Podcasts about psichologijos

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode kalbėsime apie laimę. Su Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto vadove prof. Roma Jusiene aiškinsimės, susituokę, ar vieniši, išsiskyrę ar gyvenantys partnerystėje, turintys vaikų, ar jų neturintys žmonės yra laimingesni.Ved. Darius Matas

Lygiai prieš dvidešimt metų Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare. Lietuvos narystės palaikymas Europos Sąjungoje šiandien tikrai gana aukštas. Tačiau taip buvo toli gražu ne visada. Žmonėms kilo įvairiausių klausimų – nuo to, kiek įstojus į Europos Sąjungą kainuos maisto produktai, kiek ūkininkams reikės mokėti į Europos Sąjungos biudžetą.Į Panevėžio miesto savivaldybę oficialiai kreipėsi miesto partnerio Vinycios ir Irpinės savivaldybės, kurios paprašė vasaros metu priimti vaikus, kurių tėvai yra žuvę ar kovoja už tėvynės laisvę. Taip pat, akimirkai pamiršti šalį kamuojančius žiaurumus, atsikelti su gaidžio giedojimu, o ne patrankų šūviais, dalis ukrainiečių vaikų gali ir dalyvaudami „Nuotykių ekspedicijoje“. Ją trečius metus su Lietuvos Krašto apsaugos ministerija organizuoja „Stiprūs kartu” bei „Raudonasis Kryžius”.Ukrainos institucijos ir žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad šalis kovoja ne tik prieš Rusijos kariuomenę, bet ir jos propagandą bei skleidžiamas melagienas ar informacines operacijas. Vilniuje viešėjusias hibridinio karo ekspertę, Vyriausybės patarėją Liubovę Cibulską ir portalo Stopfake.org įkūrėją Olgą Jurkovą kalbino LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Asmenukės, gamtos vaizdai, „madingos“ nuotraukos, nederamas elgesys – tai tik keletas nuotraukų tipų, kuriomis dalinasi paaugliai socialiniuose tinkluose. Mokslinį tyrimą, kas skatina paauglius atsiskleisti nuotraukomis socialiniuose tinkluose atliko Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros profesorė, mokyklinės psichologijos komiteto narė Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė kartu su lektore, mokyklinės psichologijos komiteto nare Ugne Paluckaite.Kas laimės 2024 m. „Euroviziją“? Likus mažiau nei savaitei iki didžiausio dainų konkurso Europoje, atsakymo ieško LRT tinklalaidė „Suvienyti Eurovizijos“. Joje šį kartą apsilankė buvę „Eurovizijos“ komentatoriai, daugkartiniai komisijų nariai, LRT laidų vedėjai Darius Užkuraitis ir Gerūta Griniūtė. Jie ne tik apžvelgė pagrindinius kandidatus laimėti konkursą, bet taip pat papasakojo apie „Eurovizijos“ komentatoriaus bei komisijos nario darbą. Juos kalbina žurnalistas Justas Buivydas.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Klimato kaitos rubrika. Sodininkystėje ir daržininkystėje plačiai naudojamos durpės gaunamos sausinant pelkes. Kokias alternatyvas vietoj durpių galima pasiūlyti? Pokalbyje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas: direktorius, ekologas Nerijus Zableckis ir botanikė, pelkių ekologinio atkūrimo ir gamtos apsaugos ekspertė dr.Jūratė Sendžikaitė.Balandžio 23 d. minima pasaulinė knygų diena. Pokalbis su knygų mylėtoju, rašytoju Aidu Puklevičiumi.Naujasias tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybė Lietuvoje gerėja. Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją duomenys atskleidžia, kad 65 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų pasitenkinimas gyvenimu nuo 2017 m. augo, taip pat gerėjo ir jų finansinė padėtis. Pokalbis su vienu tyrimo koordinatoriumi Lietuvoje, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininku doc. Antanu KairiuGyventojai kviečiami siūlyti temas pašto ženklams. Apie tai pasakoja Lietuvos pašto filatelijos projektų vadovė Aušrutė Varnienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Visai neseniai pasaulis išgyveno keletą valandų, kai socialinių tinklų Facebook ir Instagram veikla sutriko – daugelis ėmė spėlioti, ar tai kibernetinė ataka, kiti susirūpino, kad nepavykus atkurti socialinių tinklų veiklos dings daugelis turėtų kontaktų. Ką atskleidžia toks nesaugumo jausmas? Kodėl esame taip smarkiai priklausomi nuo socialinių tinklų? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentu Antanu Kairiu.Eidamas 73-iuosius metus mirė teatro režisierius, pastatęs daugybę įsimintinų spektaklių, išleidęs ne vieną mokinių kartą ir palikęs ryškų pėdsaką teatro pasaulyje, Rimas Tuminas.Kaip atsitiko, kad garsiosios archeologės Marijos Gimbutienės Didžiosios Deivės teorija įkvėpė JAV feminisčių judėjimą? Išleista pirmoji garsiosios archeologės biografija, kurią parašė mokslininkė Rasa Navickaitė.Naujoje MO muziejaus parodoje – dėmesys seksualumo kultūrai Baltijos šalyse. Apie parodą pasakoja Rytis Skamarakas.Peizažo nuobodžiu vadinti neleidžianti tapytoja Mykolė Ganusauskaitė rubrikoje „Be kaukių“ kalba apie viena kitą jos gyvenime papildančias veiklas: keliones, dailę, šokį, jojimą.Ved. Gerūta Griniūtė

Kasdieninėje gyvenimo veikloje, turėdami savo stiprybių ir silpnybių, turbūt kiekvienam būtų nesudėtinga prisiminti tokių artimos aplinkos žmonių, kurių gabumai kokioje nors specifinėje srityje viršijo įprastos vidutinybės sugebėjimus. Dažnai tokiais žmonėmis mes žavimės, vadiname juos talentingais, kai kurie iš jų tampa net pasaulyje žinomais mokslininkais, vedančiais mus į dar labiau ištobulintą ateitį, tačiau kartais gyvenimai gali pasisukti ir kita kryptimi.„4 iš 10 gabių asmenų nerealizuoja savo sugebėjimų“, – teigia dr. Jurga Misiūnienė, kuri gilinasi į tai, kokiomis sąlygomis gabių žmonių stiprybės puoselėjamos ir nepamirštamos. Mokslininkė mano, kad ypatingų gebėjimų vaikams šiuolaikinėje švietimo sistemoje neskiriamas pakankamas dėmesys ir jie lieka paraštėse visam gyvenimui.Kokia yra gabumo prigimtis? Ką galime dėl jo padaryti? Galbūt dėmesį reikėtų skirti savo silpnybėms, o ne stiprybėms?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros lektore dr. Jurga Misiūniene.Ved. Ignas Klėjus.

Spaudos apžvalgoje naujausias „7 meno dienų“ numeris.„Tokio teatro Lietuvoje beveik niekas nebekuria“, – apžvelgdama naujausią Rolando Kazlo režisūrinį darbą, spektaklį „1892 metų progreso idėja“, sako kritikė Aušra Kaminskaitė.Šiaulių „Aušros“ muziejus vakar atvėrė visuomenei saugyklas. Jose galima pamatyti medžio, keramikos, tekstilės, metalo dirbinių. Saugykloje yra ir Šatrijos Raganos tautinis kostiumas, muziejaus įkūrėjo Pelikso Bugailiškio kaklaraištis, net Paryžiaus mados parodoje pabuvojusi skrybėlaitė.Esame įpratę matyti ir girdėti, kad kultūros ir sporto renginiai turi savo vienkartinius ar nuolatinius rėmėjus, nuo kurių skiriamos finansinės paramos neretai priklauso renginio sėkmė, o dažnai ir kokybė. Koks yra rėmimo mechanizmas Klaipėdoje?Kiek esame linkę aukoti reguliariai? Ką turi daryti organizacijos, kad ta aukojimo dvasia žmonėse neišblėstų? Apie tai pokalbis su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadove Luka Lesauskaite, asociacijos „Lygiai“ steigėja Reda Jureliavičiūte bei LRT RADIJO bendradarbe Švedijoje Vaida Strazda.Kolega Ignas Zalieckas dabar mus nukels į Paryžių ir papasakos apie Lietuvos ir Prancūzijos diplomatijos šimtmečiui skirtą parodą, dvišalio santykio aktualumą prieš šimtą metų ir šiandien.Artėjant šventėms – kino teatrų afišose ir televizijos programų tinkleliuose matome puikiai pažįstamus klasikinius, šventinius filmus, kuriuos ne kartą esame matę. Kodėl mums tie filmai nenusibosta? Pokalbis su kino teatro „Pasaka“ direktore Andre Balžekiene bei psichologu, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentu Antanu Kairiu.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Popiežius Pranciškus kurį laiką buvo kritikuojamas dėl per švelnios retorikos karo Ukrainoje klausimu. Apie popiežiaus nuostatas ir biografiją išsamiai pasikalbėsime su Bernardinai.lt vyr. redaktoriumi Giedriumi Tamaševičiumi.Spalio 1 d. nuo vaikystės cerebriniu paralyžiumi serganti Ajana Lolat kartu su savo šunimi asistentu sieks Gineso rekordo – ramentais ketina nueiti 15 kilometrų. Tai būtų ilgiausias atstumas, kurį žmogus su ramentais yra įveikęs per 12 valandų.Apie Vladimiro Putino paskelbtą mobilizaciją, iš šalies bėgančius šaukiamojo amžiaus vyrus ir kodėl rusai neprotestuoja su Lietuvoje gyvenančiu rusu Viktoru Voroncovu.Kaip stiprinti tėvų ir vaikų ryšį? Kaip tėvams geriau suprasti savo vaikų pasaulį? Pokalbis apie patyriminę-edukacinę tėvystės programą „Švyturys“.Jame dalyvauja Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkė, Vilniaus psichoterapijos studijos psichologė dr. Lina Gervinskaitė-Paulaitienė ir Vilniaus psichoterapijos studijos viena iš įkūrėjų bei psichodinaminės krypties psichologė-psichoterapeutė dr. Izabelė Grauslienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Karo maršams aidint, Domantas Razauskas kviečia prisiminti prieš 90 metų į kitą laiką iškeliavusį Johną Philipą Sousą – amerikietiškų maršų karalių, vieną suzafono išradėjų. Kodėl prisireikė naujo muzikos instrumento ir kodėl ponas Sousa yra tarp 102 labiausiai JAV nusipelniusių žmonių per visą istoriją? Antroje laidos dalyje - prieš 55 metus miręs vengras Zoltánas Kodály, vienas etnomuzikologijos ir modernios muzikos pedagogikos pradininkų.

Karjerą radijuje pradėjo vos penkiolikos, šiandien veda vieną populiariausių radijo laidų apie kultūrą. Gyvena Klaipėdoje, o laisvalaikiu atsipalaiduoja megzdama kojines. Taip galima apibūdinti LRT RADIJO laidos „Kultūros savaitė“ vedėją Jutą Liutkevičiūtę.Be priežiūros palikti automobiliai, užimantys vietas ir teršiantys aplinką, iš kiemų ir gatvių vis dar nedingsta. Ši problema dar opesne tampa žiemą, kai dalis pasenusių automobilių tiesiog neužsiveda.Kaip apsaugoti vaikus nuo žalingo turinio internete, ką daryti, kad nuo stalo pagriebęs tėvų telefoną vaikas neparsiųstų brangiai kainuojančių programėlių ir kada apskritai laikas vaikaui susipažinti su internetu?Ar darbdavys turi rūpintis darbuotojo šeimyniniu gyvenimu – tokį klausimą kelia Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros doktorantas Tadas Vadvilavičius.Ved. Rūta Kupetytė

Laidoje žvelgiame į žmogaus prigimtį ir evoliuciją. Ar mūsų tobulėjimas ir vystymasis tokiame technologijų amžiuje gali pradėti lėtėti? Kodėl žmogaus smegenų dydis nekinta jau daugiau nei 40 tūkstančių metų? Kas „homo sapiens“ rūšiai būdinga labiau – bendradarbiavimas ar konkuravimas?Dvylika punktų apie evoliucinę žmogaus psichologiją su neurofiziologu, psichologu, Vilniaus universiteto prof. Albinu Bagdonu.Ved. Ignas Klėjus

Netinkamai prižiūrima melioracijos sistema kelia rūpesčių kaimo gyventojams. Kėdainių rajone, medžių šaknims užkišus melioracijos sistemą, patvino laukai. Problema sprendžiama, bet tam, kad ji nesikartotų, reikėtų keisti visą sistemą. To padaryti be ES paramos – neįmanoma.Vilniuje gimusi, augusi Vitalija Baranauskienė visada žinojo, kad savo šeimos ateitį kurs kaime. Psichologijos studijas baigusi moteris Alytaus rajone esančiame vienkiemyje puoselėja netradicinį verslą.Joniškio rajono Stupurų kaimo bendruomenė investuoja į patirtį. Įsigyta uogų liofilizavimo, šakočių kepimo įranga skatina kaimo žmones ieškoti nuosavo verslo kūrimo galimybių.Ved. Rūta Katkevičienė

Kiek tiesos svarstymuose, kad nagrinėjant šeimos ginčų bylas ir sprendžiant kuriam iš tėvų atiteks vaiko globa, pirmenybė teikiama moteriai?Ką liudija naujausi „Lietuvos korupcijos žemėlapio“ duomenys? Ar mažėja korupcijos apraiškų Lietuvoje, kai nemažai žmonių vis dar įsitikinę, jog nedidelis kyšis padės išspręsti problemą ar gauti geresnę paslaugą?Apie pareigūnų įgaliojimų viršijimą, apie vadinamąjį institucinį smurtą. Kodėl su juo susijusi byla tirta taip ilgai? Kaip elgtis su tokiu smurtu susidūrus?Laidoje dalyvauja: Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika, Panevėžio apygardos teismo psichologas Nerijus Ogintas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, Kauno apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna, VU Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto dėstytoja dr. Dovilė Petkevičiūtė-Barysienė.Ved. Artūras Matusas

Statistika liudija, kad Lietuvoje padaugėjo veikų, susijusių su pornografijos laikymu ar platinimu. O kokios sankcijos numatytos už pornografinio turinio medžiagos laikymą bei platinimą, kada už tokį pomėgį gali susilaukti baudžiamosios atsakomybės , ką apie tai liudija Lietuvos teismų praktiką ir ką mano psichologas ?Jums padėti gali … teisės robotas. Jis skirtas Baltijos šalių automobilių savininkams pasitikrinti, ar jų automobilyje yra įdiegta neteisėta programinė įranga ir ar galima reikalauti kompensacijos iš „Volkswagen“ automobilių gamintojo. Jei turėsite tokią teisę, galėsite reikalauti pinigų grąžinimo.Apie nemokamų teisinių konsultacijų galimybę Kauno regiono verslininkams .Laidoje dalyvauja: Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Mindaugas Ražanskas, Teismų psichologų veiklos koordinatorė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto doc. dr. Ilona Laurinaitytė, „HUGO.legal“ atstovas Lietuvoje Darius Lengvinas, advokatų kontoros „Klauberg BALTICS “ Lietuvos biuro vadovė , teisininkė Sigita Sriubaitė-Stepurienė, Kauno rajono turizmo ir verslo infomacijos centro direktorės pareigas einanti Raminta Popovienė.Ved. Artūras Matusas

Temos– Įžanga(00:00);– Trenerio karjeros pradžia (01:23);– NEO grupės laikai (04:53);– Gyvenimo būdo pokyčiai (07:40);– Santykis su žaidėjais ir D.Sabeckio karjera (10:58);– Pasiruošimas LKL rungtynėms ir pasikeitęs lygis (19:05);– V.Kariniausko žaidimas „Nevėžyje“ (24:10);– Psichologijos svarba krepšinyje (27:28);– Aplinkinių požiūris į M.Kiltinavičiaus gyvenimo būdą (32:20);– J.Riley fenomenas Palangoje (37:35);– Brolių Kalaitzakių perspektyvos (42:08);– Ateities iššūkiai (43:40);– Ar LKL šį sezoną išlaikė tą patį lygį (48:58).

Kodėl žiemos vairavimo kursų patirtis gali skatinti elgtis ne saugiai, o rizikingai? Kaip įvertinti savo jėgas ir kada turi pripažinti, jog sėsti prie vairo – negali. Apie įvairius atvejus – iš eismo psichologijos perspektyvos. Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė Laura Šeibokaitė.Mokslininkai sako, kad turime pratintis gyventi ekstremalėjančio klimato sąlygomis. Kokių atsarginių resursų svarbu turėti namuose, kad mažiau gąsdintų dėl sniego dingusi elektra ir kitos neįprastos situacijos? Klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos viršininkas Edgaras Geda.Nuo pat pandemijos pradžios pasigirsta diskusijų, ar paėmus nosiaryklės tepinėlį atliekami koronaviruso testai iš tikrųjų tikslūs ir kodėl buvo užfiksuota atvejų, kai tas pats žmogus, atlikęs tyrimą kelis kartus, sužinojo skirtingą rezultatą. Kas šiandien žinoma apie testus, kurių šalyje kasdien atliekama keli tūkstančiai, ir kiek jų gali būti netikslūs? LRT.LT rubrikos LRT FAKTAI žurnalistė Jurga Bakaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Savo gniaužtuose Lietuvą sukaustęs koronavirusas pakeitė visus šventinius planus – Kalėdas šiemet sutiksime kitaip. Žmonės raginami likti namie, nevažiuoti aplankyti giminių, vengti kontaktų. Šiemet bus daugiau ir tų, kurie Kūčių vakarą liks vieni. Kaip išgyventi vienišas Kalėdas? Kur galima kreiptis emocinio palaikymo ir pagalbos? Kaip nesusipriešinti tiek su kitais visuomenės nariais, tiek su savo šeima?Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Violeta Toleikienė, Psichologijos instituto Suicidologijos tyrimų centro vadovas dr. Paulius Skruibis, „Jaunimo linijos“ atstovė Rita Stanelytė, Sidabrinės linijos bendraįkūrėja ir skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė, Lietuvos medicinos studentų asociacijos viceprezidentė Rugilė Martinaitytė.

