Podcasts about vidurio europos

Nuo praėjusio penktadienio dalis Vidurio Europos toiau kovoja su potvyniais. Lenkijoje baiminamasi plūstančio vandens Vroclavo link. Dalis Ostravos miesto užlieta ir Čekijoje, neramu Bratislavoje bei Budapešte.Antradienį antrąją kadenciją Europos Komisijai paskirta vadovauti Ursula von der Leyen pristatė naująją Europos Komisijos sudėtį. Lietuvos europarlamentarui Andriui Kubiliui skirtas gynybos ir kosmoso portfelis. Mieli klausytojai, kaip jūs vertinate tai, kad Andriui Kubiliu skirtas būtent gynybos ir kosmoso portfelis?Kaip įveikti priešą, turintį daugiau karių ir ginklų? Ukrainos kariuomenė sako, kad kare su Rusija lemiamą vaidmenį turi naujausios technologijos. Vilniuje atidaryta MILTECH akademija, kurioje gynybos ir saugumo pramonės įmonės, mokslo ir kariuomenės atstovai iš Ukrainos ir NATO šalių dalinsis patirtimi ir naujausiomis karo technologijomis.Artėjant tamsiajam metų laikui gyventojai sulaukia elektros energijos tiekėjų siūlymų keisti tiekėją ar pasirinkti geresnį planą. Kiek dabar tinkamas metas persvarstyti savo pasirinktus planus?Etninės kultūros globos taryba nutarė 2025 metus paskelbti atmintinais Lietuvių liaudies dainų metais. Kuo liaudies dainos aktualios šiandien, ir ar turėtume ieškoti šiuolaikiškesnių priėjimų?

Savaitraščio „7 meno dienos" apžvalga.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalgoje – apie tarptautinį musulmonų filmų festivalį, Rumunijos rašytojų įvertinimą, Australijos čiabuvių keramiką bei galimybę pasiklausyti rečiausio pasaulyje hiphopo albumo.Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės apžvalga, kurioje – apie festivalyje „Theatrium“ rodytą Romeo Castellucci spektaklį „Bros“.Mariaus Eidukonio pokalbis su LMTA šiuolaikinį šokį studijuojančia ukrainiete Sofija Vlasova.Kauno fotografijos galerijoje atidaroma Rimaldo Vikšraičio paroda „Homo Vikšraitis“. Kodėl fotografijos kritikų jis vadinamas nesuprastu keistuoliu ir amžinu autsaideriu?Tinklalaidės „72 atspalviai“ ištrauka. Ką kino aikštelėje veikia intymumo koordinatoriai? Pokalbis su režisiere, intymumo koordinatore Irma Pužauskaite.Baigiasi pirmąkart vykęs „Vilnius Spring“ festivalis, kurio uždaryme šįvakar skambės kompozitorės Giedrės Pauliukevičiūtės oratorijos „Gradus Ad Cor“ premjera. Pokalbis su kompozitore ir festivalio vadovu Nerijumi Masevičiumi.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Benny Goodmaną – prieš 115 metų gimusį svingo karalių.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“. Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Olga Tokarczuk. „Jokūbo knygos“.Vertė Vyturys Jarutis, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – tai pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. Šioje knygoje autorė ne tik nepaprastai kruopščiai pristato senosios Lenkijos laikus, to meto architektūrą, aprangą, kvapus ir žmonių santykius, bet ir atskleidžia sudėtingą dvasinę tikrovę – tris vieną šalia kitos egzistavusias religijas: krikščionybę, judaizmą ir islamą. Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas. Knygos ištraukas skaito aktorė Neringa Bulotaitė.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Witold Gombrowicz. „Lenkiški prisiminimai“. Vertė Irena Aleksaitė, Išleido leidykla „Odilė“.„Lenkiški prisiminimai" – vienas įspūdingiausių XX amžiaus Vidurio Europos intelektualinių tekstų, iki šiol beveik nepažintas Lietuvos skaitytojų. Jis gimė radijo stoties „Laisvoji Europa" užsakymu ir buvo skirtas skaityti per radiją. Todėl apie esminius dalykus čia kalbama laisvu, šnekamuoju, kartais netgi liežuvautojo stiliumi. Meno ir literatūros pasaulis, politika, moterys, aristokratija ir inteligentija, jauno žmogaus branda – tai temos, kurios aptariamos šmaikštaus ir atviro kritiko žvilgsniu. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Sipaitis.

