Podcasts about sibire

Stambule netrukus prasidės antrosios Ukrainos ir Rusijos atstovų derybos. Abi šalys jose pateiks savo sąlygas karui užbaigti, ar bent jau pasiekti paliaubų susitarimą. Derybų išvakarėse, Ukraina sudavė precedento neturintį smūgį Rusijos karinėms bazėms. Dronais atakuotos Sibire esančios oro pajėgų bazės. Sunaikinta per 40 Rusijos karinių lėktuvų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad operacija planuota pusantrų metų. Laidoje – LRT radijo bendradarbis Ukrainoje Maksimas Milta ir „VILNIUS TECH“ Antano Gustaičio aviacijos instituto docentas Domantas Bručas.

Ypatingas muzikinis įvykis Vilniuje: festivalyje „Gaida“ koncertuos garsusis Hamburgo simfoninis orkestras, priklausantis Europos ir pasaulio orkestrų elitui. LVSO koncertų salėje šį vakarą be kitų šiuolaikinės muzikos opusų pirmą kartą Lietuvoje skambės ir Nacionalinės premijos laureatės, kompozitorės Justės Janulytės kūrinys „Was there a Swan?“.Minint 100-ąsias gimimo metines, Kaune atidaroma muziejininkės, meno istorikės Kazimieros Kairiūkštytės-Galaunienės biografinė ekspozicija. Joje pristatomos nuotraukos, dokumentinė rankraštinė medžiaga, asmeniniai daiktai, tarp kurių Sibire artimiesiems siuvinėtos nosinės ar skautų švilpukas. Nauja ekspozicija atidaroma Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje, kurį įkurti buvo Kazimieros svajonė. Pasakoja kolegė Skirmantė Javaitytė.Lietuvos sezono Prancūzijoje programoje pristatomos lietuviškos sutartinės. Zapyškio „Stubos“ sutartinių giedotojos, drauge su menininke, vokaliste ir sutartinių puoselėtoja Skaidra Jančaite, sutartinių grožį ir tradiciją skleidžia Burgundijos regione netoli Dižono.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakos apie iširusį „TwoSet Violin“ duetą, muzikos įtaką širdies ritmui ir didžiausią pasaulyje violončelei skirtą bienalę.Viena aktyviausiai šiuolaikinės juvelyrikos lauke veikiančių viduriniosios kartos menininkių Eglė Čėjauskaitė-Gintalė jau yra surengusi dešimtis parodų Lietuvoje ir užsienyje, jos darbai dovanojami karaliams, tačiau net ir įsiliejusi į pasaulinį meno lauką lieka ištikima savo gimtajai Žemaitijai, jos žmonėms ir jaukiems vaikystės prisiminimams, kas sugula taip pat į jos įvairialypį juvelyrikos meną. Eglė Čėjauskaitė-Gintalė – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Renata Gaidiene, gyvenančia Singapūre. Koks tas Singapūras ir kiek jame lietuvybės?Kiek vėliau tinklaidė „Stipresni už Sibirą“ apie vaikystę ir jaunystę Sibire.Kiek klimato kaita keičia mūsų mitybos racioną ir kaip prie to prisitaiko mūsų kūnai?Ved. Urtė Korsakovaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja klimato, aplinkosaugos ir skaitmenizacijos klausimais Agne Buraityte apie lyčių stereotipus ir klimato kaitą – kaip tai susiję?Pokalbis apie pirmąjį lietuvių ir anglų kalbomis parengtą albumą, nuosekliai pasakojantį tremtinių ir Gulago lageriuose kalintų politinių kalinių istorijas. Leidinyje „Ištremti iš Tėvynės: Tremtinių ir politinių kalinių nuotraukų albumas“ apie 800 nuotraukų iš Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietų Sibire, europinėje Rusijos dalyje ir Centrinėje Azijoje. Apie jį pasakoja vieni iš leidinio sudarytojų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus istorikai Benas Navakauskas ir Violeta Jasinskienė.Senjorai ir karo nerimas - kaip padėti su tuo dorotis? Pokalbyje dalyvauja „Senjorų pasaulio“ iniciatorė Vida Greičiuvienė ir senjorė Laima KatinienėA.A. Navalno mirtis ir jos pasekmės. Apie tai pokalbis su buvusiu A. Navalno štabo koordinatorius Irkutske Sergey Bespalov.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rašytoja, 4 vaikų mama Vitalija Maksvytė siūlo A+ juosta leisti važiuoti tėvams su mažais vaikais. Eismo rubrikoje ir aptarsime šią idėją.Nuo pirmos Rusijos karo prieš Ukrainą minutės Yevhen Titarenko pradėjo fiksuoti viską, kas jį supo: savo jausmus, kai pirmosios raketos nukrito ant jo miesto, dešimtis tūkstančių pabėgėlių, skubančių palikti savo namus, ir draugus, su kuriais jis išėjo į frontą. Visa tai filme „Rytų frontas“.Kodėl socialines pašalpas gaunantys bedarbiai nedirba arba sunkiai susiranda darbą? Priežastis savo tyrime aiškinosi Vilniaus universiteto Teisės bei Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkai.Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Ukraina pateikė UNESCO bendrą paraišką nominuoti Sibire rašytus laiškus ant beržo tošies į Tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis“Ved. Agnė Skamarakaitė

Birželio 14-ąją minime Gedulo ir vilties dieną. 1941 m. birželio 14-ąją, 3 val. ryto, prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų – lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, žydų – trėmimas. Tremtis palietė visus gyventojų sluoksnius, tačiau, anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro istorikų, labiausiai nukentėjo Lietuvos politikos, kariuomenės, valstybės saugumo ir teisėsaugos struktūrų tarnautojai, politinių ir visuomeninių organizacijų vadovai ir nariai, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros ir kitų įstaigų darbuotojai, stambūs ūkininkai, dvarininkai – visa pažangioji visuomenės dalis. Kitaip tariant, buvo siekiama naikinti šalies elitą. Iš viso 1941 m. birželio 14–19 d. buvo ištremta apie 17 tūkst. žmonių. Apie tai, kaip šiandien prisimename šį įvykį, kaip jame įžvelgti ne tik gedulą, bet ir viltį, kalbamės su rašytoja, knygos „Visada, Tėve bus Amerika“, kuri ir pasakoja apie tuos tragiškus 1941-ųjų metų birželio įvykius, tremtinių gyvenimą Sibire ir pabėgimą į Lietuvą, autore Loreta Jastramskiene.Ved. Donatas Puslys

