Podcasts about vilija

Vinko, Vili, Maja, Maks in Vito Marinšek s Postojnskega so gostje oddaje; pa v družini glasbenikov to še niti niso vsi, ki bi jih bilo treba predstaviti. Predstavljamo ljudskega godca Vinka, sina Vilija z velikim številom medalj in evropskega prvaka v igranju na diatonično harmoniko, ansambel Vilija Marinška, ansambel Erazem in Harmonikarski orkester Vilija Marinška. Tudi mladi rod družine Marinšek že zmaguje. Maks ima zlato medaljo iz igranja na kitaro, Vito igra harmoniko.

U novu godinu Histi je ušao nikad jači - bez snimača, Šefa, Vilija, sa skraćenim rosterom i povratkom Kafanskog Zvuka (tm). Trobi spremio puškice za fußbal te pobegao sa košarke, koja je nikad kraća i nikad euforičnija. Kraj uvoda da ne bi bio duži od epizode. Studio Hrizantema: Gogec, Lemzi, Lugar, Mondo, Trobi, crk Trajanje: 82 minuta ---------------------------------- Pokrenuli smo PATREON, pa ko želi sada može da časti za neko pivo, dodatne sadržaje i/ili tehničke popravke na podcastu: www.patreon.com/pfchisterical A ima i opcija za direktne donacije: paypal.me/partizanhisterical ---------------------------------- HISTI RADIO MIX br. 87 https://www.youtube.com/watch?v=dnIk0TLCZtk&list=PLwhKCZrlUHqjLHtwXHKYEBQ2rdf8BKxb6 Twitter: www.twitter.com/pfchisterical Instagram: www.instagram.com/pfchisterical/ Youtube: www.youtube.com/c/PartizanHistericalPodcast podcast.rs/show/histerical/ NAPRED PARTIZAN! NAPOMENA: Ovo je "uradi sam" podkast u kome navijači Partizana razgovaraju o zbivanjima u svom voljenom klubu. Izneta mišljenja i stavovi su lični, kafanski, i ne predstavljaju stavove bilo koje navijačke grupe, frakcije, dela uprave, radne ili druge organizacije. Nismo insajderi, eksperti, sportski radnici. Apsolutna vernost, ne apsolutna istina. Trudimo se da jezik koji koristimo bude fin književni - možete ga čuti na svakom stadionu i u svakoj sportskoj hali. Cover foto: KK Partizan Majstor zvuka: crk Realizacija: Slavko Tatić, gajtan, štap, kanap, Hüsker Dü & Histi

Posle više odlaganja snimljena je i TA epizoda o velikim promenama u našem fudbalskom klubu. Histi u KLS/KRK rotaciji, bez Milenka, Vilija... i tonca crka, uz povratak korenima ("kafanski zvuk"). U košarci smo preturili preko glave dve ABA pobede (Zadar, Krka) i dva bolna EL poraza (Virtus, Monaco) na domaćim terenima. Stalne rubrike digest. Idemo dalje, ajmo Grobari (samo organski). Kafanska lokacija: Gazza, Mondo, Gogec, Trobok, Šomor (crk Jr). trajanje: 105 minuta ---------------------------------- Pokrenuli smo PATREON, pa ko želi sada može da časti za neko pivo, dodatne sadržaje i/ili tehničke popravke na podcastu: www.patreon.com/pfchisterical A ima i opcija za direktne donacije: paypal.me/partizanhisterical ---------------------------------- HISTI RADIO MIX br. 86 https://youtube.com/playlist?list=PLwhKCZrlUHqjkXa7c6du76CbVgfrgwSL_&si=_HKycaOO3YHz9X4T Twitter: www.twitter.com/pfchisterical Instagram: www.instagram.com/pfchisterical/ Youtube: www.youtube.com/c/PartizanHistericalPodcast podcast.rs/show/histerical/ NAPRED PARTIZAN! NAPOMENA: Ovo je "uradi sam" podkast u kome navijači Partizana razgovaraju o zbivanjima u svom voljenom klubu. Izneta mišljenja i stavovi su lični, kafanski, i ne predstavljaju stavove bilo koje navijačke grupe, frakcije, dela uprave, radne ili druge organizacije. Nismo insajderi, eksperti, sportski radnici. Apsolutna vernost, ne apsolutna istina. Trudimo se da jezik koji koristimo bude fin književni - možete ga čuti na svakom stadionu i u svakoj sportskoj hali. Cover foto: HCNS Majstor zvuka: ha ha ha Realizacija: Slavko Tatić, gajtan, štap, kanap, dva brata G & Histi