Dainius Vanagas. „Oderis“. Išleido leidykla „Baltos lankos“. 2050-ieji. Oderis – klestintis Vidurio Europos miestas. Neramumų draskomame žemyne jis garsėja vienus žavinčiais, kitus gąsdinančiais socialiniais bei politiniais eksperimentais. Apsijuosęs siena ir nustatęs griežtas sąlygas gyventojams, Oderis vadovaujasi viena pagrindine taisykle: žmogus turi būti naudingas. Jei neprisidedi prie miesto gerovės – tu jam nereikalingas. Alanas netenka darbo, jį palieka žmona, o situaciją dar labiau apsunkina prastėjanti psichinė būklė: dienos tarsi išplaukusios, vis sunkiau suvokti, kas vyksta iš tiesų, o kas – tik pakrikusios sąmonės padarinys. Tačiau viena tikrai aišku: jei neras greito būdo išspręsti savo problemų, miestas jį deportuos. Alanui būtina vėl tapti naudingam. Ir susigrąžinti Aną.Romano ištraukas skaito autorius.

Praėjusioje „Mažosios Europos laidoje“ kalbėjomės apie Vidurio Europą kaip kruvinąsias žemes, išgyvenusias nacių ir komunistinį totalitarinius režimus. Istorinė patirtis lemia, kad regionui būdingas nepasitikėjimas Rusija. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen savo metinėje kalboje pripažino, kad derėjo geriau įsiklausyti į Vidurio Europos lyderių jau ilgą laiką skelbtus perspėjimus dėl Kremliaus.Vis tik regione yra viena išimtis – Vengrija. Šalis, kurios režimas kelia iššūkių ne tik demokratijos ir teisės viršenybės idealams, tačiau neretai yra įvardijamas ir kaip Kremliaus Trojos arklys Europoje. Daugelis mūsų klausia, kaip 1956-ųjų metų Budapešto rudenį patyrusi Vengrija šiandien gali būti tokia palanki teroristiniam Rusijos režimui. Šioje laidoje paliesime ne tik šį klausimą, bet ir panagrinėsime, kaip Viktoro Orbano režimas manipuliuoja istorine atmintimi ir kaip šiandieninę Vengriją vis dar veikia Trianono trauma, žymėjusi imperijos pabaigą?Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Pasaulyje: britai ir pasaulis atsisveikina su karaliene Elžbieta II. Kas bus naujoji Anglijos kultūros reikalų sekretorė? Šiuolaikinės kultūros dekadanso priežastys.Rugsėjo 11-ąją rašytojui, vertėjui, profesoriui Tomui Venclovai sueis 85-eri.Jonas Gutauskas Kaune, trijuose