POPULARITY
Spaudos apžvalga.Fotografas Mykolas Juodelė su Argentinos ir Peru lietuve Sandra Rivero pristato dokumentinės fotografijos parodą „Argentinos lietuviai: išvykimai ir sugrįžimai“. Joje nagrinėjama lietuvių diasporos Argentinoje istorija ir dabartis.Manto Balakausko knygų apžvalga.Pasvalyje vyksta medžio skulptorių simpoziumas „Apynio giesmės“. Jo tema šiemet pasirinkta iš krašto herbe pavaizduoto apynio.Patvirtintas Vilniaus istorinio centro – UNESCO pasaulio paveldo vietovės – valdymo planas. Tačiau dar visai neseniai paveldosaugos ekspertai kritikavo, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo privaloma vertinti, kaip nauji statybos ar plėtros projektai gali paveikti pasaulio paveldo vietovių vertę. Kokius pokyčius jau artimiausiu metu pajus senamiesčio gyventojai?Kudirkos Naumiestyje pristatomas spektaklis „Aš buvau namuose ir laukiau, kol lietus ateis“, pastatytas pagal Jeano-Luco Lagarce'o pjesę. Kūrinys nagrinėja penkių moterų laukimo dramą, atskleidžia laukimo įtaką psichikos sveikatai ir aktualizuoja tarp kartų perduodamų traumų temą. Spektaklyje dalyvauja profesionalios aktorės ir vietos bendruomenės moterys, į kūrybinį procesą įsitraukusios per patyrimines dirbtuves.Vilniaus universitete devintą kartą bus įteikti Atminties diplomai – simboliniai apdovanojimai žmonėms, kurie buvo neteisingai pašalinti iš universiteto sovietmečiu dėl savo tautybės, pažiūrų ar socialinės kilmės. Šiemet pagerbiami net 42 lietuvių, žydų ir lenkų kilmės asmenys, tarp jų – ir už simbolinį protestą pašalintas pirmakursis, bandęs paskandinti Lenino bareljefą.Kernavėje prasideda pirmasis Scenos meno kritikų asociacijos vasaros suvažiavimas-konferencija „Dokumentinis teatras: tarp faktų ir fikcijos. Kaip pasaka virto paskaita“. Kokia yra dokumentikos vieta scenoje?Ved. Justė Luščinskytė
Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temaKaip savo veiklos pobūdį pakeitė Suomijoje veikiantis Lenino muziejus ir kaip jis atspindi Suomijos užsienio politiką?Internetiniame portale e.kalba.lt jau prieinamas visas „Lietuvių-ukrainiečių kalbų žodynas“.Naujam gyvenimui kyla Pakruojo rajone Linkuvoje esantis senosios regulos karmelitų vienuolynas.Ąžuolyno biblioteka pradeda įgyvendinti jaunimui skirtą projektą „Jaunimo žvilgsnis: kultūra mano mieste“.Pristatytas Vyriausybės priemonių planas. Koks dėmesys jame skiriamas kultūrai? Pokalbis su kultūros ministru Šarūnu Biručiu.LRT KLASIKA pristato naują radijo serialą „Įsilaužimas Baltijos mieste“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis
Prasidėjo 30-asis „Kino pavasaris“. Kokius proveržius Lietuvos kine paskatino šis festivalis?Jau paskaičiuota Lietuvos sezono Prancūzijoje statistika, o artimiausiu metu daugiau dėmesio mūsų šalis sulauks Italijoje, pradedamas ir pasiruošimas sugrįžimui į Gėteborgo knygų mugę.Kaip patekti į Venecijos bienalę? Tokį klausimą savo disertacijoje kelia šiame renginyje dalyvavęs Robertas Narkus ir analizuoja menininko vaidmenį kapitalizme.Lenino muziejus Suomijoje keičia savo pavadinimą ir koncepciją. Pasak muziejaus vadovo, atsinaujinimas įprasmina Suomijos užsienio politikos pokytį Rusijai užpuolus Ukrainą 2022 metais.Režisierius, cirko prodiuseris Gildas Aleksa komentare svarsto, kokią galią politinių konfliktų kontekste turi kultūros atstovai: „Mes tiesioginės įtakos politiniams sprendimams šią akimirką neturime ir tas jausmas plėšo. Bet yra kitas pavojus, čia pat, mūsuose, kuriam užkirsti kelią galime pasisakymais, sustabdymais, išsišokimais, teigimais, neigimais ir gal netgi menu.“Zapyškyje, netoli šeimos sodybos, kurioje veikia kultūros erdvė „Senas kluonas“, fotomenininkas Rytis Šafranauskas aptiko apleistą namą, o jame – nepažįstamų žmonių fotografijas. Jos įkvėpė naują parodą.Ar tai, kad esi pripažintas vienu iš perspektyviausių Europos kino aktorių, ką nors keičia tavo karjeroje? Pokalbis su „European Shooting Stars“ programoje pastebėtu lietuviu Šarūnu Zenkevičiumi.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė
Praėjusią savaitę Donaldas Trumpas triuškinamai nugalėjo Ajovos rinkimuose - pirmosiose iš kelių varžybų, kurios lems, kas taps Respublikonų partijos kandidatu šių metų JAV prezidento rinkimuose. Trumpas, kuris prieš ketverius metus bandė panaikinti praėjusių rinkimų rezultatus ir sukurstė Kapitolijų šturmavusią minią, po pergalės Ajovoje turi daugiau galimybių tapti savo partijos kandidatu. Tokiu atveju jis vėl susikaus su dabartiniu prezidentu Joe Bidenu.Trumpo populiarumas tarp Amerikos rinkėjų tėra vienas iš naujausių rodiklių, kad konstitucinei demokratijai visame pasaulyje gresia pavojus. Šiemet svarbūs rinkimai dar ir tokiose šalyse kaip Rusija, Indija, Pietų Afrika, taip pat Europos Parlamento rinkimai" Plačiau - vedamojo skiltyje.Ateinantį šeštadienį, vasario 3 d., Vilniaus Šv. Juozapo teologinis institutas ir Vilniaus kunigų seminarija kviečia į atvirą forumą „Apie sinodą ir sinodiškumą – kad būtume gyva Bažnyčia". Plačiau apie renginį pasakoja instituto vadovė, biblistė, dr. Ingrida Gudauskienė.Spaudos apžvalga: apie Rusijos katalikus persekiojantį šimtametį Lenino šešėlį ir kitas užsienio katalikiškos žiniasklaidos publikacijas (parengė Giedrius Tamaševičius).Bažnyčios ir politikos temos: rašytoja Giedrė Kazlauskaitė savo komentare klausia, kodėl Lietuvos kunigams paatinka vienas kandidatas į prezidentus, kuris ir pats mėgins ir jau mėgina įsiteikti tam tikriems bažnytiniams sluoksniams. „Krikščioniškos minties“ puslapyje - Bažnyčios ir politikos santykis teologiniu požiūriu.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.
