Podcasts about ligos

Aistis Norkus serga unikalia ir itin reta genetine liga, Baltijos šalyse jis toks vienintelis. Aisčio raumenys geba pagaminti tik penktadalį įprasto žmogaus energijos. Vaikinui užlipti į pirmą aukštą reikia tiek pat jėgų, kiek sveikam į penktą. Net pagalvės apvertimas naktį, Aisčiui tampa iššūkiu. Nepaisant to, kad būklės neįmanoma pagydyti, jis gyvena nestresuodamas, yra išsigryninęs prioritetus, dirba net du darbus, kuris vienas iš jų reikalauja nemažai judumo ir nuoširdžiai mėgaujasi gyvenimu.Ved. Lavija Šurnaitė.

Su Alytaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ramune Zeleniene kalbame apie sergamumo situaciją Alytaus apskrityje rudeniui besibaigiant ir žiemą pasitinkant. Pasak laidos "Miesto informatorius" viešnios, nors sergamumo rodikliai kyla ir mieste, ir rajone, atkeliavęs lengvas šaltukas turėtų pasitarnauti - virusai nemėgsta sauso, šalto oro. Tad ir namuose svarbu, laikantis profilaktikos, dažnai vėdinti patalpas, jas valyti ir plauti.

Gydytojai-kardiologai skambina pavojaus varpais ir prašo Seimo nedelsiant imtis veiksmų, galinčių sumažinti mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Medikų teigimu, pernai būtent šios ligos pasiglemžė daugiau kaip pusę visų mirusių žmonių. Tai vienas blogiausių rodiklių Europoje. Ką daryti?Aktualus klausimas. Prezidentas skaitys metinį pranešimą, kuriame apžvelgs svarbiausius vidaus ir užsienio politikos įvykius. Kokie metai buvo? Kokius svarbiausius metų įvykius akcentuotumėte?„Verslo laike“ – apie tai, kiek verta plėtoti dirbtinį intelektą?Siekiant sumažinti maisto švaistymą, jau visai netrukus žmonės parduotuvėse galės nusipirkti pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkamus vartoti, maisto produktus. Tokias įstatymo pataisas Seimui rengiasi pateikti Laisvės partija.Mokslininkai siekia atkurti kosmoso atmosferą Žemėje, kad galėtų geriau paruošti astronautus ir pagerinti jų gyvenimo sąlygas per misijas.Ved. Edvardas Kubilius

Kosulys ir sloga vaikus, ypač lankančius vaikų darželius, paprastai kamuoja iki pat Velykų ir dažnai sunegalavus mažajam tėvams kyla klausimų, o ką daryti? Kaip kosulį gydyti? Būtina čiupti vaiką ant rankų ir lėkti pas šeimos gydytoją, o gal užtenka vaikui skirti poilsio režimą ir pasikliauti namuose esančiais vaistais? Kaip atpažinti kosulio priežastį ir kaip su ja kovoti? Pokalbis su vaikų ligų gydytoja, klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėja dr. Indre Plėštyte-Būtiene.Kita laidos tema – retos ligos. Šiemet vasario 28-ąją minėsime retų ligų dieną. Apie retas ligas dažniausiai girdime socialiniuose tinkluose ar žiniasklaidos priemonėse ir tokios istorijos ypač graudina. Viena šiuo metu žinomiausių yra mažosios Milanos, sergančios spinaline raumenų atrofija, istorija. Mergaitei vos pusantrų metukų, ji serga pačia sunkiausia ligos forma, kai miršta organizmo ląstelės, atsakingos už raumenų judėjimą, aktyvumą ir vystymąsi. Ligos gydymui reikalingi 2 mln. eurų kainuojantys genų terapijos vaistai, galintys išgelbėti vaiko gyvybę. Tokie vaistai vaikams nemokamai iš dangaus nekrenta, todėl Milanos artimieji įkūrė specialų fondą lėšoms rinkti. Tiesa, kol kas Milanos istorija pažymėta vilties ženklu – mat Sveikatos apsaugos ministerija padvigubino valstybės skiriamas lėšas vaistui įsigyti, likusi dalis bus padengta iš Milanos labdaros ir paramos fondo.Spinaline atrofija Lietuvoje iš viso serga apie 40 įvairaus amžiaus žmonių ir tai tik viena retų ligų, o jų priskaičiuojama šimtais. Kokios retos ligos labiausiai paplitusios Lietuvoje, ar visada jos reiškia neįgalumą visam gyvenimui ir kodėl šių ligų gydymas yra toks brangus? Pokalbis su Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro Tarptautinių ryšių poskyrio koordinatore dr. Birute Tumiene.Ved. Laura Adomavičienė

