Podcasts about stipri

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą, prašydama panaikinti parlamentaro Gintauto Palucko teisinę neliečiamybę. Buvęs premjeras sutiko, kad jo imunitetas būtų naikinamas supaprastinta tvarka. Dėl politiko neliečiamybės turėtų būti sprendžiama kitame Seimo posėdyje ketvirtadienį.Aiškėja daugiau detalių apie savaitgalį įvykusias geležinkelio avarijas. Atskleisti abiejų lokomotyvų mašinistų liudijimai.Artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimui Ukraina ir Rusija skelbia atskiras paliaubas. O Vokietijos sostinėje Berlyne vėl įvedami draudimai rusiškai simbolikai ir renginiams prie sovietinių memorialų.Nuo liepos pirmosios dalyje šalies regionų ligoninių gali nebelikti vaikų ligų skyrių. Tokią tvarką patvirtinti planuoja Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Dalis savivaldybių sprendimą kritikuoja, o Prezidentūra aistras ramina - teigiama, kad ieškoma būdų, kaip mažesnėse šalies savivaldybėse galėtų būti išsaugomi vaikų ligų skyriai bei užtikrinamos kokybiškos ir prieinamos medicinos paslaugos visiems gyventojams.Ved. Andrius Kavaliauskas

Latvietis un lauki ir nesaraujami jēdzieni, burtiski ieaudušies latviskajā dzīvesziņā, vienlaikus emocionālajai noskaņai klāt nāk pragmatiskie apsvērumi lauku teritoriju apdzīvošanā. Vai nākotnē Latvijas laukos vēl sastapsim latviešu mazās saimniecības? Vai lauki visos laikos ir bijuši iekāroti un kāpēc aizvien turpinām runāt par lauku izzušanu? Kādas izskatīsies šīs plašās teritorijas pēc simts gadiem? Raidījumā Zināmais nezināmajā analizē Latvijas Biozinātņu un tehnoloģiju universitātes profesore Irina Pilvere, Rīgas Stradiņa universitātes tenūrprofesors un sociologs Miķelis Grīviņš un Latvijas Universitātes Eksakto zinātņu un tehnoloģiju fakultātes profesors Māris Bērziņš. Kas jums katram pašam lauki - pētījumu objekts vai joma, vai kaut kādā brīdī paši esat personīgi bijuši piesaistīti laukiem, lauku tematikai vai dzīvei laukos? Miķelis Grīviņš:  Man liekas, ka, dzīvojot Latvijā, tu nevari nebūt saistīts ar laukiem. Es pats līdz kaulam esmu pilsētnieks, jo laikam izbaudu to, ka vakarā varu iziet un atrast to kafejnīcu, vai to, ka visi tie pakalpojumi ir gana tuvu. Bet vienlaikus lauki mums ir tepat blakus, un arī mana bērnība ir liela daļa ir pagājusi laukos. Lai arī esmu salīdzinoši jauns, ir nācies dziļā Latgalē ravēt dobes un darīt visas tās lietas, ko ap 90. gadiem visi vēl darīja. Rezultātā tā pieredze ir ne tikai intelektuāla. Māris Bērziņš: Stipri līdzīgi - zinātniskajā pētniecībā ir pilsētas un lauki, varbūt pat pilsētas nedaudz vairāk, bet lauka darba pieredze ir un arī tie paši, ko Miķelis jau minēja, 90. gadi un un vasaras dzīve laukos, skolas brīvlaiks laukos ar visiem darbiem Vidzemes pusē. Irina Pilvere: Bērnību esmu pavadījusi laukos. Studijas man saistītas ar lauksaimniecības ekonomiku, līdz ar to kopš studiju beigšanas es esmu saistīta ar laukiem. Vai nu esmu strādājusi, vai politiku bīdījusi, vai savukārt tagad ir pētniecība. Viss saistīts ar lauksaimniecību. Salīdzinoši vērtējot situāciju laukos šodien un agrāk, Miķelis Grīviņš norāda, ka cilvēkiem ir viegli pateikt - agrāk bija labāk, bet patiesībā agrāk, visticamāk, bija