Podcasts about barboros radvilait

Dalia Staponkutė. „Vivat Regina!“. Išleido leidykla „Apostrofa“.Paralelinių istorijų romane sugretinami dviejų moterų, politinių figūrų – Kipro, Jeruzalės ir Armėnijos karalienės Kotrynos Kornaro ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės – gyvenimai brėkštant Europos Renesansui. Vidur vertybių skalės šiame romane – žmogus, moteris, jos mažareikšmis vaidmuo politikoje ir su tuo susijusi asmeninė drama. Per dviejų karalienių gyvenimus atsiskleidžia dviejų Europos pakraščių valstybių likimas. Knygos ištraukas skaito aktorė Jūratė Vilūnaitė.

Dalia Staponkutė. „Vivat Regina!“. Išleido leidykla „Apostrofa“.Paralelinių istorijų romane sugretinami dviejų moterų, politinių figūrų – Kipro, Jeruzalės ir Armėnijos karalienės Kotrynos Kornaro ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės – gyvenimai brėkštant Europos Renesansui. Vidur vertybių skalės šiame romane – žmogus, moteris, jos mažareikšmis vaidmuo politikoje ir su tuo susijusi asmeninė drama. Per dviejų karalienių gyvenimus atsiskleidžia dviejų Europos pakraščių valstybių likimas. Knygos ištraukas skaito aktorė Jūratė Vilūnaitė.

Dalia Staponkutė. „Vivat Regina!“. Išleido leidykla „Apostrofa“.Paralelinių istorijų romane sugretinami dviejų moterų, politinių figūrų – Kipro, Jeruzalės ir Armėnijos karalienės Kotrynos Kornaro ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės – gyvenimai brėkštant Europos Renesansui. Vidur vertybių skalės šiame romane – žmogus, moteris, jos mažareikšmis vaidmuo politikoje ir su tuo susijusi asmeninė drama. Per dviejų karalienių gyvenimus atsiskleidžia dviejų Europos pakraščių valstybių likimas. Knygos ištraukas skaito aktorė Jūratė Vilūnaitė.

Dalia Staponkutė. „Vivat Regina!“. Išleido leidykla „Apostrofa“.Paralelinių istorijų romane sugretinami dviejų moterų, politinių figūrų – Kipro, Jeruzalės ir Armėnijos karalienės Kotrynos Kornaro ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės – gyvenimai brėkštant Europos Renesansui. Vidur vertybių skalės šiame romane – žmogus, moteris, jos mažareikšmis vaidmuo politikoje ir su tuo susijusi asmeninė drama. Per dviejų karalienių gyvenimus atsiskleidžia dviejų Europos pakraščių valstybių likimas. Knygos ištraukas skaito aktorė Jūratė Vilūnaitė.

Dalia Staponkutė. „Vivat Regina!“. Išleido leidykla „Apostrofa“.Paralelinių istorijų romane sugretinami dviejų moterų, politinių figūrų – Kipro, Jeruzalės ir Armėnijos karalienės Kotrynos Kornaro ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės – gyvenimai brėkštant Europos Renesansui. Vidur vertybių skalės šiame romane – žmogus, moteris, jos mažareikšmis vaidmuo politikoje ir su tuo susijusi asmeninė drama. Per dviejų karalienių gyvenimus atsiskleidžia dviejų Europos pakraščių valstybių likimas. Knygos ištraukas skaito aktorė Jūratė Vilūnaitė.