troleibusuose įkūrė rokenrolo kavinę „14 stotelė“. Čia yra ne tik kavos, bet ir garso siena. Pasakoja Kotryna Lingienė.Valentino Klimašausko sudarytame leidinyje „Žodžiai, žodžiai, žodžiai arba Lietuvos menininkų tekstai” 25 kūrėjų rašiniai tampa erdve meniniams sumanymams skleistis ir eksperimentuoti. Bet ar gali būti, kad po meninio eksperimento pavadinimu slepiasi tiesiog prastas tekstas?Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko komentaras apie pasikeitusias pasaulio koordinates ir Vidurio Europos dramą (kartojimas).Aktorius Valentinas Masalskis su pulkininko vaidmeniu grįžo į didžiuosius ekranus Marato Sargsyano filme „Tvano nebus“. O rugsėjį Masalskio įkurtas Klaipėdos jaunimo teatras mini veiklos 10-metį. Pokalbis apie šviesią kino ateitį ir būtiną teatro reformą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Dr. Eglė Rindzevičiūtė studijavo menotyrą Vilniaus dailės akademijoje, kultūros vadybą Maskvos aukštojoje socialinių mokslų ir ekonomikos mokykloje, nacionalizmo studijas Vidurio Europos universitete (CEU) Budapešte, apgynė disertaciją Linšiopingo universitete Švedijoje apie sovietinės Lietuvos kultūros politiką ir kibernetiką. Dalyvavo rengiant parodą „Dalelių skilimas“ Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2020). Šiuo metu dėsto Kingstono universitete Londone ir dalyvauja tarptautiniuose projektuose, tyrinėjančiuose atominį paveldą. Pokalbis su Egle Rindzevičiūte apie meno ir mokslo, menotyros, sociologijos politikos sąsajas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Rasa Navickaitė yra Lyčių studijų ir istorijos mokslų daktarė, studijavusi Utrechto ir Vidurio Europos universitetuose. Pokalbyje aptariama lyčių studijų įtaka keičiantis teorinėms perspektyvoms ir vaizduotės svarba moksle, ypač Marijos Gimbutienės Senosios Europos tyrimuose. Savo disertacijoje Rasa nagrinėja Gimbutienės darbų ir biografijos sąsajas su feministiniais judėjimais. Šiuo metu Rasa yra Marie Curie stipendininkė ir dirba Vienos universitete, kur atlieka tyrimą apie homoseksualumą sovietmečiu. Šį tyrimą finansuoja Europos komisija.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė.