Piše Ana Hancock, bereta Eva Longyka Marušič in Ivan Lotrič. Blaž Kutin je scenarist, režiser, pisatelj in prevajalec. Leta 2006 je v Cannesu za scenarij prejel nagrado novi talent Evropske unije. Režiral je tudi z vesno nagrajeni kratki film Poslednji dan Rudolfa Nietzscheja in celovečerec Nikoli nisva šla v Benetke. Obvladovanje filmskega jezika se pozna že v zbirki kratke proze Tempirana bomba, izdani leta 2017, zasledimo lahko tudi fantastične elemente in tematiko razkroja družine kot varnega zavetja. Vse to se ponovi tudi v Kutinovem romanesknem prvencu Kenozoik. Protagonista Luka in Lena sta par v tridesetih letih, oba zaposlena v zdravstvu. On je voznik rešilca, ona pa medicinska sestra, ki v prostem času pomaga v begunskem centru. Čeprav oba svoje delo razumeta kot poslanstvo, Leno globoko pretrese vsako trpljenje, ki mu je priča, v jok jo spravi že pogled na zgrbljenega starčka: »Ni več čustvovala le s pacienti, čustvovala je s potepuškimi psi, z begunci, s kanarčki, z izruvanim grmom.« Lenini bližnji vedno težje prenašajo njeno po njihovem mnenju pretirano občutljivost. Navdihnjeni z newagevskim priročnikom za samopomoč ji za rojstni dan pripravijo negativno presenečenje, misleč, da jo bo izpostavljenost ekstremnemu stresu spametovala. Ideja, ki bi že v teoriji morala biti slaba. Zgodba o tem, kako pet odraslih verjame za lase privlečeni postavki, se zdi kot novica iz tuje črne kronike. Še bolj nemogoče se zdi njeno udejanjenje, vendar v romanu deluje. Konec koncev gre za svet kolektivne tesnobe, iz katere se vsak skuša rešiti po svoje: Lenin oče s pisanjem knjig, s katerimi želi svoje bivanje ovekovečiti, njena mati z lepotičenjem in materializmom. Zvesto sledenje enodimenzionalnemu priročniku pa seveda ne predvidi zapleta: »Videti je bila v šoku, neodzivna. Zmedlo jih je, kajti kaj takega v knjigi nikjer ni bilo omenjeno.« Po travmatični noči se Lena, sprva sicer prefinjeno, začne sistematično maščevati vsem vpletenim, enega za drugim prizadene na področju, kjer je najbolj ranljiv. Postane sebična in neobčutljiva, Luka pa, ironično, postaja vse bolj podoben Leni, kakršna je bila včasih. Sistem pa deluje le, dokler so njegovi akterji čustveno indiferentni, kar je samoumevna norma. V končni fazi gre za svet, kjer preživijo najbolj neobčutljivi, sebični in egoistični. Roman Blaža Kutina Kenozoik je psihološka srhljivka, kriminalka, v osredju katere sta travma in maščevanje. Kot senca ves čas implicitno spremlja vprašanje odpuščanja. V svetu, polnem ironije in krutih naključij imata posebno mesto črni humor in groteska. Humor je subtilen in v osnovi situacijski, na primer v opisu Lukove na novo odkrite skrbi za rože, s čimer, ironično, preseže Lenino občutljivost: »Vseh šest rastlin je odnesel v avto in se zapeljal do cvetličarne, ki je bila na poti v Šiško. Avto je pustil na štirih žmigavcih, odhitel noter in cvetličarki razložil situacijo«. Ali ko Lena materi na steno stanovanja pritrdi reprodukcijo Munchovega Bolnega otroka: »Se mi samo zdi, ali deklica zgleda nekam bolna? Naslov je Bolni otrok. Lepa, ne?« Prevladujoče občutje Kutinovega Kenozoika je tesnobnost, prikazana z vizualno bogatim jezikom. Odnosi in značaji posameznikov so prikazani brez olepševanja. Oportunistični odnosi z bližnjimi posameznikovo tesnobo le še poslabšujejo, saj se na nikogar ni mogoče zanesti. Gre za popolno deziluzijo družine in prijateljstva, ki pa ne osvobaja, temveč povzroča izolirane posameznike. Bralec marsikaj le sluti, prav tako literarni subjekt, ki ne more zaupati niti lastni presoji. Kenozoik je tako distopična kritika vsega: ideologije, širše družbe, bližnjih odnosov in na koncu lastne presoje. Iz vsega, kar se je subjektu zgodilo in kar je ta prizadejal drugim, ni mogoče potegniti nobenega pomirjujočega nauka: »Življenje ne ponuja odgovorov, meteoriti padejo nepričakovano«. Največ, na kar lahko upamo, je morebitno sprijaznjenje z inherentno nesmiselnostjo: »Morda je smisel prav v nesmislu.«
Rolandas Maskoliūnas. „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Išleido leidykla „Vaga“.Tai vienerių metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika. 1922-ieji Lietuvoje ir pasaulyje pasižymi stulbinamais kraštutinumais. Iš neseniai pasibaigusio Didžiojo karo pelenų kyla naujos meno išraiškos formos ir idėjos. Deja, tuo pačiu metu pasaulyje stiprėja politinės audros. Sovietų Rusijoje žmonės masiškai miršta badu, Stalinas perima iš merdinčio Lenino valdžią į savo rankas, o Adolfas Hitleris Vokietijoje pradeda sakyti neapykantą kurstančias kalbas. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.
