Podcasts about labanoro

Patirties ir šeimos vienybės Zakų šeimos aruode netrūksta. Ūkio pradininkas Kęstutis Zakas sako, kad žemę pradėjo dirbti su arkliu, o štai dabar gali pasidžiaugti ir ūkyje dirbančiu robotu, kuris leidžia išvengti sunkaus rankinio darbo. Zakai augina mėgstamiausias lietuvių daržoves: bulves, morkas, agurkus, kopūstus ir kita bei jas perdirba. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė pabrėžia investavimo į technologijas svarbą.10 metų seniausią Spelta kviečių veislę auginantis biodinaminio ūkio savininkas Arūnas Martinėlis iš Levandiškio kaimo, Širvintų rajone, įsirengė ir malūną. Iš Spelta miltų galima iškepti ekologiškas bei visavertę maistinę vertę turinčias bandeles, blynus, duoną.Rubrika „Gamtininko komentaras“. Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Labanoro regioninis parkas pasižymi labai turtinga laumžirgių fauna. Šiuose parkuose gyvena 61 laumžirgių rūšis iš 69 aptiktų Lietuvoje. Kuo laumžirgiai svarbūs stebint klimato kaitos procesus papasakos aplinkosaugininkas Andrejus Gaidamavičius.Ved. Rūta Simanavičienė

Praėjo 30 metų nuo pirmojo Lietuvoje mobiliojo ryšio skambučio: mobiliojo ryšio telefonas kažkada kainavo keturias vidutines algas.LRT Faktai: Socialiniuose tinkluose plinta istorija, neva Jungtinės Valstijos prisidėjo prie prezidento Rolando Pakso nušalinimo 2004-aisiais. Kaip atsirado ši sąmokslo teorija ir ar dėl jos verta susirūpinti?Savanorystės Ukrainoje patirtys 18-metės Agnės akimis: mažiausias mūsų indėlis gali išgelbėti gyvybes.Minima Pasaulinė burnos sveikatos diena. Nemaža dalis suaugusiųjų susiduria su dantų problemomis: kariesu, dantenų ligomis, prarastais dantimis. Kodėl taip nutinka? Kaip galime gerinti savo burnos sveikatą?Švenčionių rajone, Labanoro regioniniame parke, Vikaslasčio kaime biologas Darius Kavšinas įkūrė laukinį ūkį, kuriame palaiko atviras buveines ir atkuria apleistus plotus.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Ekologiškos strategijos nuo lauko iki stalo sukūrimas reikalauja ilgamečio įdirbio. VšĮ ,,Ekoagros“ duomenis, pernai sertifikuoti 39 veiklos vykdytojai, užsiimantys ir ekologiška pirmine gamyba, ir perdirbimu. Vytauto Račicko įmonė ,,Du medu“ – puikus pavyzdys, kaip užauginama ekologiška produkcija pritaikoma kepant įvairius gaminius. ,,Du medu“ kepyklos pasididžiavimas – duona, kurios raugas sukurtas su maisto technologais.Panevėžio rajono Mickiemės kaimo gyventoja Gražina Vildzevičienė ne tik ūkininkauja, bet ir stengiasi įdarbinti savąjį verpimo ratelį. Daugeliui įprasta matyti vilnonius, lininius, medvilninius siūlus, tačiau moters namuose – iš dilgėlių verpti siūlai.Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su ūkininku Dariumi Kavšinu. Jis save vadina miško žmogumi neatsitiktinai, gyvena Švenčionių rajone, Labanoro regioniniame parke, kur dar prieš šimtą metų gyveno jo proseneliai. Vyro tikslas – atkurti ir puoselėti atviras buveines, o tai padaryti padeda laikomi gyvūnai: avys, vištos, žąsys, arklys.Ved. Rūta Simanavičienė

Jau 30 metų Klaipėdos r. Kretingalės kaimo ūkininkai Genovaitė ir Manfredas Skrobliai darbuojasi šeimos pieno ūkyje. Dabar karves melžia robotas, o vidutinio primilžio iš karvės daug kas galėtų pavydėti. Tai pasiekti padėjo nuolatinis rūpestis veislininkyste ir visaverčiu šėrimu. Jau planuoja įsigyti antrą robotą ir padvigubinti karvių bandą.Žaliasis kursas apima ES strategiją „Nuo lauko iki stalo“, kuria siekiama dabartinę ES maisto sistemą pakeisti tvariu modeliu. Taip rūpinamasi, kad maisto produktai išliktų saugūs, maistingi ir aukštos kokybės, o juos gaminant būtų padarytas kuo mažesnis poveikis aplinkai. Tarp paskelbtų žemės ūkiui aktualių žaliojo kurso iniciatyvų yra ir dirvožemio strategija. Išsamiau apie jos įgyvendinimą – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas, profesorius Vaclovas Bogužas.Tomo Meškutavičiaus jau negalima vadinti vilniečiu, prieš metus jis persikėlė gyventi į Labanoro girioje esantį kaimą ir naujam gyvenimui kelia seną kluoną. Statinys netoli Peršokšnos upės išdygo 1940 m., o dabar jo istorija pildoma naujais įrašais.Ved. Regina Montvilienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Koks pasaulyje gyvenančių lietuvių santykis su lietuvių kalba ir kokios kalbinės nuostatos vyrauja?Tvarkydamas namų palėpę, Šventosios gyventojas rado XIX amžiuje išleistą vyskupo Motiejaus Valančiaus knygelę. Kuo ypatingas šis radinys?„Muziejaus vidinis gyvenimas turi labai daug sudėtingų detalių. Tas mechanizmas – kaip laikrodukas“, – sako dailininkas Stasys Eidrigevičius.Tarp Molėtų ir Labanoro esantį Čiulų dvarą įsigijusi jauna šeima ketina jį prikelti antram gyvenimui ir pakviesti į „Skaičių muziejų“.Valstybės Nepriklausomybės stipendija šiemet skiriama filologei Ernestai Kazakėnaitei, tyrinėsiančiai valstybingumą ir tapatybės formavimasį XVI–XVII a. lietuviškuose tekstuose.Mariaus Marcinkevičiaus knyga „Mergaitė su šautuvu“ virto stalo žaidimu.Briuselyje pristatomas pirmą kartą sudarytas Ukrainos Lyčių lygybės indeksas.Menininkė Marija Griniuk Norvegijoje ruošia naują performansą, kuris vyks už poliarinio rato.Ved. Marius EidukonisVU nuotr.

Žiemos šventėje „SARTAI 2025” lenktynės ant ledo nevyko, bet čia persipynė žirgų pasirodymai, muzikos sąskambiai, gausi mugė ir labai įvairios pramogos. Apie renginio tradicijas bei svarbą pasakoja Zarasų kultūros centro vadovas Aurimas Gudas, savomis įžvalgomis dalijasi „Arklių taksi“ vadeliotojai Robertas iš Prienų rajono ir Ramūnas iš Alytaus rajono.Lietuvoje dar nematytos gyvulių ligos grėsmė – vis didesnė. Lenkijoje užfiksuoti pirmieji Mėlynojo liežuvio bei Snukio ir nagų ligos atvejai. Apie reikalavimus avių, ožkų ir galvijų priežiūrai - pokalbis su Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento patarėju Arūnu Šileika.Meškų Lietuvoje pastebima vis dažniau. Apie jų gyvenimo ypatumus, žiemos iššūkius gyvūnams pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Pamažu temsta, o tai – puiki proga dirstelėti aukštyn. Į dangų. Kosmosą. „Postkosmosą“.Džiugi žinia ir muzikos, ir mokslo, ir meno entuziastams – į Labanoro girios, Molėtų astronomijos observatorijos ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus prieglobstį grįžta festivalis „Postcosmos“, šiemet vyksiantis liepos 18–20 d. Apie renginio ištakas, pirmuosius dangaus ir žemės kūnus šių metų programoje, lūkesčius ir bendruomenę – pokalbis LRT OPUS eteryje. Studijoje vieši festivalio „Postcosmos“ organizatorės Gintarė Barbaraušienė ir Agnė Misiukonytė.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