Kultūros aktualijos spaudos puslapiuose.Molėtų rajono Drąsių kaime įsikūręs profesionalus muzikinis teatras vaikams, šeimai bei mokyklai „Teatriukas“ šiemet mini 25-erių metų meninės veiklos sukaktį ir šalia visų turimų kūrybinių planų ėmėsi socialinio verslo kaimo vietovėje.Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko komentaras apie pasikeitusias pasaulio koordinates ir Vidurio Europos dramą.Išskirtinis interviu su pasauline džiazo legenda Kurtu Ellingu.MO terasoje pasirodys jauni muzikos atlikėjai – kaip atrodo pirmieji žingsniai muzikos pasaulyje?Su architektūros ir paveldosaugos atstovais ieškosime būdų paveldo architektūrai susikalbėti su šiuolaikine.Kauno dramos teatro aktorės, skaitovės Virginijos Kochanskytės 70–asis jubiliejus.Ved. Urtė Karalaitė

Pasaulyje: NASA fotografijos iš kosmoso platybių, skulptorius robotas, protesto menas bei Džeimso Bondo teminės muzikos atsiradimo istorijaKelionę per Lietuvos miestus įpusėjo Klimato muziejus. 4 jūriniuose konteineriuose interaktyviai pristatomi didžiausi klimato kaitos iššūkiai.Naujosios elektrinės lietuviškos estrados duetas „Superkoloritas“ ruošiasi debiutiniam koncertui. Giedrė Nalivaikaitė ir Adomas Koreniukas sako, kad žmonės ir taip puikiai supranta, kad gyvenimas sunkus, dėl to savo harmoninga ir nostalgiška muzika jie nori skleisti šviesą.Literatūrologo Mindaugo Kvietkausko komentaras apie pasikeitusias pasaulio koordinates ir Vidurio Europos dramą.Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda „Patalai ir purslai. Laisvalaikis XX-XXI a. Lietuvos dailėje“. Ką žmonės veikia, kai galima nieko neveikti? Pasakoja kuratorė Goda Aksamitauskaitė.Kultūros ministerija aukščiausia premija įvertino ir geriausiu 2021 m. kultūros centru pripažino Palangos kultūros ir jaunimo centrą. Jam penkerius metus vadovauja Vita Petrauskienė, niekada nesvajojusi dirbti Palangoje. Čia netrūksta dėkingų aplinkybių – yra ir savivaldybės palaikymas, ir gera infrastruktūra, ir kultūrai nusiteikę lankytojai. Nepaisant to, sunkiausia darbo dalis – bendruomenės būrimas ir atvirų tarpusavio santykių palaikymas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Nepriklausomo elektros tiekėjo dar nepasirinko beveik 100 tūkst. vartotojų, nors jie tai turėjo padaryti iki birželio 18 d. Kiek brangiau jie turės mokėti už elektrą ir kiek dar liko žmonių, kurie tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio?Ekspertai spėja, kad vis dažnesnės kibernetinės atakos prieš Lietuvą greitai nesiliaus, todėl vienintelė išeitis žmonėms ir įmonėms – būti dar geriau pasirengus atremti programišių išpuolius. Kaip tai padaryti?Aktualus klausimas. Maisto kainos Lietuvoje toliau auga. Kiek brangstantis maistas atsiliepia jūsų biudžetui? Kaip keičiasi jūsų pirkinių krepšelis? Galbūt ieškote pigesnių produktų, dalies jų išvis atsisakote?„Verslo laike“ - praėjusią parą į Lietuvą iš Rusijos neįleista per 30 vilkikų su draudžiamais kroviniais. Pasienyje su Rusija ir Baltarusija susidarė eilės, nes patikra pasienio punktuose kruopštesnė nei anksčiau.Pastaruoju metu Lietuvoje siaučiant liūtims, gyventojai piktinasi, kad vis apsemiamos gatvės. Laiku nenutekančio vandens problema ypač aktuali didžiuosiuose miestuose. Ką jie daro, kad per liūtis gatvės patvintų kaip įmanoma mažiau?Tyrimai rodo, kad lietuvių genai yra vieni mažiausiai pakitusių Europoje ir labiausiai panašūs į Vidurio Europos gyventojus, buvusius prieš 5-8 tūkst. metų. Kodėl taip yra?Ved. Edvardas Kubilius

Dainius Vanagas. „Oderis“. Romanas mus nukelia į ateitį, 2050-uosius metus. Oderis – klestintis Vidurio Europos miestas. Neramumų draskomame žemyne jis garsėja vienus žavinčiais, kitus gąsdinančiais socialiniais bei politiniais eksperimentais. Apsijuosęs siena ir nustatęs griežtas sąlygas gyventojams, Oderis vadovaujasi viena pagrindine taisykle: žmogus turi būti naudingas. Jei neprisidedi prie miesto gerovės – tu jam nereikalingas. Romano ištraukas skaito autorius.