Rolandas Maskoliūnas. „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“. Išleido leidykla „Vaga“.Tai vienerių metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika. 1922-ieji Lietuvoje ir pasaulyje pasižymi stulbinamais kraštutinumais. Iš neseniai pasibaigusio Didžiojo karo pelenų kyla naujos meno išraiškos formos ir idėjos. Deja, tuo pačiu metu pasaulyje stiprėja politinės audros. Sovietų Rusijoje žmonės masiškai miršta badu, Stalinas perima iš merdinčio Lenino valdžią į savo rankas, o Adolfas Hitleris Vokietijoje pradeda sakyti neapykantą kurstančias kalbas. Knygos ištraukas skaito aktorius Juozas Gaižauskas.
Snieguotos kalnų viršūnės su žmogaus triumfu istoriškai susipažino gana vėlai. Tobulėjanti technika ir kolektyviniai įgūdžiai leido alpinistams kopti į vis didesnius ir sudėtingesnius kalnus. Tačiau nepaisant gyvybę gelbstinčio progreso, gamta kartais tiesiog pasako “ne”. 1974-ieji į Sovietų Sąjungos alpinizmo istoriją turėjo įeiti kaip sėkmingo bendradarbiavimo su vakarais metai. Ekspedicijų dalyviai susirinko prie “pasaulio stogu” vadinamo kalnyno, kur grupėse turėjo kopti į aukščiausių pasiekimus. Bet vienos grupės ambicijos buvo didesnės už patį kalną. Šiame Proto Pemzos epizode papasakosime apie aštuonių moterų grupę ir jų žygį į Lenino kalno viršukalnę. Sovietų alpinistės savo pasiekimu turėjo įrodyti savo vertę tarp vyrų, tačiau kalnas joms turėjo kitų planų. Skaičiuosime kalnuose tykančius pavojus, užsispyrimo kainą ir Lenino kalno apetitą suvenyrams. Kas baisaus dėjosi Pamyro kalnuose tą lemtingąjį rugpjūtį? Koks lietuviškas pėdsakas įspaustas šioje istorijoje ir ar buvo galima išvengti tragedijos? Sužinok naujausiame Proto Pemzos epizode! Iliustracija: @tinymischiefs
Eglė Vertelkaitė tyrinėja atmintį ir ieško naujų jos saugojimo ir sklaidos būdų. Pasitelkusi fotografiją, koliažą, objektus ir judančius vaizdus ji kuria tėvo atminimui skirtą instaliaciją „Briedžių sala“ galerijoje „Kairė-dešinė“. „Briedžių sala“ yra ir tikras geografinis pavadinimas, ir menama vieta, susikuriama vaizduotėje seneliams ir tėvams pasakojant apie tėviškę, kurios nebėra. Lietuvą okupavę sovietai naikino ne tikvietos gyventojus, bet ir pavadinimus – trynė atmintį, per kurią užmezgamas ryšys su žeme irpraeitimi. Juos pakeitė ideologizuotos abstrakcijos – TAIKA, ATEITIS, TĖVYNĖ, ŠVYTURYS, LAISVĖ. Žemėlapį padengė svetimų herojų – Lenino, Černiachovskio, Melnikaitės, Dzeržinskio vardais pavadinti miestai, rajonai, kolūkiai.Menininkės Eglės Vertelkaitės tėvas buvo inžinierius-hidrotechnikas ir žinojo visus Lietuvosežerus, ežerėlius, tvenkinius, kūdras, upes ir upelius, net kanalus, vaizdavo juos savo braižomuose žemėlapiuose, surasdavo ir „valdiškuose“, kuriuose visa Lietuva buvo suskirstyta į 44 rajonus. O laisvalaikiu kurdavo kryžiažodžius, kur griežtose konstrukcijose susikabindavo literatūriniai, istoriniai, geografiniai vardai, asmeninės patirtys ir laikmečio aktualijos. Pokalbis su menininke apie atminties performatyvumą.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.
