Podcasts about asociacijos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, minint Rusijos invazijos metines, pagyrė trejus „pasipriešinimo“ ir „didvyriškumo“ metus.Prezidentas Gitanas Nausėda ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžia tęstinę Lietuvos paramą ir Rusijos sustabdymą.Vokietijos konservatoriai švenčia pergalę rinkimuose, o jų lyderis Frydrichas Merzas turėtų tapti naujuoju kancleriu, tuo metu kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ pasiekė rekordinių laimėjimų ir užėmė antrąją vietą. Merzas ragina skubiai formuoti naują koalicinę vyriausybę, įspėdamas, kad Europa turi išplėtoti savo gynybos galimybes, atsižvelgiant į didėjančią įtampą tarp JAV ir Europos dėl NATO finansavimo ir Ukrainos.Jaunųjų gydytojų asociacija Kauno klinikose pristatė tyrimą, kaip medikai pasirengę darbui karo metu ir kitomis ekstremaliomis situacijomis. Asociacijos apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė Lietuvos medikų jaučiasi visiškai nepasirengę veikti karo sąlygomis. Organizacijos atstovai kviečia medikus ne tik diskutuoti, bet ir kartu ruoštis bet kokiam galimam situacijos neapibrėžtumui.Ved. Karolina Panto

Lietuvos muitinės praktikų asociacijos direktorė Enrika Naujokė: „Prezidento D.Trumpo ketinimai įvesti muitus ES sukeltų prekybos karą su JAV”. Daumantas Butkus, jis aiškinasi, ką Lietuvai reiškia Amerikos ketinimai įvesti muitus.

Elektromobilius naudojantys vairuotojai skundžiasi, kad vietų jų mašinoms įsikrauti Lietuvoje – per mažai, o už elektrą jau reikia mokėti. Įkrovimo stotelių operatoriai sako priešingai – šiuo metu yra beveik 1,8 tūkst. stotelių ir jos visiškai patenkina elektromobilių poreikį. Kur ir už kiek galima įkrauti elektromobilį?Į gyvąjį Kristų tikintis 19-metis Eligijus Girdenis iš Mažeikių neseniai vedė ir savo žmoną pirmąkart pabučiavo tik per vestuvių ceremoniją. Pokalbis su Eligijumi ir jo draugu 18-mečiu Damiru Samarinu, kurie išgarsėjo prieš pusantrų metų, sukūrę pirmąjį pasaulyje stalo žaidimą neregiams „Brailing“.Kokias galimybes turime atsisveikinti su ligoninėje mirštančiu artimuoju? Šią diskusiją paskatino LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė, kurios šeima, pasak jos, Vilniuje negalėjo tinkamai atsisveikinti su ligoninėje gulinčia insulto ištikta mirštančia mama.Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite, kaip Žaltauskų šeima Mažeikių rajone puoselėja ekologinį šaltalankių ūkį ,,Saulės link“. Iš ūkyje surinktų uogų gaminama įvairi produkcija – sultys, aliejus, arbatos, sirupai. Kaip sako ūkio atstovė, vieno iš brolių, Mariaus Žaltausko žmona Roberta, prasideda uogų rinkimas ir tai yra vienas sudėtingesnių darbų ūkyje.Siekiant mažinti perteklinių reikalavimų naštą ūkininkams, Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius laikinai, iki bus peržiūrėti teisės aktai, sustabdė ūkio veiklos žurnalų pildymą. Anot ministro, neliks reikalavimo kiekviename lauke apskaičiuoti veikliosios medžiagos kiekį. Bus iki kitų pakeitimų. Asociacijos ,,CropLife“ Lietuva direktorė Zita Varanavičienė sako, kad pokyčių reikėjo.Pastarąją savaitę Šiaurės Lietuvoje buvo galima išvysti neįprastą vaizdą: kiek atokesniais keliukais keliaujančią merginą, žirgą ir šunį. Jų kelionė trunka jau beveik tris mėnesius. Žirgų trenerė Ania Szamreta kilusi Lenkijos, dabar per Lietuvą iš Norvegijos keliauja į gimtą šalį, neretai stabteldama ir ūkiuose.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugsėjo 4 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Prieš 1945 metus išsiveržęs Vezuvijus nuo žemės nušlavė Pompėją.Gražutės regioniniame parke sekmadienį bus atidarytas 11 kilometrų ilgio Sėlių šventakis.Elžbietos Banytės parengta knygų apžvalga.Lietuvos kultūros sostinėje Kaišiadoryse šiandien prasideda pirmą kartą organizuojamos šiuolaikinio meno dienos „Ars Mix“.Baltijos šalyse minimas Baltijos kelio 35 metų sukaktis.Pakruojyje trečią kartą surengtas skulptorių pleneras „Akmens dialogai“.Ukrainoje veiklą pradėjo Ukrainos muziejų asociacija, vienijanti apie 40 muziejinių institucijų.Ved. Marius Eidukonis