UAB „Anykščių šiltnamiai“, didžiausi šildomi šiltnamiai Lietuvoje, jau skina pirmąjį šių metų pomidorų derlių. Įprastai pirmojo derliaus sulaukiama balandžio mėnesį, o šiemet jį pavyko užauginti sausio pabaigoje. Tokį ankstyvą derlių įmonės vadovas Paulius Andriejavas vadina eksperimentu ir geru pranašu apie sėkmingai įveikiamus pastarųjų penkerių metų iššūkius, tenkančius šiltnamių sektoriui: pandemiją, energetikos kainų šuolius, o praėjusiais metais ir hibridinio karo ataką. UAB „Anykščių šiltnamiai“ investavo į išmaniąsias technologijas, padedančias taupyti energetinius išteklius. Agurkams ir pomidorams auginti pasitelkta biologinė apsauga nuo kenkėjų - taip užtikrinama aukščiausia daržovių kokybė ir geras skonis.Bitininkų kova už išlikimą - į užsienį eksportuojamas medus, šeimos pagalba iš vaško gaminami rankdarbiai. Tai Panevėžio rajono bitininko Algimanto Antanaičio kasdienybė, tačiau išsižadėti šios veiklos vyras neketina.Didžiausias Lietuvoje - Labanoro regioninis parkas. Kaip prasidėjo jo istorija ir ko iki šiol moko svetinga gamta pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Andrejus Gaidamavičius.

Tėtis rūpinasi arbatomis, sūnus – bitynu, dukra – edukacijomis ir kokybe, močiutė gamina skaniausia obuolių sūrį. Darbų netrūksta ir mamai su jaunesniosiomis dukromis – kartu renka arbatžoles iš šalia ūkio esančių pievų, gamina cukatus, ledinukus, verda pušų sirupą. Šeima ūkį pavadino „Lond“ ir pirmą kartą savo produkciją pristatė didelėje mugėje, vykusioje Dainų ir šokių šventės proga. Pasakoja Dainius Kiza ir Rūta Kizaitė. Ūkis įkurtas Nuobariškių kaime, Elektrėnų savivaldybėje.Vilnietė, vaikų ir paauglių psichiatrė, žirgų terapijos specialistė Viktorija Palubeckienė savo gydymo kabinetą įkūrė kaime. Jos darbo vieta – žydinčios pievos su besiganančiomis avimis bei kumelaitėmis. Terapinių gyvūnų ūkis pavadintas „Žirgų paštas“ įkurtas Medininkų miestelyje, Šalčininkų rajone.GAMTA. Ginučių ąžuolyne, Labanoro regioniniame parke, po 50 metų vėl ganosi galvijai. Šiuo projektu siekiama atkurti labai retą gamtinę buveinę – medžiais apaugusią ganyklą, pasižyminčią biologinės įvairovės gausa, ji – unikali visoje Europoje. Projektą pristato „Natura 2000“ tinklo optimizavimo Lietuvoje projekto veiklų koordinatorius Tautgirdas Masiulis.Ved. Kristina Toleikienė

Vasaros mėnesiais į namus miškuose, visus metus buvusius pustuščiais, plūsteli žmonės. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko biologinės įvairovės skyriaus vyriausisis specialistas Andrejus Gaidamavičius pasakoja, kad per sezoną vien Labanoro girioje apsilanko keli šimtai tūkstančių lankytojų, kurie vis dar palieka kalnus šiukšlių.Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis sako, kad per sezoną, šienaujant pievas žūsta iki 30 tūkstančių stirniukų ir primena, kad gamtoje viskas susiję - stirnos, vilkai ir ūkininkų galvijai.Paukščiai jums kalba ir čiulba tik ryte. O jeigu bandysite paukščių klausytis vidury dienos, būsite pavėlavę – tuo metu jie darbuojasi, o ne gieda.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Praėjusiais metais už beveik 1 milijoną eurų valstybė iš miškų savininkų įsigijo 16 sklypų. Šiemet planuoja įsigyti dar dešimt - turinčių didžiausią ekologinę vertę. Toks sklypų pirkimas - tai būdas saugoti gamtą, bet nepažeisti ir savininkų interesų Apie tai pasakoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausioji specialistė Brigita Danilovaitė.Ilgas, bet sąžiningas procesas - taip sandorį su valstybe įvertino Labanoro regioniniame parke turėtus žemės sklypus valstybei pardavusi Edita Meškunecaitė.Regionų gyventojai naudojasi parama ir kuria savo išsvajotus verslus. 20 metų namuose kepusi Zanavykų skanėstus Loreta Adomaitienė ryžosi atidaryti kepyklėlę. Valdas Morkevičius su partnerius pastatus šiltina su moderniausia pastatų šiltinimo poliuretano putomis įranga. Lina Kareivienė šalia ūkinių prekių parduotuvės atidarė ir greito maisto užkandinę.Įkurti verslus ir įdarbinti žmones pašnekovams pavyko pasinaudojus Šakių krašto vietos veiklos grupės parama.Ved.Kristina Toleikienė

Kaip būti išgirstai verslo pasaulyje, kuriame dominuoja vyrai? Kaip rasti balansą tarp karjeros ir šeimos? Verslininkė, pranešėja, investuotoja ir trijų vaikų mama Giedrė Rajuncė - asmenybė, kurios pasakojimas apie įžengimą į verslo pasaulį leidžia suprasti, kad norint pasiekti savo tikslų reikia drąsos ir ryžto.Sausio 13 dieną Lietuvai minint Laivės gynėjų dieną, socialiniame tinkle „Facebook“ itin aktyviai propagandines žinutes platino vadinamieji „botai“. Specialiai sukurti vartotojų profiliai komentavo po įvairiomis nuotraukomis, skelbiamomis naujienomis ir net diskutavo tarpusavyje. Ekspertai sako, kad Lietuvai svarbios datos visada išnaudojamos tokioms priešiškoms atakoms. Kaip atpažinti ir sutrukdyti tokių pranešimų plitimą?Prabangios jachtos, ištaigingos vilos ir milžiniškos lėšos Europos bankuose – po įvestų sankcijų, šis turtas nepasiekiamas rusų oligarchams ir politikams. Artėjant antrosioms Rusijos pradėto plataus masto karo Ukrainoje metinėms, vakarų lyderiai ieško finansinių būdų, kaip įšaldytą rusų turtą, kurio vertė viršija 300-us milijardų skaičiuojant eurais, panaudoti remiant Kyjivą. Maskva grasina, kad atsakys tuo pačiu ir nusavins vakariečių turtą. Koks galimas sprendimas?Nuo mielinių paukštelių kepimo iki žuvies rūkymo ar kalvystės amato pažinimo - išbandyti šiuos ir daugiau amatų galima nuvykus į Aukštaitijoje, Labanoro girioje esantį Mindūnų kaimą. Apie veiklas Molėtų krašto tradicinių amatų centre lankytojams, amatų centro koordinatorę Virginiją Žvarėlaitę kalbina Arneta Matuzevičiūtė.Rubrika „LRT faktai“. Praėjo daugiau nei savaitė nuo dviejų Lietuvą sukrėtusių nelaimių, kai kilo gaisras Viršuliškių daugiabutyje, o Kaune buvo pagrobta mažametė. Jos tapo ne tik visuomenės susitelkimo, bet ir sąmyšio kėlimo atvejais – abiem atvejais nevaldomai plito nepatikrinta ir klaidinanti informacija, gyventojai ėmėsi ne tik pagalbos tarnyboms, bet ir jos trukdė. Apie tai LRT.lt portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Auksinio proto atrankaVed. Darius Matas