Pirmą kartą lietuvių kalba išleidžiama knyga apie garsų litvakų dailininką Samuelį Baką ir jo Vilniui dovanotą paveikslų kolekciją. Pasakoja knygos sudarytoja Ieva Šadzevičienė.Mados dizainerė, menininkė Julija Janus kelerius metus rengia parodą apie karalienės Barboros Radvilaitės ir Švedijos karalienės Kotrynos Jogailaitės gyvenimus. Tačiau šiai tarptautinei parodai Kultūros ministerija finansavimo neskyrė. Kodėl susiklostė tokia sudėtinga situacija ir kaip iš jos išeiti, pasakoja Julija Janus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.Pradeda veikti pirmasis Baltijos šalyse Šeimos, moterų ir vaikystės istorijos tyrėjų tinklas, siekiantis „išgirsti“ mažųjų istorijos dalyvių balsus. Apie naują centrą Lietuvos istorijos institute pasakoja humanitarinių mokslų daktarė Ieva Balčiūnė.Sportuoti galima ne tik lauke, namuose ar sporto klube. Bet ar kada susimąstėte, kiek sveria Mikelandželo „Dovydo“ galva? O kas, jei treniruotė taptų ne tik fizine veikla, bet ir meno patirtimi? Penktadienį Šiuolaikinio meno centre atidaroma Augusto Serapino paroda „Kūno kultūra“, kurioje pristatoma nauja instaliacijos „Čiurlionio sporto salė“ versija. Instaliacijos autorių Augustą Serapiną kalbino Evelina Povilavičiūtė.Šiais metais festivalis „Kino pavasaris“ pasitinka 30-ies metų jubiliejų. 1995 metais pirmąjį kino festivalį surengė tuo metu UAB „Lietuvos kino teatras“ direktore dirbusi Vida Ramaškienė su bendraminčiais. Kodėl istorijos mokytoja ketinusi būti moteris pasuko į kino pasaulį? Kokia buvo pirmoji pirmo festivalio diena? Ką jai reiškė kino teatro „Lietuva“ uždarymas? Ir kodėl ji pasitraukė ir festivalio organizavimą patikėjo savo sūnui Algirdui? Pokalbis su Vida Ramaškiene rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Ši „Pakartot“ – išskirtinė. Joje vieši dainius Romas Lileikis ir kompozitorius Kipras Mašanauskas. Istoriškai svarbaus albumo „Requiem“ autoriai, taip pat dešimtmetį švenčiančio miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ autoriai.Ved. Domantas Razauskas

Pokalbio tema – naujas Dalios Staponkutės paralelinių istorijų romanas „Vivat Regina!“, kurį išleido leidykla „Apostrofa“.Kas yra paralelinių istorijų romanas? Kaip būtų galima nusakyti paralelinių istorijų romano santykį su paralelinėmis biografijomis?Romano „Post scriptum“ D.Staponkutė rašo: „Šiame romane siekiau apmąstyti istorijos, politikos ir žmogiškosios būties paraleles, pasirinkusi dviejų Europos pakraščių, dviejų karalienių, dviejų moterų, dviejų meilės istorijų sugretinimą. Paralelės amžinos, jos nesusikerta, viena apie kitą nežino, atskirtos nustoja lyginimo stebuklo, o sugretintos viena kitą papildo ir, jei į jas giliniesi, padeda atverti istorinę tiesą ir geriau suprasti dabartį.“ Kokie dalykai atsiskleidė sugretinus venecijietės Kotrynos Kornaro (Caterina Cornaro, 1454-1510) ir lietuvės Barboros Radvilaitės (1520-1551) gyvenimus? Kaip paveikia žmogaus likimą gyvenimas pakraštyje, paribyje, paraštėje?Romane išryškinama mintis – abi karalienės buvo matomos ir tuo pat metu nematomos. Pastarąją idėją pabrėžia ir knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Ką įsižiūrėję į beveidžius karalienių portretus pamatysime? Dviejų moterų veikimo politiniame lauke, dviejų valdovų negalėjimo valdyti dramą? O gal moteris, iš kurių buvo mėginama pavogti jų likimą?Keturių kūrinio struktūrą išlaikančias kolonų vaidmenį atlieka keturios emocijos: meilė, neapykanta, vienatvė, nostalgija. Kodėl praktiškai visi svarbiausi romano herojai yra supančioti nostalgijos tam kas patirta arba, deja, neišgyventa, voratinklio?Nepaisant to, kad Kotryna Kornaro ir Barbora Radvilaitė gyveno visiškai skirtingose realybėse, šių moterų erdvėlaikį susiejo vyro figūra – mokytojas, filosofas Chrizostomas. Kas buvo šis žmogus, atkeliavęs iš pietų Europos į šiaurę, praleidęs LDK didelę savo gyvenimo dalį, ir savo pasakojimuose sukūręs dviejų valdovių portretus? Kaip ir kokiomis proporcijomis kuriant šio veikėjo portretą buvo sulietos meninė ir istorinė tiesos?Pokalbis su filosofe, kultūrologe, vertėja ir rašyta Dalia Staponkute.Ved. Aurimas Švedas