Vyriausioji Lietuvos Komisija susirinko aptarti spalio mėnesio aktualijų - rinkimų. VLK sudėtis - Andrius Tapinas, Rima Urbonaitė, Paulius Ambrazevičius ir Arūnas Valinskas. 0:00 Vyriausioji Lietuvos Komisija 0:50 Didysis Konvojus 1:25 Kaip Vilija visus apgavo 15:55 Tobulas socdemų gambitas - Sinkevičius 20:58 Ministrų dėlionės 30:28 Kada Nausėda gaus į nosį? 37:23 Pakalbėkime apie Landsbergius 51:35 Dvigubi standartai 53:54 Laisvės partijos pabaiga 1:04:00 JAV rinkimai 1:09:05 Mėnesio žmogus 1:12:47 Rėmėjų tema: Sakartvelo kelias? YouTube nuoroda: https://youtu.be/RWOHPdqaHMM

Europos Sąjungos direktyva, susijusi su tvarumu, skatina juo susirūpinti įmones. Per 5 metus tvarumo ataskaitas turės teikti į biržos prekybos sąrašą įtrauktos įmonės, o ateityje tą turės padaryti visos. Tad tvarumo vadybininkai jau dabar paklausūs, jų ieško didžiosios įmonės. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, atsižvelgdama į tokių specialistų poreikį, naujaisiais mokslo metais pagal kelias programas pradės rengti tvarumo vadybininkus. Išsamiau – Žemės ūkio akademijos kanclerė, profesorė Astrida Miceikienė.Atokiame Kairiškių kaime, apie 40 km nutolusiame nuo Akmenės, pedagogai Vilija ir Ramūnas Perminai įkūrė sodybą, pavadintą „Sauna House“ arba „Pirtis Kairiškiuose“. Dabar joje priima daugiausia šeimas ramiam poilsiui. Abu mėgsta bendrauti, tad, anot Ramūno, šis užsiėmimas teikia malonumą. Be to, abu įgyvendina savo pomėgius: Vilija mėgsta gaminti valgyti, o Ramūnas medžiu puošia sodybos interjerą.Gamtininkas. Nuostabų botanikos sodą, kuriame puikuojasi per 1000 įvairiausių dekoratyvinių augalų, daugiausia spygliuočių – raganų šluotų, įveisęs apželdintojas, gamtos mylėtojas Arūnas Bagdonas. Molėtų rajone Juodiškių kaime vos 12 arų plote skoningai susodinti, vieni kitų nenustelbdami puikuojasi nepakartojamų formų medžiai. Šeimininkas juos vadina dekoratyvinių augalų laboratorija. Iš tiesų juos įveisti, po to prižiūrėti, dauginti – didžiulis kruopštus darbas.Ved. Regina Montvilienė

Vilija Tamulynas and Hilary Reinglass, wives and business partners, owners of Hil & Vil Natural Wellness.We are wives offering a holistic approach to wellness for mind, body and soul. We work in-person and virtually offering Somatic Health & Life Coaching, Yoga, Tai Chi, Biofeedback Therapy, Spiritual Coaching, Meditation, Energy Healing, and Permaculture Design. We work with individuals, groups and companies to create a mindful healing program towards building a healthier, purposeful, and more energetic life! Listeners can find us on google, our website, facebook, instagram, tiktok and starting our youtube channel.Offer: $30 Voucher towards any of our services with the phrase 'RAW PODCAST'!Want to stay connected with me? Check below for ways to get in touch! DeniseMarsh.netDeniseMarshRAW@gmail.comFB: Denise MarshIG: DeniseMarsh_ Are you a woman willing to learn how to prioritize yourself, heal and grow from past issues so they no longer play a role in your present and future life, and develop a healthy self-friendship, which will have you feeling OH SO GOOOOOOOD about yourself? Let's talk about it on a complimentary Love Chat to see if I'm able to support you on this journey. Click the link below to choose a date and time. https://calendly.com/denisemarshraw/let-s-connectWant to join my weekly newsletter and stay up to date with EVERYTHING? If that's a YES, then please click the link below. https://dashboard.mailerlite.com/forms/141412/65423631947138907/share?fbclid=IwAR1LvIxM35KFDeUzRbLsEXor-6brTw1Y-_y-6Klnm_hc1md24tLB1Gshhk4 Also, grab a copy of my book, Do It For Your SELFIE, from my website for a signed copy, or from your favorite online retailer, such as Target.com, Barnesandnoble.com, Amazon.com, and more!As always, THANK YOU for listening, sharing, and supporting! Please share a review on Apple Podcast, or you are able to email me a review at DeniseMarshRAW@gmail.com that I can share with others. -Denise Marsh