Kokius tikslus sau kelia įkurta Kino kultūros asociacija?Tikimasi, kad netrukus Panevėžyje atsiras naujas skulptūrinis personažas, kuris įsikurs svarbiausiose miesto vietose ir pasakos svarbiausius Panevėžio istorijos akcentus.Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkursą laimėjo „Meno ir mokslo laboratorijos“ eskizas spektakliui „Chroma“.Kaip Rita Hayworth kūrė Femme Fatale įvaizdį įkūnydamą Gildą 1946-aisiais pasirodžiusioje kino juostoje?Rubrikos „Be kaukių“ svečias literatūros pažinimo programos „Vaikų žemė“ vadovas Justinas Vancevičius.Ved. Marius Eidukonis

Ukrainai teko keisti kontrpuolimo taktiką, kad išvengtų didžiulių nuostolių. Prognozuojama, kad besiginančiai šaliai bent jau artimiausiu metu nepavyks atkovoti Melitopolio.Savo ruožtu Charkivo savanorių asociacijos vadovas Ruslanas Alikperovas interviu LRT sako, kad Ukraina jau dabar būtų atkovojusi visą savo teritoriją, jei Vakarų parama šalį būtų pasiekusi laiku.Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija kreipsis į Krašto apsaugos ministeriją dėl informacijos, svarstydami, ar ministras Arvydas Anušauskas nepaviešino įslaptintos informacijos apie vokiškų tankų pirkimą. Dėl to į komisiją kreipėsi Seimo narys Saulius Skvernelis.Migracijos departamentas atsisakė suteikti prieglobstį Nobelio taikos premijai nominuotos baltarusių organizacijos „Mūsų namai“ vadovei Olgai Karač. Ji pati aiškina, kad prieglobsčio negavo, nes yra ėmusi interviu iš Žirinovskio. Lietuvos institucijos sprendimo priežasčių nekomentuoja. Tačiau Lietuvos žurnalistai spėlioja, kad galbūt baltarusių aktyvistė tarnyboms neįtiko dėl ryšių su Baltarusijai šnipinėjusiu ir už tai teisiamu Mantu Danieliumi.Kaip didžiausiu kroviniu vadinamas Orlen Lietuva gamyklos reaktorius tapo turistiniu objektu ir kiek laiko dar truks šiandien turėjusi pasibaigti jo kelionė per Lietuvą?Lietuvoje fiksuojami karščio rekordai, o koks laukia savaitgalis?Ved. Liepa Želnienė

Remiantis UNAIDS bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje iki 2022 m. lapkričio mėn. iš viso registruota beveik 4 tūkst. ŽIV užsikrėtusių asmenų. Šis virusas sukelia AIDS ligą, kuri kasmet nusineša apie 100 gyventojų gyvybių. Nors Lietuva pagal naujų užsikrėtimų skaičių atitinka ES vidurkį, tačiau pagal mirštamumą nuo ligų, susijusių su ŽIV, esame paskutiniai Europoje.ŽIV infekuotais bei AIDS sergančiais asmenimis bei jų artimaisiais Lietuvoje rūpinasi ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „DEMETRA“. Ši nevyriausybinė organizacija jau daugiau nei 20 metų įgyvendina profilaktikos projektus, teikia konsultacijas bei ŽIV testavimo paslaugas. Asociacija šiais metais jau atliko beveik 8 tūkst. ŽIV testų ir iki metų pabaigos planuoja ištirti daugiau nei 15 tūkst. asmenų. Asociacijos duomenys rodo, kad šiuo metu dėl ŽIV tiriasi daugiau gyventojų nei per COVID-19 pandemiją.Tiesa, nors šiandieninė medicina leidžia žmonėms, sergantiems ŽIV, gyventi visavertį gyvenimą ir turėti atžalų, vis dar trūksta efektyvios ŽIV prevencijos ir informacijos sklaidos. Lietuvoje ŽIV sparčiai plinta dėl visuomenės nežinojimo ir savo statuso nesitikrinimo, o užsikrėtusiųjų amžius vis jaunėja. Tačiau liūdniausia, kad daugiau nei pusė žinančių, jog yra užsikrėtę, vengia gydymo.Kas lemia tokius aukštus mirštamumo nuo AIDS rodiklius? Kokios stigmos vis dar kausto visuomenę ir kaip jos atsiliepia infekcijos valdymui?Laidoje dalyvauja: Europos didelės apimties ŽIV/AIDS tyrimų tinklo valdybos narė, gydytoja infektologė prof. Raimonda Matulionytė ir asociacijos „Demetra“ atstovė Dalia Poškienė.Ved. Laura Adomavičienė