Kokios knygos nominuotos „Metų knygos rinkimuose“? Ar gausus knygų derlius ir kokių pastabų rašytojams turi komisija? Nominantus aptariame su komisijų pirmininkais Sauliumi Vasiliausku ir Kęstučiu Urba.Studijoje vieši savanoris, knygų „Ukrainos karo audrose“ autorius Arūnas Kumpis.Aktualią autizmo temą aptaria knygos „Autizmas – dalis manęs“ autorės – Barbora Suisse ir Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė. Pokalbis apie istorijas, sugulusias į knygą, ir problemas, su kuriomis susiduria autistiški suaugusieji.Ilgai brandinta, visų pirma užsienyje pasirodžiusi Vyganto Švobos knyga apie džiazo muzikantą, saksofonininką Petrą Vyšniauską tik ką išleista ir lietuviškai. Pokalbių su saksofono virtuozo kolegomis, mokytojais ir bičiuliais knyga – „Vyšnia džiazo sode“ - atskleidžia ne tik mums visiems puikiai žinomo muziko, Nacionalinės premijos laureato kelią į didžiąją sceną, bet ir pasakoja knygos herojaus kasdieną ir aplinkybes.Daugiau nei tris dešimtmečius tarp Lietuvos ir Kipro gyvenanti rašytoja, vertėja, filosofė, dr. Dalia Staponkutė savo naujoje knygoje būtent šių šalių istoriją pasakoja remdamasi moterų patirtimi: leidyklos „Apostrofa“ išleista jos naujausia knyga „Vivat Regina!“ gretina Barboros Radvilaitės gyvenimo istoriją su Kipro karalienės Kotrynos Kornaro likimu. Ir tai ne tik karalienių biografijos, kaip pastebi filosofas Zenonas Norkus, bet ir modernus istorinis romanas.Ved. Gabija Narušytė ir Gerūta Griniūtė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kuo ypatinga pirmoji Lietuvoje grožinės literatūros knyga perrašyta lengvai suprantama kalba?Vilniaus mažajame teatre šiandien pristatomas režisieriaus Oskaro Koršunovo ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus eskizas „Kantas“.Šiaurės Lietuvos dailininkas Sigitas Prancuitis pristato pastarųjų dviejų dešimtmečių kūrybą parodoje „77“.Prieš pusantrų metų gaisro nusiaubtas Margionių klojimo teatras bendruomenės pastangomis jau baigiamas atstatyti.Praėjusį savaitgalį Abu Dabyje vyko UNESCO organizuota pasaulinė kultūrinio ir meninio ugdymo konferencija, kurioje patvirtintos naujosiss kultūrinio ir meninio ugdymo gairės.Kokia kino pradžioje buvo nebyliojo kino muzika?Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka visuomenei pristato mobiliąją biblioteką – bibliobusą.Dizainerė Julija Janus sako, kad Barboros Radvilaitės ir Žygimanto istorija tapdavo itin aktuali, kai Lietuva būdavo okupuota.. Kai atgavome nepriklausomybę, ši istorija, pasak J.Janus, buvo pamiršta, bet dabar ją vėl prisimename.Ved. Marius Eidukonis

