Podcasts about justinu

Sukūręs „Raganiaus“ ciklą ir pelnęs pasaulinę šlovę lenkų rašytojas Andrzej Sapkowski 2002 - 2006 metais ėmėsi naujo ambicingo sumanymo – „Husitų trilogijos“ (ją lietuvių kalba išleido „Alma littera“). Trilogijoje pasakojama apie jauno geraširdžio gydytojo, žolininko, šiek tiek mago ir beviltiško romantiko Reinmaro iš Bieliavos nuotykius Husitų karo fone (1419-1437).Pasklidus žiniai esą A.Sapkowski rašo istorinių romanų ciklą kai kurie rašytojo gerbėjai Lenkijoje buvo ištikti šoko: „Ką jis čia, po velnių, išdarinėja?!“Kaip A. Sapkowski pavyko apjungti maginės fantastikos ir istorinio romano žanrus? Kokia yra pagrindinė „Husitų trilogijos“ idėja?„Husitų trilogijoje“ nuolat sumirga lietuviškas kontekstas – kalbama apie istorines personalijas, minimi įvairūs LDK įvykiai, aptariamos tuo metu persipynusios lietuviškos ir lenkiškos politinės, socialinės, kasdienybės realijos. Dažnu atveju tai daroma pasitelkiant ironiją. Tipišku tokio ironiško žaidimo su istorija pavyzdžiu galėtų būti A. Sapkowski pateikiamas lietuvių kunigaikščio Žygimanto Kaributaičio portretas: „Dabar kiek per trisdešimties metų lietuvis, auklėtas tarp lenkų Vavelyje, jungė savyje blogiausius abiejų nacijų bruožus: atsilikimą, tamsumą, veidmainystę, liguistą ambiciją, puikybę, laukinį būdą, neribotą valdžios troškimą ir visišką savikritikos stygių“.Ko rašytojas siekia rašydamas tokius dalykus – prajuokinti, sunervinti ar supykdyti, o gal... kažko išmokyti savuosius skaitytojus?Pokalbis su teisininku ir rašytoju Justinu Žilinsku, istoriku ir rašytoju Gediminu Kulikausku, rašytoju ir vertėju Gintautu K. Ivanicku, „Husitų trilogijos“ vertėju iš lenkų kalbos Kaziu Uscila.Ved. Aurimas Švedas

Lietuvos intelektualinėje padangėje neseniai pasirodė nauja ir svarbi knyga. Vilniaus universiteto leidykla išleido šio universiteto mokslininko, VU TSPMI docento, idėjų istoriko Justino Dementavičiaus knygą „Tradicijos palikimas: centro dešinės ideologinė vaizduotė Lietuvoje“. Ši knyga turėtų būti svarbi ne tik centro dešinės vidinėms tapatybės refleksijoms, bet ir puikus pavyzdys su idėjomis ir intelektualiniu Lietuvos paveldu dirbantiems istorikams, filosofams ir politikos mokslininkams.Laidoje su knygos autoriumi svarstome apie Lietuvos centro dešinės intelektualinės tradicijos raidą ir ypatumus, tiek visuomenėje geriau žinomus mąstytojus (A. Maceina, S. Šalkauskis), tiek ir mažiau žinomus vardus (A. Jakštas-Dambrauskas, M. Krupavičius, P. Dielininkaitis). Pokalbio metu aptariami šie klausimai: koks yra konservatizmo ir krikščioniškosios demokratijos santykis? Kodėl centro dešinė skeptiškai vertina valstybę ir jos galios naudojimą? Kaip suderinamas asmens akcentavimas su bendruomeniškumu ir politiniais interesais? Kaip galima paaiškinti šiandieninę TS-LKD partijos vidinę įtampą tarp konservatyvaus ir krikdemų flango? Apie visa tai – pokalbis su J. Dementavičiumi.Ved. Simas Čelutka

Rūpintojėlis visuomet liūdnas. Bažnytinė muzika retai mažorinė. Bet ar tikrai tikėjimas turi būti vien apie kančią, atgailą ir ilgesį?Ved. Aidas Puklevičius

Šiandien Prezidentūroje teikiamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos.Pasvalio rajone, Valakėlių kaime puoselėjama unikali Vasario 16-osios tradicija – Lietuvos valstybės atkūrimo diena pasitinkama visą naktį šokant. Pasakoja renginio organizatorė Lina Bartašienė.Atrinktas kinematografiškiausių lietuvių rašytojų kūrinių dešimtukas. Apie tai kalbamės su viena „Knyga + kinas“ komisijos narių, scenariste, režisiere Gaile Garnelyte ir vienu iš atrinktųjų, knygos „Bėgliai“ autoriumi Justinu Žilinsku.Ieva Buinevičiūtė prisimena praėjusią savaitę pasaulį palikusį Burtą Bacharahą.Meilės dieną kviečiame nusikelti į meilės romanus. Kodėl tai vienas populiariausių literatūros žanrų – meilės romanai puikuojasi knygynų topuose, o bibliotekuose nusidriekia ilgos virtualios eilės? Į šį žanrą gilinasi kolegė Karolina Bieliauskaitė.Seserys Rūta Krasnovaitė ir Lina Krasnovaitė-Siparienė dega meile praeičiai. Gilindamosi į XIX a. istoriją ir kultūrą – nuo unikalių laikmečio atvirukų iki istorinių desertų, jos pasakoja kitiems retai pasakojamas istorijas, tarp jų – ir XIX a. Šv. Valentino dienos tradicijas. Kokios būdavo populiariausios dovanos mylimiesiems? Kas per reiškinys būdavo „antivalentino“ atvirukai? Apie tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Spaudos publikacijų kultūros temomis apžvalga.2022 m. metų posakiu Oksfordo žodynas išrinko „goblino režimą“.Kaip miesto istorija sudominti paauglius? Pokalbis su knygų apie Vilnių autoriumi Justinu Žilinsku.Pernai pristatytas operatoriaus Eitvydo Doškaus režisūrinis debiutas „Čia buvo Vilnius“ kviečia švęsti sostinės 700-ąjį jubiliejų ne tik Vilniuje.Skaičiuojama, kad disleksiją turi apie 10 proc. pasaulio visuomenės. Kaip rūpinamasi disleksiją turinčių mokinių ugdymu Lietuvoje?Kokie muzikos kūrėjai sukūrė dainas, formavusias kino industrijos muzikinį skonį?Lenkijoje šią savaitę daug svarbių Lietuvos kultūrai renginių – Varšuvos Karalių pilyje atidaryta paroda 1863 m. sukilimui, o savaitės pabaigoje lankytojus kvies ir Stasio Eidrigevičiaus paroda.700- ojo gimtadienio proga Kaunas dovanoja sostinei „Baltojo kiro“ dainą Vilniui.Ved. Marius Eidukonis

Vėl Tie Patys #135 - su Mantu Katleriu, Rolandu Mackevičium ir Mantu Stonkumi! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris www.contribee.com/veltiepatys

XXI-asis amžius vadinamas nerimo amžiumi. Dėl įvairiausių asmeninių, socialinių ir politinių priežasčių vis daugiau žmonių patiria nerimą, apie tai rašomos knygos, atliekami tyrimai, aktyviai ieškoma šio iššūkio sprendimo būdų. Kaip filosofai mąsto apie nerimą? Apie tai laidoje savo įžvalgomis dalinasi filosofas, VU Filosofijos fakulteto doktorantas Justinas Grigas, šiuo metu rašantis disertaciją apie nerimą.Viena įdomiausių laidos įžvalgų – priešingai nei šiandien teigiama, nerimas nebūtinai vertintinas kaip išimtinai neigiama būsena ar problema, kurią reikia išspręsti. Tokie filosofai kaip S. Kierkegaard'as ir M. Heideggeris parodė, kad nerimas yra svarbus žmogiškosios egzistencijos aspektas, netgi savotiški vartai į autentiškos savasties atradimą. Bėgdami nuo nerimo, tik atidėliojame neišvengiamą akistatą su esminiais būties klausimais apie mirtį, baigtinumą, savo bendruomeninę prigimtį. Kaip atskirti šį egzistenciškai svarbų nerimą nuo perdėto nerimavimo, kuris kamuoja šiuolaikinius žmones? Apie tai – pokalbis su J. Grigu.Ved. Simas Čelutka

Rugpjūčio 13 dieną Leonidui Donskiui būtų suėję 60. Archyvinis filosofo komentaro įrašas apie švietimą ir kūrybingų žmonių visuomenę.Kauno menininkų namuose vykusią stovyklą „Ritmas ir garsas” vainikavo koncertas, kurio dalyviai buvo Ruklos pabėgėlių priėmimo centro gyventojai. Apie ką jų dainos? Pasakoja Kotryna Lingienė.Iliustruotas romanas „Bėgliai. Jūrų keliais į Ameriką“ (iliustravo Ūla Šveikauskaitė) išsamiai pasakoja apie lietuvių emigrantų kelionę laivu į Jungtines Valstijas. Kas 1912 m. vyksta laive, judančiame svajonės link? Pokalbis su knygos teksto autoriumi Justinu Žilinsku.Pasaulyje: kvapą skleidžiantis paveikslas, Putino skulptūra Niujorke, apgaulinga žvaigždės nuotrauka ir kultūros asmenybės, kurių šią savaitę netekome.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Gabija Felenderė vieną dieną suprato, kad jos šeimai jau atsibodo klausytis nesibaigiančių pasakojimų apie sendaikčius ir jų atnaujinimą– reikėjo ieškoti naujos bendruomenės. Šiandien Gabijos Instagram profilį „Laumių sodelis“ seka tūkstančiai, čia ji dalijasi daiktų iš antrų rankų radybomis ir jų atnaujinimo patarimais.Praėjus beveik metams nuo filmo „Piligrimai“ sėkmės Venecijos kino festivalyje, režisierius Laurynas Bareiša sako, kad vienu metu jautėsi kaip transporto priemonė laimėtai Juodojo liūto statulėlei. Ne viskas buvo paprasta, kai prie komandinio darbo pratusį kūrėją užklupo didžiulis, į jį vieną orientuotas dėmesys. Pokalbis apie lietuvišką kiną ir smurto vaizdavimą didžiajame ekrane. Kodėl visuose Bareišos filmuose yra kriminalinis elementas, mirtys, nelaimės ir grėsmės, bet netrykšta kraujas ir netrupa dantys?Ved. Juta Liutkevičiūtė

Šių „Mažosios Europos pokalbių“ svečias – Rytų Europos studijų centro projektų vadovas Justinas Kulys. Justiną pasikviesti pokalbiui paskatino du dalykai. Pirma, jis visai neseniai sugrįžo iš Madrido, kur vyko NATO viršūnių susitikimas, kuriame svarstyta apie aljanso perspektyvas Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje. Antroji priežastis – Justino domėjimasis Balkanų regionu. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis rengia labai įdomias Balkanų aktualijų apžvalgas „Balkanų pulsas“. O apie Balkanus norisi pasikalbėti tiek žvelgiant į saugumo situaciją regione, tiek į didžiųjų galių – Vakarų, Kinijos, Rusijos – daromą įtaką, tiek apie sportą kaip visuomenių ir valstybių veidrodį. Juk prisiminkime, kiek triukšmo ir nepasitenkinimo sukėlė Belgrado „Crvena Zvezda“ krepšininkų atsisakymas Eurolygos rungtynių Kaune metu laikyti plakatą, raginantį stabdyti karą Ukrainoje, o štai vienas tų rungtynių dalyvių Dejanas Davidovacas dar neseniai ir perėjo į ne bet ką kitą, o į Maskvos CASK. Ar teisūs tie, kurie skelbia, kad Serbija yra Rusijos Trojos arklys regione, o gal dera įsiklausyti į balsus tų kurie teigia, kad nei mes gerai suvokiame Serbijos ir apskritai Balkanų istoriją, nei jie suvokia, ką teko išgyventi mums?Ved. Donatas Puslys

Vėl Tie Patys #120 - su Mantu Katleriu, Rolandu Mackevičium ir Justinu Jankevičiumi! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris www.contribee.com/veltiepatys

Kultūrologas Michailas Jampolskis teigia: „Kai ideologijos žlugo, staiga kilo susidomėjimas fantasy. Manau, kad „Žiedų valdovas“ ir „Haris Poteris“ – tai mitologiniai didžiųjų ideologijų pakaitalai.“ Ar tikrai XXI amžiaus žmogui pasakojimas apie Harį Poterį yra sėkmingas didžiųjų ideologijų pakaitalas?Platonas yra pasakęs, kad filosofija prasideda nuo nuostabos jausmo. Šį jausmą, be jokios abejonės, yra patyrę visi, skaitę knygas apie Harį Poterį. Tačiau kai apie Hogvartsą ima postringauti rimti filosofai, norisi paklausti: kas čia vyksta?!Ar galima teigti, kad Vakarų visuomenę XXI a. užgriuvusių negandų ir išbandymų akivaizdoje Voldemorto ir Hario Poterio priešstata mūsų vaizduotei tapo savotišku raktu aiškinant tam tikrus šiandieninės politikos reiškinius ir procesus?O gal Joanne Rowling knygose nėra užkoduota jokių subtilių ir sudėtingų prasmių, todėl jos viso labo yra smalsių bei patiklių jaunųjų skaitytojų vilionė į pavojingą magijos ir okultizmo karalystę?Už ką žiobarai galėtų į teismą paduoti burtininkus? Ir kas šį teisminį ginčą turėtų moderuoti Lietuvoje: Prezidentas ar Ministrė Pirmininkė?Kokius Hogvartso burtus savo kasdienybėje galėtų pritaikyti vadinamasis „Homo Office“ – žmogus, patekęs į korporatyvinio pasaulio spąstus?Pokalbis su filosofu, prof. Aldžiu Gedučiu, teisininku ir rašytoju, prof. Justinu Žilinsku, vertėju ir redaktoriumi Pauliumi Garbačiausku, lektore ir rašytoja Daiva Ida Povilaite.Ved. Aurimas Švedas

Ar Rusijos nusikaltimai prieš Ukrainos civilius laikytini karo nusikaltimais? Kuo karo nusikaltimai skiriasi nuo nusikaltimų žmoniškumui, ir ar pastarieji jau taip pat įgyvendinami Ukrainoje? Ar pagrįsta kalbėti apie ukrainiečių genocidą? Kiek efektyvi Hagos tribonolo institucija? Galbūt šiuo atveju vertėtų galvoti apie atskiro, specialaus tribunolo steigimą? Kaip į Rusijos nusikaltimus Ukrainoje žvelgia kriminologijos disciplina? Ką mums padeda suprasti atpirkimo ožio, sąžinės neutralizavimo ir anomijos teorijos? Apie visa tai – pokalbis su teisininku, Mykolo Riomerio universiteto profesoriumi dr. Justinu Žilinsku ir advokate, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininke dr. Salomėja Zaksaite.Ved. Simas Čelutka

Architektės, urbanistės Rasos Chmieliauskaitės ir menotyrininko, režisieriaus Justino Kalinausko kūrybinis duetas skirtingais skerspjūviais tyrinėja mus supančią aplinką - pavyzdžiui, miesto santykį su upėmis ir upeliais, arba nevizualinio architektūros patyrimo galimybes. Laidoje „Žmogus ir miestas“ kviečiame Justiną ir Rasą papasakoti ne tik apie konkrečius projektus, bet labiausiai apie savą gyvenimo būdą ir pasaulėžiūrą kurios dėka jiedu imasi skiritngų kūrybinių avantiūrų.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Šiandien kyla vis daugiau klausimų apie valstybės ir viršvalstybinių darinių – korporacijų, tarptautinių organizacijų, transnacionalinio kapitalo – santykį. Ar valstybė vis dar yra pagrindinis politinis subjektas? Kas apskritai yra valstybė – individų suma, teritorija, institucijos, o gal tai yra „dirbtinis asmuo“? Ar ji gali suvaldyti augančią technologijų milžinų galią?Pokalbyje taip pat aptariama vis plačiau vartojama „antropoceno“ sąvoka, kuri vartojama apibūdinti neigiamą žmonijos įtaką geologiniams procesams ir klimatui. Kaip antropocenas keičia tarptautinių santykių ir valstybių tarpusavio santykių raidą? Ar klimato kaita, reikalaujanti globalių sprendimų, gali būti sustabdyta? Kokią įtaką ji daro mūsų laiko, ypač ateities suvokimui? Gal apokalipsė nebeišvengiama? Apie tai – pokalbis su Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) politikos analitiku, Rytų Europos studijų centro asocijuotu tyrėju, Princetono ir Cambridge‘o universitetų absolventu Justinu Mickumi.Ved. Simas Čelutka

Šiuo metu Lietuvoje aštriai diskutuojama apie vadinamąjį galimybių pasą. Kaip šią iniciatyvą reikėtų vertinti teisiniu požiūriu? Kaip Europos žmogaus teisių teismo sprendimas dėl privalomo vaikų skiepijimo Čekijoje paveiks europines diskusijas apie skiepus? Pokalbyje svarstomos ne tik šios aktualijos, bet ir bendresni klausimai apie teisės ir politikos santykį. Iš kur kyla „politikos juridifikacijos“ tendencija ir ar ji nekelia grėsmės demokratijai? Kokia yra teisės funkcija šiuolaikinėje visuomenėje? Ar objektyvumo, nešališkumo ir neutralumo siekis yra įgyvendinamas? Kodėl JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas yra toks politizuotas? Kiek šiuolaikinėje teisėje dar svarbūs universalūs moraliniai principai? Apie tai – pokalbis su teisininku, rašytoju, Mykolo Riomerio universiteto teisės profesoriumi Justinu Žilinsku.Ved. Simas Čelutka

Kaip reikėtų apibūdinti fantasy arba magiškos fantastikos žanrą? Kodėl mes, technologijų pasaulio vaikai, skaitome knygas apie burtininkus ir drakonus, gyvenančius pseudoviduramžiuose? Ar tai yra pabėgimo durys nuo intensyvaus gyvenimo pervargusiems šiuolaikybės žmonėms?Kaip gimė lenkų rašytojo Andrzej Sapkowki „Raganiaus“ ciklas? Kokią svarbiausią įdėją šiame cikle apie raganių Geraltą iš Rivijos norėjo išsakyti rašytojas?Pokalbis su teisininku ir rašytoju, Mykolo Romerio universiteto profesoriumi Justinu Žilinsku.Ved. Aurimas Švedas

Kartą per metus, „Pakartot“ laidose aš, Domantas Razauskas, susėdu pokalbiui su savo bičiuliais, humanitarais, intelektualais LRT Klasikos laidų kūrėju Donatu Pusliu iš Vilniaus politikos analizės instituto ir rašytoju, teisės profesoriumi Justinu Žilinsku. Mes kalbamės ne vien apie muziką, bet apie meną ir politiką, kultūrą ir socialinius reiškinius. Šįkart mus per nuotolį pakalbėti susodino ne pati linksmiausia proga. Gruodžio 11 šį pasaulį paliko literatūrologė, teatrologė, meno ir kultūros žmogus, daugybės šviesių sielų įkvėpėja, tolerancijos ir inteligencijos pavyzdys, „Pakartot“ laidos bičiulė Irena Veisaitė. Taip jau nutiko, kad visi trys ją pažinojome, taip jau nutiko, kad ji keitė ir veikė mūsų gyvenimus. Ta proga, skirdami jai laidą, kalbamės apie kultūrą ir meną kaip jungiamuosius mūsų visuomenės audinius. O taip pat apie tai, kaip menas, muzika gali padėti išgyventi šį nelengvą laikotarpį.Ved. Domantas Razauskas

Obuolys ne tik gardus vaisius, jis ir pirmojo karinio konflikto, aprašyto antikinėje klasikoje, priežastis. Nuo Trojos iki Kalnų Karabacho, žmonės ne tik nuolat kariauja, bet ir stengiasi nustatyti karo taisykles, kad tas galingiausias organizuotos prievartos prasiveržimas nesunaikintų mūsų rūšies.Ved. Aidas Puklevičius

#20 Naujas 'Ai, viskas gerai...' pokalbis!Grupinė terapija gal labiau žinoma iš filmų - kai visi sėdi ratu ir dalinasi savo problemomis. Pasirodo, ji aktyviai naudojama ir Lietuvoje, ir  turi daug privalumų. Grupinėje terapijoje, sako Eugenijus, gauname grįžtamąjį ryšį iš įvairių pusių, ne tik iš vieno žmogaus (terapeuto). Be to, sunkiau nuslėpti kokias nors savo puses. Tai, suprantama, nebūtinai labai patogi situacija, bet naudinga. Justinas pasidalino savo gauta nauda ir patirtimi. Pirmiausiai, grupėje labai greitai pamatai, kad nesi vienas su savo problemomis ir mintimis.Gal ką nors tai paskatins prisijungti prie grupės ir sustiprinti savo resursus pandemijos metu. Naudingo klausymo:)Eglė ir NeringaSupport the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Jau tuoj tuoj švęsime Lietuvos gimtadienį! Ta proga pasikalbėsime apie sostinę Vilnių ir jo įdomybes drauge su vaikų rašytoju Justinu Žilinsku, neseniai išleidusiu komiksų knygą vaikams apie Vilnių! Kunigaikštis Gediminas, katedros požemiai ir kitos Lietuvos sostinės legendos – Domo ir Tomo laidoje jau šeštadienį po vienuoliktos žinių per LRT Radiją!Laidos vedėjas – Tomas Dirgėla.

Kipras Serpauskas ir Lukas Gintautas devintajame #ŽalgirisOnAir podkasto epizode kalbina Kauno „Žalgirio“ komandos fizinio rengimo trenerį Justiną Grainį. Podkaste kalbama: Apie gyvenimą tapus tėčiu, Mariaus Grigonio reabilitaciją, trenerių štabo žaidimus, karjeros pradžią ir darbą su Aleksandru Kosausku (0:31); apie pradžią „Žalgiryje“, fizinio rengimo trenerio vaidmenį komandoje, glaudų bendradarbiavimą su kitais Eurolygoje bei Lietuvoje dirbančiais treneriais, kylančią jų kompetenciją, žaidėjų testavimus ir treniruočių individualizavimą (10:08); apie žaidėjų fizinės formos ruošimą sezonui, medicinines patikras naujokams, tobulėjantį mokslą ir įveiktus atstumus skrendant į išvykos rungtynes (21:35); apie jaunųjų žaidėjų ugdymą, trenerių mentalitetą, treniruočių plano sudarymą prieš sezoną, betarpišką bendravimą su daktarais, žaidėjų praleistų minučių aikštelėje koregavimą, laiką didžiausiai traumų tikimybės rizikai, treniruotes po skaudžių pralaimėjimų, tipinės treniruočių savaitės tvarkaraštį, žaidėjų atsistatymą po rungtynių (34:03); „Blic“ žaidimas (57:03); žiūrovų klausimai (1:14:22).

Justinai, tu tiek visko klausinėji įvairių svečių – nuo nemėgstamiausio vabzdžio iki mėgstamiausios sekso pozos. Atėjo laikas ir mums daugiau sužinoti apie tave. Sėskis į „Kitokių pasikalbėjimų“ svečio kėdę ir pasiruošk patiems įvairiausiems klausimams!

Taip jau atsitiko, kad mes įgijom nepriklausomybę taip vėlai, o mūsų istorija tokia pašėlusiai įdomi ir turtinga“, – sako tapytojas Giedrius Kazimierėnas, Vilniaus rotušėje eksponuojantis Lietuvos istorijos „Juodųjų gobelenų“ ciklą. Almos Valantinienės pasakojimas.Netipine medinių Kauno Vilijampolės namų architektūra susidomėjusios Inga Navickaitė-Drąsutė ir Julija Račiūnaitė stabtelėjo ir atrado gerokai daugiau, nei tikėjosi. Apie projektą „Pusiniai namai“ pasakoja Kotryna Lingienė.Kultūros savaitraščių apžvalga.Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Apie knygų paaugliams penketuke dalyvaujantį Kotrynos Zylės mistinį romaną „Sukeistas“ („Aukso žuvys“) autorę kalbina Austėja Kuskienė.Artėja Sausio 13-oji, bet Laisvės gynėjų dienai skirta minėjimo programa jau prasideda. Su pilietiškai aktyviais studijos svečiais menotyros dr. Juozapu Blažiūnu ir teisininku dr. Justinu Žilinsku aptarsime, kokios privačios iniciatyvos galėtų neformaliai įprasminti ir įtvirtinti istorinius įvykius.Ved. Laima Ragėnienė.

Domas ir Tomas Birštone vykstančiame diskusijų festivalyje „Būtent!“. Pokalbis su Birštono vaikų bibliotekos vedėja Nijole Raiskiene ir vaikų rašytoju Justinu Žilinsku.

„Kai žaidi sostų žaidimą, tu laimi arba miršti”, – ištarė karalienė Sersėja Lannister Eddardui Starkui prieš pastarajam netenkant galvos. Šią frazę nuolat kartojome devynerius metus žiūrėdami JAV kabelinės televizijos HBO serialą „Sostų žaidimas”. Kodėl tiek daug žmonių įsitraukė į rašytojo George R. R. Martin knygose ir televizijos seriale kurtą „Sostų žaidimą”? Kuo skaitytojus ir žiūrovus papirko istorija, kurioje gausu smurto, magijos ir drakonų, netgi kraujomaišos? Kokį mūsų pačių, XXI-ojo amžiaus žmonių, atvaizdą atsispindi „Sostų žaidimo” veidrodis?Kaip fantasy žanrui priskirtiną pasakojimą apie Septynias Karalystes, Geležinį sostą, Šiaurėje stūksančią ledo Sieną, paslaptingus Kitus ir Nakties karalių galima interpretuoti žvelgiant iš istorijos, politinės filosofijos, tarptautinių santykių mokslų perspektyvų? Pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Viliumi Bartninku, teisininku ir rašytoju, Mykolo Romerio universiteto dėstytoju prof. Justinu Žilinsku, istorikais Remigijumi Černiumi (Radvilų rūmų muziejus) ir Antanu Petrilioniu (Vilniaus universitetas Istorijos fakultetas). Ved. Aurimas Švedas.

Ketvirtojoje laidoje „Lietuviai Norvegijoje“ kalbiname dainininką, populiarios grupės „Freaks on Floor" lyderį, televizijos projekto „Lietuvos balsas" teisėją Justiną Jarutį. Justiną pakalbinome iš karto po jo koncerto Osle. Atlikėjas pasidalino įspūdžiais apie pirmąjį koncertą Norvegijoje, šiaurietišką patirtį, rinkimus, kūrybą ir papasakojo apie ateities projektus.Linkime malonaus klausymo ir nepamirškite pasidalinti su tais kam gali būti įdomu!

Paskutinėje šių metų „Radijo popietėje“ kviesime truputį sustoti ir prieš pasitinkant naujus metus, leidžiantis į naujus darbus ir užsibrėžiant naujus tikslus prisiminti svarbiausius šių metų įvykius.Kas vertė mus nusijuokti ir dėl ko pykome? Apie tai pasikalbėsime su rašytoju, teisininku Justinu Žilinsku ir komiku, apžvalgininku Luku Ramonu.Laukia ir interneto žiniasklaidos įdomybės bei pokalbiai su klausytojais aktualiomis temomis.

Paskutinėje šių metų „Radijo popietėje“ kviesime truputį sustoti ir prieš pasitinkant naujus metus, leidžiantis į naujus darbus ir užsibrėžiant naujus tikslus prisiminti svarbiausius šių metų įvykius.Kas vertė mus nusijuokti ir dėl ko pykome? Apie tai pasikalbėsime su rašytoju, teisininku Justinu Žilinsku ir komiku, apžvalgininku Luku Ramonu.Laukia ir interneto žiniasklaidos įdomybės bei pokalbiai su klausytojais aktualiomis temomis.

Susidaro įspūdis, kad Lietuvos roko ir pop muzikos bendruomenė susivienyti, protestuoti geba tik tada, kai užgaunami jų pačių interesai. Ar tuštėjančioje smurto visuomenėje turime protesto kultūrą ir koks populiaraus muzikanto socialinis vaidmuo Vakaruose? Teatro kritikas Vaidas Jauniškis neseniai pasipiktino, kad Lietuvos populiariosios muzikos bendruomenė eina prie Seimo protestuoti prieš alkoholio prekybos ribojimus, bet tyli, kai keičiami mokesčiai, darbo kodeksai. Teroro banga, socialinė nelygybė Vakaruose suvienija scenos žmones bendriems koncertams, JAV reperiai kūriniuose atliepia rasines problemas, roko žvaigždės aktyviai agituoja rinkimuose ir renka lėšas įvairių nelaimių aukoms. Kur muzikinis protestas postsąjūdinėje Lietuvoje? Kur mūsų socialinė lyrika tuštėjančių miestelių ir mušamų vaikų fone? Ar muzika gali būti pilietiška, kairioji, dešinioji? Apie tai su žmonėmis iš šalies – rašytoju, teisininku Justinu Žilinsku ir Bernardinai.lt vyriausiuoju redaktoriumi, visuomenininku Donatu Pusliu.