Darniai su gamta gyvenantys Vilija ir Algirdas Žemaičiai mišrų ūkį puoselėja Marijampolės sav. Dešimt metų ekologiškai ūkininkavusi šeima dėl popierizmo gausos sertifikuoti ūkį atsisakė, tačiau ūkininkavimo filosofija dėl to nepasikeitė. Žemaičiai augina javus, turi savo malūną, kepa ruginę duoną ir ja labai didžiuojasi. Taip pat augina įvairiausias daržoves, jas konservuoja, perdirba.Rugpjūčio 1-ąją šilauogėmis kupiškėnus pradėjo pradėjo džiuginti Diana Umbrienė. Iki šiol uogos buvo parduodamos pagal individualius užsakymus. Vieną didžiausių šilauogių ūkių Kupiškio rajone turinti Diana sako, kad šį sezoną buvusios šalnos gerokai sumažino derlių, tačiau per savaitę vis vien planuojama skinti 150 iki 250 kilogramų uogų.„Užsienio naujienos“. Alinanti kaitra Irake paveikė ir bitininkystės sektorių. Problemų kelia ne tik stichinė sausra, bet ir mažėjantys ūkių plotai.Ved. Rūta Simanavičienė

Didžiąją Lietuvos dalį savaitgalį nuplovė lietūs, tačiau ūkiuose situacija dėl vandens stokos – mažiai pasikeitė. Nacionalinis krizių valdymo centras šią savaitę planuoja vėl vertinti situaciją dėl ekstremalios situacijos paskelbimo. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas pastebi, kad ūkiams ir galimam derliui žala jau padaryta.Samiros Virkutės sausmedžio uogų ūkyje iki pastarosios savaitės pradžios beveik neprireikė laistymo sistemos. Uogos mažai lepios, o derlius skinamas nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos. Apie Lietuvoje vėl populiarėjančias, itin maistingas uogas pokalbis su ūkio šeimininke.Belaukiant trumpiausios metų nakties, ilgiausias dienas galima išnaudoti renkant, ar bent apžiūrint kokie žolynai laukuose šiuo metu sužydę. Apie tai pasakoja Panevėžio rajono Trakiškio žolininkių kolektyvo vadovė Vilija Šaparnienė-Kišonienė.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Šilutės rajone, Katyčiuose, gyvena ir ūkininkauja Vilija ir Robertas Peteraičiai. Pasak šeimininkų, ši žemė jiems brangi tuo, kad joje ūkininkavo dar Roberto prosenelis. Jų giminė patyrė dviejų karų, tremties išbandymus bei netektis, bet grįžę į gimtinę rinkosi ūkininkavimą, neieškojo lengvesnių kelių.Žydintiems sodams ir uogynams šią gegužę teko atlaikyti ne tik šalnas, bet ir tikrus šalčius. Pasakoja agronomas, sodininkas, Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas.Kretingos r. Laukžemės kaime močiutės gimtinėje prieš šešerius metus broliai Andrius ir Vytautas Gedvilai, grįžę iš Norvegijos, ėmėsi kurti prieskoninių augalų ūkį. Dabar jis išplėtotas, pastatytas didžiulis modernus šiltnamis. Ūkį pavadino „Prieskonių jūra“. Anot Vytauto Gedvilo, vien savomis lėšomis ir sutelktu šeimos darbu pavyko įgyvendinti iš Norvegijos parsivežtas idėjas.Ved. Regina Montvilienė

NAUJAS #58Jau ne kartą “Ai, viskas gerai..” kalbėjome ir apie meilę, ir apie konfliktus, ir apie kito keitimą bei savęs keitimą. Šįkar Audioteka.lt studijoje, kartu su mūsų drauge, terapeute Vilija Girgžde kalbėjome apie skirtingumą poroje. Rinkdamiesi parnerius mes dažnai pasiduodame skirtumų traukai, tačiau po kurio laiko susiduriame su sunkumais tuos skirtumus priimti, tad kaip su jais susigyventi? Kaip tiesiog išbūti skirtingume?  Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?Malonaus klausymoEglė ir Neringa

