Podcasts about prisimenant

Ansamblis „Duettisimo“ šią vasarą grojo prestižiniuose Liublijanos ir Edinburgo festivaliuose, ten buvo labai entuziastingai sutikti kritikų. Apie sėkmingus žingsnius į svarbiausias tarptautines scenas pasakoja violončelininkas Glebas Pyšniakas.Šiandien darbą pradeda naujai išrinktos kultūros atašė Lenkijoje ir Vokietijoje. Apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio bendradarbiavimo viziją kalbamės su Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj.Šiemet minime 120-ąsias tapytojo Antano Gudaičio gimimo metines. Prisimenant šį kūrėją ir minint jo vardo kūrybos fondo įsteigimą atidaroma paroda Kompozicijos, kurioje apsilankė Marius Eidukonis ir su parodos kuratore Alge Gudaityte pasiaiškino, ką apie Gudaitį pasakoja ši paroda.Laidoje „Žvaigždžių alėja“ – Inesos Rinkevičiūtės pokalbis su vienu geriausių pasaulio pianistų tituoluojamu Jevgenijumi Kissinu. Laidos fragmentas.Ar laukdavo rugsėjo 1-osios? Kaip bendrauti su moksleiviais, kai už juos esi tik keleriais metais vyresnis? Kas skatina mokinius atsakingiau žvelgti į savo aplinką? Tai klausimai, į kuriuos rubrikoje „Be kaukių“ atsako istorikas, pedagogas, VDU Švietimo akademijos Kanclerio pavaduotojas Mindaugas Nefas.Ved. Rasa Murauskaitė-JuškienėMartyno Plepio nuotrauka

„Drąsiai bandykite ir nesmerkite savęs“, – Lietuvos mokytojams linki tarpdisciplininio meno kūrėja Dalia Kiaupaitė, mokanti mokytojų bendruomenes kūrybiškumo. Ar kiekvienas gali jo išmokti?Šiemet apie savo veiklos pabaigą paskelbė ne vienas dešimtmečiais veiklą vykdęs festivalis. Kas lemia festivalių rinkos susitraukimą ir kas laukia likusiųjų?Ar esate lankęsi kariljono koncerte? Gali būti, kad taip, tik apie tai nesusimąstėte. Šis plačiai girdimas, bet ne visiems matomas instrumentas Kaune skamba jau beveik devyniasdešimt metų.Pasaulio kultūros apžvalgoje - bronzinio Elono Musk'o biusto kelionė Amerikoje, vienas garsiausių maisto mūšių festivalių pasaulyje „La Tomatina“ bei netyčia vaiko muziejuje sudaužyta tūkstantmetė vaza.„Kam šiandien turėtų tekti viešųjų paslaugų prioritetas – paslaugų decentralizacijai, priartinant jas prie žmonių, ar buhalteriniam požiūriui, skatinančiam stambinti mokyklas ir ligonines, taupyti išteklius ir telkti juos didžiuosiuose miestuose?“ – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Šiemet minime 120-ąsias tapytojo Antano Gudaičio gimimo metines. Prisimenant šį kūrėją ir minint jo vardo kūrybos fondo įsteigimą atidaroma paroda „Kompozicijos“.„Jei galėčiau pragyventi tik iš kūrybos, būčiau vienas produktyviausių Lietuvos menininkų“, – sako Denisas Kolomyckis. Laisvai samdomas menininkas periodiškai susiranda pastovų darbą, tačiau pripažįsta – etatas žlugdo kūrybiškumą. Šią savaitę kūrėjas Jonavoje pristatė apie lyčių tapatybę ir stereotipus kalbančią parodą „Femina“, kurią, likus vos keletui dienų iki atidarymo, principingai nutarė iškeldinti iš Jonavos kultūros centro. Šį sprendimą kūrėjas priėmė sužinojęs apie galimą neskaidrią ir neetišką įstaigos vadovo veiklą. „Sėskim ir pakalbėkim“ susitikimas su Denisu Kolomyckiu apie kūrybinį principingumą, aktyvistinę ir profsąjunginę veiklą, kūrybos pristatymus regionuose ir vizualaus meno kūrėjams mokamus ar nemokamus honorarus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Mykolas Jankaitis ir Rokas Grajauskas susėda aptarti abiejų NBA konferencijų finalų, „Knicks” ir „Pacers” komandų perspektyvų, NBA komandų trenerių rokiruočių bei prisimena pasaulį palikusią NBA legendą Billą Waltoną. Tinklalaidės partneriai: – Novastar.lt - itin platus buitinės technikos ir elektronikos prekių asortimentas ypač geromis kainomis! http://novastar.lt - geriausiai vertinama internetinė elektronikos prekių parduotuvė. Atrinktoms ausinėms ir kolonėlėms 20 % nuolaida su kodu: GAUDYK20, https://www.novastar.lt/basketnews – OSHEE – aktyviems žmonėms, kuriems sveikata, judėjimas, nuolatiniai iššūkiai, sekimas dabartinėmis tendencijomis yra aistra, gyvenimo būdas, o kartu ir profesionalios karjeros įvairiose sporto šakose pagrindas. OSHEE produktų ieškokite visose maisto prekių parduotuvėse. GYVENK, KOVOK, LAIMĖK! – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Įžanga ir dar įspūdžių iš Kroatijos (0:00); Istorinio stebuklo siekiantys „Timberwolves” (05:12); Pusdievis Dončičius (30:20); Vėl į finalą sugrįžęs Bostonas ir „Pacers” perspektyvos (38:13); Puikioje situacijoje esantys „Knicks” (50:49); Begėdis „MARCA” žurnalistas (01:01:41); Ar „Lakers” juokauja? Ir kiti trenerių reikalai (01:21:50); Savo šypseną amžiams NBA istorijoje palikęs Waltonas (01:50:04).