En este episodio tomamos una Ruta creativa y sumamente interesante, ya que conversamos con Lenin, mejor conocido como Lenino, quien es el primer dominicano inventor de un juego de mesa titulado Jack Rabbit. Lenin nos comentó sobre sus inicios en el arte, la tecnología y los juegos. En una conversación amena, hablamos sobre este increíble juego que viene a revolucionar la forma en la que estamos acostumbrados a jugar. Si eres un fan de los juegos de mesa, como las Ruteras, te invitamos a que escuches y compartas este episodio y te llenes de la magia de experimentar un maravilloso mundo con las cartas. Invitado: Lenin (Lenino) Conducido por Rebeca Espinosa, Verónica Montenegro y Andel Nicasio. Conecta con Lenino: Instagram | https://www.instagram.com/lenino/ Enlace al website y todas las redes sociales | https://linktr.ee/lenino ¿Cómo comprar Jack Rabbits? Ordenalo por internet usando este enlace: https://linktr.ee/lenino ACERCA DE 3 RUTAS: Música: Oscar Almonte | https://www.instagram.com/oscaralmontofficial Arte gráfico: Analía Gómez | https://www.instagram.com/2zmusas Edición: Andel Nicasio | https://www.instagram.com/andelnicasio SÍGUENOS, COMUNÍCATE Y ÚNETE A LA COMUNIDAD DE 3 RUTAS: Enlace a nuestras plataformas | https://linktr.ee/3rutaspodcast Instagram | https://www.instagram.com/3rutaspodcast Facebook (GRUPO) | https://www.facebook.com/groups/3rutaspodcast Facebook (Página) | https://www.facebook.com/3rutaspodcast Twitter | https://twitter.com/3rutaspodcast YouTube | https://www.youtube.com/channel/UCjyExNjF4UoRJexbDuAWL9w/videos Gmail | 3rutas.podcast@gmail.com iTunes (Apple Podcast) | ⭐⭐⭐⭐⭐ Agradecemos si nos dejas 5 estrellas y un comentario de lo que más te gustó y/o aportó a tu Ruta en iTunes/Apple Podcast.
Herkus Kunčius. „Kolūkio metraščiai”. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Romanas „Kolūkio metraščiai" pasakoja apie margą kolūkio „Lenino keliu" pirmininko, socialistinio darbo didvyrio bei idėjinio komunisto Vytauto gyvenimą. Dar vaikystėje paveiktas komunistinės ideologijos, komjaunuolis Vytautas su šautuvu dalyvauja pokarinėje klasių kovoje. Nesirinkdamas priemonių savo tėviškėje jis steigia kolūkį ir netrukus tampa „amžinuoju" jo pirmininku. Romano ištraukas skaito autorius.