Susidaro įspūdis, kad Lietuvos roko ir pop muzikos bendruomenė susivienyti, protestuoti geba tik tada, kai užgaunami jų pačių interesai. Ar tuštėjančioje smurto visuomenėje turime protesto kultūrą ir koks populiaraus muzikanto socialinis vaidmuo Vakaruose? Teatro kritikas Vaidas Jauniškis neseniai pasipiktino, kad Lietuvos populiariosios muzikos bendruomenė eina prie Seimo protestuoti prieš alkoholio prekybos ribojimus, bet tyli, kai keičiami mokesčiai, darbo kodeksai. Teroro banga, socialinė nelygybė Vakaruose suvienija scenos žmones bendriems koncertams, JAV reperiai kūriniuose atliepia rasines problemas, roko žvaigždės aktyviai agituoja rinkimuose ir renka lėšas įvairių nelaimių aukoms. Kur muzikinis protestas postsąjūdinėje Lietuvoje? Kur mūsų socialinė lyrika tuštėjančių miestelių ir mušamų vaikų fone? Ar muzika gali būti pilietiška, kairioji, dešinioji? Apie tai su žmonėmis iš šalies – rašytoju, teisininku Justinu Žilinsku ir Bernardinai.lt vyriausiuoju redaktoriumi, visuomenininku Donatu Pusliu.

Kaip stiprinti visuomenės atsparumą? Kaip spręsti valstybės korupcijos, nepotizmo, socialinės nelygybės problemas? Sprendimų imtis žada aktyvūs visuomenininkai, atnaujinantys prieš beveik dešimtmetį nutrūkusią Atviros Lietuvos fondo veiklą.Pokalbis apie nepasitikėjimą valdžia, žiniasklaidos raštingumo, dezinformacijos, paramos sugrįžtantiems iš užsienio lietuviams problemas su ALF Valdybos pirmininke Milda Ališauskiene, fondo vadove Sandra Adomavičiūte, valdybos nariais: teisininku Justinu Žilinsku ir verslininku Domu Dargiu.

Kaip stiprinti visuomenės atsparumą? Kaip spręsti valstybės korupcijos, nepotizmo, socialinės nelygybės problemas? Sprendimų imtis žada aktyvūs visuomenininkai, atnaujinantys prieš beveik dešimtmetį nutrūkusią Atviros Lietuvos fondo veiklą.Pokalbis apie nepasitikėjimą valdžia, žiniasklaidos raštingumo, dezinformacijos, paramos sugrįžtantiems iš užsienio lietuviams problemas su ALF Valdybos pirmininke Milda Ališauskiene, fondo vadove Sandra Adomavičiūte, valdybos nariais: teisininku Justinu Žilinsku ir verslininku Domu Dargiu.

Knygą „Ieškai darbo?“ pristatome su jos autoriais – personalo paieškos ir atrankos ekspertais Girėne Ščiukaite ir Sauliumi Jovaišu.Lietuvos fantastų suvažiavimo išvakarėse – pokalbis su fantastų klubo „Dorado“ prezidentu, teisininku, rašytoju Justinu Žilinsku ir žurnalistu Aurelijumi Katkevičiumi.

Knygą „Ieškai darbo?“ pristatome su jos autoriais – personalo paieškos ir atrankos ekspertais Girėne Ščiukaite ir Sauliumi Jovaišu.Lietuvos fantastų suvažiavimo išvakarėse – pokalbis su fantastų klubo „Dorado“ prezidentu, teisininku, rašytoju Justinu Žilinsku ir žurnalistu Aurelijumi Katkevičiumi.