Podcasts about dvylika

Lietuvių pasaką ,,Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ seka aktorius Vladas Bagdonas.

Ir jis paskyrė Dvylika, kad jie būtų kartu su juo ir kad galėtų siųsti juos skelbti žodžio Mk 3, 14

„Nesvarbu kiek turi pinigų, svarbu, ką pažįsti“ - apie kelionę į krizės ir protestų kaustytą Venesuelą, pasakoja keliautojai Irmantas Škėrys ir Ridas Beržauskas. Prieš penkerius metus, kai gyventojai bėgo iš šios šalies, jie ten vyko filmuoti dokumentinio filmo. Iš pradžių jų tikslas buvo užfiksuoti vietinių medikų darbą, tačiau sutikus lietuvių kilmės žurnalistę, istorikę Jūratę Statkutę de Rosales, planai pasikeitė.Kartu aplankę ne vieną tolimą šalį, kurdami dokumentinius filmus apie vietinių žmonių gyvenimus, Irmantas ir Ridas pripažįsta, kad būnant tokiose tolimose šalyse priimi save tokį, koks esi iš tikrųjų, o sutikti žmonės tikrai privers pajusti, jei tu jiems nepatinki.Dvylika punktų apie keliautojų Irmanto Škerio ir Rido Beržausko keliones.Ved. Ignas Klėjus

„Kaip smegenyse susiformuoja sąmonė mes kol kas negalime sužinoti“ - teigia neuromokslininkė Urtė Neniškytė. Smegenų tyrinėjimai ir jose vykstantys procesai šiuolaikinėje visuomenėje yra tapę tokie įtakingi, jog neretai keičia mūsų suvokimą apie pasaulį. Nors mokslininkai dar negali atsakyti kaip veikia žmogaus ir kitų gyvūnų sąmonė, Urtė Neniškytė pripažįsta, kad smegenų sudėtingumas nebūtinai reiškia, jog esame geriau prisitaikę išlikti už kitus organizmus, kurie galbūt smegenų išvis neturi.Dvylika klausimų apie naujausius smegenų tyrinėjimus su Urte Neniškyte.Ved. Ignas Klėjus

„Daug dalykų Amerikoje, kaip ir Lietuvoje man yra svetimi“ - pasakoja JAV užaugęs, bet Lietuvos nepamiršęs režisierius Tomas Vengris. Pats Tomas atskleisdamas išskirtinę savo šeimos istoriją prisimena, kad jo mama visada siekė išlaikyti lietuviškumą ir kalbą, o amerikietiški žaislai ir daiktai jai atrodė nepriimtini. Baigęs kino mokslus prestižiniame Amerikos kino institute Los Andžele, režisierius pripažįsta, kad pasirinko ne Holivudo kryptį. Tomas pasakoja, kad kolegos iš kino industrijos Los Andžele jam pavydi kūrybinės laisvės, kurią jis turi kurdamas čia Europoje.Kaip Tomo Vengrio vaikystė suformavo jo asmenybę? Kodėl Tomas visgi nepaniro į Amerikos kino kultūrą? Kokį vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje atlieka kino režisierius?Dvylika punktų apie režisieriaus gyvenimą su Tomu Vengriu.Ved. Ignas Klėjus

„Sunku patikėti, kad vis dar yra žmonių tikinčių plokščios Žemės teorija“ - stebisi mokslo populiarintojas ir laidos „Mokslo sriuba“ vedėjas Ignas Kančys. Per daugiau nei dešimtmetį kuriant kultinę mokslo laidą, Ignas tapo savotišku personažu, kurio susidomėjimas įvairiomis mokslo sritimis užkrečia. Pats Ignas pripažįsta, jog gyvename atradimų laikais ir galime asmeniškai kiekvienas tai išgyventi, jei tik būsime smalsūs.Kuo ypatinga Islandijos vulkanizmas? Kaip tai gali padėti kovojant su klimato kaita? Kada sugrįšime į Mėnulį ir kaip ten gyvensime?Dvylika temų apie Igną Kančį ir jį dominančias mokslo temas.Ved. Ignas Klėjus

„Neteisinga, kad tiek daug mokslininkų dirba, bet niekas nesupranta, ką jie daro“,– teigia mokslininkė Monika Mačiulienė, kuri pripažįsta, kad per daug metų įsišaknijęs užsidariusių mokslininkų įvaizdis turi keistis. Monika pasakoja, kad pasaulyje vis plačiau kalbama apie paprastų žmonių įsitraukimą į mokslo projektus, kuriuose lavinamas ne tik kritinis mąstymas, bet ir atliekami neįtikėtini atradimai. Vienas iš pavyzdžių susijęs su kosmoso tyrinėjimais, kuomet paprastas pilietis 2020 metais, nagrinėjant NASA paviešintus duomenis, atrado naują planetą.Ar tai įmanoma ir Lietuvoje?Dvylika punktų apie mokslininko įvaizdį, mokslo klaidas ir visuomenės įsitraukimą į svarbiausius žmonijos atradimus su VILNIUS TECH Piliečių mokslo centro vadove dr. Monika Mačiulienė.Ved. Ignas Klėjus

„Atvykau į Lietuvą kurti naujo gyvenimo mokėdamas tik portugalų kalbą“ - atvirauja prieš 20 metų gimtąją Braziliją palikęs Vladas Bartochevis. Turėdamas lietuviškų šaknų ir niekada nesilankęs užsienio šalyje, Vladas pabaigęs mokyklą nusprendė pakeisti gyvenimą radikaliai. Iš daugiau nei 200 mln. gyventojų turinčios šalies Vladas persikėlė gyventi į mažą Europos šalį. Kaip pasakoja pats Vladas, čia jo laukė sugriuvę lūkesčiai ir iššūkių keliantys kultūriniai skirtumai.Dvylika punktų apie 20 metų Lietuvoje kurtą gyvenimą ir imigranto sunkumus su sociologijos mokslų daktaru Vladu Bartocheviu.Ved. Ignas Klėjus

„Nėra jokio objektyvaus fakto, kuris patvirtintų žmogaus dominavimą šioje planetoje“, - teigia rašytoja Gabija Grušaitė, septynerius metus rašiusi trečiąjį savo romaną „Grybo sapnas“, kuriame tyrinėja ne tik žmonių tarpusavio santykius, bet ir galimą planetos ateitį.Naujoje savo knygoje Gabija sužadina vaizduotę kurdama menamą ateitį, kurioje apie žmogaus sąmonę žinome kiek daugiau nei šiandien. Grybo sapno teorija, teigianti, kad visa mūsų realybė iš tiesų yra iliuzija, sukurta kūno viduje gyvenančio grybo, yra įkvėpta šiuolaikinio mokslo faktų, teigiančių, kad žmogaus žarnyne gyvenantys mikroorganizmai turi ryškios įtakos mūsų smegenims ir bendrai savijautai.Dvylika punktų apie grybo sapnus ir asmenines patirtis su rašytoja Gabija Grušaite.Ved. Ignas Klėjus