Šiais laikais su vilku reikalų tiesiogiai turi labai maža visuomenės dalis – gyvulius auginantys ūkininkai, medžiotojai, mokslininkai. Miškininkas, biologas Andrejus Gaidamavičius, save vadinantis Labanoro vilku aiškina, kodėl sunkiai sugyvena žmogus ir vilkas. O medžioklėtyrininkas Petras Adeikis primena, kad vilkas kaip ėdė mėsą ir toliau ją ės, tačiau tai nebūtinai turi būti avys ar veršeliai – gamtoje jiems maisto iki valios.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Kaip sekasi autoriams ir leidėjams, dalyvaujantiems literatūriniuose procesuose Lietuvos literatūros sostine tituluojamuose Anykščiuose?Baigėsi daug jaunųjų atlikėjų sutraukęs krašto tradicijas puoselėjantis konkursas „Tramtatulis“. Kuo jis žavi jaunuosius atlikėjus ir pasakotojus?Vytautas Bikulčius apžvelgia knygas Édouardʼo Louis „Edžio Belgelio pabaiga“ ir Jeano Mauclèreʼo „Po blyškiu Lietuvos dangumi“.Koks dėmesys skiriamas Ukrainai Stokholme vykstančiame devintajame Pasaulio kultūros ir meno viršūnių susitikime?Planai Plungės dvaro sodybos parke pastatyti Bronislovo Lubio skulptūrą sukėlė abejonių, ar vieta šiam paminklui istoriniame parke. Ir kokias sistemines paveldotvarkos probelmas atskleidžia?Tarptautinis festivalis „Materia Magica“ kviečia paties įvairiausio amžiaus žiūrovus atrasti savąjį lėlių teatrą.Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namai mini dviejų veiklos metų sukaktį.Tęsiame pažintį su Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamu geriausių 2022 metų kūrinių konkursu. Šįkart klausome Raimondos Žiūkaitės „www“.Pirmą kartą organizuojamas Labanoro bažnyčios muzikos festivalis „GLORIA“.Ved. Marius Eidukonis

Į Inturkę – istorijos ir legendų, į Kačergus – pas žirgus!Tik Molėtų rajone, Inturkės apylinkėse, atgyja karalienės Bonos Sforzos legenda. Ką ji veikė šiose vietose? Ką, pasiklydusi tankiuose girios miškuose, žadėjo pastatyti?Inturkė žiemą ir vasarą vilioja svečius ir randa ką pasiūlyti. Apie tai mintimis dalijasi Inturkės seniūnė Almutė Navickienė, bibliotekininkė Onutė Cesiulienė, Bendrystės centro vadovė Vaida Bacenskaitė.Kačergų kaime įsikūrusioje Žirgų oazėje galima rasti atgaivą širdžiai ir protui. Šunys, katinai – gyvūnai tarsi iš pasakų pasailio. Žirgai mielai draugauja su žmonėmis, glaustosi, žaismingai baksnoja ir ragina žaisti. Su šiais patikimais žirgais galima leistis į pažintinius žygius po Labanoro regioninį parką.Žirgus prižiūri ir jais rūpinasi vilniečiai Ramunė ir Šarūnas Radavičiai.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ornitologė Gintarė Grašytiė, dirbanti su organizacija „Padėkime ereliams“ teigia, jog netinkamu laiku miške aplankius lizdą, gali lemti, kad erelis tais metais neišaugins jauniklio. Nors Gintarė artimųjų yra vadinama pelėdų „daktare“, pati yra ne kartą nukentėjusi nuo jų snapo. Visgi plėšriųjų paukščių tyrinėjimas ir pagalba jiems, reikalauja nuolat būti arti jų, net ir tada, kai ereliai ar pelėdos draugijos netrokšta.Kodėl reikia pagalbos ereliams ir kitiems plėšriems Lietuvos paukščiams? Kokios paukščių gyvenimo istorijos atmintyje labiausiai įstrigusios Gintarei? Pokalbis iš Labanoro girios, su mokslininke, ornitologe Gintare Grašyte.Ved. Ignas Klėjus

Baisogaloje, Radviliškio rajone esančiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute atliekami tyrimai, bandymai, stebėjimai, kad žemės ūkio veikla būtų kuo mažiau paveiki aplinkai. Kokie naujausi instituto pasiekimai, pastebėjimai ir kaip apie juos gali sužinoti ūkininkai pasakoja įstaigos direktorius Artūras Šiukščius.Labanoras mini 500 metų jubiliejų. Gyvenvietės istorija neatsiejama nuo Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios, čia įkurtos parapijos ir išskirtinės, kūrybai įkvepiančios aplinkos. Pokalbis apie praeities bei dabarties sandūras, kūrybines iniciatyvas, aplinkos įprasminimą su Labanoro parapijos klebonu Jurgiu Kazlausku.Panevėžio rajone, Trakiškyje įsikūrusio Sraigių ūkio savininkė Janina Krikštaponienė atvirauja, kad pabrangus elektros energijai ir maisto produktams, tenka koreguoti gamybos procesus, tačiau produkcijos kainų ji kol kas neplanuoja kelti. Pokalbis apie netolimą verslo kaime ateitį.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Laidoje „Tuzinas“ išskirtinis pokalbis ir galimybė apsilankyti Labanoro girios sengirėje, kurioje be specialisto palydos bet kuriam miško lankytojui patekti nepavyktų.Pokalbis su gamtininku – aplinkosaugininku Andriumi Gaidamavičiumi, dar žinomu „Labanoro Vilko“ vardu, šimtametėje sengirėje Labanoro girioje. Čia gyvenantis ir dirbantis Andrius, visą savo gyvenimą paskyrė tikslui – išsaugoti kuo daugiau miškų Lietuvoje ir jose gyvenančių unikalių, o kartais ir į raudonąją knygą įrašytų, rūšių. Apie šį nelengvą kelią ir dvylika jį žavinčių miško atradimų pasakoją „Labanoro Vilkas“.Ved. Ignas Klėjus

Labanoro regioniniame parke daugelis turi tradiciją įkopti į Mindūnų apžvalgos bokštą. Niekas šiaip sau neatsiranda, sako Molėtų savivaldybės administracijos vadovas Sigitas Žvinys.Šiemet miestuose žiogams saugiai gyventi liko nešienautos pievos, vadinasi – niekas žiogų nesumalė, nesunaikino. Tačiau dėl vėsos groti jie pradės po kurio laiko, nes sparneliai, viena iš žiogų muzikinių instrumentų dalių, yra dar nedideli, gležni – tokiais muzikos neišgausi.Ar gera turėti savo ežerą, pasakoja Kauno Botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius. Kūmutės, voveraitės, žiogai - viskas iš vasaros gamtos.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