Spaudos apžvalga.Šiandien Kaune prasideda tradicinis festivalis „Kanklės mano rankose“. Kaip ir kasmet, festivalis pradedamas konferencija, kurioje – pranešimai etnomuzikologijos ir kankliavimo pedagogikos temomis.Apžvalgininko Donato Puslio akiratyje dviejų iš Lietuvos kilusių lenkų rašytojų romanai: Czeslawo Miloszo „Valdžios užėmimas“, pasakojantis apie Vidurio Europos žmonių likimus, ir Tadeuszo Konwickio „Baina“, nukeliantis mus į XIX amžiaus Vilniaus kraštą.Jurgos Šeduikytės kūrinys – audiolaiškas arba, kitaip tariant, patarimų skrynia, kurta knygų mugės metu – jau viešai prieinama. Nuo šios idėjos įgyvendinimo iki naujos knygos, nuo asmeninių išgyvenimų iki samprotavimų, kodėl kai kuriems žmonėms sudėtinga klausytis įgarsintų knygų.„Mano viltis ir tikslas – į pataisos įstaigą atnešti spalvų, grožio. Nuteistieji labiausiai vertina, kad kažkas atėjo ir dėl jų kažką padarė. Tada jie pamato, kad galima kitaip gyventi“, – teigia Pravieniškių pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistė dailininkė Jūratė Danielė, daugiau nei dešimtmetį padedanti nuteistiesiems integruotis į visuomenę.Prasideda tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Dar iki Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Glazge šalys pateikė atnaujintus įsipareigojimus klimato neutralumui, tarp jų - ir Kinija bei Indija. Taip pat skirtingos šalių ir korporacijų koalicijos susitarė dėl kitų įsipareigojimų: nuo miškų naikinimo stabdymo ir metano išlakų mažinimo iki finansavimo iškastiniam kurui mažinimo ir anglies naudojimo kurui atsisakymo.Vis dėlto, atotrūkis tarp įsipareigojimų ir jų įvykdymo auga. Tą pastebi ir nepriklausomų mokslininkų grupė "Climate Action Tracker". Jų analizė rodo, kad net ir įgyvendinę visus įsipareigojimus, lemtingą 1,5 laipsnio temperatūros kilimo ribą peržensime. O jei ir toliau nieko nedarysime, 2100 metais planeta bus mažiausiai 2,7 laipsniais karštesnė."Turime siekti grynųjų nulinių emisijų, jei norime stabilizuoti klimatą. Ir nesvarbu, ar sieksime 1,5, ar 5, ar 10 laipsnių temperatūros kilimo ribos. Tai jau nėra pasirinkimas. Klausimas tik, kada tai pajėgsime įgyvendinti", - sako mokslininkė Diana Urge-Vorsatz, dėstanti Vidurio Europos universitete ir dirbanti Tarpvyriausybinėje klimato kaitos komisijoje.

Socialiniuose tinkluose dalinamasi gamtinio apželdinimo specialistės Vilmos Gudynienės sukurta schema, kaip Lietuvos sąlygomis galėtų būti sodinami vadinamieji biologinės įvairovės miškeliai. Kas tai yra? Botanikė su kolegomis puoselėja dar vieną idėją: sėklas žydinčioms pievoms ruošti ir mūsų šalyje, iš vietinių augalų. Pasirodo, kol kas jas tenka siųstis iš Vidurio Europos. Interviu su botanike.Kaip ugdyti įvairaus amžiaus ir skirtingų nuostatų žmonių finansinį raštingumą? Finansų konsultantė Kotryna Davidovičienė, Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto Politikos, teisės ir ekonomikos fakulteto dekanė Jurgita Rotomskienė ir kiti.LRT FAKTAI: kokias Stambulo konvencijos interpretacijas teisininkai vadina klaidinančiomis. Rubriką rengia Jurga Bakaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Kodėl ikimoderniais laikais LDK už garbės įžeidimą bausmės buvo didesnės nei už fizinius nusikaltimus? Kaip garbę ir orumą suprato miestiečiai, o kaip – bajorai ir kiti kilmingieji? Ar egzistavo garbės kodeksai? Apie tai pasakoja istorikas, Vidurio Europos universiteto doktorantas Povilas Dikavičius. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Vilniuje vyko energetikos forumas, kuriame dalyvavo Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius Rikas Peris ir ministrai iš Rytų bei Vidurio Europos šalių. Forumo darbo apibendrinimas. Seime įregistruotas siūlymas licencijuoti elektroninių cigarečių gamybą ir prekybą bei didinti baudas už jų pardavimą nepilnamečiams. Lietuvos gyventojai per daugiau nei trejus metus į taromatus grąžino du milijardus gėrimų pakuočių. Skaičiuojama, kad užstato sistemoje surenkami 9 iš dešimties į rinką išleidžiamų butelių bei skardinių.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Varšuvoje Rytų ir Vidurio Europos šalių lyderių susitikimas: komentaras. Viktorina–žaidimas apie futbolą.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Varšuvoje Rytų ir Vidurio Europos šalių lyderių susitikimas: komentaras. Viktorina–žaidimas apie futbolą.