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos atstovų elgesio atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms. Pranešimą komisijai apie savo socialinio partnerio galimai padarytus pažeidimus įteikė Žemės ūkio ministerija. Asociacijos tarybos pirmininkas Algirdas Šiukščius sako, kad asociacija tokį ministerijos žingsnį vertina kaip spaudimą, nes nepritaria Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. programoje planuojamam paramos dydžiui už gamtotvarkos darbus. ŽŪM Žuvininkystės departamento vadovė Ieva Žundienė sako, kad ministerija į VTEK kreipėsi, nes ministerijos antikorupcijos skyrius atkreipė dėmesį į asociacijos teikiamų pasiūlymų intensyvumą ir jų rizikas. VTEK narė ir pirmininko pavaduotoja Virginija Aleksejūnė sako, kad jei komisija pradėjo tyrimą, tai dar nereiškia, kad asociacija pažeidė įstatymo nuostatas. Nerijus Lukošiūnas (Zarasų r.) sausmedžio uogas planavo skinti visą liepos mėnesį.Šie metai turėjo būti lengvesni – už paramos lėšas modernizavo ūkį ir įsigijo uogų skynimo kombainą, šaldytuvą. Tik viskas pasisuko kiek kitaip. Uogos šiemet ėmė sirpti kur kas anksčiau, o didžiąją jų dalį sulesė paukščiai, tad derlius baigėsi vos tik liepos mėnesiui prasidėjus. Ūkininkas tikisi, kad situaciją šiemet išgelbės jau nokstantis pirmasis užaugintų juodųjų gervuogių derlius.Gamtinių edukacijų svarba ir apie tai, kad lankytojų laukia net 9 unikalios gamtos mokyklos gražiausiose Lietuvos vietose. Apie tai, ką jose galima pažinti, pasakoja Saugomų teritorijų Nacionalinio lankytojų centro edukatorius Ignas Markevičius.Ved. Kristina Toleikienė

In memoriam rašytojui, ilgamečiui Lietuvos Gaono žydų istorijos muziejaus vadovui Markui Zingeriui.Kultūros publikacijų spaudos tema apžvalga.Kauno paveikslų galerija kviečia pažinti vieną žymiausių Lenkijos naiviojo meno atstovų – Nikiforą.Nuo šiandienos iki sekmadienio Palangoje vyks jau 33- iasis Jurginių festivalis „Jurgi, paimk raktus“. Jo kulminacija - šviesos misterija Birutės kalno papėdėje.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia anglų rašytojos Suzanos Klark romaną „Piranezis“ ir suomių romanų ir pjesių kūrėjos, dramaturgės Saaros Turunen romaną „Neracionalūs dalykai“.Nacionalinėje dailės galerijoje savaitgalį bus siuvinėjami Baltarusijos politinių kalinių portretai.Rusų okupuotose Ukrainos teritorijose naikinamos visos ukrainietiškos knygos, kiek anksčiau Ukrainos knygų instituto vadovė tvirtino, kad Ukraina atsisakys rusiškų knygų. Situacija aptariame su Ukrainos bibliotekų asociacijos prezidente Oksana Brui.Į Varnius atgebenti keturi bronziniai varpai, išlieti Austrijos varpų liejykloje. Jie įkelti į Žemaičių vyskupystės muziejaus bokštą.Kino teatruose Lietuvoje pradedamas rodyti Meinardo Valkevičiaus animacinis filmas „Kakė makė: mano filmas“.Gegužės mėnesį Kyivo Lesios Ukrainkos teatre kūrybinėje rezidencijoje dalyvaus du teatro režisieriai iš Lietuvos Uršulė Bartoševičiūtė ir Andrius Darela.Ved. Marius Eidukonis

35 verslo asociacijos valdžios institucijų prašo išaiškinti, kokiu būdu asocijuotos verslo struktūros turėtų atstovauti savo narių interesams, kai Konkurencijos taryba skirt beveik 73 mln. eurų baudų vaistinėms už susitarimą.Vakarų šalys neskuba perduoti puolamųjų ginklų Ukrainai, nes nori iš Rusijos išsemti visą karinį potencialą. Tokią nuomonę savo „YouTube“ kanale išsakė karo ekspertas Olegas Ždanovas. Kaip tokią perspektyvą vertina kiti gynybos analitikai?Šiandien Ukrainoje ir vėl gaudžia oro pavojaus sirenos. Prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėja, kad Rusija neabejotinai mes viską, kas jai liko, kad bent kiek nors atitolintų savo pralaimėjimą.Jungtinėse Valstijose stringa Atstovų rūmų darbas - išrinktiesiems trečią kartą nepavyko išsirinkti pirmininko.Vilniaus savivaldybė iš buvusių Lazdynų baseino rangovų sieks prisiteisti 8,6 mln. eurų –Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl patirtų nuostolių ir žalos atlyginimo.Baseino atidarymas planuojamas vasarį.Šiandien pasaulinė Brailio rašto diena. Šešių taškų raštas skirtas akliesiems ir silpnaregiams pavadintas jo įkūrėjo Luji Brailio vardu.Karklėje planuojama statyti tiltą į jūrą. Tikimasi, kad jis taps ir pasivaikščiojimo vieta, ir pirsu žvejams švartuoti savo valtis bei iškrauti laimikį.Ved. Andrius Kavaliauskas

Valstybių narių nuolatiniai ambasadoriai prie Europos Sąjungos diskutuoja ir derasi dėl naujojo, jau 9-ojo sankcijų paketo Rusijai. Kaip LRT Radijui sakė Lietuvos ambasadorius Arnoldas Pranckevičius, tikimasi, kad naujame sankcijų pakete bus priemonių technologijų, finansų ir kovos su dezinformacija srityse, taip pat jame atsidurs „bent pora šimtų“ naujų asmenų ir kompanijų, atsakingų už karo nusikaltimus Ukrainoje.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė siūlymui neleisti Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėti ginklą. Nors pakeitimams pritarta bendru sutarimu - diskusijų neišvengta.Vaistų gamintojų asociacijos teigia, po Naujųjų įsigaliojus farmacijos įstatymo pakeitimams kainyne būtinų vaistų gali nerasti šimtai tūkstančių pacientų. Asociacijos atstovai teigia, kad dėl mažėjančios konkurencijos iš Lietuvos rinkos apskritai gali pasitraukti vaistų tiekėjai ir gamintojai.Žmogaus teisių gynėjai reiškia susirūpinimą dėl Indonezijos Parlamento priimto naujo baudžiamojo kodekso, kuris riboja politines laisves, taip pat ir ir draudžia nesantuokinius santykius. Įstatymas bus taikomas ir užsieniečiams, todėl tai aktualu į Indoneziją, pavyzdžiui, Balio salą vykstantiems turistams.Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė tvirtina, kad atlikusi analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrimą dėl Kauno miesto tarybos nario Šarūno Matijošaičio įsigytų žemių Kaune STT vis dėlto negali teigti, kad šioje istorijoje yra pažeisti teisės aktų reikalavimai. Tačiau Kaziliūnaitė pažymėjo, kad tam tikra schema matoma ir 37 žemės sklypus įsigijo asmenų grupės, vienaip ar kitaip susijusios su Š. Matijošaičiu.Stalino alėja, Stalino prospektas ir muziejus - taip pat pavadintas vieno iš didžiausių 20-ojo amžiaus galvažudžių vardu. Visai tai - ne dabartinės, Josifą Visarionovičių vėl garbinančios Rusijos dalis. Ir ne Grūto parkas prie Druskininkų. Goryje, maždaug Panevėžio dydžio Sakartvelo mieste, galima pasijusti tartum sugrįžus į pokario laikų Sovietų sąjungą.Ved. Liuda Kudinova

UNESCO šiemet atlikta Lietuvos moksleivių apklausa parodė, kad 8 iš 10 klimato kaitą laiko rimta arba labai rimta problema ir beveik visi apie tai norėtų žinoti daugiau. Nemažai vilčių siejama su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis. Bet pačių mokytojų kvalifikacijos klausimas tebėra atviras.Patys moksleiviai jau ne pirmus metus prašo integruoti klimato kaitą į visų dalykų pamokas, bet rezultatų tebelaukia. Viena jų – dvyliktokė iš Šakių Ūla Balaševičiūtė. „Keičiantis klimatui, turi keistis ir mūsų švietimo sistemos“, - sako ji.Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vadovas Arminas Varanauskas analizavo atnaujintas ugdymo programas, pagal kurias moksleiviai mokysis nuo 2024 metų. Pasak jo, geriausiai klimato kaita aptariama biologijos, geografijos ir etikos dalykuose, o prasčiausiai – Lietuvių kalbos, matematikos, dailės ir muzikos.Vilniaus universiteto klimatologas dr. Egidijus Rimkus šiemet pirmą kartą vedė nuotolinius 24 valandų mokymus Lietuvos mokytojams. Jis įsitikinęs, kad su klimato kaita galima ir reikia rasti sąsajų absoliučiai visose disciplinose.Mokytojai pripažįsta, kad šioje srityje jiems trūksta žinių. Geografijos mokytoja ekspertė Genovaitė Kynė šiemet dalyvavo pirmą kartą pedagogams organizuotuose Vilniaus universiteto mokymuose apie klimato kaitą. Bet kaip naujas žinias pritaikys pamokose, ji dar nežino.Kodėl svarbu klimato kaitos temą įtraukti į bendrojo ugdymo programas ir kodėl tai sunku padaryti?Autorė Vaida Pilibaitytė