90-metį atšventęs tapytojas Aloyzas Stasiulevičius kviečia į savo sodybą Labanoro girioje. Apie ūkį, bites ir meną klausinėja Gailė Medelytė.Vyriausybė patvirtino kitų metų valstybės biudžetą, kuriame kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams papildomai skiriami 13,5 milijonų eurų. Komentuoja kultūros ministras Simonas Kairys ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.Menininkas Donatas Stankevičius socialinių tinklų eroje tiki telefonų knygos idėja. Jis su Juste Litinskaite rengia Kauno miesto ir rajono kultūros abonentų sąrašą. Pasakoja Kotryna Lingienė.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie tai, kodėl tolstame nuo Spartos.Pasaulyje: apie autorių anonimiškumo istorijas. Paaiškėjo, kad po anonimės ispanų rašytojos Carmen Mola vardu slepiasi trys rašytojai vyrai.Skulptorius Vytautas Viržbickas (Geraširdis linkėtojas) nesupranta, kokio meno nori turtingi kolekcionieriai. Jo instaliacija „Nieko švento“ Šiuolaikinio meno mugėje ArtVilnius'21 pelnė skulptoriui geriausio menininko titulą, bet kūrėjas žino, kad purvinas meno kūrinys iš senų padangų nėra patrauklus norintiems investuoti į meną.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Vaikai kviečiami fotografuoti dirbančias mamas – Vilniaus universiteto mokslininkų ir partnerių projektas „Mothernet“ rengia fotografijų konkursą ƒ„Ššš... Mama dirba!“ ir kviečia aptarti, kaip pandemija pakeitė dirbančių suaugusiųjų ir jų vaikų santykius ir aplinką.Interviu su gamtosaugininku „Labanoro vilku“ Andriumi Gaidamavičiumi.Diskusija apie Nacionalinį miškų susitarimą.Ved. Giedrė Čiužaitė

Į Labanoro girioje gyvenantį aplinkosaugininką Andrių Gaidamavičių žmonės iš visos Lietuvos kreipiasi tada, kai ieško būdų apginti jiems svarbią gamtą. Kai neriboja pandemija, daug jų tiesiog atvažiuoja į Januliškio kaimą pokalbių ar ekskursijų. Kada Andrius, „Labanoro vilkas“, telkia žmones, o kada atsiriboja nuo tų, su kuriais kartu dirbo? Ar dėl kokių nors savo poelgių jam gėda prieš gamtą? Su Andriumi Gaidamavičiumi po mišką vaikščiojo Giedrė Čiužaitė.

Žmones, ištroškę gamtos, tyro oro, laisvės. Neries regioninio parko, esančio netoli sostinės, direktorė Audronė Žičkutė, pataria, kur galime keliauti, ką galime pamatyti ir kaip lankytis gamtoje, nes saugomų teritorijų ar miškininkų įrengti pažintiniai takai dažną laisvadienį primena judrią gatvę.Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus edukologė Lina Marmaitė padeda orientuosis muziejaus ekspozicijoje, kuri apima gyvūnijos įvairovę nuo bestuburių iki žinduolių, o vien vabzdžių - daugiau du šimtai tūkstančių.Labanoro regioniniame parke, Mindūnuose įsikūręs Ežerų žvejybos muziejaus kompleksas. Jo ekspozicija labai turtinga, tad, šiandien pasakosime tik apie medžioklės ir gamtos ekspoziciją. Ją surinkęs ir muziejui padovanojęs Antanas Truskauskas sako, kad ekspozicijos įžymybė – sitatunga, nardanti antilopė.Ved. Alvyda Bajarūnaitė, Selemonas Paltanavičius.

Pas Stanislovą Gaidamavičių, arba Stasiuką, į Tetervinės vienkiemį Labanoro girioje žmonės atvažiuoja tada, kai nori pasikalbėti apie šio krašto istoriją ar pritrūksta krepšių. Juos 87-erių Stanislovas pina iš balanų – plonų pušies juostų. Išmoko to stebėdamas savo tėvą, o jo tėvas, tikriausiai, saviškį, nes visi ūkininkai čia pindavo krepšius įvairioms reikmėms. „Ekologiška!“ – juokiasi Stanislovas dovanodamas pintinę ir priduria: „Sutiksiu grybaujant su kibiru ar maišu – atimsiu! Žinau, kad dabar turi geresnį daiktą!“. Apie tvarų amatą ir ištikimybę miškui Giedrė Čiužaitė kalbina buvusį eigulį, kurį dabar galima vadinti tikruoju Labanoro girios krepšininku.Tinklalaidė parengta pagal Vokietijos ambasados remiamą audio platformos projektą.

81-erių Elena Gaidamavičienė kasdien eina grybauti ir prirenka tiek voveraičių, kad jaunesni kaimynai vis jaučiasi aplenkti, o grybų supirkėjai prašo p. Elenos nenustoti grybauti. Kodėl žvyro ir smėlio karjerai – puikūs geologijos muziejai? Kokius žmogaus gyvenimo ženklus ras ateities geologai? Interviu Gariūnų karjere su Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros docentu Andrejumi Spiridonovu. „Jaunimo linija“ renka naujas savanorių grupes Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Studijoje – „Jaunimo linijos“ Vilniaus padalinio vadovė Alvyda Šinušaitė ir Klaipėdos padalinio vadovė Brigita Nikonovičė.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Naktinis interviu Labanoro girioje su gamtosaugininke, pelėdų tyrinėtoja Gintare Grašyte – apie tobulai plėšrūniškam gyvenimui prisitaikiusius paukščius, pojūčius sutemų apklotame miške ir ką reiškia atstovauti gamtai diskusijose, kai kiti jos balso girdėti nenori.„LRT ieško sprendimų“. Diskusija su ekspertais: kas skatintų vartotojus, verslą, politikus ryžtingiau imtis aplinkai draugiškų sprendimų? Šią savaitę LRT žurnalistai domėjosi, kaip Lietuvoje ir kitur veikia taromatų sistemos, nuline atliekų filosofija („zero waste“) besiremiančios parduotuvės ir gamtininkų bei ūkininkų bendradarbiavimu saugant nykstantį paukštį – meldinę nendrinukę.Ved. Giedrė Čiužaitė.

„Nepažadu, kad išgirsite pelėdų“, – prieš naktinį interviu Labanoro girioje perspėjo šiuos paukščius tyrinėjanti mokslininkė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ekspertė Gintarė Grašytė. Tačiau tiems, kas klausysitės šio pokalbio, pasiseks. Ir ne tik išgirsti mažiausias Lietuvos pelėdas. Giedrė Čiužaitė Gintarę kalbina apie tobulai plėšrūniškam gyvenimui prisitaikiusius paukščius, pojūčius naktiniame miške ir ką reiškia atstovauti gamtai diskusijose, kai kiti jos balso girdėti nenori.

Fizikai tarpusavyje juokauja – kad tas, kuris tvirtina supratęs kvantinę teoriją, tik parodo, kad nesuprato nieko. Visgi, į šią sudėtingą sritį gilintis svarbu, o dar labiau mokslininkai laukia kvantinių kompiuterių. Kas tie kvantiniai kompiuteriai ir kodėl jie tokie svarbūs aiškina Glazgo Stratklaido universiteto doktorantė Ieva Čepaitė. Kas yra 5G ryšys? Ko tikimasi iš šios technologijos – ir ar tikrai 5G ryšio bokštų skleidžiamos bangos kenks žmonių sveikatai? Atsako Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Sergejus Orlovas.Su rubrika „Va čia tai kosmosas“ prisiminsime 1908 m. įvykusią paslaptingą Tunguskos istoriją – kai neaiškios kilmės sprogimas virš Rusijos teritorijos paskleidė didžiulio karščio bangą ir išguldė medžius trijų Labanoro girių spinduliu. Šiandien mokslininkai turi naują versiją, kas gi ten galėjo nutikti. Apie tai pasakoja lrytas.lt mokslo ir technologijų žurnalistas Adomas Rutkauskas.Ved. Simonas Bendžius ir Sigita Vegytė.