„Tai tarsi loterija - visi vartoja, o dalis tampa priklausomais“, - visuomenės tyrinėtojas Daumantas Stumbrys savo knygoje „Žalingos alkoholio vartojimo praktikos Lietuvoje“ atskleidžia, kaip lietuvių tautoje lėtiškai rusenančią alkoholio vartojimo kultūrą veikė tris dešimtmečius nepriklausomybėje vykstantys gyvenimai. Daugiau nei dešimtmetį tyrinėjęs ir surinkęs paprastų žmonių istorijas, mokslininkas leidžia pažvelgti į visuomenėje sukurto vyriškumo bruožus ir trapią ribą tarp savidestrukcijos.Dvylika punktų apie tai, kaip Lietuvoje susiformavo ypatingai sudėtinga alkoholio vartojimo kultūra. Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininku, sociologu, demografu Daumantu Stumbriu.Ved. Ignas Klėjus

Kaip vorų tyrinėjimas ir biologija gali būti susiję su psichoterapija? Iš pirmo žvilgsnio dvi nesuderinamos specialybės mokslų daktarės Marijos Biteniekytės gyvenime iš tiesų papildo viena kitą. Pati Marija pripažįsta, kad būtų neteisinga save slopinti bei nebandyti ieškoti savęs ir kitose profesijose: „Noriu būti ten, kur jaučiuosi gyva, kur verda gyvenimo sultys“. Nors šiuo metu mokslų daktarė ne tik dėsto biologiją universitete, drauge yra ir psichologijos studentė, psichoterapijos kursantė, kaniterapijos entuziastė bei jogos mokytoja.Kaip nebijoti gyvenimo ir profesinio pokyčio?Dvylika akimirkų apie kontrastingą gyvenimą su dr. Marija Biteniekyte.Ved. Ignas Klėjus

„Žmonės vietiniuose žemės ūkiuose skundžiasi, kad gamta tapo nenuspėjama, ją sunkiau skaityti ir suprasti“ – apie klimato kaitos paveiktą vietinių afrikiečių gyvenimą pasakoja marijampolietis Lukas Paltanavičius leidęsis į gyvenimo kelionę dviračiu. Kartu su drauge Aisha Hassan sėdo ant dviračių ir nuo Olandijos pajudėjo Tanzanijos link. Keliaujant beveik 8000 kilometrų, jų tikslu tapo pakeliui aplankyti atsinaujinančius žemės ūkius ir pasisemti įkvėpimo bei patirčių, kurias galėtų papasakoti plačiai Europos ir pasaulio bendruomenei.Luko ir Aishos kelionė tapo priemone atkreipti dėmesį į atsinaujinančius žemės ūkius, kuriuose dėmesys aplinkai ir ilgalaikei perspektyvai yra svarbiausias aspektas. Ką per pusantrų metų ant dviračių patyrė Lukas ir Aisha?Dvylika kelionės patirčių su „Cycle To Farms“ projekto autoriumi Luku Paltanavičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Vytauto Martinkaus knyga „Dvylika lieptų: kalendorinės novelės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šios knygos novelė yra pasakotojo žingsnis astronominiu laiko ratu. Čia vyrauja autobiografiniai savimonės, tikrovės atverčių, gyvenimo kelio pasirinkimo ir prasmės klausimai. Intriguojantys siužetai, novatoriškai supinti su autoriaus biografija ir socialine kultūrine dokumentika, atskleidžia pasakotojo kartos žmonių likimus ir dvasinę jų patirtį. Novelę „Karvelių lesintojas“ skaito autorius.

Vytauto Martinkaus knyga „Dvylika lieptų: kalendorinės novelės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šios knygos novelė yra pasakotojo žingsnis astronominiu laiko ratu. Čia vyrauja autobiografiniai savimonės, tikrovės atverčių, gyvenimo kelio pasirinkimo ir prasmės klausimai. Intriguojantys siužetai, novatoriškai supinti su autoriaus biografija ir socialine kultūrine dokumentika, atskleidžia pasakotojo kartos žmonių likimus ir dvasinę jų patirtį.Novelę „Karvelių lesintojas“ skaito autorius.

Vytauto Martinkaus knyga „Dvylika lieptų: kalendorinės novelės“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Kiekviena šios knygos novelė yra pasakotojo žingsnis astronominiu laiko ratu. Čia vyrauja autobiografiniai savimonės, tikrovės atverčių, gyvenimo kelio pasirinkimo ir prasmės klausimai. Intriguojantys siužetai, novatoriškai supinti su autoriaus biografija ir socialine kultūrine dokumentika, atskleidžia pasakotojo kartos žmonių likimus ir dvasinę jų patirtį.Novelę „Karvelių lesintojas“ skaito autorius.

Naujos šiuolaikinio pasaulio darbo formos, mūsų kintančiame kultūros, technologijų ir laisvėjančios „sąmonės“ kontekste, keičia ir mūsų psichologinę būseną, emocinę pusiausvyrą bei santykius. Be abejonės, tie pokyčiai vyksta įvairiomis kryptimis, vieni aspektai mums suteikia daugiau laimės, kiti mus dar labiau įkalina.Laidoje apžvelgiame įvairias šiuolaikines darbo formas, fenomenus ir paradoksus bei bandome atsakyti į klausimą – kaip tai mus keičia?Dvylika punktų ir pokalbis su organizacijų psichologe dr. Jurgita Lazauskaite-Zabielske.Ved. Ignas Klėjus

Metai iš metų kalbama apie tas pačias romų bendruomenės problemas – įsišaknijusias neigiamas visuomenės nuostatas, prastus rezultatus švietimo sistemoje ir neapykantos kurstymą. Už romų teises kovojanti ir tautiečiams susirasti darbą padedanti romų bendruomenės aktyvistė Rasma Pažemeckaitė teigia, kad nuo jos vaikystės iki šių dienų mažai kas pasikeitė.Rasma gimė įvairiatautėje šeimoje, jos motina romė, o tėvas žydas. Gyvenime Rasmai teko gyventi tabore, 14 metų amžiaus bėgti iš nelegalių vedybų, patirti rasizmo ir neteisybės apraiškas, tačiau po skirtingų patirčių ji nusprendė padėti kitiems romų tautybės žmonėms ir kalbėti apie jų problemas. Dvylika punktų apie aktyvistės Rasmos Pažemeckaitės gyvenimą laidoje „Tuzinas“.Ved. Ignas Klėjus

Kaip atrodytų jūsų gyvenimas, jei žinotumėte, kad gyventi liko keli mėnesiai? O jei prie viso to prisidėtų sunki liga? Tokius žmones iki pat paskutinių akimirkų slaugo Kauno hospiso namų slaugytoja Drasutė Urbanavičienė. Ji kiekvieną dieną vyksta pas tuos, kuriems reikia pagalbos. Nors Drasutė rūpinasi slauga, žmonėms sergantiems nepagydoma liga, užtikrinami ne tik medicininiai poreikiai. Jei norisi čiuožti su slidėmis nuo kalno – kodėl gi ne? Pati Drasutė pripažįsta, kad intensyviai dirbama ne tik su pacientais, bet ir jų artimaisiais, o atsisveikinimas su slaugomais ligoniais visada sunkus, prie kurio priprasti neįmanoma.Dvylika hospiso gyvenimo akimirkų su Kauno hospiso namų slaugytoja Drasute Urbanavičiene.Ved. Ignas Klėjus

