvos sporto medicinos federacijos prezidentu Pauliumi Petraičiu.Apleisti ir iš pirmo žvilgsnio niekam nereikalingi pastatai gali tapti puikia turizmo infrastruktūra. Tuo įsitikinusi Karolina Želvė, kuri kartu su bendraminčiais ir savanoriais siekia nenaudojamus šalies pastatus paversti keliautojams skirtais nameliais.Robotika užsiimantys Lietuvos moksleiviai ne tik pasižymi tvirtomis vertybėmis ir palaikymu nuo Rusijos agresijos kenčiančiai Ukrainai. Šalies jaunuoliai skina laurus įvairiose itin reikšmingose tarptautinėse varžybose. Kiek dėmesio robotikai tenka šalies švietimo sistemoje ir ko trūksta, kad ją užsiimti galėtų daugiau moksleivių?Pozityvaus nusiteikimo nestokojanti Simonos ir Mariaus Maračinskų šeima dabar įsikūrę Pasvalio rajone, nors dar prieš daugiau nei keletą metų teko gyventi pagal miesto taisykles – skubėjimas ir triukšmas buvo kasdienybė. Kaip pasikeitė Maračinskų šeimos gyvenimas persikėlus į kaimą domėjosi LRT Radijo laidos „Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.„Auksinio proto“ atrankos žaidimasVed. Darius Matas

Kai sakome, kad Pasvalys yra žemdirbių, molio, smegduobių ir aludarių kraštas – tiesos daug, bet... Būtinai reikia pasakyti, kad būtent Šiaurės Lietuvoje gimė daug žinomų asmenybių, kurių darbai ir šiandien ugdo jaunąją kartą.Pasvalys pagal istoriką Gražvydą Balčiūnaitį.Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje įkurta Dailės galerija verčia suklusti, kokie meno lobiai saugomi šioje švietimo įstaigoje. Pasakoja gimnazijos istorijos muziejaus vadovė Regina Grubinskienė, direktorė Gitana Kruopienė, gimnazistės Viktorija Chmieliauskaitė bei Beatričė Vasiliūnaitė.Pasvalio krašto muziejus. Jolita Šležaitė supažindina su gatvės menu ir keliautojo Antano Poškos ekspozicija. Muziejininkė Gita Rachmančiukienė pristato smegduobių parką. Didžiausioje parko bevandenėje smegduobėje įrengtas šešių šimtų vietų amfiteatras, aikštynai sportuoti.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ukraina žada imtis teisinių veiksmų dėl Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos sprendimo neįsileisti ukrainietiškų grūdų. Šalys teigia, kad į Bendriją iš Ukrainos plūstantys žemės ūkio produktai kenkia ūkininkams ir nepaiso Europos Komisijos raginimo leisti grūdų importą.Savaitę žiniasklaidoje mirgėjo gandai esą Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas smarkiai negaluoja. Buvo skelbta, kad jis paniro į komą, kad jam buvo persodintas inkstas, o sekmadienį pasirodė gandų esą Kadyrovas mirė. Šiuos gandus mėginta paneigti paviešinus įrašą, kuriame pats Kadyrovas siūlo sportuoti ir neskaityti melagienų. Visgi šiandien dar pranešta, esą Ramzanas Kadyrovas atostogauja ir tai daro nuo pat liepos 3 dienos.Policija praneša, kad Vilniuje taksi vairuotojas galimai vertė neblaivią nepilnametę merginą tenkinti lytinę aistrą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip keliauti saugiai taksi?Ilgalaikiam streikui besirengiančios mokytojų profesinės sąjungos turėtų sėsti prie derybų stalo su Švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu. Ministras dėl kitų metų biudžeto, nuo kurio ir priklausys, kiek galės kilti atlyginimai mokytojams, ketina derėtis su finansų ministre Gintare Skaiste, kurios vyras, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Audrius Skaistys buvo priverstas atsiprašyti už tai, kad streikuojančius mokytojus išvadino komuniagomis ir broileriais.Pasvalio rajone pradėjo veikti „Tube Green“ biometano gamykla, kuri per metus pagamins 100 tūkst. megavatvalandžių biometano. Tokio kiekio užtektų visus metus dujomis aprūpinti 110 tūkst. Lietuvos gyventojų arba pilnai patenkinti 26 proc. dujomis šalyje varomo transporto poreikio. Pagal gamybos pajėgumą „Tube Green“ jėgainė bus viena didžiausių Europoje.Atšvaitų tamsiu paros metu nedėvi keturi iš dešimties šalies gyventojų. Dažniausiai žmonės nurodo, esą nevaikšto tamsiu paros metu, todėl ir atšvaitas nereikalingas. Siekiant atkreipti dėmesį į problemą, sostinėje vyko socialinė akcija „Nematomų žmonių autobusas“.Ved. Liepa Želnienė