Per karantiną pasigirdo nerimo ir piktų komentarų, kodėl jaunuoliai ir vaikai net tokiu laiku būriuojasi gatvėse. Su organizacijos „Vilnius Social Club“ gatvės socialiniu darbuotoju Kasparu Laureckiu – apie rizikos šeimose gyvenančių vaikų ir paauglių problemas, kurias karantinas dar paaštrino. Lietuvos ūkininkai kviečiami prisidėti prie naujos natūralių pievų atkūrimo programos, kurią įkvėpė Prancūzijos ūkininkų pavyzdys. Kokios ES paramos ir už kokį rezultatą gali gauti natūralių savininkai, ar realu, kad Lietuvos ūkininkai rengtų netgi žydinčių pievų čempionatus? Diskusijos dalyviai – programą koordinuojančio „Baltijos aplinkos forumo“ direktorius Žymantas Morkvėnas, ūkininkas Raimundas Brizgys, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Tautgirdas Masiulis.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Pristatome naują žanrą – radijo paroda. Iš Nacionalinės dailės galerijos balkono žvalgomės po parodą „Raudona krisdama virsta balta“ kartu su kuratore Jolanta Marcišauskyte-Jurašiene ir menininku Linu Leonu Katinu. Besižvalgydami išgirsite, kaip budistas ant motociklo keliavo pas kaimo audėjas spalvų sąskambių tyrinėti ir kur nusileido Labanoro sodybos įkvėptas Katino vaizdinijos lizdas. Ved. Laima Kreivytė.

Okupacijos metais suniokota baroko gulbė – Vilniuje esanti Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia – tampa vis didesniu traukos centru. Šiandien čia laikomos mišios, vyksta nemokami kultūriniai renginiai, koncertai, o prie įėjimo pastatytas pirmasis Lietuvoje aukų terminalas, taigi bendruomenę galima paremti ir banko kortele. Apie visa tai kolega Mindaugas Laukagalis kalbina bažnyčią prižiūrinčios organizacijos vadovę Liną Blažytę.Kaip vaikus ir paauglius sudominti gamta ir kodėl dabartiniai aplinkosaugininkai daug vilčių sieja su jaunimu? Laidos pašnekovas šia tema – Labanoro girioje gyvenantis gamtininkas Andrius Gaidamavičius. Interviu pabaigoje – argumentai, kodėl Lietuvai reikia milijono inkilų.Kovo 10-ąją poetui, vienam Sąjūdžio lyderių Justinui Marcinkevičiui (1930–2011) sueitų 90 metų. Apie poetą – LRT.lt kultūros temų žurnalistas Mindaugas Klusas ir literatūros kritikas Valentinas Sventickas. Neseniai pasirodė nauja V. Sventicko knyga „Ką žino upė: dar apie Justiną Marcinkevičių“. Lietuvos vyskupų spaudos konferencija apie priemones, kurių bažnyčia imasi dėl koronaviruso prevencijos. Ved. Giedrė Čiužaitė.

„Man patinka draugiškas turizmas, kai žmogus gamtoje nepalieka pėdsakų. Esu gamtininkas idealistas“, – mintimis dalijasi gamtosaugininkas, Labanoro girios vilkas Andrejus Gaidamavičius. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Labanoro girios ir Punios miško istorijos sujudino visuomenę, užduodamos esminį klausimą – kokią miškų viziją turime? Ar sprendimas kirsti/nekirsti mišką yra ekonominis, ekologinis, o gal moralinis klausimas? Kokių miškų norime sau ir kokius miškus norime palikti ateities kartoms? „Nyla“ podkaste dalinamės žmogaus teisių festivalio „Nepatogus kinas“ organizuotos diskusijos įrašu. ** Diskusija įvyko spalio 11 d. Vilniuje, Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dalyvauja: dr. Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas, Nerijus Kupstaitis, aplinkos ministerijos miškų politikos grupės vyriausias patarėjas, dr. Mindaugas Lapelė, botanikas iš Dzūkijos Nacionalinio Parko, Mindaugas Survila, gamtininkas, filmo „Sengirė“ režisierius, Virginija Vingrienė, Seimo narė, Aplinkos komiteto narė. Diskusiją moderuoja Darius Matas, LRT radijo žurnalistas. Palaikykite NYLA podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Antras pagal didumą miškų masyvas Lietuvoje – Labanoro giria. Laidoje šiandien girdėsite, kuo gyvena miškų apsuptyje įsikūrę žmonės. Tarp pašnekovų bus ir Antaviešės vienkiemyje gyvenanti jauna šeima – Milda Petkevičienė ir Žymantas Dečkus, auginantys tris sūnus. Įkūrę VšĮ „Labas noras“, vienkiemyje jie suteikia erdvę šeimų stovykloms, organizuoja žygius po Labanoro girią. Žymantas rūpinasi ūkiu, Milda dirba Švenčionėlių kultūros centre – daugiau pasakos laidoje.Po mišką vedžios girininkas – pensininkas Kęstutis Grašys iš Januliškio, kur prieš mėnesį škvalas išvartė šimtus medžių, tarp jų ir galiūnes sengirės egles. Į „Lietuvos pašto“ skyrius klausytojai neša radijo imtuvus instaliacijai, kuri bus kuriama Baltijos kelio 30-mečiui. Ved. Giedrė Čiužaitė.

Ūkio naujienos. Pieno ūkio šeimininkai Jūratė ir Gintautas Braškiai iš Ukmergės rajono, Bikonių kaimo, išsiskiria savo pozityviu mąstymu. Žydrius Mukulys su didele meile ir išmanymu gali papasakoti apie kiekvieną Labanoro girios kampelį, pavedžioti slaptais žvėrių takais, parodyti rečiausius augalus. Ved. Rūta Katkevičienė.

Mokslininkai baigė tirti, kaip beicuotas rapsas veikia bičių šeimas. „Penktadienio pašnekesiai“. Jaunieji šalies ūkininkai siekia įteisinti medicininių kanapių auginimą. Kokiu instrumentu laisvalaikiu groja Labanoro regioninio parko specialistas? Ved. Darius Švenčionis.

Mokslininkai baigė tirti, kaip beicuotas rapsas veikia bičių šeimas. „Penktadienio pašnekesiai“. Jaunieji šalies ūkininkai siekia įteisinti medicininių kanapių auginimą. Kokiu instrumentu laisvalaikiu groja Labanoro regioninio parko specialistas? Ved. Darius Švenčionis.

„Statome tiltus tarp kultūrų. Ieškome vienybės savyje ir su kitais. Pas mus dera lietuvių ir pasaulio tradicinės kultūros. Juk esame pasaulio žmonės, visus mus jungia ta pati žmogiškoji prigimtis“, – sako poilsio namų Palūšėje savininkė Audra Avižaitė. Aukštaitijos nacionalinio parko širdyje įkurti poilsio namai kviečia lankytojus iš viso pasaulio. A. Avižaitė vyrą Mattfew Olsoną atsikvietė iš Kalifornijos. Abu kuria verslą ir turi savitą verslo filosofiją, kaip geriau teikti paslaugas svečiams. Šeima atvirai dalijasi savo vertybėmis.Šakočių karaliumi vadinamas Romualdas Spulis kuria tautinio kulinarinio paveldo patiekalus. Bet nepamiršta ir naujausių madų, kurios, kiek vėluodamos, vis tiek mus pasiekia.Po Aukštaitijos nacionalinį parką keliaujame su Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijos direktoriumi Gedu Kukanausku ir kultūrologe Sigute Mudiniene.