„Karo Ukrainoje akivaizdoje visos kitos temos netenka prasmės,“- sako keliautojas, fotografas Ričardas Grigas, surengęs ne vieną fotografijų parodą po kelionių tremtinių vietomis Sibire. Šiandien kelionių kryptis viena - Ukraina. Charkovas, Buča, Irpinė, Gostomelis - Ričardas ne tik gabena paramą, bet ir susitinka su žmonėmis, kariais, fotografuoja karo siaubiamą šalį. Skausmingas ir jautrias susitikimų Ukrainoje istorijas pasakoja Ričardas Grigas.25-metį švenčiantis styginių kvartetas „Chordos“ kviečia į pirmąjį jubiliejinės programos koncertą „Ìš“, kuriame skambės keistai dabartyje atsikartojančius istorinius įvykius liudiję kūriniai. Pokalbis su kvarteto muzikantais.Paulinos Nalivaikaitės klasikinės muzikos naujienų apžvalga, kurioje: paaiškėję Karalienės Elžbietos violončelininkų konkurso ir Roterdamo dirigentų konkurso nugalėtojai, JAV Nacionalinio simfoninio orkestro pratęstas kontraktas su dabartiniu muzikos vadovu Gianandrea Noseda ir La Scala teatro pozicija dėl rusų atlikėjų ir rusiško repertuaro.Fotografo Andriaus Repšio pastarųjų metų nuotraukose - žvilgsnis į žemę iš drono. Kažkada jautęs stiprią aukščio baimę, tapo ekstremalaus sporto entuziastu. „Kam man to reikia? Gal kad kažkiek sujudintų vidų“ - sako fotografas. Įspūdingi nuotraukų ciklai apie klimato pokyčius, pasaulinės parodos EXPO architektūros ženklai, o dabar ir žvilgsnis iš viršaus į įkalinimo įstaigas - sulaukia ir žiūrovų, ir tarptautinių konkursų įvertinimų. Apie Andriaus Repšio žvilgsnį į pasaulį rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Ukrainos sostinėje prasidėjo pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo nusikaltimų, per kurį prieš teismą stojo neginkluoto civilio nužudymu kaltinamas rusų karys. 21 metų Vadimas Šišimarinas teisiamas dėl neginkluoto 62 metų civilio nužudymo vasario 28 dieną Ukrainos šiaurės rytuose. Kariui iš Irkutsko srities Sibire gresia įkalinimas iki gyvos galvos dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir tyčine žmogžudyste. Teisiamasis pripažino savo kaltę.Europos Komisijai pristato 195 mlrd. eurų vertės priemonių paketą „RePowerEu“, kuriame siūlomi būdai, kaip iki 2027-ųjų atsikratyti Europos Sąjungos priklausomybės nuo Rusijos iškastinio kuro ir nustatyti naujus, ambicingesnius atsinaujinančiosios energijos gamybos bei energijos taupymo tikslus.Suomija ir Švedija pateikė paraiškas įstoti į NATO, ir tai yra istorinis sprendimas, nes prasidėjus rusijos invazijai į Ukrainą abi šalys atsisakė ilgametės neutralumo politikos.JAV įstatymų leidėjams praėjusią savaitę balsavus už kone 40 mlrd. dolerių pagalbos paketą Ukrainai, šiandien šį sprendimą turėtų patvirtinti šalies Senatas. Taip lėšos, kurias Amerika skiria Ukrainos gynybai nuo Rusijos invazijos stiprinti ir dėl to kilusiai humanitarinei krizei spręsti, padidės iki maždaug 54 mlrd. dolerių.Klaipėdos miesto simbolis - burlaivis „Meridianas" - netrukus tradiciškai pakels bures ir paskelbs jūrinio sezono pradžią. Barkentinos bures tradiciškai kels būsimieji jūrininkai - Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai.Ved. Liuda Kudinova

Nuo pirmųjų karo Ukrainoje dienų Vakarų pasaulis žvilgčioja į Kiniją. Kaip ji elgsis agresijos akivaizdoje ir kokie jos ekonominiai interesai Rusijoje.Analitikai svarsto, kad Kiniją labiausiai domina žaliavos Rusijoje ir nuvertėjusios valstybinių įmonių akcijos. Komunistinė valstybė turi interesų Sibire, o Rusija jos jau prašo karinės pagalbos.Ko galima tikėtis iš Kinijos veiksmų Rusijoje?Laidoje dalyvauja Vida Mačikėnaitė, Japonijos tarptautinio universiteto docentė, buvęs ambasadorius Maskvoje Remigijus Motuzas, Seimo narys Matas Maldeikis, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus, Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius Vytautas Snieška.Ved. Marius Jokūbaitis