Motinų smurtas prieš vaikus – politinis klausimas, didesnės smurtinės kultūros dalis, akcentuoja motinystės tyrėja, literatūrologė Eglė Kačkutė. Ji apie šią problemą kalbės Nacionalinę Emancipacijos dieną.Po 90-ies metų pertraukos Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune duris atverė Prezidento Antano Smetonos gautų dovanų kambarys.„Labai problemiška dirbti su filmais, kuriuos finansuoja Rusijos kultūros ministerija, nes pagrindinis turinys, kurį jie finansuoja, yra propagandinės temos ir filmai. Nemanau, kad tokios turėtų būti mūsų demokratinės kino erdvės“, – apie filmus iš Rusijos Berlinalės programoje svarsto „Forumo“ programos vadovė Barbara Wurm.Mūsų šalyje viešėjęs, projekto „Mes taip nesitarėm“ dirbtuvėse dalyvavęs reperis Marko Vuoriheimo-Signmark įrodė, kad muziką galime pajausti ir negirdint. Jis tapo pirmuoju kurčiuoju pasaulyje, kuris pasirašė sutartį su tarptautine įrašų kompanija „Warner Music“.„Visada aplankęs kokį nors išskirtinį, žymaus architekto darbą užeinu į tualetą – reikia man ar nereikia. Tualete geriausiai pasimato, ar karalius nuogas“, – sako architektas Andrius Ropolas.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – šiuolaikinius sienų piešinius Jungtinėje Karalystėje skaitmenizuoti ketinanti „Art UK“ iniciatyva, Brazilijos Rio de Žaneiro karnavale šokiais ir pareiškimais prieš nelegalią kasybą Amazonės atogrąžų miškuose protestuojantys brazilai, originalią detalę olimpinių žaidynių medaliams padovanoję prancūzai bei 100 metų mininti Džordžo Geršvino „Žydroji rapsodija“.Dizainerė Julija Janus sako, kad Barboros Radvilaitės ir Žygimanto istorija tapdavo itin aktuali, kai Lietuva būdavo okupuota – tiek carinės priespaudos, tiek sovietų okupacijos laiku. Kai atgavome nepriklausomybę, ši istorija, pasak J.Janus, buvo pamiršta, bet dabar ją vėl prisimename, o šią meilės istoriją galime išnaudoti emociniam ryšiui su Lietuva kurti.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Klimato kaitos rubrikoje - pokalbis su mokslininkais apie inovatyvų paukščių monitoringą, ką jis sako apie dabartinę geninių ir pelėdinių paukščių būklę Lietuvoje ir kaip gali būti pritaikytas plačiau? Kaip besikeičiantis klimatas ir ūkinė veikla miškuose veikia paukščių rūšių įvairovę? Dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Miško mokslų katedros profesorius Gediminas Brazaitis ir lektorius Kastytis Šimkevičius.Siekiame pažinti legendomis apipintą Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Barborą Radvilaitę. Būtent šiandien minimos Barboros Radvilaitės 500-osios gimimo metinės. Kartu švęsti nekasdienį jubiliejų kviečia sostinės Valdovų rūmų muziejus, kuris šia proga parengė keletą staigmenų. Taip pat su istoriku, kuris domisi Radvilų gimine ir bajoriška kultūra, nagrinėjame, kokia iš tiesų buvo Barbora Radvilaitė, o kas tėra pramanai.Artėjant žiemos šventėms, Lietuvoje randasi vis daugiau iniciatyvų šiemet nepirkti Kalėdinių dovanų. Sutaupytus pinigus tautiečiai ir verslai kviečiami paaukoti karo niokojamai Ukrainai, humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms ar mažiau galimybių turinčių šeimų vaikams. Apie tai, kaip susikurti Kalėdų stebuklą neperkant prašmatnių dovanų, pokalbis su keleta tokių iniciatyvų autorių. Dalyvauja kūrybinės agentūros „Autoriai“ vadovė Giedrė Ona Šileikytė, VšĮ „Pagalba Ukrainai“ projekto iniciatorė, rinkodaros agentūros „We Are Marketing“ partnerė, strategė Neringa Petrauskaitė, projekto „Vaikų svajonės“ vadovė Ramunė Baltaduonienė.

Priekulės kultūros centre pristatomas lėlių spektaklis „Šišion“, pasakojantis apie Klaipėdos krašto autochtonus, kurių gyvenimus „nuplovė“ negailestingas sovietmečio tvanas. Pokalbis su spektaklio autoriumi Linu Zube ir „Šišion“ muzikos kūrėju Adomu Zube.Kauno rajone, Tado Ivanausko Obelynės sodyboje atidaryta Leono Striogos skulptūrų ekspozicija. Menininko atminimui skirta nuolatinė lauko galerija bus atnaujinama kas pusę metų, o kūrinius lankytojai galės apžiūrėti bet kuriuo metu.Marselio Camu „Orfėjas“ – tai apie Brazilijos favelas pasakojanti istorija, vedanti žiūrovą į šios šalies muzikinės kultūros ir ypač – bossa novos gimtinę. Režisierius, pasirinkęs „senąją žemę“, keičia graikų mito sukurtą Orfėjo ir Euridikės įvaizdį.Šiandien minimos Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, vienos romantiškiausių Lietuvos istorijų herojės Barboros Radvilaitės 500-osios metinės. Apie prieš pusę tūkstantmečio gyvenusią „lietuviškaja Kleopatra“ vadinamą legendinę moterį - pokalbis su dr. Jolanta Karpavičiene.„Pamišimas ir epilepsija paūmėja šviečiant mėnesienai“, – tai ne šiaip liaudyje paplitęs įsitikinimas, tai ir neseniai pasirodžiusios dr. Eglės Sakalauskaitės-Juodeikienės knygos apie nervų ligas Vilniuje XIX a. pirmoje pusėje pavadinimas. Rubrikoje „Be kaukių“ – apie kartais siaubo pasakojimus primenančius laikmečio gydymo būdus, barzdaskučius-kirpėjus.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