„Statome tiltus tarp kultūrų. Ieškome vienybės savyje ir su kitais. Pas mus dera lietuvių ir pasaulio tradicinės kultūros. Juk esame pasaulio žmonės, visus mus jungia ta pati žmogiškoji prigimtis“, – sako poilsio namų Palūšėje savininkė Audra Avižaitė. Aukštaitijos nacionalinio parko širdyje įkurti poilsio namai kviečia lankytojus iš viso pasaulio. A. Avižaitė vyrą Mattfew Olsoną atsikvietė iš Kalifornijos. Abu kuria verslą ir turi savitą verslo filosofiją, kaip geriau teikti paslaugas svečiams. Šeima atvirai dalijasi savo vertybėmis.Šakočių karaliumi vadinamas Romualdas Spulis kuria tautinio kulinarinio paveldo patiekalus. Bet nepamiršta ir naujausių madų, kurios, kiek vėluodamos, vis tiek mus pasiekia.Po Aukštaitijos nacionalinį parką keliaujame su Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijos direktoriumi Gedu Kukanausku ir kultūrologe Sigute Mudiniene.

Laida dar kartą kviečia pasivaikščioti po mišką – neatsiejamą mūsų kraštovaizdžio ir pasaulėvaizdžio dalį. Taip sutapo, kad mūsų paliestas senasis, gimtasis miško suvokimas, pagarbus santykis su šia šventybę saugančia gamtos kūrinija pasirodė akivaizdžiai priešingas šiandieniniam vertybes prarandančiam požiūriui į miškus, gamtą, kai net Labanoro giriai – vienam įstabiausių Lietuvos gamtos masyvų – kyla žmogaus savanaudiškumo, grobuoniškumo grėsmė. Tačiau šiuokart daugiau dėmesio skiriama paslaptingiems, tamsesniems miško kampeliams – žinoma, vėlgi dvasios, mūsų protėvių pasaulio regos akimis. Sakmės, tikėjimai, prisiminimai – jie pavedžios slėpiningais miško takais, gal net paklaidins...

Laida dar kartą kviečia pasivaikščioti po mišką – neatsiejamą mūsų kraštovaizdžio ir pasaulėvaizdžio dalį. Taip sutapo, kad mūsų paliestas senasis, gimtasis miško suvokimas, pagarbus santykis su šia šventybę saugančia gamtos kūrinija pasirodė akivaizdžiai priešingas šiandieniniam vertybes prarandančiam požiūriui į miškus, gamtą, kai net Labanoro giriai – vienam įstabiausių Lietuvos gamtos masyvų – kyla žmogaus savanaudiškumo, grobuoniškumo grėsmė. Tačiau šiuokart daugiau dėmesio skiriama paslaptingiems, tamsesniems miško kampeliams – žinoma, vėlgi dvasios, mūsų protėvių pasaulio regos akimis. Sakmės, tikėjimai, prisiminimai – jie pavedžios slėpiningais miško takais, gal net paklaidins...

Į Klaipėdą atplaukę NATO priešmininiai laivai Lietuvos vandenyse ieškos karo metu likusių sprogmenų. Pėsčiųjų žygiu Labanoro girioje siekiama parodyti, kad Labanoro girią galima panaudoti daug geriau negu iškertant. Kuršių nerijoje vyksta paukščių migracijos monitoringas. Turkijos teismas paleidžia savo šalyje kalintą JAV pastorių Endriu Bransoną. Šiauliuose restauruojamas 1926-siais garsaus architekto Karolio Reisono suprojektuotas namas. Kitais metais planuojama prasidės zoologijos sodo rekonstrukcija.

Ladakalnis, Ginučių vandens malūnas, Trainiškio ąžuolas, Medžiukalnio šaltinis, pramogų parkas „Žuvėdra“ – su Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijos direktoriumi Gedu Kukanausku, kultūrologe Sigute Mudiniene, gidu Linu Kaukėnu ir verslininku Petru Mačiuliu.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Ladakalnis, Ginučių vandens malūnas, Trainiškio ąžuolas, Medžiukalnio šaltinis, pramogų parkas „Žuvėdra“ – su Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcijos direktoriumi Gedu Kukanausku, kultūrologe Sigute Mudiniene, gidu Linu Kaukėnu ir verslininku Petru Mačiuliu.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Su Aukštaitijos nacionalinio parko vertybėmis, paveldu, žmonėmis supažindina Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninių parkų direkcijos direktorius Gedas Kukanauskas ir kultūrologė, folklorinio ansamblio „Čiulbutė“ vadovė Sigutė Mudinienė. Kalbėsimės su Palūšės senosios valtinės valtininku Tomu Baužiu. Į Ladakalnio piliakalnį motorine valtimi plukdys ir pasakos Remigijus Grušnius. Puziniškio kaime aplankysime linksmuolį pasakotoją Mečislovą Banį. Tai bus pirmoji kelionės po Ignalinos kraštą dalis. Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

Su Aukštaitijos nacionalinio parko vertybėmis, paveldu, žmonėmis supažindina Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninių parkų direkcijos direktorius Gedas Kukanauskas ir kultūrologė, folklorinio ansamblio „Čiulbutė“ vadovė Sigutė Mudinienė. Kalbėsimės su Palūšės senosios valtinės valtininku Tomu Baužiu. Į Ladakalnio piliakalnį motorine valtimi plukdys ir pasakos Remigijus Grušnius. Puziniškio kaime aplankysime linksmuolį pasakotoją Mečislovą Banį. Tai bus pirmoji kelionės po Ignalinos kraštą dalis. Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

Premjeras žada skatinti smulkųjį verslą, didinti konkurenciją prekyboje bei stabilizuoti kainų augimą.Mokytojams išmokami pirmieji avansai po etatinio apmokėjimo įvedimo. Į susitikimus su popiežiumi žmonės galės keliauti ir traukiniais.Vašingtone, viešint Lenkijos prezidentui, Amerikos vadovas pareiškė rimtai svarstantis galimybę steigti nuolatinę amerikiečių karinę bazę Lenkijoje.Labanoro miškuose mėnesiui stabdomi kirtimai.Sportas: UEFA Čempionų lyga.Ved. Madona Lučkaitė.

Premjeras žada skatinti smulkųjį verslą, didinti konkurenciją prekyboje bei stabilizuoti kainų augimą.Mokytojams išmokami pirmieji avansai po etatinio apmokėjimo įvedimo. Į susitikimus su popiežiumi žmonės galės keliauti ir traukiniais.Vašingtone, viešint Lenkijos prezidentui, Amerikos vadovas pareiškė rimtai svarstantis galimybę steigti nuolatinę amerikiečių karinę bazę Lenkijoje.Labanoro miškuose mėnesiui stabdomi kirtimai.Sportas: UEFA Čempionų lyga.Ved. Madona Lučkaitė.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Verslo naujienos (maisto produktai ir parduotuvės).Socialinių tinklų apžvalga.Mėnesiui stabdomi kirtimai Labanoro regioniniame parke.Europos Vadovų Tarybos susitikimas: BREXIT.Vaikų maitinimo pertvarka virsta skandalu – susijusi įtakinga interesų grupė.Kodėl ir kaip tėvai su vaikais turi kalbėtis apie seksualinės prievartos pavojus? Sporto naujienos. Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Terleckas). Lietuviai sukūrė išmanią pelių gaudyklę „Smart Mouse Trap“.Kultūros renginiai.Vatikano radijas.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga. Verslo naujienos (maisto produktai ir parduotuvės).Socialinių tinklų apžvalga.Mėnesiui stabdomi kirtimai Labanoro regioniniame parke.Europos Vadovų Tarybos susitikimas: BREXIT.Vaikų maitinimo pertvarka virsta skandalu – susijusi įtakinga interesų grupė.Kodėl ir kaip tėvai su vaikais turi kalbėtis apie seksualinės prievartos pavojus? Sporto naujienos. Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Terleckas). Lietuviai sukūrė išmanią pelių gaudyklę „Smart Mouse Trap“.Kultūros renginiai.Vatikano radijas.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Telšių rajono savivaldybėje – STT kratos, sulaikyti trys valdininkai.Aplinkos ministras Labanoro regioniniame parke apžiūri miško kirtavietes.Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad nuo sausio minimali mėnesio alga gali siekti 430 eurų.Į Kauno Santaką, kur sekmadienį Šventąsias Mišias aukos popiežius Pranciškus, kviečiami ir iš anksto platintų kvietimų neturintieji – jiems bus įrengtas papildomas sektorius.Seimas spręs, ar svarstyti siūlymą daliai gyventojų leisti perskaičiuoti valstybės mokėtas pensijos draudimo įmokas „Sodrai“. Vašingtonas apmokestins kinišką produkciją.Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė džiaugiasi nemokama konsultacijų telefonine linija.Santaros klinikose įkurtas naujas skyrius – silpniausio imuniteto pacientams.Sportas. Ved. Darius Kuodis.