Mūsų gyvenamoji erdvė neišvengiamai yra politikos objektas. Ja visuomet esame priversti dalintis dėl fizinio ribotumo: žemės planeta niekada nepadidės, o mūsų valstybės ir mūsų namai turi labai aiškias ribas. Kokia žmogiška erdvė bebūtų, ji visuomet pripildyta susitarimų, numatančių, kaip ji naudojama ir kas ją naudoja. Kas čia laukiamas, o kas – ne. Netgi statiškas, materialus erdvės sutvarkymas išreiškia mūsų visuomenės apsisprendimus: pavyzdžiui, kas šioje erdvėje svarbiausias arba kaip save norėjo pristatyti erdvės šeimininkai. Politiškumas erdvėje pasirodo daugybe pavidalų, tačiau kai kalbame apie miesto politiką, tarkim, rinkdamiesi valdžią, urbanistinius, architektūrinius ar tiesiog ideologinius erdvės tvarkymo klausimus vis dar dažnai pamirštame.Todėl 2022 m. Vilniuje įvykęs pirmasis Erdvės politikos simpoziumas yra svarbus žingsnis pratinantis žvelgti į erdvę politiškai. Renginio idėją ir svarbiausius momentus aptarsime su jo kuratoriais: Martynu Germanavičiumi, Viliumi Balčiūnu ir Gabriele Černiavskaja.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus mesto ir rajono skyrius organizuoja popietę „Pirmąjį draugijos skyriaus pirmininką Vytautą Nedzinską prisimenant“ spalio 20 d. 16.00 val. Audiovizualiųjų menų centre (Alytaus sinagogoje). FM99 studijoje pasakoja Alytaus krašto mokslininkų draugijos „Vizija “ atstovė Aldona Vilkelienė ir Lietuvai pagražinti draugijos Alytaus mesto ir rajono skyriaus pirmininko pavaduotoja Genovaite Žiurinskienė.

Ar kartojimasis psichoterapijoje yra gerai? Podkastą remia GoTherapy.lt – vieta, kur patogu ir paprasta rasti savo psichikos sveikatos specialistą. Prisimenant, kad neretai sakau, jog psichologo kabinete pasakyti dalykai nėra nei gerai nei blogai – jie tiesiog turinys atsinešamas... The post Kartojimasis psichoterapijoje appeared first on Tilviko Lizdas.

Kartu su nueinančia vasara netekome ir Prano Morkaus, „Mažosios studijos“ bendradarbio ir bičiulio. Jo talentas ir darbštumas padėjo kurti ir auginti mūsų studiją. Jam prisiminti ir padėkoti iš „Mažosios studijos“ archyvo skambės P. Morkaus sukurta radijo kompozicija „Du prisikėlimai“. Ši laida 2007 m. pelnė „Pragiedrulių“ konkurso apdovanojimą kaip geriausia radijo laida.Parengė Julius Sasnauskas.

Prisimenant svingo erą galima kalbėti apie daugybę ryškių grupių ir jų lyderių. Ciklo „Geriausi džiazo orkestrai ir jų vadovai“ herojais jau buvo ir Duke'as Ellingtonas, ir Countas Basie, ir Fletcheris Hendersonas. Tuo metu tai pat populiarūs buvo ir Glennas Milleris, ir Tommy Dorsey, Artie Shaw – be jų be jų laikmečio paveikslas irgi nebūtų pilnas. Tačiau svingo karalius buvo vienas vienintelis. Svingo karalius buvo klarnetistas Benny Goodmanas ir jo orkestras! Ir ne tik karalius! Jis pirmasis ne iš klasikos pasaulio surengęs koncertą „Carnegie Halle“, pirmasis koncertavęs Sovietų Sąjungoje, vienas pirmųjų subūręs mišrių rasių orkestrą! Jis šio „Kito laiko“ herojus!Ved. Domantas Razauskas