Šiaulių fotografijos muziejuje atidaryta fotomenininko Alvydo Lukio paroda. Joje didžiausias dėmesys skiriamas menininko tėvo, tremtinio Juozo Lukio archyvams. Daugumoje fotografijų užfiksuotos gyvenimo Sibire akimirkos. Parodą papildo ir paties menininko botanikos srities fotografijos. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Kiekvieną savaitę Kauno policijos pareigūnai rengia reidus, per kuriuos tikrina vairuotojų blaivumą ir per savaitę visoje apskrityje nustatoma apie trys dešimtys vairuotojų, kurie už vairo sėda neblaivūs. Vakar reide Kauno rajone su pareigūnais dalyvavo ir kolegė Jūratė Anilionytė.Briuselyje rengiama NATO - Rusijos taryba. Šiame formate tiesiogiai dalyvaus visos NATO narės, taigi – ir Lietuva. Mūsų bendradarbis Briuselyje Mindaugas Laukagalis ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius Giedrius Česnakas.Mokslininkų grupė įvertino Covid-19 užsikrėtimo riziką įvairioje aplinkoje. Veido apsaugos priemonės, mažiau ir tyliau kalbantys kolegos gerai vėdinamose patalpose leidžia sumažinti užsikrėtimo riziką dešimtimis kartų. Komentuoja: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas ir Biomedicinos mokslų daktarė, vaikų odontologė Rasa Račienė.Užsienio naujienų apžvalga. Sigita Vegytė.Įpusėjus prezidento kadencijai, LRT RADIJAS domisi pirmosios ponios veikla. Diana Nausėdienė globoja ir palaiko įvairias socialines iniciatyvas, tačiau kai kurie politologai pastebi, kad dabar prezidento žmona – mažiau aktyvi nei kadencijos pradžioje. Kokių veiklų imasi ir kaimyninių šalių pirmosios ponios? Visa tai – Giedrės Trapikaitės parengtame reportaže.Pensijų fondų valdytojai skelbia būsimiesiems pensininkams pernai uždirbę tiek, kiek dar niekada neuždirbo. Rekordinė ir graža, ir sukauptas turtas. Bet kodėl dalis žmonių kaupimu antrojoje pakopoje netiki? Atsakymų į šiuos klausimus laidoje „Aukso Amžius“ ieškojo žurnalistė Irma Janauskaitė kartu su Investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovu Tadu Gudaičiu, Finansų ir Kreditų valdymo asociacijos prezidentu Mariumi Jansonu Ir Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento vyriausiąja specialiste Viktorija Dičpinigaitiene.Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime nariai vakar slaptu balsavimu nusprendė, kad iš Užsienio reikalų komiteto pirmininkų atsistatydinusį Žygimantą Pavilionį pakeis frakcijos narė Laima Liucija Andrikienė.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Šį vakarą įvairiose Lietuvos vietose, kaip ir kasmet, suliepsnos Lietuvos laisvės gynėjams pagerbti skirti atminimo laužai. Sausio 13 d., 8 val. jau penkioliktą kartą 1991 m. žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas bus pagerbtas visuotine pilietine iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vadovas Ronaldas Račinskas.Savaitės komentaras. Autorė – žurnalistė, LRT Tyrimų skyriaus vadovė Indrė Makaraitytė.Ved. Rūta Kupetytė

Mariui Grigoniui istorijų šalia aikštelės pastaruoju metu netrūksta. Tačiau sezonui nenumaldomai artėjant, jis visą dėmesį pradeda skirti didžiausiam karjeros iššūkiui. Išsamiau apie žaidimą geriausioje karjeros komandoje, reiklų Dimitrį Itoudį, pasikeitusį požiūrį į Aleksejų Švedą ir kitą – BasketNews pokalbyje. Temos: Apie prisitaikymą Rusijoje ir CSKA dydį (0:00); Apie Švedą CSKA ir jo asmenybę (11:37); Apie žmonių neapykantą (14:23); Apie skaudžią olimpinę atranką ir LKF prezidento rinkimus (22:45).

Per pandemijos įkarštį beveik sustojo įmonių renginių organizatorės Matildos Kurilavičiūtės darbai, tačiau išsikrausčiusi gyventi į Musteikos kaimą Dzūkijoje ji atrado kitokį gyvenimo būdą ir išlaukė, kol verslas atsigaus.Kaip Baltijos šalių žmonės bendradarbiavo ir kartu dainavo tremtyje Sibire?„Lietuvoje dažniausiai girtą darbuotoją galima sutikti pirmadienio rytą žemės ūkio bendrovėje“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai, atlikę naują tyrimą darbuotojų alkoholio vartojimo tema. Vienas iš tyrimo autorių dr. Daumantas Stumbrys.Ko užsienio šalys ėmėsi, kad per pandemiją paskatintų turizmą? Rūta Nikitinaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Projektas „Misija Sibiras“ baigiasi. Ne vienai ekspedicijai vadovavęs Arnoldas Fokas neslepia šios žinios nuliūdintas. „Tuzino“ laidoje jis dalinsis 12 ryškiausių prisiminimų iš aštuonių savo ekspedicijų: nuo labiausiai sukrėtusių tremties istorijų iki dar ir dabar neišnykusio lietuvių pėdsako atšiauriame Sibire.Ved. Guoda Pečiulytė

