Podcasts about naujoje

Pirmąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungos tarybai pirmininkauja Lenkija. Šios šalies kultūros ir nacionalinio paveldo ministrė Hanna Wroblewska tvirtina, kad pirmininkavimo metu sieks akcentuoti, jog kultūra yra svarbus saugumo dėmuo, ir skirti daugiau dėmesio jauniems menininkams.Viena pirmųjų nepriklausomos Lietuvos galerijų „Arka“ pradeda švęsti 35-erių metų sukaktį. Nors daiktų ir nuotraukų archyvas gana kuklus, galerija kviečia į parodą „Įerdvintos istorijos“. Apie tai – galerijos vadovė, menotyrininkė Evelina Januškaitė„Spektaklio „Orfėjas, Euridikė“ galia – muzikos, šokio, teksto ir šviesos lydinys“,- sako Lora Kmieliauskaitė ir Rimantas Ribačiauskas, po dviejų metų sugrąžinantys unikalų kūrinį į Dūmų fabriką. Tai spektaklis apie meilę, kvantinę fiziką ir mūsų laiką.„Muziejaus vidinis gyvenimas turi labai daug sudėtingų detalių. Tas mechanizmas – kaip laikrodukas“, – sako dailininkas Stasys Eidrigevičius.Menininkė Kristina Švenčionytė studijavo aktorinį meistriškumą Klaipėdos universitete, sukūrė per 40 vaidmenų Lietuvos teatre ir kine, vėliau VDA studijavo skulptūrą, rengia šiuolaikinio meno performansus. Naujoje parodoje PLYŠYS autorė kalba apie emocinius ir fizinius įtrūkimus ir viltį susikalbėti. Apie teatrą, performansus, atmintį ir dabartį - pokalbis su Kristina Švenčionyte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Energetikos ir technikos muziejuje atveriama nauja interjero dizainerio, baldų kūrėjo Tomo Jasiulio paroda „Kvadratas nori būti apskritimu“. Pasakoja Tomas Jasiulis ir Energetikos ir technikos muziejaus parodų kuratorius Karolis Gužas.Įteikta 34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija literatūros tyrinėtojai, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei, Vilniaus universiteto profesorei emeritei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“, išleistą Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje.Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras imasi iniciatyvos kurti Nacionalinę talentų platformą, padėsiančią ugdyti įvairių specialybių profesionalus šalies muzikinėms scenoms. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovę Laimą Vilimienę kalbina Donatas Šukelis.Kiekvienų metų pradžioje vykstantį Dakaro ralį seka daugelis šio sporto aistruolių. Į Saudo Arabijoje vykstančias varžybas keliauja ne tik lenktynininkai bei automobilių technikai, bet ir gausus fotografų būrys. Kaip atrodo fotografų diena Dakaro ralyje? Ir su kokiais iššūkiais dažniausiai tenka susidurti? Pasakoja Vesta Vitkutė.Smuikininkės Ugnės Liepos Žuklytės žvaigždė sužibo labai anksti – su orkestru ji debiutavo vos aštuonerių, labai anksti pradėjo skinti tarptautinių konkursų laurus. Šiuo metu muzikė studijuoja Londone, viename geriausių muzikos koledžų pasaulyje, tačiau yra nusiteikusi ir populiarinti klasikinę muziką, naudodamasi socialinių tinklų suteikiamomis galimybėmis. Apie instrumentą, tapusį jau beveik kūno dalimi, ambicingus tikslus ir kitus pomėgius – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

LSDP kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad pasiekė principinį susitarimą su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“ dėl valdančiosios koalicijos formavimo. Prezidentas Gitanas Nausėda sako ketinantis įsikišti į derybų dėl valdančiosios koalicijos procesą, jei dėl valdžios besiderančios partijos nesusitars iki šios savaitės pabaigos.Į naują kadenciją išrinktiems Seimo nariams įteikti pažymėjimai. Spalį vykusių Seimo rinkimų metu partijos iš viso pasidalijo 141 Seimo nario mandatą. Beveik pusė parlamentarų – 70 – buvo renkami pagal partijų kandidatų sąrašus, likęs 71 politikas – vienmandatėse apygardose. Aštuoni Seimo nariai buvo išrinkti pirmojo Seimo rinkimų turo metu.Naujoje kadencijoje darbą pradės 60 Seimo naujokų.Donaldui Trampui laimėjus prezidento rinkimus tapo aišku, kad Vašingtono pozicija Rusijos karo ir paramos Ukrainai klausimais keisis. Į tai reaguodami Baltieji Rūmai pranešė, kad ketina spartinti jau pažadėtos paramos pristatymą, Europos lyderiai kalba apie poreikį dar labiau sutelkti jėgas, tuo metu Rusijos prezidentas jau kalba apie santykių su Vašingtonu perkrovimą.Maisto ir veterinarijos tarnyba nustatė, kad Vilniaus rajono Riešės gimnazijos valgyklos šaldytuvuose laikytas vakarykštis maistas. Už tai mokyklą maitinančiai įmonei gresia administracinė atsakomybė. LRT Radijas išsiaiškino, kad ne šviežiai ruoštą maistą verslininkei leido pardavinėti mokyklos vadovė, nors tai draudžia teisės aktai ir viešųjų pirkimų sutartis.Ved. Madona Lučkaitė

Savaitinėje 15min futbolo laidoje „Skrieja kamuolys“ apžvelgiamos Lietuvos ir pasaulio futbolo svarbiausios aktualijos. Naujoje studijoje laidoje dalyvauja tradicinė ketveriukė – 15min žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatoriai Rytis Vyšniauskas ir Karolis Dudėnas. 00:00 Intro 00:20 Apsipratimas naujoje studijoje 01:30 Pagaliau podą pasiekę UEFA lėšos, Šyvokaitė ir aliejumi bicepsus išsitepęs Aurimas 03:36 Oasis atgimimas ir laimingas Rytis 07:50 Politinės ambicijos A lygos stadionuose 08:28 Naujoji Lietuvos rinktinės apranga 14:22 Rinktinės sudėtis ir į traukinį įšokęs Armandas 19:38 Dešrainių valgymo čempionatas 24:00 Širvintose išsikrovęs KŽ ir atsidaręs Fiodoras 28:42 Čepo pokštas Skerlai 31:10 Aistros „Žalgirio“ ir „Bangos“ mače 35:44 Reikalai (ne)gimtajame Ryčio krašte – Telšiuose 41:08 Šešiataškis Marijampolėje 48:47 LFF taurės pusfinalio burtai 49:22 Dariaus ir Girėno stadiojo veja ir neramus laukimas 55:22 Lietuviai Europoje ir Čempionų lygos burtai „Premier“ lygos reikalai 1:26:50 Slogus „Tottenham Hotspur“ ir chaosėlis Čelsyje 1:34:47 Leninas Mančesteryje 1:46:49 Raphinhos atgimimas Barselonoje 1:53:27 Pramušęs Kylianas 2:12.40 Italijos futbolo reikalai