Gabus vaikas. Tikrai gražiai ir išdidžiai skambantys žodžiai. Atrodytų, kad kiekvieni tėvai, išgirdę tokį apibūdinimą apie savo vaiką turėtų labai džiaugtis ir didžiuotis. Tačiau, ar tikrai viskas taip? Ar nepainiojame gerai besimokančio vaiko su gabiu vaiku? Ar atpažįstame tokį vaiką tiek mes, tėvai, tiek pedagogai? Švietimo ir mokslo įstatyme yra sąvoka „gabus vaikas“. Šie vaikai priskiriami specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams. Laidoje pokalbis su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docente, socialinių mokslų daktare Sigita Girdzijauskiene ir mokytoja, neseniai vykusios konferencijos GABUS 2020 organizatore Margarita Moliene.Ką sako apibrėžimas „Gabus vaikas“? Kokie yra specialūs tyrimai, pagal kuriuos nustatoma, ar vaikas priskiriamas gabių vaikų kategorijai. Kaip plačiai jie atliekami Lietuvoje? Kiek „suskaičiuotų“ gabių vaikų yra Lietuvoje? Atsakymai į šiuos klausimus ir patarimai tiek pedagogams, tiek tėvams, kurie galbūt, nežinojo ir pirmą kartą išgirdo, kad jų, dažnai mokykloje baramas „blogiukas“, arba, girdėdami, kad vaikui trūksta dėmesio namuose, klausydami mūsų laidos, pagalvojo, kad labai panašu, kad vaikas turi vieną ar kelias gabiems vaikams įvardintas savybes.Ved. Žydrė Gedrimaitė

,Nuo pirmadienio, gegužės 18 d., privačiam sektoriui nebebus taikoma rekomendacija darbą organizuoti nuotoliniu būdu, jei bus galima užtikrinti reikiamas saugos priemones dirbant darbovietėje. Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi sąlygas, kaip organizuoti darbą ir valstybės bei savivaldybių institucijose, įstaigose bei jų valdomose įmonėse. Taigi, po trijų mėnesių karantino ir nuotolinio darbo nemaža dalis žmonių jau grįžta į įprastines darbovietes. Ar sklandus bus šis sugrįžimas, ar visi jo laukia, ko pasimokėme dirbdami iš namų? Laidoje dalyvauja: Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros vedėja doc. dr. Loreta Gustainienė, advokatė Agnietė Venckienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius. Ved. Artūras Matusas.

Kas iš tikrųjų vyksta, kai pykstamės? Kodėl kartais reaguojame labai emocionaliai ir konfliktus taip tik dar labiau paaštriname? Kaip tokiais atvejais elgtis, kad nesigailėtume ištartų žodžių ar veiksmų? Pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesore ir šeimos mediatore dr. Jolanta Sondaite. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Į gaują Klaipėdoje susibūrę paaugliai terorizuoja ir mokinius, ir pedagogus ir drausminti piktadarius bandančius tėvus. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliausas pastebi, girdi mokykloje ir jos prieigose smurtaujantys: mušantys ir reketuojantys mažamečius jaunuoliai puikiai išmano savo teises ir yra teisiškai išprusę. Tuo tarpu vaikų negalintys apginti tėvai ir pedagogai tik skėsčioja rankomis.Bet tai nėra pavienis atvejis, panašios istorijos kartojasi nuolatos. Ir ne tik Klaipėdoje, o visoje šalyje.Ką daryti? Kaip sutramdyti smurtautojus. Kur yra smurto šaknys? Ar smurtauti vaikai išmoksta mokyklose?Laidoje dalyvauja Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorė dr. Brigita Kairienė ir Psichologijos instituto direktorius doc. dr. Antanas Valantinas. Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

Skyrybas išgyvenantiems. Nauja profesija šeimos mediacija siūlo kitokį požiūrį į skyrybas – orų ir atsakingą, skiriantį dėmesio vaikams, skaudžiai išgyvenantiems tėvų skyrybas. Tik ką pasirodė ir knyga „Myliu ir mamą, ir tėtį“, kurios autorė psichologė, šeimos ir teismo mediatorė, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesorė, nuo 2012 m. – Tarpvalstybinių šeimos mediatorių tinklo narė, nuo 2017 m. – Lietuvos mediatorių rūmų steigėja ir tarybos narė Jolanta Sondaitė. Su psichologe kalbamės apie Mediacijos profesiją, kokie jos tikslai, ką ir kaip ji sprendžia?Ved. Violeta Melnikienė