LL0300 – Sovietų Okupacija The Soviet Occupation https://lithuanian.libsyn.com Hi everybody, just a quick message before we get started, for today’s episode, we have a letter a Lithuanian sent us a few years back. We weren’t able to get to it until now. The letter was written by, “Lina”, not her real name, and Raminta reads the letter for “Lina”. If you’d like to see a translation of the letter, just go to the Lithuanian Out Loud homepage and you can read it there. Now, on with the show! 
Jau praėjo 18 metų nuo tada, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. Per tą laiką spėjo užaugti vos viena jaunų žmonių karta. Tačiau tie, kurie mena sovietinius laikus, savo prisiminimuose turi daug skaudžių dalykų, ir visa tai atsiliepia lietuvių bendravime, jų įpročiuose bei požiūryje į kitus. Todėl jei sutikote kažkuo pasipiktinusį ar viskuo nepatenkintą lietuvį, gal ši istorija jums padės suprasti, kodėl yra taip, kaip yra.
Linos močiutė laukėsi, kai abu senelius naktį išvežė į Sibirą. Atėję ginkluoti pareigūnai davė 15 minučių susikrauti daiktams, todėl vienas lagaminas būtiniausių rūbų buvo viskas, ką jie turėjo su savimi. Jie nebuvo nusikaltėliai - jie buvo tiesiog inteligentai. O tokių tuometinė valdžia stengėsi atsikratyti, nes paprasčiau mąstantiems žmonėms lengviau "praplauti smegenis", pripratinti prie naujos ideologijos nei tuos, kurie išsilavinę bei galėtų pasipriešinti sistemai. Senelių namą automatiškai perėmė valdžia, ir jie į jį niekuomet nebegrįžo.
 Tai buvo vieni paskutiniųjų trėmimų, todėl galima būtų sakyti, jog mano seneliams pasisekė - jie nebuvo uždaryti į konclagerį. Jie buvo nuvežti į lentpjūvę, kur dieną naktį pasikeisdami turėjo dirbti. Savomis rankomis jie turėjo pasistatyti sau namus, nesvarbu, kad nei vienas iš jų nebuvo nei architektas, nei inžinierius, nei statybininkas. Ten gimė mano mama. Jiems vėl pasisekė, nes po 8 metų gyvenimo Sibire jie gavo leidimą grįžti atgal į Lietuvą. Tačiau ir toliau jie nuolat buvo sekami kaip valdžios priešai. Todėl seneliai paslapčia ėjo į bažnyčią, apie Sibirą niekam negalėjo pasakoti, ir mes, anūkai, tik iš pavienių žodžių galėdavom suprasti, koks iš tiesų buvo gyvenimas ten. Trispalvė taip pat buvo uždrausta, ir tave galėjo pasodinti į kalėjimą, jei būtum ją parodęs kam nors viešai. Net ir daugeliui metų praėjus po to, senelis vis dar laikė džiovintų duonos riekių maišą - kad netektų badauti, jei staiga vėl reikėtų palikti namus.
 Tie, kurie nepakluso sovietų uzurpacijai, nuolat gyveno baimėje. Tarp tokių buvo ir Linos tėtis. Atsisakęs tapti Komunistų partijos nariu, nuolat buvo persekiojamas. Kartą buvo bandoma padegti jų butą, bet laimei, tėtis laiku spėjo grįžti namo. Šiandien Linai ir jos broliui vis dar mįslė, ką jautė jų tėvai, gyvendami tokiomis sąlygomis, tačiau pabandykite jūs įsivaizduoti savo gyvenimą, kai kas dieną turi kažko bijoti, kai žinai, kad aplink tave pilna paslapčių. Kai niekuomet nesi tikras, ar su tavimi ir tavo šeima vienaip ar kitaip nesusidoros vien dėl to, kad tu esi mąstantis žmogus.
 Sovietinė sistema darė viską, kad žmogus pats nemąstytų. Pagrindinis jos tikslas buvo priversti žmogų paklusti nustatytai sistemai. Už žmogų buvo viskas nuspręsta. Niekam nereikėjo kovoti už savo vietą pasaulyje. Baigei mokslus - tau automatiškai bus paskirta vieta kurioje nors įstaigoje. Apsivedei, stoji į eilę butui gauti. Atrodo gražiai... Tačiau kai visa tai griuvo, pasimatė tikroji šių dalykų žala. Daug vyresnės kartos žmonių dar ir šiandien nežino, kaip išgyventi, neturi motyvacijos, yra pripratę, kad jiems viskas būtų paduota, už juos nuspręsta. Žmonės pikti, nes nesugeba konkuruoti su jaunesniais. Gal todėl ir savižudybių skaičius Lietuvoje vis dar didžiausias pasaulyje. Translation: Jau praėjo 18 metų nuo tada, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę. It has been 18 years since Lithuania regained its independence. Per tą laiką spėjo užaugti vos viena jaunų žmonių karta. During that time, only one generation of young people grew up. Tačiau tie, kurie mena sovietinius laikus, savo prisiminimuose turi daug skaudžių dalykų, ir visa tai atsiliepia lietuvių bendravime, jų įpročiuose bei požiūryje į kitus. However, those who remember the Soviet times have many painful things in their memories, and all this is reflected in Lithuanian communication, their habits and attitudes towards others. Todėl jei sutikote kažkuo pasipiktinusį ar viskuo nepatenkintą lietuvį, gal ši istorija jums padės suprasti, kodėl yra taip, kaip yra. Therefore, if you meet a Lithuanian who is outraged or dissatisfied with everything, maybe this story will help you understand why it is the way it is. Linos močiutė laukėsi, kai abu senelius naktį išvežė į Sibirą. Lina's grandmother was expecting (meaning she was pregnant) when her two grandparents were taken to Siberia at night. Atėję ginkluoti pareigūnai davė 15 minučių susikrauti daiktams, todėl vienas lagaminas būtiniausių rūbų buvo viskas, ką jie turėjo su savimi. Armed officers arrived and gave them 15 minutes to pack. So, one suitcase of essential clothes was all they had with them. Jie nebuvo nusikaltėliai - jie buvo tiesiog inteligentai. They were not criminals - they were just intellectuals. O tokių tuometinė valdžia stengėsi atsikratyti, nes paprasčiau mąstantiems žmonėms lengviau "praplauti smegenis", pripratinti prie naujos ideologijos nei tuos, kurie išsilavinę bei galėtų pasipriešinti sistemai. And the government at the time was trying to get rid of them because it was easier for simpler-minded people to be “brainwashed" and get used to a new ideology, than those who were educated and could resist the system. Senelių namą automatiškai perėmė valdžia, ir jie į jį niekuomet nebegrįžo. The grandparents' house was taken by the authorities, and they never returned to it. Tai buvo vieni paskutiniųjų trėmimų, todėl galima būtų sakyti, jog mano seneliams pasisekė - jie nebuvo uždaryti į konclagerį. This was one of the last deportations, so it could be said that my grandparents were lucky - they were not locked up in a concentration camp. Jie buvo nuvežti į lentpjūvę, kur dieną naktį pasikeisdami turėjo dirbti. They were taken to a sawmill where they had to work day and night (they had to rotate working day and night). Savomis rankomis jie turėjo pasistatyti sau namus, nesvarbu, kad nei vienas iš jų nebuvo nei architektas, nei inžinierius, nei statybininkas. They had to build their own houses with their own hands, no matter that none of them was neither an architect, nor an engineer, nor a builder. Ten gimė mano mama. My mother was born there. Jiems vėl pasisekė, nes po 8 metų gyvenimo Sibire jie gavo leidimą grįžti atgal į Lietuvą. They were lucky again, because after 8 years of living in Siberia, they received permission to return to Lithuania. Tačiau ir toliau jie nuolat buvo sekami kaip valdžios priešai. However, they continued to be constantly monitored as enemies of the government. Todėl seneliai paslapčia ėjo į bažnyčią, apie Sibirą niekam negalėjo pasakoti, ir mes, anūkai, tik iš pavienių žodžių galėdavom suprasti, koks iš tiesų buvo gyvenimas ten. Therefore, my grandparents secretly went to church, could not tell anyone about Siberia, and we, the grandchildren, could only understand from a single word what life really was like there. Trispalvė taip pat buvo uždrausta, ir tave galėjo pasodinti į kalėjimą, jei būtum ją parodęs kam nors viešai. The tricolor (Lithuanian flag) was also banned, and you could have been put in jail if you had shown it to someone in public. Net ir daugeliui metų praėjus po to, senelis vis dar laikė džiovintų duonos riekių maišą - kad netektų badauti, jei staiga vėl reikėtų palikti namus. Even many years later, Grandpa still kept a bag of dried loaves of bread - so he wouldn’t go hungry if he had to leave home suddenly again. Tie, kurie nepakluso sovietų uzurpacijai, nuolat gyveno baimėje. Those who disobeyed the Soviet usurpation lived in constant fear. Tarp tokių buvo ir Linos tėtis. Atsisakęs tapti Komunistų partijos nariu, nuolat buvo persekiojamas. Among them was Lina's dad. Refusing to become a member of the Communist Party meant constant persecution. Kartą buvo bandoma padegti jų butą, bet laimei, tėtis laiku spėjo grįžti namo. Once there was an attempt to set fire to their apartment, but fortunately Dad managed to return home in time. Šiandien Linai ir jos broliui vis dar mįslė, ką jautė jų tėvai, gyvendami tokiomis sąlygomis, tačiau pabandykite jūs įsivaizduoti savo gyvenimą, kai kas dieną turi kažko bijoti, kai žinai, kad aplink tave pilna paslapčių. Today, Lina and her brother are still puzzled by how their parents felt living in such conditions, but try to imagine your life when you have something to fear every day when you know there are mysteries (secrets) around you. Kai niekuomet nesi tikras, ar su tavimi ir tavo šeima vienaip ar kitaip nesusidoros vien dėl to, kad tu esi mąstantis žmogus. When you are never sure if you and your family will have to deal with one way or another just because you are a thinking person. Sovietinė sistema darė viską, kad žmogus pats nemąstytų. The Soviet system did everything to keep man from thinking. Pagrindinis jos tikslas buvo priversti žmogų paklusti nustatytai sistemai. Its main purpose was to force a person to obey the established system. Už žmogų buvo viskas nuspręsta. Everything was decided for a person. Niekam nereikėjo kovoti už savo vietą pasaulyje. No one needed to fight for their place in the world. Baigei mokslus - tau automatiškai bus paskirta vieta kurioje nors įstaigoje. You have completed your studies - you will automatically be assigned a place in an institution. Apsivedei, stoji į eilę butui gauti. After you get married, you got in line to get an apartment. Atrodo gražiai... Tačiau kai visa tai griuvo, pasimatė tikroji šių dalykų žala. Looks nice ... but the real damage could be seen only when it all collapsed. Daug vyresnės kartos žmonių dar ir šiandien nežino, kaip išgyventi, neturi motyvacijos, yra pripratę, kad jiems viskas būtų paduota, už juos nuspręsta. Many older-generation people still do not know how to survive, have no motivation, are accustomed to being given everything; decisions made for them. Žmonės pikti, nes nesugeba konkuruoti su jaunesniais. People get angry because they fail to compete with the younger ones. Gal todėl ir savižudybių skaičius Lietuvoje vis dar didžiausias pasaulyje. Maybe that's why the number of suicides in Lithuania is still the highest in the world.