Lietuvoje kasdien daugiau nei 50 asmenų sužino, kad jiems onkologinė liga ir kasdien kas nors susiduria su tais pačiais iššūkiais, klausimais, problemomis, su kuriais jau buvo susidūrę ir galbūt net išsprendę kiti asmenys.Apie naują POLA iniciatyvą, skirtą padėti susiorientuoti einantiems onkologinės ligos keliu „Pacientai pacientams“ laidoje, skirtoje Pasaulinei kovos su vėžiu dienai, pasakoja POLA vadovė Neringa Čiakienė. „Gydytojams onkologams trūksta laiko bei galimybių suteikti pacientams visą juos dominančią informaciją, slaugytojai taip pat nėra įgalinti spręsti šią situaciją, pacientų organizacijoms trūksta išteklių ir instrumentų, nacionalinių projektų įgyvendinimas vėluoja ir Lietuvos onkologijos centruose vis dar nedirba pacientų atvejo vadybininkai“, – sako pašnekovė.„Nors internete gausu informacijos apie vėžį, ji yra išsibarsčiusi po skirtingus puslapius, dažniausiai pateikiama skaitmeninių leidinių pavidalu, tad asmenims išties yra sunku rasti atsakymus į konkrečius juos dominančius klausimus“, – pritaria naujos iniciatyvos savanorė Kristina Bružienė.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Laidoje apie rudenines ligas ir vakcinas nuo jų kabėsime su nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialiste Daiva Razmuviene. „Sveikatos kultūra“ laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Laidoje kalbėsime su šeimos gydytoja Laura Svetlauskiene apie rudenį ir peršalimo ligas, gerklės skausmą, kosulį, kaip saugotis? Kokios profilaktinės priemonės nuo gripo, kovido ir kitų negalavimų? Koks šis ruduo? Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

Danas Pankevičius turi daug epitetų. Daugiausiai šalių aplankęs lietuvis. Arba paskutinis Lietuvos keliautojas Afganistane iki įsigalint talibams. Sprogimai, perversmai, šaudymas, ligos ir kiti pavojai bei nuotykiai su Danu Pankevičiumi pagrindiniame vaidmenyje – laidoje.Ved. Vytaras Radzevičius

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pastaraisiais metais ženkliai padaugėjo skundų dėl netinkamai suteiktų medicinos paslaugų. Per praėjusius metus sulaukta beveik 300 tokių skundų. Nors po institucijų patikrinimo pasitvirtina mažoji jų dalis, tačiau pasitaiko ir itin tragiškų atvejų. Štai viena klaipėdietė dėl netinkamo medikų darbo neteko tėčio - vietoj reikalingos skubios chirurginės pagalbos, jis po apžiūros buvo išleistas į namus. Plačiau pasakoja Paulius Selezniovas.Covid ligos įrašui pakaks greitojo testo atsakymo nuotraukos.Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas profesorius Julius Kalibatas ir Vištyčio miestelio ambulatorijos šeimos gydytojas Vilius Kočiubaitis.Aktualus klausimas. Ar reikėtų drausti paspirtukams važiuoti šaligatviais? LRT užsakymu atlikta apklausa parodė, kad beveik 37 % procentai apklaustųjų norėtų, jog elektriniams paspirtukams būtų draudžiama važiuoti šaligatviais. Baltijos tyrimų analizė parodė, kad paspirtukininkams reikėtų važiuoti tik dviračių takais, važiuojamąja dalimi bei mažesniu greičiu.Komentuoja Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vyresnysis patarėjas Dmitrijus Bialas.Aktualaus pokalbio svečias Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Vilniuje nuo šiandien šešiais naujais maršrutais pradeda kursuoti elektriniai autobusai. Šiuos maršrutus aptarnaus įmonė „Kautra“, jais kursuos 15 Lietuvos gamintojo „Altas Auto“ pagamintų elektrinių mažos talpos autobusų. Išsamiau Edita Vitė.Komentaras. Autorė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbaonaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Šylant orams neišvengiamai tenka kalbėti apie erkių sukeliamas infekcines ligas: erkinį encefalitą bei Laimo ligą. Mat Lietuva priskirtina prie didelio erkių paplitimo kraštų ir patenka į endemine vadinamą zoną. Specialistai tikina, kad erkių per pastarąjį dešimtmetį mūsų kraštuose gerokai padaugėjo, o tai reiškia, kad išaugo ir ligas platinančių užkrėstų erkių populiacija. Palyginimui, 2015 m. 100 tūkst. gyventojų teko apie 12 užsikrėtimų erkiniu encefalitu, o 2017 m. jų registruota jau gerokai daugiau – beveik 17 erkinio encefalito atvejų 100 tūkst. gyventojų. Latvijoje sergamumas apie tris kartus mažesnis – siekia 6 atvejus 100 tūkst. gyventojų, o Lenkijos skaičiai lyginant su Lietuvos atrodo apskritai menki – vos pusė atvejo 100 tūkst. gyventojų. Esant tokiai gausiai erkių populiacijai, o kartu ir jų platinamų ligų rizikai būtina imtis prevencinių priemonių. Kaip išvengti erkių platinamų ligų: erkinio encefalito ir Laimo ligos – ir ką daryti su jomis susidūrus? Pokalbis su LSMU Kauno ligoninės gydytoja infektologe Laima Nakutiene.Kita laidos tema – maliarija. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje registruojami tik įvežtiniai maliarijos atvejai iš subtropinių Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos regionų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro stebėsenos duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama nuo 2 iki 8 įvežtinės maliarijos atvejų. Dažniausiai į Lietuvą įvežama tropinė maliarija iš Afrikos šalių.Ir visgi retam kuriam teko girdėti, kad taip buvo ne visada. Lietuvoje iki 1957 m. buvo maliariją platinančių uodų, kol medikų ir biologų pastangomis vietinė maliarija buvo įveikta. Ar gali maliariniai uodai grįžti į Lietuvą? Kokių priemonių griebtis tiems, kurie darbo ar turistiniais tiksliais vyksta į subtropinius kraštus, kur gausu maliariją platinančių uodų? Pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyresniąja specialiste, klinikine entomologe, biomedicinos mokslų daktare Milda Žygutiene.Ved. Laura Adomavičienė