LRT žodžio ir LRT posakio rinkimai. LRT kalbos redaktorė Lina Smolskienė.Kaip skamba Baltijos šalių balsas pasaulyje? Tai - naujausias straipsnis portalo LRT.LT projekte „Lietuva po rytojaus“. Pokalbis su straipsnio autorėmis LRT.LT žurnalistėmis Ugne Jonaityte ir Kristina Kybartaite.„Slapta meilė“: Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorijos kelias po Vilnių ir šios legendos įkvėpta paroda su dizainere Julija Janus ir Valdovų rūmų edukatore Lirija Steponavičiene.Kaip Lietuvos restoranams sekasi įtraukti daugiau augalinių patiekalų į savo meniu ir kodėl tai yra svarbu? Nevyriausybinė organizacija GYVI GALI visą mėnesį vykdo kampaniją ir bendradarbiauja su šalies restoranais ir kavinėmis.Ved. Karolina Panto

Saviraiškos laisvė Baltarusijoje: kuo skiriasi nepriklausoma ir valstybinė žiniasklaida.The Roop išvyksta į Euroviziją.Barboros Radvilaitės mirties 470-osios metinės: skambės didžiosios kunigaikštienės laiškai.Ved. Olga Ugriumova

Tęsiame pokalbius, skirtus Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmečiui. Šį kartą - su kunigu Robertu Grigu, palaikiusiu ir kėlusiu laisvės gynėjų dvasią.Ar tikrai šiais metais minimos Barboros Radvilaitės 500-tosios gimimo metinės? Ar tiksliai žinome vienos garsiausių moterų Lietuvos istorijoje gimimo datą?Išleista knyga, skirta per anksti gimusių vaikų šeimoms, - „Ketvirtadienį. Knyga broliams ir sesėms“.„Sveiki atvykę į Čečėniją“ - dokumentinis filmas pasakojantis LGBT bendruomenės narių persekiojimus ir kankinimus atskleidžiančią istoriją. Interviu su filmo režisieriumi.Ved. Agnė Skamarakaitė

Didžiausią internautų dėmesį garsioji Barbora Radvilaitė buvo patraukusi tuomet, kai Anželika Cholina pristatė miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ premjerą – taip byloja „Google Trends” duomenys. Kaip dažnai teatras ieško įkvėpimo žmonijos, regiono, tautos istorijoje? Kiek teatras pajėgus keisti mūsų santykį su istorija? Kaip geriau jos mokytis – atsivertus vadovėlį, ar nuėjus į spektaklį? Pokalbis su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentu Martynu Petriku apie teatrą kaip masinės komunikacijos priemonę ir ideologijos skleidimo įrankį.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Rimvydas Laužikas

Kodėl vedybos buvo suvokiamos kaip šansas pagerinti socialinį statusą ir turtinę padėtį? Kiek sėkmingos buvo santuokos iš išskaičiavimo ir kaip dažnai vienas iš sutuoktinių bėgdavo iš naujųjų namų? Kodėl jaunikis turėdavo padvigubinti nuotakos atsivežtą turtą? Ar brangus buvo Barboros Radvilaitės kraitis? Apie tai pasakoja Lietuvos istorijos instituto doktorantė Andželika Polinkevičiūtė. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.„

Kodėl Lietuvoje taip sureikšminame Barborą Radvilaitę? Ką žinome apie šią asmenybę? Kodėl lenkų istorikai iki šių dienų Barborą lygina su laisvo elgesio moterimis? Ir kiek meilės, o kiek išskaičiavimo buvo legendinėje Barboros ir Žygimanto Augusto istorijoje?Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Artėjant festivalių sezonui, organizatoriai siekia mažinti plastiko vartojimą.Tymų infekcijos protrūkis Lietuvoje.Šiandien Seime surengta konferencija „Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus“.Į Užimtumo tarnybą kasdien paskambina apie 20 užsienyje dirbančių lietuvių, kurie domisi grįžimo į Lietuvą galimybėmis. JK parlamentarai atmetė visas keturias alternatyvas „Brexit“ susitarimui.Kauno „Žalgirio“ arenoje – tarptautinė Kipro Mašanausko miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ premjera. Specialiai į Lietuvą iš Čikagos atskrido 49 dainininkai – JAV lietuvių choras „Dainava“. Pokalbis su „Dainavos“ choro vadovu, Amerikos lietuviu Dariumi Polikaičiu.Vilniaus universitetas tęsia iniciatyvą „Grįžtanti atmintis“: Atminties diplomų teikimas.Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga.V.Savukymo komentaras. Kultūros renginiai.Ved. Giedrė Čiužaitė.