daudz sliktāk. Bet mēs varētu labāk, ja mēs nopietni plānotu, un, ja mēs nopietni neplānosim, tad nākotne būs sliktāka." Tomēr ir jādomā par dažādu pakalpojumu pieejamību laukos, rēķinoties, ka iedzīvotāju skaits samazinās Latvijā kopumā un sevišķi reģionos. "No šodienas skatupunkta liekas, ka mēs dzīvojam tādā krīžu saplūšanas laikā, iespējams, ka šobrīd ir tā slikti. Bet toe paradoksi - mēs sarūkam, bet no otras puses, izglītības līmenis tik augsts sabiedrībā gandrīz vai nav nekad bijis, profesionālā kvalifikācija aug, ienākumi aug," vērtē Māris Bērziņš, atzīstot, ka kopumā noteikti dzīvojam labāk. Irina Pilvere norāda, ka nebūtu pareizi vērtēt kategorijās labākie un sliktākie vai grūtākie laiki Latvijas laukos ir bijuši šobrīd vai vēl tikai priekšā? "Vajag apzināties to, ka, ja mēs gribam, lai cilvēki būtu laukos, tad kas ir cilvēkam galvenais? Ja viņam ir darbs, viņš varēs nopelnīt sev iztiku, tad viņš arī gribēs dzīvot un strādāt laukos. Bet atceramies, ka mums laukos ir divas galvenās ražošanas nozares - tie ir meži un lauksaimniecība. Līdz ar to, ja nerodas darbavietas citās jomās un ja pakalpojumi arī samazinās ar tām pašām skolu slēgšanām un visām pārējām lietām, tad mēs pat gribēdami nevaram cerēt, ka laukos cilvēku būs vairāk," vērtē Irina Pilvere.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, surenkama ir tinkamai sutvarkoma tik ketvirtadalis į rinką išleistos alyvos. Spėjama, kad likusi alyva nelegaliai deginama. Aplinkosaugininkai pastebi, kad didžiausia problema – maži servisai, neregistruojantys ir neatiduodantys pavojingų atliekų.JAV prezidento metinė kalba Kongrese.Lietuvą padengus plikledžiui, gerokai padaugėjo nukentėjusių žmonių, besikreipiančių greitosios medicinos pagalbos. Bendrasis pagalbos centras skaičiuoja ir išaugusį eismo įvykių skaičių. Sudėtingiausia situacija išlieka Vilniuje. Kaip jūs vertinate kelių, šaligatvių būklę? Ar jaučiatės saugiai judėdami kelyje?Valdžios žvilgsnis krypsta į žmonių santaupas. Prezidentas atgaivino prieš metus iškeltą savo idėją įdarbinti gyventojų pinigus, kurie tiesiog guli sąskaitose. Daugiau skolintis iš žmonių Lietuvoje nori ir Finansų ministerija. Ar pavyktų?Vilniaus meras Valdas Benkunskas kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą siūlydamas plėsti įstatymą, kad Rusijoje ar Baltarusijoje veiklą vykdę atlikėjai negalėtų būti įleisti į Lietuvą. Meras sako, kad šalia viso miesto darbų pats turi žiūrėti, kokių renginių bilietai parduodami.Seime registruotos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sudaryti galimybę mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų rinktis ir mokytis gestų kalbos. Kiek realios tokios galimybės?

Eglės Lasienės sūnui Taurui 6 metai, bet jo ligos istorija jau ilga, sunki ir pilna įrašų. Vaikui nustatyta sunki negalia, rimti raidos sutrikimai, jam reikalinga nuolatinė priežiūra. Kažkada nepažįstamos moters išgirstas pasakojimas apie savo neįgalų vaiką Eglei suteikė daug stiprybės, jėgų, vilties ir bendrystės jausmą, todėl šiandien savo sudėtingomis patirtimis ji dalijasi pati. „Motinystė, auginant sunkių ligų paveiktą vaiką, yra kitokia, netobula, bet labai tikra ir brangi“, - pasakoja moteris.Ved. Lavija Šurnaitė.