Vilniaus senasis teatras sausį pranešė, kad iš repertuaro šalina šiuolaikinių prorusiškų autorių kūrinius. Tačiau po pusantro mėnesio dalis spektaklių grąžinti į teatro repertuarą. Teatras neslepia, kad nenutraukė sutarčių su autorių agentūra Rusijoje. Vienas šiuolaikinio Rusijos autoriaus spektaklis į repertuarą grįžta Kremliui simbolinę dieną – per Lenino gimtadienį.Vilniuje kibernetines grėsmes aptars aukšto lygio NATO ir Azijos-Ramiojo vandenyno šalių ekspertai. Šiandien Vilniuje pirmą kartą organizuojamas kibernetinio saugumo forumas.Ar renkami politikai turėtų privalomai nurodyti kokiai partijai priklauso ar kada nors priklausė? Tokia iniciatyva bręsta Seime po to, kai kai paaiškėjo, jog prezidentas Gitanas Nausėda 1988 metais buvo komunistų partijos nariu, tačiau savo rinkiminėje anketoje šio fakto nepateikė.Daugumą Vilniaus miesto taryboje iškovoję konservatoriai sudarė koaliciją su Laisvės partija. Vakar abiejų partijų atstovai pasirašė koalicinio darbo sutartė. Tuo metu po kelių valandų Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras nurodė sostinės savivaldybei šalinti kliūtis iš siaurinamų miesto gatvių. Kaip gatvių ir kitas Vilniaus problemas spręs naujasis meras Valdas Benkunskas?Į LRT girdi kreipėsi Tauragės gyventojai, kurie sužinojo, jog jų kaimynystėje bus įkurti pusiaukelės namai. Besikreipusieji sako, kad baiminasi dėl saugumo, esą nejauku, kai greta gyvens daugiau nei dvi dešimtys nuteistųjų. Kalėjimų departamentas ramina ir teigia, kad nerimauti tauragiškiams nėra dėl ko: pusiaukelės namų gyventojai bus griežtai kontroliuojami.Ved. Rūta Kupetytė
W dniach 12-13 X 1943 r. koło białoruskiego miasteczka Lenino doszło do starcia, którego rocznica przez 40 lat świętowana była później jako święto Wojska Polskiego. 1. Dywizja Piechoty im. Tadeusza Kościuszki stoczyła wówczas krwawy bój z pododdziałami niemieckiej 337. Dywizji Piechoty, próbując przełamać jej pozycje szturmem frontalnym. Atak polskiej dywizji zakończył się jednak całkowitą porażką, stratą trzech tysięcy żołnierzy i wycofaniem z walki po 48 godzinach. Ta klęska była jednak dużym sukcesem politycznym dla Moskwy, która mogła już oficjalnie ogłosić, że ramię w ramię z Armią Czerwoną bije się na wschodzie nowe Wojsko Polskie, które na swych bagnetach wyswobodzi w przyszłości ojczyznę i pozwoli stworzyć nowy kraj, powiązany trwałym "sojuszem" z ZSRR. Jeżeli podoba Ci się odcinek możesz nas wesprzeć w serwisie Patronite.pl:
13 października 54 – Umarł cesarz Klaudiusz, a jego następcą został Neron.13 października 1479 – Zwycięstwo wojsk węgierskich nad tureckimi w bitwie na Chlebowym Polu.13 października 1536 – W Anglii wybuchło powstanie narodowe na tle religijnym.13 października 1770 – podczas konfederacji barskiej wydano akt detronizacji króla.13 października 1792 – rozpoczęto budowę Białego Domu w Waszyngtonie.13 października 1884 – ustanowiono południk zerowy w Greenwich.13 października 1918 – Utworzono Republikę Zakopiańską.13 października 1943 – zwycięstwem wojsk niemieckich zakończyła się bitwa pod Lenino.13 października 1972 – w Andach rozbił się samolot, którym leciała drużyna rugby.13 października 2010 – po 69 dniach uratowano zasypanych górników w Chile.Historie Biblijne:https://www.spreaker.com/show/historie-biblijneHistoria wg Dzieci:https://historiawgdzieci.pl/podkast/lista