Laikai, kai kraujo nuleidimas buvo įprastas gydymo metodas, o mėnulio įtaka pamišimui nebuvo abejojama, lunatikais buvo vadinami visi keistuoliai ir išraiškingomis nervų ligomis sergantys asmenys. Tai XIX amžius ir šio laikmečio ypatingas požiūris į mediciną. Pasak neurologės ir medicinos istorikės dr. Eglės Sakalauskaitės–Juodeikienės, Vilniaus mokslininkai tuo metu išgyveno aukso amžių.Dvylika punktų apie nervų ligų ir medicinos istoriją XIX amžiaus Vilniuje su neurologe, medicinos istorike dr. Egle Sakalauskaite-Juodeikiene.Ved. Ignas Klėjus

Ohajo universiteto profesorius Algis Mickūnas yra vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, profesoriaus paskaitas vis galima išgirsti įvairiuose Lietuvos universitetuose. Algio Mickūno biografijoje gausu tapatybės paieškos vingių, nuo dalyvavimo Korėjos kare iki inžinerijos. Kaip tapatybės paieškas mato filosofai? Kokiems gyvenimo vingiams iššvaistome daugiausiai laiko?Dvylika punktų apie tapatybės paieškas, jos formas ir nenuspėjamą gyvenimą su prof. Algiu Mickūnu.Ved. Ignas Klėjus

Anestezijos-intensyvios terapijos slaugytojas Paulius Razmys jau du kartus su Lietuvos medikų komanda dirbo Ukrainoje ir gydė nuo karo nukentėjusius ukrainiečius. Kaip atrodė pasiruošimas šioms medikų kelionėms? Kaip pacientų istorijos ir patirtys pakeitė Paulių?Dvylika patirčių dirbant slaugytoju Lietuvoje ir Ukrainoje. Pokalbis su slaugytoju Pauliumi Razmiu.Ved. Ignas Klėjus

Pasaulio mokslininkai atlieka plataus masto novatorišką mokslinį tyrimą „International Sex Survey“, kurio tikslas gauti naujų mokslo žinių apie žmonių seksualinį elgesį. Tyrime dalyvauja 45 pasaulio šalys, o bendras tiriamų asmenų skaičius viršija 82 tūkstančius. Prie tyrimo prisideda ir Lietuvos mokslininkai – tarp jų klinikinis psichologas dr. Julius Burkauskas.Ar skiriasi seksualinio elgesio įpročiai Lietuvoje ir pasaulyje? Ar lietuviai yra pakankamai atviri kalbėti šia tema?Dvylika punktų apie žmonių elgesio tyrinėjimus pokalbyje su klinikiniu psichologu dr. Juliumi Burkausku. (S)Ved. Ignas Klėjus

2010 metais Haityje įvyko 7 balų žemės drebėjimas, stipriausias per 200 metų, nusinešęs šimtus tūkstančių gyvybių. Ten kilusios choleros protrūkio epicentre kartu su organizacija „Gydytojai be sienų“ dirbo lietuvis Andrius Slavuckis. Tai tik viena iš daugelio misijų, kuriose Andrius rūpinosi humanitarine logistika, vandens ir kitų svarbiausių produktų tiekimu.Dvylika humanitarinės logistikos koordinatoriaus Andriaus Slavuckio patirčių dirbant pavojingiausiuose pasaulio kraštuose laidoje „Tuzinas“.Ved. Ignas Klėjus

Nors psichologinių veiksnių įtakos sveikatai idėja yra labai sena, terminas psichosomatika iki šiandien išlieka apipintas daugybe neatsakytų klausimų. Psichosomatikos reiškinio atveju mūsų psichologiniai išgyvenimai gali tiesiogiai paveikti fiziologinius procesus ir taip imituoti realią kūno ligą.Kokia riba tarp psichikos sveikatos sutrikimo ir kūno ligos? Ar psichosomatika gali būti pavojinga? Kodėl kai kurie žmonės perdėtai nerimauja dėl sveikatos?Dvylika punktų apie psichosomatiką su šeimos gydytoja - psichoterapeute Juste Latauskiene.Ved. Ignas Klėjus

Pokalbis su Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi, Vilniaus universiteto profesoriumi Dainiumi Pūru apie žmogaus teisių padėtį, priešpriešas ir nuomonių kovas pasaulyje, kuomet viena krizė keičia kitą. Būdamas specialiuoju Jungtinių Tautų pranešėju sveikatai, aplankęs keliasdešimt pasaulio šalių ir stebėjęs žmogaus teisių klausimus, Dainius Pūras teigia, kad norėtųsi brandesnio visuomenės ir vyriausybių požiūrio į nepatogius klausimus.Dvylika punktų kartu su prof. Dainiumi Pūru apie aktualiausias žmogaus teisių problemas Lietuvoje ir pasaulyje.Ved. Ignas Klėjus

„Cancel“ kultūrai atėjus į pasaulį praėjusiame dešimtmetyje, kone labiausiai tapo žinoma „metoo“ judėjimo metu. Tai instrumentas, kuris naudojamas protestuoti, boikotuoti ir išstumti iš socialinio burbulo asmenį ar įmonę, kuri elgiasi ne pagal visuomenės moralės principus.Kaip keičiasi „cancel“ kultūra karo akivaizdoje? Kokios pagrindinės to grėsmės? Dvylika punktų apie „cancel“ kultūrą su komunikacijos specialistu Mykolu Katkumi.Ved. Ignas Klėjus

„Rašytojų iššūkis“ – LRT RADIJO laidos „Vakaro pasaka“ projektas, į kurį pakviesti žinomi, skaitomi, apdovanoti lietuvių autoriai, iki šiol rašę tik suaugusiems.Archeologas, istorikas, LRT RADIJO laidos „Džiazuojanti istorija“ vienas iš vedėjų projekte dalyvauja su pasaka „Dvylika Juodvarnių, žmonėmis tapusių“, skaito aktorius Andrius Kaniava.