Kodėl mokyklų direktoriai ir pavaduotojai nepastebi mokytojų „perdegimo"?Remiantis prieš keletą metų Lietuvoje atliktais tyrimais, kai kuriose šalies mokyklose išsekę ir „perdegę" yra apie 30 proc. visų dirbančių pedagogų. Praėjusį savaitgalį socialinius tinklus sudrebino žiežmariškių tėvų įrašas, kuriame girdėti, kaip Žiežmarių gimnazijos lituanistė brutaliu tonu moko progimnazinio amžiaus mokinukus kirčiavimo. Iš mokytojos tono akivaizdu, kad pedagogė yra pervargusi ir gal net „perdegusi"? Kas yra perdegimo sindromas? Ar įmanoma pačiam tai pastebėti ir pajusti? Kas turėtų atkreipti dėmesį į mokytojų nuovargį? Ką turėtų padaryti mokyklų vadovai, kad perdegę mokytojai neišlietų savo nevilties, įniršio, pykčio ant vaikų? Laidoje dalyvaus Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto direktorius (dekanas), doc. dr. Antanas Valantinas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Psichologijos dr. prof. Aistė Diržytė, Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė ir teisininkas Linas Vinickas gerai įvertino Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vykdomą projektą prieš smurtą artimojoje aplinkoje. Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną pasitinkant. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Psichologijos dr. prof. Aistė Diržytė, Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Mintautė Jurkutė ir teisininkas Linas Vinickas gerai įvertino Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vykdomą projektą prieš smurtą artimojoje aplinkoje. Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną pasitinkant. Vedėja Gemutė Padribonienė.

Iš tikrųjų reikia stabdyti smurto perdavimą, jisai mūsų kultūroje pakankamai giliai įsišaknijęs. Netgi toks posakis „už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“ rodo, kad mūsų kultūroje fizinės bausmės taikymas buvo norma, manoma, kad tokia edukacinė pedagoginė auklėjimo priemonė yra gera, sveikintina,“ – pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesore, šeimos konfliktų ir ginčų sprendimo mediatore Jolanta Sondaite. Bet girdint, kaip vykdoma vaikų teisių apsauga, kyla klausimas, ar nereikia ir tėvų teisių apsaugos įstatymo?Ved. Violeta Melnikienė

Iš tikrųjų reikia stabdyti smurto perdavimą, jisai mūsų kultūroje pakankamai giliai įsišaknijęs. Netgi toks posakis „už vieną muštą dešimt nemuštų duoda“ rodo, kad mūsų kultūroje fizinės bausmės taikymas buvo norma, manoma, kad tokia edukacinė pedagoginė auklėjimo priemonė yra gera, sveikintina,“ – pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesore, šeimos konfliktų ir ginčų sprendimo mediatore Jolanta Sondaite. Bet girdint, kaip vykdoma vaikų teisių apsauga, kyla klausimas, ar nereikia ir tėvų teisių apsaugos įstatymo?Ved. Violeta Melnikienė

Nauja paslauga – mediacija. Mediatoriaus pagrindinė užduotis – padėtą ginčą išspręsti taikiai. „Metaforiškai kalbant kartais tai būna panašu į pragarą iš kurio mes kuriame rojų. Tame pragare yra stiprių neigiamų emocijų, pykčio, nuoskaudų, baimių, bet ir įvairių lūkesčių, galime atrasti tą gėrį, kurio buvo arba kuris dar yra, sprendžiame, kaip galime jį sustiprinti?“– Pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesore konfliktų ir ginčų sprendimo mediatore Jolanta Sondaite.Iš knygų mugės. Rūtos Vanagaitės knygos „Jis“ pristatymas.

Nauja paslauga – mediacija. Mediatoriaus pagrindinė užduotis – padėtą ginčą išspręsti taikiai. „Metaforiškai kalbant kartais tai būna panašu į pragarą iš kurio mes kuriame rojų. Tame pragare yra stiprių neigiamų emocijų, pykčio, nuoskaudų, baimių, bet ir įvairių lūkesčių, galime atrasti tą gėrį, kurio buvo arba kuris dar yra, sprendžiame, kaip galime jį sustiprinti?“– Pokalbis su Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto profesore konfliktų ir ginčų sprendimo mediatore Jolanta Sondaite.Iš knygų mugės. Rūtos Vanagaitės knygos „Jis“ pristatymas.