Šveicarijoje prasideda dvi dienas truksianti Ukrainos taikos konferencija, kurioje prezidentas Volodymyras Zelenskis telks tarptautinės bendruomenės paramą karui užbaigti. Kas gali būti pasiekta šiuo susitikimu?Dar viena technologijų milžinė „Apple“ pristatė planus, kaip naudos dirbtinį intelektą - ketina bendradarbiauti su įmone „OpenAI“, sukūrusia „ChatGPT“. Ar dėl to gali kilti grėsmių mūsų duomenims?Naujoje radijo rubrikoje „Auga ir balkone“ – kaip balkone užauginti ne tik įprastus vaisius, uogas ar daržoves, bet ir arbūzus, moliūgus ar netgi... bulves.Ved. Karolina Panto

Šiandien iškilmingai Europos kultūros sostinės metus pradeda Tartu. Šis Estijos miestas pristato apie 1000 įvairiausių renginių.Į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną atkeliauja premjera, vienas iš dažniausiai pasaulyje skambančių šedevrų – prancūzų kompozitoriaus Jacques'o Offenbacho opera „Hofmano istorijos“.Vilniaus muziejus kviečia į naują parodą „Kaupti. Saugoti. Atskleisti. Muziejaus detektyvas“. Parodos pavadinimas policijos šūkį primena neatsitiktinai, teigia parodos autoriai, tad kodėl taip pasitinkama miesto istorijos detektyvus ir muziejaus kasdienybę atskleidžianti paroda?LRT KLASIKOJE nauja radijo teatro premjera - Uršulės Bartoševičiūtės spektaklis „Apie laiką ir vandenį“.Dešimtys šokio spektaklių, baletai, miuziklai ir operos, įvairios pasaulio scenos ir įvertinimai – visa tai rodo režisierės-choreografės Anželikos Cholinos produktyvumą. „Man be galo patinka procesas ir man tai daryti lengva“, - sako A|CH teatro įkūrėja ir vadovė. Apie laimę ir lengvumą kūryboje, apie „trukdžius“, kurie įkvepia dar labiau – Anželika Cholina rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

„Nėra jokio objektyvaus fakto, kuris patvirtintų žmogaus dominavimą šioje planetoje“, - teigia rašytoja Gabija Grušaitė, septynerius metus rašiusi trečiąjį savo romaną „Grybo sapnas“, kuriame tyrinėja ne tik žmonių tarpusavio santykius, bet ir galimą planetos ateitį.Naujoje savo knygoje Gabija sužadina vaizduotę kurdama menamą ateitį, kurioje apie žmogaus sąmonę žinome kiek daugiau nei šiandien. Grybo sapno teorija, teigianti, kad visa mūsų realybė iš tiesų yra iliuzija, sukurta kūno viduje gyvenančio grybo, yra įkvėpta šiuolaikinio mokslo faktų, teigiančių, kad žmogaus žarnyne gyvenantys mikroorganizmai turi ryškios įtakos mūsų smegenims ir bendrai savijautai.Dvylika punktų apie grybo sapnus ir asmenines patirtis su rašytoja Gabija Grušaite.Ved. Ignas Klėjus

Eglė Rakauskaitė – viena iš žinomiausių Lietuvos šiuolaikinių menininkių, sukūrusi chrestomatinius į Europos ir pasaulio meno istorijas įrašytus performansus. Naujoje parodoje Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje menininkė naujai interpretuoja istorinį savo kūrinį performansą „Be kaltės kaltiems. Pinklės. Išvarymas iš rojaus“. Gyvoji merginų, sujungtų kasomis, skulptūra pirmą kartą rodyta 1995 metais Šiuolaikinio meno centro parodoje „Kasdienybės kalba“. Šioje parodoje ne tik kuriamas naujas performansas, bet ir nauji merginų drabužiai, šiuolaikiškai perkonstruojant tautinį kostiumą. Pokalbis su menininke apie parodą ir performansų kūrimą naujame istoriniame ir politiniame kontekste.Vedėja menotyrininkė Laima Kreivytė.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atsidarė paroda „Roko rifai: muzika Lietuvoje sovietmečiu 1960-1990“. Nuo senųjų sovietinių (ir ne tik) kubų, mikrofonų, instrumentų iki Romos Kalantos gitaros ir sąsiuvinių, nuo plakatų iki įrašų. Taip pat daug KGB dokumentų, susijusių su roko muzikantais ir užsienio grupių aidais Lietuvoje. „Pakartot“ vieši vienas parodos kuratorių istorikas, KGB archyvų tyrinėtojas Povilas Girdenis.Ved. Domantas Razauskas

Glebo Pyšniako ir Roko Zubovo sumanymas įgyvendintas - penkios skirtingos, bet itin svarbios Lietuvos istorijai asmenybės: Mikalojus Kontantinas Čiurlionis, Anatolijus Šenderovas, Vidmantas Bartulis, Vytautas Barkauskas ir Faustas Latėnas, jų kūryba jau nugulė į dvigubą vinilinę plokštelę „Legendos“.„Aplink mus yra likimo iškasta bedugnė, bet mūsų širdyse, ji yra giliausia“, – rašė ukrainietė Olha Kobylianska. Jos daugiau nei prieš šimtą metų sukurtas romanas „Žemė“ tapo naujo spektaklio Nacionaliniame Kauno dramos teatre pagrindu. „Žemę“ čia stato kolektyvas iš Kijevo Ivano Franko vardo nacionalinio akademinio dramos teatro.2022 metų Anykščių rajono savivaldybės Antano Baranausko literatūrinė premija paskirta uteniškiui rašytojui Vytautui Kazielai už poezijos knygą „Sapnų slidininkas“. Utenoje su laureatu susitiko kolegė Alma Valantinienė.Klasikinės muzikos naujienose: Grawemeyer kompozicijos apdovanojimo laimėtojas, pratęsta muzikos vadovo sutartis Ciuricho Tonhalės orkestre ir naujas vyr. dirigentas Kristiansando orkestre, iš pareigų pasitrauksiantis Liucernos festivalio vadovas ir tyrimas, atskleidęs grojimo pianinu naudą. Pasaulio klasikinės muzikos naujienų apžvalgą parengė Paulina Nalivaikaitė.Choro dirigentas, baritonas Dainius Puišys nuo pat pirmųjų žingsnių gimtojoje Ukmergėje iki dabar yra atsidavęs muzikai, ką įrodo jo darbai: nuoseklus darbas su chorais, studentais ir mokiniais bei solinės programos, kurios pačios įvairiausios. Kuo gera būti muziku visą gyvenimą: ieškoti rutinoje žavesio ir neprarasti džiaugsmo visame tame? Dainius Puišys – rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Gabija Narušytė

Naujoje tinklalaidėje apie Lietuvos krepšinį „Savas kiemas“, Lukas Zajančauskas, Gustavas Klikna ir Vaidas Čeponis sudarė LKL komandų reitingą. Temos: Įžanga – kaip Čepas atlieka pilietinę pareigą (0:00); Žemos lubos Prienuose (7:24); „Gargždai“  – 20-ies minučių komanda (10:25); „Nevėžio“  siautulys nuo Badalonos (15:13); Dviprasmiškas „Juventus“ (17:51); Susilpnėję „Šiauliai“? (23:51); Įtampa Klaipėdoje (30:24); Stipri Pasvalio vasara (43:32); Metikų trūkumas Jonavoje (53:28); Dantis parodę „Wolves“  (58:34); Siaučiantis jaunimas Panevėžyje (1:10:11); Žvėrį išsitraukęs „Rytas“  (1:19:42); „Žalgirio“  Achilo kulnas? (1:29:59).

Naujoje tinklalaidės „Perskaitymai“ laidoje – pokalbis apie lenkų rašytojos, poetės Wiolettos Greg knygą „Neprinokę vaisiai“. Tai brendimo romanas, pasakojimas apie 8-9 dešimtmečių Lenkiją, sodrus, tapybiškas pasakojimas, persmelktas skausmu, šalčiu, pilkumos jausmu. Šįkart laidoje jos vedėjai Audrius Ožalas ir Jūratė Čerškutė kalbasi su knygos vertėju Vytu Dekšniu.

Akmenės rajonas – vienas labiausiai ištuštėjusių Lietuvoje. 2001 metais čia gyveno apie 30 tūkst. žmonių, o šiuo metu jų kiek mažiau nei 20 tūkst.Rajono valdžios atstovai įsitikinę, kad nuo karo nukentėję ukrainiečiai galėtų papildyti retas gyventojų gretas ir sako darantys viską, kad jie čia liktų. Prisitaikyti atvykusiems žmonėms padeda ir vietiniai.Apie 90 procentų karo pabėgėlių iš Ukrainos yra moterys ir vaikai. Su visam ar laikinai netekusios namų ir vyrų, moterys turi pačios pradėti kurti naują gyvenimą sau ir savo vaikams. Tačiau kaip tai padaryti – atsakymai ne visada aiškūs.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

1972 metų gegužės 14 dieną Kauno miesto sode, prie Muzikinio teatro, benzinu apsipylė ir protestuodamas prieš Tarybinę valdžia susidegino 19 metų jaunuolis Romas Kalanta. Nors šis įvykis turėjo milžiniškas politines, o taip pat ir kultūrines pasekmes, Romo Kalantos asmuo, istorija, legenda iki šiol labai menkai išnaudojama meniniuose kūriniuose. Tai ištaisyti bando kompozitorius Kipras Mašanauskas ir poetas Arnas Ališauskas. Būtent jų sukurta roko opera „1972“ netrukus pasirodys Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.Ved. Domantas Razauskas

Karas Ukrainoje iš namų išvarė daugybę žmonių. Vyrams Ukrainoje likus ginti savo žemės, moterys su vaikais tapo pabėgėliais. Dalis jų pasiekė Lietuvą. Jau pirmosiomis karo dienomis Utenos r. Sudeikių daugiafunkciame centre apgyvendinta pusšimtis karo siaubą patyrusių moterų ir vaikų. Kaip jie čia įsikūrė, kokios paramos sulaukia?Lazdijų rajono ūkininkas Remigijus Liaukonis tikina, kad prireikė drąsos per pandemiją kurti naują verslą, tačiau rizika pasiteisino. Naujoje lentpjūvėje jau darbuojasi keli kaimo žmonės, ūkininkas džiaugiasi, kad mediena neišvežama į kitas lentpjūves, o apdirbama vietoje.Dažnuose namuose rasime žydinčių ir lapinių kambarinių augalų. Pavasarį pats laikas jais pasirūpinti: genėti, persodinti, tręšti. Ko reikia, kad augalai mums skirtų daugiau geros energijos, pataria VDU botanikos sodo oranžerijos kuratorė Renata Čanovienė.Ved. Regina Montvilienė

Vienam žymiausių Lietuvos smuikininkų ir pedagogų Aleksandrui Livontui paminėti skirtas vakaras į LMTA sukviečia jo mokinius, draugus. Kokia tai buvo neeiliinė asmenybė, kokią smuiko mokyklą jis kūrė Lietuvoje, pasakoja LMTA Styginių instrumentų katedros profesorius Petras Radzevičius.Gražina Brašiškytė – pirmoji Lietuvos profesionali dailininkė statytoja, kurios multiplikacinius filmukus žinojo kiekvienas vaikas. Istorijos apie juodulį, Jūratę ir Kąstytį, apie nenugalimą godumo drakoną šiandien jau tapo aukso fondu. Dailininkė daugiau kaip 30 metų dirbo Sojuzmiltfilm studijoje. Naujoje parodoje - atgyja senasis Gražinos Brašiškytė multiplikacijos pasaulis. Pasakoja parodos kuratorės Aušra Endriukaitienė ir Daina Tilvytytė.Ignas Gudelevičius pasakoja apie Škotijos valdovo vardu pavadintą senosios muzikos ansamblį „Capella Musicale Enrico Stuart“.Aktorė Nelė Savičenko, sukūrusi daugelį įsimintinų vaidmenų teatre ir kine, pelniusi ne vieną svarų apdovanojimą, tarp jų ir aukščiausiąjį – Nacionalinę kultūros ir meno premiją, pastebi, kad jos gyvenime būta visko: ir euforijos akimirkų, ir abejonių dėl profesijos pasirinkimo. Išgyvenimai aktorę išmokė džiaugtis, tad ji visuomet stengiasi būti laiminga. Apie būtiną stiprybę šioje profesijoje, apie vaidmenis ir gyvenimą, užgesus rampos šviesoms – aktorė Nelė Savičenko rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė

Artėja Seimo pavasario sesija, tačiau opozicija teigia, kad yra kaip niekad mažai užregistruotų įstatymų projektų. Tad kokių klausimų pirmiausiai imsis spręsti Seimas?Apie tai diskutuoja Seimo nariai: Tomas Vytautas Raskevičius, Guoda Burokienė, Rasa Budbergytė, Ieva Kačinskaitė – Urbonienė, Andrius Vyšniauskas.Ved. Virginijus Savukynas

Valstybės ekstremalių situacijų komisija svarsto atvykstančiųjų į Lietuvą sausumos keliais kontrolę.Vokietija dėl COVID-19 mutacijų grėsmės daliniai uždarė sienas su Austrija ir Čekija.Pagerbiami šauliai, savanoriavę ligoninėse, kai to labiausiai reikėjo.Atlaisvinus karantiną atsidarė ne maisto parduotuvės, grožio salonai, kirpyklos.Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad rasti ir atpažinti 11-os partizanų ir jų rėmėjų palaikai.Naujoje interneto svetainėje www.kasmanpriklauso.lt – informacija apie socialinę paramą skirtingais gyvenimo atvejais.Socialiniuose tinkluose paplito vaizdo įrašas kaip Vilniuje parduotuvės tualete apsaugos darbuotojas muša apvogti bandžiusį asmenį. Pokalbis apie tai ką gali ir ko negali apsaugos darbuotojai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Daina Urbanavičienė nuo įkūrimo 2013 m. vadovavo Lietuvos kultūros tarybai – subūrė komandą, sukūrė struktūrą, subrandino projektinio finansavimo modelį. Naujoje vyriausybėje jai patikėtos Kultūros viceministrės pareigos. Jos veiklos sritys – profesionalusis menas, kultūrinė edukacija, e. kultūra, menininko statusas, valstybinė kalba, nacionalinės kultūros sklaida užsienyje ir tarptautinis bendradarbiavimas. Su Daina Urbanavičiene kalbamės apie tai, kaip ji pradėjo dirbti kultūros lauke, kaip, pasibaigus „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ metams, pavyko išsaugoti „Kultūros naktį“ ir „Gatvės muzikos dieną“, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokie nauji darbai laukia.Ved. Laima Kreivytė

Knygų leidėja Eglė Jokužytė tęsia tradicijas ir jauniesiems skaitytojams dovanoja dar vieną unikalų leidinį – Neringos krašto metraštininko, rašytojo Viktoro Miliūno apsakymą „Neringa ir Naglis“. Tai nėra pirmoji iliustruota knyga pritaikyta ir specialiųjų poreikių turintiems vaikams - leidykla „Taško istorija“ jau yra išleidusi aštuonias knygas, kurių iliustracijas gali pamatyti, t.y., apčiuopti ir neregiai, tačiau naujasis leidinys yra ypatingas – legendai unikalias iliustracijas sukūrė neregys penkiolikmetis menininkas Reinoldas Kelpša. Naujoje interaktyvioje „Neringa ir Naglis“ knygoje skaitytojai galės lytėdami pajusti Reinoldo kūrinius taip, kaip juos intuityviai matė iliustracijų autorius. Laidoje Eglė ir Reinoldas papasakos, kaip jie susipažino, ir kaip kartu kūrė knygą.Ši knygelė išleista skirtingais dviem spaudos būdais – abiem leidiniams reikėjo skirtingų technologijų. Kodėl? Nes vienas šios knygos tiražas išleistas mums įprastu būdu – knyga skirta matantiems, o kita tiražo dalis – interaktyvi knyga, išleista naudojant naujausias technologijas – tai specialus leidinys skirtas visiems – ir matantiems, ir neregiams.Naudodamas aplikacijos techniką, pasitelkdamas antrines žaliavas bei atsitiktinai pasirinkdamas spalvas, Reinoldas savitai perteikė „Neringa ir Naglis“ knygos personažus ir istorijos siužetus, per kuriuos skaitytojas kviečiamas pasinerti į kitokį pasaulio suvokimą.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.MO muziejus pristato parodą, skirtą operai – „Iš to operos“. Kartu su „Vilnius City Opera“ muziejuje atkurti teatro užkulisiai. Inesos Rinkevičiūtės pasakojimas. Literatūrologo, vertėjo Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalgoje – apie Christiano Krachto romaną „Imperium“ (išleido leidykla „Kitos knygos“, iš vokiečių kalbos vertė Kristina Sprindžiūnaitė) ir Pietų Afrikos rašytojo, Nobelio premijos laureato Johno Maxwello Coetzee romaną „Peterburgo meistras“ (išleido leidykla „Sofoklis“, iš anglų kalbos vertė Nijolė Regina Chijenienė).Po remonto atidaroma Panevėžio dailės galerija kviečia į atidarymą, kuriame – Monikos Dirsytės performansas, ekskursijos ir edukacijos. Interviu su galerijos direktoriumi Egidijumi Žukausku. Tarpdisciplininio meno kūrėjas Dainius Liškevičius galerijoje „AV17“ atidarė parodą „Susisaistymas su vieta“. Čia jis pristato naujausią projektą – trejus metus besitęsiantį vyksmą vienoje sodybvietėje (vienkiemyje). Ši vieta – apsupta dar vis egzistuojančių miškų plotų, sukuriančių atskirtumo jausmą, postapokaliptinę salos iliuziją. Anot kūrėjo, čia skleidžiasi požiūrio į gamtą, besaikio vartojimo problematika, kalbama apie biologines dviprasmybes. Naujai pažvelgti į senąsias Dainavos krašto tradicijas bei džiaugtis moderniomis dzūkiškos kultūros raiškos formomis kviečia pirmąkart rengiamas festivalis „Čiulba ulba“. Apie šiuolaikišką žvilgsnį į dzūkų kultūrą pasakoja festivalio organizatorė, Varėnos kultūros centro etnografė Eglė Kašėtienė. Artėjančiai Europos žydų kultūros paveldo dienai – Jolantos Kryževičienės pasakojimas apie dailininką Samuelį Baką, kuris šiuo metu gyvena Amerikos žemyne, bet jo darbai grįžta į Lietuvą. Ved. Indrė Kaminckaitė

Mes grįžom! Vasarojimas Lietuvos gamtoje įkvėpė mus krūvai naujų idėjų, todėl rugsėjo pradžią pasitinkam su dar viena Išpakuotos laida!Šiandien kalbam apie sąžiningą prekybą – kas tai? Kodėl svarbu žinoti iš kur atkeliauja tavo perkami produktai? Ką reiškia Fairtrade sertifikatas? Ar žinojai, kad mūsų geriama kava gali būti užauginta žmonių, gyvenančių žemiau ekstremalios skurdo ribos (uždirbant mažiau nei $1.25 per dieną)? Naujoje laidoje kalbame kaip prisidėti prie besivystančių šalių augimo ir įsitikinti, kad mūsų vartojami produktai yra etiškai pagaminti.Patinka tai, ką darome? Padėkoti mums gali Patreon platformoje:www.patreon.com/ispakuotaKitas mūsų laidas ir straipsnius rasi www.ispakuota.lt, mūsų podcastai taip pat yra pasiekiami Spotify, Apple Podcasts ir 15Min Klausyk platformose.Iliustracijos autorė: TwistedneckdesignSupport the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

Naujoje "3000 priežąsčių" laidoje skambės šamaniškų ritmų muzika iš skirtingų pasaulio kampelių - Icaros iš Pietų Amerikos, Pagan Metal iš Skandinavijos, specifinės Tuvos šamanų dainos ir daug, daug kitos muzikos, galinčios tapti jums tikru atradimu.Apie pakitusios sąmonės būsenas ir apie šamanizmo apraiškas muzikoje, teatre ir kituose menuose pasikalbėsime su vienu geriausių Lietuvos aktorių Mantu Zemlecku, kurį muzikos mylėtojai puikiai pažįsta ir kaip atlikėją iš grupės "Kamanių šilelis". Laidos autorius ir vedėjas Aleksandras Špilevoj.

Kultūros puslapių apžvalga. Kas yra lalavimai ir kodėl per Velykas dainuojamos sūpuoklių dainos? Į šiuos klausimus atsakys LLTI Dainyno skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Žičkienė.Mums turėtų rūpėti ne tik naujos, plačiai reklamuojamos knygos. Žmogaus gyvenime žymiai svarbesnės knygos, kurios padarė didelę įtaką ir keliauja su mumis toliau. Naujoje laidos rubrikoje „Mano skaitiniai“ sužinosime, kokios knygos yra svarbios rašytojui Sigitui Parulskiui.Tęsiame kelionę po karantino pritildytas šalis. Kaip gyvuoja Vokietija ir jos kultūra pasakoja Lietuvos kultūros atašė Vokietijos Federacinėje Respublikoje Rita Valiukonytė. Daugybę visuomenės protestų sukėlę Vilniaus savivaldybės planai atnaujinti Sapiegų parką ir grąžinti jam barokinį stilių vėl atnaujinami: Architektų sąjunga skelbia naują architektūros konkursą. Kokį parką norime sukurti? Ar kalbama apie parko ir rūmų dermę? Ar įsiklausomą į istorikų, landšafto tyrinėtojų nuomones? Šiomis temomis diskutuoja Architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė, dailės istorikė, menotyrininkė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė, visuomeninės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkas, Lietuvos parkų tyrinėtojas Dainius Labeckis.Maro mergelė keliauja po kaimus ir sėją mirtį, ją sustabdyti gali tik tas, kuris ryšis paaukoti savo gyvybę dėl kitų išgelbėjimo. Tokią legendą paveiksluose vaizdavo karo metų dailininkai. Kodėl mums šiandien įdomi II Pasaulinio karo metų dailė, kokių paralelių galime rasti? Menotyrininkės Laimos Kreivytės ir dailės istorikės profesorės Giedrės Jankevičiūtės pokalbis. Ved. Jolanta Kryževičienė.

„Stalo teatras“ mini 15 metų sukaktį. Pokalbis su teatro įkūrėjomis Saule Degutyte ir Snieguole Dikčiūte. Apie nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose veikiančią tarptautinę parodą „Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ pasakoja Laima Ragėnienė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Įvyko ketvirtoji Lietuvos literatūros ir meno archyvo bei Vasario 16-osios fondo rengiama ekspedicija ieškant Lietuvai svarbaus dokumentinio kultūros paveldo užsienyje. Šįkart dalyviai grįžo iš Naujosios Zelandijos ir Australijos. Apie Lietuvai svarbaus dokumentinio kultūros paveldo paieškas svetur ir jo kelionę į Lietuvą – pokalbis su ekspedicijos dalyviais: Lietuvos literatūros ir meno archyvo direktoriumi doc. dr. Juozapu Blažiūnu ir specialiste Vaida Jonušyte. Festivalyje „Nepatogus kinas“ slovakų režisierius Tomašas Krupa pristato dokumentinį filmą „Gera mirtis“, nagrinėjantį eutanazijos temą, tačiau, pasak režisieriaus, kalbantį ne apie mirtį, bet apie gyvenimą. Pokalbis su Tomašu Krupa apie eutanaziją kaip laisvę kontroliuoti savo likimą. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Pasaulyje per metus pagaminama 150 milijardų drabužių – po 20 vienetų kiekvienam Žemės gyventojui. Trečdalio jų niekas nenuperka. Pusė drabužių išmetama per metus nuo pagaminimo. Tekstilės pramonė sukuria daugiau šiltnamio dujų nei visi tarptautiniai skrydžiai kartu sudėjus. Naujoje dizainerių kartoje atsiranda balsų, kurie nebenori to tęsti. Šio „Nyla“ epizodo pašnekovė, drabužių dizainerė Liucija Kvašytė praėjusią žiemą praleido nešiodama „vieną golfą ir džinsus“. Savo disertacijoje ji tiria tvarią madą, o klausytojus skatina suprasti, kad greitosios mados pramonė yra paremta iliuzija, kad žmogus pats nėra pakankamas iš savęs – dėl to neva turi pirkti drabužį, kuris tave užpildytų. Rugsėjo 20-ąją prasidėjus tarptautiniam klimato streikui, dalinamės šiuo pokalbiu, skirtu permąstyti mūsų santykį su mada ir pačiais savimi. Palaikykit NYLA: https://patreon.com/nanookmultimedia Fotogalerija ir papildoma informacija: https://nanook.lt/podcast/kaip-suletinti-mada-liucija-kvasyte/

Naujoje 15min podkasto apie futbolą „Skrieja kamuolys“ laidoje dėkojame „Sūduvai“ už kovą, kalbame apie Viktoro Orbano ir stadionų bumo Vengrijoje ryšį, laukiame Cristiano Ronaldo Vilniuje, apžvelgiame UEFA Čempionų lygos burtus ir leidžiamės į tradicinę kelionę po didžiausias lygas Europoje. Komanda – Paulius Ambrazevičius ir 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas bei Gintaras Radauskas.

Sunku kalbėti apie ekologiją ir nepaliesti vienos jautriausių ir sudėtingiausių temų - mėsos pramonės. Naujoje laidoje kalbamės apie tai, kokią įtaką planetai daro mėsos gamyba, kokius resursus ji besaikiškai naudoja, kokias alternatyvas galima pritaikyti savo gyvenime ir kaip galime kalbėti apie visa tai neįžeidinėdami vieni kitų. Daugiau informacijos apie tai, ką kalbėjome: Science žurnalo tyrimas apie mėsos pramonę: https://bit.ly/2YrgPH7 --- Guardian straipsniai apie mėsos pramonę: https://bit.ly/2xvx25d https://bit.ly/2uOSehJ --- Mokslininkų pasirašytas “Warning To Humanity”: https://bit.ly/2RO0rOw --- “The Conversation” straipsnis tikrinantis ar faktai apie mėsos pramonę yra teisingi: https://bit.ly/2EVJ1MV --- Kaip veganizmas gali pakeisti pasaulį? https://bit.ly/2KPv4zK --- 3 faktoriai skatinantys augalinės “mėsos” revoliuciją: https://bit.ly/2KbcweI --- Nestle burgeris: https://engt.co/2Xq6J91 --- OCC apie veganizmą: https://www.youtube.com/watch?v=9SdhrN0V7dk--- BBC apie skirtingo maisto įtaką gamtai: https://bbc.in/2EhC2w6 --- Kurzgezagt apie mėsą: https://www.youtube.com/watch?v=NxvQPzrg2Wg --- Climate lab apie maisto įtaką klimato kaitai: https://www.youtube.com/watch?v=nUnJQWO4YJY --- Tvari žvejyba: https://www.youtube.com/watch?v=6ps0truARKs --- Slapta burgerių kaina: https://www.youtube.com/watch?v=ut3URdEzlKQ ---OCC apie Meksikos įlankos negyvąją zoną: https://www.youtube.com/watch?v=p-CzdrvpgMI ---Laboratorijoje užauginta mėsa: https://www.youtube.com/watch?v=QO9SS1NS6MM --- OCC apie Kubos žemės ūkio reformą: https://www.youtube.com/watch?v=TZ0tovrhf5Y --- Freakonomics podkastas apie mėsos ateitį: https://bit.ly/2E8FwjY --- "Too Good To Go" programėlė stabdyti maisto švaistymą: https://toogoodtogo.co.uk/en-gb --- https://ispakuota.lt/ Facebook ir Instagram

Atėjo vasara - pats metas traukt naujus šortus, maikes ir eit parodyt pasauliui koks esi stiliovas. Tik ar žinai iš kur atkeliavo tavo rūbai? Naujoje laidoje kalbam apie greitą madą, jos įtaką mūsų planetos ir kitų žmonių gerovei. Prieš einant pirkti naujų rūbų kviečiam paklausyti mūsų laidos ir apsvartyti savo sekančius stiliaus pasirinkimus! Išdrįsk paklausti ,,kas siuvo mano drabužius?” Daugiau informacijos apie tai, ką kalbėjome: The True Cost filmas: https://imdb.to/2XmIRDh --- Apie H&M rūšiavimo programą:https://bit.ly/2JRh4aR --- The Economist apie greitą madą: https://youtu.be/tLfNUD0-8ts --- Greenpeace apie greitą madą: https://bit.ly/2XhPuXn --- Faktai apie rūbų industriją: https://bit.ly/2Dy6TVX --- “Mada realiuoju laiku”: https://bit.ly/2u8n2LW --- Apie rūbų industrijos augimą ir prognozes: https://bit.ly/2UDZ2xX --- World Economic Forum straipsnis apibendrinantis greitos mados industriją: https://bit.ly/2uzlauN --- UK Bendruomenių rūmų pranešimas apie greitą madą: https://bit.ly/2T2a8vI --- H&M “ekologiška” medvilnė: https://bit.ly/2Cjcmxo --- Kaip H&M apsirašė savo eko iniciatyvas: https://bit.ly/2Z9g45H --- H&M patys apie rūšiavimą: https://bit.ly/2F18mD5 --- Lietuvos BVP: https://bit.ly/2Id954J --- Naujos kartos plastikas: https://bit.ly/2wvGIt8 --- Rekordinis CO2 lygis: https://engt.co/2WcWW4A --- Fast fashion parduotuvių sąrašas: https://bit.ly/2gpM96O --- https://ispakuota.lt/ Facebook ir Instagram: @ispakuotaSupport the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

Naujoje 15min podkasto „Skrieja kamuolys“ laidoje – aptrupėjusi Lietuvos rinktinės saugų linija, byrantis Kauno „Stumbras“, baudinys 27 finalo sekundę, Harry Kane'o žaidimas, pirmasis Maurizio Sarri titulas ir šviežia futbolo taisyklių puokštė. Komanda – „TV Play“ komentatorius Rytis Vyšniauskas, garbės svečias Ervinas Kvitkauskas ir 15min žurnalistai Marius Bagdonas bei Gintaras Radauskas.

Naujoje 15min podkasto „Skrieja kamuolys“ laidoje – Marijampolės „Sūduva“, Vilniaus „Žalgiris“ ir baudiniai, Lietuvos rinktinės sudėtis, „Serie A“ finišas, taurių laimėtojai Vokietijoje ir Ispanijoje, senstanti „Barcelona“ bei artėjantis UEFA Čempionų lygos finalas. Komanda – Armėnijoje užstrigusį Marių Bagdoną keičiantis 15min žurnalistas Mantas Krasnickas, „TV Play“ komentatorius Rytis Vyšniauskas, Paulius Ambrazevičius ir 15min žurnalistas Gintaras Radauskas.

Naujoje 15min podkasto „Skrieja kamuolys“ laidoje – Donovanas Slinjgardas muša įvartį, „Manchester City“ įsirašo į istoriją, Miuncheno „Bayern“ laimi ir planuoja ateitį, Turino „Juventus“ ieško naujo trenerio, o Garethas Bale'as ir Antoine'as Griezmannas – naujų klubų. Komanda – „TV Play“ komentatorius Rytis Vyšniauskas, Paulius Ambrazevičius, Marius Bagdonas ir Gintaras Radauskas.

Naujoje 15min podkasto „Skrieja kamuolys“ laidoje – „Kauno Žalgiris“ ir futbolo pinigai krepšiniui, lenktynės ir antilenktynės Anglijoje, čempionė „Barcelona“, chaosas Dortmunde, Turino „Juventus“ sezono įvertinimas ir dar daug visko. Komanda – „TV Play“ komentatorius Rytis Vyšniauskas, Paulius Ambrazevičius ir 15min žurnalistai Marius Bagdonas bei Gintaras Radauskas.

Naujoje 15min podkasto apie futbolą „Skrieja kamuolys“ laidoje – apie Ryčio gastroles Ispanijoje, Kauno „Stumbrą“, Pepo Guardiolos ir Mauricio Pochettino kovą, „Manchester United“ ateitį, įvarčių patrauklumą ir klubus, užsitraukusius Mariaus Bagdono rūstybę. Prie mikrofonų – „Viaplay“ komentatorius Rytis Vyšniauskas, Paulius Ambrazevičius, M.Bagdonas ir Gintaras Radauskas.

Naujoje programos LRT KLASIKA laidoje „Garso gėlės” kalbėsime ne tiek apie tai, kas vyksta kultūriniame gyvenime, bet apie tai, ko jame nevyksta. Kalbėsime apie dalykus, kurie taip įsiskverbę mūsų kasdieniniame gyvenime, kad jų jau nepastebime. Dėl to kaskart turime galimybę atverti juos naujai. Pirmoji laida – radijo iniciacija. Laidos autorius pažvelgs į radijo fenomeną, jo istoriją ir įdomiausius aspektus asmeniškai. Ko gero, labiausiai pasaulį sukrėtęs radijo spektaklis, akustinė vaizduotė, piratinės radijo stotys, rokas ir radijui skirta avangardinė klasikinė muzika, kur radijas tampa instrumentu. Ved. Lukas Devita.

Naujoje programos LRT KLASIKA laidoje „Garso gėlės” kalbėsime ne tiek apie tai, kas vyksta kultūriniame gyvenime, bet apie tai, ko jame nevyksta. Kalbėsime apie dalykus, kurie taip įsiskverbę mūsų kasdieniniame gyvenime, kad jų jau nepastebime. Dėl to kaskart turime galimybę atverti juos naujai. Pirmoji laida – radijo iniciacija. Laidos autorius pažvelgs į radijo fenomeną, jo istoriją ir įdomiausius aspektus asmeniškai. Ko gero, labiausiai pasaulį sukrėtęs radijo spektaklis, akustinė vaizduotė, piratinės radijo stotys, rokas ir radijui skirta avangardinė klasikinė muzika, kur radijas tampa instrumentu. Ved. Lukas Devita.

„Lenkų džiazo autoritetas ir ilgametis žurnalo „Jazz Forum“ redaktorius Pawel Brodowski kvies į paskaitą „Krzysztofas Komeda – vizionieriškas Europos džiazo pionierius“, – sako festivalio „Vilnius Jazz“ vadovas Antanas Gustys ir tikina, kad, atrodę, jog visas jėgas atėmęs jubiliejinis festivalis, bet ir šis 31-asis žada nenusileisti svariais akcentais ir kokybe. „Nepriklausomybės atkūrimo 100-ečio proga norime atkreipti dėmesį į nacionalinį dokumentinį kiną ir jo kūrėjus“, – pastebi jubiliejinio 10-ojo EDOX dokumentinių filmų festivalio programos sudarytoja režisierė Ramunė Rakauskaitė. Naujoje rubrikoje „Man įdomu“ – pokalbis su virtuvės šefu Roku Galvonu. Kultūros savaitraščių apžvalga. Vedėja Laima Ragėnienė.

„Lenkų džiazo autoritetas ir ilgametis žurnalo „Jazz Forum“ redaktorius Pawel Brodowski kvies į paskaitą „Krzysztofas Komeda – vizionieriškas Europos džiazo pionierius“, – sako festivalio „Vilnius Jazz“ vadovas Antanas Gustys ir tikina, kad, atrodę, jog visas jėgas atėmęs jubiliejinis festivalis, bet ir šis 31-asis žada nenusileisti svariais akcentais ir kokybe. „Nepriklausomybės atkūrimo 100-ečio proga norime atkreipti dėmesį į nacionalinį dokumentinį kiną ir jo kūrėjus“, – pastebi jubiliejinio 10-ojo EDOX dokumentinių filmų festivalio programos sudarytoja režisierė Ramunė Rakauskaitė. Naujoje rubrikoje „Man įdomu“ – pokalbis su virtuvės šefu Roku Galvonu. Kultūros savaitraščių apžvalga. Vedėja Laima Ragėnienė.

Naujoje programos LRT KLASIKA laidoje „Kultūros bekelė" – kūrėjai, kurie dar tik pradeda arba keičia savo kūrybos kelią, vysto naujas kultūros formas arba kuria netikėtose, neįprastose vietose, kurie „šokinėja” tarp kultūros sričių ir disciplinų ar kurie jungia menus su kitomis žmogiškosios kultūros formomis: mokslu, religija, sportu, socialine rūpyba. Pirmoji ciklo laida – apie netikėtumus teatre ir teatrą netikėtose erdvėse. Teatras, kaip gyvai atliekamo meno šaka (ir kaip pats gyvenimas), yra nuolat apsuptas netikėtumų ar bent jau netikėtumo lūkesčio. Šį procesą suvaldyti ir iš jo išgauti akį džiuginantį bei protą stimuliuojantį reginį yra režisieriaus talentas ir darbas. Gal šiuos gebėjimus galima pritaikyti mūsų kasdienio gyvenimo netikėtumų suvaldymui? Pokalbis su teatro režisiere Loreta Vaskova apie netikėtumus teatre ir teatrą netikėtose erdvėse. Ved. Vytis Silius

Naujoje programos LRT KLASIKA laidoje „Kultūros bekelė" – kūrėjai, kurie dar tik pradeda arba keičia savo kūrybos kelią, vysto naujas kultūros formas arba kuria netikėtose, neįprastose vietose, kurie „šokinėja” tarp kultūros sričių ir disciplinų ar kurie jungia menus su kitomis žmogiškosios kultūros formomis: mokslu, religija, sportu, socialine rūpyba. Pirmoji ciklo laida – apie netikėtumus teatre ir teatrą netikėtose erdvėse. Teatras, kaip gyvai atliekamo meno šaka (ir kaip pats gyvenimas), yra nuolat apsuptas netikėtumų ar bent jau netikėtumo lūkesčio. Šį procesą suvaldyti ir iš jo išgauti akį džiuginantį bei protą stimuliuojantį reginį yra režisieriaus talentas ir darbas. Gal šiuos gebėjimus galima pritaikyti mūsų kasdienio gyvenimo netikėtumų suvaldymui? Pokalbis su teatro režisiere Loreta Vaskova apie netikėtumus teatre ir teatrą netikėtose erdvėse. Ved. Vytis Silius

Naujoje programos LTR KLASIKA laidoje „Kultūros sostinė" – diskusijos apie kultūrą kaip reiškinius, galinčius paveikti mūsų kasdienį gyvenimą, ekonomiką ir politiką. Pirmoji ciklo laida – dviejų Europos kultūros sostinių susitikimas. Laidoje dalyvauja VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” vadovė Elona Bajorinienė ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” vadovė Virginija Vitkienė. Pamokos, kurias išmokome Vilniuje, ko tikimės iš Kauno? Ved. Rytis Zemkauskas.