Naujas „Jam Factory“ menų centras Lvive nesulaukė atidarymo šventės ir vietoj to tapo logistikos sandėliu bei slėptuve. Centro atstovės šią savaitę viešėjo Kaune, kur dalyvavo Kūrybiškos Europos projekto „Magic Carpets” susitikime, su jomis susipažino Kotryna Lingienė.Kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis apžvelgia Kanų kino festivalyje pristatytą Mariupolyje nužudyto režisieriaus Manto Kvedaravičiaus filmą „Mariupolis 2“.Meksikietis kompozitorius Manuelis Velazquezas ir atlikėja Gina Shee pristato bendrą albumą „Dvylika“. Jį įkvėpė liaudies pasaka apie dvylika juodvarniais lakstančių brolių.Pasaulyje: rusų kino režisieriaus pasisakymai Kanuose sulaukė griežtos ukrainiečių kultūros bendruomenės kritikos, garsi iraniečių fotografė kaltinama pažeidžiamų nepilnamečių fotografijų viešinimu, MOMA muziejų ukrainiečių aktyvistai kviečia iš naujo susipažinti su Malevičiumi.Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie Lietuvos švietimo egzaminų isteriją, bendruomenę skaldančius reitingus ir komišką lyderystę.Šiauliuose – XX medijų meno festivalis „Enter“, reaguojantis į karo, prievartos, nelaisvės temas. Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis pasakoja, kodėl svarbu žiūrėti į kūrinius parodose, kai namuose ant sofų mus prismeigia žiaurūs karo vaizdai.Prasideda 4 projekto SPARSE sezonas, kurio tikslas – didinti profesionalaus meno prieinamumą regionuose. Kultūros prodiuserė Goda Giedraitytė sako, kad tai yra kultūros ateitis, nors pradėti reikia nuo pačių paprasčiausių dalykų – derinti pasirodymų laiką su kaimo autobuso tvarkaraščiu ir pratinti mažiausių Lietuvos miestelių gyventojus prie to, kad ne visi kultūros renginiai yra nemokami.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Klimato kaita į mūsų kasdienį gyvenimą pradėjo veržtis maždaug prieš 30 metų. Tai paveikė kultūrinį, politinį, verslo ir, žinoma, paprastų žmonių gyvenimus. O 2017 metais JAV psichologų asociacija pirmą kartą apibrėžė terminą „ekologinis nerimas“.Kuo šis nerimas ypatingas? Ar Lietuva jaučia ekologinio nerimo padarinius? Kodėl būtent ekologinis nerimas lems ateities konfliktus tarp įvairių žmonių grupių?Dvylika punktų apie ekologinį nerimą su aplinkos psichologe Dovile Šoryte.Ved. Ignas Klėjus

Pokalbis apie tai, kaip keitėsi moterų padėtis XX amžiaus Lietuvos visuomenėje, kaip šis vaidmuo pasikeitė atgavus nepriklausomybę ir kokie įvykiai padarė didžiausią įtaką keičiant požiūrį į lyčių lygybę.Dvylika punktų apie moterų istoriją su Vilniaus universiteto prof. Virginija Jurėniene.Ved. Ignas Klėjus

Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis ne tik skirtingą išvaizdą, bet ir savitą pasaulėžiūrą. Kiekvienas skirtingai priimame išorinius ir vidinius išgyvenimus. Kai kurie esame labai emocionalūs, greitai užsiliepsnojantys, o kartais galime būti labai uždari.Kokie asmenybių tipai išskiriami psichologijoje? Kokia riba tarp normos ir patologijos? Kokie asmenybių bruožai būdingi dabartiniams pasaulio diktatoriams, sukėlusiems karą Europoje? Dvylika punktų apie asmenybių tipus kartu su psichologu Justinu BurokuVed. Ignas Klėjus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau dabar pasaulio žmonėms yra tapęs savotiška legenda ir kovos už laisvę simboliu. Tačiau kokie žmogaus bruožai lėmė tai, kad šiandien Zelenskis lyginamas su Čerčiliu? Kokios pasakytų politinių kalbų sėkmės paslaptys? Ar iš tiesų Putinas neturi retorikos sugebėjimų?Dvylika punktų apie politinį lyderiavimą ir kalbų analizę. Pokalbis su komunikacijos ir viešojo kalbėjimo eksperte Neringa Bliūdžiūte.Ved. Ignas Klėjus

Kokios karo strategijos dominuoja Rusijos sukeltame kare Ukrainoje? Kokie metodai buvo naudojami ankstesniuose karuose ir ką apie tai pasakoja istorija?Dvylika potemių apie karų strategijas, planus ir metodus bei istorinės įžvalgos pokalbyje su karybos tyrinėtoju, istoriku Giedriumi Petkevičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Į LRT eterį sugrįžta jubiliejinė, 25-oji „Dainų dainelė“ - nuo vasario 20 d., sekmadieniais, bus galima stebėti talentingiausių jaunųjų dainininkų pasirodymus iš LRT didžiosios studijos. Apie konkursą kalbamės su choro dirigente, pedagoge Danguole Beinaryte, ir operos solistu, taip pat savo scenos karjerą pradėjusiu „Dainų dainelės“ scenoje Rafailu Karpiu.Muziejininkas Eligijus Juvencijus Morkūnas juokauja, kad per gyvenimą nėra nė dienos dirbęs – tokie mieli jam Lietuvos liaudies buities muziejuje praleisti penki dešimtmečiai. Darbų dar liko daug, bet dabar metas švęsti – vasario 15-ąją humanitarinių mokslų daktarui įteikiama Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija. Kotrynos Lingienės pasakojimas.Nuo vienų apdovanojimų, prie kitų. Praėjusią savaitę buvo paskelbti 2022-ųjų „Oskarų“ apdovanojimų nominantai. Daugiausia kartų – iš viso 12 (11-oje kategorijų) – šių metų „Oskaruose“ nominuota Jane Campion juosta „The Power of the Dog“ („Šuns galia“). Kino žurnalistės Ievos Šukytės parengta Jane Campion filmo „Šuns galia“ apžvalga.Muzika iš lietuviško kino repertuaro – nuo išlikusių pirmųjų garsinių filmų iki Šarūno Barto namų paieškų 10-ajame deš. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ - teatro režisierė, dėstytoja, prozininkė Viktorija Prėskienytė-Diawara, praėjusiais metais pristačiusi trečiąją savo knygą, autobiografinį pasakojimą „Dvylika pasakojimų apie vieną gyvenimą“. Pokalbyje vartome knygą, kurioje į 429 puslapius pabandytas sutalpinti nepaprastai spalvingas Viktorija Prėskienytė-Diawaros gyvenimas.Ved. Rasa Murauskaitė

Laidoje žvelgiame į žmogaus prigimtį ir evoliuciją. Ar mūsų tobulėjimas ir vystymasis tokiame technologijų amžiuje gali pradėti lėtėti? Kodėl žmogaus smegenų dydis nekinta jau daugiau nei 40 tūkstančių metų? Kas „homo sapiens“ rūšiai būdinga labiau – bendradarbiavimas ar konkuravimas?Dvylika punktų apie evoliucinę žmogaus psichologiją su neurofiziologu, psichologu, Vilniaus universiteto prof. Albinu Bagdonu.Ved. Ignas Klėjus

Hans Christian Andersen. „Dvylika iš pašto karietos“. Skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.Prie miesto vartų sustoja pašto karieta. Joje – 12 atvykėlių, turi jie dovanų – tau, man ir kitiems miestelėnams. Ši pasaka – apie žengimą į naujus metus.

Muzikinis spektaklis „Sesuo“ pagal lietuvių liaudies pasaką „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“. II dalis.Scenarijaus autorė, režisierė ir kompozitorė Brigita Bublytė, režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisieriai Eglė Jarmolavičiūtė ir Algirdas Mateika. Kontrabosu groja ir improvizuoja Vytis Nivinskas, fleita groja ir vaidina Neda Malūnavičiūtė. Vaidina Aleksas Kazanavičius, Agnė Sunklodaitė, Jonas Braškys, Arvydas Dapšys, Tomas Žaibus, Artūras Dubaka. Animaciją kūrė Patricija Tumaitė ir Inga Tamulevičienė.Įsijunkite LRT mediateką: ten spektaklį ne tik išgirsite, bet ir pamatysite – specialiai jam sukurta animacija.

Muzikinis spektaklis „Sesuo“ pagal lietuvių liaudies pasaką „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“. I dalis.Scenarijaus autorė, režisierė ir kompozitorė Brigita Bublytė, režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisieriai Eglė Jarmolavičiūtė ir Algirdas Mateika. Kontrabosu groja ir improvizuoja Vytis Nivinskas, fleita groja ir vaidina Neda Malūnavičiūtė. Vaidina Aleksas Kazanavičius, Agnė Sunklodaitė, Jonas Braškys, Arvydas Dapšys, Tomas Žaibus, Artūras Dubaka.Animaciją kūrė Patricija Tumaitė ir Inga Tamulevičienė.Įsijunkite LRT mediateką: ten spektaklį ne tik išgirsite, bet ir pamatysite – specialiai jam sukurta animacija.

Vieniems Kalėdos, Kūčios ir visas šventinis laikotarpis - nuolat būryje. Kitiems - nuolat vienatvėje. Šiais metais bent jau soc tinkluose buvo ypač daug prisipažinimų, kad šventės džiugios ne visiems - vieni supranta, susirinkę prie stalo, kokie yra skirtingi ir kaip sunku būti kartu, kiti tiesiog liūdi, nes yra per daug vieniši, o dar kiti turi savo priežasčių. Jei vienas - tikrai nebūtinai nelaimingas. BET. Kalėdų rytą kalbiname žmogų iš gausios šeimos, ir tokį, kuris gyvena vienas.Pdovanoti tinkamas dovanas yra didelis menas, kurį įvaldę tikrai ne visi. KAs lemia, kad vieniems tai puikiai sekasi, kitiems ne? Apie tai - tekstas BBC portale, pavadintas 'Why some people are great at giving gifts". O mes pasidomėjome šia tema ir siūlome jums dar ir lietuvišką kampą - ką daryti, jei esate netalentingų dovanotojų aukos. Tiksliau tariant, jei šįryt po eglute radote ką nors nereikalingo ar jus net suerzinusio. Komentuos VU Psichologijos instituto docentas Antanas Kairys.Šiandien ir ryt LRT pristato premjerą – dviejų dalių muzikinį spektaklį „Sesuo“ pagal lietuvių liaudies pasaką „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ (pamatu imtas tas pasakos variantas, kurį užrašė Jonas Basanavičius). Mediatekoje spektaklį bus galima ne tik girdėti, bet ir matyti – jam sukurta animacija. Scenarijaus autorė, režisierė ir kompozitorė Brigita Bublytė

Pirmosios lapkričio dienos daliai žmonių yra ilgesio ir net sielvarto laikas. Psichologė Vaiva Klimaitė sako, kad artimojo netektis yra vienas stipriausių sukrėtimų, pasireiškiantis ne tik emociškai, bet ir fiziškai. Kaip padėti sau ar šalia gedinčiam, kiek trunkantis gedulas yra normalus ir reikalingas, o kada jis tampa komplikuotu? Dvylika faktų apie gedulą.Ved. Guoda Pečiulytė

Lietuvių pasaką ,,Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ seka aktorius Vladas Bagdonas.

Legendos pasakoja apie sapnų nulemtus miestus, mūšius ir kitus svarbius įvykius, bet ar tikrai sapnai gali būti pranašiški? O gal yra žmonių, kurie visai nesapnuoja? Kaip skiriais vyrų ir moterų sapnai ir ar įmanoma šiuos miego vaizdinius valdyti. Dvylika klausimų apie sapnus „Tuzino“ laidoje aptariame su sapnus tyrinėjančiu mokslininku Tadu Stumbriu.Ved. Guoda Pečiulytė

Klasikos biblioteka.Romualdas Granauskas. „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“. Skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Klasikos biblioteka.Romualdas Granauskas. „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“. Skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Klasikos biblioteka.Romualdas Granauskas. „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“. Skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Klasikos biblioteka.Romualdas Granauskas. „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“. Skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Klasikos biblioteka.Romualdas Granauskas. „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių“. Skaito aktorius Vytautas Rumšas.

..paimkite iš tos vietos Jordano vagoje, ant kurios stovėjo kunigų kojos, dvylika akmenų. Neškitės juos ir padėkite toje vietoje, kur šiąnakt nakvosite.. Trumpi apmąstymai apie Dievą, Bibliją ir gyvenimą Programa paruošta bendradarbiaujant su Aleksandru Glamazdinu

..Keliaukime tučtuojau ir užimkime jį, nes tikrai galime juos nugalėti.“ Tada vyrai, kurie buvo ėję su juo, sakė: „Mes nepajėgsime tų žmonių pulti, nes jie už mus stipresni.“ Taigi jie primelavo izraelitams apie kraštą, kurį buvo išžvalgę.. Trumpi apmąstymai apie Dievą, Bibliją ir gyvenimą Programa paruošta bendradarbiaujant su Aleksandru Glamazdinu

Vyriausybė paskelbė karantiną dar dvylikoje savivaldybių, Mokyklos po rudens atostogų savaitei pereis prie nuotolinio ugdymo. Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia būtinumą skirti kuo didesnį dėmesį mokslui. Per koronaviruso pandemiją trūkstant visuomenės sveikatos specialistų, kai kurie universitetai džiaugiasi išaugusiu susidomėjimu tokiomis studijomis. Lietuvoje per metus tonomis surenkama senų vaistų. Kodėl Lietuva patraukli kino kūrėjams? Iki Jungtinių valstijų prezidento rinkimų likus mažiau nei dviems savaitėms abu kandidatai siekia palenkti rinkėjus į savo pusę. Per koronaviruso pandemiją trūkstant visuomenės sveikatos specialistų, kai kurie universitetai džiaugiasi išaugusiu susidomėjimu tokiomis studijomis. Ved. Deividas Jursevičius

Lietuvių pasaką ,,Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“ seka aktorius Vladas Bagdonas.

Vieno iš garsiausių Lietuvos startuolių įkūrėjas Tomas Okmanas įsitikinęs, kad net trumpa lietuviška vasara lemia tai, kad Lietuva – viena geriausių vietų technologijų verslams kurti. Dvylika to įrodymų – laidoje „Tuzinas“. Ved. Guoda Pečiulytė

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių” iš knygos „Baltas liūdesio balandis”. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių” iš knygos „Baltas liūdesio balandis”. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių” iš knygos „Baltas liūdesio balandis”. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių” iš knygos „Baltas liūdesio balandis”. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Romualdo Granausko esė „Dvylika juodvarnių, apie Daukantą lakstančių” iš knygos „Baltas liūdesio balandis”. Ištraukas skaito aktorius Vytautas Rumšas.

Gyvenimas neišeina į pensiją – skelbia viena reklama. Pasauliui dar vieneriais metais senstelėjus, šį pirmadienį laidoje kalbėsimės būtent apie senatvę. Laidos viešnia sociologė Sarmitė Mikulionienė sako, kad šis natūralus žmogaus gyvenimo etapas mūsuose per dažnai piešiamas niūriai. Kaip tokį požiūrį keisti? Ved. Guoda Pečiulytė.

Medikai skundžiasi psichologiniu smurtu darbe, žiniasklaida narsto žiaurius nusikaltimus, o internetas ir jo komentarai dažnai primena mūšio lauką. Kas tai – sovietinis palikimas, o gal esame iš prigimties agresyvi visuomenė? Apie dvylika agresijos apraiškų ir priežasčių pasakos „Tuzino“ svečias teisininkas kriminologas Gintautas Sakalauskas. Ved. Guoda Pečiulytė.

Ledynmečio upės dugne iškilęs, žalių kalvų apsuptas Vilnius jį kūrusiems architektams niekada nebuvo lengva užduotis. Gal todėl kai kurių jų vizijų nepriėmė nei pats miestas, nei jo gyventojai. Laidoje aptarsime dvylika neįgyvendintų sostinės architektūrinių idėjų: nuo miestą kertančių autostradų, paplūdimių ir įlankos pačiame Vilniaus centre iki taip ir neatsirandančio šių laikų projekto – Nacionalinio stadiono. Laidos svečias – vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis. Ved. Guoda Pečiulytė.

Du Kenijos bėgikai neseniai pagerino pasaulio maratonų rekordus. Sportinio pasaulio elite – ir daugiau šios šalies atstovų. Nuvykęs į Kenijoje esantį bėgikų miestelį, treneris Dalius Pavliukovičius domėjosi: greičiausiais pasaulio žmonėmis gimstama ar tampama? Dvylika iš Kenijos parsivežtų pamokų aptarsime laidoje. Ved. Guoda Pečiulytė.

Garsaus krepšininko šeima dukrą nusprendė pavadinti Leyla ir užrašyti ne taip, kaip nurodo lietuvių kalbos taisyklės. Visuomenėje kilo ginčas – tai tėvų teisė ar nepagarba kalbai? Laidoje aiškinsimės, ar lietuvių kalba iš tiesų tokia trapi, kad jai pavojų kelia net svetimi vardai? Dvylika veiksnių, kurie stiprina arba silpnina kalbą aptarsime su lietuvių kalbos profesore Meilute Ramoniene. Ved. Guoda Pečiulytė.

Dvylika tiesų apie tai, kaip gimsta kino filmai.Laidos viešnia – kino prodiuserė Lineta Mišeikytė.Ved. Guoda Pečiulytė.

Hanso Christiano Anderseno pasaka „ Dvylika iš pašto karietos”. Skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Hanso Christiano Anderseno pasaka „ Dvylika iš pašto karietos”. Skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

„Kreipiamės į visos Lietuvos bendruomenę ir prašome atnešti tai, kas nematerialu – savo prisiminimus apie Jūrų muziejų, žodinius, vaizdinius, tekstinius“, – minėti Jūrų muziejaus 40-tį kviečia muziejaus atstovė Nina Puteikienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. „Skaitai pasakas pirminiu pavidalu, surašytas taip, kaip jos buvo pasakojamos 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje įvairiose Lietuvos vietose, Mažojoje ar Rytų Lietuvoje, ir girdi gyvas to meto pasakotojo intonacijas, senosios kalbos, tų kraštų tarmių muziką. Ir tas autentiškas pasakos kalbos būvis yra nuostabiausias dalykas“, – mintimis dalijasi Danutė Kalinauskaitė, LLTI rankraštyne saugomų pasakų kalbą adaptavusi knygai „Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“. „Klasikos enciklopedija“ – apie Radiofono suvalstybinimą.Ved. Alma Valantinienė.

„Kreipiamės į visos Lietuvos bendruomenę ir prašome atnešti tai, kas nematerialu – savo prisiminimus apie Jūrų muziejų, žodinius, vaizdinius, tekstinius“, – minėti Jūrų muziejaus 40-tį kviečia muziejaus atstovė Nina Puteikienė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. „Skaitai pasakas pirminiu pavidalu, surašytas taip, kaip jos buvo pasakojamos 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje įvairiose Lietuvos vietose, Mažojoje ar Rytų Lietuvoje, ir girdi gyvas to meto pasakotojo intonacijas, senosios kalbos, tų kraštų tarmių muziką. Ir tas autentiškas pasakos kalbos būvis yra nuostabiausias dalykas“, – mintimis dalijasi Danutė Kalinauskaitė, LLTI rankraštyne saugomų pasakų kalbą adaptavusi knygai „Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“. „Klasikos enciklopedija“ – apie Radiofono suvalstybinimą.Ved. Alma Valantinienė.

„Žmogaus gyvenimas irgi yra pritraukiantis, kaip ir gėlių. Galbūt pritraukiame ne tik kitus žmones, bet ir angelus. Gal mes esame kažkieno augintiniai, kaip gėlės?“, – svarsto poetas Gintaras Bleizgys.Naujoji Gintaro Bleizgio eilėraščių knyga „Xeranthemum“ išsiskiria ilgais proziškais eilėraščiais, pasakojančiais istorijas. Šiuose eilėraščiuose daug rudens, daug atminties, išėjusių artimų žmonių, rašytojų vardų, kurie pasirodo tarsi literatūriniai globėjai.Ši Gintaro Bleizgio knyga įtraukta į akcijos „Metų knygos rinkimai“ poezijos penketuką. Naujoji knyga yra jau dvyliktoji. Dvylika knygų ir nemažai svarbių premijų. Bet rašytojas buvo padaręs ir pauzę, pasukęs į verslui, o ne poezijai artimesnes teritorijas. Su Gintaru Bleizgiu kalbėsime apie šią pauzę ir grįžimą į poeziją, apie poezijos galią ir skirtingą požiūrį į rašytojus provincijos bibliotekose ir didmiesčių verslininkų ratuose, bet labiausiai apie žmones kaip žiedus. Apie žiedus pievose, kraujyje, atmintyje.Ved. Rimantas Kmita.

„Žmogaus gyvenimas irgi yra pritraukiantis, kaip ir gėlių. Galbūt pritraukiame ne tik kitus žmones, bet ir angelus. Gal mes esame kažkieno augintiniai, kaip gėlės?“, – svarsto poetas Gintaras Bleizgys.Naujoji Gintaro Bleizgio eilėraščių knyga „Xeranthemum“ išsiskiria ilgais proziškais eilėraščiais, pasakojančiais istorijas. Šiuose eilėraščiuose daug rudens, daug atminties, išėjusių artimų žmonių, rašytojų vardų, kurie pasirodo tarsi literatūriniai globėjai.Ši Gintaro Bleizgio knyga įtraukta į akcijos „Metų knygos rinkimai“ poezijos penketuką. Naujoji knyga yra jau dvyliktoji. Dvylika knygų ir nemažai svarbių premijų. Bet rašytojas buvo padaręs ir pauzę, pasukęs į verslui, o ne poezijai artimesnes teritorijas. Su Gintaru Bleizgiu kalbėsime apie šią pauzę ir grįžimą į poeziją, apie poezijos galią ir skirtingą požiūrį į rašytojus provincijos bibliotekose ir didmiesčių verslininkų ratuose, bet labiausiai apie žmones kaip žiedus. Apie žiedus pievose, kraujyje, atmintyje.Ved. Rimantas Kmita.

Dvylika knygų, kurios yra svarbios. Pokalbis su kūrėju, rašytoju, knygų mylėtoju Aidu Puklevičiumi. Jam buvo sunku pasirinkti, ką iš savo perskaitytų kelių tūkstančių knygų įtraukti į svarbių ar ypatingų knygų sąrašą, tačiau viena po kitos eterio metu ir susidėliojo visas dvyliktukas.Ved. Giedrius Masalskis.

Dvylika knygų, kurios yra svarbios. Pokalbis su kūrėju, rašytoju, knygų mylėtoju Aidu Puklevičiumi. Jam buvo sunku pasirinkti, ką iš savo perskaitytų kelių tūkstančių knygų įtraukti į svarbių ar ypatingų knygų sąrašą, tačiau viena po kitos eterio metu ir susidėliojo visas dvyliktukas.Ved. Giedrius Masalskis.

Pokalbis su svečiais įdomiomis temomis ir eteryje suksis skaičius dvylika. Dvylika patarimų, klausimų, netikėtumų, išgyvenimų ir pan. Laidos viešnia – edukologė Austėja Landsbergienė.Ved. Giedius Masalskis.

Pakalbis su svečiais įdomiomis temomis ir eteryje suksis skaičius dvylika. Dvylika patarimų, klausimų, netikėtumų, išgyvenimų ir pan. Laidos viešnia – edukologė Austėja Landsbergienė.Ved. Giedius Masalskis.

Lietuvių pasaka „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių”. Skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Lietuvių pasaka „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių”. Skaito aktorius Vladas Bagdonas.

Režisierė Inesa Paliulytė Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristato premjerą – komediją „Aš – Moljeras“.Kultūros savaitraščių apžvalga.Dvylika metų gyvavęs portalas Kamane.lt Kauno miesto savivaldybės sprendimu buvo uždarytas. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Eglė Gabrėnaitė.

Režisierė Inesa Paliulytė Nacionaliniame Kauno dramos teatre pristato premjerą – komediją „Aš – Moljeras“.Kultūros savaitraščių apžvalga.Dvylika metų gyvavęs portalas Kamane.lt Kauno miesto savivaldybės sprendimu buvo uždarytas. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Eglė Gabrėnaitė.

Hanso Christiano Anderseno pasaka „ Dvylika iš pašto karietos”. Skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Šiuo metu bene plačiausiai pasaulyje žinomas viduriniosios kartos ukrainiečių rašytojas Jurijus Andruchovyčius yra parašęs penkis romanus, keletą esė ir poezijos rinkinių. Nemažai jo kūrybos išversta į užsienio kalbas, lietuviškai yra išleistas romanas „Dvylika ratilų“. Pastaruoju metu rašytojas daug keliauja po Europą, dalyvauja įvairiuose susitikimuose, forumuose, pasisako aktualiomis politinėmis temomis, aiškina, analizuoja Ukrainos realijas ir pan.Vasaros pabaigoje J. Andruchovyčius viešėjo Lietuvoje. Biržuose vykusiame tarptautiniame literatūros forume „Šiaurės vasara“ jį kalbino poetas ir eseistas Eugenijus Ališanka. Laidoje girdėsite šio pokalbio fragmentus, taip pat skambės poeto eilėraščiai, kuriuos į lietuvių kalbą išvertė A. A. Jonynas.

Šiuo metu bene plačiausiai pasaulyje žinomas viduriniosios kartos ukrainiečių rašytojas Jurijus Andruchovyčius yra parašęs penkis romanus, keletą esė ir poezijos rinkinių. Nemažai jo kūrybos išversta į užsienio kalbas, lietuviškai yra išleistas romanas „Dvylika ratilų“. Pastaruoju metu rašytojas daug keliauja po Europą, dalyvauja įvairiuose susitikimuose, forumuose, pasisako aktualiomis politinėmis temomis, aiškina, analizuoja Ukrainos realijas ir pan.Vasaros pabaigoje J. Andruchovyčius viešėjo Lietuvoje. Biržuose vykusiame tarptautiniame literatūros forume „Šiaurės vasara“ jį kalbino poetas ir eseistas Eugenijus Ališanka. Laidoje girdėsite šio pokalbio fragmentus, taip pat skambės poeto eilėraščiai, kuriuos į lietuvių kalbą išvertė A. A. Jonynas.

Žurnalo vaikams „Vakaro žvaigždelė“ redakcijos pakviesti vaikai iš visos Lietuvos kūrė knygeles mažiesiems neregiams. Dvylika išradingiausių knygelių padovanota Lietuvos aklųjų bibliotekai. Apie konkursą pasakoja žurnalo vyr. redaktorė Daiva Bauerienė ir bibliotekininkė Audronė Gendvilienė.Pagal Valakupių reabilitacijos centro profesinės reabilitacijos ir paslaugų teikimo neįgaliesiems 2015-2020 metų strategijos programą daugiausia dėmesio bus skiriama paslaugų kokybei. Programą pristato projektų koordinatorė Rasa Noreikytė-Ustinavičienė.

Žurnalo vaikams „Vakaro žvaigždelė“ redakcijos pakviesti vaikai iš visos Lietuvos kūrė knygeles mažiesiems neregiams. Dvylika išradingiausių knygelių padovanota Lietuvos aklųjų bibliotekai. Apie konkursą pasakoja žurnalo vyr. redaktorė Daiva Bauerienė ir bibliotekininkė Audronė Gendvilienė.Pagal Valakupių reabilitacijos centro profesinės reabilitacijos ir paslaugų teikimo neįgaliesiems 2015-2020 metų strategijos programą daugiausia dėmesio bus skiriama paslaugų kokybei. Programą pristato projektų koordinatorė Rasa Noreikytė-Ustinavičienė.

Dvylika Izraelio giminių The post Dvylika Izraelio giminių (Laima Hibner) appeared first on Adventistai.lt.

Šį kartą laidoje - apie rašytoją Vytautą Martinkų ir naująją jo knygą "Dvylika lieptų". "Dvylika lieptų" - tai dvylika skirtingais metais sukurtų novelių, kurias autorius vadina kalendorinėmis. Knygoje rasime ir 1971-aisiais, ir 2009-aisiais rašytas noveles, kurių siužetai susipina su rašytojo biografija, socialine ir kultūrine tikrove, kartu persipynusia su intelektualiniais autoriaus atradimais.

Šį kartą laidoje - apie rašytoją Vytautą Martinkų ir naująją jo knygą "Dvylika lieptų". "Dvylika lieptų" - tai dvylika skirtingais metais sukurtų novelių, kurias autorius vadina kalendorinėmis. Knygoje rasime ir 1971-aisiais, ir 2009-aisiais rašytas noveles, kurių siužetai susipina su rašytojo biografija, socialine ir kultūrine tikrove, kartu persipynusia su intelektualiniais autoriaus atradimais.

Hi there, I’m Raminta and I’m Jack and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language.  Today we’re in the month of October which in Lithuanian is spalis. The Lithuanian state flag is different from the national flag of yellow, green and red.  The state flag has the national symbol of the Vytis on a red background.  It’s a beautiful flag and it has a longer history than the tricolor but it was not chosen as the national flag mainly because it would have been difficult to recreate the design. pradėkime, let’s get started Previously we worked on numbers that end in one, numbers that end in zero, and numbers that end in two through nine.  Numbers 11 through 19 or numbers that end in 11 through 19 are similar to numbers that end in zero.  Numbers that end in 11 through 19 use the plural genitive.  prašom pakartoti, please repeat… 11 sisters                 vienuolika seserų12 daughters               dvylika dukterų13 uncles                    trylika dėdžių14 horses                     keturiolika arklių15 televisions               penkiolika televizorių16 days                       šešiolika dienų17 glasses                   septyniolika taurių18 countries                 aštuoniolika šalių19 tables                     devyniolika stalų111 pizzas                  šimtas vienuolika picų112 women                šimtas dvylika moterų113 museums              šimtas trylika muziejų114 bowls                  šimtas keturiolika dubenų115 people                 šimtas penkiolika žmonių116 people                  šimtas šešiolika asmenų117 hotels                   šimtas septyniolika viešbučių118 letters                   šimtas aštuoniolika laiškų119 birds                    šimtas devyniolika paukščių211 bicycles               du šimtai vienuolika dviračių212 trees                    du šimtai dvylika medžių213 pigeons               du šimtai trylika balandžių214 tables                  du šimtai keturiolika stalų215 songs                   du šimtai penkiolika dainų216 women               du šimtai šešiolika moterų217 museums            du šimtai septyniolika muziejų218 bowls                  du šimtai aštuoniolika dubenų219 people                du šimtai devyniolika žmonių311 people                trys šimtai vienuolika asmenų312 pizzas                 trys šimtai dvylika picų313 songs                   trys šimtai trylika dainų314 armchairs            trys šimtai keturiolika fotelių315 horses                 trys šimtai penkiolika arklių316 televisions           trys šimtai šešiolika televizorių317 days                   trys šimtai septyniolika dienų318 glasses                trys šimtai aštuoniolika taurių319 countries             trys šimtai devyniolika šalių Puiku!  Excellent!  You made it to the end of another episode!  Puiku! Wikipedia, The Flag of Lithuaniahttp://en.wikipedia.org/wiki/Flag_of_Lithuania

Hi there, I’m Jack, welcome back to Lithuanian Out Loud where I’m just learning the language but my wife, well, she’s 100% natural Lithuanian.  Thanks so much to those of you who answered our request for reviews on iTunes.  If you haven’t given us a review on iTunes and if you have a few extra minutes please consider writing one for us.  We’d love to get some more.  Today we’ll learn numbers greater than ten but first, here’s my brilliant wife Raminta via Skype, what do you have for us honey? Today we’ll take another page out of Wikipedia.  In episode 0029 we introduced you to Perkūnas, the Lithuanian god of thunder and the sky.  Perkūnas has a daughter named Aušrinė.  In English we call the planet Venus the Morning Star or the Evening Star depending on the time of day.  So, the Morning Star isn’t actually a star, it’s a planet. Aušrinė is the goddess Morning Star.  Her father is Perkūnas and her mother is Saulė, the Sun Goddess.  Aušrinė is the female goddess of beauty, youth and health.  Aušrinė shows the sky-way for her mother Saulė, the sun.  Aušrinė has many sisters.  One is Vakarinė who makes her mother’s bed in the evening.  Her mother is, of course, Saulė, the sun.  Such a loving family, don’t you think?  But, sometimes they do have problems.  One time long ago Saulė was married to Mėnulis, the masculine hero, the Moon.  They divorced and Mėnulis fell madly in love with Aušrinė, the Morning Star Goddess. Mėnulis kidnapped Aušrinė and wanted to marry her but Perkūnas, Aušrinė’s father stopped the wedding by hitting an oak tree, splattering Aušrinė’s white clothes with the oak tree’s blood.  Perkūnas punished Mėnulis by slicing him with his sword.  So much for the wedding. Thank you dear, that was great.--As I said today we’ll work on numbers larger than ten.  First, let’s quickly review one through ten… vienasdutrys keturipenkišešiseptyniaštuonidevynidešimt great, now here’s eleven through twenty, prašom pakartoti…please repeat… vienuolika     elevenvienuolika     elevendvylika         twelvedvylika         twelvetrylika           thirteentrylika           thirteenketuriolika     fourteenketuriolika     fourteenpenkiolika     fifteenpenkiolika     fifteenšešiolika        sixteenšešiolika        sixteenseptyniolika   seventeenseptyniolika   seventeenaštuoniolika   eighteenaštuoniolika   eighteendevyniolika    nineteendevyniolika    nineteendvidešimt       twentydvidešimt       twenty now, the numbers twenty, thirty, forty, fifty, etcetera, are easy.  Raminta will say the number in Lithuanian, then I’ll say the number in English, prašom pakartoti, okay, so I am counting… dvidešimt            twentytrisdešimt            thirtyketuriasdešimt     fortypenkiasdešimt     fiftyšešiasdešimt        sixtyseptyniasdešimt   seventyaštuoniasdešimt   eightydevyniasdešimt    ninetyšimtas                 one hundred once more, repeat after Raminta… dvidešimttrisdešimtketuriasdešimtpenkiasdešimtšešiasdešimtseptyniasdešimtaštuoniasdešimtdevyniasdešimtšimtas the numbers between the tens are created easily as well.  These numbers are made up of two words.  We won’t repeat every number from one to one hundred but there are enough here for you to understand the system.  Here, I’ll say the number in English and you try to say it in Lithuanian before Raminta.  Good luck!  21    dvidešimt vienas22    dvidešimt du23    dvidešimt trys34    trisdešimt keturi35    trisdešimt penki36    trisdešimt šeši47    keturiasdešimt septyni48    keturiasdešimt aštuoni49    keturiasdešimt devyni51    penkiasdešimt vienas52    penkiasdešimt du53    penkiasdešimt trys64    šešiasdešimt keturi65    šešiasdešimt penki66    šešiasdešimt šeši77    septyniasdešimt septyni78    septyniasdešimt aštuoni79    septyniasdešimt devyni81    aštuoniasdešimt vienas82    aštuoniasdešimt du83    aštuoniasdešimt trys94    devyniasdešimt keturi95    devyniasdešimt penki101   šimtas vienas102   šimtas du103   šimtas trys starting with the next lesson we’ll take a break from numbers for a few episodes to work on some other concepts.  When we come back to numbers we’ll learn how to say two restrooms, three brothers, five people, etcetera.  Next week’s lesson will be an intermediate level lesson and we think you’ll have fun with it.