This Episode we interview Vilija Conley, Claude Desgagne, Darryl White about their take on being a Gym Owner. Welcome to the Gym Lords Podcast, where we talk with successful gym owners to hear what they're doing that is working RIGHT NOW, and to hear lessons and failures they've learned along the way. We would love to share your story! If you'd like to be featured on the podcast, fill out the form on the link below. https://gymlaunchsecrets.com/podcast

This Episode we interview Vilija Conley, Claude Desgagne, Darryl White about their take on being a Gym Owner. Welcome to the Gym Lords Podcast, where we talk with successful gym owners to hear what they're doing that is working RIGHT NOW, and to hear lessons and failures they've learned along the way. We would love to share your story! If you'd like to be featured on the podcast, fill out the form on the link below. https://gymlaunchsecrets.com/podcast

This Episode we interview Vilija Conley, Claude Desgagne, Darryl White about their take on being a Gym Owner. Welcome to the Gym Lords Podcast, where we talk with successful gym owners to hear what they're doing that is working RIGHT NOW, and to hear lessons and failures they've learned along the way. We would love to share your story! If you'd like to be featured on the podcast, fill out the form on the link below.  https://gymlaunchsecrets.com/podcast

Ketvirtoji 2022 m. eurovizinio sezono laida. Joje – džiaugsmas dėl trečiosios „Pabandom iš naujo 2022“ laidos, pasvarstymai, kas galėtų atstovauti Lietuvai, antrosios Norvegijos atrankos „Melodi Grand Prix“ laida, Suomijos finalo apžvalga bei pirmasis žvilgsnis į „Eurovizijos“ šūkį ir logotipą. Temos: Lietuvos atranką išgelbėjęs vakaras (0:45); Atrankos favoritė – Monika Liu (5:00); Didelio palaikymo mūsų komandoje sulaukusi Rūta Loop (14:35); Be amo Justą palikusi Lolita Zero (20:30); Iš pradžių labai nudžiuginęs, o vėliau nublankęs Gebrasy (31:10); Ypatingai nesužavėjusios Gintarė Korsakaitė ir Vilija (37:00); Antra Norvegijos atrankos laida (43:30); Mūsų favoritai Suomijoje (50:00); The Sound of Beauty – „Eurovizijos“ logotipas ir šūkis (57:20).

Uroš Fürst je dramski igralec, eden izmed prvakov ansambla ljubljanske Drame. V več kot dvajsetih letih je odigral številne vloge domače in tuje dramatike sodobnega in preteklih obdobij. To sezono ga gledamo na velikem odru kot Vilija v drami Požigalci, nastali po igri Maxa Frischa Dobrnik in požigalci, pa kot pripovedovalca v interaktivni predstavi Vse sijanje stvari Duncana Macmillana. Prav o teh dveh predstavah, pa tudi o tistih, ki še prihajajo, se je z Urošem Fürstom pogovarjala Tadeja Krečič. foto: Peter Uhan

Šioje "Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje" laidoje - pokalbis su Alytaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologe Vilija Šiugždinyte apie tai, kaip ruoštis priešmokyklinei grupei, pirmai klasei ir kaip įvertinti mūsų mažųjų brandą mokslams.

Pirmosiomis kovo dienomis namuose auginantys daržoves ir kitus augalus jau skuba pirkti sėklų. Auginant kambaryje ar balkone svarbu skirti tiek, kiek reikia šviesos ir vandens, tokiu atveju augalai vešės ir duos vaisių.Nuo pat ūkininkavimo pradžios Kupiškio r. ūkininkas Dalius Jankauskas rūpinosi ne pastatų statyba, bet visas lėšas skyrė technikai modernizuoti. Tai pasiteisino: dabar 100 ha augalininkystės ūkyje visus darbus nudirba pats.Vilnių į Labanorą iškeitę Vilija ir Algirdas Čepuliai džiaugiasi čia sukurtu kaimo turizmo verslu. Ir nors karantino metu dirbti negali, veiklos turi ir į miestą grįžti neplanuoja.Ved. Saulenė Pečiulytė