Kodėl Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca praeities tyrinėtojų laikoma viena ryškiausių XVI a. asmenybių? Ką pakeitė Lietuvos valstybės, visuomenės, ekonomikos ir kultūros sferose viso labo viena moteris? Kokios priežastys lėmė tai, jog Boną Sforcą, kuri atitekėdama į LDK ir Lenkiją kaip savo kraitį atsinešė ištisą Renesanso epochą, Lietuvos visuomenė dažniausiai yra linkusi vertinti tik kaip „Barboros Radvilaitės skriaudikę“? Prisiminti šią išskirtinę asmenybę bandysime su istorike Rasa Leonavičiūte, aptardami įvairius jos gyvenimo ir veiklos aspektus, o taip pat ir netradiciniu būdu – kalbėdamiesi apie Bonos Sforcos į Lietuvą atsineštą itališkų patiekalų madą bei Viduržemio jūros virtuvės tradiciją. Atsparos tašku šiai gastronominei kelionei taps ką tik pasirodžiusi Jolitos Bernotienės ir Rasos Leonavičiūtės knyga „Karalienės Bonos virtuvė”. Ved. Aurimas Švedas.

Kodėl Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca praeities tyrinėtojų laikoma viena ryškiausių XVI a. asmenybių? Ką pakeitė Lietuvos valstybės, visuomenės, ekonomikos ir kultūros sferose viso labo viena moteris? Kokios priežastys lėmė tai, jog Boną Sforcą, kuri atitekėdama į LDK ir Lenkiją kaip savo kraitį atsinešė ištisą Renesanso epochą, Lietuvos visuomenė dažniausiai yra linkusi vertinti tik kaip „Barboros Radvilaitės skriaudikę“? Prisiminti šią išskirtinę asmenybę bandysime su istorike Rasa Leonavičiūte, aptardami įvairius jos gyvenimo ir veiklos aspektus, o taip pat ir netradiciniu būdu – kalbėdamiesi apie Bonos Sforcos į Lietuvą atsineštą itališkų patiekalų madą bei Viduržemio jūros virtuvės tradiciją. Atsparos tašku šiai gastronominei kelionei taps ką tik pasirodžiusi Jolitos Bernotienės ir Rasos Leonavičiūtės knyga „Karalienės Bonos virtuvė”. Ved. Aurimas Švedas.

Lietuvos visuomenės istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė (apie 1522–1551) tebėra žymiausia visų laikų Lietuvos istorinė moteris. Jos asmenybės žavesys, spalvingas, sudėtingas ir tragiškas gyvenimas, trumpai patirtas karūnacijos triumfas įsirėžė ne vien į mūsų valstybės, bet ir į kitų LDK istorinį palikimą perėmusių šalių istorinę kultūrą. Natūralu, kad tokia moteris visais laikais sulaukia ypatingo visuomenės dėmesio. Mitų sukurta įvairiausių – nuo Juodosios damos, burtininkės-žiniuonės, nuodytojos ir paleistuvės iki trapios, tėvynę mylinčios tautinės herojės, Lietuvos valstybės laisvės simbolio. Vienos legendos kuria kitas, istorijos aplimpa tikrais netikrais pramanais... Istorikai nesiliauja tyrinėti istorinio paveldo, menininkai semiasi idėjų kūrybai, o savo tikslams Barboros mitus sėkmingai išnaudoja sumanieji komercininkai... Kodėl neblėsta Barboros Radvilaitės legenda? Kuo karalienės įvaizdis istorinėse LDK šalyse - Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje – skiriasi nuo jos įvaizdžio Lietuvoje? Ar iš tiesų pirmosios gulbės, kaip brangi dovana mylimai žmonai, Lietuvoje atsirado Žygimanto Augusto dėka? Kur veda garsiųjų Barboros perlų detektyvai? – šiuos ir kitus klausimus paskaitoje aptars istorikė, hum.m.dr. Raimonda Ragauskienė.