300 galvijų ir 800 ha augalinintystei gali užtikrinti tvarų ūkininkavimą. Tai rodo Kelmės raj. Kerkasių ŽŪB patirtis. Organinių trąšų naudojimas, tikslioji žemdirbystė, tinkama sėjomaina jau leido sumažinti mineralinių trąšu naudojimą, pagerinti dirvožemio būklę, padvigubinti javų derlių.Panevėžio raj. Baibokėlių km. esančios sodybos dabartinis šeimininkas Juozas Klioris gimęs Sibire, bet čia jo mamos gyvenimo dalis, labai brangi jam, svarbi šeimai, giminei. Ūkininkas išsaugojęs daugybę nuotraukų iš tremties, gali daug papasakoti apie sodybos likimą pokariu.Pavasaris- vaismedžių genėjimo metas. Agronomas, medelyno šeimininkas Kęstutis Malinauskas atkreipia dėmesį, kad atvėsę orai, netikėtas sniegas genėjimui įtakos neturi ir pataria kaip geriau pasirūpinti vaismedžiais.Ved. Arvydas Urba

Rokiškio krašto muziejus tradiciškai rengia prakartėlių parodą. Šiemet ji vyksta kitaip, virtualiu būdu. Yra galimybė parodą stebėti pro Rokiškio dvaro langus, eksponatai esantys ant palangių – apšviesti. Kuo išskirtinės šių metų prakartėlės, pasakos Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Dalia Kiukienė.Į devintą dešimtį įkopusi Danutė Bierancienė iš Jonavos rajono turi dvejopus didžiųjų metų švenčių prisiminimus – vieni jų iš to laiko, kai buvo Sibire.Apie šiaudinių sodų rišimo subtilybes ir jų prasmę kalbės liaudies meistrė Laima Saviščevienė iš Varėnos rajono.Ved. Rūta Katkevičienė

Lietuvai šiomis dienomis pagerbiant tremtinius ir minint okupacijos dieną, laidoje kalbėsimės su Sibire gimusiu tremtinio iš Lietuvos sūnumi Antanu Sidaru. Kodėl dar berniukui Antanui įsimimė asfaltas Lietuvos kaime ir kaip šešiolikmetis nusprendė savarankiškai grįžti į tėčio Tėvynę. Ved. Guoda Pečiulytė.