Kodėl mobilųjį telefoną renkamasi atsakingiau nei būsimą profesiją bei studijas? Skirtingų tyrimų duomenis, atsakingai profesiją pasirenka tik nuo 5 iki 20 proc. visų mūsų šalies abiturientų. Jie būna ne tik išsiaiškinę, kas geriausiai Lietuvoje bei užsienyje rengia tų profesijų, kurias jie nori studijuoti, atstovus, taip pat pasidomėję darbo rinkos tendencijomis, o ir pasikalbėję su norimos studijuoti srities profesionalais ar net keletą dienų stebėję tų profesionalų atliekamą darbą. Likusieji 80– 95 proc. pildo prašymą priimti studijuoti bet kurią jiems žinomą studijų programą bet kurioje aukštojoje ar profesinėje mokykloje.Kas turėtų lemti profesijos pasirinkimą: širdis, tėvų nuomonė, ekspertų patarimai, darbo rinkos tendencijos, būsimas atlyginimas? Kiek (ir, ar) svarbu atsižvelgti į šiandienines darbo rinkos prognozes, kai girdime prognozuojant, jog per ateinančius 20 metų kardinaliai pasikeis apie 40 proc. visų šiandien žinomų profesijų? Laidoje dalyvaus įdarbinimo agentūrų „Simplika" ir „CVO Recruitment" vadovė Valerija Buzėnienė, Psichologijos paslaugų centro psichologas Algimantas Smailys, dienraščio „Lietuvos rytas" apžvalgininkas Arnoldas Lukošius.

Kodėl mobilųjį telefoną renkamasi atsakingiau nei būsimą profesiją bei studijas? Skirtingų tyrimų duomenis, atsakingai profesiją pasirenka tik nuo 5 iki 20 proc. visų mūsų šalies abiturientų. Jie būna ne tik išsiaiškinę, kas geriausiai Lietuvoje bei užsienyje rengia tų profesijų, kurias jie nori studijuoti, atstovus, taip pat pasidomėję darbo rinkos tendencijomis, o ir pasikalbėję su norimos studijuoti srities profesionalais ar net keletą dienų stebėję tų profesionalų atliekamą darbą. Likusieji 80– 95 proc. pildo prašymą priimti studijuoti bet kurią jiems žinomą studijų programą bet kurioje aukštojoje ar profesinėje mokykloje.Kas turėtų lemti profesijos pasirinkimą: širdis, tėvų nuomonė, ekspertų patarimai, darbo rinkos tendencijos, būsimas atlyginimas? Kiek (ir, ar) svarbu atsižvelgti į šiandienines darbo rinkos prognozes, kai girdime prognozuojant, jog per ateinančius 20 metų kardinaliai pasikeis apie 40 proc. visų šiandien žinomų profesijų? Laidoje dalyvaus įdarbinimo agentūrų „Simplika" ir „CVO Recruitment" vadovė Valerija Buzėnienė, Psichologijos paslaugų centro psichologas Algimantas Smailys, dienraščio „Lietuvos rytas" apžvalgininkas Arnoldas Lukošius.

Asmens augimas, asmenybės tobulėjimas – realus dalykas ar tiesiog pasvaičiojimai? Kodėl kai kurie tvirtina: „Aš toks esu ir turite mane tokį priimti!”? Kiti gi tikisi, jog sudalyvavę keletoje savižinos kursų ir perskaitę vieną kitą iš rankų į rankas keliaujančią populiariosios psichologijos knygą, taps visiškai kitais žmonėmis. Kurie teisūs? O gal klysta ir tie, ir anie?Psichologijos mokslas sutaria – asmens gyvenime neįmanomas sąstingis. Asmenybėje vyksta arba progresas, arba regresas. Kai nusprendžiame smagiai pasimėgauti gyvenimo komfortu, jis, nenaudėlis, ima ir kyšteli mums koją. Ar esame tam pasirengę? Ar ruošiamės?

Asmens augimas, asmenybės tobulėjimas – realus dalykas ar tiesiog pasvaičiojimai? Kodėl kai kurie tvirtina: „Aš toks esu ir turite mane tokį priimti!”? Kiti gi tikisi, jog sudalyvavę keletoje savižinos kursų ir perskaitę vieną kitą iš rankų į rankas keliaujančią populiariosios psichologijos knygą, taps visiškai kitais žmonėmis. Kurie teisūs? O gal klysta ir tie, ir anie?Psichologijos mokslas sutaria – asmens gyvenime neįmanomas sąstingis. Asmenybėje vyksta arba progresas, arba regresas. Kai nusprendžiame smagiai pasimėgauti gyvenimo komfortu, jis, nenaudėlis, ima ir kyšteli mums koją. Ar esame tam pasirengę? Ar ruošiamės?

Vienatvė – nelengva kelionė į save.Tyla, pasitraukimas nors trumpam iš aktyvaus gyvenimo leidžia pažvelgti giliau į save, atrasti ramybę, pasikeisti taip, kad taptum laisvas ir laimingas. Pokalbis su gydytoja Daine Petrauskiene.Vienatvė – susitikimo su savimi galimybė, kas to susitikimo metu vyksta ir kam jo reikia? Pokalbis su M.Romerio universiteto Psichologijos instituto docente Jolanta Sondaite.Tikslas būti laiminga. Autentiška žinomos ekonomistės, šiandien pensininkės Janinos Mikulienės patirtis.

Vienatvė – nelengva kelionė į save.Tyla, pasitraukimas nors trumpam iš aktyvaus gyvenimo leidžia pažvelgti giliau į save, atrasti ramybę, pasikeisti taip, kad taptum laisvas ir laimingas. Pokalbis su gydytoja Daine Petrauskiene.Vienatvė – susitikimo su savimi galimybė, kas to susitikimo metu vyksta ir kam jo reikia? Pokalbis su M.Romerio universiteto Psichologijos instituto docente Jolanta Sondaite.Tikslas būti laiminga. Autentiška žinomos ekonomistės, šiandien pensininkės Janinos Mikulienės patirtis.

Emocinis intelektas. Gebėjimas pažinti savo ir kitų jausmus bei, pasinaudojus tomis žiniomis, kontroliuoti savo emocinę būseną ir bendravimą su kitais didesnę sėkmę garantuoja ir profesiniame, ir asmeniniame gyvenime.„Emocinio intelekto fenomeno apibrėžimas ir jo tyrimai paneigė įsitikinimą, kad svarbiausias veiklos sėkmę lemiantis veiksnys yra mūsų protiniai gebėjimai. Paskaičiavus santykį tarp profesinių žinių ir įgūdžių bei emocinio intelekto nustatyta, kad pastarasis, siekiant sėkmės, yra dvigubai svarbesnis“, - sako psichologijos daktarė dr. Edita Dereškevičiūtė. Taigi, kaip pažinti savo emocijas ir tomis žiniomis teisingai naudotis? Pokalbis su „Psichologijos akademijos“ lektore dr. Edita Dereškevičiūtė.

Emocinis intelektas. Gebėjimas pažinti savo ir kitų jausmus bei, pasinaudojus tomis žiniomis, kontroliuoti savo emocinę būseną ir bendravimą su kitais didesnę sėkmę garantuoja ir profesiniame, ir asmeniniame gyvenime.„Emocinio intelekto fenomeno apibrėžimas ir jo tyrimai paneigė įsitikinimą, kad svarbiausias veiklos sėkmę lemiantis veiksnys yra mūsų protiniai gebėjimai. Paskaičiavus santykį tarp profesinių žinių ir įgūdžių bei emocinio intelekto nustatyta, kad pastarasis, siekiant sėkmės, yra dvigubai svarbesnis“, - sako psichologijos daktarė dr. Edita Dereškevičiūtė. Taigi, kaip pažinti savo emocijas ir tomis žiniomis teisingai naudotis? Pokalbis su „Psichologijos akademijos“ lektore dr. Edita Dereškevičiūtė.

Psichologijos etiudai sutuoktiniams.Kas atsitinka, kai lūkesčiai iš santuokos per dideli? Pokalbis su naujausios „Katalikų pasaulio leidinių“ audio knygos „Lengvas gyvenimas“ autoriumi Gintautu Vaitoška.Iš knygų mugės. Ar įmanoma išgyventi kažką religišką per pietų pertrauką ar vaikštant po parką? Pristatome kolektyvinę monografiją „Sekuliarizacija ir dabarties kultūra“. Susitikimą veda monografijos sudarytoja, prof. habil. dr. Rita Šerpytytė.

Psichologijos etiudai sutuoktiniams.Kas atsitinka, kai lūkesčiai iš santuokos per dideli? Pokalbis su naujausios „Katalikų pasaulio leidinių“ audio knygos „Lengvas gyvenimas“ autoriumi Gintautu Vaitoška.Iš knygų mugės. Ar įmanoma išgyventi kažką religišką per pietų pertrauką ar vaikštant po parką? Pristatome kolektyvinę monografiją „Sekuliarizacija ir dabarties kultūra“. Susitikimą veda monografijos sudarytoja, prof. habil. dr. Rita Šerpytytė.