Telšių rajono savivaldybėje – STT kratos, sulaikyti trys valdininkai.Aplinkos ministras Labanoro regioniniame parke apžiūri miško kirtavietes.Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad nuo sausio minimali mėnesio alga gali siekti 430 eurų.Į Kauno Santaką, kur sekmadienį Šventąsias Mišias aukos popiežius Pranciškus, kviečiami ir iš anksto platintų kvietimų neturintieji – jiems bus įrengtas papildomas sektorius.Seimas spręs, ar svarstyti siūlymą daliai gyventojų leisti perskaičiuoti valstybės mokėtas pensijos draudimo įmokas „Sodrai“. Vašingtonas apmokestins kinišką produkciją.Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenė džiaugiasi nemokama konsultacijų telefonine linija.Santaros klinikose įkurtas naujas skyrius – silpniausio imuniteto pacientams.Sportas. Ved. Darius Kuodis.

Po visuomenės peticijos ir Seimo narių protesto dėl Petro Gražulio darbo Žmogaus teisių komitete šiam parlamentarui bus siūloma pereiti į Kultūros komitetą. Aplinkos ministras žada aiškintis situaciją dėl miškų kirtimų po viešumoje pasirodžiusios informacijos, kad kai kuriose valstybės saugomose teritorijose, tarp jų ir Labanoro girioje, Punios šile yra kertami medžiai. Medikų bendruomenė siūlo apmokestinti tyrimus ir vizitus pas gydytojus.Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė išplatino pareiškimą, kuriame prašo išspręsti Jono Noreikos (Generolo Vėtros) atminimo lentos pašalinimo klausimą. Nacionalinis Kauno dramos teatras ir režisierius Gintaras Varnas pristato sezono premjerą - spektaklį pagal Izraelio dramaturgo Josua Sobolio pjesę „Getas“.Ved. Madona Lučkaitė.

Po visuomenės peticijos ir Seimo narių protesto dėl Petro Gražulio darbo Žmogaus teisių komitete šiam parlamentarui bus siūloma pereiti į Kultūros komitetą. Aplinkos ministras žada aiškintis situaciją dėl miškų kirtimų po viešumoje pasirodžiusios informacijos, kad kai kuriose valstybės saugomose teritorijose, tarp jų ir Labanoro girioje, Punios šile yra kertami medžiai. Medikų bendruomenė siūlo apmokestinti tyrimus ir vizitus pas gydytojus.Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė išplatino pareiškimą, kuriame prašo išspręsti Jono Noreikos (Generolo Vėtros) atminimo lentos pašalinimo klausimą. Nacionalinis Kauno dramos teatras ir režisierius Gintaras Varnas pristato sezono premjerą - spektaklį pagal Izraelio dramaturgo Josua Sobolio pjesę "Getas".

„Mes siekiame būti atviru muziejumi. Bitės mūsų gyvenime labai daug ką reiškia. Tai, kad randasi jaunimo, kuris pradeda auginti bites ne tik dėl medaus, bet ir dėl gamtos pažinimo, teikia vilties, kad formuojasi nauja tradicija – per bites gamtos link...“, – sako Senovinės bitininkystės muziejaus vadovė Danutė Indrašienė.Medkopio pabaigos šventė baigėsi, tačiau liko dalyvių ir svečių išsakytų vertingų minčių ir nuomonių. Laidoje mintimis dalijasi bitininkas dr. Jonas Balžekas, dr. Aistė Andriušytė, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktorius Gedas Kukanauskas, kultūrologė Sigutė Mudinienė, Lietuvos diplomatė Ina Marčiulionytė, VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, Lietuvos jaunųjų bitininkų asociacijos „Gintarinis spiečius“ vadovė Roma Mačienė, gidė Simona Plaipaitė, farmacininkas Marius Lasinskas, tautodailininkė Edita Kušleikienė, pasakorius Algirdas ir tradicinių amatų meistrė Rasa Breidokai, bitininkas Mindaugas Bridžius ir Erikas Augustinavičiai.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Mes siekiame būti atviru muziejumi. Bitės mūsų gyvenime labai daug ką reiškia. Tai, kad randasi jaunimo, kuris pradeda auginti bites ne tik dėl medaus, bet ir dėl gamtos pažinimo, teikia vilties, kad formuojasi nauja tradicija – per bites gamtos link...“, – sako Senovinės bitininkystės muziejaus vadovė Danutė Indrašienė.Medkopio pabaigos šventė baigėsi, tačiau liko dalyvių ir svečių išsakytų vertingų minčių ir nuomonių. Laidoje mintimis dalijasi bitininkas dr. Jonas Balžekas, dr. Aistė Andriušytė, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktorius Gedas Kukanauskas, kultūrologė Sigutė Mudinienė, Lietuvos diplomatė Ina Marčiulionytė, VSTT direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, Lietuvos jaunųjų bitininkų asociacijos „Gintarinis spiečius“ vadovė Roma Mačienė, gidė Simona Plaipaitė, farmacininkas Marius Lasinskas, tautodailininkė Edita Kušleikienė, pasakorius Algirdas ir tradicinių amatų meistrė Rasa Breidokai, bitininkas Mindaugas Bridžius ir Erikas Augustinavičiai.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Vis daugiau pokariu Labanoro girioje pasodintų medžių sulaukia tinkamo kirsti amžiaus. Nemažai jų kertama plynai ir atsodinama – gamtiniu požiūriu tai žalingiausias būdas miško ekosistemai, tačiau paprasčiausias ir pelningiausias. Miškininkų teigimu, ir tinkamiausias esančiomis gamtinėmis sąlygomis. Tačiau ar toliau taip girioje ūkininkaudami kada nors turėsime tokią sengirę, kaip Belovežo Lenkijoje? Autorė Inga Janiulytė.

Vis daugiau pokariu Labanoro girioje pasodintų medžių sulaukia tinkamo kirsti amžiaus. Nemažai jų kertama plynai ir atsodinama – gamtiniu požiūriu tai žalingiausias būdas miško ekosistemai, tačiau paprasčiausias ir pelningiausias. Miškininkų teigimu, ir tinkamiausias esančiomis gamtinėmis sąlygomis. Tačiau ar toliau taip girioje ūkininkaudami kada nors turėsime tokią sengirę, kaip Belovežo Lenkijoje?