Senator PiS w IPP: “PiS idzie na ustępstwa”. Co z ustawą o zwierzętach w Senacie? „Boli mnie, że PiS stoi w jednym szeregu z lewicą” - J.Łyczak w #IPPTV. "Ubolewałbym, gdyby Ardanowski odszedł z #PiS, takich ludzi w naszej partii, dużo nie ma!" --------------------- Ogłoszenia 12.10.2020 1. Polecamy Wam artykuły na idzpodprad.pl: -Senator PiS w IPP: “PiS idzie na ustępstwa”. Co z ustawą o zwierzętach w Senacie? https://idzpodprad.pl/aktualnosci/senator-pis-w-ipp-pis-idzie-na-ustepstwa-co-z-ustawa-o-zwierzetach-w-senacie/ -W DPS-ie 30 zmarłych na COVID-19. Zero na grypę! Zakonnica apeluje do koronasceptyków https://idzpodprad.pl/aktualnosci/tylko-u-nas-w-dps-ie-30-zmarlych-na-covid-19-zero-na-grype-zakonnica-apeluje-do-koronasceptykow/ -Koronawirus chińską bronią biologiczną. Antymaseczkowcy sterowani przez komunistów. WHO tubą KPCh – b. wiceminister zdrowia w IPP https://idzpodprad.pl/aktualnosci/25264/ 2. Amerykanie w Bitwie Warszawskiej/Americans in the Battle of Warsaw [PL/ENG/FR] https://www.youtube.com/watch?v=N0puuRSR6Co&t 3. Ramówka na dziś: -O 18:00 DOGRYWKA Idź Pod Prąd -O 19:00 Serwis Informacyjny IPP -O 20:30 Biblia w czasie zarazy 4. Po programie: -pomyśl dziś pastora Chojeckiego: Pomiędzy katolikami a protestantami - a także „Kartka z kalendarza” Piotra Setkowicza 12 października 1943 roku sformowana na rozkaz Stalina 1 Dywizja Piechoty im. Tadeusza Kościuszki zaatakowała niemieckie pozycje niedaleko miejscowości Lenino na Białorusi. Bitwa ta miała pokazać światu, że polscy komuniści walczą o niepodległość Polski, więc powinni sprawować w niej władzę. ----------------------- Jeżeli chcesz, aby nasz program gościł u Ciebie codziennie - WESPRZYJ NASZĄ TELEWIZJĘ: http://idzpodprad.pl/wsparcie Twoje wsparcie jest potrzebne do codziennego nadawania! Stwórzmy razem nową jakość mediów patriotycznych! Oglądaj nas na: http://youtube.com/idzpodpradtv http://idzpodprad.tv http://idzpodprad.pl/mp3 tel. 814 669 315, koszt jak za połączenie http://idzpodprad.fm http://vimeo.com/idzpodpradtv http://cda.pl/idzpodprad KONTAKT: kontakt@idzpodprad.pl Bądź na bieżąco: http://idzpodprad.pl Znajdziesz nas również w mediach społecznościowych: FACEBOOK: https://www.facebook.com/idzpodprad/ TWITTER: https://www.twitter.com/idzpodpradpl http://twitter.com/PastorChojecki https://twitter.com/PawelChojecki INSTAGRAM: https://www.instagram.com/idzpodprad.tv/ Nasz kanał anglojęzyczny Against the Tide TV https://twitter.com/AgainstTideTV Support this podcast
Viktoro Šebeštjeno knygos „Leninas. Intymus diktatoriaus portretas“ aptarimas. Vengrų kilmės rašytojas V. Šebeštjenas pateikia sudėtingos, negailestingos, šaltos ir drauge aistringos asmenybės paveikslą, suteikia naujų atspalvių suvokti 1917-ųjų revoliucijai – tam istoriniam momentui, po kurio pasaulis pasikeitė visiems laikams. Tai išsami biografija, pagrįsta ne Lenino politinių sprendimų analize, bet bandymu įsigilinti į jo asmenybę. Diskusiją moderuoja istorikas doc. dr. Nerijus Šepetys.Įrašyta Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje balandžio 15 d.
Kaip savąsias temas istorijos ir atminties plotmėse surado rašytojas Herkus Kunčius? Kaip šis kūrėjas ištobulino parodijos ir „karnavalinės stichijos“ metodą? Kaip buvo rašoma kol kas naujausia ir daug šurmulio sukėlusi Herkaus Kunčiaus knyga „Lietuviškos apybraižos“? Kodėl beskaitant šioje knygoje aprašomas Lenino ir kitų istorinių asmenybių nesėkmes, patirtas lankantis Lietuvoje, dažnam skaitytojui galvoje šmėsteli mintis „Taip jiems ir reikia!“. Kodėl lemtingo Napoleono žygio į Rusijos imperiją metu Pakaunės kiškiui teko atlikti labai svarbų, gal net lemtingą vaidmenį? Kaip galėjo susiklostyti šiurpiojo Hanibalo Lekterio gyvenimas, jeigu jis būtų likęs gyventi sovietų Lietuvoje? O kas būtų, jeigu Michailas Gorbačiovas būtų nesutikęs ir neįsimylėjęs „Lietuvos“ ansamblyje šokančios geltonplaukės komunistės?... Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus, tik iš pirmo žvilgsnio mažai ką bendro turinčius su istorijos mokslu, bus ieškoma su rašytoju Herkumi Kunčiumi. Ved. Aurimas Švedas.