Ką valgydavo Lenkijos karaliai ir Lietuvos didžieji kunigaikščiai? Apie tai pasakojama istorikės Neringos Dambrauskaitės-Martinkėnės knygoje „Valdovai valgo“;Po tapytojo Jono Dailidėno mirties atrasti niekur iki šiol neeksponuoti atgimimo laikotarpio darbai. Pokalbis su Jono Dailidėno vaikais, meno kritike, kuratore ir menotyrininke Julija Dailidėnaite-Palmeirao ir stiklo menininku Viktoru Dailidėnu;Skandalas Latvijos kino pasaulyje paskatino šalį griežtinti intymių scenų filmavimo tvarką. Latvijos, Estijos ir Lietuvos intymumo koordinatorės siūlo idėją – Baltijoms šalims sukurti bendras darbo su intymumo koordinatoriais gaires;Valdovų rūmų muziejuje atverta nauja paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“, kurioje pirmą kartą plačiajai visuomenei atskleidžiama dar tarpukariu Lietuvos banko pradėta kaupti garsiausių to laiko ir šių dienų dailininkų kūrinių kolekcija;Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi mažų tiražų vinilinių plokštelių įrašų studijos „Darkroom Records“ įkūrėjas Dovilis Paliukas.Ved. Donatas Šukelis

Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje vyko viešoji konsultacija dėl Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano. Programoje numatyti 5 prioritetai, vienas jų numato, kad žemės ūkis taps strategiškai svarbia nacionalinio saugumo dalimi. Plačiau apie prioritetus kalbės ŽŪM departamento direktorė Virginija Žostautienė. Kaip vertina Vyriausybės programą ir kokius siūlymus po viešosios konsultacijos pateikė dalinsis: Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas, Ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius ir Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.Vilnius tapo Europos žaliąja sostine. Kuo šis titulas reikšmingas ne tik Vilniui, bet ir Lietuvai pasidalins Vilniaus meras Valdas Benkunskas ir kursų ,,Geltonas karutis“ vadovė Lina Liubertaitė.Rubrikoje ,,Verslas kaime“ Jurgitos Petrulionės istorija, kaip siekis atkalbėti vyrą nuo alpakų auginimo visgi tapo papildoma šeimos veikla. Vienuolika alpakų turinti moteris sako, kad augintinės labai charakteringos, bet jų vilna išskirtinai švelni, puikiai tinkama mezginiams. Ūkyje Vokės vingio alpakos vedamos ne tik edukacijos, bet ir švenčiami gimtadieniai.Ved. Rūta Simanavičienė

Vis labiau griežtėjantys reikalavimai, nestabilumas, pertekliniai patikrinimai, baimė, nežinomybė dėl ateities, neskaičiuojamos darbo valandos – tai keletas veiksnių, keliančių stiprią psichologinę įtampą ūkininkams. Užsienyje vis daugiau dėmesio mokslininkai skiria aiškindamiesi to priežastis ir pasekmes. Ir Lietuvoje turime atliktų tyrimų, kuriuos plačiau pakomentuos Vilniaus universiteto Organizacinės psichologijos tyrimų centro vadovė Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė. LJJŪS pirmininkas Vytautas Buivydas pakomentuos, su kokiais išgyvenimais susiduria jauni ūkininkai, šeimos ūkių atstovai.Darbą prie kompiuterio sostinėje Marius Maračinskas iškeitė į ūkio darbus gimtajame krašte, Pasvalio rajone. Su šeima persikėlęs gyventi į kaimą Marius dėl sprendimo nesigaili. Ir važiuoti iki darbo arčiau, ir veiklų įvairovė didesnė.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ kviesime savanoriauti Lietuvos saugomose teritorijose. Aplinkos projektų valdymo agentūros projektų veiklų koordinatorius Saulius Draugūnas pakomentuos, kodėl tai svarbu ir ką reikia žinoti prieš nusprendžiant savanoriauti.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – antradienį, kovo 26 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Baigėsi penkioliktą kartą organizuotas „Metų verstinės knygos“ konkursas. Ką pastebėjo šio konkurso vertinimo komisijos nariai?Pradedame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart susipažįstame su Jurgos Tumasonytės romanu „Naujagimiai“.Šiaurės Lietuvoje kuriamas pirmas regioninis kultūros kelias, skirtas penkiems iš čia kilusiems kūrėjams.Klasikinės muzikos naujienos.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia sopranas Elena Sverdiolaitė.Ved. Marius Eidukonis