Kovas medicinoje yra žinomas kaip kolorektalinio arba storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo. Apie šią ligą kalbėti svarbu, nes storosios žarnos vėžys yra viena iš trijų dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų Lietuvoje. Kasmet užregistruojama apie 1,5 tūkst. naujų storosios žarnos vėžio atvejų, liga, deja, kasmet nusineša daugiau nei 800 gyvybių ir yra antra pagal mirštamumą onkologinė liga Lietuvoje.Nors onkologinės ligos apskritai vadinamos neišvengiamomis, nes yra susijusios su senėjimo procesais, visgi baugią diagnozę atitolinti galima, ypač kalbant apie storosios žarnos vėžį. Mat ne veltui ši onkologinė liga dažnai vadinama gero, patogaus, vakarietiško gyvenimo būdo liga. Tyrimai rodo, kad storosios žarnos vėžiui atsirasti įtakos turi tiek nesveika mityba, tiek mažas fizinis aktyvumas. Tačiau rizikos veiksnių yra ir daugiau, o pirmieji ligos simptomai – nebylūs.Onkologus šiandien ypač neramina tai, kad dėl COVID-19 pandemijos krito visų onkologinių prevencinių programų lankomumas. 2019 metais storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje dalyvavo daugiau nei 2,5 tūkst. žmonių, o jau po metų rodikliai krito pusiau. Tai reiškia, kad į gydytojus onkologus greičiausiai šiandien kreipiasi vis daugiau pacientų su uždelstomis storosios žarnos vėžio formomis.Kaip gydomas kolorektalinis vėžys Lietuvoje? Kokių inovatyvių metodų ir vaistų gali tikėtis pacientai? Galiausiai, koks šių onkologinių pacientų išgyvenamumas ir su kokiomis komplikacijomis po gydymo jiems tenka taikytis?Dalyvauja: NVI Endoskopinių tyrimų poskyrio vyr. ordinatorė, gydytoja gastroenterologė Inga Kildušienė ir NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas chirurgas dr. Audrius Dulskas.Ved. Laura Adomavičienė

Dėl karo Ukrainoje, kaip ir dėl bet kokio kito karinio konflikto, infekcinės ligos labiau plinta, didėja protrūkių tikimybė. Taip sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas.Dėl besitęsiančių Rusijos bombardavimų Kyjivo, Charkivo, Mariupolio gyventojai negali evakuotis, tuo metu šiandien turėtų įvykti ketvirtasis Rusijos ir Ukrainos atstovų derybų raundas.Minint Tarptautinę moters dieną, Lietuvoje veikiančios žmogaus teisių organizacijos kviečia burtis prie Rusijos ambasados Vilniuje ir palaikyti nuo karo Ukrainoje kenčiančias moteris.„Verslo laike“ – kiek Lietuvos verslininkai yra pasirengę įdarbinti atvykusius pabėgėlius iš Ukrainos?Ukrainiečius priglaudę Lietuvos gyventojai klausia, per kiek laiko jie turėtų užsiregistruoti Migracijos departamente ir kokios jų galimybės gauti sveikatos paslaugas?Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvoje insultą kasmet patiria apie 11 tūkst. gyventojų. Tai būtų po 35 pacientus per dieną, ir deja, 9 iš jų neišgyvena, o likusieji priversti taikstytis su sunkiais šalutiniais reiškiniais, kurių dažnas yra neįgalumas. Po insulto dažnai sutrinka kalbos, judėjimo, rijimo funkcijos. Tokiems pacientams paprastai po insulto skiriama reabilitacija, kuri padeda bent iš dalies susigražinti savarankiškumą. Be įprastos kineziterapijos, ergoterapijos ir kitų procedūrų šiandien reabilitacijoje yra ir naujovių – botulino toksino injekcijos, kurios naudojamos ne tik grožio industrijoje, bet ir siekiant ant kojų pastatyti pacientą, kurį po insulto kankina raumenų tonuso padidėjimas. Plačiau apie botulino toksino terapiją bei kitas reabilitacijos priemones po insulto papasakos fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jūratė Kesienė.Kita laidos tema – podagra, liga, kai organizme ima kauptis šlapimo rūgštis. Dažniausias požymis – naktį ar ryte prasidėjęs ūmus kojų piršto skausmas, pirštas būna labai ištinęs, paraudęs. Anksčiau buvusi tik karalių liga šiandien podagra diagnozuojama vis didesniam ratui pacientų. Ligos paplitimas daugiau susijęs su spartėjančiu gyvenimo būdu ir netinkama mityba. Taip pat podagros rizika didėja sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu ar inkstų ligomis. Ar įmanoma podagros išvengti pakeitus mitybą? Ką daryti, jeigu šlapimo rūgštis kaupiasi dėl gydytojo paskirtų vaistų nuo hipertenzijos? Pokalbis su Santaros klinikų reumatologijos centro vadove prof. Irena Butrimiene.Ved. Laura Adomavičienė

Nuo paauglystės savo meilę ir laiką skirianti onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, Ieva kasdien akistaton stoja ir su savo sveikatos iššūkiais - devynioliktus metus skaičiuojančiu cukriniu diabetu ir silpnėjančia rega. Kad ir kaip būtų, mergina sako gyvenanti tokį gyvenimą, kuris pranoksta bet kokias išankstines svajones.Ved. Lavija Šurnaitė

Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vertinant mirties nuo COVID-19 ligos riziką, vakcinų efektyvumas siekia 95 proc. Tai reiškia, kad pasiskiepiję žmonės turi 20 kartų mažesnę riziką mirti nuo koronavirusinės infekcijos.Sveikatos apsaugos ministras laikinai nušalino Visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos direktorių. Nuolatinių vadovų šiuo metu neturi pusė iš 18os Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų.Pasienyje su Baltarusija sulaikyti penki migrantai iš Afganistano, minimi Strasbūro teismo sprendime, pasiprašė prieglobsčio.Rūdininkuose ant gyventojų tvorų iškabinti plakatai, raginantys ginkluotis ir apginti Lietuvą. Seniūnija patvirtino, kad plakatai atsirado su vietos valdžios žinia, tuo metu teisės ekspertai teigia, kad plakatuose esantys tekstai kursto neapykantą ir skatina nusikalsti.Prancūzijoje nuo šiandien įsigalioja privalomo skiepo reikalavimas medikams.Sostinės viešojo transporto darbuotojai piketuodami reikalauja atlyginimų didinimo ir darbo sąlygų gerinimo.Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą nukelti sostinės centre esančio rašytojo Petro Cvirkos paminklą.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Ne visiems uogų augintojams šis sezonas buvo dėkingas. Permainingi orai ir ligos sumažino uogų derlių. Nepaisant to, šiemet galima pasimėgauti lietuviškais arbūzais, melionais. Anot uogų augintojų asociacijos vadovo Tautvydo Gursko, mėgstantys avietes jų daugiau turėtų nuspirkti jau dabar.Galima sukurti patarlę – žemaitis Aukštaitijoje kastinį suka. Kas? Ogi Petras Bieliauskas, į talką dažnai prisikviečiantis ir žmoną Jolantą. Kodėl tikrą kastinį gali susukti tik žemaitis?Ved. Rūta Katkevičienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugpjūčio 25 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Didelis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas gali sukelti nuovargį. Kada pakanka tiesiog pailsėti, o kada jau reiktų susirūpinti savo sveikata? Ir kaip neužsiimti savigyda? Pokalbis su šeimos gydytoja Jurga Dūdiene.Kita laidos tema – alkoholizmas. Kur riba tarp alkoholizmo ir saikingo alkoholio vartojimo? Pašnekovai Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius psichiatras daktaras Emilis Subata ir klinikinė toksikologė Gabija Mikulevičienė.Ved. Laura Adomavičienė

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, daugiau nei 2 mlrd. pasaulio gyventojų yra sutrikusio regėjimo arba akli. Bent pusė jų šių sutrikimų galėjo išvengti arba jie galėjo būti koreguojami.Viena tokių akių ligų, kuri negydoma gali baigtis aklumu, yra katarakta. Ir pastebėta, kad jei anksčiau ši liga buvo siejama su vyresniu amžiumi, šiandien katarakta diagnozuojama vis jaunesniems pacientams. Kas lemia jaunėjantį pacientų amžių ir kaip šios ligos išvengti – pokalbis su Kauno klinikų Akių ligų dienos chirurgijos skyriaus vadove prof. Dalia Žaliūniene.Lietuvos statistikos departamento duomenimis dar iki pandemijos kas trečias Lietuvos gyventojas turėjo regėjimo sutrikimų ir buvo privestas nešioti akinius, kontaktinius lęšius arba ryžtis regos korekcijai. Medikai tikina, kad augančiam rega besiskundžiančių pacientų skaičiui įtakos turi įtemptas ir ilgas darbas kompiuteriu, stresas, oro tarša bei pačių žmonių gyvenimo būdas. Rizikos veiksnių su pandemija tik daugėjo. Dėl karantino ribojimų didžioji mūsų dalis persikėlėme dirbti į namus, laikas, parleidžiamas prie ekranų tik pailgėjo, tačiau kartu tapome ir sėslesni. Kiek iš tiesų pandemija turėjo įtakos gyventojų regos sutrikimams – statistikos dar teks palaukti, tačiau medikai pastebi, kad rega besiskundžiančių pacientų daugėja.Viena populiariausių procedūrų siekiant atstatyti sutrikusį regėjimą – korekcija lazeriu. Šias paslaugas teikiančios klinikos tikina, kad regos korekcija lazeriu yra neskausminga, greita padedanti akinių atsikratyti visam laikui. Ar visa tai – tiesa? Pokalbis su Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoju oftalmologu Almantu Makseliu.Ved. Laura Adomavičienė

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad situacija dėl koronaviruso plitimo audinių ūkiuose išlieka sudėtinga. Iš viso aptikti 4 židiniai. Naujausias – Lazdijų r. Kuklių kaime, kur buvo auginama beveik 12 tūkst. audinių. Kas daroma, kad ligos plitimas būtų sustabdytas?Beveik 600 karvių laikanti, gerus primilžius gaunanti Šiaulių r. žemės ūkio bendrovė „Ginkūnų agrofirma“ tęsia senąsias, dar prieš šimtmetį grafų Zubovų pradėtas žalųjų veislės karvių pienininkystės tradicijas. Kodėl abejojama pieno sektoriaus ateitimi?Pandemija, griežti apribojimai dėl viruso plitimo praėjusiais metais skaudžiai paveikė Slovėnijos ekonomiką. Rimtų nuostolių patyrė šalies žemės ūkio sektorius: sumažėjo pieno ir jo produktų, kai kurių daržovių, vaisių kainos, krito vynų pardavimas.Ved. Regina Montvilienė

Onkologinė diagnozė, sudėtinga operacija, chemotarapija ir kartu atėjęs ramybės bei laimingumo jausmas - ar tai įmanoma? Žinią apie sunkų susirgimą Gabrielė priemė ne kaip nuosprendį, o viltį pasveikti. Pasirinko sveikti ir sveiksta su stipria, tikinčia ir juokaujančia širdimi.Atviras, jautrus ir toks reikalingas išgirsti pokalbis.Ved. Lavija Šurnaitė

Koronavirusas, prieš metus kaip reikiant įbauginęs visą pasaulį, sugrįžo su dar stipresne jėga. Nors pastaroji pandemijos banga, žiūrint į susirgimų ir mirčių skaičius, atrodo daug rimtesnė, tačiau šįkart informacijos apie Covid-19, ligos eigą, rizikos veiksnius mokslininkų dėka turime kur kas daugiau, ir tai žmones verčia jaustis užtikrinčiau ir ramiau. Be to, daug vilčių, kad gyvenimas vėl grįš į senas vėžes, teikia ir atsiradusi vakcinacijos galimybė.Tačiau kol virusas neįveiktas, visų pasaulio mokslininkų siekiamybė vis dar yra kuo greitesnis, pigesnis ir tikslesnis Covid-19 diagnozavimas. Būtent tokį viruso SARS-COV-2 detekcijos rinkinį Lietuvoje pasiūlė VU mokslininkų medikų komanda. Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algirdas Utkus VU tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ džiaugėsi, kad jų sukurtas metodas leis Covid-19 nustatyti du kartus greičiau.Ved. Simonas Bendžius

Prieš mėnesį su COVID-19 susidūręs žurnalistas, ilgametis LRT laidų vedėjas, buvęs „Panoramos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Kvietkauskas šiandien gydosi namuose.„Gydausi dvipusio plaučių uždegimo pasekmes. Kasdien vaikštau į reabilitacijos užsiėmimus - mankšta, masažas, haloterapija, tai yra kvėpavimas druskos kambaryje. Padeda. Jaučiuosi geriau, tačiau ilgiau kalbėti dar sunku. Tad su draugais dažniausiai ryšys – trumposios žinutės. Liga kainuoja. Ir vaistai, ir tyrimai. Štai šiandien poliklinikoje ėmė kraujo tyrimams, kad šeimos gydytoja galėtų palyginti gydymo rezultatus su ankstesniais. Visi tyrimai mokami, tai man kainavo be 8 cnt lygiai 100 eurų. Gerai, kad aš galiu susimokėti, tai gydytoja turės ką pasakyti ir patarti, kaip gydytis toliau“, – socialiniuose tinkluose visai neseniai rašė V. Kvietkauskas.Sunkia COVID-19 ligos forma persirgusių asmenų Lietuvoje yra tūkstančiai ir nemaža dalis jų dar ir šiandien kovoja su ligos pasekmėmis. Iš ligoninės gydytis į namus išleisti pacientai pagalbos pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytojus. Būtent pastarieji stebi pacientų sveikatos būklę, konsultuoja, skiria tyrimus. Kokie COVID-19 liga persirgusiems pacientams tyrimai ir paslaugos yra mokami, o kurie – ne? Ar nemokamų paslaugų yra gana? Kokios reabilitacinės paslaugos priklauso persirgusiems sunkia COVID-19 ligos forma. Laidoje dalyvauja: žurnalistas, ilgametis LRT laidų vedėjas, buvęs „Panoramos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Kvietkauskas; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, šeimos gydytojas Gediminas Urbonas; sveikataValstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Aira Mečėjienė.Ved. Laura Adomavičienė

Pasak ekspertų, Jonavos r. ūkyje, kuriame laikomi bendrovėms „Danmink“ ir „Vilkijos ūkis“ priklausančios audinės, pavojingos ligos situacija kontroliuojama. Žvėrelių kritimas labai sumažėjęs, toliau vyksta židinio likvidavimo darbai. Dėl Covido užmigdyta 800 audinių, iš viso krito beveik 4 tūkst. žvėrelių. Išsamiau – VMVT Kauno departamento Jonavos skyriaus vedėja Diana Šutovienė.Aistringas fotografas, Panevėžio r. Krekenavoje gyvenantis ir jau 40 m. veterinarijos gydytoju dirbantis Algimantas Lūža Lietuvoje ir užsienyje surengęs jau per 40 fotografijų parodų. Jose įamžinta nepaprasto grožio Isos slėnio gamta. Šiomis dienomis kėdainiečiai ir miesto svečiai gali grožėtis Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos languose fotografijose užfiksuotais įspūdingais gamtos vaizdais „Žiemos belaukiant“.Gyvenamuosius būstus žmonės dalijasi su daugybe gyvių: namuose gyvena šimtai rūšių nekviestų organizmų nuo visiems gerai pažįstamų iki beveik nepastebimų. Žmonės pageidautų būti vienvaldžiais savo būstų šeimininkais, tačiau kaip besikeistų laikai, technologijos, gyvenimo būdas, juos vis dar lydi būstų įnamiai, kurių negali atsikratyti. Juos aptaria gamtininkas Almantas Kulbis.Ved. Regina Montvilienė

Trumpa informacinė „Radiocentro" laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per „Radiocentrą" arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Hi everyone another song for love, enjoy and thx for the support !!

Laidoje ieškosime patarimų, kaip greičiau priprasti prie rudeniškos rutinos, kuri sukelia emocinę įtampą dėl pasikeitusio dienos režimo ir ritmo. Ypač tai aktualu vaikus auginančioms šeimoms, kai rytais sunku keltis, vėluojama dėl rytinių kamščių mieste. Rytinė skuba, kada dar miego norisi, iš vakaro nesudėti drabužiai ir neatrinktos knygos – tikra katastrofa. Bet ji kartojasi daugelyje šeimų. Kaip planuoti savo gyvenimą patars psichologė Inga VaidelauskienėPrasidėjus rudeniui dažnėja „peršalimo“ pavadinimą turinčios ligos. Jas dažniausiai sukelia virusai, kurių mūsų organizme tūno nesuskaičiuojama galybė. Vien peršalimą gali sukelti kone 130 virusų. Apie vieną tokių, liaudiškai vadinamą bučinių arba paauglių liga, laidoje paaiškins ULAC Epidemiologijos skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė. Ligos mus ima pulti, kai nusilpsta imunitetas. Viena iš sveiko organizmo sąlygų – rūgštinė šarminė organizmo pusiausvyra. Koks maistas ir gyvensena šarmina organizmą? „Rudens gėrybės tą puikiai gali padaryti“, – sako holistinės medicinos atstovė Gražina Paliokienė.Ved. Rasa Pekarskienė.

Where we learned that Pennsylvania is not only the home of Penn State, but it has green pastures, wonderfully gracious and generous people, and steak to die for (sigh).  Dirt that made you want to take your shoes off and run wild.And Elara got to ride in the grain truck -- Rick the combine.Oh.  Any by the way, there were big, beautiful, fluffy, majestic Scottish Highland Cattle in various colors everywhere -- one of our absolute favorite animals so far.  As far as breeds go, there can be only one (and thank you, to all you sci-fi fans who actually got that reference). And the steak was really, really, really good. (sigh)Support the show (https://www.patreon.com/agriCulturePodcast)

Medikų teigimu, pagrindinės gyventojų mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinė mirtis. LRT tyrimų skyriaus duomenimi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas iš tarnybos policijoje pasitraukė dėl jo atžvilgiu pradėto tyrimo. „Baltijos tyrimai“ rodo, jog didėja žmonių pasitenkinimas demokratija. Europos čempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė apgailestauja, kad Lietuvoje nėra sąlygų trenirutis.Sportas. Ved. Madona Lučkaitė.

Kaimo žmogui svarbu, kad jo laikomos avys ir ožkos būtų sveikos. Šalyje kai kurios pavojingos ligos jau įveiktos, bandose jų neaptinkama. Tačiau yra realus pavojus įsivežti užsikrėtusių ar jau sergančių gyvulių iš kitų šalių. Kaip galima būtų to išvengti?Vasara –metas, kai daug keliaujama ir stengiamasi kuo daugiau sužinoti bei patirti. Prieš lankant kitus kraštus, svarbu kuo geriau pažinti savąjį. Juk tiek nuostabių vietų, gamtos ir architektūros paminklų galima pamatyti, jais pasigėrėti ir pasidžiaugti. Kaip ir mokinukai iš Šilalės, apsilankę Tauragės rajone Pagramančio regioniniame parke.Ved. R. Montvilienė.

Mitas: sąnariai skauda tik senoliams.Klaidingai yra galvojama, kad vaikams sąnariai dar neturi skaudėti. Tokia prielaida apsunkina anksti nustatyti ligą, dėl to didelius skausmus kenčiantys tikslingai gydyti vaikai pradedami pavėluotai. Vaikų ligoninės gydytoja reumatologė doc. med. m. dr Violeta Panavienė laidoje paaiškins, į kokius vaiko elgesio, eisenos pokyčius ir kokius skundus tėvai turėtų atkreipti dėmesį. Šių ligų diagnostika ir gydymas – aktuali problema ir dėl to, kad medicininei visuomenei taip pat labai stinga žinių, todėl tokie vaikučiai nueina ilgą kelią, kol patenka pas reumatologus.Antrasis laidos pasakojimas – apie moderniąją chirurgiją: sudėtingiausias operacijas stengiamasi atlikti naudojant metodus, mažiau žalojančius ligonį: daromi maži pjūviai, naudojama įranga, kuri leidžia tiksliau atlikti operacijas. Apie tai laidoje papasakos Nacionalinio vėžio instituto chirurgas dr. Audrius Dulskas. Ved. Rasa Pekarskienė

Kosulys gali varginti dėl virusų ar bakterijų atakų ir dėl… sieros kamščio ausyje.Kosulys – vienas dažniausių kvėpavimo ir plaučių ligų palydovas. Jei jis nepraeina ilgesnį laiką ar pakito (tai aktualu rūkaliams), ar buvo atsikosėta krauju – reikia kreiptis į gydytojus, kad būtų atlikti išsamūs tyrimai. Apie kosulį ir jo gydymo galimybes laidoje papasakos gydytoja pulmonologė Jovita Mažeikienė. Kraujas – vienas svarbiausių žmogaus savijautos rodiklių. Ligos sutrikdo kraujo funkcijas, o tuo pačiu ir mūsų organizmo veiklą. Nedideli kraujo sudėties ir būsenos nukrypimai nuo normų gali sukelti didelių sveikatos negalavimų ar rimtų ligų. Juk dėl to sunegalavus ir besikreipiant į gydytoją – vienas pirmųjų tyrimų bus bendras kraujo tyrimas. Apie ką jis gali informuoti laidoje paaiškins gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė.

Kosulys gali varginti dėl virusų ar bakterijų atakų ir dėl… sieros kamščio ausyje.Kosulys – vienas dažniausių kvėpavimo ir plaučių ligų palydovas. Jei jis nepraeina ilgesnį laiką ar pakito (tai aktualu rūkaliams), ar buvo atsikosėta krauju – reikia kreiptis į gydytojus, kad būtų atlikti išsamūs tyrimai. Apie kosulį ir jo gydymo galimybes laidoje papasakos gydytoja pulmonologė Jovita Mažeikienė. Kraujas – vienas svarbiausių žmogaus savijautos rodiklių. Ligos sutrikdo kraujo funkcijas, o tuo pačiu ir mūsų organizmo veiklą. Nedideli kraujo sudėties ir būsenos nukrypimai nuo normų gali sukelti didelių sveikatos negalavimų ar rimtų ligų. Juk dėl to sunegalavus ir besikreipiant į gydytoją – vienas pirmųjų tyrimų bus bendras kraujo tyrimas. Apie ką jis gali informuoti laidoje paaiškins gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė.

Årets første innspilling! Hvor vi blant annet snakker litt om folkehelsa, og prøver å spå året som kommer. Nyhetssaker Bent Høie vil gjøre tiltak for å kutte ned på medisinbruken i Norge, særlig med tanke på antibiotikaresistens. Massevaksinering er et av tiltakene. VitaePro kan gå på en smell, og i dragsuget dra med seg mye av markedet for kosttilskudd i Europa. Ferske rykter om gravitasjonsbølge-deteksjon. Se også Kollokvium-Josteins informative innlegg om temaet fra 2011. En artikkel om LIGOs helt sikkert magiske anti-vibrasjons-system. Og en oppdatering om saken som kom dagen etter innspilling! Ukens snakkis Gjennomgang av våre spådommer fra 2015. Vi har merket oss at det virker som om det er mindre klarsynt-/astrolog-spådommer i media...Har lytterne noen tips de har sett? Send inn! Anbefalinger Skeptikertreff i Oslo torsdag 21. januar #swordgate, om påstander om romersk sverd påstått funnet i skipsvrak utenfor Oak Island i Canada. Gjelder History Channels dustete serie The Curse of Oak Island. Facebookgruppen Fraudulent Archaeology Wall of Shame -- Bloggen til Andy White om temaet Podkasten Archaeology Fantasies om pseudoarkeologi (relatert til #swordgate): Hjemmeside | RSS | iTunes

Kraujas – vienas svarbiausių žmogaus savijautos rodiklių. Ligos sutrikdo kraujo funkcijas, o tuo pačiu ir mūsų organizmo veiklą. Nedideli kraujo sudėties ir būsenos nukrypimai nuo normų gali sukelti didelių sveikatos negalavimų ar rimtų ligų. Juk dėl to sunegalavus ir kreipusis į gydytoją – vienas pirmųjų tyrimų bus bendras kraujo tyrimas. Apie ką jis gali informuoti? Sveikas žmogus sveiku savo krauju gali dalintis. „Ir tai yra kiekvieno mūsų pareiga”, – sako gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė. Nemokama konsultacija telefonu visą parą: dėl ko žmonės skambina? „Dėl skausmų, dėl pačių netikėčiausių dalykų ir baimių”, – komentuoja profesorius Balys Dainys, konsultuojantis telefonu.

Kraujas – vienas svarbiausių žmogaus savijautos rodiklių. Ligos sutrikdo kraujo funkcijas, o tuo pačiu ir mūsų organizmo veiklą. Nedideli kraujo sudėties ir būsenos nukrypimai nuo normų gali sukelti didelių sveikatos negalavimų ar rimtų ligų. Juk dėl to sunegalavus ir kreipusis į gydytoją – vienas pirmųjų tyrimų bus bendras kraujo tyrimas. Apie ką jis gali informuoti? Sveikas žmogus sveiku savo krauju gali dalintis. „Ir tai yra kiekvieno mūsų pareiga”, – sako gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė. Nemokama konsultacija telefonu visą parą: dėl ko žmonės skambina? „Dėl skausmų, dėl pačių netikėčiausių dalykų ir baimių”, – komentuoja profesorius Balys Dainys, konsultuojantis telefonu.

Permainingas rudens oras sargdina žmones. Lindėdami namuose ir bijodami iškišti nosį į lauką, sirgsime dažniau – taip teigia ir tradicinės, ir liaudies medicinos atstovai.Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės teigimu, peršalimo ligų ir gripo sezonas šiemet netikėtai ankstyvas. „Užsimerkti ir tyliai tikėtis, kad nesusirgsime, naivu. Visuomenėje yra daug paplitusių mitų apie gripą ir skiepus. Negalime leisti, kad neteisinga informacija klaidintų žmones, todėl reikia kalbėti mokslu pagrįsta kalba“. Liaudies medicina yra sukaupusi įspūdingai vertingą patirtį, gydant ausų, nosies ir gerklės ligas. Ligos pradžioje galima puikiai ja pasinaudoti. Naudingų patarimų, kas padėtų vaikams sirgti mažiau, turi ir pedagogės, kurios su mūsų atžalomis praleidžia didžiąją dalį dienos.Antrasis laidos pasakojimas – apie cukrų. Jo kiekis maiste turi įtakos ir nutukimui, ir cukriniam diabetui, per didelis cukraus kiekis gali lemti ir nedidelį žmogaus ūgį. O cukraus spalva – rudas jis ar baltas – neturi įtakos jo kokybei. Apie tai aiškins endokrinologai.

Permainingas rudens oras sargdina žmones. Lindėdami namuose ir bijodami iškišti nosį į lauką, sirgsime dažniau – taip teigia ir tradicinės, ir liaudies medicinos atstovai.Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėjos Daivos Razmuvienės teigimu, peršalimo ligų ir gripo sezonas šiemet netikėtai ankstyvas. „Užsimerkti ir tyliai tikėtis, kad nesusirgsime, naivu. Visuomenėje yra daug paplitusių mitų apie gripą ir skiepus. Negalime leisti, kad neteisinga informacija klaidintų žmones, todėl reikia kalbėti mokslu pagrįsta kalba“. Liaudies medicina yra sukaupusi įspūdingai vertingą patirtį, gydant ausų, nosies ir gerklės ligas. Ligos pradžioje galima puikiai ja pasinaudoti. Naudingų patarimų, kas padėtų vaikams sirgti mažiau, turi ir pedagogės, kurios su mūsų atžalomis praleidžia didžiąją dalį dienos.Antrasis laidos pasakojimas – apie cukrų. Jo kiekis maiste turi įtakos ir nutukimui, ir cukriniam diabetui, per didelis cukraus kiekis gali lemti ir nedidelį žmogaus ūgį. O cukraus spalva – rudas jis ar baltas – neturi įtakos jo kokybei. Apie tai aiškins endokrinologai.

Norint nustatyti profesinę ligą, reikia aiškių įrodymų, kad jos priežastis yra darbas, arba, kad darbas prisidėjo prie ligos vystymosi. Profesinę ligą įtaręs šeimos gydytojas – pirminė ilgo ligos patvirtinimo kelio dalis. Tyrimo procese turi dalyvauti Valstybinės darbo inspekcijos atstovas, visuomenės sveikatos centras ir darbdavys. Ligos diagnozę patvirtina darbo medicinos gydytojas.Profesinės ligos Lietuvoje registruojamos Profesinių ligų valstybės registre. Pirmąjį šių metų ketvirtį profesinė liga nustatyta 99 žmonėms – 83 vyrams ir 16 moterų. Pagal sritis pirmauja statybos darbai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų pulmonologijos ir imunologijos klinikos biomedicinos mokslų daktaras, darbo medicinos gydytojas Justinas Kretavičius paaiškins, kaip yra nustatoma profesinė liga, kada yra tikimybė, kad darbas gali prisidėti prie ligos vystymosi ir kodėl išsilavinusiems žmonėms profesinės ligos diagnozuojamos retai.Kita tema – apie pelėsį. Pelėsis ne tik juodina sienas ir baldus, bet ir sveikatai kenkia. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja Viktorija Buzytė sako, kad būsto renovacija kartais padaro meškos paslaugą – užsandarinus plyšius ir neesant ventiliavijos bute, pelėsis auga žymiai greičiau. Kaip su juo kovoti?

Norint nustatyti profesinę ligą, reikia aiškių įrodymų, kad jos priežastis yra darbas, arba, kad darbas prisidėjo prie ligos vystymosi. Profesinę ligą įtaręs šeimos gydytojas – pirminė ilgo ligos patvirtinimo kelio dalis. Tyrimo procese turi dalyvauti Valstybinės darbo inspekcijos atstovas, visuomenės sveikatos centras ir darbdavys. Ligos diagnozę patvirtina darbo medicinos gydytojas.Profesinės ligos Lietuvoje registruojamos Profesinių ligų valstybės registre. Pirmąjį šių metų ketvirtį profesinė liga nustatyta 99 žmonėms – 83 vyrams ir 16 moterų. Pagal sritis pirmauja statybos darbai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų pulmonologijos ir imunologijos klinikos biomedicinos mokslų daktaras, darbo medicinos gydytojas Justinas Kretavičius paaiškins, kaip yra nustatoma profesinė liga, kada yra tikimybė, kad darbas gali prisidėti prie ligos vystymosi ir kodėl išsilavinusiems žmonėms profesinės ligos diagnozuojamos retai.Kita tema – apie pelėsį. Pelėsis ne tik juodina sienas ir baldus, bet ir sveikatai kenkia. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos pavaduotoja Viktorija Buzytė sako, kad būsto renovacija kartais padaro meškos paslaugą – užsandarinus plyšius ir neesant ventiliavijos bute, pelėsis auga žymiai greičiau. Kaip su juo kovoti?