Laidoje „Prie aikštelės“ svečiuojasi buvęs teisėjas, o dabar LKF Teisėjų Asociacijos prezidentas Kęstutis Pilipauskas ir šiuo metu LKL rungtynėse švilpiantis Andžej Urbanovič. Temos: Lietuvos teisėjų mokyklos (00:00); Kaip Andžej Urbanovič pasirinko teisėjo kelią (3:50); Gerokai sumažėjęs žiūrovų spaudimas teisėjams (4:41); Teisėjai šoumenai (7:10); Kiek teisėjai jautrūs komentarams ir treneriams? (9:05); Klaidos ir nuobaudos teisėjams (12:30); Geras ir blogas trenerių spaudimas teisėjams (18:30); Kur žiūrovai ir treneriai siunčia teisėjus? (23:59); Kur dingo rubrika „Teisėjo švilpukas“? (26:38); Šiuolaikinės nesportinės pražangos (28:33); Teisėjų darbas rungtynių ir klaidų skaičiavimas (30:29);  Mažeikos spyris ir lūžęs Leissnerio žandikaulis (36:50); Teisėjų sportinės forma ir traumos (43:00); Teisėjų galimybė atsakyti į žiūrovų replikas (45:18); Augantis lygis ir papildomi teisėjų darbai (46:15); Didžiausios nuobaudos teisėjams (50:52); Kodėl teisėjas negali būti emocingas? (52:27).

Lietuvos savivaldybių asociacija aiškinasi, kokie valdžios planai dėl migrantų apgyvendinimo. Asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius sako, kad savivaldybių atstovai nori daugiau aiškumo, kaip toliau planuojama spręsti migrantų krizę, kokia naštos dalis teks savivaldai, koks bus finansavimas.Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai nepalaiko idėjos Lietuvoje taikyti privalomą skiepijimą. Pasak komiteto pirmininko Antano Matulo, apie privalomą vakcinaciją galima kalbėti tik tokiu atveju, jei valstybė atlygintų žalą gyventojams, kuriems po skiepų kiltų komplikacijų.Metai , kai Beiruto uoste įvyko sprogimas, nusinešęs daugiau kaip dviejų šimtų žmonių gyvybes. Sprogus dideliam kiekiui, kaip manoma, aplaidžiai laikytam amonio nitratui, dar pusseptinto tūkstančio žmonių buvo sužeista, o didelė miesto dalis sugriauta. Praėjus metams, Libano valdžia vis dar nėra išaiškinusi visų tragedijos aplinkybių, ir yra kritikuojama tiek šalies viduje, tiek ir užsienyje, dėl įtariamų pareigūnų ir politikų dangstymo.Kalvarijos pasienio kontrolės punkte atidaryta mobili vakcinavimo nuo COVID-19 vieta.Ved. Paulius Šironas

Lietuvos žvalgyba paviešintoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje akcentuoja, kad COVID-19 pandemija – kelia ne tik medicinines, bet ir socialines, ekonomines bei geopolitines grėsmes. Taip pat akcentuojama, kad Rusija ir Kinija naudojasi pandemijos situacija diskredituodamos priešiškomis laikomas valstybes arba, priešingai, mėgina gerinti savo tarptautinį įvaizdį. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad medicininę paramą ir inovacijas šios šalys ėmė naudoti kaip įtaką tarptautinėje arenoje galintį didinti galios šaltinį.Specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis, medicinos priemonėmis ir įranga prekiaujančios įmonės galėjo neteisėtai laimėti viešųjų pirkimų už daugiau kaip 3 mln. eurų. Pasak prokuroro, surinkti duomenys leidžia manyti, kad vykdant pirkimus buvo ribojama konkurencija, diskriminuojami kiti tiekėjai.Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba sako, kad per du šių metų mėnesius registruota tūkstantis du šimtai nepageidaujamų reakcijų į vakcinas. Pasak tarnybos viršininko Gyčio Andriulionio, per septyni šimtai pranešimų gauta dėl „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos, keturi šimtai dėl „AstraZeneca“ ir šešios dešimtys pranešimų dėl „Moderna“ vakcinos. Pranešusiesiems apie nepageidaujamus vakcinų poveikius buvo nuo 19 iki 87 metų, didžioji dalis jų buvo moterys.Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad šalies vidaus žvalgybos agentūra seka didžiausią opozicinę partiją Alternatyva Vokietijai. Tai pirmas kartas šios šalies pokario istorijoje kai viena iš partijų šitaip nuodugniai stebimą dėl galimo pavojaus demokratijai ir galimų ryšių su ekstremistinių pažiūrų veikėjais.Vašingtone imtasi papildomų priemonių saugumui užtikrinti dėl grėsmės, kad gali būti mėginama įsiveržti į Kapitolijų. Dėl šios priežasties Atstovų Rūmai atidėjo numatytus balsavimus. Apie grėsmę įspėjo JAV Kapitolijaus policija, nurodžiusi, kad skelbti pavojų paskatino žvalgybos informacija apie neįvardijamą sukarintą grupę.Valdžia planuoja naują realybę, pagal kurią jau po 6-erių metų didmiesčių gyventojai važinėtų vien elektriniu viešuoju transportu, o po kelių dešimtmečių – turėtų nelikti jokių benzininių ar dyzelinių automobilių. Ekspertai į tokius planus žiūri atsargiai – esą gal ir įmanoma, bet reikia labai pasistengti. Ar Lietuva pajėgi įgyvendinti tokius pokyčius?Kokie transporto įmonių patiriami sunkumai? Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ skaičiuoja, kad nuo pandemijos pradžios Lietuva neteko daugiau kaip 115 transporto įmonių. Iš jų virš 90 išsikėlė į Lenkiją, likusios nusprendė tęsti veiklą Vokietijoje ir kitose valstybėse. Asociacijos teigimu, dėl to valstybės biudžetas neteks beveik 45 mln. eurų pajamų, be to, gresia mažesnių įmonių žlugimas.Ved. Madona Lučkaitė