Ketvirtąjį tarptautinį MARCO SCACCHI senosios muzikos festivalį pristatys jo organizatorius, Valdovų rūmų atstovas Vytautas Gailevičius ir klavesinininkas Vilimas Norkūnas. Šimtmetį švenčia ne tik Lietuva, Latvija ir Estija, bet ir daugiau Rytų ir Vidurio Europos valstybių, taip pat ir Armėnija. Rytoj NF Armėnijos valstybingumo šimtmečiui skirtas koncertas, tad paminėsime Armėniją, o paskutinis pusvalandis skirtas škotų smuikininkei Nicolai Benedetti, kuri su klasikinės ir tradicinės muzikos atlikėjais įrašė albumą „Homecoming. A Scotish Fantasy“, persunktą meile paslaptingajai Škotijai.

Ketvirtąjį tarptautinį MARCO SCACCHI senosios muzikos festivalį pristatys jo organizatorius, Valdovų rūmų atstovas Vytautas Gailevičius ir klavesinininkas Vilimas Norkūnas. Šimtmetį švenčia ne tik Lietuva, Latvija ir Estija, bet ir daugiau Rytų ir Vidurio Europos valstybių, taip pat ir Armėnija. Rytoj NF Armėnijos valstybingumo šimtmečiui skirtas koncertas, tad paminėsime Armėniją, o paskutinis pusvalandis skirtas škotų smuikininkei Nicolai Benedetti, kuri su klasikinės ir tradicinės muzikos atlikėjais įrašė albumą „Homecoming. A Scotish Fantasy“, persunktą meile paslaptingajai Škotijai.

Vis daugiau viešoje erdvėje klausimų sulaukiantis „Agrokoncernas“ pateikė savo atsakymus. Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis sako, kad nėra duomenų, jog Rytų ir Vidurio Europos šalims būtų tiekiami prastesnės kokybės maisto produktai. Ballai rengia pirmą spaudos konferenciją. Du pasieniečiai įtariami neteisėtai lūšių medžiokle. „Naujienų žemėlapio“ žvilgsnis į mirtinus protestus Irane.

Vis daugiau viešoje erdvėje klausimų sulaukiantis „Agrokoncernas“ pateikė savo atsakymus. Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis sako, kad nėra duomenų, jog Rytų ir Vidurio Europos šalims būtų tiekiami prastesnės kokybės maisto produktai. Ballai rengia pirmą spaudos konferenciją. Du pasieniečiai įtariami neteisėtai lūšių medžiokle. „Naujienų žemėlapio“ žvilgsnis į mirtinus protestus Irane.

Ramūnas Karbauskis advokatui perleido neturtines teises „Agrokoncerne“.Eurokomisras V. Andrikaitis sako, kad nėra duomenų, kad Rytų ir Vidurio Europos šalims būtų tiekiami prastesnės kokybės maisto produktai.Kauno kriminalistai sulaikė du Lazdijų pasieniečius, įtariamus neteisėta lūšių medžiokle.Liko savaitė iki prezidento rinkimų Čekijoje.Kaip Lietuvoje sekasi garsiajai amerikiečių Bolų šeimai?Sporto pranešimai.

Prezidentas Donaldas Trumpas kaip ir Barakas Obama įsakė pradėti antskrydžius Sirijoje. Tačiau ši ataka skiriasi nuo ankstesnių antskrydžių. Kodėl ir ar Trumpo sprendimas sulauks palaikymo Jungtinėse Vasltijose?Sankt Peterburge įvykdytas teroristinis išpuolis vis dar turi daugybę nežinomųjų. Kodėl ir kas galėjo būti suinteresuotas surengti teroristinę ataką prieš Rusiją?Didžiajai Britanijai priklausantis Gibraltaras netikėtai atsidūrė Brexito derybų centre. Kodėl ši nedidelė teritorija tapo nesutarimų objektu?Vengrijos parlamentas, nepaisant protestų šalyje, antradienį pritarė švietimo įstatymo projektui, kuris, anot kritikų, kelia grėsmę ir yra iš dalies nukreiptas prieš Vidurio Europos universitetą. Kodėl Viktoro Orbano vyriausybė kaltinama bandymu uždaryti šį prestižiniu laikomą universitetą?