Stāsta mūziķe, folkloras skolotāja, mūsdienu tautas mūzikas grupas "Iļģi" vadītāja Ilga Reizniece. Vai zini, ka Emīlam Dārziņam bija dēls Volfgangs, kurš tādu vārdu dabūja – nav grūti iedomāties – kam par godu. Anšlavs Eglītis jokojot ir teicis: „Volfgangs Dārziņš? Kas tas tāds? Ja jau mēs sakām Volfgangs, tad turpinām: Mocarts. Un, ja sakām Dārziņš, tad domājam: Emīls.“ Volfgangs Dārziņš dzimis 1906. gadā, tēvu traģiski zaudējis četru gadu vecumā. Nav nevienas fotogrāfijas, kurā abi būtu redzami kopā. Dēlam pieaugot, līdzība ar tēvu kļūst acīmredzama. Šīs līdzības dēļ Volfgangam uztic tēva lomu Viļa Lapenieka filmā „Melanholiskais – valsis“. Šo filmu režisors sāk uzņemt 1939. gadā, uzreiz pēc „Zvejnieka dēla“ pabeigšanas. Diemžēl 1940. gadā filmēšanu pārtrauc padomju okupācija. Toties abi satiekas mūzikā. Dēls mantojis ne tikai tēva izskatu, bet arī mūziķa talantu. Nav daudz gadījumu latviešu mūzikas vēsturē, kad kori Dziesmu svētkos uz vienas skatuves izpilda tēva un dēla skaņdarbus – Astotajos, Devītajos un arī vēlāk. Kāpēc mēs, kas mācījāmies Emīla Dārziņa speciālajā mūzikas skolā 60. un 70. gados,  par viņu – komponistu un pianistu, publicistu, klavieru skolotāju un folkloras pētnieku – neko nezinājām? Atbilde vienkārša. Tāpēc, ka Volfgangs Dārziņš 1944. gada rudenī devās trimdā. Ierakstot viņa vārdu Latvijas Nacionālās digitālās bibliotēkas periodika.lv meklētājā, atradīsiet pāri 3000 pieminējumu. Tostarp – paša Dārziņa rakstus. Volfgangs rakstīja par dažādām tēmām, ne tikai par mūziku. Viņam piemita lieliska humora izjūta. Piemēram, feļetonu par Latvijas dzintaru, kas publicēts laikrakstā „Latvju ziņas“ 1947. gada janvārī, Dārziņš iesāk šādi: „Vecie rīkļu rāvēji foiniķieši it labi zināja, kāpēc viņi airējās to trako gaisa gabalu ap visu Eiropu, riskējot nolauzt kaklu Biskajas vētrās. Kaut kur smilšainā krastā mita ļaudis, kas mirdzināja zeltainu akmeni…“ Vai par savu draugu un vienaudzi viņa 40 gadu jubilejai veltītā rakstā „Latviešu ziņās“ 1946. gada oktobrī: „Ar Anšlavu Eglīti iepazinos trīs gadu vecumā. Toreiz viņš bija bērns kas bērns un vēl nezināja no galvas nedz  konverzācijas vārdnīcu, nedz Bedekeru…“ (Tas ir ceļotājiem un tūristiem domāts ceļvedis!) Savukārt savam skolotājam Jāzepam Vītolam veltītas šādas rindas: „Tas ir ļauns liktenis — astoņdesmit četru gadu vecumā trimdā būt. Un, diemžēl, mēs tur nekā nevaram līdzēt. Atliek tikai gribēt. Stipri gribēt, kaut savā 85. dzimšanas dienā Profesors varētu atkal elpot dzimtenes gaisu un vērot dzimtenes debesis. Brīvas dzimtenes gaisu un brīvās dzimtenes debesis.“ (1947. gads, „Latviešu ziņas“ Eslingenā) Dārziņš apprecas 1939. gada Ziemassvētkos, un pēc bēgļu nometnēs pavadītajiem gadiem abi ar sievu, mākslinieci Annu Dārziņu pārceļo uz Ameriku. Vispirms uz Spokenu, pēc tam – Sietlu. Dārziņu pāris ir viens no retajiem trimdā, kas var nodrošināt dzīvi, darbojoties savās radošajās profesijās. Par Dārziņa mūziku un tās atpakaļceļu uz Latviju var izlasīt jo daudzajos rakstos jau pieminētajā periodika.lv. Vispamatīgāk komponista dzīvi un daiļradi pētījis Arnolds Klotiņš. Brīnišķīgo klaviermūziku ir spēlējis Ventis Zilberts, Imants Zemzaris, Jautrīte Putniņa un citi mūsu pianisti. Mana iepazīšanās ar Volfgangu Dārziņu sākās pagājušā gadsimta beigās, atverot  Kopenhāgenas „Latviešu tautasdziesmu“ 1956. gadā iznākušo 11. sējumu, kur viņam pamatīgs apcerējums „Latvju tautas melodiju veidi un īpatnības“. Pāršķirstu, bet neiedziļinos. Pirms gadiem 20, kādas „Iļģu“ Amerikas tūres laikā, viesojos bijušajā Dārziņu ģimenes mājā Sietlā.(Tur, starp citu, joprojām atrodas Dārziņa spēlētās klavieres). Grāmatu plauktā atrodu Volfganga Dārziņa „200 latviešu tautasdziesmas solo balsij un klavierēm“, kuras izdevis Alfrēds Kalnājs Čikāgā. Esmu pārsteigta, jo lasot notis, saprotu – vairums dziesmu ir nevis vispārzināmās, bet Latviešu folkloras krātuvē, Emiļa Melngaiļa materiālos atrastas melodijas. Sajūtu prieku par muzikālās gaumes sakritību. Gatavojot šo materiālu, atrodu, ko Dārziņš rakstījis vēstulē Knutam Lesiņam: „Viens gan man dara prieku: no visām 200 apmēram 190 ir pilnīgi jaunas, ko neviens vēl nepazīst.“ Tiesa, tekstus daļai dziesmu Volfgangs, gluži tāpat kā komponisti pirms un pēc viņa, ir mainījis pēc savas patikšanas. Nevienai melodijai no Latgales nav latgaliski vārdi. Volfgangs Dārziņš arī aicinājis trimdiniekus atsākt tautas melodiju vākšanu, rakstot, ka „diemžēl, visi mani materiāli palika dzimtenē un vienīgais ko paguvu paņemt līdz, ir ap 500 folkloras krātuvē norakstītu melodiju, kuras atzinu par vērtīgām“. Latviešu folkloras krātuves pētniece un fondu glabātāja Māra Vīksna stāsta, ka komponists 1944. gada vasarā nedēļām ilgi strādājis folkloras krātuvē – to apliecina precīzi ieraksti krātuves žurnālā. Mūžībā Volfgangs Dārziņš tiek aizsaukts 1962. gada Jāņu dienas rītā, nepiedzīvojot Pirmos ASV Rietumkrasta latviešu dziesmusvētkus, kas Sietlā  sākušies 22. jūnijā. Arī šajos svētkos skan tēva un dēla – Emīla un Volfganga Dārziņu – dziesmas.

Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaroma paroda „Sąjūdžio Lietuva: žalios žolės galia“.Kokią žinią Lietuvai iš Simono Daukanto aikštės pasiuntė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis?Grupė „Žalvarinis“ pristato savo Eurovizijos dainų konkurso nacionalinei atrankai skirtą dainą „Gaudė vėjai“, kurioje gausu folkloro motyvų.Lietuvos nacionaliniame dramos teatre režiseirius Paulius Markevičius pristatys erdvinį kūrinį „Ataka Fungus“, tyrinėjantį grybų karalystę ir tvarių metodų taikymą sceniniuose pastatymuose.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - „Literatūros ir meno“ redaktorė Laura Švedaitė.Ved. Marius Eidukonis

“Stipri vakar – brīvi šodien!” Šāda devīze dota Latvijas un Igaunijas militārā mantojuma projektam, kas aicina iepazīt vietas, kurās risinājušies Latvijas un Igaunijas vēsturē nozīmīgi notikumi laikā no Pirmā pasaules kara līdz pat neatkarības atgūšanai pagājušā gadsimta deviņdesmito gadu sākumā.  Par militārā mantojuma tūrisma piedāvājumu saruna raidījumā Kā labāk dzīvot. Raidījuma viesi: Vidzemes augstskolas lektors, tūrisma un vides eksperts Juris Smaļinskis un vēsturnieks Kārlis Dambītis. Karostas glābšanas biedrības valdes locekle Monta Krafte stāsta par jaunatklāto Karostas un Neatkarības kara muzeju Redanā (cara laika fortā). Redanu apsaimnieko un muzeju izveidojusi Karostas glābšanas biedrība ar Liepājas pašvaldības atbalstu.

Geopolitinė situacija pasaulyje yra labai nestabili. Rusija aštrina padėtį prie sienos su Ukraina. Niekas negali atmesti net blogiausio varianto: galimos karinės agresijos Lietuvos atžvilgiu. Ar mūsų visuomenėje yra tvirta valia priešintis? Krašto apsaugos ministerija parengė Pilietinio pasipriešinimo strategiją. Ką ji sako? Ar stipri mūsų visuomenė?Apie tai diskutuoja Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys Jonas Jarutis, Vilniaus universiteto sociologė Rūta Žiliukaitė.Ved. Virginijus Savukynas

Situācija Baltkrievijas pierobežā kontekstā ar Baltkrievijas - Krievijas militārajām mācībām "Zapad" rada bažas par papildus drošības riskiem. Par šo un citiem jautājumiem Krustpunktā Lielā intervija ar bijušo Nacionālo bruņoto spēku (NBS) komandieri, ģenerāli Raimondu Graubi.

Situācija Baltkrievijas pierobežā kontekstā ar Baltkrievijas - Krievijas militārajām mācībām "Zapad" rada bažas par papildus drošības riskiem. Par šo un citiem jautājumiem Krustpunktā Lielā intervija ar bijušo Nacionālo bruņoto spēku (NBS) komandieri, ģenerāli Raimondu Graubi.

Covid-19 ietekme - izolācija, sociālā atbalsta zaudēšana, palielināts finansiālais stress un īpaša neaizsargātība kontekstā ar savu veselību - ir padarījuši šo gadu īpaši grūtu ar vēzi dzīvojošajiem. Visā pasaulē nieru vēža ārstēšanai ir tendence koncentrēties tikai uz fizisko veselību. Bet arvien vairāk mēs uzzinām, cik svarīga ir garīgā veselība gan efektīvai, gan savlaicīgai atveseļošanai un dzīves kvalitātei ārstēšanas laikā un pēc tās. Viena no vissvarīgākajām vēža slimnieku problēmām ir piekļuves problēma. Lai saņemtu pamata ārstniecības pakalpojumus, pacientiem jācīnās ne tikai ar pašu slimību un negatīvo emocionālo fonu, bet arī ar sistēmu kopumā. Pieejamības problēma pasliktina pacienta jau tā kritisko emocionālo stāvokli. Raidījuma viesi - pacientu atbalsta biedrības "Dzīvības koks" vadītāja Gunita Berķe, Paula Stradiņa Klīniskās universitātes slimnīcas Uroloģijas centra vadītājs Egils Vjaters, teologs, noētiskās veselības kopienas "Elizeja" dibinātājs Kaspars Simanovičs un deju terapeite Solvita Zemīte.