2021-ieji – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus šimtmečio metai. Kokie jie bus? Pasakoja muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė.Savaitgalį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras išsirinko naujuosius koncertmeisterius – orkestro koncertmeisteriu tapo Dainius Peseckas, o antrų smuikų grupės koncertmeisterio poziciją nuo šiol užims Linas Valickas. Įspūdžiais po konkurso dalinasi LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas ir viena iš koncertmeisterių konkurso narių, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisterė Dalia Dėdinskaitė.Kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas po 25-erių metų, praleistų svetur, sakosi Lietuvoje vis dar besijaučiantis „balta varna“. Trumpoje laidos „Garso ekspedicija“ ištraukoje – pokalbis apie kultūrinį populizmą, tikros kūrybos stoką ir infrastruktūros svarbą šiuolaikinės muzikos plėtrai.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši restoranų vadovas, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius, kuris pasakoja apie gurmanišką skonių dermę lėkštėje, muziką, kuri įkvepia, ir tai, kodėl šiandien mėgavimasis skoniais ir kvapais tapo ypač svarbus.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros naujienas apžvelgia Vita Ličytė.Minime 100– ąsias poeto Henriko Nagio metines.#PiktosKinoKritikės apžvelgia Audriaus Mickevičiaus ir Nerijaus Mileriaus dokumentinį filmą „Pavyzdingas elgesys“.Su nepriklausomais kultūros ekspertais dr. Rasiumi Makseliu ir dr. Juozapu Blažiūnu, dirbusiais LRT KLASIKA „Ryto allegro” laidos rengtame cikle „Rinkimai 2020. Kultūros debatai”, aptarsime, kokios naudos rinkėjams davė tokios vienai sričiai skirtos diskusijos, ar kandidatai yra pasirengę dirbti kultūros politikos srityje, kaip išrinktieji į Seimą, ko ekspertai pasigedo partijų, sąjungų rinkimų programose. Moderuoja Laima Ragėnienė.Asociacija LATGA savaitgalį išrinko naująjį prezidentą. Ja tapo Raminta Naujanytė-Bjelle.Ved. Marius Eidukonis

Studijoje su Lietuvos dizaino asociacijos pirmininku Algirdu Orantu kalbėsime apie dizaino vertę ir paslaugų dizainą. Susipažinsime su Baltijos kelio maršrutu, nauja Ievos Narkutės daina bei iliuzionisto Roko Bernatonio magija. Ved. Gabrielė Martirosian ir Ignas Krupavičius

Kultūros puslapių spaudoje apžvalga. Pokalbis su Ignalinoje dirbančia režisiere Jolanta Narbutaite apie specifiką, dirbant nedidelio miesto režisiere, kur vieni kitus gerai pažįsta ir kai nuolat stinga pinigų teatriniams projektams.JAV prieš 50 metų įkurta katalikiška lietuvių kultūros stovykla „Neringa“ šią vasarą dėl koronaviruso pirmą kartą per savo istoriją atšaukė vasaros renginius. Kokia lietuvybės puoselėjimo svarba, gyvenant kitoje kultūroje?Pasaulio kultūros apžvalga: koncertas augalams, nevykusi restauracija Ispanijoje, Tailando urbanizacija išstumia šventyklas. „Facebook“ bando stabdyti išplėštų istorinių artefaktų prekybą, o Kobaino gitara turi naują savininką.Naujuoju Lietuvos meno kūrėjų asociacijos vadovu tapo fotomenininkas Jonas Staselis. Pokalbis su juo apie menininkų politinį išprusimą ir bendrystės poreikį. Rekonstrukcijos įkarštyje atsidūrusi Kauno sporto halė kelia naujas diskusijas: ar atsakingai vykdomi atnaujinimo darbai ir ar bus išsaugotas objekto autentiškumas? Ar tikrai Lietuva lyderiauja pasaulyje pagal interneto greitį? Ir ką apskritai reiškia greitas internetas? Apie tai pasakoja KTU Informacinių technologijų departamento direktorius Arvydas Žiliukas. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Tiriant neteisėtą poveikį teisėkūrai sulaikyti Lietuvos verslo konfederacijos ir Bankų asociacijos prezidentai. Medikai skundžiasi, kad per pandemiją sumažėjo pajamos. Sveikatos apsaugos ministras teigia nesuprantantis, kaip gali mažėti algos. Lietuvoje toliau mažėja susirgimų koronavirusu, bet karantinas neatšaukiamas. Specialistai pradeda vertinti kokias pasekmes tai gali sukelti visuomenei. Trims geriausiai pandemiją įveikusioms valstybėms vadovauja moterys. Kokios jų pamokos? Į miestelius svarstoma sugrąžinti policijos įgaliotinius. Mokslininkai Lietuvoje aiškinasi kodėl vilkai vis agresyviau puola galvijus ir vis mažiau baiminasi žmonių. Ved. Deividas Jursevičius.  