Kaip savąsias temas istorijos ir atminties plotmėse surado rašytojas Herkus Kunčius? Kaip šis kūrėjas ištobulino parodijos ir „karnavalinės stichijos“ metodą? Kaip buvo rašoma kol kas naujausia ir daug šurmulio sukėlusi Herkaus Kunčiaus knyga „Lietuviškos apybraižos“? Kodėl beskaitant šioje knygoje aprašomas Lenino ir kitų istorinių asmenybių nesėkmes, patirtas lankantis Lietuvoje, dažnam skaitytojui galvoje šmėsteli mintis „Taip jiems ir reikia!“. Kodėl lemtingo Napoleono žygio į Rusijos imperiją metu Pakaunės kiškiui teko atlikti labai svarbų, gal net lemtingą vaidmenį? Kaip galėjo susiklostyti šiurpiojo Hanibalo Lekterio gyvenimas, jeigu jis būtų likęs gyventi sovietų Lietuvoje? O kas būtų, jeigu Michailas Gorbačiovas būtų nesutikęs ir neįsimylėjęs „Lietuvos“ ansamblyje šokančios geltonplaukės komunistės?... Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus, tik iš pirmo žvilgsnio mažai ką bendro turinčius su istorijos mokslu, bus ieškoma su rašytoju Herkumi Kunčiumi. Ved. Aurimas Švedas.
Šiandien laidoje kalbėsime apie poetę Laimą Vincę ir jos knygą „Lenino galva ant padėklo”, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjunga. Be šios knygos šiandieninės mūsų laidos akiratyje ir kiti, nemažiau įdomūs, ir vertingi Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos užsienio literatūros leidiniai, o būtent: – garsios prancūzų ir belgų rašytojos, klasikės Marguerite Yourcenar apsakymų rinkinys „Rytietiškos novelės”, vieno garsiausių XX amžiaus prancūzų poetų, humanisto, politinio eilėraščių meistro ir subtilaus meilės lyriko Polio Eliuaro poezijos rinktinė „Pasaulis – vienatvė”, garsaus airių kilmės JAV rašytojo, vienuolikos romanų ir apsakymų rinkinio autoriaus, dramaturgo, mąstytojo, kritiko, dailininko Džeimso Patriko Donlyvio romanas „Patrakėlis”, vieno originaliausių ir talentingiausių XX amžiaus rašytojų poeto ir eseisto Chorchio Luiso Borcheso „Pramanytų būtybių knyga” ir trečiasis enciklopedijos „Jie kūrė pasaulio istoriją” nuo 1789 metų revoliucijos iki gerovės amžiaus tomą.
Šiandien laidoje kalbėsime apie poetę Laimą Vincę ir jos knygą „Lenino galva ant padėklo”, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjunga. Be šios knygos šiandieninės mūsų laidos akiratyje ir kiti, nemažiau įdomūs, ir vertingi Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos užsienio literatūros leidiniai, o būtent: – garsios prancūzų ir belgų rašytojos, klasikės Marguerite Yourcenar apsakymų rinkinys „Rytietiškos novelės”, vieno garsiausių XX amžiaus prancūzų poetų, humanisto, politinio eilėraščių meistro ir subtilaus meilės lyriko Polio Eliuaro poezijos rinktinė „Pasaulis – vienatvė”, garsaus airių kilmės JAV rašytojo, vienuolikos romanų ir apsakymų rinkinio autoriaus, dramaturgo, mąstytojo, kritiko, dailininko Džeimso Patriko Donlyvio romanas „Patrakėlis”, vieno originaliausių ir talentingiausių XX amžiaus rašytojų poeto ir eseisto Chorchio Luiso Borcheso „Pramanytų būtybių knyga” ir trečiasis enciklopedijos „Jie kūrė pasaulio istoriją” nuo 1789 metų revoliucijos iki gerovės amžiaus tomą.