Lietuvos visuomenės istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė (apie 1522–1551) tebėra žymiausia visų laikų Lietuvos istorinė moteris. Jos asmenybės žavesys, spalvingas, sudėtingas ir tragiškas gyvenimas, trumpai patirtas karūnacijos triumfas įsirėžė ne vien į mūsų valstybės, bet ir į kitų LDK istorinį palikimą perėmusių šalių istorinę kultūrą. Natūralu, kad tokia moteris visais laikais sulaukia ypatingo visuomenės dėmesio. Mitų sukurta įvairiausių – nuo Juodosios damos, burtininkės-žiniuonės, nuodytojos ir paleistuvės iki trapios, tėvynę mylinčios tautinės herojės, Lietuvos valstybės laisvės simbolio. Vienos legendos kuria kitas, istorijos aplimpa tikrais netikrais pramanais... Istorikai nesiliauja tyrinėti istorinio paveldo, menininkai semiasi idėjų kūrybai, o savo tikslams Barboros mitus sėkmingai išnaudoja sumanieji komercininkai... Kodėl neblėsta Barboros Radvilaitės legenda? Kuo karalienės įvaizdis istorinėse LDK šalyse - Lenkijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje – skiriasi nuo jos įvaizdžio Lietuvoje? Ar iš tiesų pirmosios gulbės, kaip brangi dovana mylimai žmonai, Lietuvoje atsirado Žygimanto Augusto dėka? Kur veda garsiųjų Barboros perlų detektyvai? – šiuos ir kitus klausimus paskaitoje aptars istorikė, hum.m.dr. Raimonda Ragauskienė.

„Be Radvilų neįmanoma net bandyti rašyti Lietuvos istorijos. Ši giminė sugebėjo išlaikyti išskirtinai aukščiausią politinę valdžią ir didžiulius žemiškus turtus net per kelis šimtmečius. Amžininkai neveltui kalbėjo, kad Radvilų valdose niekada nesileidžia saulė, o jiems vykstant iš Biržų į Kijevą, niekada nereikėję nakvoti svetimuose dvaruose“, – sako istorikė prof. dr. Raimonda Ragauskienė.Pasak Radvilų giminės tyrinėtojos, nuo 1518 m. kunigaikštiška Radvilų giminė – garsiausia ir įtakingiausia LDK didikų giminė, XIV a. pab.–XVIII a. neretai brėžusi valstybės vidaus ir užsienio politikos kryptis. Iš savo rankų šie didikai stengėsi neišleisti svarbiausios Lietuvoje – Vilniaus vaivados pareigybės. Neabejotinai išskirtinis Barboros Radvilaitės vaidmuo giminei, jos karūnos dėka Radvilos labiausiai išgarsėjo ir sustiprėjo. Plačiau apie šią įtakingą didikų dinastiją, ryškiausius jos atstovus ir jų nuopelnus išgirsite paskaitoje „Įtakingiausia LDK didikų giminė – kunigaikščiai Radvilos. Spalvingiausios Renesanso ir Baroko epochų asmenybės“ .

„Be Radvilų neįmanoma net bandyti rašyti Lietuvos istorijos. Ši giminė sugebėjo išlaikyti išskirtinai aukščiausią politinę valdžią ir didžiulius žemiškus turtus net per kelis šimtmečius. Amžininkai neveltui kalbėjo, kad Radvilų valdose niekada nesileidžia saulė, o jiems vykstant iš Biržų į Kijevą, niekada nereikėję nakvoti svetimuose dvaruose“, – sako istorikė prof. dr. Raimonda Ragauskienė.Pasak Radvilų giminės tyrinėtojos, nuo 1518 m. kunigaikštiška Radvilų giminė – garsiausia ir įtakingiausia LDK didikų giminė, XIV a. pab.–XVIII a. neretai brėžusi valstybės vidaus ir užsienio politikos kryptis. Iš savo rankų šie didikai stengėsi neišleisti svarbiausios Lietuvoje – Vilniaus vaivados pareigybės. Neabejotinai išskirtinis Barboros Radvilaitės vaidmuo giminei, jos karūnos dėka Radvilos labiausiai išgarsėjo ir sustiprėjo. Plačiau apie šią įtakingą didikų dinastiją, ryškiausius jos atstovus ir jų nuopelnus išgirsite paskaitoje „Įtakingiausia LDK didikų giminė – kunigaikščiai Radvilos. Spalvingiausios Renesanso ir Baroko epochų asmenybės“ .