Kultūros naujienos spaudoje. „Kai išvažiavau į Ameriką, žmonės ėmė vis dažniau kviesti pagroti kanklėmis ir aš supratau, kad tikrai susidomėjimas jomis yra didelis, nes niekas tokio instrumento nėra matęs. Tada pagalvojau, kad laikas į kankles pažiūrėti rimčiau ir jas įtraukti į mano atliekamą džiazo muziką“, - sako atlikėja, kompozitorė Simona Smirnova. Tęsiame projektą „Atminties akmenys“ apie žymius Lietuvoje gyvenusius žydus. Šį kartą – pasakojimas apie Lietuvių dailės klasiką Augustiną Savicką. Mykolas Drunga apžvelgia užsienio kultūrinę spaudą. Apžvalga - apie aktorius, norinčius vaidinti su publika, apie soprano balsu dainuojantį vyrą, apie baldus ir kaukes ir apie nepaprastą pagarbą mirusiam prancūzų aktoriui Mišeliui Piccoli. Kaip planuojama organizuoti kultūros renginius? Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, planuojama, kad nuo birželio 1 dienos bus galima organizuoti renginius iki 100 dalyvių uždarose patalpose, o iki 300 dalyvių - atvirose erdvėse, laikantis nustatytų atstumų ir kitų apsaugos priemonių. Pokalbis su leidinio „Vinco Svirskio mediniai stebuklai“ sudarytoja, fotografijos istorike dr. Margarita Matulyte. Šiuolaikinio šokio asociacija atneša šokį į kiemus, pasakoja Asociacijos pirmininkė Agnietė Lisičkinaitė. Vilniaus fotografijos galerijoje veikiančios Andriaus Repšio parodos „4 m² Laisvės“ fotografijose lemtingai susitiko dvi panoptikinės sistemos – kalėjimas ir dronas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Ūkio naujienos. Žemės ūkio bendrovių asociacija jungia žemės ūkio uždarąsias akcines, kooperatines bendroves, perspektyvias žemės ūkio įmones. Asociacijos veikloje dalyvauja ir ūkininkai. Kokią bendradarbiavimo naudą mato žemdirbiai? Ilgai apie bites galėtų pasakoti Sandra Andriūnaitė, kuri po ilgų metų praleistų didmiestyje grįžo į gimtąjį Kupiškį. Kaip pavyksta derinti iš tėčio perimtą verslą ir bitininkavimą? Pakruojo rajono Rozalimo ir aplinkinių vietovių gyventojai džiaugiasi, kad miestelyje esančioje ambulatorijoje greitai gali patekti pas šeimos gydytoją. Kas visgi kelia rūpesčių? Ved. Rūta Katkevičienė.

Architektūros [pokalbių] fondas pradeda 25 savo ciklą „GRAŽU/NEGRAŽU“ ir kviečia diskutuoti apie architektūros kritikos svarbą architektūros laukui ir visuomenei. Pokalbis su ciklo kuratoriais Dalia Čiupailaitė-Višnevska ir Matu Šiupšinsku.Parodoje „Tapyba upe“ menininkai Ieva Tulaitė ir Kipras Černiauskas eksponuoja kelionėje po Lietuvą upėmis nutapytus darbus. Menininkus kalbina Birutė Rutkauskaitė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Socialinių mokslų daktarės Irenos Alperytės komentaras.Scenos meno kritikų asociacija kartu su Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija, Lietuvos muzikų sąjunga ir Kinematografininkų sąjungos Kino kritikų gildija išplatino kreipimąsi į žiniasklaidos redakcijas ir joms finansavimą skiriančias bei už jį atsakingas institucijas, norėdamos atkreipti dėmesį į meno kritiko profesiją ir reikalaudamos pokyčių – daugiau pagarbos bei visapusiško įvertinimo. Ar realu pasiekti užsibrėžtus tikslus? Kokią meno kritiką turime kultūrinėje žiniasklaidoje ir ar kritikų gaunamas neadekvačiu vadinamas atlygis visais atvejais yra neteisingas? Ved. Austėja Kuskienė.