Norintiems atrasti Aukštaitijos nacionalinio parko vertybes, geriausia keliauti pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, valtimis ar baidarėmis. Dauguma kelionių prasideda Palūšėje.Tik atvykus į Palūšę akis patraukia medinės architektūros stebuklas – vien kirviu tašyta bažnyčia ir koplytėlė.Užkopus į Ladakalnio kalvos viršūnę galima įsivaizduoti, kaip slinkdami ledynai suformavo savitą Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdį.Su mumis keliauja ir pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Žvinys, Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Linas Stanaitis ir specialistai Giedrė Šukytė, Asta Survilaitė, Rimutė Rutkauskienė. Užsuksime ir į Puziniškių kaimą pas Mečislovą Banį.

Norintiems atrasti Aukštaitijos nacionalinio parko vertybes, geriausia keliauti pėsčiomis, dviračiais, automobiliais, valtimis ar baidarėmis. Dauguma kelionių prasideda Palūšėje.Tik atvykus į Palūšę akis patraukia medinės architektūros stebuklas – vien kirviu tašyta bažnyčia ir koplytėlė.Užkopus į Ladakalnio kalvos viršūnę galima įsivaizduoti, kaip slinkdami ledynai suformavo savitą Aukštaitijos nacionalinio parko kraštovaizdį.Su mumis keliauja ir pasakoja Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Žvinys, Informacijos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjas Linas Stanaitis ir specialistai Giedrė Šukytė, Asta Survilaitė, Rimutė Rutkauskienė. Užsuksime ir į Puziniškių kaimą pas Mečislovą Banį.

Šeduvos centre atidengtas paminklas Šeduvos žydams pagerbti, sutvarkytos ir lankyti pritaikytos senosios žydų kapinės, Liaudiškių miške pastatyti monumentai masinių žydų žudynių aukoms atminti. Pasakoja Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas Sergejus Kanovičius bei direktorius Jonas Dovydaitis, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Šeduvos kultūros centro darbuotoja Izolina Stanulienė.Labanoro regioninis parkas garsėja ne tik aukščiausiu Lietuvoje apžvalgos bokštu, bet ir tradicine Labanoro dūda. Pašnekovas kraštotvarkininkas Žydrūnas Mukulys.Ventos regioniniame parke, Akmenės rajono dinozaurų krašte, galima atrasti Marso planetą ir po ją pasivaikščioti. Kada turėsime Akmenės geoparką? Pasakoja Akmenės rajono mero patarėjas Tomas Martinaitis, po Ventos regioninį parką pasivaikščioti kviečia direktorius Andrius Almanis, prisiminimais dalijasi Vytautas Almanis.

Šeduvos centre atidengtas paminklas Šeduvos žydams pagerbti, sutvarkytos ir lankyti pritaikytos senosios žydų kapinės, Liaudiškių miške pastatyti monumentai masinių žydų žudynių aukoms atminti. Pasakoja Šeduvos žydų memorialinio fondo steigėjas Sergejus Kanovičius bei direktorius Jonas Dovydaitis, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, Šeduvos kultūros centro darbuotoja Izolina Stanulienė.Labanoro regioninis parkas garsėja ne tik aukščiausiu Lietuvoje apžvalgos bokštu, bet ir tradicine Labanoro dūda. Pašnekovas kraštotvarkininkas Žydrūnas Mukulys.Ventos regioniniame parke, Akmenės rajono dinozaurų krašte, galima atrasti Marso planetą ir po ją pasivaikščioti. Kada turėsime Akmenės geoparką? Pasakoja Akmenės rajono mero patarėjas Tomas Martinaitis, po Ventos regioninį parką pasivaikščioti kviečia direktorius Andrius Almanis, prisiminimais dalijasi Vytautas Almanis.

„Gamta – visų namai“: Išlydint dar vieną žiemą. Kaip pavasaris ateina į Labanoro girią? Maži, bet nebojantys žiemos. Ką galvodami sutiksime gandrus?

„Gamta – visų namai“: Išlydint dar vieną žiemą. Kaip pavasaris ateina į Labanoro girią? Maži, bet nebojantys žiemos. Ką galvodami sutiksime gandrus?

Labanoro regioninis parkas įsikūręs Labanore, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. Miestelis garsus Labanoro dūda, jaukiomis senomis sodybomis, praeities istorija. Labanoro liaudies architektūros paminklu laikoma po gaisro atstatyta medinė bažnyčia ir varpinė. O labiausia visus traukia Labanoro giria.„Labanoro giria – tai miško tankmė ir žydros ežerų akys, tai legendomis apipintos mitologinės vietos ir jaukios senosios sodybos, tai laukinė gamta ir gilios kultūrinės tradicijos. Tai vieta, kur atsigauna kūnas ir dvasia.“

Labanoro regioninis parkas įsikūręs Labanore, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas nuo XIV a. Miestelis garsus Labanoro dūda, jaukiomis senomis sodybomis, praeities istorija. Labanoro liaudies architektūros paminklu laikoma po gaisro atstatyta medinė bažnyčia ir varpinė. O labiausia visus traukia Labanoro giria.„Labanoro giria – tai miško tankmė ir žydros ežerų akys, tai legendomis apipintos mitologinės vietos ir jaukios senosios sodybos, tai laukinė gamta ir gilios kultūrinės tradicijos. Tai vieta, kur atsigauna kūnas ir dvasia.“

Labanoro giria – tai miško tankmė ir žydros ežerų akys, tai legendomis apipintos mitologinės vietos ir jaukios senosios sodybos, tai laukinė gamta ir gilios kultūrinės tradicijos. Tai vieta, kur atsigauna kūnas ir dvasia.Švenčionėlių miškų urėdijos miškininkai kviečia pasivaikščioto po Labanoro girią, užsukti į Kiauneliškio ir Girutiškio gamtinius rezervatus, pamatyti Labanoro regioninio parko simbolio erelio žuvininko lizdą, aukščiausią Lietuvoje pušį, sužinoti, kaip ugdomi miškai.

„Gamta – visų namai“: Iš rudens keliaujame į žiemą. Aukštaitijos nacionalinio parko 40–metis. Labanoro girių glūdumoje–ką pamatėm ir išgirdom. Paukščiai klausia–ar jų nepamiršome?

Labanoro giria – tai miško tankmė ir žydros ežerų akys, tai legendomis apipintos mitologinės vietos ir jaukios senosios sodybos, tai laukinė gamta ir gilios kultūrinės tradicijos. Tai vieta, kur atsigauna kūnas ir dvasia.Švenčionėlių miškų urėdijos miškininkai kviečia pasivaikščioto po Labanoro girią, užsukti į Kiauneliškio ir Girutiškio gamtinius rezervatus, pamatyti Labanoro regioninio parko simbolio erelio žuvininko lizdą, aukščiausią Lietuvoje pušį, sužinoti, kaip ugdomi miškai.

„Gamta – visų namai“: Iš rudens keliaujame į žiemą. Aukštaitijos nacionalinio parko 40–metis. Labanoro girių glūdumoje–ką pamatėm ir išgirdom. Paukščiai klausia–ar jų nepamiršome?

Laidoje girdėsite: Ūksės rūpesčiai didžiojoje eglėje. Kokių žvėrių galime rasti Krekenavos regioniniame parke? Ar gali valdžion patekti gyvūno globos partija? Labanoro patinas atėjo kalakutų.

Laidoje girdėsite: Ūksės rūpesčiai didžiojoje eglėje. Kokių žvėrių galime rasti Krekenavos regioniniame parke? Ar gali valdžion patekti gyvūno globos partija? Labanoro patinas atėjo kalakutų.