Kultūrinės spaudos apžvalga.Klaipėdos centre baigta Danės skvero rekonstrukcija, tačau architektai ir žinomi visuomenininkai įžvelgia savivaldybės tarnautojų nekompetenciją, vykdant gyventojams svarbius viešųjų erdvių projektus.Lukiškių kalėjime – Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „kovotoJOS XIX-XX“.Rubrikoje „Kalbos rytas" – pokalbis apie nemokamus lietuvių kalbos kursus ukrainiečams.Tuskulėnų rimties parke numatytos žmonių palaikų paieškos. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, iš viso šioje teritorijoje gali būti palaidota apie 1000 žmonių. Apie užkąsimą liudija istoriniai dokumentai ir archeologų tyrimai.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Ennio Morricone ir Sergio Leone sukurtą Laukinių Vakarų pasaulį, kurį vėliau skolinosi Laukinių Vakarų kinematografijos kūrėjai Amerikoje.Gegužės 18 d. Šri Lankoje minima pilietinio karo aukų atminimo diena. Karo metu šalyje vykdytos masinės tamilų tautos žudynės yra prilyginamos genocidui. Kada karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmogiškumui tampa tarptautinių santykių subjektu? Kaip bendradarbiauja šalys, rinkdamos duomenis apie šio tipo nusikaltimus?„Tapau tik iš natūros. Man būtina pajusti, pilnai įsigyventi, net susitapatinti su vaizduojamu motyvu. Vaizdiniai, susilieję su vidiniais sielos pergyvenimais ir būties apmąstymais, sukuria paveikslų siužetus“, – teigia tapytojas Solomonas Teitelbaumas, kurio naujausių darbų paroda „Malda žuvėdrai“ atidaryta „Pylimo galerijoje“.Ved. Laura Kešytė

„Neparašė knygų, nepastatė bažnyčios ir rūmų, neįsteigė organizacijų, nesuorganizavo streikų, o vis dėlto jis atmenamas dažniau ir pagarbiau už daugelį žymūnų. Brangus ir kaip vaižgantiškas žmogus“, – taip apie jį kaip apie šviesulį atsiliepė kun. Marijonas Vaclovas Aliulis. Tas žmogus – monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, kurio metus šiemet minime. Šiemet sukanka 100 metų nuo dvasininko, išgyvenusių Sibiro siaubus, tačiau raginusio nepasiduoti keršto troškimui savo skriaudėjams, gimimo. Apie pirmąjį atgautos Katedros kleboną, kunigą, kurio klebonijoje ir bute buvo laukiami visi, kalbamės su žurnaliste, kunigo biografijos „Gyvenimas, koks jis buvo“ autore, monsinjoro bičiule Ramune Sakalauskaite.Ved. Donatas Puslys

Sausio 13-oji kokios dar nebuvo – prieš Vyriausybės politiką protestuojantys žmonės švilpė per Seimo pirmininkės ir premjerės kalbas, skirtas Laisvės gynėjams atminti.Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis sako, kad vadovių kalbas nušvilpę protestuotojai žuvusiųjų pagerbimo minėjimą pavertė paniekinimo minėjimu.Prisimenant sausio 13-osios įvykius, šiandien 12-ą valandą LRT Radijo eteryje skambės 1990-aisiais sukurtas šaukinys. Jį prieš dvejus metus, minint atkurtos nepriklausomybės 30-metį, pakeitė naujas, įrašytas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro. Šaukiniai, susiję su kova už nepriklausomybę, radijo eteryje kartojami 6-is kartus per metus, kai minimos Lietuvai svarbios datos.Plintant koronaviruso omikron atmainai realus COVID-19 tyrimų Lietuvoje poreikis yra nuo dviejų iki keturių kartų didesnis nei testuojama dabar, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Kiek įmanoma padidinti testavimo pajėgumus?Apie 15 vairuotojų protestuodami dėl neoraus darbo užmokesčio ir prastų darbo sąlygų nakvojo prie Vilniaus viešojo transporto direktoriaus durųVed. Agnė Skamarakaitė

Kaip Sausio 13-oji mini lietuvių bendruomenės, kiek kitų šalių gyventojai žino apie Sausio 13-ąją?Pokalbis su gimtadienį švenčiančio Raudonojo kryžiaus vadove Kristina Meide, kuri anksčiau vadovavo parduotuvių tinklui Maxima LT. Kiek savanorystėje galima pritaikyti verslo principus?Prisimenant sausio 13-osios įvykius, šiandien 12-ą valandą LRT RADIJO eteryje skambės 1990-aisiais sukurtas šaukinys. Jį prieš dvejus metus, minint atkurtOs nepriklausomybės 30-metį, pakeitė naujas, įrašytas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro. Šaukiniai, susiję su kova už nepriklausomybę, radijo eteryje kartojami 6-is kartus per metus, kai minimos Lietuvai svarbios datos. Šaukinių istorija domėjosi Gabrielius Grubinskas.Artimojo netektis, nelaimė artimoje aplinkoje ar darbe – tai tik keletas atvejų, kai galime atsidurti krizinėje situacijoje. Anot Krizių įveikimo centro Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų Skambučių centro vadovės psichologės Ingridos Bobinienės, išgyvenus trauminį patyrimą, svarbu nedelsti ir ieškoti specialistų pagalbos. Krizinėse situacijoje atsidūrę žmonės ar bendruomenės gali kreiptis į Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos specialistus, kurių paslaugos nemokamai prieinamos jau visoje Lietuvoje.Startuoja projektas projektas „Virtualios barikados“, skirtas sausio 13-osios įvykiams prisiminti. „Virtualios barikados“ atkuria autentišką pačių žmonių pastatytų ir Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą saugojusių barikadų žemėlapį.Laidą veda Rūta Kupetytė