Lietuvos karių asociacijos Keliautojų klubas baigė žygio dviračiais aplink Baltijos jūrą pirmą etapą. Per kelias savaites įveikta apie 1200 kilometrų Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos keliais. Laukia Švedija, Suomija, Estija, Latvija. Laidos svečiai – šio žygio dalyviai Rolandas Lubys, Artūras Voveris, Ernesta Lubytė. Ved. Vytaras Radzevičius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, atliko ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu. Vilniuje radus bombą, centrinėje miesto dalyje uždaryta gatvė. Medikams trūksta žinių apie tymus. Seimo socialdemokratai abejoja ar Saulius Skvernelis pajėgus vykdyti savo pareigas. Lenkijos mokytojai pradeda neterminuotą streiką. Kompozitoriui, pedagogui Giedriui Kuprevičiui šiandien sukanka 75-eri.

Privalomasis sveikatos draudimas studentams: persiregistruoti nebūtina.Studijas pradedantys jaunuoliai kasmet tampa savotišku sveikatos priežiūros įstaigų taikiniu – tai naujas srautas į miestus atvykstančių žmonių, kurie raginami persirašyti gydytis į naujas gydymo įstaigas. Tai nėra būtina daryti – tokios informacijos studentai dažnai nežino, todėl kartais yra suklaidinami, suviliojami dovanomis ar netikrais pažadais. Ką apie tai reikėtų žinoti, laidoje paaiškins Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė. Tūkstančiai bėgikų dalyvaudami įvairių distancijų bėgimuose jau nieko nestebina. Suprantama, jog tokiam sportui reikia pasirengti pamažu didinant krūvį, tačiau abejotina, kad taip visi ir treniruojasi. Specialistai laidoje paaiškins – kas yra sveikas sportas, kaip reikėtų pasirinkti fizinio aktyvumo rūšį ir kaip suteikti pirmąją pagalbą bėgikui, kuriam trasoje pasidarė bloga. Laidoje dalyvaus Lietuvos Širdies Asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė ir greitosios pagalbos gydytoja Vanda Pumputienė.Ved. Rasa Pekarskienė.

Privalomasis sveikatos draudimas studentams: persiregistruoti nebūtina.Studijas pradedantys jaunuoliai kasmet tampa savotišku sveikatos priežiūros įstaigų taikiniu – tai naujas srautas į miestus atvykstančių žmonių, kurie raginami persirašyti gydytis į naujas gydymo įstaigas. Tai nėra būtina daryti – tokios informacijos studentai dažnai nežino, todėl kartais yra suklaidinami, suviliojami dovanomis ar netikrais pažadais. Ką apie tai reikėtų žinoti, laidoje paaiškins Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Lina Vitkauskienė. Tūkstančiai bėgikų dalyvaudami įvairių distancijų bėgimuose jau nieko nestebina. Suprantama, jog tokiam sportui reikia pasirengti pamažu didinant krūvį, tačiau abejotina, kad taip visi ir treniruojasi. Specialistai laidoje paaiškins – kas yra sveikas sportas, kaip reikėtų pasirinkti fizinio aktyvumo rūšį ir kaip suteikti pirmąją pagalbą bėgikui, kuriam trasoje pasidarė bloga. Laidoje dalyvaus Lietuvos Širdies Asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė ir greitosios pagalbos gydytoja Vanda Pumputienė.Ved. Rasa Pekarskienė.

Lapkričio 28–29 dienomis Vilniuje vyks Europos Sąjungos Rytų partnerystės Viršūnių susitikimas. Paaiškinti šio įvykio svarbą paprašėme Rytų Europos studijų centro analitiko dr. Lauryno Kasčiūno.Dr. L. Kasčiūno paskaitoje „Rytų partnerystės politika – misija įvykdyta?“ aptariama: kodėl Rytų Europa yra geopolitinio lūžio akivaizdoje, netolygios šešių valstybių galimybės pretenduoti į partnerystę, ką lemtų strateginis pasirinkimas – Asociacijos susitarimas su Europos Sąjunga ar narystė Eurazijos muitų sąjungoje ir kt.

Lapkričio 28–29 dienomis Vilniuje vyks Europos Sąjungos Rytų partnerystės Viršūnių susitikimas. Paaiškinti šio įvykio svarbą paprašėme Rytų Europos studijų centro analitiko dr. Lauryno Kasčiūno.Dr. L. Kasčiūno paskaitoje „Rytų partnerystės politika – misija įvykdyta?“ aptariama: kodėl Rytų Europa yra geopolitinio lūžio akivaizdoje, netolygios šešių valstybių galimybės pretenduoti į partnerystę, ką lemtų strateginis pasirinkimas – Asociacijos susitarimas su Europos Sąjunga ar narystė Eurazijos muitų sąjungoje ir kt.