„Sudijoje 50” lankosi poetas, rašytojas bei vertėjas Eugenijus Ališanka. Eugenijus gimė Sibire, vėliau Lietuvoje studijavo matematiką ir tik po to perėjo į poeziją bei ėmėsi vertimų. Kas yra eilės ir kuo jos yra kitokios nei proza? Juk ir tai, ir tai yra žodžio menas. Laidą veda Valentinas Mitė.

Virginijus Mitkus Skuodo rajone Truikinų kaime prieš 12 m pradėjęs kurti žemdirbio muziejų išgarsino savo gimtinę ne tik rajone, bet visoje Lietuvoje ir net užsienyje. Beveik hektaro plote trys senovinės klėtys, daugybė žemės dirbimo agregatų, namų apyvokos daiktų, unikalių kalvio dirbinių. Kas visus traukia į muziejų, kokie renginiai jame vyksta, kaip skamba iš Sibire likusių giminaičių parsivežtas varpas? Ved. Arvydas Urba.

Iššūkių mėgėjas, keliautojas Karolis Mieliauskas neseniai grįžto iš kelionės Sibire, kur motociklu nuo šalčiausio pasaulyje didmiesčio Jakutsko iki šalčiausios pasaulyje gyvenvietės Oimiakono nuvažiavo 1000 km. Kaip įveikti save bei nepaliaujamai stingdantį šaltį? Pokalbis su K. Mieliausku.Jeigu sutrinka telefonas ar namie sugenda koks buities prietaisas, dažnas eina į „YouTube“ ir ten ieško informacijos, kaip šią bėdą išspręsti. Kiti „YouTube“, pvz., mokosi užsienio kalbų. Tačiau ekspertai sako, kad yra daugiau ir kur kas geresnių būdų mokytis naršant internete. Kokių? To klausime mokymosi eksperto Manto Šiumetos.Vyriausybė ir toliau kviečia visuomenę siūlyti, kaip Lietuvą pristatyti užsienyje. Taigi kaip sekasi kampanijai #LietuvosDNR ir ką jau pasiūlė gyventojai? Tai aptarsime su Vyriausybės kanceliarijos atstovu Mariumi Gursku bei menininku Algirdu Gatavecku.Ved. Edvardas Kubilius.

Kalbamės su Pramonininkų konfederacijos vadovu ir visuomenės veikėju Robertu Dargiu. Robertas Dargis apie energetiką, emigraciją, idėją Lietuvai ir džiazą. Kaip Lietuvai išjudėti iš mirties taško ir pritraukti daug daugiau užsienio investicijų, taip stabdant emigraciją? Kodėl Lietuva iki šiol yra Rusijos energetikos sistemoje? Kodėl Sovietų Sąjunga 1990-ais metais atnaujino Stalino lagerius Sibire? Su Robertu Dargiu kalbasi Valentinas Mitė.

Prieš keletą metų pasaulį apskriejo žinia apie mokslininkų planus atkurti gyvą mamutą. Sibire, vienoje Arkties vandenyno saloje padedami mamutų ilčių ieškotojų rusų mokslininkai rado neįtikėtinai gerai išsilaikiusių šio išnykusio ledynmečio žinduolio liekanų ir net... skysto kraujo.„Man mamutas yra išnykusios gamtos simbolis. Tai pagrindinis senovės gyvūnas – didžiausias, charizmatiškiausias, iki galo neištirtas milžinas, užžalęs kaip mūsų visa Jakutija. Todėl tas projektas mums simbolizuoja mokslo galimybes ne tik naikinti, bet ir sugrąžinti tai, kas seniai sunaikinta,“ – sako Semionas Grigorjevas, zoologas, vadovaujantis Rusijos Šiaurės rytų federalinio universiteto Mamuto muziejui. Šiandien jis dirba drauge su Pietų Korėjos mokslininkais, kurie tikisi klonuoti mamutą. Tuo metu kitoje planetos pusėje – JAV Harwardo universiteto genetikas Georgas Churchas žada prikelti mamutą genų inžinerijos keliu. Mokslininkai tikina, kad bioinžinerija žada neįtikėtinas galimybes žmonijai.Tačiau ar tai, kas įmanoma, yra būtina ir naudinga? Kokias pasekmes gali atnešti žmonijos bandymas eksperimentuoti su pačia gyvybe Žemėje? Tokius klausimus kelia šveicarų režisierius Christianas Frei'jus filme „Pradžia 2.0“, kuris rodomas šių metų Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje. Autorė Vaida Pilibaitytė.

Prieš keletą metų pasaulį apskriejo žinia apie mokslininkų planus atkurti gyvą mamutą. Sibire, vienoje Arkties vandenyno saloje padedami mamutų ilčių ieškotojų rusų mokslininkai rado neįtikėtinai gerai išsilaikiusių šio išnykusio ledynmečio žinduolio liekanų ir net... skysto kraujo.„Man mamutas yra išnykusios gamtos simbolis. Tai pagrindinis senovės gyvūnas – didžiausias, charizmatiškiausias, iki galo neištirtas milžinas, užžalęs kaip mūsų visa Jakutija. Todėl tas projektas mums simbolizuoja mokslo galimybes ne tik naikinti, bet ir sugrąžinti tai, kas seniai sunaikinta,“ – sako Semionas Grigorjevas, zoologas, vadovaujantis Rusijos Šiaurės rytų federalinio universiteto Mamuto muziejui. Šiandien jis dirba drauge su Pietų Korėjos mokslininkais, kurie tikisi klonuoti mamutą. Tuo metu kitoje planetos pusėje – JAV Harwardo universiteto genetikas Georgas Churchas žada prikelti mamutą genų inžinerijos keliu. Mokslininkai tikina, kad bioinžinerija žada neįtikėtinas galimybes žmonijai.Tačiau ar tai, kas įmanoma, yra būtina ir naudinga? Kokias pasekmes gali atnešti žmonijos bandymas eksperimentuoti su pačia gyvybe Žemėje? Tokius klausimus kelia šveicarų režisierius Christianas Frei'jus filme „Pradžia 2.0“, kuris rodomas šių metų Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje. Autorė Vaida Pilibaitytė.