Kodo nuosavybė Kas yra kodo nuosavybė? Stipri, silpna ir jokios nuosavybės tipai. Na ir kaip tam tikri tipai veikia įvairiuose ir skirtinguose situacijose (architektūra, komandos, organizacijos ir t.t.)

Temos: Įspūdingas finalas Norvegijoje su (ne)tikėtais rezultatais (2:30); Konspiracijos teorijos bei liūdna fanų bendruomenės reakcija į KEiiNO pralaimėjimą (12:05); Triuškinanti „Blind Channel“ pergalė Suomijoje (19:40); Ispanijos pasirinkimas ir prasti šalies rezultatai „Eurovizijoje“ (26:20); Trečiasis „Melodifestivalen“ pusfinalis (32:20); Pristatyta Čekijos daina „omaga“ (40:40); Stiprių Bulgarijos dainų-pretendenčių apžvalga (45:30); Mūsų top 3 iš dešimties jau paskelbtų 2021 metų „Eurovizijos“ dainų (55:57);

Didžiausią laimėjimą nuo 1987 m. iškovoję konservatoriai Jungtinės Karalystės parlamente turės dar 80 vietų. Stipri dauguma padės sprendžiant su „Brexitu“ susijusius klausimus, priimti reikiamus įstatymus. Tuo metu opozicija, apžvalgininkų teigimu, sutrikusi. Leiboristai, patyrę didžiausią pralaimėjimą nuo 1935 m., netrukus rinks naują vadovą. Iš pareigų pasitraukė ir liberalų demokratų vadovė, kuri į parlamentą išvis nepateko. Vienintelė Škotijos nacionalinė partija džiaugiasi padidinusi vietų skaičių ir kalba apie antrą nepriklausomybės referendumą.Tarptautiniame teisingumo teisme Hagoje svarstant Mianmaro musulmonų mažumos rohinjų genocido bylą, šalies interesus ginti atvažiavo de facto šalies vadovė Aung San Suu Kyi. Nobelio Taikos premiją 1991 m. gavusi politikė kritikuojama, kad vykstant genocidui kaip šalies vadovė nesiėmė reikiamų veiksmų.Jungtinių Valstijų teismas šią savaitę nurodė, kad Donaldo Trumpo administracija negali sienos su Meksika statyboms naudoti lėšas, numatytas gynybai. Tačiau ši siena, pasak ekspertų, tapo politiniu Trumpo simboliu, ir tikėtina, kad tai gali būti pasitelkta ir prieš artėjančius prezidento rinkimus. O kiek vadinamosios Trumpo sienos pastatyta iki šiol?

Par to, kā pareizi ieziemot sava dārza lolojumus, skaidrojam raidījumā Kā labāk dzīvot sarunā ar dārzkopības ekspertēm Marutu Kaminsku un Viju Rožukalni. Viņas arī atbild uz 13. septembra raidījuma laikā iesūtītajiem, bet neatbildētajiem jautājumiem. Viss, kas ir apsalis, būtu jānogriež. Nevajag steigties ar puķēm, kas skaisti izskatās arī ziemā – kādas graudzāles, ehinaceja. Stipri sasegt augus vēl nevajag, jo ir gaidāmas siltas dienas. Ir īstais brīdis griezt vīnogas, jo labi var redzēt sausos zarus un nenobriedušos. Ja grib kvalitatīvas ogas, jāveido vainags ar rokām aizsniedzamā augstumā. Arī jāņogām, upenēm un ērkšķogām var paretināt vainagu, var aprakt apdobītes, iestrādāt kūtsmēslus vai slieku kompostu.  

Dar vienas pasakojimas apie mokyklas rengiančias būsimus žemdirbius. Kaišiadorių technologijų ir verslo mokykloje tik kas dešimtas mokinys renkasi žemės ūkio specialybę. Stipri motyvacija ir bendradarbiavimas su ūkininkais mokyklos vadovus nuteikia optimistiškai.Žirgininkystė – perspektyvi ūkio šaka. Tačiau ne visi ėmęsi jos gali pasigirti sėkme. Apsilankius Vilniaus rajono Maišiagalos seniūnijos Kiemelių kaime esančios arklidėse ir pabendravus su konkūrų jojimo meistru Andriumi Petrovu netrunki įsitikinti, kiek daug reikia žinoti apie žirgus.Ved. Darius Švenčionis.

Finalinis Eik Pasirinkti etapas iš Vilniaus! Paskutinė galimybė išsirinkti savo kandidatus, nes balsuojame jau šią savaitę. Tu turi teisę žinoti ką pasirinkti gegužės 26, registruokis http://ttimv.eu/laisvestv ir žiūrėk kitokius debatus – TV žaidimą! 1:07 I turas 16:30 Ritos debatai 17:30 Kandidatų ateities vizijos 29:02 Stipri kariuomenė – sėkmingos užsienio politikos pamatas? 34:32 90% ES karinės technikos perkama nacionaliniu lygmeniu. Ar palaikote tokius įsigijimus? 47:36 Ar palaikote Turkijos, kokia ji yra dabar, norą tapti visateise ES nare? 49:45 Ar ES turi griežtinti sankcijas Rusijai? 57:05 II turas 1:12:55 Finalas

Stipri ir kritiška žiniasklaida yra vienas iš sveikos visuomenės atributų. Ar gali būti, kad valdžia nenorėtų jos tokios? Kad pirktų laidas, publikacijas ir reguliuotų, kas/kaip jose turi būti pasakyta? Gali. Už kiek ir iš ko – R.I.T.A. S01E12.

Vai jokot par vardarību pret sievieti ir pieņemami? Vai tas, ka tev šādi joki nav pieņemami, ir skaidra pazīme, ka feministes vienkārši nav smieklīgas? Šoreiz Starp mums, meitenēm, runājot kopā ar Centrs Marta vadītāju Ilutu Lāci.  Mūzika:  Aiz kalniņa, latviešu tautas dziesma. No Centra Marta labdarības albuma "Stipri vārdi".  Komiku, Disco Cat RoccoW, Musicisexpressionofartthroughthemediumofsound  RoccoW, Nontinde Vendor Theme  Cathy Berberian Surabaya Johnny, Song of Sexual Slavery Foto: Marta Herca Patika podkāsts? Kļūsti par patronu: www.patreon.com/dzemmas_podkasts

Laida apie tai, kaip vieno kompozitoriaus kūryboje sutaria dviejų kultūrų garsynas.Žymaus XX amžiaus japonų kompozitoriaus Toru Takemitsu (1930-1996) kūryba atskleidžia tos tautos požiūrį į nuostabią pasaulio įvairovę. Laidoje skambančios kompozicijos atskleidžia virtuozinį autoriaus gebėjimą kurti vakarietišką muziką neišsižadant japoniško kolorito ir nepaverčiant to junginio kiču ar eklektika. Stipri tautinė prigimtis ne tik atlaiko svetimybių įtakas, bet suteikia joms naujų spalvų ir praturtina netikėtu santykiu į tai, ką vadiname tradicija. Tai dar vienas puikus įrodymas, koks didelis ir kartu mažas yra mūsų pasaulis.

Laida apie tai, kaip vieno kompozitoriaus kūryboje sutaria dviejų kultūrų garsynas.Žymaus XX amžiaus japonų kompozitoriaus Toru Takemitsu (1930-1996) kūryba atskleidžia tos tautos požiūrį į nuostabią pasaulio įvairovę. Laidoje skambančios kompozicijos atskleidžia virtuozinį autoriaus gebėjimą kurti vakarietišką muziką neišsižadant japoniško kolorito ir nepaverčiant to junginio kiču ar eklektika. Stipri tautinė prigimtis ne tik atlaiko svetimybių įtakas, bet suteikia joms naujų spalvų ir praturtina netikėtu santykiu į tai, ką vadiname tradicija. Tai dar vienas puikus įrodymas, koks didelis ir kartu mažas yra mūsų pasaulis.