Prezidentas Donaldas Trumpas kaip ir Barakas Obama įsakė pradėti antskrydžius Sirijoje. Tačiau ši ataka skiriasi nuo ankstesnių antskrydžių. Kodėl ir ar Trumpo sprendimas sulauks palaikymo Jungtinėse Vasltijose?Sankt Peterburge įvykdytas teroristinis išpuolis vis dar turi daugybę nežinomųjų. Kodėl ir kas galėjo būti suinteresuotas surengti teroristinę ataką prieš Rusiją?Didžiajai Britanijai priklausantis Gibraltaras netikėtai atsidūrė Brexito derybų centre. Kodėl ši nedidelė teritorija tapo nesutarimų objektu?Vengrijos parlamentas, nepaisant protestų šalyje, antradienį pritarė švietimo įstatymo projektui, kuris, anot kritikų, kelia grėsmę ir yra iš dalies nukreiptas prieš Vidurio Europos universitetą. Kodėl Viktoro Orbano vyriausybė kaltinama bandymu uždaryti šį prestižiniu laikomą universitetą?

kas slypi už Rusijos sprendimo stabdyti branduolinio ginklo gamybai naudojamo plutonio naikinimą?Pasirodo, slypi daug kas. Už šio sprendimo atšaukimą Kremlius reikalauja JAV kariškių ir karinės infrastruktūros sumažinimo Rytų ir Vidurio Europos valstybėse, sankcijų Rusijai nutraukimo ir Rusijos patirtų nuostuolių už juos kompensavimo, „Magnitskio sąrašo“ įstatymo atšaukimo. Ir tai dar ne viskas. Kodėl Vladimiras Putinas savo „partneriams“ Vakaruose iškėlė tokį praktiškai neįvykdomą ultimatumą?Diskusijoje dalyvaus politologai Linas Kojala (Rytų Europos studijų centras), Virgis Valentinavičius (MRU), Deividas Šlekys (VU TSPMI).

Grupė Rytų ir Vidurio Europos valstybių, įskaitant Lietuvą, palaikė Estijos iniciatyvą išsamiai ištirti komunizmo nusikaltimus ir įsteigti tam skirtą tarptautinę instituciją. Kas toliau? Ar to tikrai reikia? Ar tokiam sumanymui įgyvendinti pakanka politinių ir teisinių prielaidų? Kas šiuo atveju būtų atsakovas? Ar yra realu jį patraukti atsakomybėn?Diskusijoje dalyvauja M. Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros profesorius Justinas Žilinskas, Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas.Telefonu kalbinsime Ronaldą Račinską, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovą.

Ar politiškai susivienijusi Europa yra vieninga ir vertybių požiūriu? Prieš kelias dienas Seimo nariui Kęstučiui Masiuliui teko skubiai iš socialinio tinklo pašalinti savo paties žodžius apie pabėgėlius iš Afrikos. Politinio korektiškumo Rytų ir Vidurio Europos politikams pritrūksta dažnai. Kodėl?Diskusijoje dalyvaus Seimo narys Kęstutis Masiulis, bernardinai.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojas Donatas Puslys, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė.

Ar politiškai susivienijusi Europa yra vieninga ir vertybių požiūriu? Prieš kelias dienas Seimo nariui Kęstučiui Masiuliui teko skubiai iš socialinio tinklo pašalinti savo paties žodžius apie pabėgėlius iš Afrikos. Politinio korektiškumo Rytų ir Vidurio Europos politikams pritrūksta dažnai. Kodėl?Diskusijoje dalyvaus Seimo narys Kęstutis Masiulis, bernardinai.lt vyr. redaktoriaus pavaduotojas Donatas Puslys, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė.