Podcasts about dambravait

Pranutei greitai 91-eri. Prieš 8-erius metus ji taip pasinėrė į knygas, kad neretai skaitydama pamiršta pavalgyti.Ji gali labai ilgai ir nuosekliai pasakoti įsiminusių knygų siužetus, veikėjų gyvenimo istorijas. Visgi pradėjus kalbėtis apie Pranutės gyvenimą, atrodo, kad jos pačios atsiminimai galėtų tapti knygos puslapiais.Kodėl Pranutė nelabai mėgsta kūrinių apie karą? Kada ir kaip ji knygose atrado paguodą? Kokios patirtys būtų užrašytos Pranutės gyvenimo knygoje?Autorė Vita Ličytė.Redaktorė Rūta Dambravaitė.Nuotraukos autorė Vita Ličytė.

Saugumo garantija, pagrindas Ukrainos atstatymui ir atgaivinimui, karštligė, rizika aplinkai? Apie derybas dėl Ukrainos gamtos išteklių ir norą išplėsti kasybos veiklas kalbamės su ekonomistu Volodymyru Landa, geologijos mokslų daktare Hanna Liventsova, organizacjos, stebinčios karo poveikį gamtai „Conflict and Enviroment Observatory“ analitikais Iryna Babanina ir Robu Watsonu (vieninteliu ne ukrainiečiu šioje laidoje).Autorė Inga Janiulytė-TemporinVertimus skaito Edvinas Kučinskas, Ignas Gudelevičius, Vaida Pilibaitytė, Rūta Dambravaitė.

Muziejų pareiga – ne tik saugoti daiktus iš praeities ir užtikrinti, kad seniai praėjusio laiko brangenybės būtų išsaugotos ateities kartoms. Muziejai saugo ir dabartį.Ištisi kolektyvai muziejininkų ir istorikų dėl to suka galvas. O tai užduotis ne iš lengvųjų, kai žinai, kad daikto vertę ar įvykio prasmę gali apibrėžti tik laikas.Muziejai šiandien ne tik saugo dabarties daiktus, bet ir plečia, o kartais perrašo istoriją, papildydami ją balsais tų, kuriems savo istorijos kurti anksčiau nebuvo galima.Autorė Rūta Dambravaitė.Redaktorė Inga Janiulytė-Temporin.

A tender love story, lived in private, across five decades. By Rūta Dambravaitė and Inga Janiulytė-Temporin for LRT (2024) Vitalius and Albinas have been together for 52 years. As they grow old and Albinas' memory slowly fades, Vitalius is tired of hiding and decides to tell their life story publicly for the first time. This … Continue reading "Coming Out"

2025-ieji – M. K. Čiurlionio metai. Pokalbis apie šiemet laukiančius tautos genijaus atminimui skirtus renginius su pianistu, M. K. Čiurlionio proanūkiu Roku Zubovu.In memoriam prof. Ingrida Armonaitė-Galinienė. Iškilią smuikininkę prisimename su prof. Petru Radzevičiumi.Pasaulio muzikos naujienas apžvelgia Jurgis Kubilius.Pokalbis apie pirmąsias dirbtuves gestakalbiams „Mano meno gestas“ ir gestų kalbos meno terminų trūkumą su menininku ir edukatoriumi Martynu Arlausku.Suomija pranešė, kad pirmoji pasaulyje sukūrė nacionalinį šalies garso peizažą. Rūtos Dambravaitės pokalbis su suomių kompozitoriumi, garso peizažo autoriumi Lauris Porra.Rubrikoje „Be kaukių“ – sveikuolis Simonas Dailidė.Ved. Donatas Šukelis

Dailės terapija – viena iš kūrybinių psichoterapijos formų, padedanti atrasti ryšį su savimi ir kitais. Ramunė terapiją atrado bandydama padėti dukrai, bet pamatė, kad ji teigiamai veikia ir ją pačią. Ši patirtis paskatino ją keisti profesiją, ir dabar ji – dailės terapijos studentė.    Dagnė veda terapijos sesijas iš karo pabėgusioms ukrainietėms. Ji terapijoje atrado santykių gydančią galią ir prasmę padėti kitiems.   Ieva, piešimu nuo vaikystės reiškusi save, tapo dailės mokytoja. Tačiau sistema neleido suprasti vaikų unikalumo. Dailės terapija padėjo jai pažinti kitus ir save.   Autorės: Teresė Bernatonytė ir Rūta Dambravaitė.

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*5 dalis. 1973 m. liepos 5 d.Ketvirtoji slapstymosi diena. Berbel nueina į lauko baseiną paplaukioti ir likti nepastebėta. Slaptoji policija Stasi krečia jos namus Halėje. Tuo metu jos brolis prisimena savo pabėgimą iš VDR, kai jam teko suvalgyti... pasą.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Rimantas Bagdzevičius, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Violeta Podolskaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*4 dalis. 1973 m. liepos 4 d.Trečioji slapstymosi diena. Berbel keliauja traukiniais po VDR. Jos ieškantys Stasi pareigūnai tardo pažįstamus. Susitikimas kavinėje Unter den Linden alėjoje baigiasi ne taip, kaip planuota, ir Berbel turi priimti dar vieną sprendimą.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Ignas Ciplijauskas, Adelė Čepienė, Larisa Kalpokaitė, Arvydas Urba ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė. 

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*3 dalis. 1973 m. liepos 3 d.Antroji slapstymosi diena. Rytų Berlyne Aleksandro aikštėje Berbel susitinka su ryšininku, kuris paskiria naują pabėgimo dieną ir laiką. Pavojus būti sučiuptai slaptosios policijos auga. Vakare ji skambina į visiškai nepažįstamos šeimos duris.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Jonas Braškys, Ignas Ciplijauskas, Inga Šalkauskaitė ir Jūratė Vilūnaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai įkeliami sekmadieniais.*2 dalis. 1973 m. liepos 2 d.Pirmoji slapstymosi diena. Berbel glaudžiasi pas draugę Leipcige. Bet visiems, kurie jai padeda, kyla pavojus. Ir ji turi tik vienos pabėgimo pagalbininkės Vakaruose telefono numerį, kuriuo niekas neatsiliepia.*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Mindaugas Capas, Ignas Ciplijauskas, Violeta Podolskaitė ir Inga Šalkauskaitė.Lietuviškai adaptavo: Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

„Keturios baimės dienos“ – tai šešių dalių dokumentinis audioserialas apie pabėgimą iš komunistinės Rytų Vokietijos. Nauji epizodai publikuojami sekmadieniais.*1 dalis. 1973 m. liepos 1 d.1973-iųjų vasara. Berbel susiruošia bėgti iš komunistinės Rytų Vokietijos. Jos planas skamba tobulai: sutartoje vietoje Rytų Berlyno pakraštyje „Volkswagen“ autobusiuke laukia amerikiečių kariai. Jie paslėps ją tuščioje ginkluotės dėžėje ir perveš per Rytų ir Vakarų Berlyną skiriančios sienos perėjimo punktą „Checkpoint Charlie“.Bet įvykiai pasisuka netikėta linkme ir Berbel tenka keturias dienas bėgti nuo slaptosios policijos – Stasi. Ji dar nežino, kad tai bus sunkiausias išbandymas jos gyvenime.Ar jai pavyks likti nepastebėtai ir vėl bandyti pabėgti?*2019 m. dokumentinį serialą „Keturios baimės dienos“ (vok. „4 Tage Angst“) prodiusavo Vokietijos Bavarijos radijas („Bayerischer Rundfunk“).Autorius – Till Ottlitz, režisierė – Alexandra Distler, garso inžinierius – Fabian Zweck, redaktorius – Klaus Uhrig, redaktoriaus padėjėja – Laura Freisberg.2024 m. lietuviškai adaptuoti serialą LRT RADIJUI licenciją suteikė „BRmedia Service“.Iš vokiečių kalbos vertė Lina Čerkauskienė, redagavo Miglė Bagdonė.Vertimą įgarsino: Inga Burneikaitė, Rimantas Bagdzevičius, Ignas Ciplijauskas, Adomas Šimkus ir Odeta Vasiliauskaitė.Lietuviškai adaptavo Rūta Dambravaitė, Sonata Jadevičienė, Vaida Pilibaitytė ir Inga Tamulevičienė.Adaptacijos redaktorė – Vaida Pilibaitytė.

Lietuvos kultūros sezonas įpusėjus, Ignas Zalieckas apžvelgia Prancūzijos žiniasklaidą apie šį renginių ciklą.Virtuvės šefas Theodor Tørrissen iš Šiaurės Norvegijos Nordlande regiono, rengia kasmetinį simpoziumą „Arkties maistas“. Taip pat šių metų Europos kultūros sostinei, už Šiaurės poliarinio rato esančiai Budei padeda įgyvendinti ambiciją įrašyti Arkties virtuvę į pasaulio kulinarinį žemėlapį. Anot šefo, per pastaruosius penkerius metus pastebimai išaugo užsienio žiniasklaidos ir turistų susidomėjimas Arkties virtuve, o kultūros sostinės inicijuoti, kultūrą ir gastronomiją apjungiantys projektai jau davė apčiuopiamų rezultatų – Nordlandas oficialiai varžosi dėl galimybės tapti 2028-ųjų Europos gastronomijos regionu. Apie Arkties virtuvės ypatumus, joje vykstančius pokyčius ir laukiančias intriguojančias galimybes bei kulinarinę komunikaciją su šefu Per Theodor Tørrissen pasikalbėjo Indrė Kaminckaitė.Parkerio Finno filmą „Šypsena 2“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Rūtos Dambravaitės parengta pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Nuo tarpukario veikiančios jaunimo nevyriausybinės organizacijos po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo neatgauna iki 1940 m. turėto turto. Pokalbis su Ateitininkų federacijos pirmininku Gediminu Plečkaičiu ir studentų korporacijos "Neo-Lithuania atstovaus" Filisterių sąjungos valdybos nariu Vytautu Danilevičiumi.Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto (Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos studijų) magistrantei Kotrynai Sarapinaitei buvo įteikta septintoji Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio vardo stipendija. Ji studentei skirta už Lietuvos ir pasaulio gastronominės kultūros tyrinėjimus. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Jaunieji kūrėjai gali tapti būsimais nacionalinių ar net Nobelio premijų laureatais, todėl turime jais rūpintis, svarsto leidėjas Juozas Žitkauskas. Kokios galimybės šiandien jauniesiems poetams publikuoti savo kūrybą? Apie poetų kelią iki pirmosios knygos pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Druskininkuose vykusiame pasauliniame Tarptatinės miško terapijos asociacijos kongrese „Miškai ir jų poveikis sveikatai“ domėjomės miško terapijos ir paukščių stebėjimo poveikiu psichikos sveikatai. Apie tai kalbinome du specialistus iš kaimyninės Lenkijos. Mokslininkas, ornitologas Piotras Tryjanowskis yra vienas iš šalyje išleistos knygos „Terapinė ornitologija“ autorių, o psichiatrė ir miško terapijos gidė Katarzyna Simonienko šalia vaistų ir terapijos išrašo žaliuosius receptus, t.y. užsiėmimus gamtoje. Pasirdo, Lenkijoje tai gana įprasta praktika. Ji treniruoja kitus miško terapijos gidus tiek iš Lenkijos, tiek iš Lietuvos, ir dalį savo užsiėmimų veda seniausioje Europoje Belovežo girioje.Autorė Inga Janiulytė-TemporinVertimus skaito Rūta Dambravaitė ir Viktoras PaulavičiusOrganizatorių/Tykuma Photography nuotrauka

Jei žmogus iki 35-erių neatėjo į teatrą, tikėtina, kad jis ir nebus teatro lankytojas. Greičiausiai nepadės nei reklama, nei pigesni bilietai, nebent meilė, t.y. antroji pusė galėtų parodyti kelią.Todėl visame pasaulyje muziejininkai, scenos menų kūrėjai į būsimuosius žiūrovus ima dairytis nuo pat jų kūdikystės. Agnė Bukartaitė domisi, kaip su jaunąja publika bendrauja didžiosios Klaipėdos kultūros įstaigos: Klaipėdos koncertų salė, Klaipėdos valstybinis muzikinis ir Klaipėdos dramos teatrai.Rūtos Dambravaitės parengtoje Pasaulio kultūros apžvalgoje – Sotheby's aukcione parduodamas dirbtinį intelektą naudojančios robotės-humanoidės sukurtas paveikslas bei pirmą kartą muzikos istorijoje koncerte gyvai pasirodęs violončele grojantis robotas.Meno savaitės Paryžiuje metu, Tokijo rūmuose buvo atidaryta Lietuvos menininkų paroda ,,Sienos yra naktiniai gyvūnai”. Igno Zaliecko pokalbis su parodos kuratorėmis Emilie Villez ir Neringa Bumbliene.Kaune vyks seminaras autorių teisių tema „Meno kirminas. Ar aš taip pat?“. Kokie autorių teisių klausimai kyla menininkams, pedagogams, moksleiviams, studentams? Kaip spręsti natų kopijavimo problemą?Lietuvoje populiarėja pramoninis turizmas. Šiauliuose surengtos ekskursijos po beveik 20 miesto pramonės įmonių. Vienas labiausiai turistus dominančių objektų – kelis šimtus metų gyvuojanti Gubernija. Pasakoja Tomas Mizgirdas.Panemunės pilies savininkų didikų Gelgaudų palikuonės Katie Gielgud vizitas Lietuvoje. Kuo šis vizitas svarbus Lietuvos kultūrai ir istorijai?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Donatas Šukelis

Drąsios moterys su šunimis skirtingose Ukrainos vietose ieško gyvų ir mirusiųjų tiek civilių, tiek karių kūnų. Kartais kūnus reikia surinkti iš fragmentų. Jų sugrąžinimo labai laukia artimieji. Ukrainos savanorių organizacijai „Antares“ atstovaujanti Larysa Borysenko pasakoja, kad jie jau yra suradę per 500 kūnų žmonių, kurių dauguma Rusijos vykdomų nusikaltimų Ukrainoje, aukos.Spalio 15 d. minima nėštumo ir kūdikio netekties diena. Kaip susitaikyti su tokia netektimi?Savaitgalį Berlyne vykusioje didžiausio Europos festivalio PRIX EUROPA apdovanojimų ceremonijoje LRT RADIJO dokumentika „Atsivėrimas“ įvertinta kaip geriausia garso dokumentika 2024 metais. Ingos Janiulytės-Temporin ir Rūtos Dambravaitės garso pasakojimas buvo atrinktas iš 646 darbų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos etnografijos muziejų sovietmečiu buvo leista kurti su sąlyga, jei jis atskleis, kaip vargingai anksčiau gyveno Lietuvos žmonės. Tuo metu šalia esančiame Rumšiškių miestelyje pradėti statyti blokiniai daugiabučiai turėjo simbolizuoti sovietinę pažangą. Tačiau muziejaus darbuotojai, atėję į darbą, ten jausdavosi visai kitaip:"Kai pareidavai iš muziejaus čia į Rumšiškes, tai nebuvo tos dvasios, kuri muziejuj. Tokia gera aura tarp tų senų pastatų, kad vaikštai ir paskui grįžti kaip į kitą pasaulį iš to gerojo pasaulio", - dalinasi ilgametė muziejaus darbuotoja Gražina Žumbakienė.Šiais metais Lietuvos Etnografijos muziejus mini penkiasdešimt metų nuo pirmosios ekspozicijos atidarymo. Muziejaus darbuotojai keliavo po Lietuvą rinkdami eksponatus, perkėlinėdami senus namus į muziejaus teritoriją, užrašinėdami liaudies papročius ir tradicijas. Kai kurie čia užaugo, kiti praleido savo jaunystę. Vieni sutiko įžymių asmenybių, kiti net melžė karves muziejaus teritorijoje.Kiekvieno darbuotojo patirtis vis kitokia. Dokumentikoje - keletas jų pasakojimų, atskleidžiančių muziejaus gyvenimą iš arčiau.Autorė - Teresė Bernatonytė, redaktorė - Rūta Dambravaitė.

Darbas – tai veikla, kurios ragavo arba dar ragaus praktiškai visi pasaulio žmonės. Johanas Volfgangas fon Gėtė yra sakęs, kad didelį džiaugsmą galima iškovoti tik dideliu darbu. Ir aš su vokiečių filosofu ginčytis nežadu. Tik norėčiau ir jus pakviesti filosofiniam apmąstymui apie darbą ir džiaugsmą, kurį jis atneša šiame produktyvumo ir perdegimo amžiuje. O ką manote apie tai, kad taip, kaip dauguma mūsų dirba šiandien, nėra iškalta akmenyje ir gali keistis? Istorija rodo, kad taip jau yra nutikę.Nuo pat industrinės revoliucijos pradžios, pamažu vis labiau automatizuojant darbą, žmonių darbo valandos krito. Pasak specialistų, ši tendencija sustojo prieš pusę amžiaus ir nustojo būti kvestionuojama.Šiuo metu Vokietijoje vyksta plataus masto bandymas – pusšimtis įvairių sričių organizacijų pusę metų bando dirbti ne įprastas penkias darbo dienas per savaitę, o keturias. Už tai jie gauna įprastą nesumažėjusį atlygį, o per dieną turi dirbti įprastą valandų skaičių. Specialistai sako, kad turėdami trijų dienų savaitgalį žmonės gali daugiau pailsėti, atgauti jėgas ir grįžti į darbą produktyvesni.Autorė Rūta Dambravaitė

Šią savaitę jau 19-ą kartą įvyko vasaros tradicija tapęs akademinis vasaros seminaras „Literatūros salos“. Lietuvos literatūros studentus, doktorantus, dėstytojus ir mokslininkus į Vilkaviškio rajoną ir Kudirkos Naumiestį subūręs renginys šiemet atsižvelgė į aktualias diskusijas dėl rašytojų biografijų ir jų vertinimo bei atminties įamžinimo, todėl plėtojo temą „Autorius ir autorystė“. Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Solveiga Daugirdaitė „Literatūros salose“ skaitė pranešimą „Nesamos moterys“. Šis pranešimas paremtas jos drauge su Dalia Satkauskyte ir Loreta Mačianskaite vykdomu tyrimu apie paskutinę sovietmečiu augusių moterų kartą, kuri, kaip pastebi tyrėjos, menkai save realizavo didžiojoje literatūroje.Miestas – tai ne tik istorija, bet ir dabartis. Ne tik pilys ir muziejai, bet ir dujų vamzdynai, viešojo transporto maršrutai, kasdien gimstantys ir mirštantys jo gyventojai. Naują požiūrį į tai, kaip pristatome savo aplinką, siūlo Kauno miesto muziejus, šį mėnesį atvėręs ekspoziciją rotušėje. Pažintį su naujienomis pradėkime nuo daiktų stendo, kuriame miestas bilda, teka, dega, skambina ir kitaip pulsuoja.Po beveik trejų metų šiuolaikinio meno žinovams bei gerbėjams trumpam atsiveria viena didžiausių ekspozicinių erdvių Baltijos šalyse – Šiuolaikinis meno centras arba kaip mes įpratę sakyti „ŠMC“.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje – sugriautą vaikų ligoninę Ukrainoje įprasminęs Kyjivo orkestras, plataus masto pavogtų meno vertybių sugrąžinimo operacija Europoje, Nigerijos menininko sumuštas Gineso rekordas bei nauja Esperanzos Spalding bei Miltono Nascimento muzika.Prozininkė, vertėja ir literatūros kritikė Dalia Staponkutė žvelgia į kultūrinius skirtumus tarp regionų ir sako, kad „jokiais matavimo vienetais neįmanoma tiksliai išmatuoti atstumo tarp žmonių ir jų skirtumų“. Komentare autorė žvelgia į Lietuvos regionus subtiliai ir per asmeninį ryšį su jais.Iš kur kilo lietuviški sporto šakų pavadinimai? Kodėl sakome krepšinis, o ne basketbolas? Kaip siūlyta vadinti futbolą ir kodėl tai neprigijo? Kalbininkė Vilma Zubaitienė pasakoja apie lietuviškos sporto terminijos atsiradimą ir įvairius siūlymus, kaip galėtume vadinti vieną ar kitą sporto šaką.„Moterų buvo, bet jos neišsilaikė“, – apie moteris fotografes sovietų okupacijos laikotarpiu Lietuvoje sako 70 metų fotografuojanti Irena Giedraitienė. Jos personalinė paroda „Sulaukti“ atidaryta sostinės „Prospekto“ fotografijos galerijoje. Kas jai padėjo išsilaikyti šiame sudėtingame fotografijos lauke, su autore kalbasi Urtė Karalaitė.Laidos vedėja – Rūta Dambravaitė, redaktorė – Indrė Kaminckaitė.

Kad jos vyras žuvo kovodamas prie Bachmuto, Nina girdėjo mažiausiai penkis kartus. Tačiau kol niekas nerado jo kūno ir negali to patvirtinti, Nina tiki, kad jos vyras Vasilijus gyvas ir yra Rusijos nelaisvėje.Ukrainos skaičiavimais, beveik 37 tūkstančiai yra dingę be žinios, tarp jų kariai, civiliai, įskaitant vaikus. Tikrieji skaičiai, tikėtina, yra daug didesni – vykstant karui ir Rusijai okupavus dalį teritorijos, paprasčiausiai neįmanoma surinkti patikimos informacijos.Nina, Viktorija ir Larysa jau ilgiau nei metus nežino, kas nutiko jų artimiesiems. Kai institucijos nepajėgia išsiaiškinti, kas nutiko kiekvienam dingusiam, jos imasi savo vyrų ir brolio ieškoti pačios. Nežinomybė verčia tą daryti ir pas tuos, su kuo kariauja. – jos vyras Vasilijus gyvas.Autorės Sigita Vegytė ir Rūta Dambravaitė

Spaudos apžvalga.Rūtos Dambravaitės parengta pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė su poete Marija Mažule kalbasi apie tai, kodėl moterų literatūrai tokie svarbūs tarpusavio santykiai, ir kodėl jautrumas ir tamsa nebūtinai yra blogai.70-oji tarptautinė kompozitorių tribūna „Rostrum“ vyks gegužės 14-17 dienomis Vilniuje. Tai pirmasis kartas kai forumas organizuojamas Lietuvoje.Praėjusią savaitę buvo paskelbti Lietuvos kompozitorių 2023 metų kūrinių rinkimų nugalėtojai. Išdalintos šešios premijos, kurios atiteko penkiems talentingiems dabarties kūrėjams.Kaune vykusiame japonų kultūrai dedikuotame festivalyje „Japonijos dienos Kaune WA”, lankėsi „Kawaii” mados karaliumi tituluojamas japonų dizaineris Sebastian Masuda.Nuo praėjusios savaitės Lietuvoje lankosi ir paskaitas skaito Velzlio koledžo Bostone docentė Evelina Gužauskytė.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Justė Luščinskytė

Jiedu kartu jau 52 metus. Aplinkiniams Vitalius ir Albinas prisistato kaip tėvas ir sūnus, nors iš tiesų jie – pora.Sovietmečiu, kai vyrai susitiko, prisipažinti, kad esi homoseksualus, buvo ypač pavojinga: tai buvo laikoma liga ir nusikaltimu. Anuomet, saugodamas save ir mylimąjį, Vitalius išmoko meluoti, o jau daugiau kaip tris dešimtmečius kartu gyvendami laisvoje Lietuvoje, jie vis dar nesijaučia saugiai ir tebelaukia galimybės įteisinti savo partnerystę.Albinui senstant ir pamažu prarandant atmintį, Vitalius pasijunta pavargęs slapstytis. Ir pirmą kartą ryžtasi papasakoti judviejų gyvenimo istoriją viešai.Autorės Rūta Dambravaitė ir Inga Janiulytė-Temporin

Šventė – tai pokytis, slenkstis, bendrystė, šėlsmas ir užsimiršimas. Antropologai sako, kad šventė yra virsmo laikotarpis, kai iš vienos būsenos pereiname į kitą. Šią idėją jie suformavo tirdami gentines bendruomenes. Nors šventės formos šiandien kitokios nei anksčiau, jų esmė išlieka ta pati.4 žmonės pasakoja prisiminimus iš savo švenčių. Salvija sumanė atšvęsti atleidimą iš atsibodusio darbo, nes palikti jį norėjo kurį laiką, tačiau pati nebūtų pasiryžusi. Aivaras prisimena kelionę į Sibiro taigą ir elnius ganančių vietinių šventę, kurioje jie įprasmina savo tapatybę. Bet kartais jų šventė užsitęsia. Regina rengia įsimintinas šventes savo artimiesiems, ji neįsivaizduoja kaip būtų galima kitaip. Tačiau ne visi jos pastangas įvertina, o tai liūdina ir kelia klausimus. Aaqib‘as iš Kašmyro pabėgo į Vokietija. Griežtoje musulmoniškoje aplinkoje augęs vyras pirmą kartą aplanko barą ir klubą. Švęsti okupaciją patiriančiame krašte, iš kurio jis kilęs, neįprasta, bet naujas gyvenimas verčia keistis.Autorės Rūta Dambravaitė ir Marie-Line Deleye

Kalaallit Nunaat – inuitų kalba reiškia Grenlandiją. Tris ketvirtadalius šios didžiulės salos dengia ledo masyvas. Su kiek daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų Grenlandija yra rečiausiai apgyvendinta pasaulio šalis. Ji autonomiška teritorija, bet priklauso Danijos Karalystei.Nana Hauge Kristensen kūrinyje „Širdies formos“ (dan. Det hjerteformede) pasakoja apie keturis senukus Umanake, Grenlandijos šiaurės vakaruose. Jie išgyvena artimųjų netektį ir jaučia, kaip silpsta pačių kūnai. Bet šalimais yra gamta, persmelkianti kiekvieną jų kasdienybės akimirką. Ką reiškia pasenti šiame nuostabiame, bet atšiauriame kraštovaizdyje?Nors kolonijinė istorija nėra pagrindinė pasakojimo tema, ji – neatsiejama šių žmonių gyvenimo dalis.Autorė Nanna Hauge KristensenGarso dizaineris Simon BrinckSukurta gavus EGV fondo paramąIš danų kalbos vertė Ieva ToleikytėLietuvių kalba adaptavo Sonata Jadevičienė ir Vaida Pilibaitytė.Vertimus įgarsino Algirdas Dainavičius, Lina Dainienė, Arvydas Dapšys, Rūta Dambravaitė, Violeta Podolskaitė ir Vaida Pilibaitytė.Dokumentika įvertinta festivaliuose PRIX MARULIC 2023, PRIX EUROPA 2023 ir PHONURGIA NOVA 2023.

Alvydas Malinauskas gyvena savo tėviškėje Paberžinės kaime, Utenos rajone. Rytais ir vakarais pro valgomojo langą jis stebi gandrus ir savo pastebėjimus aprašo dienoraštyje. Bet tai nėra pagrindinis jo darbas. Alvydas turi informacijos, kuri labai reikalinga užsiimantiems genealoginiais tyrimais, dėl to žmonės jam skambina ir jį lanko.Nuo vaikystės Alvydą pažįstanti Audra liko labai nustebinta ir nudžiuginta, kai sulaukė savo giminės genealogijos medžio to nė neprašiusi. Audros seneliai buvo Alvydo senelių kaimynai. Jie dalijosi ūkiais, kartu šventė šventes ir stebėjo tuos pačius gandrus.Sudarinėti savo krašto gyventojų giminystės schemų Alvydas prisėdo prieš 4 metus. Neilgai trukus po to kai atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį.Autorės Rūta Dambravaitė ir Rūta Simanavičienė

Įkalinimo įstaigose Lietuvoje šiuo metu gyvena apie penkis tūkstančius žmonių. Kaip jie ten atsidūrė, kokie tai žmonės, apie ką jie mąsto, ką veikia būdami kalėjime, kokių planų turi ateičiai?Šiame pasakojime susipažinsime su keturiais buvusiais ir esamais nuteistaisiais. Jie padės sudėlioti platesnį savo gyvenimų paveikslą, suprasti kontekstų įvairovę, iš kurių pateko į įkalinimo įstaigą, ir kelius, kuriais bando iš jos išeiti. Galiausiai klausime, kiek kalėjimų sistema Lietuvoje geba padėti kaliniui keistis? Nuteistųjų liudijimai rodo, kad kol kas pagalbos trūksta. Kas tuomet gali paskatinti juos judėti pokyčio link?Autorė Urtė KaralaitėRedaktorės – Sigita Vegytė, Rūta Dambravaitė

Kai prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, Joshuai Zakui buvo dešimt metų. Ant Zakų šeimos namo Antakalnyje nukrito bomba. Užėję naciai juos kartu su kitais Vilniaus žydais suvarė į getą, o vyriausiąjį brolį Eliją išvežė į priverstinio darbo stovyklą Bezdonyse. Joshua beveik kasdien laukdavo prie geto vartų, tikėdamasis pamatyti grįžtantį brolį, bet taip ir nesulaukė.2022-ųjų spalį Holokaustą išgyvenęs Joshua Zakas su dukterėčia Tsila Zak grįžta į Vilnių ieškoti atsakymų į klausimus, kurie liko neatsakyti nuo karo laikų.Autoriai – Vaida Pilibaitytė ir Rimantas RibačiauskasKompozitoriai – Jūra Elena Šedytė ir Andrius ŠiurysGarso režisierės – Sonata Jadevičienė ir Vaida PilibaitytėVertimus įgarsino Rūta Dambravaitė, Guoda Litvaitienė, Inga Janiulytė-Temporin ir Linas ZubėFotografė-videografė Ilmė VyšniauskaitėDokumentikos prodiuseriai – LRT RADIJAS ir „Operomanija“Pasakojime panaudotos garso patirties Vilniaus gete „Glaistas“ ištraukos ir dokumentiniai įrašai (autoriai – dramaturgas Rimantas Ribačiauskas, režisierius Mantas Jančiauskas, kompozitoriai Jūra Elena Šedytė ir Andrius Šiurys)Daugiau apie „Glaistą“: www.operomanija.lt/repertuaras/glaistas

Tenise neretai veikia panašūs dalykai, kaip ir gyvenime. „Mes kartais sakome, kad jeigu sužaidei „gerą“ tašką, pamiršk jį ir žaisk toliau. O jei sužaidei „blogą“ tašką, tai irgi pamiršk jį ir žaisk toliau. Nes jei per daug pergyveni dėl pralaimėto taško, arba esi per didelėje euforijoje dėl laimėto gražaus taško, tai bet kuriuo atveju tu negali susikaupti dabarčiai“, – sako teniso treneris Andrius Liubinas.Jis treniruoja tris tarptautiniuose vežimėlių teniso turnyruose dalyvaujančius Lietuvos žaidėjus: Agniešką Toločko, Aleksandr Olechnowicz ir Kotryną Žižmaraitę. Šių žaidėjų patirtys ir lygiai skiriasi, tačiau juos vienija aistra tenisui, draugystė ir kelias į profesionalų sportą.Autorės Rūta Dambravaitė ir Inga Janiulytė-TemporinFotografas – Artūras Morozovas

Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, į Vokietiją atvyko daugiau nei milijonas karo pabėgėlių. Vokiečiai ukrainiečius priėmė ir į savo namus, organizuoja bendruomenių susitikimus, remia jų norą užbaigti karą.Maža dalis visuomenės garsiai protestuoja prieš bet kokį įsitraukimą į karą. Kai Vokietijos kancleris pareiškė, kad šalis ir toliau siųs ginklus Ukrainai, žmonės rėkė Olafą Scholzą vadindami karo kurstytoju ir reikalavo kurti taiką be ginklų. Scholzas jiems atgal šaukė, kad Vladimiras Putinas yra karo kurstytojas ir jei jie turėtų kiek nors proto, šauktų ant Putino.Bet gerokai tylesnis nepasitenkinimas, vidinis konfliktas vyksta vokiečių galvose. Nuo Antrojo pasaulinio karo pacifizmo, taikos ir dialogo idėjomis besiformavusi visuomenė dabar susidūrė su žiauria karo Europoje realybe. Tai, kas atrodė nekvestionuojama, tapo kvestionuojama. O veikti reikia greitai, to iš pajėgiausios Europos ekonomikos ir politinės galios, tikisi Ukraina ir likęs žemynas.Nuo karo į Vokietiją pabėgę ukrainiečiai atvyko su stipriomis patriotiškumo nuotaikomis, noru nugalėti agresorių ir atkurti stabilumą savo šalyje. Jiems kyla klausimas – ar vokiečiai pajėgūs juos suprasti.Antroje pasakojimo dalyje žvilgsnis į bendruomenes, kuriose pinasi vokiečių ir ukrainiečių ryšiai, gimsta draugystė, supratimas.Autorė Rūta Dambravaitė

Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, į Vokietiją atvyko daugiau nei milijonas karo pabėgėlių. Vokiečiai ukrainiečius priėmė ir į savo namus, organizuoja bendruomenių susitikimus, remia jų norą užbaigti karą.Maža dalis visuomenės garsiai protestuoja prieš bet kokį įsitraukimą į karą. Kai Vokietijos kancleris pareiškė, kad šalis ir toliau siųs ginklus Ukrainai, žmonės rėkė Olafą Šolcą vadindami karo kurstytoju ir reikalavo kurti taiką be ginklų. Šolcas jiems atgal šaukė, kad Vladimiras Putinas yra karo kurstytojas ir jei jie turėtų kiek nors proto, šauktų ant Putino.Bet gerokai tylesnis nepasitenkinimas, vidinis konfliktas vyksta vokiečių galvose. Nuo Antrojo pasaulinio karo pacifizmo, taikos ir dialogo idėjomis besiformavusi visuomenė dabar susidūrė su žiauria karo Europoje realybe. Tai, kas atrodė nekvestionuojama, tapo kvestionuojama. O veikti reikia greitai, to iš pajėgiausios Europos ekonomikos ir politinės galios, tikisi Ukraina ir likęs žemynas.Nuo karo į Vokietiją pabėgę ukrainiečiai atvyko su stipriomis patriotiškumo nuotaikomis, noru nugalėti agresorių ir atkurti stabilumą savo šalyje. Jiems kyla klausimas – ar vokiečiai pajėgūs juos suprasti.Autorė Rūta Dambravaitė

Baltarusijos valstybinė televizija neapykanta persmelktose laidose agituoja prieš visus, kurie nepalaiko diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos. Areštai vykdomi savavališkai, o kankinimai – slapta.„Tuoj jie įlįs į mūsų galvas ir perskaitys mintis. Ir dėl jų mus uždarys“, – sako Natalija Dulina, kuri dėl dalyvavimo protestuose neteko profesorės pareigų Lingvistikos universitete.Kad patektum į bėdą Baltarusijoje net nereikia dalyvauti demonstracijoje – užtenka apie tai pamąstyti. Patiktukai ar pasidalinimai socialiuose tinkluose, baltai-raudonai-baltai išdžiauti skalbiniai: visa tai gali tapti pagrindu areštui ar įkalinimui.„Prezidentu ne tampama, prezidentu gimstama“, – apie save sako A. Lukašenka, per beveik tris dešimtmečius susikūręs jo vienvaldystę užtikrinančią sistemą.2020-ieji galėjo tapti lūžio tašku, bet užgniaužus taikius protestus, represijos Baltarusijoje ir šiandien tęsiasi su nauja jėga. Žmonės suimami ir kankinami, knygos naikinamos, o valstybinė televizija transliuoja neapykantos programas.George‘o Orwello distopija „1984-ieji“ tapo Baltarusijos realybe.Autorė ir režisierė Inga LizengevicRedaktorė Katrin MollRežisierės asistentė Stefanie HeimGarso dizaineris Jean-Boris SzymczakDokumentiką prodiusavo Deutschlandfunk KulturPirmą kartą transliuota 2022-12-06Adaptacijos lietuvių kalba autorė Vaida PilibaitytėĮgarsino: Rūta Dambravaitė, Audra Girijotė, Indrė Kaminskaitė, Andrius Kavaliauskas, Lukas Kivita, Edvardas Kubilius, Sigitas Kubilius, Darius Kuodis, Austėja Kuskienė, Jolanta Kryževičienė, Paulius Selezniovas, Paulius Šironas, Donatas Šukelis, Vaida PilibaitytėLaidoje panaudotos ištraukos iš Džordžo Orvelo romano 1984-ieji, kurį vertė Virgilijus Čepliejus.

Tereza gimė Lietuvoje, bet užaugo vaikų namuose Latvijoje. Ji ten pateko, kai mama atsidūrė kalėjime, bet išėjusi į laisvę dukros nebepasiėmė. Tai dokumentinis detektyvas: trečioji šios giminės moteris – Terezos dukra Aiga – po kelių dešimtmečių ieško atsakymų apie savo šeimos šaknis Lietuvoje.Latvijos radijo tinklalaidės autorė kalbininkė Aiga Veckalnė apie savo mamos kilmę žinojo nuo vaikystės. Bet 2021 metų pavasarį, kai mama mirė, Aiga suprato, kad daugelio dalykų jos taip ir nepaklausė. Pavyzdžiui, kodėl močiutė Regina paliko savo dukrą vaikų namuose Latvijoje?Kurdama šį pasakojimą, Aiga tyrinėja archyvus Lietuvoje ir Latvijoje, aplanko seniai matytus giminaičius Kaune ir suvokia, kaip šeimos moterų likimus paveikė sovietinis režimas.Autorė – Aiga VeckalnėRedaktorė – Dacė KrejerėGarso režisierius – Ivo TaurinisProdiuserė – Justynė SavitskaGrafikos dizainerė – Beata BerziniaDokumentinis pasakojimas „Mamos byla“ (lat. Mammas lieta) sukurtas Latvijos radijo tinklalaidei „Dokumentariumas“. Pirmą kartą publikuotas 2023-01-31.Adaptacijos lietuvių kalba autorė – Rūta Dambravaitė, redaktorė – Vaida PilibaitytėIš latvių kalbos vertė UAB Skrivanek vertimų biurasĮgarsino: Giedrė Vaičekauskienė, Alvyda Bajarūnaitė, Indrė Kaminckaitė, Urtė Karalaitė, Lukas Kivita, Leonas Šukys, Sigita VegytėNuotraukos autorė Dacė Krejerė

Laimis Janutėnas sako, kad jo biografija paprasta: 20 metų darželyje ir mokykloje, 20 atiduoti jūrai ir žvejybai, dar 20 – kalnui, o pastarąjį dvidešimtmetį jis egzistuoja. Atrodo, kad ir jo gyvenimo filosofija paprasta: nori kažko? Pasidaryk.1980-ųjų pradžioje Karpatuose išbandęs ir iškart pamilęs kalnų slidinėjimą, jis ieškojo, kur tą daryti Vilniuje. Visos kalvos buvo per žemos, tad Laimis sugalvojo vieną jų paaukštinti. Dvidešimt metų diena iš dienos iš statybinių atliekų pylė kalną ir pripylė 16 metrų šlaitą. Dabar čia veikia Vilniaus slidinėjimo kurortas – Liepkalnis.Bet net ir toks žmogus kaip Laimis nieko nepadarytų vienas. Visada degantis idėjomis ir noru daryti, jomis įtikina ir aplinkinius. Prie kalno pylimo prisijungė draugai, kaimynai, slidinėjimo entuziastai ir, svarbiausia, šalia visada buvo (ir yra) žmona Marytė. Dabar, kai Laimis „egzistuoja“, daro kiti, su kuriais jis savo kūriniais pasidalijo.Autorės Rūta Dambravaitė ir Sigita Vegytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Rūtos Dambravaitės pasakojimas apie moteris muzikes ir jų indėlį kalsikinėje muzikoje.95-uosiuose „Oskaruose“ net 7 apdovanojimus pelnė filmas „Viskas iškart ir visur“. Šių metų apdovanojimus aptariame su režisieriumi, laidos „Čia kinas“ autoriumi Antanu Laurušu.Kovo 11-ąją išdalinti Mažųjų Kirstoforų apdovanojimai. Jie atiteko net dviem M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokinėms.Šiaulių „Aušros“ muziejus savaitgalį minėjo 100 metų veikos sukaktį.Su naujais šokio pastatymais į Klaipėdos muzikinį teatrą grįžta choreografas Robertas Bondara.Visą praėjusią savaitę Bolonijoje vyko knygų mugė. Kokius įspūdžius iš jos parsivežė pirmą kartą joje lankęsis rašytojas Marius Marcinkevičius.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Turtinga naudingosiomis iškasenomis Kongo Demokratinė Respublika tuo pat metu yra viena nestabiliausių, skurdžiausių ir nedemokratiškiausių šalių pasaulyje. Dalyje valstybės vykstant konfliktams dėl išteklių kontrolės, kaip karo ginklas, siekiant palaužti bendruomenes, pasitelkiama ir seksualinė prievarta. Jos mastai šalyje tokie dideli, kad Kongo DR vadinama pasaulio prievartavimų sostine. Nuo smurto kenčia visi – vyrai, vaikai, kūdikiai, bet daugiausia moterys.Kongietės Šarlotė ir Linda (vardai pakeisti) augo skirtingose šalies dalyse, bet abi nukentėjo nuo seksualinės prievartos. Dėl patirtos traumos, vyraujančio nebaudžiamumo ir kaltės jausmo jos nusprendė pabėgti į Europą ir, su Baltarusijos režimo sukelta migrantų banga, 2021-ųjų vasarą atsidūrė Lietuvoje. Šarlotė ir Linda čia pabandė gauti prieglobstį, tačiau seksualinę prievartą patyrusiems žmonės pagal tarptautinę teisę jis dažnai nepriklauso.Autorės Rūta Dambravaitė, Sigita Vegytė ir Marielle Vitureau

2022-ųjų vasario 24-osios rytas pakeitė pasaulį. Bėgdami nuo rusų tankų, smūgių ir sprogimų, tūkstančiai ukrainiečių visais įmanomais būdais patraukė į Lenkiją. Pirmaisiais invazijos mėnesiais čia prieglobsčio ieškojo daugiau kaip 3,5 milijono žmonių.Pabėgėlių yra beveik kiekviename didmiestyje, taip pat ir Katovicuose, pietų Lenkijoje. Čia jie glaudžiasi regioniniame kultūros centre. Išskleidžiamos lovos ir čiužiniai išdėlioti meno galerijose, prie įėjimo į teatrą ir netoli koncertų salės, talpinančios daugiau kaip tūkstantį žiūrovų. Keturiasdešimt metų šiose erdvėse aidėjo orkestro muzikos garsai ir spektaklių dialogai. Dabar ukrainiečių kalba čia skamba taip pat dažnai kaip ir lenkų.Dešimtys lenkų savanorių padeda bėgantiems nuo karo. Jie atneša maisto, valymo priemonių ir koordinuoja pagalbą iš užsienio. Teatro rūbinė paversta improvizuota valgykla, kurioje pabėgėliai gauna maisto, o muzikos studijoje vyksta dirbtuvės vaikams.Pabėgėliai, miegantys prie seno fortepijono – toks pat keistas vaizdas, kaip ir faktas, kad pats instrumentas, pasirodo, yra visiškai išsiderinęs. Sename lenkiškame posakyje fortepijono derinimas prilyginamas pasaulio derinimui – taip viskas grąžinama į savo vietas.Nepriklausomo Lenkijos „Radio 357“ dokumentikos „Derintojai“ (lenk. Stroiciele) autoriai klausia: ar įmanoma suderinti mūsų griūvantį pasaulį?Dokumentika nominuota tarptautiniame festivalyje PRIX EUROPA 2022.Autorės: Anna Dudzińska ir Agnieszka SzwajgierRežisierė: Anna DudzińskaGarso dizaineris: Artur GiordanoRedaktorius: Albert DroselPirmą kartą transliuota 2022-06-10Adaptacijos lietuvių kalba redaktorė: Vaida PilibaitytėIš lenkų kalbos vertė: UAB Skrivanek vertimų biurasĮgarsino: Vaida Pilibaitytė, Rūta Dambravaitė, Paulius Šironas, Vytautas Paulavičius, Adomas Šimkus, Indrė Kaminskaitė, Gabija Narušytė, Odeta Vasiliauskaitė, Sonata Jadevičienė, Žygimantas Kapočius, Inga Janiulytė, Sigita Vegytė, Laura Stančė, Šarūnė Stančiutė, Mantas Stančius.Nuotraukos autorė: Marzena Bugała Astaszow

Paulinos Sofijos Nalivaikaitės parengtose klasikinės muzikos naujienose – žvilgsnis atgal į 2022 m. įvykius: karo Ukrainoje pasekmes klasikinės muzikos pasaulyje, jauno dirigento Klauso Mäkelä iškilimą, atnaujintą Davido Geffeno salę ir šiemet įteiktus apdovanojimus klasikinės muzikos atlikėjams ir kūrėjams.Antrasis žvilgsnis - į literatūros lauką, į reikšmingiausius įvykius, apdovanojimus ir išryškėjusias naujas skaitymo tendencijas. Pasakoja Rūta Dambravaitė.Baigiantis metams, kritikė Aušra Kaminskaitė pasakoja apie reiškinius, kurie akivaizdžiai paskatino pokyčius bendroje Lietuvos scenos menų situacijoje arba turėjo įtakos lietuvių kuriamo meno įvaizdžiui užsienyje.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Austėja Kuskienė

Prisimename vakar anapilin iškeliavusį kompozitorių Mikalojų Noviką.Pasaulio kultūros apžvalgoje šįkart Rūta Dambravaitė žvelgia į svarbiausius taškus kino pasaulyje 2022-ais metais.Susipažinti su mažai tyrinėta XX a. 3-4 dešimtmečiuose brendusia jaunosios dailininkų kartos kūryba, kritiškai žvelgiančia į tarpukaryje vykusius politinius bei ekonominius reiškinius, kviečia Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta paroda „Ribos ir paraštės: socialinė kritika tarpukario Lietuvoje“. Kokius naratyvus galima atrasti meno, ideologijos ir propagandos sritis susiejančioje ekspozicijoje?Turbūt daugelis mūsų prisimename vaikystės pasakas, kuriose atgyja namo palėpėje ar stalčiuje palikti žaislai, Kalėdų naktį ar žiemos vakarą pasakojantys savo išgyventas istorijas, susitinkantys savo draugus kitame laike. Tokiais siužetais grįstas yra ne vienas žinomas spektaklis, kurių pastatymais gali džiaugtis ir uostamiesčio žiūrovai. Apie tai, kur gyvena teatrų rekvizitas ir kiek tvari yra teatro kūryba, pasakojimą parengė kolega iš uostamiesčio Česlovas Burba.Savaitgalį Reikjevike įvyko kasmetiniai Europos kino akademijos apdovanojimai. Šiemet apdovanojimuose nominuoti net du lietuviški filmai – Sauliaus Baradinsko trumpametražis vaidybinis filmas „Techno, mama!“ ir šviesios atminties režisieriaus, antropologo Manto Kvedaravičiaus „Mariupolis 2“, o pastarasis pelnė geriausio dokumentinio filmo titulą. Kaip bendrame filmų-laimėtojų kontekste atrodė lietuviški filmai?Domanto Razausko muzikos naujienų apžvalga.Lietuvių režisierės Marijos Kavtaradzės filmo „Tu man nieko neprimeni“ pasaulinė premjera kitų metų pradžioje įvyks tarptautiniame Sandanso kino festivalyje JAV. M. Kavtaradzės kūrinys kartu su kitais 11 filmų iš viso pasaulio varžysis festivalio konkursinėje programoje. Kas nutiesia filmo kelią į A klasės kino festivalius? Kaip premjera tokiame festivalyje kreipia tolimesnę filmo kelionę?Kas trečias Lietuvos gyventojas sąmoningai renkasi žiūrėti filmus, klausytis muzikos ar siųstis elektronines knygas nelegaliose interneto svetainėse, teisindamiesi tuo, kad legalus turinys yra brangus arba neprieinamas, parodė bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Kaip keisti tokią situaciją?Ved. Urtė Karalaitė

Kauno rajone, Tado Ivanausko Obelynės sodyboje, atidaryta Leono Striogos skulptūrų ekspozicija. Menininko atminimui skirta nuolatinė lauko galerija bus atnaujinama kas pusę metų, o kūrinius lankytojai galės apžiūrėti bet kuriuo metu.Gruodžio pirmąjį savaitgalį Vilniuje vyko festivalis „Paviljono knygų savaitgalis“. Laidoje – ištraukos iš baltarusių filosofės Olgos Šparagos knygos „Revoliucijos veidas moteriškas“ pristatymo. Ši knyga yra apie tai, kaip baltarusių visuomenė ėmė busti ir kodėl būtent moterys tapo politinio kismo veidu.Tarpukario Kaunas gali būti vadinamas ne tik Mažuoju Paryžiumi, bet ir Šiaurės Kasablanka. Kaip legendinio filmo scenarijuje, taip ir čia knibždėte knibždėjo įvairių valstybių diplomatai ir pynėsi tarptautiniai ryšiai. Du diplomatai paliko ryškų įspaudą žmonijos istorijoje – tai Pasaulio tautų teisuoliai japonas Čijunė Sugihara ir olandas Janas Zwartendijkas. Buvusiame Japonijos konsulate Kaune veikia muziejus, Sugiharos namai, nuo šiol siūlantys ir patyrimines ekskursijas. Jos atskleidžia Kauną kaip globaliame kontekste buvusį ir esantį miestą.Iki Naujųjų metų „Kultūros savaitės“ laidose apžvelgsime, kas įvyko pasaulio kultūroje 2022-aisiais. Šįkart Rūta Dambravaitė žvelgia į kino metus.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaro apie tai, kaip atrodo mūsų miesteliai.Kaip sekasi pritaikyti dirbtinį intelektą kino industrijoje?Olga Tokarczuk – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė. Ji yra pelniusi Nobelio literatūros, Tarptautinę Bukerio ir kitas premijas. Lietuviškai turime išleistas šešias autorės knygas, įskaitant ir ką tik pasirodžiusį aštuonių šimtų puslapių istorinį romaną „Jokūbo knygos“. Visą Tokarczuk grožinę kūrybą lietuviškai prakalbino vertėjas Vyturys Jarutis. Su juo kalbamės apie Tokarczuk kūrybą, naująją knygą ir vertėjo vaidmenį visuomenėje.Ved. Dovydas Kiauleikis

„Mums nepatinka, kad jį daro tai beprotį, tai herojų. Nu elinis bachuras buvo“, – 1989-aisiais apie Romą Kalantą sakė jo draugai. Jis klausėsi Bitlų, nešiojo ilgus plaukus ir prijautė hipių judėjimui. Tuo pat metu buvo labai religingas, domėjosi politika, istorija ir filosofija, turėjo savo nuomonę ir nebijojo jos pasakyti, net jeigu tai sukeldavo jam nemalonumų.Kai 1972 metais atrodė, kad dauguma lietuvių susitaikę su gyvenimu okupacijoje, Kalanta nuėjo į Kauno centrą ir susidegino, sušukęs „Laisvė Lietuvai!“. Užrašų knygutėje jis paliko žinutę: „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“.Sovietų sudaryta psichiatrų komisija iškart jam nustatė diagnozę – šizofrenija. Nepriklausomos Lietuvos idėja tuo metu buvo tokia nereali, kad bet koks išsišokimas to meto psichiatrams atrodė kaip ligos požymis, sako psichiatras Dainius Pūras. Bet daliai žmonių jis iškart tapo didvyriu, paskatinusiu netylėti ir juos.Romas Kalanta praėjusiame amžiuje buvo tik vienas iš daugelio pasaulyje, pasirinkęs protesto formą, kurią sociologai vadina altruistine savižudybe – kai žmogus dėl kolektyvinio tikslo paaukoja savo gyvybę. Prieš jį Vietname deginosi budistų vienuoliai, protestuodami prieš religinius suvaržymus, vėliau – amerikiečiai, nepritardami karui Vietname. Galiausiai idėja pasiekė ir komunistinio bloko šalis.Autorės Rūta Dambravaitė ir Sigita Vegytė

Paulas Simonas dainavo, kad yra 50-imt būdų palikti mylimąjį. Įdomu, ar į šią sumą jis įskaičiavo ir vieną tylų, nematomą ir nesamą būdą atsisveikinti? Kai iki tol tavo gyvenime buvęs žmogus staiga be jokių paaiškinimų dingsta. Arba kaip sako šį veiksmą patyrę – kai tave ghostina.Ghostinimas jau kurį laiką patogiai įsitaisęs tarp lietuviško slengo žodžių. Galima būtų šį elgesį vadinti pradingimu ar versti tiesiogiai iš anglų kalbos ir sakyti, jog kažkas kažką pavaiduoklino, tačiau šiame pasakojime dažniausiai girdėsite žodį ghostinimas, kadangi jis geriausiai apibūdina visą su juo susijusią šiuolaikybę. Ghost anglų kalboje reiškia vaiduoklį. Kai bandai pasiekti žmogų, kuris tave užghostino ir nesulauki iš jo jokių žinių, apima jausmas, tarsi jis būtų pradingęs nuo žemės paviršiaus, išnykęs kaip dūmas arba kaip vaiduoklis. Šis terminas atsirado apie 2000-uosius metus, kai viena žurnalistė aprašė kaip vaikinas, su kuriuo ji susipažino pažinčių programėlėje, neatėjo sutartu laiku pasimatyti ir užblokavo bet kokį kontaktą su ja. Dingo kaip vaiduoklis. Ghostino.Atsisveikinimai yra nemalonūs, šlykštūs ir norisi juos nustumti kaip galima toliau arba iš vis jų išvengti. O kas jeigu prisijaukintume ne tik pasisveikinimus, bet ir atsisveikinimus?Autorė Rūta Dambravaitė

Pažintis su ukrainiečių operos soliste Olena Sleptsova. Nuo karo gimtoje šalyje pabėgusi dainininkė šiandien dirba Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje. Kalbina Kotryna Lingienė.Lektorė Vida Daukšienė rado būdą, kaip padėti vaikams, kuriems privalomosios literatūros sąrašas atrodo neįveikiamas – ji moko greitojo skaitymo. Jos mokiniai Ema ir Matas sako, kad tai geras būdas kuo greičiau perskaityti neįdomias knygas ir skirti daugiau laiko kitai mėgstamai veiklai.2022 – Lietuvos karaimų metai. Rūtos Dambravaitės pasakojimas apie į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą įrašytą karaimų kalbą.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie praėjusią vasarą ir pergalės deivę Nikę.Pasaulyje: žodžio ir meno laisvės ribos Indijoje, sausros atvertas dolmenas Ispanijoje, vaikų piešiniai iš karo Ukrainoje bei amerikiečių šviesų menininko naujas kūrinys.Tautodailininkas, medžio drožėjas Linas Žulkus savo dirbtuvėse Palangoje ne tik kuria, bet rūpinasi ir tėvų – skulptoriaus Alberto ir audėjos Teresės – kūrybos palikimu. Į tautodailės padėtį Linas žiūri ramiai ir sako, kad sutartinių dainuoti kiekvieną dieną nereikia. Kur kas svarbesni klausimai kūryboje yra kopijavimas, originalumo ir gero skonio trūkumas.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Eiti kur akys veda, užkalbinti nepažįstamuosius, stebėti kas dedasi aplink ir kas vyksta viduje. Šis pasakojimas - tai pasivaikščiojimas po Vingio parką, skubantį gyvenimą palikus už nugaros.Kokia šios istorijos prasmė? Muzikantai gali rašyti dainas, o ką daryti radijo dokumentikų kūrėjai? Tik šitai, ką čia išgirsite. Čia mano radijodukmentinė daina Vingio parkui.Autorė Rūta Dambravaitė

Kiek Lietuvoje yra prigijusi stand up komedijos kultūra? Ar mokame juokauti? Kas apskritai mums yra juokinga? Karolinos Bieliauskaitės pokalbis su komiku Pauliumi Ambrazevičiumi.Kodėl žmonės kolekcionuoja tuščias kasetes? Kotrynai Lingienei pasakoja kasečių kiosko įkūrėjas Armantas Gečiauskas.Vyriausiojo archyvaro tarnyba, Lietuvos literatūros ir meno archyvas bei Lietuvos nacionalinis muziejus birželį kvietė į keletą diskusijų. Viena jų – „Ką išgirsta kultūros naujienų skaitytojai?“. Kviečiu pasiklausyti ištraukos iš šios diskusijos, kurią moderuoja žurnalistas, poetas, rašytojas Gytis Norvilas, o dalyvauja Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė ir Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktorius Juozapas Blažiūnas.Pasaulio įvykių apžvalgoje apie žemės meną, toliau grąžinamus kolonijiniu laikotarpiu išgrobstytus meno kūriniu, muzikinį lavinimą mokyklose.Kaip anoniminėse apklausose save pateisina skaitantieji nelegalias knygas? Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docento Vinco Grigo komentaras.Menininkas, neuromokslininkas, aktyvus JAV lietuvių bendruomenės narys - visi šie žodžiai apibūdina Dr. Audrių Plioplį. Daugiau nei 40 metų jis derino iš pažiūros du labai skirtingus pasaulius: meną ir mediciną. Dirbdamas neurologu, jis paraleliai kūrė unikalų daugiasluoksnį NeuroMeną, paremtą savo mokslinėmis analizėmis.Vedėja Rūta Dambravaitė

Kaune vieši viena XX-o amžiaus minimalistinės ir ambient muzikos ikonų Midori Takada. Japonė ruošiasi premjerai su sutartinių giedotojomis. Kotryna Lingienė su multiinstrumentaliste kalbasi apie nelengvą karjeros pradžią ir balso kuriamos muzikos universalumą.Kaip karo laikotarpiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą socialiniuose tinkluose skleidžiamu patikimos žiniasklaidos turiniu? Apie šių dienų realijas kartu su Vilniaus universiteto dėstytojais, propagandos ekspertais Viktoru Denisenko bei Mantu Martišiumi kalbasi Vaidotas Burokas.Muzikantė ir atlikėja Manjari Lilla scenoje jau beveik 2 dešimtmečius ir šią savaitę savo gerbėjams pristato debiutinį albumą „The Garden Beyond“. Jame skamba džiazo harmonijos motyvai, indie, soul, RnB, pop muzika, taip pat mantros ir ragos. Su Manjari Lilla apie kūrybą ir gyvenimą šiuo laiku kalbasi Rūta Dambravaitė.Pasaulio įvykių apžvalgoje apie niokojamą ir atstatomą Ukrainos kultūros paveldą, Viljamo Kentridžo patarimus, kaip į savo istoriją žvelgti Jungtinei Karalystei, bei keletas naujienų iš muzikos pasaulio: Prancūzija šventė visą šalį apjuosusį muzikos festivalį, o britų atlikėja Kate Bush vėl atsidūrė muzikos topų viršūnėje.Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie viešojo dizaino ypatybes.Architektas Povilas Konkulevičius netyčia tapo medinės Kauno miesto architektūros sergėtoju. Iš pradžių bandydamas atkurti medinį protėvių namą Žaliakalnyje, jis ėmėsi rinkti detales iš griaunamų medinukų Kaune ir taip pamažu surinko nemenką langų, vyrių, rankenėlių ir kitų senovinių artefaktų kolekcija. Architektas ketina parengti keliaujančią ekspoziciją, į kurią įeis medinių namų fasadų fragmentai , detalės, mazgai, spalvos. P. Konkulevičius nori, kad kuo daugiau žmonių pamatytų turtingą medinukų įvairovę ir imtų patys puoselėti tai, kas dar išlikę.Vedėja Rūta Dambravaitė

Maironio lietuvių literatūros muziejuje – Daliai Grinkevičiūtei dedikuota paroda.„Kambariai / Įveikti atstumai“ vėl iš naujo permąstoma ir šiuolaikinėmis priemonėmis interpretuojama rašytojos, tremtinės gyvenimo istorija ir memuarai.Aurovilis – eksperimentinis, nepriklausomas, UNESCO saugomas miestas. Jo tikslas – sukurti taikią, vieningą bendruomenę, gyvenančią aukščiau visų tikėjimų, politinių pažiūrų ir tautybių. Apie Aurovilį pasakoja vertėjas, žurnalistas Kazimieras Seibutis.Šiauliuose valstybinis choras „Polifonija“ jaunuosius kompozitorius sukvietė įprasminti garsaus poeto, vieno žymiausių avangardinio kino kūrėjų Jono Meko atminimą.Apie „MAGNUM photos“ bendruomenės 75-metį kalbasi menotyrininkas Tomas Pabedinskas ir Rūta Dambravaitė.Rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis kultūros komentare svarsto, ar menui reikia baltų sienų, ir kaip regionuose sutilpti šiuolaikiniams kūrėjų pareiškimams.Fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas jau dvejus metus vadovauja Lietuvos aviacijos muziejui. Taigi per atostogas jis dabar ne tik fotografuoja, bet ir lanko kolegų įstaigas. Aplink verdant kauniškio muziejaus rekonstrukcijos darbams – karšti įspūdžiai iš skrydžiui dedikuotų įstaigų Jungtinėse Amerikos valstijose.Ved. Kotryna Lingienė

Medinė miesto architektūra dar neatrasta ir nevertinama – taip galima apibendrinti su ja reikalų Lietuvoje turinčių specialistų mintis. Medinis namas, kaip pasakytų jums dailidė, yra gyvas, tobulai kreivas, reaguojantis į temperatūrą, drėgmę ir mus, žmones, kurie vieninteliai gali mediniu namu pasirūpinti. Namui kaip ir žmogui reikia rūpesčio. Galų gale, juk medinukas neturi nei burnos, nei rankų, kad pats save apgintų ar pasakytų, ką galvoja apie mus.Susipažinkime su medine architektūra besižavinčiais, su ja dirbančiais, ją bandančiais išsaugoti, joje gyvenančiais ir dėl jos patiriančiais iššūkių, bet vis tiek ją mylinčiais.Autorė Rūta Dambravaitė

Kultūros publikacijų apžvalga.Kas įdomaus per savaitę įvyko kultūros pasaulyje? Rūtos Dambravaitės apžvalga.LRT Radijas gegužės 30 – ąją pradeda vasaros sezoną. Pokalbis su naujų laidų autoriais. Viktorija Urbonaite ir SIlvestru Dikčiumi.Žurnalistė, „The New Times“ leidinio, Rusijoje uždrausto ir pripažinto užsienio agentu, vyriausioji redaktorė Yevgenia Albats, tvirtina iš Rusijos nebėgsianti ir toliau rengsianti publikacijas apie įvykius Rusijoje iš pačios Rusijos, o ne iš saugių šalių.Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA nusprendė įkurti keliaujantį muziejų, kuriame bus eksponuojami įvairių atlikėjų įvairūs daiktai.Ukrainos knygų institutas pranešė, kad iš šalies bibliotekų fondų reiks pašalinti apie 100 mln. knygų skleidžiančių rusišką propogandą. Kokia situacija su tokiomis knygomis Lietuvoje?Jau savaitę dirba naujos kadencijos Lietuvos dizaino taryba su naujai išrinktu pirmininku – Lietuvos grafinio dizaino asociacijos valdybos nariu Mariumi Urbanavičiumi.2023 – iasiais Venecijos architektūros bienalėje Lietuvai atstovaus Vilniaus dailės akademijos Nidos kolonijos projektas „Vaikų miško pavilijonas“.Pokalbis su komiksų kūrėju Reza Farazmand, teigiančiu, kad komiksų veikėjai – gyvūnai leidžia į pasakojamą istoriją įnešti netikėtumo ir nustebinti skaitytojus.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos publikacijų kultūros temomis apžvalga.Rūtos Dambravaitės žvilgsnis į kultūros įvykius pasaulyje.Gegužės 15-ąją Lietuvoje ir ne tik joje prasidėjo „Poezijos pavasaris“.Savo 770-ties metų įkūrimo jubiliejų švenčianti Klaipėda vienas vietas gražina, tačiau kai kurie senieji miesto ženklai tiesiog dingsta akyse.Renginių industrijos asociacija kreipėsi į šalies valdžią, prašydama nekelti mokesčių, o tiksliau pratęsti lengvatų, kurios buvo priimtos sušvelninti COVID-19 pasekmes, galiojimą. Ar toks procesas įmanomas?Rusų rašytojas Michailas Šiškinas Rusijos ateitį piešia niūriomis spalvomis ir tvirtina nematantis jokių gera kryptimi vykstančių reiškinių.Matyti, liesti, klausyti, užuosti – patirti laikinąją sostinę kviečia Svetingumo programos rengėjai.Lietuvos kultūros taryba praėjusią savaitę prsitatė meno sričių finansavimo sistemos pokyčius. Apie juos pokalbis su Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Asta Pakarklyte.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Kai prieš 10 metų tapytojas Rimantas Olšauskas dukrai, menininkei Marijai Olšauskaitei pasiūlė surengti bendrą parodą, jai tai neatrodė gera idėja. Bet Marija persigalvojo. Jos iniciatyva Palangoje, A. Mončio muziejuje atidaroma pirmoji tėvo ir dukros ekspozicija „Laimingas atsitiktinumas“.Tekstilės menininkė Monika Žaltauskaitė-Grašienė savo kūrybą pristato jungtinėje lietuvių ir japonų parodoje „Tarp dviejų: į(si)žiūrėjimai“. Apie tekstilės ir humanizmo ryšius su ja kalbasi Kotryna Lingienė.Pasaulyje: „MAGNUM photos“ fotografų bendruomenė švenčia 75-tą jubiliejų. Apie tai Rūta Dambravaitė kalbasi su menotyrininku Tomu Pabedinsku.Klaipėdos universiteto inicijuota patyriminė ekskursija „Migrantas“ atskleidžia XX a. Klaipėdos krašto istoriją ir karo paveiktų žmonių likimus. Apie sumanymą pasakoja dr. Raimonda Nabažaitė.Vertėjos Tomos Gudelytės komentaras apie moteris, fotografuojančias karą ir jo paveiktus žmones.Apie 3 geriausias 2021 m. verstines knygas pasakoja vertėjas Paulius Garbačiauskas.Venecijos paroda „Homo Faber“ vienoje iš erdvių „Blossoming Beauty“ pristato 10 geriausių Europos gėlių dizainerių. Vienas jų – dekoratorius Mantas Petruškevičius ir specialiai šiai parodai jo kurta vaza ir gėlių kompozicija. „Meno bendruomenė mane laiko kičiniu dekoratoriumi, bet ta pati meno bendruomenė nori matyti mane ir Venecijoje”, – sako M. Petruškevičius, kuriam patinka daryti dideles auditorijas žavinčias instaliacijas viešose erdvėse ir privačiose šventėse. Gėlės šį sezoną pabrango 4 kartus, o mes kalbamės apie pasirodymą Venecijoje ir dekoratoriaus darbą prasidedant vestuvių sezonui.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Pasaulyje liko apie 30-imt žmonių, kurie gali susikalbėti karaimiškai. Visi jie gyvena Lietuvoje.Karaimų kalba įrašyta į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą. Karaimų bendruomenei tai ne naujiena, o jau seniai žinomas faktas.Kalba, kurios beveik nebėra kam ir kur vartoti, pasmerkta išnykti? O gal ją galima išsaugoti? Kad ir kaip bebūtų, paleisti jos anksčiau laiko karaimų bendruomenė nenori, nes kalba yra savasties dalis.2022-ieji - Karaimų metai. Sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvoje.Autorė Rūta Dambravaitė