Lietuvoje minime Laisvės gynėjų dieną. Pagrindinis renginys surengtas Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, čia įteikta ir Laisvės premija. Šiemet pagrindinį Laisvės gynėjų dienos minėjimą dėl pandemijos nutarta surengti atviroje erdvėje, laikantis visų saugumo priemonių.1991 metų sausį Lietuvoje dirbo daug užsienio žurnalistų. Maria Pželomiec, žinoma žurnaliste iš Lenkijos, buvo viena pirmųjų užsienio žurnalisčių Lietuvoje per sausio 13 įvykius. Tuo metu ji dirbo BBC lenkų redakcijoje. 2013 metais prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu.Prisimenant sausio 13-osios įvykius, šiandien 12-ą valandą LRT RADIJO eteryje skambės 1990-aisiais sukurtas šaukinys. Jį prieš dvejus metus, minint atkurtos Nepriklausomybės 30-metį, pakeitė naujas, įrašytas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro. Šaukiniai, susiję su kova už nepriklausomybę, radijo eteryje kartojami 6-is kartus per metus, kai minimos Lietuvai svarbios datos.Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai aptaria Kinijos ekonominį spaudimą Lietuvai bei ieško būtų, kaip į jį atsakyti.Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ paskelbė metinę ataskaitą. Joje faktai apie žmogaus teisių pažeidimus pasaulyje, pateikiama detalių apie stiprėjantį spaudimą opozicijos balsams tokiose šalyse kaip Kinija, Rusija, Baltarusija ir Egiptas.Ved. Madona Lučkaitė

„Nėra tokio klausimo, kuris man nerūpėtų. Mane domina visi išoriniai ir vidiniai pasaulio reiškiniai. Aš kaip mažytis mažytis Faustas ar Andrejus Bolkonskis – ieškau gyvenimo prasmės, tikslo, tiesos. Mane kankina tvirto pagrindo neturėjimas. Abstraktūs, atitraukti atsakymai ir klausimai manęs nepatenkina“, – taip 1947-ais metais į auklėtojos Vandos Zaborskaitės klausimą apie tai, kokie klausimai dabar labiausiai rūpi, anketoje atsakė Irena Veisaitė. Šią savaitę sukaks metai, kai Irena iškeliavo amžinybėn, tačiau neabejotina, jog daugeliui žmonių ji ir šiandien yra bei liks įkvėpimo šaltiniu, orientyru, padedančiu nusistatyti moralinį kompasą audringame pasaulyje, tolerancijos pavyzdžiu, raginančiu kreipti dėmesį į tuos, kurie patiria atskirtį ir diskriminaciją. „Mažosios Europos pokalbiuose“ prisimename Ireną su jos jaunaisiais bičiuliais, kurių ji tikrai nestokodavo pabrėždama, kad ne tik nori jiems perduoti savąją patirtį, bet kartu mokytis ir iš jų. Studijoje fotografas Artūras Morozovas, žurnalistė Agnė Grinevičiūtė, televizijos laidos „Išpažinimai“ vedėja Viktorija Urbonaitė.Ved. Donatas Puslys

Spaudos apžvalga.Anykščių menų centras šiais metais įgyvendina kultūros istorijos aktualinimo programą „Anykščių karališkasis kalendorius“ ir kviečia į Karališkosios Anykščių istorijos atminimo kultūros vakarus.Pasaulio apžvalga.„Stebėjimo praktikos pradžiamokslis“.Šį savaitgalį Estijoje vyko renginys PRISIMENANT IRENĄ VEISAITĘ: TARP ESTIJOS IR LIETUVOS, kuris buvo skirtas prisiminti teatrologę, literatūrologę Ireną Veisaitę. Renginio metu istorikas Aurimas Švedas, knygos „Irena Veisaitė. Gyvenimas turėtų būti skaidrus“ autorius, dalijosi prisiminimais bei pristatė knygą. Aktorė Aldona Vilutytė skaitė iš Irenos Veisaitės rankų gautą tragiškai nužudytos jaunos žydaitės poetės Matildos Olkinaitės poeziją.Juozo Miltinio dramos teatras mini 80 metų jubiliejų.Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Pirmoji laidos dalis šiandien skirta liūdnai žiniai – likus kelioms valandoms iki eterio išgirdome, jog mirė alternatyvios muzikos kūrėjas Saulius Spindi. Ne sykį LRT OPUS eteryje viešėjusį muzikantą prisiminsime keliais jo įrašytais kūriniais. Vėliau laidoje – keletas naujų kūrinių, neįprastų muzikinių partnerysčių ir žvilgsnis į LRT OPUS savaitės albumą. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys

Penktadienį pranešta, kad mirė profesorė Irena Veisaitė – žmogus, savo istorija įkūnijęs epochą. Jai buvo diagnozuotas koronavirusas ir pneumonija. Dalinamės 2018-ųjų NARA interviu su ja. Palaikykite mūsų žurnalistiką: https://www.patreon.com/naralt 

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras.Vilniaus miesto teatras „Atviras ratas“ pristato pirmąją naujojo, 15- ojo sezono premjerą, biografines improvizacijas „Juoda - balta“.Rugsėjo 22 d. operos solistui ir pedagogui Virgilijui Noreikai (1935–2018) sukaktų 85- eri. Profesorių, užauginusį daugelį žymių operos solistų, jo mokiniai mena kaip didį žmogų, padėjusį jiems pagrindus ne tik kaip muzikams profesionalams, bet ir kaip asmenybėms apskritai. Prisimenant maestro V. Noreiką bus atidengtas ir memorialinis biustas, kurį sukūrė skulptorius Gediminas Piekuras.LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“ savo iniciatyva ir lėšomis rengia politinių partijų, dalyvaujančių Seimo rinkimuose, debatus. Rugsėjo 22- osios laidoje apie rinkiminės programos kultūros dalį diskutuos TS-LKD (Nr. 5) atstovas Vytautas Kernagis ir Centro – Tautininkų partijos (Nr.6) atstovas Gintaras Songaila. Diskusijoje dalyvauja nepriklausomas kultūros ekspertas dr. Rasius Makselis. Debatus moderuoja Laima Ragėnienė.Kas skambės LRT Klasikos „Koncertų salėse“?Belgijos sostinėje organizuojamas Europos poezijos festivalis „Transpoesie“ keliasi į virtualią erdvę. Atidarymo renginyje dalyvaus poetė Giedrė Kazlauskaitė. Ji dalyvaus ir virtualioje diskusijoje tema – „Išgirskite moterų balsą“.Ved. Marius Eidukonis

Šiemet Lenkija mini Solidarumo profesinės sąjungos gimimo keturiasdešimtmetį. Pirmos nepriklausomos profsąjungos gimimas Gdansko laivų statykloje buvo tektoninis lūžis ne tik Lenkijos, tačiau ir viso regiono, buvusio Rytų bloko istorijoje. Tad jubiliejiniai metai yra puiki proga pakalbėti apie idėjas, kurios rengė dirvą Solidarumui.Gretose svarbių idėjinių Solidarumo įkvėpėjų buvo Leszekas Kolakowskis, apie kurį vienas Lenkijos opozicijos lyderių Adamas Michnikas 1985 metais rašydamas iš Gdansko kalėjimo kameros atsiliepė kaip apie vieną svarbiausių šiuolaikinės Lenkijos kultūros kūrėjų. Apie jo idėjas – marksizmo kritiką, utopinio mąstymo likimą šiandien, politinę stabmeldystės pavojus ir velnio vaidmenį istorijoje – kalbamės su filosofu prof. Alvydu Jokubaičiu. Ved. Donatas Puslys.

Rugpjūčio 10 dieną 85 metai būtų suėję pernai Anapilin iškeliavusiam Sakartvelo kompozitoriui Gijai Kančeliui. Per savo ilgą ir turtingą karjerą šis kūrėjas įsirašė į kultūros istoriją ne tik muzika sovietiniams filmams, bet ir savo aktyvia pilietine pozicija po Tarybų Sąjungos žlugimo, kuri dažnai persikeldavo į išskirtines kompozicijas. Gija Kančelis iki šių dienų ypač populiarus Latvijoje, kur jo muzikos ambasadoriumi yra pats Gidonas Kremeris. Antroje laidos dalyje – duoklė bliuzo ir džiazo muziką sujungusiam Jimmy Witherspoonui, gimusiam lygiai prieš 100 metų. Laidą veda Domantas Razauskas

2019-aisiais minėjome 450-ųjų Liublino unijos sudarymo metų sukaktį. Ką ši data reiškia mums XXI-ąjame amžiuje? Kokios aplinkybės lėmė tai, kad Lenkijos ir Lietuvos visuomenių atmintyje susiklostė tokie skirtingi Liublino unijos vaizdiniai?Ką ir kodėl turėtume prisiminti mąstydami apie Liublino unijos sudarymo prielaidas ir šio svarbaus dokumento priėmimo aplinkybes? Kokios priežąstys privertė Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politines tautas imtis dvi valstybes siejančios dinastinės – personalinės unijos keitimo ir tobulinimo darbo? Ar tikrai Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė prieš Liublino uniją buvo atsidūrusi geopolitiniame akligatvyje? Kodėl strigo Seimo susirinkusio Liubline darbas, o politinis Lietuvos lyderis Mikalojus Radvila Rudasis prabylo apie “grotas”, esą skyrusias Lietuvos ir Lenkijos delegatus? Ar galima mąstyti apie kokį nors Liublino unijos įnašą į Europos istoriją? Jeigu taip – kaip tą įnašą derėtų nusakyti?Kokias istorijos pamokas galėtume išmokti prisimindami ėjimą į Liublino uniją, jos sudarymą ir Abiejų Tautų Respublikos epochą?Šiuos ir kitus klausimus aptarsime su Lietuvos istorijos instituto vyriausiąja moksline bendradarbe, profesore Jūrate Kiaupiene, ką tik publikavusia knygą „1569 metų Liublino unija ir Lietuva“. Ved. Aurimas Švedas

Laida skirta paanalizuoti klausimui, kaip pasikeitė kompozicijos dėstytojo ir studento santykis ir kokios svarbiausios užduotys išlieka šiandien, ugdant jauną kūrėją. Neseniai netekome kompozitoriaus Vytauto Barkausko, kuris buvo ir įtakingas kompozicijos pedagogas, kurio mokiniai šiandien plačiai girdimi tiek Lietuvos, tiek pasaulio koncertų salėse. Laidoje trumpai prisiminimais apie jo pedagogiką dalijosi V. Barkausko mokiniai, o plačiau apie pasikeitusias kūrybos studijų proceso dinamikas kalbėjomės su LMTA prof. Ričardu Kabeliu ir jaunosios kartos kompozitoriumi Dominyku Digimu. Ved. Rasa Murauskaitė.

„Pakeliui su klasika“ – prisimenant balandžio 25 d. mirusį kompozitorių, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą Vytautą Barkauską. Laidoje dalyvauja muzikologai Jūratė Katinaitė, Gražina Daunoravičienė, kompozitoriai Rūta Vitkauskaitė, Linas Rimša, pianistai Rūta Rikterė, Jonas Korys, violončelininkas Rimantas Armonas ir pianistė Irena Uss-Armonienė. Ved. Ignas Gudelevičius.

Prisimenant vieną ryškiausių šių laikų kompozitorių Krzysztofą Pendereckį, kviečiame klausytis jo kūrinių, skambėjusių Lietuvos koncertų salėse, minint kompozitoriaus 80-metį. Ved. Gabija Narušytė.

Prisimenamos slovakų operos žvaigždės Lucios Popp 80-osios ir legendinio LRT Lengvosios muzikos orkestro vadovo Aloyzo Končiaus 85-osios gimimo metinės. Toliau ansamblio „L‘Arpeggiata“ albumo „Handel Goes Wild“ ir vokiečių džiazo perkusininko Wolfgango Haffnerio albumo „Kind of Spain“ fragmentai. Ved. Jūratė Katinaitė.

2019 m. balandžio 11 d. į amžinybę iškeliavo Prancūzijoje gyvenęs ir kūręs rusų kilmės rašytojas, poetas ir džiazo radijo laidų vedėjas Dmitrijus Savitskis. Apie poetinio džiazo epochą ir Dmitrijaus Savitskio radijo juvelyrikos pasaulį, pripildytą džiazo harmonijos, kalbėsimės su muzikantais, rašytojais, žurnalistais... Ved. Marius Šinkūnas.

2019 m. balandžio 11 d. į amžinybę iškeliavo Prancūzijoje gyvenęs ir kūręs rusų kilmės rašytojas, poetas ir džiazo radijo laidų vedėjas Dmitrijus Savitskis. Apie poetinio džiazo epochą ir Dmitrijaus Savitskio radijo juvelyrikos pasaulį, pripildytą džiazo harmonijos, kalbėsimės su muzikantais, rašytojais, žurnalistais... Ved. Marius Šinkūnas.

Avangardinio kino krikštatėviui išėjus „atgal į šviesą“, kalbamės su žmonėmis, kurie dirbo su Jonu Meku ir augo su jo kūryba. Dalyvauja ką tik iš susitikimo su Jono šeima Niujorke grįžęs performansų menininkas Denisas Kolomyckis, „Rupert“ direktorė, būsimos Jono Meko parodos Lietuvoje kuratorė Justė Jonutytė, Kirtimų kultūros centro renginių koordinatorė Indraja Vaitkūnaitė, knygyno „Juodas šuo“ įkūrėjas Tomas Lučiūnas, su Meko archyvais dirbusi Simona Karalienė. Epizodą veda Karolis Vyšniauskas ir Martyna Šulskutė. Prisijunkite prie NYLA klausytojų bendruomenės: www.patreon.com/NanookMultimedia

„Prisimenant šių dienų aktualijas ir žiniasklaidoje plačiai afišuojamas antraštes, įkalinimo įstaigoje visas dėmesys fokusuojamas ties kriminaline subkultūra ir joje tarpstančiu vyriškumu. Labai pravartu tyrinėti tą subkultūrą, nes nežinant jos ypatumų, sunkų kažką pakeisti. Vienas iš būdų suvaldyti kriminalinį vyriškumą – per meninę veiklą", – sako Renata Obcarskė, VDA parodų salėje „Titanikas" pristatanti savo meninį tyrimą „Įkalintas vyriškumas“. Mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga. Apie istorijos labirintus ir fantomus savo komentare „Kasetė atminčiai atgauti“ svarsto literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Apie lietuviškas vietas Amerikoje.„Dalis mūsų istorijos liko už valstybės sienų. Vietovardžiai ir amžino poilsio vietos, rūmai ir dvarai, bažnyčios ir parkai... Vokiečiai, lenkai, žydai lanko su jų istorija susijusias vietas, tarp jų ir esančias Lietuvoje, tačiau patys lietuviai dar nėra atradę savojo paveldo užjūriuose“, – „Lietuvos žinioms“ sakė iniciatyvos „Gabalėliai Lietuvos“ autorius Augustinas Žemaitis.„Klasikos enciklopedija“: Kiyomizudera (Tyro vandens šventykla).Ved. Juta Liutkevičiūtė.

„Prisimenant šių dienų aktualijas ir žiniasklaidoje plačiai afišuojamas antraštes, įkalinimo įstaigoje visas dėmesys fokusuojamas ties kriminaline subkultūra ir joje tarpstančiu vyriškumu. Labai pravartu tyrinėti tą subkultūrą, nes nežinant jos ypatumų, sunkų kažką pakeisti. Vienas iš būdų suvaldyti kriminalinį vyriškumą – per meninę veiklą", – sako Renata Obcarskė, VDA parodų salėje „Titanikas" pristatanti savo meninį tyrimą „Įkalintas vyriškumas“. Mėnesinio kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga. Apie istorijos labirintus ir fantomus savo komentare „Kasetė atminčiai atgauti“ svarsto literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.Apie lietuviškas vietas Amerikoje.„Dalis mūsų istorijos liko už valstybės sienų. Vietovardžiai ir amžino poilsio vietos, rūmai ir dvarai, bažnyčios ir parkai... Vokiečiai, lenkai, žydai lanko su jų istorija susijusias vietas, tarp jų ir esančias Lietuvoje, tačiau patys lietuviai dar nėra atradę savojo paveldo užjūriuose“, – „Lietuvos žinioms“ sakė iniciatyvos „Gabalėliai Lietuvos“ autorius Augustinas Žemaitis.„Klasikos enciklopedija“: Kiyomizudera (Tyro vandens šventykla).Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Vos prasidėjus apkaltai, atsistatydino seksualiniu priekabiavimu kaltinamas parlamentaras Kęstutis Pūkas. Seimas yra linkęs sudaryti parlamentinę komisiją, kuri aiškinsis, ar LRT skaidriai naudoja valstybės lėšas. Lietuvos institucijos sako teisėtai į šalį neįleidusios iraniečių šeimos, kuri Lietuvoje gyveno daugiau kaip trejus metus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas kai kurias valstybės pavadino „šiknaskyle“. Prisimenant tragiškus Sausio įvykius, gyventojai kviečiami uždegti atminimo žvakutes, netrukus Vilniuje bus įžiebti ir atminimo laužai.

Vos prasidėjus apkaltai, atsistatydino seksualiniu priekabiavimu kaltinamas parlamentaras Kęstutis Pūkas. Seimas yra linkęs sudaryti parlamentinę komisiją, kuri aiškinsis, ar LRT skaidriai naudoja valstybės lėšas. Lietuvos institucijos sako teisėtai į šalį neįleidusios iraniečių šeimos, kuri Lietuvoje gyveno daugiau kaip trejus metus. JAV prezidentas Donaldas Trumpas kai kurias valstybės pavadino „šiknaskyle“. Prisimenant tragiškus Sausio įvykius, gyventojai kviečiami uždegti atminimo žvakutes, netrukus Vilniuje bus įžiebti ir atminimo laužai.

Balys Buračas: išvaikščiota ir sunešta Lietuva. Prisimenant mums artimus, svarbius, brangius žmones artėjame link jų, o jie, jei pasikliaujame ilgaamžės mūsų tradicijos vaizdiniais, – link mūsų. Laida kviečia paminėti didįjį kraštotyrininką Balį Buračą, kurio 120 gimimo metų sukaktį šiemet minime ir kurio pėdsakas mūsų senosios kultūros artefaktų rinkimo, aprašymo, fiksavimo ir kūrybos lauke yra išties milžiniškas. Atgaivinti šio neeilinio Lietuvos žmogaus – fotografo, etnografo, muziejinių kolekcijų kaupėjo, spaudos bendradarbio, pedagogo – atmintį mums padės ilgametis kultūros veikėjas ir populiarintojas Aleksandras Šidlauskas, apybraižos „Balys Buračas: Lietuvos kaimo keliais“ autorius, ne vienerius metus paskyręs Balio Buračo asmeniui, medžiagos apie jį studijoms.

Balys Buračas: išvaikščiota ir sunešta Lietuva. Prisimenant mums artimus, svarbius, brangius žmones artėjame link jų, o jie, jei pasikliaujame ilgaamžės mūsų tradicijos vaizdiniais, – link mūsų. Laida kviečia paminėti didįjį kraštotyrininką Balį Buračą, kurio 120 gimimo metų sukaktį šiemet minime ir kurio pėdsakas mūsų senosios kultūros artefaktų rinkimo, aprašymo, fiksavimo ir kūrybos lauke yra išties milžiniškas. Atgaivinti šio neeilinio Lietuvos žmogaus – fotografo, etnografo, muziejinių kolekcijų kaupėjo, spaudos bendradarbio, pedagogo – atmintį mums padės ilgametis kultūros veikėjas ir populiarintojas Aleksandras Šidlauskas, apybraižos „Balys Buračas: Lietuvos kaimo keliais“ autorius, ne vienerius metus paskyręs Balio Buračo asmeniui, medžiagos apie jį studijoms.

„Gamta ˜– visų namai“: Antroji kalendorinės žiemos pusė. Prisimenant gamtosaugos ptriarchą Viktorą Bergą. Suskaičiuoti visi Ventės rago paukščiai. Knygos aktyviausiems mūsų autoriams.

„Gamta ˜– visų namai“: Antroji kalendorinės žiemos pusė. Prisimenant gamtosaugos ptriarchą Viktorą Bergą. Suskaičiuoti visi Ventės rago paukščiai. Knygos aktyviausiems mūsų autoriams.

„Gamta – visų namai“: Kuo nustebina kalendorinės žiemos pradžia? Vieni neatskrido, kiti - neišskrido. Kaip gyvuoja žiemos paukščiai? Apie vilkus ir bebrus. Prisimenant iškeliavusią žvyrę.

„Gamta – visų namai“: Kuo nustebina kalendorinės žiemos pradžia? Vieni neatskrido, kiti - neišskrido. Kaip gyvuoja žiemos paukščiai? Apie vilkus ir bebrus. Prisimenant iškeliavusią žvyrę.

Susitikimas Birštone su skulptoriumi Martynu Gaubu. Prisimenant fotomenininką Alfonsą Budvytį. Kaip vasarą leidžia aktoriai? Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Apie Vokietijos muzikos erdvę – Richardo Wagnerio proanūkė Nike Wagner. Pokalbis su operos solistu – Almu Švilpa.

Susitikimas Birštone su skulptoriumi Martynu Gaubu. Prisimenant fotomenininką Alfonsą Budvytį. Kaip vasarą leidžia aktoriai? Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Apie Vokietijos muzikos erdvę – Richardo Wagnerio proanūkė Nike Wagner. Pokalbis su operos solistu – Almu Švilpa.

Prisimenant po sunkios ligos mirusį prozininką, scenaristą Icchoką Merą laidoje 1992-ųjų „Literatūros akiračių“ įrašas. Rašytoją kalbina literatūros kritikas Algimantas Bučys.

Prisimenant po sunkios ligos mirusį prozininką, scenaristą Icchoką Merą laidoje 1992-ųjų „Literatūros akiračių“ įrašas. Rašytoją kalbina literatūros kritikas Algimantas Bučys.

Prisimenant šviesaus atminimo poetą, literatūros ir teatro kritiką V. Gedgaudą (1962 - 2013), laidoje skamba poeto mintys apie kūrybą ir jo vedamų „Literatūros akiračių“ fragmentai.„Nenoriu bristi į tą drumzliną srovę, kad štai sėdžiu ant kranto, lietus lyja, man liūdna arba čia lyg ir gražu aplink, tai ką čia surimavus... Man norisi eiti prieš plauką, bandyti aštresnes žodžių sandaras, nors puikiai suprantu, kad ir kiek bandysi eiti prieš kalbą, visada pralaimėsi. Tik nesinori gauti sausai“, – pristatydamas ketvirtą poezijos knygą „Olando kepurė“ sakė poetas, literatūros ir teatro kritikas Valdas Gedgaudas.

Prisimenant šviesaus atminimo poetą, literatūros ir teatro kritiką V. Gedgaudą (1962 - 2013), laidoje skamba poeto mintys apie kūrybą ir jo vedamų „Literatūros akiračių“ fragmentai.„Nenoriu bristi į tą drumzliną srovę, kad štai sėdžiu ant kranto, lietus lyja, man liūdna arba čia lyg ir gražu aplink, tai ką čia surimavus... Man norisi eiti prieš plauką, bandyti aštresnes žodžių sandaras, nors puikiai suprantu, kad ir kiek bandysi eiti prieš kalbą, visada pralaimėsi. Tik nesinori gauti sausai“, – pristatydamas ketvirtą poezijos knygą „Olando kepurė“ sakė poetas, literatūros ir teatro kritikas Valdas Gedgaudas.

„Kultūros savaitėje“: Prisimenant poetą Marcelijų Martinaitį. „Festivalių akimirkos“: festivalis „Sugrįžimai“. „Naujos knygos“: knyga „Kostiumų drama“. Kultūros komentaras: septintoji klastotė. Fotografas iš Ukrainos Aleksandras Gliadelovas. „Sėskim ir pakalbėkim“ – susitikimas su A.Šeškumi.

„Kultūros savaitėje“: Prisimenant poetą Marcelijų Martinaitį. „Festivalių akimirkos“: festivalis „Sugrįžimai“. „Naujos knygos“: knyga „Kostiumų drama“. Kultūros komentaras: septintoji klastotė. Fotografas iš Ukrainos Aleksandras Gliadelovas. „Sėskim ir pakalbėkim“ – susitikimas su A.Šeškumi.