Naujoje programos LTR KLASIKA laidoje „Kultūros sostinė" – diskusijos apie kultūrą kaip reiškinius, galinčius paveikti mūsų kasdienį gyvenimą, ekonomiką ir politiką. Pirmoji ciklo laida – dviejų Europos kultūros sostinių susitikimas. Laidoje dalyvauja VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” vadovė Elona Bajorinienė ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022” vadovė Virginija Vitkienė. Pamokos, kurias išmokome Vilniuje, ko tikimės iš Kauno? Ved. Rytis Zemkauskas.

Ar moterys – ateities bedarbės?Mokslininkai skaičiuoja, kad technologijų revoliucija sunaikins pusę darbo vietų. Naujoje ekonomikoje daugiausiai prireiks inžinerijos, informacinių technologijų ir programavimo specialistų. Tačiau moterų tokiose studijose yra penkis kartus mažiau nei vyrų. Pasak ekspertų, vis dar gajūs stereotipai, kad moterys mažiau gabios tiksliesiems mokslams. Tuo metu švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad požiūrį reikia keisti nuo pat pirmųjų klasių.Kaip sustiprinti moterų galią ekonomikoje ir keisti švietimo sistemos požiūrį?

Ar moterys – ateities bedarbės?Mokslininkai skaičiuoja, kad technologijų revoliucija sunaikins pusę darbo vietų. Naujoje ekonomikoje daugiausiai prireiks inžinerijos, informacinių technologijų ir programavimo specialistų. Tačiau moterų tokiose studijose yra penkis kartus mažiau nei vyrų. Pasak ekspertų, vis dar gajūs stereotipai, kad moterys mažiau gabios tiksliesiems mokslams. Tuo metu švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad požiūrį reikia keisti nuo pat pirmųjų klasių.Kaip sustiprinti moterų galią ekonomikoje ir keisti švietimo sistemos požiūrį?

Naujoje rašytojos Vandos Junkaitės knygoje "Ponios Alisos gimtadienis", kurią išleido Rašytojų sąjungos leidykla, randame taip pat pavadintą tragikomediją apie savanoriškos mirties kliniką ir jau minėtą 1999-aisiais parašytą pjesę "Formulė" apie Marijos ir Juozapo būvį po 2000 krikščionybės metų. Pokalbis su Vanda Juknaite.

Naujoje rašytojos Vandos Junkaitės knygoje "Ponios Alisos gimtadienis", kurią išleido Rašytojų sąjungos leidykla, randame taip pat pavadintą tragikomediją apie savanoriškos mirties kliniką ir jau minėtą 1999-aisiais parašytą pjesę "Formulė" apie Marijos ir Juozapo būvį po 2000 krikščionybės metų. Pokalbis su Vanda Juknaite.

Šiemet pasirodė trečioji Antano A. Jonyno poezijos rinktinė "Sentimentalus romansas", kurią įspūdingai išleido leidykla "Tyto Alba". Šios knygos dailininkė Sigutė Chlevinskaitė ryžosi iš pirmo žvilgsnio netikėtam ir rizikingam sprendimui - sukryžminti Antano A. Jonyno kūrybą su žymios moderniosios dailės atstovo, kolekcininko, bibliofilo Kazio Varnelio nespalvotomis geometrinės tapybos reprodukcijomis. Naujoje poeto knygoje spausdinami 1972-2002 metais parašyti geriausi kūriniai. Laidoje - pokalbis su Antanu. A Jonynu.

Šiemet pasirodė trečioji Antano A. Jonyno poezijos rinktinė "Sentimentalus romansas", kurią įspūdingai išleido leidykla "Tyto Alba". Šios knygos dailininkė Sigutė Chlevinskaitė ryžosi iš pirmo žvilgsnio netikėtam ir rizikingam sprendimui - sukryžminti Antano A. Jonyno kūrybą su žymios moderniosios dailės atstovo, kolekcininko, bibliofilo Kazio Varnelio nespalvotomis geometrinės tapybos reprodukcijomis. Naujoje poeto knygoje spausdinami 1972-2002 metais parašyti geriausi kūriniai. Laidoje - pokalbis su Antanu. A Jonynu.

„Audiologuose“ jau įprasti pasakojimai apie mažiau žinomą muziką arba laidos autoriaus žvilgsnis į muzikos reiškinius kitu kampu.Naujoje laidoje – pasakojimas apie Lietuvoje bemaž nežinomo austrų kompozitoriaus Franzo Schmidto kūrybą. Tiksliau – apie vieną didžiulės apimties oratoriją „Septyniais antspaudais užantspauduota knyga“, kurią kompozitorius užbaigė 1937 metais. Išgirsime evangelisto Jono „Apokalipsės“ tekstais paremto kūrinio fragmentus.Antroje „Audiologų“ dalyje skambės įvairūs Vengrijoje aidinčių vargonų muzikos įrašai. Įdomu tai, kad daugelį jų sukūrė nagingi vengrų meistrai.

„Audiologuose“ jau įprasti pasakojimai apie mažiau žinomą muziką arba laidos autoriaus žvilgsnis į muzikos reiškinius kitu kampu.Naujoje laidoje – pasakojimas apie Lietuvoje bemaž nežinomo austrų kompozitoriaus Franzo Schmidto kūrybą. Tiksliau – apie vieną didžiulės apimties oratoriją „Septyniais antspaudais užantspauduota knyga“, kurią kompozitorius užbaigė 1937 metais. Išgirsime evangelisto Jono „Apokalipsės“ tekstais paremto kūrinio fragmentus.Antroje „Audiologų“ dalyje skambės įvairūs Vengrijoje aidinčių vargonų muzikos įrašai. Įdomu tai, kad daugelį jų sukūrė nagingi vengrų meistrai.