Lietuvos matematikos mokytojų asociacija kietai sureagavo į Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) siūlymą lengvinti šiais metais vyksiančio valstybinio matematikos brandos egzamino turinį.NŠA rašte mokytojų dalykininkų asociacijoms pasiūlė rengiant matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) užduotį, padidinti žemesnio, tai yra B kurso uždavinių dalį 4 proc. ir taip pritaikyti užduotis žemesnių ir vidutinių pasiekimų mokiniams, galimai nepakankamai įsisavinusiems matematikos ugdymo turinį dėl mokymosi nuotoliniu būdu ypatumų.Lietuvos matematikos mokytojų asociacija (LMMA) reaguodama į šiuos siūlymus pareiškė „nepritarianti jokiems veiksmams, kurie nespręstų prastų matematikos VBE rezultatų problemos, kurių taikymas iškreiptų statistinius duomenis ir paslėptų realią situaciją”.Anot LMMA, egzamino užduotis neturėtų būti lengvinama, nes ji ir taip nėra sunki lyginant su kitų šalių užduotimis.Kodėl matematikos mokytojai nesutinka su brandos egzaminų organizatorių siūlymu lengvinti matematikos egzamino turinį?LRT radijo laidoje dalyvauja: Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos vadovė, Pal. T. Matulionio gimnazijos matematikos mokytoja Regina Rudalevičienė, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos matematikos mokytoja Vilija Šileikienė ir Kauno J. Grušo menų mokyklos matematikos mokytoja Odeta Stanevičienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Selemonas Paltanavičius, Vilija Kvieskaitė. „Sniego žmogelių žiema“. Skaito aktorė Saulė Degutytė.

Ar Lietuvoje mokame ir esame pasiruošę į bendrojo lavinimo mokyklas integruoti vaikus su negalia? Šia tema kalbamės su dviejų vaikų mama ir advokate Vilija Viešūnaite.

Laidos viešnia – žinoma švietimo problemų ekspertė prof. Vilija Targamadze. Ved. Valentinas Mitė.

Vilijas art speaks about human and nature relationships, its spirit, colourfulness, and emotions. Vilijas passion for art comes from nature, music, and stories. She also works about climate change, equal rights through her art projects. She has travelled the world creating different projects with body art, from the mountains in Morocco to the barren landscapes of Lofoten, Norway. Vilija finds inspiration in the world of nature to create her vibrant and colourful body art. We met at Universal Playground Festival in Bratislava where she, along with here colleagues Johannes and Sarah, painted dancers from ÅSA Folkhogskola to perform a piece called Water. It was beautiful and breathtaking performance. I remember the moment when i stopped and stared at the two creatures dancing on the stage so fascinated by the look, that I told myself I had to have a conversation with her one day. What is her most memorable Project, how does she see nudity in art, or what is the World Bodypainting festival? Find out in our second Universal Playground STORIES with Vilija Art. Website: https://www.vilijaart.com/ Instagram: https://www.instagram.com/vilija_art/ Facebook: https://www.facebook.com/vilijaArt/

Orų prognozė. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su Baltijos šalių kolegomis vykta į Jungtines Valstijas, kur su aukštais pareigūnais aptars saugumo ir verslo bendradarbiavimo klausimus. Laidos svečias – fizikas Jonas Žmuidzinas, kuris ilgą laiką vadovavo vienam iš NASA centrų. Sumažėję telefonų skambučių, žinučių ir interneto tarifai Europos Sąjungoje.Kultūros renginiai.Atsisveikinimas su operos solistu Virgilijumi Noreika Nacionaliniame operos ir baleto teatre.Pokalbis su Jono Žmuidzino žmona Vilija Žmuidziniene.

„Radijo dokumentika“: viena daina – trys istorijos.Žodis „apokalipsė“ reiškia pabaigą. Grupės „Cigarettes After Sex“ daina „Apocalypse“ gali reikšti ir pradžią. Laidoje – trys žmonės apie tai, ką jiems reiškia ši daina.Kodėl „Apocalypse" žymi naują pradžią, pasakos dainos autorius Gregas Gonzalezas. Kodėl ši daina padėjo labiau pasitikėti savimi, kalbės Mykolas. Vilija dalysis su kuo daina siejosi anksčiau ir kaip santykis su ja keitėsi vėliau. Muzika ir konkrečios dainos gali vienyti skirtingus žmones visame pasaulyje. Vieną dainą jie gali susieti su savo išgyvenimais, prisiminimais. Į vieną dainą jie gali sudėti reikšmių, kurios gali labai skirtis arba kaip tik sutapti su paties autoriaus mintimis. Sekmadieniška svajinga muzika apipinta „Radijo dokumentika“ – ką viena daina reiškia trims skirtingiems žmonėms.

„Radijo dokumentika“: viena daina – trys istorijos.Žodis „apokalipsė“ reiškia pabaigą. Grupės „Cigarettes After Sex“ daina „Apocalypse“ gali reikšti ir pradžią. Laidoje – trys žmonės apie tai, ką jiems reiškia ši daina.Kodėl „Apocalypse" žymi naują pradžią, pasakos dainos autorius Gregas Gonzalezas. Kodėl ši daina padėjo labiau pasitikėti savimi, kalbės Mykolas. Vilija dalysis su kuo daina siejosi anksčiau ir kaip santykis su ja keitėsi vėliau. Muzika ir konkrečios dainos gali vienyti skirtingus žmones visame pasaulyje. Vieną dainą jie gali susieti su savo išgyvenimais, prisiminimais. Į vieną dainą jie gali sudėti reikšmių, kurios gali labai skirtis arba kaip tik sutapti su paties autoriaus mintimis. Sekmadieniška svajinga muzika apipinta „Radijo dokumentika“ – ką viena daina reiškia trims skirtingiems žmonėms.

Psi lahko zavohajo marsikaj. Drogo, eksploziv, gomolje, ki rastejo nekaj deset centimetrov pod zemljo, pogrešane ljudi, pline. Psi zavohajo celo strah, čeprav zanj pravijo, da je znotraj votel, zunaj ga pa nič ni. Pasji smrček naj bi imel več kot 200 milijonov čutnih, receptorskih celic za voh. Za primerjavo, ljudje jih imamo v svojem nosu le približno pet milijonov. Če bi kuža stal na eni strani olimpijskega bazena in bi kdo na drugi strani v vodo stresel na primer žličko soli, bi kuža to zavohal. In ta njihova sposobnost, odličen voh, zadnjih nekaj desetletij pride prav tudi v zdravstvu. Psi lahko zavohajo spremembe v stopnji sladkorja v krvi, prav tako že nekaj let urijo pse, da v urinu zavohajo prisotnost raka v telesu. Dva taka psa, labradorca Vilija in Tio, imamo zdaj tudi v Sloveniji.

Kaip per ketvirtį amžiaus pasikeitė tai, kaip atrodome, ką valgome, kaip mąstome, kur dirbame ir kaip pramogaujame? Apie kasdienos pokyčius per 25-erius atkurtos Nepriklausomybės metus papasakos speciali Kovo 11-osios 25-mečiui skirta LRT radijo dokumentikos laida.Ieškodama ryškiausių kasdienos pokyčių, Ž. Kropaitė apsilankė įstaigose, kurių nebuvo sovietmečiu – butike, kavinėje-knygyne, šiuolaikiniame bare, stand-up humoro šou, paslaugų centre, įdarbinusiame per 1000 žmonių, kur aukščiausio lygio Lietuvos specialistai darbe vartoja tik anglų kalbą. „Stengiausi visose tose moderniose vietose apsilankyti su žmonėmis, kurie panašiose įstaigose dirbo sovietmečiu ar ankstyvais Nepriklausomybės laikais. Pavyzdžiui, į kavinę-knygyną ėjau su legendinės kavinės „Vilija“ buvusia vedėja“, – pasakoja Ž. Kropaitė.

Kaip per ketvirtį amžiaus pasikeitė tai, kaip atrodome, ką valgome, kaip mąstome, kur dirbame ir kaip pramogaujame? Apie kasdienos pokyčius per 25-erius atkurtos Nepriklausomybės metus papasakos speciali Kovo 11-osios 25-mečiui skirta LRT radijo dokumentikos laida.Ieškodama ryškiausių kasdienos pokyčių, Ž. Kropaitė apsilankė įstaigose, kurių nebuvo sovietmečiu – butike, kavinėje-knygyne, šiuolaikiniame bare, stand-up humoro šou, paslaugų centre, įdarbinusiame per 1000 žmonių, kur aukščiausio lygio Lietuvos specialistai darbe vartoja tik anglų kalbą. „Stengiausi visose tose moderniose vietose apsilankyti su žmonėmis, kurie panašiose įstaigose dirbo sovietmečiu ar ankstyvais Nepriklausomybės laikais. Pavyzdžiui, į kavinę-knygyną ėjau su legendinės kavinės „Vilija“ buvusia vedėja“, – pasakoja Ž. Kropaitė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.