Dėl prasto grūdų derliaus prognozuojama, kad kils kitų maisto produktų kainos. Lietuvoje išaiškinta nelegali alkoholio gamykla.„Vilniaus – Europos G taškas“ reklama jau sulaukė tarptautinio dėmesio. Rusijos kalėjime Sibire badaujantis Ukrainos režisierius Olehas Sencovas dėl bado akcijos yra labai prastos būklės. Australiją kamuoja rekordinė sausra.Lankytojams nuo šiandienos vėl leidžiama kilti į Gedimino kalną.„Valstybė, tai – tu“: pašnekovas – kardiologas Pranas Šerpytis.

Dėl prasto grūdų derliaus kils kainos. Lietuvoje išaiškinta nelegali alkoholio gamykla.„Vilniaus – Europos G-taškas“ reklama jau sulaukė tarptautinio dėmsio. Rusijos kalėjime Sibire badaujantis Ukrainos režisierius Olehas Sencovas dėl bado akcijos yra labai prastos būklės. Australiją kamuoja rekordinė sausra. Skirtukas – „Valstybė, tai – tu“.

Apie tremtį ir grįžimą namo. „Esu dviejų kultūrų žmogus ir niekur nuo to nedingsi: 20 metų – vaikystė, paauglystė, jaunystė, pats imliausias gyvenimo laikotarpis ne Sibire, o tolimoje šiaurėje už Poliarinio rato, prie Laptevų jūros. Čia išliko tik tie, kuriems buvo lemta išlikti, “– sako muzikė , chorvedė Nijolė Leokadija Lelkaitė Baikienė, kurios prisiminimai įamžinti VŠĮ „Kultūros studijos“ išleistoje knygoje „Šiaurės pašvaistė“.

Apie tremtį ir grįžimą namo. „Esu dviejų kultūrų žmogus ir niekur nuo to nedingsi: 20 metų – vaikystė, paauglystė, jaunystė, pats imliausias gyvenimo laikotarpis ne Sibire, o tolimoje šiaurėje už Poliarinio rato, prie Laptevų jūros. Čia išliko tik tie, kuriems buvo lemta išlikti, “– sako muzikė , chorvedė Nijolė Leokadija Lelkaitė Baikienė, kurios prisiminimai įamžinti VŠĮ „Kultūros studijos“ išleistoje knygoje „Šiaurės pašvaistė“.

Politikas, visuomenės veikėjas ir filosofas Mečys Laurinkus gimė KGB kameroje, yra partizanų ryšininkės sūnus. Pirmuosius metus praleido Sibire, tik vėliau grįžo į Lietuvą. Baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, vėliau užsiėmė filosofija.Sąjūdžio banga jį išnešė į pirmas politikų gretas. Jis buvo parlamentaras, VSD vadovas, ambasadorius. Kas Mečiui labiausiai įsiminė gyvenime, kaip vertina kai kurias dabarties problemas?Su Mečiu Laurinkumi kalbasi žurnalistas Valentinas Mitė.

Rubrikos „Melomanas klauso“ svečias – Mikhail Kodesnikov, kirpėjas ir DJ-jus, pasidalino jam didžiausią įtaką padariusia muzika. Gimęs Sibire, vėliau iš Kaliningrado persikėlęs į Lietuvą Mikhail iš pradžių žavėjosi roku, tačiau jau senokai rokas nebėra jam įdomus. Šnekėjomės apie skirtingus gyvenimo etapus su muzika, muzikos atradimus, emocijas klausantis ir grojant. Kalbino Inga Ramoškaitė.

Rubrikos „Melomanas klauso“ svečias – Mikhail Kodesnikov, kirpėjas ir DJ-jus, pasidalino jam didžiausią įtaką padariusia muzika. Gimęs Sibire, vėliau iš Kaliningrado persikėlęs į Lietuvą Mikhail iš pradžių žavėjosi roku, tačiau jau senokai rokas nebėra jam įdomus. Šnekėjomės apie skirtingus gyvenimo etapus su muzika, muzikos atradimus, emocijas klausantis ir grojant. Kalbino Inga Ramoškaitė.

Kalbamės su Pramonininkų konfederacijos vadovu ir visuomenės veikėju Robertu Dargiu. Robertas Dargis apie energetiką, emigraciją, idėją Lietuvai ir džiazą. Kaip Lietuvai išjudėti iš mirties taško ir pritraukti daug daugiau užsienio investicijų, taip stabdant emigraciją? Kodėl Lietuva iki šiol yra Rusijos energetikos sistemoje? Kodėl Sovietų Sąjunga 1990-ais metais atnaujino Stalino lagerius Sibire? Su Robertu Dargiu kalbasi Valentinas Mitė.

Lietuviai ir muzika Sibire. Net ir ištremti į Sibirą, kęsdami šaltį, dirbdami vergiškomis sąlygomis ir gyvendami pusbadžiu, lietuviai visomis išgalėmis stengėsi išlaikyti savo tapatumą. Vienas iš būdų išlikti buvo muzikavimas. Laidoje tremties baisumus prisimins tremtiniai Stasė Purveliene ir Bronislovas Jackūnas.

Lietuviai ir muzika Sibire. Net ir ištremti į Sibirą, kęsdami šaltį, dirbdami vergiškomis sąlygomis ir gyvendami pusbadžiu, lietuviai visomis išgalėmis stengėsi išlaikyti savo tapatumą. Vienas iš būdų išlikti buvo muzikavimas. Laidoje tremties baisumus prisimins tremtiniai Stasė Purveliene ir Bronislovas Jackūnas.

„Muzikiniame pastiše“ – Jonas Ohmanas. Antrąją dalį skirsime lietuvių muzikams, ir Sibire nenustojusiems tikėti laisvės ir lietuvybės idėja.

„Iš vaikystės išlikę iki sielos gelmių mieli prisiminimai, kai pieva atrodė kaip miškas, o senelio klėtis – kaip paslaptinga stebuklų šalis. Skiedrų kalnai, nebaigtų spintų ir kitų baldų labirintai, o ką jau kalbėti apie kvapus. Tas šviežio medžio kvapas, pasklidęs erdvėje, lydi iki šiol. Gaila, kad senelio savarankiški baldininkystės mokslai truko neilgai. Jis, vienas pirmųjų Lietuvos savanorių, dviejų Sidabrinių kryžių kavalierius, „politiko karjerą“ pratęsė Karagandos ir Stalino praktinėse studijose Sibire. Grįžo nekalbus. Mano užduodami klausimai liko neatsakyti. Pačiam teko susirasti atsakymus ir pradėti „krimsti“ mokslus. Atsakymų ieškau ir dabar“, – mintimis dalijasi tautodailininkas, medžio skulptorius Algimantas Sakalauskas.

„Iš vaikystės išlikę iki sielos gelmių mieli prisiminimai, kai pieva atrodė kaip miškas, o senelio klėtis – kaip paslaptinga stebuklų šalis. Skiedrų kalnai, nebaigtų spintų ir kitų baldų labirintai, o ką jau kalbėti apie kvapus. Tas šviežio medžio kvapas, pasklidęs erdvėje, lydi iki šiol. Gaila, kad senelio savarankiški baldininkystės mokslai truko neilgai. Jis, vienas pirmųjų Lietuvos savanorių, dviejų Sidabrinių kryžių kavalierius, „politiko karjerą“ pratęsė Karagandos ir Stalino praktinėse studijose Sibire. Grįžo nekalbus. Mano užduodami klausimai liko neatsakyti. Pačiam teko susirasti atsakymus ir pradėti „krimsti“ mokslus. Atsakymų ieškau ir dabar“, – mintimis dalijasi tautodailininkas, medžio skulptorius Algimantas Sakalauskas.

Dar kartą apie muziką barakų šaltyje.Laida „Ryto rasa krito“ tęsi pažadą toliau pasakoti apie neribotas, nenuslopinamas žmogaus gyvybines ir kūrybines galias, besiskleidžiančias sovietinių represijų ir tremties žemėje – Sibire, ir padėjusią išlikti muziką.Šį kartą laida kiek plačiau praskleis keleto žymių tremties žiaurumus patyrusių mūsų šviesuolių – nuo Kurtuvėnų kilusių mokytojų Baltučių, luokiškių muzikantų Lileikių šeimų, garsių muzikantų ir muzikos instrumentų meistrų kupiškėno Jurgio Stankevičiaus, baisogališkio Vlado Žeromskio, iš Suvalkijos kilusio muzikanto Pijaus Vaškevičiaus – likimus. Laidos viešnia – viena iš “Lietuviai ir muzika Sibire” autorių etnomuzikologė dr.Gaila Kirdienė.

Dar kartą apie muziką barakų šaltyje.Laida „Ryto rasa krito“ tęsi pažadą toliau pasakoti apie neribotas, nenuslopinamas žmogaus gyvybines ir kūrybines galias, besiskleidžiančias sovietinių represijų ir tremties žemėje – Sibire, ir padėjusią išlikti muziką.Šį kartą laida kiek plačiau praskleis keleto žymių tremties žiaurumus patyrusių mūsų šviesuolių – nuo Kurtuvėnų kilusių mokytojų Baltučių, luokiškių muzikantų Lileikių šeimų, garsių muzikantų ir muzikos instrumentų meistrų kupiškėno Jurgio Stankevičiaus, baisogališkio Vlado Žeromskio, iš Suvalkijos kilusio muzikanto Pijaus Vaškevičiaus – likimus. Laidos viešnia – viena iš “Lietuviai ir muzika Sibire” autorių etnomuzikologė dr.Gaila Kirdienė.

Apie lietuvių muzikavimą Sibirearbažmogiškasis paradoksas: lietuvių muzika Sibire.Laida parengta laikotarpiu, kurį įrėmina dvi mūsų tautai ir valstybei itin reikšmingos datos – vasario 16–oji ir kovo 11–oji, todėl laidos „Ryto rasa krito“ rengėjams pasirodė prasminga prisiliesti prie skaudžios, tačiau su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu glaudžiai susijusios temos – tremties ir atkaklaus, stoiško mūsų žmonių pasipriešinimo stalinizmo represijoms, nutautinimui ir nužmoginimui. Tai daryti paskatino ir neseniai pasirodžiusi dviejų autorių – Jūratės Vyliūtės ir Gailos Kirdienės – parengta knyga “Lietuviai ir muzika Sibire”, visapusiškai atskleidžianti, atrodytų, paradoksalų, bet itin svarbų lietuvių kultūros reiškinį. Laida telkiasi prie tradicinio muzikavimo ir liaudies muzikos atlikėjų ir tai daro padedant etnomuzikologei dr. Gailai Kirdienei.

Apie lietuvių muzikavimą Sibirearbažmogiškasis paradoksas: lietuvių muzika Sibire.Laida parengta laikotarpiu, kurį įrėmina dvi mūsų tautai ir valstybei itin reikšmingos datos – vasario 16–oji ir kovo 11–oji, todėl laidos „Ryto rasa krito“ rengėjams pasirodė prasminga prisiliesti prie skaudžios, tačiau su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu glaudžiai susijusios temos – tremties ir atkaklaus, stoiško mūsų žmonių pasipriešinimo stalinizmo represijoms, nutautinimui ir nužmoginimui. Tai daryti paskatino ir neseniai pasirodžiusi dviejų autorių – Jūratės Vyliūtės ir Gailos Kirdienės – parengta knyga “Lietuviai ir muzika Sibire”, visapusiškai atskleidžianti, atrodytų, paradoksalų, bet itin svarbų lietuvių kultūros reiškinį. Laida telkiasi prie tradicinio muzikavimo ir liaudies muzikos atlikėjų ir tai daro padedant etnomuzikologei dr. Gailai Kirdienei.